Sulaikytas, o po to paleistas ir iš Šiaurės Korėjos deportuotas australų studentas šalyje šnipinėjo, skelbia valstybinė Pchenjano žiniasklaida.
 
29-erių Alekas Sigley’is Šiaurės Korėjoje dingo maždaug prieš dvi savaites. Vėliau paaiškėjo, kad jis buvo sulaikytas, o ketvirtadienį australą Šiaurės Korėjos pareigūnai paleido ir jis buvo išskraidintas į Japoniją.
 
„A. Sigley’is nuoširdžiai prisipažino šnipinėjęs ir rinkęs informaciją apie Šiaurės Korėją, o vėliau ta informacija jis dalijosi su kitais. Jis ne kartą prašė mūsų atleidimo už kišimąsi į mūsų suverenitetą“, – paskelbė valstybinė Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA.
 
Pasak KCNA, vienas iš nedaugelio uždaroje šalyje gyvenančių vakariečių, A. Sigley’is buvo sulaikytas birželio 25 d. neva už propagandos prieš šalį platinimą.
 
„A. Sigley’is, paprašytas prieš Šiaurės Korėją nusiteikusių žiniasklaidos priemonių, tokių kaip „NK News“, keletą kartų perdavė informaciją, įskaitant nuotraukas ir analitinę medžiagą, kurią jis surinko pasinaudodamas savo kaip tarptautinio studento statusu ir keliaudamas po įvairius Pchenjano kampelius“, – pranešė KCNA.
 
Pasak naujienų agentūros, Šiaurės Korėja suteikė jam malonę ir deportavo iš šalies liepos 4 d.
 
Australų studentas Kim Il Sungo universitete Pchenjane studijavo korėjiečių literatūrą ir rengdavo ekskursijas užsieniečiams, atvykstantiems į Šiaurės Korėją. Po studento dingimo buvo pranešta, kad prieš tris mėnesius A. Sigley’is parašė straipsnį laikraščiui „The Guardian“, kuriame papasakojo apie galimybę keliauti po Šiaurės Korėjos sostinę be palydos ir pietauti ten, kur jam patinka.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.07; 10:30

Australijos studentas, kuris buvo dingęs – suimtas Šiaurės Korėjoje, ketvirtadienį buvo paleistas ir, pasak Australijos ministro pirmininko Scotto Morrisono, dabar yra saugus ir gerai jaučiasi.
 
Ši žinia apie 29 metų studentą Aleką Sigley’ų buvo pranešta praėjus daugiau nei savaitei po to, kai australas buvo paskelbtas dingusiu Pchenjane.
 
Australija neturi savo diplomatinės misijos Pchenjane, jai Šiaurės Korėjoje atstovauja Švedijos ambasada. Kai paaiškėjo, kad Šiaurės Korėjoje buvo suimtas Australijos pilietis, Pchenjane Australijai teko ieškoti derybas vykdysiančio užnugario ir neoficialių ryšių, Šiaurės Korėjoje šią bylą aiškinosi ir su vyriausybe derėjosi Švedijos pasiuntinys. S. Morrisonas per posėdį parlamente ketvirtadienį teigė esąs be galo dėkingas Švedijos vyriausybės atstovams, kurie suteikė tiek daug pagalbos.
 
Australų studentas Kim Il Sungo universitete Pchenjane studijavo korėjiečių literatūrą ir rengdavo ekskursijas užsieniečiams, atvykstantiems į Šiaurės Korėją. Po studento dingimo buvo pranešta, kad prieš tris mėnesius A. Sigley`us parašė straipsnį laikraščiui „The Guardian“, kuriame papasakojo apie galimybę keliauti po Šiaurės Korėjos sostinę be palydos ir pietauti ten, kur jam patinka.
 
Australijos premjeras patvirtino, kad Šiaurės Korėjos vyriausybė studentą jau paleido iš įkalinimo, australas saugiai paliko šalį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.04; 09:47

Šiaurės Korėjos diktatorius. EPA – ELTA nuotr.

Kim Čen Unas (Kim Jon Unas) buvo „mažasis diktatorius“, kuris privačioje mokykloje Šveicarijoje, kur jis mokėsi, užsipuldavo protingesnius mokinius.

„Naujoji Šiaurės Korėjos lyderio-atsiskyrėlio Kim Čen Uno biografija atskleidžia naujas detales privilegijuotos, bet užsisklendusios vaikystės, kuri pramynė kelią jo tironiškam valdymui kaip jauniausio pasaulyje lyderio, turinčio branduolinį ginklą“, – rašo „The Telegraph“.

„Remiantis knyga „Didysis įpėdinis: slaptas Kim Čen Uno pakilimas ir valdymas“, kurią parašė „The Washington Post“ žurnalistė Anna Fifield, vienišus ankstyvus gyvenimo metus Kimas leido prabangiuose siena su 15 pėdų metaliniais vartais apjuostuose kompleksuose, esančiuose sostinėje Pchenjane, arba šeimos name netoli pajūrio miesto Vonsano paplūdimio.

Jis nieko nestokojo, nes tuometis režimo lyderis Kim Čong Ilas, jo tėvas, stebėjo, kad jis turėtų kompiuterinius žaidimus „Super Mario“, kiniškojo biliardo (pinbolo) automatus ir daugybę įrenginukų, daugiau nei bet kuri Europos žaislų parduotuvė.

Filmai apie Ben Hurą, Drakulą ir Džeimsą Bondą buvo rodomi privačiuose kino teatruose su garso izoliacija, – teigiama straipsnyje. Mažasis Kimas buvo pamišęs dėl lėktuvų ir laivų modelių, bet jis taip pat turėjo tikrą automobilį ir tikrą pistoletą – automobilį, kurį jo tėvas modifikavo taip, kad tas galėjo jį vairuoti sulaukęs 7 metų, ir pistoletą „Colt 45“, kurį jis nešiojosi dėkle ant klubo, kai jam buvo 11 metų“.

Džeimsas Bondas

„Dar ankstyvoje vaikystėje jis buvo ruošiamas vadovauti. „Berniukas augo galvodamas, kad jis yra ypatingas“, – pabrėžia autorius. Savo aštuntąjį gimtadienį jis praleido ne kitų vaikų draugijoje, o apvilktas juodu kostiumu ir peteliške, ir pagarbą reiškiantys aukšti valdininkai teikė jam gėlių puokštes. (…) Greičiausiai jo tvirtas charakteris suteikė jam galimybę užkariauti tėvo palankumą apeinant netikrą brolį Kim Čen Namą, maištingąjį pleibojų, vėliau išsiųstą į Makao, ir Kim Čen Čolą, kitą vyresnįjį brolį, kuris buvo tinkamesnis pagal amžių, bet uždaras ir kūrybingas.“

„Vienas incidentas, kurį prisimena Kendzis Fudzimoto, daug metų Kimų šeimoje dirbęs japonas virtuvės šefas, greičiausiai liudija, kad jo negailestingo charakterio bruožas išryškėjo seniai: kai jis pirmąkart susitiko 6-metį Kimą, kuris buvo aprengtas miniatiūrine karininko uniforma, vaikas atsisakė paspausti jam ranką ir pažiūrėjo į jį įdėmiai, tarsi galvotų: „Jūs, japonai, pasibjaurėtini“.

„Kimui buvo tik 12 metų, kai jį 1996 metais išsiuntė mokytis į Berną Šveicarijoje. Jis buvo nukirptas „dubenėliu“ ir dėvėjo „Nike“ firminius sportinius kostiumus ir avalynę. Jam buvo suteiktas slapyvardis „Pak Unas“ ir jis kartu su Čen Čolu pirmiausia gyveno su teta iš motinos pusės Ko Jun Suk ir jos vyru Ri Gangu, kurie prisistatinėjo esantys jų tėvai, prieš išvykdami į Jungtines Amerikos Valstijas praėjus dvejiems metams.

Pasak buvusių bendraklasių, Kimas buvo ribotų akademinių gabumų ir ūmaus būdo. Paauglys, kuris suaugęs įsakys užmušti savo dėdę ir netikrą brolį, buvo žinomas kaip užsipuolantis savo bendraamžius, spardantis juos per kojas ir besispjaudantis, kai jie kalbėjo vokiškai, kalba, kurią jis bandė suvaldyti. Jo aistra buvo krepšinis, ir kai jis išėjo į aikštelę apsivilkęs savo originaliais marškinėliais „Chicago Bulls“ su Maiklo Džordano numeriu – 23, išryškėjo jo kaip lenktyniaujančiojo savybė. Žmonės kalbėjo, kad jis buvo agresyvus ir dažnai susižodžiaudavo su kitais“, – rašoma laikraštyje.

„(…) Tačiau formuojantys Šveicarijos metai, užuot ugdę būsimą lyderį kuo progresyvesnį, mano A. Fifield, „leido suvokti, kad jeigu jis gyventų išoriniame pasaulyje, jis būtų niekuo neišsiskiriantis. Būtų niekas, – paaiškina ji. – Užuot įtikinę jį pakeisti savo šalį, šie metai parodė jam, kad būtina įamžinti sistemą, kuri jį, jo tėvą ir senelį pavertė dievais.“

Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno antrininkas. EPA-ELTA nuotr.

„(…) Tačiau dėl savo negailestingumo jis nenumojo ranka į būtinybę gerinti Šiaurės Korėjos gyvenimo lygį, ypač „milenialų“ kartos. Šiaurės Korėjos gyventojai valdant Kimui turi daugiau laisvės uždirbti pinigų kurdami privatų verslą ir bent jau sostinėje jie gali panaudoti juos smartfonams pirkti arba pietums suvalgyti picą ir išgerti kapučino kavos“, – rašo publikacijos autorius.

„Pastarąsias kelias savaites ekspertai mąsto apie tai, ar Kimo staigiai pristabdytas Masines žaidynes išprovokavo viešas bumbėjimas. (…) Tūkstančių vaikų dalyvavimas – po kelių mėnesių varginančios praktikos – buvo labai iškritikuotas už šalies ribų ir sukėlė tėvų, kurių dalis bando naudodami kyšius atsiimti savo vaikus, nepasitenkinimą“, – pabrėžia „The Telegraph“.

Šiaurės Korėjos vadovas. EPA-ELTA nuotr.

„Tai tuščias laiko gaišimas, mokiniai atitraukiami nuo jų užsiėmimų. Kim Čen Unas greičiausiai nusprendė grąžinti vaikus į mokyklą, – sako Andrejus Lankovas, Seulo Kukmino universiteto profesorius. – Kim Čen Uną neramina įtaka, kuri daroma baziniams išsilavinimo standartams.“

Kristoferis Ridžardsonas, Australijos mokslininkas ir Šiaurės Korėjos ekspertas, mano, kad netikėtas Žaidynių uždarymas rodo dilemą, su kuria susiduria Kimo režimas, kovojantis už tai, kas šiuolaikinėje epochoje išsaugotų valdžią.

„Jie žino, kad yra tarp kūjo ir priekalo. Jeigu jie įvykdys reformas, jų laukia nuosmukis, bet jeigu jie ir toliau pliaukš kaip dabar, be pokyčių jų pozicija irgi bus vis nestabilesnė, – pasakė jis. – Kaip jiems išlaviruoti tarp šių dviejų jėgų? Pchenjane viešpatauja savotiškas paralyžius, nes jis iš tiesų nežino, ką daryti.“

Šaltinis: „The Telegraph“

2019.06.27; 07:32

Įstrigus deryboms su JAV dėl Pchenjano branduolinio ginklo programos, Šiaurės Korėja demonstruoja savo artumą Kinijai. Šalies vadovas Kim jong-unas su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu aptarė problemas pasaulyje ir regione, penktadienį pranešė Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida.
 
Abi pusės savo susitikime ketvirtadienį buvo vieningos nuomonės, kad abipusis interesas yra dėl „rimtų ir sudėtingų tarptautinės ir regioninės situacijos pokyčių“ gerinti santykius.
 
Susitikimas, anot žiniasklaidos, vyko „rimtoje ir atviroje atmosferoje“.
 
Per pirmąjį Kinijos prezidento vizitą izoliuotoje Šiaurės Korėjoje per 14 metų Xi Jinpingas ketvirtadienį paragino Šiaurės Korėjos ir JAV vyriausybes atnaujinti savo derybas. Kim jong-unas sakė, jog tarptautinė bendruomenė tikisi, kad abi šalys per jas pasieks ir rezultatų, pranešė Kinijos stotis CCTV.
 
Kim jong-unas ir toliau mano, kad iniciatyvą turi parodyti JAV. Jis esą iki šiol „iš atitinkamos šalies“ negavo teigiamo atsakymo.
 
Antrasis Kim jong-uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas Hanojuje vasario pabaigoje žlugo. Abiem pusėm nepavyko susitarti pagrindiniu Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo klausimu.
 
Pchenjanas reikalauja sušvelninti tarptautines sankcijas. Tačiau JAV vyriausybė nori sankcijas išlaikyti, kol išlieka su Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo programa susijusi rizika. D. Trumpas kitą savaitę G20 viršūnių susitikimo Japonijoje kuluaruose greičiausiai susitiks su Xi Jinpingu. Svarbi jų pokalbių tema gali būti ir Šiaurės Korėja.
 
Kim jong-unas svečiui iš Kinijos surengė pompastišką priėmimą. Sostinėje Pchenjane šimtai tūkstančių žmonių su vėliavomis ir gėlėmis sveikino Kinijos delegaciją. Vakare Xi Jinpingo garbei buvo surengtas banketas. Vėliau abu lyderiai Pchenjane stebėjo masinę kultūrinę programą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.21; 06:00
 
 

Šiaurės Korėja toliau vykdo viešus žudymus tam, kad įbaugintų piliečius. Kita vertus, egzekucijų kiekis mažėja dėl kylančio tarptautinio spaudimo, praneša AFP.
 
Ilgą laiką Pchenjanas buvo kaltinamas tuo, kad, siekdamas sukelti gyventojų baimę, pasitelkia viešąsias egzekucijas. Šalies vadovas Kim Jong Unas praeityje mirties bausmes yra vykdęs ir vyriausiems patarėjams, taip pat 2013 m. egzekucija buvo įvykdyta ir jo dėdei Jang Song Thaekui.
 
Organizacijų grupės „Transitional Justice Working Group“ atstovai paruošė pranešimą ir apibendrino, kad per kelis dešimtmečius buvo įvykdyta daugiau nei šimtas viešų žudymų.
 
Naujausias jų įvyko 2015 metais. Egzekucijos buvo grindžiamos tokiais neaiškiais kaltinimais kaip smulkių monetų ar karvės vagystės.
 
„Viešojo susidorojimo taisyklės reikalauja, kad trys šauliai paleistų tris ratus šovinių į pasmerktąjį. Iš viso paleidžiamos devynios kulkos“, – sakė Seule veikianti grupė, kuri siekia išryškinti Šiaurės vykdomus sunkius žmogaus teisių pažeidimus.
 
Tai buvo plačiai paplitęs susidorojimo, ypač su elitu, būdas. Ši praktika buvo „sukurta maksimizuoti visuomenės baimę“, nes žinota, kad gandas apie egzekucijos metodus pasklis po visą šalį.
 
Vis dėlto studija, paremta 610 iš Šiaurės Korėjos pabėgusių asmenų liudijimais, taip pat parodė, kad Pchenjanas įsisąmonino, jog tarptautiniame lauke yra atidžiai stebimas, ir tai privertė mažinti viešojo susidorojimo praktiką.  
 
„Nuo 2005 pastebima, kad viešos kartuvės išnyko ar bent jau jų skaičius smarkiai sumažėjo. Kai kurie svarsto, kad šį pasikeitimą lėmė tarptautinis spaudimas pabaigti tokią praktiką“, – rašoma pranešime.
 
„Slaptų egzekucijų galėjo ir padaugėti, bet Šiaurės Korėja, atrodo, yra atsargesnė skirdama mirties bausmes, nes siekia įgyti pripažinimą ir normalios šalies statusą“, – teigė Ethanas Shinas, vienas iš pranešimo autorių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.11; 02:00

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas išbandė naują mirties bausmės būdą, rašo sekmadienį Didžiosios Britanijos laikraštis „Daily Star“, remdamasis savo šaltiniais. Pasak leidinio, esą jis įmetė nusikaltusį generolą į didžiulį akvariumą, kuriame knibždėjo alkanos piranijos.
 
Kariškis, kurio vardas neskelbiamas, buvo įtartas perversmo rengimu.
Milžiniškas akvariumas su plėšriomis žuvimis įrengtas pagrindinėje Šiaurės Korėjos vadovo rezidencijoje – Ryongsongo rūmuose.
 
Prieš įmetant generolą į vandenį, kuriame buvo pilna piranijų, jam buvo padarytos kelios durtinės žaizdos. Pasak „Daily Star“ šaltinių, kariškio mirties priežastis tebėra nežinoma. Jis galėjo nukraujuoti, tapti piranijų auka arba nuskęsti.
 
„Kimas įprato bauginti žmones. Daugeliui valstybės priešų buvo surengtos viešos egzekucijos. Jis nori, kad visi, net jo artimiausia aplinka, žinotų, jog niekas nėra apsaugotas nuo kankinamos mirties, jeigu jis įtars ką nors bloga, – sakė žurnalistams neįvardytas šaltinis. – Jis baudė mirtimi savo šeimos narius ir aukštus pareigūnus. Tik todėl, kad jie per mažai plojo jam kalbant“.
 
Birželio pradžioje Šiaurės Korėjos vadovo svarbiausias politikos patarėjas Kim Jong-cholas pasirodė viešumoje, nors Pietų Korėjos žiniasklaida prieš tai skelbė, kad po antrojo nesėkmingo Kim Jong-uno susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Kim Jong -cholas buvo išsiųstas į darbo ir perauklėjimo stovyklą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.09; 15:14

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas. EPA – ELTA nuotr.
Kovo mėnesį po nesėkmingo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno susitikimo Hanojuje buvo įvykdyta mirties bausmė Šiaurės Korėjos specialiajam atstovui politikos JAV atžvilgiu klausimams Kim Hyok-cholui.
 
Tai penktadienį pranešė Pietų Korėjos laikraštis „Chosun Ilbo“, remdamasis šaltiniais Šiaurės Korėjoje.
 
Leidinio žiniomis, egzekucija taip pat buvo įvykdyta keturiems derybose dalyvavusiems Šiaurės Korėjos URM darbuotojams. Jie buvo apkaltinti šnipinėjimu JAV naudai.
 
Dar keli viršūnių susitikimo dalyviai, tarp jų – Kim Jong-uno vertėjas, atsidūrė pataisos stovyklose.
 
JAV ir Šiaurės Korėjos viršūnių susitikimas buvo surengtas Vietnamo sostinėje vasario 27-28 dienomis. Po kelių pokalbių, taip pat ir akis į akį, D. Trumpui ir Kim Jong-unui nepavyko sudaryti susitarimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.31; 00:30

Doan Thi Huong. EPA – ELTA nuotr.
Antroji moteris, kaltinta Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno netikro brolio Kim Jong Namo nužudymu, penktadienį buvo išleista iš kalėjimo. 

Vietnamo pilietė Doan Thi Huong iš kalėjimo paleista apie 7.20 val. ryto Malaizijos laiku.

„Ji buvo išleista ir šį vakarą išskris į Hanojų“, – sakė jos advokatas Hisyamas Tehas.

Vietnamietė Doan Thi Huong ir Indonezijos pilietė Siti Aisyah buvo kaltinamos 2017 metų vasarį Kvala Lumpūro oro uoste nužudžius Kim Jong Namą panaudojant nuodingą nervus paralyžiuojančią medžiagą VX.

Abi moterys neigė kaltinimus ir teigė maniusios, kad dalyvauja slaptos kameros pobūdžio laidoje.

Indonezijos vyriausybės prašymu indonezietė netikėtai buvo paleista. Tuo metu Doan Thi Huong buvo sušvelninti kaltinimai ir šių metų balandį ji sutiko su lengvesniais kaltinimais. Moteris buvo nuteista 3,5 metų kalėjimo bausme. Teisėjas nusprendė, kad prie bausmės laiko gali būti priskaičiuojamas laikas, kurį, laukdama nuosprendžio, moteris jau praleido kalėjime. 

Be kita ko, pagal Malaizijos įstatymus, buvo galima prašyti sutrumpinti kalėjimo bausmės terminą, dėl to moteris paleista į laisvę jau gegužės pradžioje. 

Įtariama, kad su Kim Jong Namo nužudymu yra susiję keturi Šiaurės Korėjos piliečiai, bet Pchenjanas neigė esąs kaip nors susijęs su šia žmogžudyste.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.05; 07:00

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pats asmeniškai prižiūrėjo trumpojo nuotolio raketų paleidimą į Japonijos jūrą, sekmadienį paskelbė Šiaurės Korėjos centrinė naujienų agentūra KCNA.

Pchenjanas iš rytinės šalies pakrantės šeštadienį paleido raketas, kurias Pietų Korėjos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas (JCS) pavadino „sviediniais“.

Pasak KCNA, pats šalies lyderis prižiūrėjo raketų paleidimą, „kad įkvėptų visą kariuomenę ir užtikrintų nuolatinę karinę parengtį“.

Seulas įspėjo Šiaurės Korėją nesiimti jokių veiksmų, kurie eskaluoja įtampą pusiasalyje. Tuo metu Baltieji rūmai tikino „žinantys apie Šiaurės Korėjos veiksmus“ ir sakė „tęsiantys stebėjimą“. Visgi Donaldas Trumpas tviteryje pareiškė pasitikintis Kim Jong Unu ir teigė esąs tikras dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo susitarimo sėkmės.

„(Kim Jong Unas) žino, kad aš esu su juo, ir jis nenori sulaužyti man duoto pažado. Susitarimas įvyks! Tikiu, kad Kim Jong Unas suvokia didžiulį Šiaurės Korėjos ekonomikos potencialą ir nedarys nieko, kas galėtų tam sutrukdyti“, – tviteryje rašė JAV prezidentas.

Šiaurės Korėja, Seulo duomenimis, šeštadienį paleido kelias trumpojo nuotolio raketas. Raketos buvo paleistos 20 minučių intervalu iš kaimyninės šalies rytinės pakrantės. Jos nuskriejo apie 70-200 km ir tada nukrito į jūrą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.05; 00:01

Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį pasaulio dėmesys nukryps į prie Šiaurės Korėjos sienos esantį Rusijos uostą Vladivostoką, kur susitiks šių valstybių lyderiai Kim Jong-unas bei Vladimiras Putinas. Nors susitikimas neeilinis, tačiau, politologo Lino Kojalos vertinimu, tarp šalių neįvyks didelių susitarimų ar sandorių.
 
Pasak jo, tai greičiausiai bus diplomatinė žinia pasauliui, kad Rusija geba megzti pokalbį su ,,pačiais sunkiausiais“ veikėjais ar tiesiog, kad turi svarbų vaidmenį tarptautinėje arenoje. 

Rusijos dalyvavimas derybose su Kim Jong-unu, teigia ekspertas, yra prestižo ir reputacijos klausimas. Žlugus Kim Jong-uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimams, Rusija, Eltai sakė L. Kojala, bandys save pateikti kaip svarbų tarpininką derybose su Šiaurės Korėja ir taip susigrąžinti pasaulio lyderių dėmesį. 

,,Rusijai tai globalios geopolitinės svarbos ir pasaulinio dėmesio klausimas, nes Kim Jong-unas nėra dažnai su užsienio valstybių lyderiais susitinkantis valstybės vadovas. Susitikimas svarbus ir tuo aspektu, kad dabar derybos tarp JAV ir Šiaurės Korėjos stringa, o Rusija bandys save pateikti kaip svarbų tarpininką, kuris gali tą procesą pastūmėti viena ar kita kryptimi. Ne veltui prieš šį susitikimą aukšto lygio diplomatai vyko į Maskvą ir, ko gero, diskutavo apie tai su Rusijos atstovais“, – sakė L. Kojala. 

Tuo tarpu Šiaurės Korėjai svarbus ne tik ekonominis bendradarbiavimas su Rusija, bet taip pat ir diplomatinių santykių užmezgimas. Pasak L. Kojalos, Šiaurės Korėja nori parodyti, kad ji ne tik vysto santykius su JAV, bet ieško ir turi alternatyvių partnerių, tokių kaip Rusija. 

V. Putinas priima Kim jong-uną. EPA-ELTA nuotr.
,,Rusija Šiaurės Korėjai yra kaimynė, kuri, skirtingai nei JAV, nepalaiko pačių griežčiausių sankcijų. Rusija užima poziciją, kad sankcijos ateityje galėtų būti švelninamos. Kartu Maskva ieško ir galimybių, kad tarptautinėje erdvėje atsirastų daugiau taip manančių valstybių. Šiaurės Korėja, be ekonominio intereso, taip pat vykdo diplomatinį žaidimą, kuris rodo, kad ji ne tik vysto santykius su JAV, bet ieško sąlyčio taškų bei turi alternatyvių partnerių, tokių kaip Rusija. Rusija šiuo atžvilgiu kaip kaimynė atlieka svarbų vaidmenį“, – L. Kojala. 

Pasak politologo, vien jau tai, kad po vadovų susitikimų nėra numatyti jokie komentarai žiniasklaidai, parodo, jog naivu tikėtis ryškesnių susitarimų ar sandorių. L. Kojala primena, kad tai pirmas V. Putino ir Kim Jong-uno susitikimas, todėl, anot jo, vyksiantis Šiaurės Korėjos lyderio vizitas Rusijoje simbolizuoja ir diplomatinių santykių užmezgimą. 

L. Kojalos teigimu, kaip ir JAV ar Kinijai, Rusijai taip pat nepatogu, kad Šiaurės Korėja yra branduolinė valstybė. Todėl Šiaurės Korėjos pasitraukimas iš Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties kelia nestabilumo jausmą ir Maskvai. Pasak politologo, jei V. Putinas sugebės bent kiek prisidėti prie situacijos sprendimo, taip jis galės parodyti, kad Rusijos vaidmuo regione vis dar svarbus.

,,Rusijai Šiaurės Korėjai yra ne tik svarbi kaimynė, su kuria yra tiesioginė siena, bet taip pat jai svarbus ir denuklearizacijos procesas, kuris šiandien stagnuoja. Rusija nori save pateikti kaip svarbią veikėją, kuri šį stagnuojantį procesą galėtų vienu ar kitu aspektu išjudinti“, – teigia politologas. 

Šiaurės Korėjos vadovas Kim jong-unas trečiadienį atvyko į Rusijos Vladivostoko uostamiestį, kur ketina susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu.

Anot Rusijos valstybinės televizijos, Kim Jong-unas pareiškė viršūnių susitikime su V. Putinu norįs kalbėtis apie Šiaurės Korėjos branduolinę programą. Tai bus pirmasis jųdviejų susitikimas apskritai.

Paskutinis Šiaurės Korėjos ir Rusijos dvišalis susitikimas įvyko 2011 m. Tuomet prezidentas Dmitrijus Medvedevas susitiko su Kimo tėvu Kim Jong-ilu.
 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.25; 09:00

Šiaurės Korėjos vadovas Kim jong-unas trečiadienį atvyko į Rusiją pirmojo savo viršūnių susitikimo su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu. Jo šarvuotas specialus traukinys ankstų rytą kirto Šiaurės Korėjos ir Rusijos sieną ir sustojo Hasano pasienio geležinkelio stotyje, pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS.

„Kim jong-unas išlipo iš traukinio“, – sakė vietos politikė. Jis buvo pasitiktas su gėlėmis. „Dabar jis galės aplankyti Kim Il Sungo muziejų“, – pridūrė politikė, turėdama omenyje 1986-aisiais vietovėje pastatytą statinį. Čia per keliones trumpam sustodavo dabartinio Šiaurės Korėjos vadovo senelis Kim Il Sungas ir tėvas Kim jong-ilas.

Iš čia traukinys, agentūros TASS duomenimis, septynias valandas riedės į Usurijską, esantį už 100 km į šiaurę nuo Vladivostoko. Tada Kim jong-unas Transsibiro geležinkeliu važiuos toliau į uostamiestį. Susitikimas su V. Putinu planuojamas ketvirtadienį Vladivostoke. Susitikime pirmiausiai bus kalbama apie Šiaurės Korėjos branduolinį nusiginklavimą, taip pat apie abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo plėtrą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.24; 08:24

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-unas „greitu metu“ apsilankys Rusijoje, kur įvyks pirmasis jo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, antradienį skelbė valstybinė Šiaurės Korėjos žiniasklaida, patvirtindama anksčiau Kremliaus paskelbtą pranešimą.

Kimas „greitai apsilankys Rusijos Federacijoje V. Putino kvietimu“, – skelbė Šiaurės Korėjos naujienų tarnyba KCNA, tačiau nenurodė, kada ir kur susitiks abiejų šalių vadovai.

Kremlius praėjusią savaitę pranešė, kad Kim Jong-unas ir V. Putinas susitiks Rusijoje „antroje balandžio mėnesio pusėje“, bet daugiau detalių nepateikė. 

Tikimasi, kad Rusijos ir Šiaurės Korėjos vadovai susitiks Vladivostoko mieste, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, galimai trečiadienį arba ketvirtadienį. 

Tai bus pirmasis Šiaurės Korėjos ir Rusijos vadovų susitikimas nuo to laiko, kai prieš aštuonerius tuometis Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Ilas – dabartinio Šiaurės Korėjos vadovo tėvas – susitiko su Dmitrijumi Medvedevu. 

Rusiją ir Šiaurės Korėją sieja palyginti šilti santykiai. Rusija kartais teikia Šiaurės Korėjai pagalbą maistu, o Rusijos prezidentas V. Putinas jau seniai išdėstė savo pasirengimą susitikti su režimo vadovu. 

Kim Jong-uno ir V. Putino susitikimas vyks praėjus mažiau kaip dviem mėnesiams po JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo su Kim Jong-unu. Vietname vykęs antrasis JAV ir Šiaurės Korėjos vadovų susitikimas baigėsi be susitarimo dėl Šiaurės Korėjos branduolinio arsenalo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.23; 09:30

Šiaurės Korėja turi naują nominalų šalies vadovą. Praėjus mėnesiui nuo parlamento rinkimų, Aukščiausias liaudies susirinkimas šalies lyderio Kim yong-uno pavaduotoją Choe Ryong Hae išrinko parlamento prezidiumo pirmininku, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. 

Choe Ryong Hae pakeitė 91-erių Kim Yong Namą, kuris šioje pozicijoje daug metų buvo laikomas nominaliu valstybės vadovu ir šalies „užsienio politikos veidu“. Priešingai nei Kim Yong Namas, kuris sprendimų nepriiminėjo, Choe Ryong Hae laikomas politikos sunkiasvoriu. Pietų Korėjos žiniasklaida pernai pavadino jį antruoju žmogumi po Kim yong-uno. Apie Kim Yong Namo atleidimą dėl garbingo jo amžiaus pastaraisiais metais spėliota ne kartą.

Kim yong-unas Liaudies susirinkimo posėdyje ketvirtadienį, kaip ir tikėtasi, patvirtintas Valstybė reikalų komisijos pirmininku – tai yra aukščiausias šalies postas. 

Kovą vykusiuose rinkimuose visi 687 kandidatai, oficialiais duomenimis, gavo 100 proc. balsų. Kiekvienoje rinkimų apygardoje paprastai yra tik vienas prieš tai partijos iškeltas kandidatas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.13; 09:00

Šiaurės Korėja galėjo pradėti statyti povandeninį laivą, kuris bus apginkluotas trimis ar keturiomis balistinėmis raketomis. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“.

Gautomis žiniomis, omenyje turimas trijų tūkstančių tonų vandentalpos povandeninis laivas. Detalių, reikalingų jam statyti, buvo pastebėta Šiaurės Korėjos Sinpo uoste.

2018 metų liepos mėnesį Pietų Korėjos parlamento deputatas Kim Hak-yeonas, atstovaujantis Korėjos laisvės partijai, pareiškė, jog Seulas turi duomenų, kad Šiaurės Korėja Sinpo laivų statykloje rytinėje šalies pakrantėje stato naują povandeninį laivą, apginkluotą balistinėmis raketomis.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.04.05; 08:200

Palydovinės Sanumdongo vietovės nuotraukos rodo, kad Šiaurės Korėja galimai rengiasi raketos arba palydovo paleidimui.

Kaip pranešama, komercinių palydovų padarytos nuotraukos rodo suintensyvintą veiklą vietoje, kurioje Šiaurės Korėja anksčiau surinko didžiąją dalį savo balistinių raketų. 

Sanumdongo vietovės vaizdai užfiksuoti vasario 22 d. Pastebėtas didžiulių transporto priemonių judėjimas aplink Sanumdongą.

Didžiosios Britanijos transliuotojo BBC korespondentės Lauros Bicker teigimu, tai gali būti Šiaurės Korėjos išbandymas JAV po nesėkmingo antrojo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno susitikimo, viliantis, kad, siekdamos išvengti raketos paleidimo, JAV pasiūlys Šiaurės Korėjai geresnį susitarimą. 

Praėjusią savaitę įvykęs ilgai lauktas antrasis JAV ir Šiaurės Korėjos vadovų susitikimas Vietname baigėsi be susitarimo. Abiejų šalių vadovų nuomonės buvo pernelyg skirtingos. Pchenjanas siekia sankcijų sušvelninimo ir atmeta reikalavimus „vienašališkai“ nusiginkluoti. Tuo tarpu Vašingtonas tvirtina, kad sankcijos privalo galioti, kol Šiaurės Korėja atsisakys savo branduolinio arsenalo.

Anksčiau šią savaitę taip pat buvo pranešta, kad Šiaurės Korėja vykdo atstatymo darbus Sohės palydovų paleidimo centre. Pasirodžius pirmiesiems pranešimams, JAV prezidentas sakė, kad būtų „labai nusivylęs pirmininku Kimu“, jei pranešimai, kad Šiaurės Korėja atstato raketų paleidimo vietą, yra teisingi.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.10; 06:33

Palydovinės nuotraukos rodo, kad Šiaurės Korėja atstato raketų bandymų kompleksą, kurį anksčiau pasižadėjo uždaryti ir kuris neveikė nuo praėjusių metų rugpjūčio, skelbia BBC.

Palydovinės nuotraukos padarytos praėjus dviem dienoms po JAV ir Šiaurės Korėjos vadovų susitikimo Vietname, kuris baigėsi be susitarimo. Jose matoma veikla Sohės palydovų paleidimo stotyje Tongčang-ri.

Nuo 2012 metų Sohės stotis buvo pagrindinis Šiaurės Korėjos palydovų paleidimo centras. Jis taip pat buvo naudojamas raketų, galinčių pasiekti JAV, variklių bandymams, tačiau niekada nebuvo naudojamas balistinių raketų paleidimams.

Komplekso išmontavimo darbai prasidėjo pernai, tačiau sustojo, kai derybos su JAV atsidūrė aklavietėje. Šiaurės Korėjos pažadas išmontuoti kompleksą buvo laikomas pasitikėjimą tarp Vašingtono ir Pchenjano stiprinančia priemone.

Vasario 27-28 dienomis Hanojuje vykęs JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno susitikimas baigėsi be susitarimo, nes abiejų vadovų pozicijos vis dėlto buvo pernelyg skirtingos.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.06; 04:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Šiaurės Korėjos diktatorius Kim jong-unas savo antrąjį viršūnių susitikimą Hanojuje baigė be konkrečių rezultatų. Kodėl nepavyko? Svarbiausi klausimai ir atsakymai:

Kodėl viršūnių susitikimas žlugo?

D. Trumpo ir Kim jong-uno pozicijos vis dėlto buvo pernelyg skirtingos. JAV prezidentas reikalauja visiškos Šiaurės Korėjos denuklearizacijos. Anot jo, JAV pusė paragino Kim jong-uną uždaryti ne tik branduolinio ginklo gamybai naudojamo urano sodrinimo gamyklą Jongbjono branduoliniame komplekse, bet ir dar vieną kitoje vietoje. „Aš manau, jis buvo nustebęs, kad mes apie ją žinome“, – sakė D. Trumpas. Šiaurės Korėjos lyderis savo ruožtu pareikalavo, kad nedelsiant būtų atšauktos visos izoliuotai šaliai taikomis sankcijos. Tačiau kad taip atsitiktų, Šiaurės Korėja turi „padaryti daugiau“, pabrėžė JAV prezidentas. To vėlgi Šiaurės Korėja greičiausiai nenorėjo pažadėti. Suartėjimas kompromiso forma, matyt, buvo neįmanomas.

Ką reiškia pokalbių žlugimas?

Tai vienareikšmiškai yra nesėkmė. Pirmasis susitikimas Singapūre buvo svarbus simbolis, tačiau vis dėlto pirmiausiai viešųjų ryšių šou. Dabar Hanojuje iš tikrųjų turėjo būti dėl kažko susitarta – to buvo laukiama. Tačiau nepavyko. Tai yra nusivylimas ir pačiam JAV prezidentui. Jis mielai pabrėžia, kad derybomis su Šiaurės Korėja užkirto kelią branduoliniam karui, spėlioja net apie Nobelio taikos premiją. Tačiau ir jis į JAV grįžta tuščiomis rankomis.

Ar ginčas vėl gali paaštrėti?

Nors viršūnių susitikimas ir baigėsi be rezultatų, tai veikiau pliusas nei minusas. Tonas tarp D. Trumpo ir Kim jong-uno praėjusiais mėnesiais labai pasikeitė. Jie nebesisvaido žaibais, o elgiasi pabrėžtinai draugiškai. Toks D. Trumpas liko ir spaudos konferencijoje Hanojuje. Jis dar kartą pabrėžė gerus santykius su Kim jong-unu ir pasisakė prieš sankcijų sugriežtinimą. Kim jong-unas, be to, pažadėjo nebevykdyti branduolinių bandymų ir nebebandyti balistinių raketų. D. Trumpas sakė, kad tiki juo. Pats Šiaurės Korėjos vadovas kol kas nei viršūnių susitikimo, nei tolesnių planų nekomentavo.

Kuri pusė nutraukė viršūnių susitikimą?

D. Trumpas vengė atsakymo į šį klausimą, tačiau keliskart davė suprasti, kad tai buvo jo iniciatyva. „Nenorėčiau pasakyti, kad tai buvo mano sprendimas. Aš juk noriu išlaikyti santykius“. Ir dar: „Per derybas visad turi būti pasirengęs atsistoti ir išeiti“. Tačiau akivaizdu ir tai, kad D. Trumpo įvaizdžiui tinka parodyti, kad tai jis palieka derybas. O ne kad Kim jong-unas su juo nutraukia pokalbius.

Ar jau planuojamas trečiasis susitikimas?

Ne, tokios datos dar nėra. „Pamatysime, kas bus“, – sakė D. Trumpas. Tačiau derybos, anot jo, tęsis. Prieš tai jau Baltieji rūmai pranešė, kad abiejų šalių derybininkai ateityje tęs pokalbius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.03.01; 03:30

Šiaurės Korėjos žvalgybos agentai Italijoje pagrobė ir į Šiaurės Korėją grąžino aukšto šios šalies diplomato dukrą. Pats diplomatas lapkritį Italijoje pasiprašė prieglobsčio ir tada dingo. Apie pagrobtą 17-metę rašo Pietų Korėjos žiniasklaida. Šį atvejį tiria ir Italijos užsienio reikalų ministerija.

„Slaptas agentų gyvenimas“. Parodos stendas. Slaptai.lt nuotr.

Italija vertina žiniasklaidos pranešimus, sakė Italijos užsienio reikalų ministras Enzas Moaveras Milanesis. Po to esą „bus daromos išvados“.

Šis atvejis Italijoje sukėlė tikrą audrą. Negirdėta, kad Šiaurės Korėjos žvalgyba pagrobia nepilnametę diplomato dukterį, kuriai dabar jos gimtinėje gresia kančios, sakė Italijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Manlio di Stefanas. Diplomato duktė prieš pagrobimą lankė mokyklą Romoje.

„Amnesty International“ paragino Italijos vyriausybę nedelsiant įsikišti, kad pagrobimas būtų išaiškintas. „Kaip įmanoma, kad Šiaurės Korėjos agentai Romoje galėjo pagrobti nepilnametę?“ – klausė „Amnesty International Italia“ prezidentas Antonio Marchesis.

Pchenjano ambasadorius Romoje Jo Song Gilas yra dar vienas aukštas komunistinės šalies atstovas, atsukęs nugarą jos vadovybei. 48-erių diplomatas yra „saugioje vietoje“, teigia Pietų Korėjos žiniasklaida. 

Jo Song Gilas ambasadoriaus pareigas pradėjo eiti 2017 metų spalį, kai Italijos vyriausybė, protestuodama prieš Šiaurės Korėjos branduolinį bandymą, išsiuntė iš šalies jo pirmtaką Mun Jong Namą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.21; 08:00

Aukštas Šiaurės Korėjos diplomatas Italijoje, anot žiniasklaidos, pasiprašė prieglobsčio. Ambasadorius Romoje Jo Song Gilas pasiprašė prieglobsčio nežinomoje šalyje, ketvirtadienį rašo Pietų Korėjos laikraštis „Joong Ang Ilbo“, remdamasis neįvardytais diplomatiniais šaltiniais. 

Jo Song Gilas būtų ne pirmas aukštas komunistinės šalies atstovas, atsukęs nugarą vadovybei. Prieš kurį laiką prieglobsčio pasiprašė buvęs Šiaurės Korėjos ambasadoriaus Londone pavaduotojas Thae Yong Ho.

Jo Song Gilas prieglobsčio prašymą pateikė praėjusį mėnesį, rašo laikraštis. 48-erių diplomatas esą yra „saugioje vietoje“. Ambasadorius pareigas pradėjo eiti 2017 metų spalį, kai Italijos vyriausybė, protestuodama prieš Šiaurės Korėjos branduolinį bandymą, išsiuntė iš šalies jo pirmtaką Mun Jong Namą. Pranešama, kad Jo Song Gilas yra vieno aukščiausių Šiaurės Korėjos funkcionierių „sūnus ar žentas“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.04; 02:35

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas teigia, kad ketina laikytis įsipareigojimų dėl denuklearizacijos, tačiau gali ir persigalvoti, jeigu JAV toliau taikys sankcijas režimui, skelbia BBC. 

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas. EPA – ELTA nuotr.

Tai jis pareiškė savo tradicinėje Naujųjų metų kalboje. 

Praėjusių metų kalboje Kim Jong Unas kalbėjo apie beprecedentį tarptautinių diplomatinių santykių atgaivinimą su kaimynine Pietų Korėja ir Jungtinėmis Valstijomis. 

Šiųmetėje kalboje, kurią ankstų antradienio rytą transliavo Šiaurės Korėjos valstybinė televizija, šalies vadovas pareiškė, kad „jeigu JAV nesilaikys savo pažado, duoto prieš visą pasaulį, ir toliau atkakliai taikys sankcijas bei spaudimo priemones mūsų respublikai, mums neliks nieko kito kaip tik apsvarstyti naujus būdus apsaugoti savo suverenumą ir interesus“. 

Kim Jong Unas taip pat užsiminė, kad yra pasirengęs bet kuriuo metu susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. 

Pasak BBC, tokie režimo lyderio komentarai galėtų reikšti, kad Šiaurės Korėja 2019 m. lauks JAV veiksmų, o jei tokių nebus, dabartinė pauzė branduolinių ginklų bandymuose galėtų būti nutraukta.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.02; 00:05