„Ruby Princess“. EPA-ELTA nuotr.

Koronavirusas buvo patvirtintas maždaug pusei kruizinio laivo „Ruby Princess“ darbuotojų, kuriems pasireiškė simptomai, šeštadienį pranešė Australijos sveikatos apsaugos pareigūnai.
 
Į pietus nuo Sidnėjaus prisišvartavusiame kruiziniame laive peršalimo simptomai pasireiškė 97 laivo darbuotojams. 46 iš jų buvo patvirtintas koronavirusas, teigiama Naujojo Pietų Velso valstijos sveikatos ministerijos pranešime. Atstovai sako, kad tyrimai dėl COVID-19 laive bus ir toliau vykdomi.
 
„Ruby Princess“ darbuotojų komandą sudaro iš viso 1 040 žmonių. Kai kurie jų jau buvo evakuoti ir dėl sunkios būklės išvežti į Australijos ligonines. Laivas Australiją turėtų palikti po 10 dienų. Šiuo metu jis yra prisišvartavęs šalia anglies terminalo pramoniniame Port Kemblos uoste ir čia jau stovi maždaug savaitę.
 
Policijos pajėgos vykdo tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kodėl kovo 19 d. beveik 2 700 „Ruby Princess“ keleivių buvo leista išsilaipinti Sidnėjuje – nebuvo atliekama nei sveikatos patikra, nei vėliau – izoliacija. Su neatsakingai išleistais kruizinio laivo keleiviais siejami maždaug 600 užsikrėtimo koronavirusu atvejų Australijoje bei 16 mirčių. Tai buvo didžiausias COVID-19 židinys visoje šalyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.11; 17:35

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas atsiprašė tautos už sprendimą išskristi neskelbtų atostogų su šeima į Havajus, kai tuo metu šalyje dėl milžiniškų gaisrų ir rekordinės kaitros paskelbta ekstremalioji padėtis.
 
Australijos premjeras namo grįžo šeštadienio vakarą. Atostogas nutraukti jam teko dėl didžiulės visuomenės kritikos ir žuvus dviems ugniagesiams, su siaubingais miško gaisrais kovojusiais į pietvakarius nuo Sidnėjaus.
 
„Sugrįžau po išvykimo ir žinau, kad mano atostogos Australijoje sukėlė daug nerimo“, – S. Morrisonas teigė sekmadienio rytą surengtos spaudos konferencijos metu. Premjeras pridūrė, kad, „jei būtų žinojęs, būtų pasielgęs kitaip“.
 
Be to, daug kritikos sulaukė ir ministro pirmininko administracija, kuri šalį siaubiant miškų gaisrams atsisakė patvirtinti S. Morrisono buvimo vietą. Tai ketvirtadienį Naujojo Pietų Velso valstijoje sukėlė antrąją ekstremaliąją padėtį.
 
Iš atostogų Havajuose parskridęs premjeras pareiškė „priimantis kritiką“. „Atsiprašau visų australų, kuriuos aš nuliūdinau“, – teigė S. Morrisonas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.23; 03:00

Sidnėjuje nužudytas turkų konsulas Šarykas Aryjakas

Australijos policija paskelbė skirsianti solidžią piniginę premiją. Premijo dydis – vienas milijonas JAV dolerių. Šie pinigai bus atiduoti tiems, kurie pasidalins vertinga informacija apie asmenis, prieš 39 metus Sidnėjuje nužudžiusius Turkijos konsulą Šaryką Aryjaką ir jo asmens sargybinį Enginą Severą.  

Australijos mieste Sidnėjuje rezidavęs turkų konsulas Š.Aryjakas ir jo asmens sargybinis E.Severas buvo nušauti 1980 metų gruodžio 17-ąją – lygiai prieš 39-erius metus. Konsului tuo metu buvo sukakę 50 metų, asmens sargybiniui – vos 28-eri. Juos nušovė motociklu atvažiavę du vyriškiai.

Atsakomybę už šį brutalų išpuolį prisiėmė viena armėnų teroristinė organizacija. Nors Australijos policija iškart puolė tirti kruvino išpuolio aplinkybes, žudikai iki šiol nesučiupti. Užtat Australijos jėgos struktūros, atsakingos už teroristų persekiojimą, vėl ėmėsi šios skandalingos bylos. Piniginis atlygis už vertingą informaciją išaugo nuo 250 tūkst. dolerių iki vieno milijono JAV dolerių.

Sidnėjuje nužudyto Turkijos konsulo duktė Čagla Aryjak

Tai – pirmas atvejis Australijos policijos istorijoje, kada tokia didelė premija žadama tiems, kurie talkins sučiupant teroristus. Australijos teisėsauga primena, kad 1980-ųjų gruodžio 17-osios išpuolis – tai pirmasis politiškai akivaizdžiai motyvuotas nužudymas jų šalyje. Australijos tyrėjai mano, kad esama žmonių, kurie žino, kur šiuo metu slapstosi nusikaltėliai. Tik kažkodėl žmonės, nepaisant Australijos valstybės garantijų dėl konfidencialumo ir saugumo, bijo pasidalinti turima informacija.

Armėnų teroristų kulkų suvarpytas Turkijos konsulo automobilis

Minint šio turkų diplomato nužudymo 39-ąsias metines į Sidnėjų atvyko jo duktė Čagla Aryjak. Ji savo akimis matė, kaip į jos tėvą užpuolikai anuomet paleido 17 šūvių. Tuo metu ji buvo aštuonerių metų mergaitė. Šiandien ji gyvena JAV.

Slaptai.lt primena, kad vien 1970 – 1980 metais įvairios armėnų teroristinės organizacijos nužudė 42 turkų diplomatus. Tą dešimtmetį į turkų diplomatų gyvybes kėsintasi visame pasaulye – nuo JAV ir Kanados iki Prancūzijos, Šveicarijos, Belgijos, Ispanijos ir Graikijos…

Slaptai.lt informacija

2019.12.17; 19:41

Smarkūs krūmynų gaisrai dūmuose paskandino milijoninį Australijos Sidnėjaus miestą. Garsiuosius miesto monumentus – Sidnėjaus operos teatrą ir Sidnėjaus uosto tiltą – ketvirtadienį apgaubė žalsvai rusva migla, ore tvyrojo degėsių kvapas.
 
Žinybos paskelbė perspėjimą dėl pavojaus sveikatai ir įspėjo kvėpavimo problemų turinčius gyventojus nevykdyti aktyvios veiklos lauke.
 
Kaimiškuose regionuose į šiaurę nuo Sidnėjaus šiuo metu liepsnoja daugybė krūmynų gaisrų. Stiprūs vėjai dūmus atpūtė iki Sidnėjaus.
 
Padėties pagerėjimo tikimasi tik savaitgalį. Kas nori išvengti dūmų, turėtų likto namuose ir neatidarinėti langų bei durų, sakė Richardas Broome‘as iš Naujojo Pietų Velso valstijos, kurioje yra Sidnėjus, Sveikatos ministerijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.01; 06:00

Tūkstančiai žmonių sekmadienį Sidnėjuje ir Taibėjuje mitingavo remdami Honkongo demokratijos siekiančius protestuotojus, taip pradėdami visame pasaulyje vyksiančių antitotalitarizmo demonstracijų seriją.
 
Vienoje iš didžiausių solidarumo eisenų Australijoje juodai apsirengę dalyviai skandavo „Add oil“, reiškiantį „sėkmės“ arba „taip ir toliau,“ taip reikšdami padrąsinimą. Vieni Sidnėjaus mitingo dalyviai laikė plakatus su užrašais „Išsaugokite Honkongą“ ir „Stop tironijai“, kiti nešėsi geltonus skėčius.
 
Pro-Kinijos rėmėjai mitinguose nedalyvavo, kadangi nenorėjo pakartoti anksčiau įvykusių įtemptų susirėmimų tarp abiejų pusių. Billas Lamas, Honkongo ir Sidnėjaus protestų dalyvis, teigė, kad protestuotojai nebeturi vilčių ir nori, kad valdžia gerbtų bent jų žmogaus teises.
 
„Mes tikime viena šalimi, dviem sistemomis, tačiau jie turi paisyti pagrindinių Honkongo įstatymų“, – teigė kitas protestuotojas Frankie Lo.
Taibėjuje du tūkstančiai juodai apsirengusių mitinguotojų per liūtį susirinko prie parlamento. Taibėjaus mitingo dalyvis Panas Hou-hsunas teigė, kad Taivano ir Honkongo likimai susiję – abu baiminasi autoritarinės Kinijos veiksmų. „Kad apgintume demokratišką ir nepriklausomą Taivaną, laikomės išvien su Honkongu“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
 
Taivanas nuo 1949-ųjų yra de facto suvereni tauta, tačiau Kinija salą mato kaip savo teritoriją ir yra pažadėjusi ją užimti jėga. Pekinas nori diplomatiškai izoliuoti Taivaną, kadangi 2016-aisiais išrinktos prezidentės Tsai Ing-wen partija atsisako priimti idėją, kad sala priklauso Kinijai.
 
Panašūs Honkongo paramos protestai vyksta visame pasaulyje – daugiau nei 40 miestų surengs mitingus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.30; 00:30

Šeštadienį šimtai Kiniją palaikančių mitinguotojų žygiavo Sidnėjaus gatvėmis. Tuo pačiu metu Australijoje kyla vis didesnė banga protestų, palaikančių prodemokratinį judėjimą Honkonge, todėl įtampa tarp dviejų grupių pastaruoju metu itin išaugo.
 
Žygiuodami per Sidnėjų, mitinguotojai skandavo šūkį „Viena Kinija“, mojavo Kinijos vėliavomis ir plakatais su užrašais „Daugiau jokių riaušių ir smurto Honkonge“.
 
Policijos pareigūnams teko saugiai palydėti iš mitingo vietos jame pasirodžiusį vienišą didesnės demokratijos Honkonge šalininką, kurį greitai apsupo grupė piktų demonstruotojų.
 
Kol Azijos finansinis centras skendi mėnesius trunkančiuose prodemokratiniuose protestuose, keliuose Australijos universitetuose iš Honkongo kilę studentai surengė kelis nedidelius paramos mitingus. Tai papiktino kai kuriuos iš žemyninės Kinijos dalies atvykusius studentus.
 
Konfliktas baigėsi susistumdymais universitetų miesteliuose.
 
Po vieno tokio konflikto Kinijos konsulatas Brisbene pagyrė už Pekino politiką pasisakančių studentų „spontanišką patriotizmą“. Australijos vyriausybė nedelsdama griežtai perspėjo diplomatus, kad šie neskatintų ardomųjų veiksmų ar galimai smurtinio elgesio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.17; 11:07

Šeštadienį tūkstančiai australų protestavo didžiuosiuose šalies miestuose ragindami šalies valdžią nutraukti prieglobsčio ieškotojų sulaikymą už Australijos ribų, informuoja naujienų agentūra AFP.

Australijos valdžia nelegaliai į šalį bandančius patekti žmones siunčia į centrus Nauru saloje arba Papua Naujosios Gvinėjos Manus saloje.

Protestuotojai patraukė į gatves, minėdami penktąsias tokios politikos atnaujinimo metines. 2013 m. Kanbera žymiai sugriežtino savo poziciją, pasirašydama sutartis su Ramiojo vandenyno valstybėmis ir paskelbdama, kad bet kas, nelegaliai atvykstantis valtimis, „neturi jokių galimybių“ apsigyventi Australijoje.

Protestuose dalyvaujantys žmonės sakė kovojantys už sulaikymo centrų uždarymą Manus ir Nauru salose ir už prieglobsčio ieškotojų perkėlimą į Australiją.

Šimtai žmonių žygiavo Sidnėjuje skanduodami „Išlaisvinkite pabėgėlius“. Tuo pačiu metu protestai vyko Melburne, Adelaidėje, Brisbene, Kanberoje ir Perte.

Teigiama, kad Nauru ir Manus salose laikomi 1 600 prieglobsčio ieškotojų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.22; 08:00