Romualdas Ozolas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vilniuje, Teatro g. 11, trečiadienį atidengta atminimo lenta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigėjui, Nepriklausomybės Akto signatarui, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės Ministro Pirmininko pavaduotojui, ilgamečiam Seimo nariui, publicistui, filosofui, kultūrologui Romualdui Ozolui.
 
Šiemet sausio mėn. Seime organizuojamais renginiais buvo paminėtos R. Ozolo gimimo 80-osios metinės.
 
R.Ozolas gimė 1939 m. sausio 31 d. Pasvalio rajono Joniškėlio miestelyje, tarnautojo šeimoje. 1957 m. baigė Bazilionų vidurinę mokyklą Šiaulių rajone. 1962 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą. Filologas.
 
1965-1968 m. – „Kultūros barų“ žurnalo redakcijos atsakingas sekretorius, skyrių redaktorius. 1968-1973 m. – Vilniaus universiteto aspirantas. 1973-1989 m. – Vilniaus universiteto dėstytojas. 1975-1980 m. dirbo LTSR Ministrų Tarybos sekretoriate. 1980-1989 m. dirbo „Minties“ leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju.
 
1989 m. – LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, TSRS liaudies deputatas.
 1973-1989 m. – LKP narys, 1989-1990 m. – savarankiškosios LKP, jos biuro narys. 1988–1990 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio: iniciatyvinės grupės narys, Seimo tarybos vicepirmininkas, Seimo narys. „Atgimimo“ laikraščio steigėjas.
 
1990-1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 
 
Romualdas Ozolas mitinge. Slaptai.lt nuotr.
1990-1991 m. – Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko pavaduotojas. 1990–1993 m. – Lietuvos valstybinės regioninių problemų komisijos pirmininkas, Lietuvos Respublikos valstybinių derybų su TSRS, vėliau su Rusija delegacijų narys. 1992 m. – Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrimo grupės narys. Vienas iš nacionalinio saugumo koncepcijos kūrėjų.
 
1991-2001 m. – Lietuvos ir Ukrainos draugystės Baltijos Asamblėjos narys nuo pat įkūrimo, Nacionalinio saugumo ir užsienio reikalų komiteto narys, NATO komisijos narys.
 
1992-2000 m. – Seimo narys. Kandidatavo 2000 m., 2004m. ir 2008 m. Seimo rinkimuose.
 
1992 m. – Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrimo grupės narys, Nacionalinio saugumo, Teisės ir ekonomikos komitetų narys.
 
Nuo 1992 m. – Lietuvos centro judėjimo (vėliau – Lietuvos centro sąjungos) narys, pirmininkas, garbės pirmininkas.
 
1994-1995 m. – Lietuvos Respublikos Geros valios misijos Čečėnijos klausimams spręsti vykdomasis direktorius, Seimo narių grupės Karaliaučiaus krašto lietuviams remti narys.
 
Rašė geopolitikos, valstybės, tautų ir tautinių mažumų, kultūros klausimais. Išleido knygas „Pasakojimai apie filosofus ir filosofiją“ (1988), „Pirmieji atkurtosios nepriklausomybės
Romualdas Ozolas su kurso draugais. Slaptai.lt nuotr.
metai“ (1992), „Atgimimo ištakose“ (1997), „Išsivadavimas“ (1998), „Nepriklausomybės kronikos“ (7 knygos, 2001–2008), „Nepriklausomybė alternatyvų neturi: Lietuvos gyvenimo Europos sąjungoje užrašai. Faktai ir apmąstymai, 2008 m.“ (2009). Stasio Šalkauskio premijos laureatas.
 
 Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000), LDK Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (2000).
 
Mirė 2015 m. balandžio 6 d. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.24; 00:32

Romualdas Ozolas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vilniuje, Teatro g. 11, trečiadienį bus atidengiama atminimo lenta, skirta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigėjui, Nepriklausomybės Akto signatarui, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės Ministro Pirmininko pavaduotojui, ilgamečiam Seimo nariui, publicistui, filosofui, kultūrologui Romualdui Ozolui.
 
Atminimo lentos atidengimo ceremonijoje dalyvaus Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės, LPS Seimo narys Romas Pakalnis, Nepriklausomybės Akto signataras Egidijus Bičkauskas ir signataro R. Ozolo buvęs kaimynas istorikas Romanas Raulinaitis.
 
Renginyje dalyvaus Seimo nariai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, pirmosios Vyriausybės ministrai, sąjūdiečiai.
Šiemet sausio mėn. Seime organizuojamais renginiais buvo paminėtos R. Ozolo gimimo 80-osios metinės.
 
R.Ozolas gimė 1939 m. sausio 31 d. Pasvalio rajono Joniškėlio miestelyje, tarnautojo šeimoje. 1957 m. baigė Bazilionų vidurinę mokyklą Šiaulių rajone. 1962 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą. Filologas.
 
1965-1968 m. – „Kultūros barų“ žurnalo redakcijos atsakingas sekretorius, skyrių redaktorius. 1968-1973 m. – Vilniaus universiteto aspirantas. 1973-1989 m. – Vilniaus universiteto dėstytojas. 1975-1980 m. dirbo LTSR Ministrų Tarybos sekretoriate. 1980-1989 m. dirbo „Minties“ leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju.
 
1989 m. – LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, TSRS liaudies deputatas.
Kovo 11-osios Akto signataras, filosofas Romualdas Ozolas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
1973-1989 m. – LKP narys, 1989-1990 m. – savarankiškosios LKP, jos biuro narys.
 
1988–1990 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio: iniciatyvinės grupės narys, Seimo tarybos vicepirmininkas, Seimo narys. „Atgimimo“ laikraščio steigėjas.
 
1990-1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 
 
1990-1991 m. – Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko pavaduotojas. 1990–1993 m. – Lietuvos valstybinės regioninių problemų komisijos pirmininkas, Lietuvos Respublikos valstybinių derybų su TSRS, vėliau su Rusija delegacijų narys. 1992 m. – Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrimo grupės narys. Vienas iš nacionalinio saugumo koncepcijos kūrėjų.
 
1991-2001 m. – Lietuvos ir Ukrainos draugystės Baltijos Asamblėjos narys nuo pat įkūrimo, Nacionalinio saugumo ir užsienio reikalų komiteto narys, NATO komisijos narys.
 
1992-2000 m. – Seimo narys. Kandidatavo 2000 m., 2004m. ir 2008 m. Seimo rinkimuose.
 
1992 m. – Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrimo grupės narys, Nacionalinio saugumo, Teisės ir ekonomikos komitetų narys.
 
Nuo 1992 m. – Lietuvos centro judėjimo (vėliau – Lietuvos centro sąjungos) narys, pirmininkas, garbės pirmininkas.
 
1994-1995 m. – Lietuvos Respublikos Geros valios misijos Čečėnijos klausimams spręsti vykdomasis direktorius, Seimo narių grupės Karaliaučiaus krašto lietuviams remti narys.
„Minties“ leidyklos kolektyvas
 
Rašė geopolitikos, valstybės, tautų ir tautinių mažumų, kultūros klausimais. Išleido knygas „Pasakojimai apie filosofus ir filosofiją“ (1988), „Pirmieji atkurtosios nepriklausomybės metai“ (1992), „Atgimimo ištakose“ (1997), „Išsivadavimas“ (1998), „Nepriklausomybės kronikos“ (7 knygos, 2001–2008), „Nepriklausomybė alternatyvų neturi: Lietuvos gyvenimo Europos sąjungoje užrašai. Faktai ir apmąstymai, 2008 m.“ (2009). Stasio Šalkauskio premijos laureatas.
 
Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000), LDK Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (2000).
 
Mirė 2015 m. balandžio 6 d. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.23; 07:34

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2015.04.09; 19:18

endriukaitis_statiska

Lie­tu­vo­je ir už­sie­nio vals­ty­bė­se, kur gy­ve­na mū­sų tau­tie­čiai, iš­ki­liai mi­ni­mos Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo 20-osios me­ti­nės. Šiam svar­biam įvy­kiui pri­si­min­ti dar ge­ro­kai prieš Ko­vo 11-ąją pra­si­dė­jo šven­ti­niai ren­gi­niai. Be abe­jo, to­kios iš­kil­mės ne­įsi­vaiz­duo­ja­mos be pa­grin­di­nių is­to­ri­nių aki­mir­kų liu­dy­to­jų – Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tų, prieš 20 me­tų vė­ly­vą ko­vo 11-osios va­ka­rą pa­si­ra­šiu­sių Ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės At­sta­ty­mo ak­tą. Ta­čiau ne vi­si Ko­vo 11-osios ak­to sig­na­ta­rai su pa­ki­lia nuo­tai­ka pa­si­tin­ka šią šven­tę. Nuo Su­val­ki­jos kraš­to anuo­met iš­rink­tas par­la­men­ta­ras Al­gir­das En­driu­kai­tis ne­se­niai pa­reiš­kė ne­da­ly­vau­si­ąs iš­kil­min­ga­me Sei­mo po­sė­dy­je ir ki­tuo­se ofi­cia­liuo­se ren­gi­niuo­se, ku­riuos or­ga­ni­zuos val­džios ins­ti­tu­ci­jos. Ko­dėl pa­ty­ręs vals­ty­bės bei vi­suo­me­nės vei­kė­jas nu­spren­dė bū­tent taip, at­sa­ky­mą su­ži­no­si­me iš pa­ties sig­na­ta­ro.

Continue reading „Sovietinio genocido vertinimas tėra to paties sovietmečio lygmens“

terleckas_sypsosi

Šiandien minime Kovo 11-ąją – dieną, kada ryžomės atkurti nepriklausomą valstybę, mesdami iššūkį tuometinei Sovietų Sąjungos vadovybei. Tądien neišsigandome nei KGB, nei tankų raudonomis žvaigždėmis, nei sovietų kalėjimų. Tačiau prabėgus 20-čiai metų po tos lemtingos dienos nuotaikos nėra džiugios. Šiandien susiduriame su daug nenumatytų, netikėtai iškilusių negerovių, kurias įveikti – vis sunkiau. Ar mūsų bėdos – neišvengiamos? Kas mus įstūmė į tas neišsprendžiamas problemas? Ar Lietuvos labui padarėme viską, kas nuo mūsų priklauso? Su Kovo 11-osios Akto signataru Vladu Terlecku kalbasi “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Apie “istorinę klaidą”, nepagrįstus kaltinimus bei nuomonę, esą mūsų nepriklausomybė – menkavertė“