Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad Lietuvos vyskupų konferencija (LVK) priėmė sprendimą nuo sekmadienio visoje šalyje atverti bažnyčias, reaguodama į Vyriausybės priimtus sprendimus dėl tam tikrų karantino atlaisvinimų. Ministrė pirmininkė viliasi, kad, atnaujinus tiesiogines pamaldas, bažnyčiose bus laikomasi saugumo reikalavimų.
 
„Esu dėkinga Bažnyčiai už tai, ką ji padarė iki šiol tam, kad tikrai prisidėtų prie viruso plitimo suvaldymo. Labai tikiuosi, kad bus laikomasi saugumo reikalavimų. Matyt, kad Bažnyčia įvertino ir tai, kad ir Vyriausybė priėmė tam tikrų sprendimų dėl galbūt didesnių žmonių susibūrimo vietų atvėrimo“, – žurnalistams penktadienį teigė I. Šimonytė.
 
„Tai dabar tiesiog turėsime visi stengtis, kad tie sprendimai nei mūsų, nei Bažnyčios netaptų papildomu situacijos apsunkinimu“, – pridūrė premjerė.
 
ELTA primena, kad Lietuvos vyskupų konferencija nutarė nuo balandžio 18 d. nebetaikyti pamaldų su tikinčiaisiais draudimo ir tų savivaldybių teritorijose, kuriose šios pamaldos laikinai vyko tikintiesiems fiziškai nedalyvaujant. Teigiama, kad sprendimas buvo priimtas, atsižvelgus į paskiepytų ir imunitetą virusui įgavusių žmonių skaičiaus didėjimą bei į sprendimus leisti vėl veikti įvairioms įstaigoms.
 
Lietuvos vyskupų konferencija akcentuoja, kad visose bažnyčiose privalu ir toliau užtikrinti atstumą tarp besimeldžiančiųjų taip, kad vienam žmogui tektų ne mažiau kaip 15 kv. m bažnyčios ploto. Tikintieji privalo ir toliau dėvėti apsaugines kaukes, dezinfekuoti rankas ir laikytis kitų saugumo reikalavimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.16; 13:13

Ingrida Šimonytė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Ingridos Šimonytės Vyriausybės darbą pandemijos sąlygomis kritikuoja ne tik politiniai oponentai, tačiau ir politologai. Pasak jų, pastarosios savaitės Vyriausybės sprendimai kovojant su pandemija atskleidė, kad stokojama ne tik nuoseklumo ir aiškių argumentų priimant sprendimus, tačiau ir elementarios empatijos.
 
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) profesorius, politologas Tomas Janeliūnas sako, kad jei valdantieji ir toliau nepasimokys iš savo klaidų, Vyriausybei ne tik teks  susitaikyti su aštriomis kritikos strėlėmis, tačiau gali augti ir įtampa Ministrų Kabineto viduje.
 
Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė valdančiųjų sprendimuose pasigenda vidinės organizacijos bei logiškumo.
 
„Valdančiųjų sprendimuose neapibrėžtumo ir nuoseklumo apraiškų tikrai yra. Nematau to aiškaus algoritmo, kuo vadovaujantis kai kurie svarbūs sprendimai yra priimami. Jau ne kartą Vyriausybei buvo sakyta, kad negali būti jokių anonsų, jeigu nėra 120 procentų tikrumo, kad tuos sprendimus, bus galima priimti“, – Eltai sakė MRU politologė.
 
Tai akcentuoja ir VU TSPMI politologas T. Janeliūnas. Pasak jo, panašu, kad Vyriausybė nesugeba tinkamai informuoti visuomenę apie kai kuriuos sprendimus.
TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
„Vyriausybė neranda tinkamo būdo, kaip pranešti visuomenei apie savo sprendimus (…). Jei ir toliau toks Vyriausybės komunikavimo stilius tęsis, daugės ir komunikacijos klaidų. Taigi ir reakcijos bus vis labiau emocinės ir, matyt, tokia kritika tik didins įtampą pačios Vyriausybės viduje“, – sakė T. Janeliūnas.
 
Politologo manymu, valdantieji patys išprovokuoja neigiamas visuomenės reakcijas, nes sukelia pernelyg didelius lūkesčius, kurių galiausiai negali įvykdyti. ELTA primena, kad pastarąją savaitę valdantiesiems kritikos nemažai teko dėl to, kad buvo priimtas sprendimas neatidaryti daugiau prekybos vietų, nors apie ketinimus laisvinti karantino apribojimus tos pačios dienos rytą kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
 
„Kalbama apie pandemijos suvaldymą ir apie įvairių suvaržymų keitimą, žmonės, aišku, tikisi kažkokių palengvinimų, karantino sušvelninimų, tokius lūkesčius tarsi sukelia pati Vyriausybė užsimindama, kad ji ketina tai svarstyti, kad ji supranta, jog pernelyg ilgai užsitęsė tie ribojimai ir t.t. Bet galiausiai tenka nuo tokių sušvelninimų susilaikyti, nes aišku, kad situacija yra dinamiška, užsikrėtimų skaičius keičiasi“, – akcentavo TSPMI profesorius.
 
Nepasitenkinimą Vyriausybe taip pat sukėlė ir sprendimai dėl vakcinavimo tvarkos. Policijos pareigūnai piktinosi ir net surengė protesto akciją prie Vyriausybės, nes liko paskutiniai prioritetinių grupių skiepijimo sąraše. Galiausiai valstybės pareigūnų nepasitenkinimą sukėlė ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio reakcija į šią Vyriausybei tekusią kritiką. Ministras teigė, kad nėra pagrindo išsakytam pareigūnų nepasitenkinimui.
 
Politologas T. Janeliūnas sukritikavo tokią ministro A. Dulkio reakciją, atkreipdamas dėmesį, kad tai rodo empatijos stoką. Profesoriaus nuomone, dažnu atveju politikai įsijaučia į savo užimamas pareigas ir yra linkę pamiršti atsižvelgti į kai kuriuos žmogiškuosius problemų aspektus.
 
„Politikų vienas didžiausių trūkumų yra empatijos trūkumas. Tarp jų yra tikrai mažai žmonių, kurie empatiški ir tiksliai jaučia visuomenės nuotaikas (…) Sveikatos ministro aiškinimas, jog visada yra kažkokių svarbesnių grupių, kurie gali anksčiau tikėtis vakcinų negu pareigūnai… Tai rodo jo gynybinę reakciją, kad jo sprendimai turėtų būti apginami, bet jis pamiršta kitą pusę, kad pareigūnams tokie atsakymai ir tokia gynybinė reakcija greičiausiai sukels papildomą pasipiktinimą“, – sakė T. Janeliūnas.
 
Valdžios sprendimuose pasigendama logikos
 
MRU politologė R. Urbonaitė valdančiųjų sprendimuose pasigenda aiškios strategijos ir logikos, kaip informuojama apie patį sprendimų priėmimą. R. Urbonaitei kyla klausimas, ar valdantieji patys tikrai supranta tai, ką kalba.
 
Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Kuo toliau, tuo valdžios sprendimo priėmimo logiką pagauti darosi sunkiau“, – teigė politologė.
 
R. Urbonaitės vertinimu, sklandžiai komunikacijai reikia viso Vyriausybės susitelkimo. Tačiau, pasak jos, dabar valdantiesiems trūksta organizuotumo. Anot jos, blogai, kai pirmiausia yra paviešinama informacija, o tik vėliau svarstomi sprendimai.
 
„Tai, ką daro premjerė yra tik maža dalis visos komunikacijos. Reikia viduje susistyguoti, nes dabar panašu, kad kabineto nariai pradeda kaišioti vieni kitiems pagalius į ratus“, – sakė politologė.
 
„Šiandien reikia organizuoto veikimo iš Vyriausybės ir jų tikslas turėtų būti savo sąjungininkais padaryti visuomenę. Šiuo metu, mano požiūriu, to padaryti nepavyksta, ir tos klaidos kainuoja labai daug“, – sakė politologė. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.12; 08:00

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė nuotoliniu būdu susitiko su Turkijos ambasadoriumi Gökhanu Turanu ir aptarė dvišalius santykius ir bendradarbiavimą.

Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.

Per susitikimą pabrėžta, kad Turkija yra NATO sąjungininkė ir svarbi ES partnerė. Pažymėta, kad pernai minėta Lietuvos ir Turkijos diplomatinių santykių užmezgimo 90 m. sukaktis, o istoriniai ryšiai tęsiasi dar nuo seniau.

Turkijos ambasadorius Gokhan Turan. Slaptai.lt nuotrauka

Ministrė Pirmininkė pabrėžė investicijų į gynybą svarbą.

„Lietuvos Vyriausybė mato geopolitinius iššūkius regione, todėl nuosekliai pasisakome už  investicijų į gynybą didinimą. Tai svarbu NATO, bet pirmiausia tai atitinka pačios Lietuvos interesus“, – sakė I. Šimonytė.

Susitikime buvo aptarti Turkijos planai įsitraukti į NATO Baltijos oro policijos misiją, kurioje šios šalies naikintuvai jau dalyvavo 2006 m., taip pat bendradarbiavimas NATO energetinio saugumo kompetencijų centre. (NATO Energy Security Centre of Excellence), kur dirba Turkijos ekspertas.

Turkija – Lietuva

Kalbėta apie ekonominius santykius, pabrėžtas bendradarbiavimo potencialas energetikos, transporto, mokslo ir inovacijų srityse.

Informacijos šaltinis – Lietuvos vyriausybe.lt

2021.03.19; 14:12

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė atsargiai vertina prezidento Gitano Nausėdos po Europos Vadovų Tarybos (EVT) išsakytas optimistines prognozes, kad nauji vakcinos nuo COVID-19 tiekimo planai  ES sudaro galimybę iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų.
 
Vyriausybės vadovė interviu  Eltai, atsakydama į klausimą, ar deklaruojama prezidento skiepijimo ambicija jai tapo labiau apibrėžta, pažymėjo nematanti prasmės, kodėl reikėtų „žongliruoti“ skaičiais bei terminais. I. Šimonytė pažymi, kad nuo skiepų gamintojų priklausys, kokie vakcinų kiekiai pasieks Lietuvą ir kitas ES šalis.
 
„Politinės deklaracijos yra politinės deklaracijos. Tačiau tikruosius kiekius mes gauname iš gamintojų. Ir tie kiekiai vis dar yra labilūs“, – Eltai teigė I. Šimonytė.
 
„Reikia labai aiškiai suprasti, kad Vyriausybės užduotis yra labai paprasta: kuo greičiau, kuo daugiau ir kiek tik galima. Jei galėsime 70 proc., tai bus 70 proc., o jei 80 proc. – tai 80 proc. Niekas tikrai nelaiko ir nelaikys vakcinų pasidėjęs sandėlyje. Mes turime didelį interesą, kad kuo greičiau žmonės gautų maksimalią apsaugą. Todėl žongliruoti skaičiais, terminais ir taip toliau aš nematau labai didelės prasmės“, – akcentavo premjerė.
 
Pasak jos, Lietuva yra pasirengusi priimti ir realizuoti visas šalį pasiekusias vakcinas, ir kad būtent nuo valstybę pasiektų vakcinų kiekio priklausys skiepijimo planai ir, jei reikės, – jų atnaujinimas.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
 
„Sveikatos apsaugos  ministerija yra paviešinusi skiepijimo grafiką, kada atskiros grupės bus pradėtos skiepyti. Jei situacija keičiasi – atsiranda naujų žinių apie papildomus tiekimus arba naujas vakcinas – tuomet tą planą yra labai paprasta atnaujinti. Ir tai yra daroma. Tai, ką gausime – viską ir suskiepysime taip greitai, kaip tik bus fiziškai įmanoma“, – apibendrino I. Šimonytė.
 
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį po EVT posėdžio pranešė, kad yra patvirtintas naujas skiepų nuo COVID-19 tiekimo planas pirmą ir antrą šių metų ketvirčiais. Per pirmąjį ES gaus 100 mln. vakcinos dozių, per antrąjį – 480 mln. dozių.
 
Pasak jo, tai numato galimybę, kad Lietuva, taikant pro rata principą, pirmą ketvirtį gautų 600 tūkst. vakcinos dozių, o antrą – dar 3 milijonus.
 
„Manau, kad tiek ES planas, tiek ambicingas Lietuvos siekis iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų yra realus“, – sakė G. Nausėda.
 
Penktadienį LRT televizijai jis pakartojo, kad yra prielaidos įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, o plintančios naujos COVID-19 atmainos tą daryti tiesiog įpareigoja.
 
„Lietuviai gi esame, išsikelkime sau ambicingą tikslą, nes šiandien vakcinavimas yra pati svarbiausia priemonė kovoti su pandemija (…). Kuo mes daugiau prarandame laiko, paimdami už gerklės šitai pandemijai, tuo daugiau rizikuojame, kad atmainų bus daugiau, ir garantijų, kad visos vakcinos bus veiksmingos, bus tiktai mažiau. Todėl turime skubėti, tai yra mūsų visų gyvybinis interesas“, – penktadienį interviu LRT televizijai sakė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.28; 05:50

„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas, vasario pradžioje sužadinęs lūkesčius, kad jau tuoj imsis švelninti karantino ribojimus smulkiajam verslui, daugelio taip lauktus sprendimus nutarė trumpam atidėti.
 
Tai tapo savotiška kibirkštimi, įplieskusi iki tol dar nematytą kritiką dešiniųjų jėgų suformuotai Vyriausybei. Tačiau, kaip rodo naujausios gyventojų apklausos, nei už COVID-19 krizės suvaldymą atsakingi asmenys, nei valdančioji dauguma apskritai didesnio nepalankaus vertinimo reitinguose nesulaukė.
 
„Baltijos tyrimų“ vasario 9-12 dienomis atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų premjerės I. Šimonytės darbą karantino metu vertina palankiai. Kone dvigubai mažiau (32 proc.) pasisako priešingai. Jų teigimu, nėra pagrindo premjerės veiklą karantino metu traktuoti teigiamai. Dar 8 procentai apklausoje dalyvavusių respondentų aiškios nuomonės šiuo klausimu apskritai neturėjo.
 
Tuo tarpu kita kertinė Vyriausybės figūra suvaldant COVID-19 krizę – sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys – pandemijos metu teigiamai yra vertinamas 54 proc. šalies gyventojų. Trečdalis (33 proc.) apklausoje dalyvavusių gyventojų nurodė, kad šiuo metu ministro darbą, suvaldant pandemiją, vertina neigiamai. Dar 13 proc. apklausoje sudalyvavusių respondentų aiškios pozicijos, kaip reikėtų vertinti ministro darbą, neturėjo.
 
 „Baltijos tyrimų“ atlikta analizė taip pat rodo, kad Šimonytės bei A. Dulkio darbą palankiau vertinti labiau linkę jaunesni nei 30 metų žmonės, gaunantys didžiausias pajamas bei didmiesčių gyventojai.
 
Palygino, kuri valdančioji dauguma su COVID-19 krize tvarkėsi geriau
 
Pastaruoju metu kone didžiausias nepasitenkinimo valdžia bangas kėlė klausimai, susiję su karantino režimo laisvinimu. Maža to, sprendimas, kad ir trumpam atidėti karantino švelninimą, įžiebė viešojoje erdvėje pastebimas trintis tarp valdančiosios koalicijos partnerių.
Visgi apklausos rodo, kad visa tai didelio poveikio bendram dešiniųjų valdžios darbo vertinimui neturėjo.  
 
41 proc. apklaustųjų mano, kad iš dešiniųjų politinių jėgų suformuota Seimo dauguma su pandemijos valdymu susitvarko geriau, nei tą savo laiku darė „valstiečių“ dominuojama valdžia. Tuo tarpu 27 proc. tvirtina priešingai. Jų teigimu, dabartinė dešinioji valdančioji dauguma savo darbo kokybe pandemijos metu nusileidžia Sauliaus Skvernelio, Aurelijaus Verygos ir Ramūno Karbauskio lyderiautai koalicijai.
 
Dar 22 proc. gyventojų, apklausos metu paprašyti palyginti esamos ir jau kadenciją baigusios valdžios darbą, teigė esminių skirtumų neįžvelgiantys. Jų nuomone, tiek dabartinė, tiek ankstesnė Seimo dauguma, su pandemijos problemomis tvarkėsi vienodai.
 
Vyriausybės darbą palankiai vertina ne tik valdančiųjų partijų elektoratas
 
„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė pastebi, kad respondentų dalis, kuri teigia, jog dešinieji su COVID-19 sukelta krize susitvarko geriau nei tą darė „valstiečiai“, yra gausesnė nei valdančiąją daugumą sudarančių partijų elektoratas. Sociologės teigimu, tam, ko gero, įtakos turi viešojoje erdvėje susiformavęs naratyvas, kad dabartinė koalicija valdžios vairą perėmė būtent tuo metu, kai dėl buvusios valdžios pasyvumo epidemiologinė situacija šalyje ypač suprastėjo.
 
AR DABARTINĖ SEIMO VALDANČIOJI DAUGUMA SU COVID-19 PANDEMIJOS VALDYMU SUSITVARKO TAIP PAT, KAIP IR ANKSTESNĖ SEIMO DAUGUMA?

„Viešojoje erdvėje yra susiformavusios tokios nuomonės, kad ankstesnė dauguma pavėlavo įvesti griežtesnes priemones, nes buvo Seimo rinkimai. Prasidedant antrajai koronaviruso bangai „valstiečius“ daugiausiai kritikavo dėl neryžtingumo. Bet juk juos anksčiau visada kritikavo dėl to, kad užsiima kaip tik draudimais“, – savotišką paradoksą akcentavo R. Ališauskienė.
 
Komentuodama apklausos duomenis, sociologė svarstė, kad respondentai, paprašyti palyginti konservatorių ir „valstiečių“ dominuojamų koalicijų darbą, ko gero, savo vertinimus pateikė pernelyg negalvodami apie konkrečius S. Skvernelio ir I. Šimonytės Vyriausybių priimtus sprendimus. Taigi, sekant R. Ališauskienės logika, greičiausiai šioje apklausoje neatsispindi konkretūs valdžios sprendimai, kurie kėlė diskusijas ar net atvirą nepasitenkinimą, tiek vienos, tiek kitos Vyriausybės sprendimais.
 
„Jeigu klaustume apie konkrečias priemones, manau, kad tokiu atveju nepasitenkinimas šia dauguma išlįstų“, – teigė ji.
 
Visuomenėje tvyrojusi baimė darė įtaką valdžios vertinimui
 
Lietuvos visuomenė premjerės I. Šimonytės bei ministro A. Dulkio darbą pandemijos metu vertina panašiai kaip ir Sauliaus Skvernelio bei Aurelijaus Verygos veiklą pirmosios COVID-19 bangos metu.
 
Pavyzdžiui, 2020 m. balandžio mėnesio pradžioje „Baltijos tyrimų“ vykdytos apklausos metu 60 proc. respondentų S. Skvernelio darbą įvertino palankiai ir 31 proc. nepalankiai. Tuometinio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos darbą  palankiai vertino 57 proc. ir 37 proc. respondentų į jo veiklą žvelgė neigiamai.
 
Visgi, akcentuoja sociologė R. Ališauskienė, nepaisant esamų panašumų statistikoje, reikėtų įvertinti, kad dabartinės valdžios ir jau kadenciją baigusios Seimo daugumos galimybės iš visuomenės susilaukti palankaus įvertinimo savo priimtiems sprendimams yra ganėtinai skirtingos.
 
„Aš manau, kad dabar vertinimo situacija yra kiek kitokia nei buvo pavasarį. Pavasarį viešojoje erdvėje iš esmės buvo tik du kalbėtojai – Skvernelis ir Veryga. Opozicijos ir Seimo praktiškai iš viso nebuvo girdėti. Be to ir pats prezidentas daugiau tylėjo. Tad praktiškai visą viešąją erdvę buvo užėmę tik du žmonės. Be to, tuo metu visuomenėje buvo ir emocinis šokas. Žmonės buvo pasiruošę bet kurio generolo klausyti“, – sakė R. Ališauskienė.
 
Pasak jos, didelę įtaką tam, kaip visuomenė pirmosios COVID-19 bangos metu vertino valdžios priimamus sprendimus darė tuometinė emocinė atmosfera – o joje dominavo būtent baimė.
 
„Baime paremtas situacijos vertinimas nereikalauja daug argumentų. Tu tik matai, kad kažkas atsako už situacijos valdymą“, – svarstė R. Ališauskienė.
 
Jos teigimu, šokas, jaučiama baimė ir situacijos neapibrėžtumas tapo priežastimis, kodėl visuomenei vertinant tiek A. Verygos, tiek S. Skvernelio darbą politinės preferencijos ar ideologinės pažiūros buvo pastumtos į šalį.
 
„Kitaip tariant, nebūtinai tai buvo „valstiečių“ rinkėjai, kurie teigiamai vertino Skvernelį ir Verygą. Tuo metu pagrindinis veiksnys buvo baimė, o politika veikė mažiau“, – akcentavo sociologė.
 
I. Šimonytės ir S. Skvernelio darbas vertintas panašiai, tačiau rodikliai sunkiai palyginami
 
R. Ališauskienės manymu, šiuo metu visuomenė gyvena labiau kompleksiškame politiniame kontekste, tad, akcentuoja ji, ir tikėtis gyventojų pritarimo valdžios priimamiems sprendimams yra kur kas sunkiau.
 
„Šiuo požiūriu 60 proc. palankių vertinimų yra ko gero stipresnis rodiklis nei buvo 60 proc. pavasarį (S. Skvernelio Vyriausybės darbo metu – ELTA). Be to dabar galima krizės valdymą palyginti su tuo kas buvo. Todėl dabartiniams valdantiesiems situacija yra mažiau palanki nes jie ir kritikos daugiau sulaukia, o dabar ir suvaržymai žymiai griežtesni“, – teigė R. Ališauskienė.
 
Kita vertus, atkreipė dėmesį sociologė, lyginant su pavasariu, šiuo metu kur kas dinamiškesnė ir polinių jėgų tarpusavio sąveika.
 
„Politinis pasidalinimas grįžo į savo vėžes, vėl yra opozicija ir pozicija, o ir Seimas žymiai aktyvesnis. Dažnai kalba Viktorija Čmilytė-Nielsen, iš opozicijos kalba Karbauskis ir prezidentas žymiai aktyvesnis. Tad bendras kontekstas nebėra vien tik covidinis, jis jau ir politinis“, – sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
Kas – pats įtakingiausias?
 
Visgi R. Ališauskienė sutiko, kad tarp apklaustųjų, nurodžiusių, kad neigiamai vertina dabartinės Vyriausybės vadovės ar sveikatos apsaugos ministro darbą, yra nemažai ir tokių, kurie apskritai skeptiškai žiūrį į priemones, pasitelktas kovojant su COVID-19.
 
„Todėl kad ir kas tokius nutarimus bepriimtų, tokie respondentai vis tiek situaciją vertins blogai. Jie apskritai nusistatę arba skeptiškai žiūri į visą pandemiją ir visas priemones, nesvarbu kas jas įveda. Šiuo atžvilgiu jiems nėra didelės priešpriešos tarp Skvernelio iš Šimonytės“, – sakė ji.
 
A. Dulkys nepalyginamai mažiau matomas nei buvo A. Veryga
 
R. Ališauskienė sakė, kad nieko keisto, kad I. Šimonytės darbo vertinimas yra šiek tiek geresnis nei A. Dulkio. Pasak jos, tai lemia ne tik tai, kad I. Šimonytė, kaip politikė, yra kur kas žinomesnė, tačiau ir pasirinktas dabartinės valdžios komunikavimo modelis.
 
O valdžios komunikavimo principas, atkreipia dėmesį „Baltijos tyrimų“ vadovė, dabartinės valdžios yra kitoks nei, kad buvo S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės metu.
 
„Nors Šimonytės ir Skvernelio (kaip premjerų) aktyvumas viešojo erdvėje daugiau mažiau panašus, to paties pasakyti apie A. Dulkį ir A. Veryga negalėtume. Prisiminkime Verygos kasdienines spaudos konferencijas… Juokdavosi juk, kad atidarai šaldytuvą – ir ten Veryga… Tas pačias pareigas einančio Dulkio viešojoje erdvėje yra daug mažiau, jis komunikuoja trumpiau. Tad natūralu, kad ir jo matomumas mažesnis. Apskritai, tuomet viešojoje erdvėje atrodė, kad Veryga yra pagrindinis generolas. Kalbant apie Dulkį – taip nėra. Apskritai daug kas šioje valdžioje pandemijos valdymo klausimais permesta ekspertams“, – teigė ji.
 
ELTA primena, kad 2020 metų balandžio pabaigoje darytoje analogiškoje apklausoje pagal palankius vertinimus A. Veryga susilygino su S. Skverneliu. Tuomet A. Verygos darbą krizės metu palankiai įvertino 63 proc. respondentų, 32 proc. deklaravo, darbą vertiną neigiamai. Tuo tarpu premjero darbą tuomet teigiamai įvertino 62 proc. ir neigiamai – 32 proc.
 
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2021 m. vasario 9-12 d. atliko reprezentatyvią 18-74 metų Lietuvos gyventojų apklausą. Iš viso apklausta 530 gyventojų. Apklausa vyko CAWI metodu. Tyrimo duomenys sverti tam, kad atspindėtų 18-74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinių punktų, kai pasitikėjimo intervalas yra 95 proc.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2021.02.20; 18:05

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad švietimo bendruomenė žinių bei sprendimų dėl ugdymo įstaigų atvėrimo galėtų tikėtis per artimiausias kelias savaites. Ministrės pirmininkės teigimu, pirmieji į mokyklas grįš pradinukai.
 
„Švietimo bendruomenė gali tikėtis žinių per artimiausias kelias savaites. Labai norėtume išbandyti plataus masto testavimą mokyklose ir planuojame tai padaryti. Žinoma, pirmiausiai tos žinios pasiektų pradinukus. Taip pat norėtume grąžinti į mokyklas abiturientus taip greitai, kaip tik įmanoma“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje pirmadienį teigė I. Šimonytė.
 
Premjerė teigė, kad apie konkretesnius žingsnius dėl mokyklų atvėrimo bus galima kalbėti po žiemos atostogų.
 
„Dabar vyksta diskusijos apie specialų testavimą, kurį galėtume atlikti mokyklų kolektyvuose, ten išbandyti. Manau, kad tai būtų labai didelis gyvenimo palengvinimas, kad mokykla galėtų pradėti veikti normaliai, kontaktiniu ar bent jau mišriu būdu“, – teigė I. Šimontė.
 
„Kadangi kitą savaitę yra moksleivių atostogos, tai, manau, kad po moksleivių atostogų jau konkrečiai galėsime kalbėti apie konkrečius žingsnius ir konkrečias ugdymo įstaigas“, – taip pat akcentavo ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 00:30

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vėlų trečiadienio vakarą premjerė Ingrida Šimonytė atsiprašė už sukeltus lūkesčius – anksčiau planuota Vyriausybės posėdyje trečiadienį diskutuoti dėl grožio salonų ir ne maisto prekių parduotuvių veiklos atnaujinimo – ir paaiškino, kodėl buvo nuspręsta dar nešvelninti karantino.
 
„Vos prieš savaitę vienas svarbiausių epidemiologinės situacijos rodiklių, kuriais remdamiesi priskiriame situaciją vienam ar kitam scenarijui, nukrito žemiau 500 atvejų/100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ribos. Tai gerai, kadangi rodiklis ir toliau mažėja, tačiau reikia matyti ir pilnesnį paveikslą – antai Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 500 ribos situaciją kol kas teskiria vis 0,21 atvejo, o bendrą rezultatą labiau tempia nemažos dalies likusios Lietuvos padėtis. Tad nors gerėjančias tendencijas tvirtina ir kai kurie kiti rodikliai, situacija išlieka trapi – iki tų 500 atvejų nuo dar žemesnio lygio nei esame šiandien priešingoje ciklo fazėje užaugome per dvi dienas“, – savo feisbuko paskyroje trečiadienio vakarą rašė premjerė.
 
Pasak jos, karantino pakeitimų galima būtų tikėtis kitą savaitę.
 
„Ar bus kitą savaitę ir paties karantino nutarimo pakeitimų? Greičiausiai, jeigu sutarta karantino laisvinimo schema tai leis, o mūsų judėjimas žemyn nuo atvejų kalno bus tik dar labiau įsitvirtinęs. Niekam nereikės nieko „reikalauti“, „tėkšti“, „rėžti“ ar „atsikirsti“, nes esu tikra, kad tiesiog sutarsime dėl racionalaus sprendimo“, – rašė premjerė.
 
Ministrė pirmininkė teigia nė kiek neabejojanti, kad „pirmadienį pavyks sutarti dėl principinės karantino laisvinimo schemos, o atviri klausimai – dėl konkrečių nemaisto prekybos ir paslaugų atvėrimo etapiškumo ir sąlygų – bus išspręsti. Labai svarbu kuo greičiau sugrąžinti vaikus į mokyklas, suprantamas noras imtis įprasto verslo, tačiau dar svarbiau nepatekti į yo-yo spąstus“.
Kaip taisyklingai dėvėti medicininę kaukę? Slaptai.lt nuotr.
 
Nors trečiadienį buvo laukta sprendimo dėl galimo veiklos atnaujinimo, premjerė sakė niekur nedalijusi pažadų.
 
„Nesu niekur dalijusi pažadų, kad šiandien bus priimti kokie nors paties karantino lengvinimai, juoba, kad ir anksčiau skelbtuose karantino scenarijuose C scenarijuje net nebuvo numatytas kontaktinių paslaugų teikimo sąlygų keitimas. Prekybos – taip. Bet, kaip ir minėjau, C scenarijuje esame vos kelios dienos ir tikrai dar ne visur. Apgailestauju, kad viešos diskusijos, kurių šios Vyriausybės veikloje netrūksta, kažkieno buvo priimtos už padarytus sprendimus, kurių Vyriausybė dar nebuvo padariusi“, – feisbuke rašė premjerė.
 
I. Šimonytė, atsiprašydama už sukeltus lūkesčius, teigė, kad „už tai atsiprašinėti yra vis tiek maloniau nei dėl sprendimų, kuriuos reikia atšaukti“.
 
ELTA primena, kad trečiadienio posėdyje buvo nuspręsta karantiną pratęsti iki vasario 28 dienos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.04; 11:31

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad išaugusi dezinformacija apie COVID-19 vakciną nestebina, nes, pasak jos, tai yra jautri tema, apipinta sąmokslo teorijomis. Visgi premjerė mano, kad neigti kiekvieną pasirodžiusią dezinformaciją Vyriausybei nėra prasminga ir akcentuoja, kad prasidėjus masiniam skiepijimui visuomenė bus visapusiškai informuota.
Viktor Uspaskich: atsakau už savo žodžius. Slaptai.lt nuotr.
 
„Viena vertus, tai nestebina, nes skiepai yra visada ta tema, kuri susilaukia labai daug dezinformacijos, net tik koronaviruso, bet ir visi kiti skiepai. Tikrai yra labai daug sąmokslo teorijų apie skiepus ir daug bandymų žaisti žmonių emocijomis ir tuo, kad informacija ne visada yra žinoma“, – LRT radijui teigė I. Šimonytė.
 
„Tai mes nuo pat pradžių bandėme laikytis tokios nuostatos, kad, kai prasidės masinis vakcinavimas, stengsimės žmones informuoti kuo išsamiau, kad galėtų tie žmonės, kurie abejoja, (…) kad jie galėtų tą sprendimą priimti“, – pridūrė premjerė, akcentuodama, kad abejojančių, ar vakcinuotis, asmenų yra apie trečdalis.
 
Tuo tarpu vertindama Darbo partijos pirmininko europarlamentaro Viktoro Uspaskicho reklamuojamą vandenį, kuris neva gali apsaugoti nuo COVID-19, ministrė pirmininkė teigė, kad tai greičiausiai yra politiko verslo planas.
 
„Labai brangus vanduo, tai matyt, kad žmogus tiesiog bando naudotis proga ir užsidirbti. Kiek tai moralu, tai rinkėjai turbūt turėtų tai vertinti. Bet kaip rodo patirtis, rinkėjai pono Viktoro moralę visada vertina labai atlaidžiai“, – sakė ji.
 
Visgi I. Šimonytė, paklausta, kodėl nebuvo paneigta informacija apie neva specialų COVID-19 imunitetą suteikiantį vandenį, teigė, kad Vyriausybė neneigs kiekvienos pasirodžiusios neteisingos informacijos, nes tai, pasak jos, nėra prasminga. Visgi premjerės teigimu, prasidėjus masiniam skiepijimui nuo COVID-19 Vyriausybė stengsis kuo labiau informuoti visuomenę.
 
„Dabar mes kalbame apie tą stadiją, kai yra vakcinuojami tie žmonės, kurie dirba fronto linijoje. Be jokios abejonės, informacijos pateikimo visuomenei kampanija bus vykdoma ir mes tikrai stengsimės žmones nuoširdžiai informuoti, o ne bandyti nutylėti kažkokią tiesą, kur žmonėms natūralūs klausimai kyla“, – teigė I. Šimonytė.
 
„Bet bėgti paskui kiekvieną dezinformacijos gabalą išties yra turbūt neprasmingas dalykas, todėl, kad tos dezinformacijos ir kitomis temomis yra labai daug“, – pridūrė ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.29; 00:01

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Džojos Barysaitės (Seimo kanceliarija) nuotr.

Nuo trečiadienio įsigaliojant griežtesnėms karantino dėl COVID-19 pandemijos stabdymo taisyklėms, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė savo kreipimesi į Lietuvos žmones sako, kad pandemiją galime įveikti tik susitelkę, ir prašo visų sustoti ir likti namuose, padėti medikams gelbėti gyvybes.
 
„Šventų Kalėdų šiemet laukiame labiau nei bet kada. Pasiilgome bendrystės, šurmulio ir paprasčiausiai apkabinti artimą. Pasiilgome normalaus gyvenimo – tokio, koks buvo prieš metus. Tačiau prieš ankstesnes Kalėdas buvę įprasti dalykai dabartinėmis aplinkybėmis padėtų plisti virusui ir reikštų prarastas gyvybes“, – kreipimesi į šalies gyventojus sako premjerė.
 
„Ligoninės perpildytos, medikai pervargę. Kasdien, kas valandą prarandame po vieną ar du Lietuvos žmones, kurie sirgo virusu. Kasdien prarandame ir tuos, kurie dar galėjo gyventi, bet dėl sudėtingos situacijos ligoninėse laiku negavo reikalingo gydymo. Tai ne vien tik skaičiai – tai ŽMONĖS: tėvai, seneliai, broliai ir seserys, draugai. Todėl prašau visų – sustokime ir likime namuose. Padėkime medikams gelbėti gyvybes. O kartu ir patys jas gelbėkime, nesudarydami sąlygų virusui plisti. Pandemiją galime įveikti tik susitelkę, tik kartu – atidėdami tai, ką galime atidėti, bendraudami nuotoliniu būdu, dėvėdami kaukes, dezinfekuodami rankas, laikydamiesi atstumo“, – pabrėžia premjerė.
 
Pasak ministrės pirmininkės, „šiuo metu nėra lengvų sprendimų, jie paliečia visus. Tačiau tik visi kartu, susitelkę, šį sunkų laikotarpį įveiksime greičiau. Tuomet Vyriausybė galės anksčiau palengvinti suvaržymus ir tai padarys su malonumu“.
 
Premjerė dėkoja „visiems, kurie įvertina viruso grėsmę ir laikosi nurodymų“, taip pat medikams ir mokytojams, dėkoja „turėjusiems laikinai sustabdyti mylimą darbą ar verslą, kiekvienam“, dėkoja „visiems savanoriams ir socialiniams darbuotojams, kurie padės vienišiems žmonėms“. Dėkoja tėvams, senjorams, vaikams – „už supratimą, kantrybę ir pasiaukojimą“.
 
Pasak ministrės pirmininkės I. Šimonytės, „skiepai nuo viruso jau sukurti. Jau greitai jie bus prieinami tiems, kam labiausiai reikia, o vėliau ir visiems kitiems“.
 
Patvirtindama, kad „liko svarbiausias mūšis“, premjerė neabejoja, „kad TIK susitelkę jį laimėsime“, ir linki visiems stiprybės“. 
 
Vaizdo įrašas: https://we.tl/t-VVP0C1XxpD
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.16; 07:12

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Įgaliojimus perimant naujajai Vyriausybei pastarąjį mėnesį stipriai išaugo visuomenės dalis, palankiai vertinanti valdančiųjų lyderius. Tiek paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė, tiek Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen gali pasigirti nuo spalio mėnesio dviženkliu skaičiumi augusiu reitingu. Tuo tarpu nueinančios Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio palankus vertinimas tirpsta antrą mėnesį iš eilės.
 
Visgi didžiausi reitingo praradimai priklauso į Seimą patekusiam, tačiau ten nei frakcijos seniūno, nei vietos valdyboje taip ir negavusiam socialdemokratų partijos pirmininkui Gintautui Paluckui.
Seimo opozicijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu lapkričio 6-30 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, per mėnesį labiausiai augo gyventojų dalis, palankiai vertinanti naująją premjerę I. Šimonytę. Lyginant su spalio mėnesio duomenimis, lapkritį jos palankus vertinimas šoktelėjo net 11 procentinių punktų. Šiuo metu I. Šimonytę palankiai vertina 48 proc. piliečių ir 45 proc. – nepalankiai.
 
Nors su tokiu rezultatu I. Šimonytė rikiuojasi už palankiausiai vertinamų politikų penketuko ribų, reikia pažymėti, kad per mėnesį reitingų lentelėje įvykęs pokytis atrodo įspūdingai.
 
Dar spalį naujoji ministrė pirmininkė buvo 18-oje reitingų lentelės vietoje bei turėjo neigiamą palankių ir nepalankių vertinimų balansą (minus 17). Tuo tarpu lapkričio mėnesį I. Šimonytė atsidūrė 6 vietoje ir ją palankiai vertinanti gyventojų dalis yra šiek tiek didesnė nei pasisakančių priešingai.
 
Tuo tarpu XVII Vyriausybės vadovas S. Skvernelis darbą baigia su kelis pastaruosius mėnesius krintančiu reitingu. Lyginant su spalio mėnesio apklausomis, laikinojo premjero palankus vertinimas lapkritį sumažėjo 3 procentiniais punktais. O jei lygintume rezultatus dviejų mėnesių perspektyvoje, laikinojo premjero vertinimas sumažėjo 7 procentiniais punktais. Lapkričio mėnesio duomenimis, S. Skvernelį palankiai vertino 44 proc. respondentų ir 49 proc. teigė priešingai.
 
Per mėnesį ženkliai išaugo ir kitos valdančiųjų lyderės, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen reitingas. Lyginant su spalio mėnesio gyventojų apklausa, liberalę palankiau vertinančių piliečių atsirado 10 procentinių punktų daugiau. Lapkritį V. Čmilytę-Nielsen palankiai įvertino 52 proc. gyventojų ir 31 proc. pasisakė nepalankiai. Su tokiu rezultatu ji rikiuojasi 4 reitingų lentelės vietoje. Galima pažymėti, kad dar spalio mėnesį ji buvo už palankiausiai vertinamų asmenybių dešimtuko ribų.
 
Valdžios formavimo metu ūgtelėjo ir G. Landsbergio reitingas
 
Naujosios Vyriausybės ir valdančiosios daugumos formavimo procese augo ir konservatorių lyderio bei naujojo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio reitingas. Per mėnesį palankiai jį vertinančių atsirado 6 procentiniais punktais daugiau. Vis dėlto netgi santykinai nemažas reitingo šoktelėjimas į viršų G. Landsbergio situacijos reitingų lentelėje reikšmingai nepakeitė. Konservatorius ir toliau rikiuojasi tarp prasčiausiai vertinamų asmenybių Lietuvoje. Šiuo metu G. Landsbergį palankiai vertina 33 proc. respondentų ir 60 proc. teigia vertiną nepalankiai.
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Kur kas geriau vertinamas yra Užsienio reikalų ministerijoje darbą baigiantis Linas Linkevičius. Jis vis dar patenka į palankiausiai vertinamų politikų penketuką. Nuo 2012 m. Lietuvos diplomatijai vadovavusį L. Linkevičių teigiamai vertina 48 proc. respondentų, 39 proc. pasisako priešingai. Tiesa, per pastarąjį mėnesį palankus L. Linkevičiaus reitingas sumenko 5 procentiniais punktais.
 
Žvelgiant į teigiamus palankaus vertinimo pokyčius, taip pat per mėnesį 3 procentiniais punktais išaugo prezidento Valdo Adamkaus palankus vertinimas. Dvi kadencijas šaliai vadovavęs V. Adamkus šiuo metu yra geriausiai vertinamas tarp visų į reitingą įtrauktų asmenybių (palankiai vertina 83 proc. gyventojų ir 10 proc. teigia priešingai).
 
Taip pat 3 procentiniais punktais šoktelėjo laikinojo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vertinimas (30 proc. vertina palankiai ir 64 proc. nepalankiai). Nepaisant to ketverius metus Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavusį „valstietį“ visuomenė vertina itin nepalankiai.
 
Prastesnį nei A. Verygos vertinimą turi tik du politikai: profesorius Vytautas Landsbergis (palankiai vertina 27 proc. ir nepalankiai 64 proc.) bei europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis (atitinkamai 12 proc. ir 72 proc.). Pastarojo palankus vertinimas per mėnesį sumažėjo 3 procentiniais punktais.
 
Didžiausi praradimai tenka LSDP lyderiui G. Paluckui
 
Didžiausi palankaus vertinimo praradimai tenka Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkui Gintautui Paluckui. Lyginant su spalio mėnesio apklausa, palankus jo vertinimas lapkričio mėnesį sumažėjo 9 procentiniais punktais. Į Seimą patekusį, G. Palucką lapkritį teigiamai įvertino 33 proc. respondentų ir 50 proc. pasisakė priešingai.
 
Gintautas Paluckas. Mariaus Markevičiaus (ELTA) nuotr.

5 procentiniais punktais krito ir viešojoje erdvėje retai besirodančio Kauno mero Visvaldo Matijošaičio palankus vertinimas. Šiuo metu laikinosios sostinės vadovą palankiai vertina 45 proc. respondentų ir 37 proc. teigia priešingai.
 
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, kitų politikų ir visuomenės lyderių vertinimai per pastarąjį mėnesį nepakito ar pokyčiai buvo minimalūs.
 
Palankiausiai vertinamų asmenybių lyderiai
 
Lapkričio mėnesio apklausų duomenimis, Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina prezidentus. Pirmojoje reitingų lentelės vietoje toliau lieka įsitvirtinęs kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus. Antrojoje vietoje – dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda (palankiai vertina 78 proc. ir nepalankiai 16 proc.). Trečiojoje vietoje – dvi kadencijas valstybei vadovavusi Dalia Grybauskaitė (palankiai vertina 62 proc. ir nepalankiai 32 proc.).
 
Nepalankiausiai vertinamų politikų sąrašas
 
Nepalankiausiai (nepalankiai juos įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) lapkritį šalies gyventojai įvertino 8 politikus. Šiuo atžvilgiu nepralenkiamas yra V. Tomaševskis. Jis rikiuojasi pačiame reitingų lentelės dugne. Taip pat tarp nepalankiausiai vertinamų yra profesorius V. Landsbergis, A. Veryga, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskį (64 proc. vertina nepalankiai ir 30 proc. palankiai), G. Landsbergis, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (55 proc. nepalankiai ir 34 proc. palankiai), Vilniaus meras Remigijus Šimašius (nepalankiai 54 proc. ir 34 proc. palankiai) ir ekspremjeras Algirdas Butkevičius (53 proc. palankiai ir 31 proc. palankiai).  
 
Apklausa vyko 2020 m. lapkričio 6–30 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2020.12.12; 13:00

Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė savo verdiktą dėl Ingridos Šimonytės pasiūlyto kandidatų į ministrus sąrašo. Kaip ir skelbta anksčiau, Prezidentūra paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės kandidatų sąrašo į visas ministerijas netvirtins.
 
Šalies vadovas atmetė į žemės ūkio ministrus siūlytos Dalios Miniataitės ir į susisiekimo ministrus teikto Kasparo Adomaičio kandidatūras.
 
„Galiu pasakyti, kad dviejų ministrų – susisiekimo ir žemės ūkio – turėtų būti pateiktos kitos kandidatūros į šių ministerijų pozicijas“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su I. Šimonyte sakė G. Nausėda.
 
Pasak prezidento, jis iš šių kandidatų pasigedo gero sektoriaus, į kurio kuravimą buvo siūlomi, išmanymo.
 
„Aš, kaip prezidentas, negaliu prisiimti atsakomybės už jų trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų įgyvendinimą, nes stokojama vizijos, stokojama gero savo sektoriaus pagrindinių problemų išmanymo. Dėl tos priežasties tiek Laisvės partijos kandidatas – kalbame apie Susisiekimo ministeriją, tiek ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas – kalbame apie Žemės ūkio ministeriją, turėtų pateikti naujus kandidatus artimiausiu metu“, – sakė G. Nausėda, pažymėdamas, kad jau yra kalbėta apie tai, kas galėtų būti siūloma į K. Adomaičiui žadėtą vietą Susisiekimo ministerijoje.
 
„Preliminariai žinau galimą Laisvės partijos kandidatūrą, ją turėtų patvirtinti partijos valdymo organai. Jei ši kandidatūra bus pateikta man – pakankamai gerai pažinodamas šį asmenį, manau, kad tai tikrai galėtų būti geras kandidatas portfeliui paimti“, – sakė G. Nausėda.
 
Prezidentas neslėpė, kad I. Šimonytės pateiktame sąraše buvo ir daugiau kandidatų, kurie jam sukėlė abejonių. Tarp tokių jis pirmiausiai įvardino siūlytą kandidatą į sveikatos apsaugos ministrus. Į šį postą pasiūlytas Arūnas Dulkys.
 
„Man daugiausiai abejonių kilo ne tiek dėl jo ilgalaikės vizijos ir planų optimizuoti sveikatos apsaugos sistemą, bet dėl artimiausio laikotarpio veiksmų“, – aiškino prezidentas.
 
Pasak šaliea vadovo, I. Šimonytė prisiėmė atsakomybę dėl to, kaip seksis sveikatos sektoriuje situaciją suvaldyti A. Dulkiui. Taip pat sutarta, pažymėjo prezidentas, kad, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, A. Dulkio darbas ministro pozicijoje būtų iš naujo svarstomas.
 
„Tas problemos išmanymas, kurį paliko ponas Dulkys, paliko tam tikrų abejonių. Tačiau gerbiama Ingrida Šimonytė prisiėmė asmeninę atsakomybę už šio ministro veiklą, ir mes sutarėme, kad, jeigu dirbti nesiseks, mes tikrai nelauksime ilgai, sprendimai bus priimti labai greitai. Aš tikrai nenoriu, kad dirbti nesisektų, ir norėčiau būti neteisus, linkiu geriausios kloties ponui Dulkiui, bet iššūkiai bus tikrai didžiuliai“, – sakė A. Nausėda.
 
Klausimų sukėlė D. Kreivio kandidatūra
 
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad abejonių sukėlė ir kitas konservatorių pasiūlytas kandidatas. G. Nausėdai užkliuvo į energetikos ministrus pasiūlytas Dainius Kreivys.
 
„Ne tiek savo kompetencija arba savo reguliavimo sferos išmanymu, kiek tam tikromis problemomis, susijusiomis su privačių ir viešų interesų derinimu“, – sakė G. Nausėda.
Dainius Kreivys. Reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Ponas Kreivys savo sritį išmano, tačiau jo dalyvavimas tam tikrose verslo struktūrose, jo patirtis dirbant anksčiau ministru ir po to buvęs atsistatydinimas kelia tam tikrų rizikų, į kurias prezidentas ir premjeras negali nereaguoti“, – sakė šalies vadovas.
 
Prezidentas informavo gavęs D. Kreivio raštišką įsipareigojimą, kad būtų išvengta net menkiausių įtarimų dėl interesų painiojimo.
„Matydamas šį jo rimtą požiūrį į tas galimas rizikas, aš nematau pagrindo jo netvirtinti energetikos ministro pozicijoje“, – sakė šalies vadovas.
 
G. Nausėda: nėra pagrindo teigti, kad kažkas vėluoja
 
Prezidentas atmetė kritiką dėl per lėto kandidatų atrankos proceso, nes Vyriausybės programa dar nėra patvirtinta.
 
„Mūsų abejonės dėl pirmųjų ministrų ar kandidatų į ministrus, kurie buvo pasirodę Prezidentūroje, buvo pateiktos jau antradienį, likusieji kandidatai, susitikimai su jais užtruko praktiškai tik tris dienas. Norėčiau atkreipti dėmesį tiems, kurie čia įžvelgė tam tikrų abejonių, kad tvirtinimo arba susitikimo turas buvo pernelyg ilgas, šiuo metu Vyriausybės programa dar nėra parengta 100 proc.“, – teigė G. Nausėda.
„Ar mes būtume labiau skubėję ar mažiau skubėję, kol nėra patvirtintos Vyriausybės programos, kuri bus pateikta Seimui svarstyti, nėra pagrindo teigti, kad kažkas vėluoja ar užtrunka per daug ilgai“, – pridūrė šalies vadovas.
 
Anot G. Nausėdos, atrankos procedūra leido nuodugniai susipažinti su kandidatais.
 
„Išnaudojome optimaliai visą skirtą laiką, kuris mums buvo numatytas, ir tikiuosi, šita atrankos procedūra leido visapusiškai susipažinti su pačiais kandidatais asmeniškai. Galbūt kai kuriais atvejais net paneigti išankstines nuostatas, kurios vienaip ar kitaip susiformuoja, kai matai viešąją erdvę. Kai kurie kandidatai maloniai nustebino“, – teigė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.05; 04:09

Gintautas Paluckas. Mariaus Markevičiaus (ELTA) nuotr.

Opozicinių socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, kad valdančioji dauguma į ministrus Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijose neatsitiktinai siūlo nepartinius kandidatus.
 
Pasak jo, paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė puikiai supranta, kad dar nesibaigus spalį išrinkto Seimo kadencijai gali tekti šių ministerijų vadovus atleisti.
 
„Aš matau vieną labai įdomią Šimonytės arba pačios valdančiosios koalicijos tendenciją… Į kertines sunkiausias pozicijas ministerijose yra statomi nepartiniai žmonės, kurių, jeigu ką, bus galima be didelių politinių aukų atsisakyti“, – „Žinių radijui“ sakė socialdemokratas.
 
Anot jo, būtent Žemės ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamose srityse artimiausiu metu laukia kone didžiausi iššūkiai politikams.
 
„Žemės ūkio ministerija tikrai bus minų laukas dėl žaliojo kurso ir ekonomikos transformacijos, kurios gairės ir mados ateina iš ES. Ten daug sprendimų, kuriuos reikės padaryti ir ne visi jie bus populiarūs. Lygiai taip pat Sveikatos apsaugos ministerija. Čia atviru laužu ir atvira ugnimi liepsnoja tiek pandemijos situacija, tiek sisteminiai iššūkiai. Todėl tiek ponas Dulkys, tiek ponia Miniataitė yra saugūs (politiniai – ELTA) pasirinkimai: jeigu nepasiteisina technokratas, be didelės kančios jo yra atsisakoma ir imami kiti“, – samprotavo politikas, akcentuodamas, kad analogiškos praktikos buvo realizuotos Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje.
 
„Taip buvo Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje, pirmiausiai krito tie, kurie buvo ne politikai, o technokratai“, – apibendrino G. Paluckas.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienio rytą susitiks su paskirtąja premjere Ingrida Šimonyte. Kaip yra informavusi Prezidentūra, susitikimo metu turėtų būti aptartas Vyriausybės formavimas. Šalies vadovas taip pat turėtų pranešti, kurie I. Šimonytės pasiūlyti kandidatai į ministrus Prezidentūros filtrų nepraėjo. 
 
Viešojoje erdvėje kalbama, kad šalies vadovui netiko į sveikatos apsaugos ministrus siūloma Arūno Dulkio ir į susisiekimo ministrus teikiamo Kasparo Adomaičio kandidatūros.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.04; 09:56

Prezidentas susitinka su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda ir paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė susitiko aptarti pateiktų kandidatūrų į ministrus. Po susitikimo Prezidentūra pareiškė, kad šalies vadovui ir paskirtajai premjerei pavyko susitarti dėl to, kad kai kurioms ministerijoms bus ieškoma naujų kandidatų. Visgi I. Šimonytė šią Prezidentūros žinutę patikslino, teigdama, kad tokio susitarimo nebuvo. Ekspertų nuomonės dėl skirtingų I. Šimonytės ir Prezidentūros pozicijų išsiskyrė.
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, apžvalgininkas Virgis Valentinavičius mano, kad šį nesusikalbėjimą nulėmė tai, kad Prezidentūra ir paskirtoji premjerė skirtingai suvokia ministrų skyrimo procesą. Pasak apžvalgininko, prezidentas, „egzaminuodamas“ kandidatus, yra nusileidęs į techninį-biurokratinį lygį, o I. Šimonytė laikosi politinio lygmens ir suvokia, kad jai reikės prisiimti atsakomybę už Vyriausybės darbą.
 
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas mano, kad antradienį įvykęs šalies vadovo susitikimas su paskirtąja premjere buvo daugiau informacinio pobūdžio ir jame nebuvo išsakyta G. Nausėdos galutinė pozicija. Politologas įsitikinęs, kad galutinį sprendimą šalies vadovas priims tik po susitikimo su visais kandidatais.
 
V. Valentinavičius: Prezidentūra ir I. Šimonytė skirtingai supranta ministrų skyrimo procesą
 
V. Valentinavičius mano, kad skirtingos Prezidentūros ir I. Šimonytės ištransliuotos žinutės dėl naujų kandidatų į ministrus paieškų indikuoja ryškėjantį konfliktą tarp šalies vadovo ir paskirtosios premjerės.
 
„Mano nuomone, ryškėja konfliktas dėl to, kaip Prezidentūra ir paskirtoji premjerė supranta ministrų skyrimo procesą. Prezidento atstovas minėjo žodį kompetencija, o I. Šimonytė kalbėjo apie Vyriausybę kaip koalicijos kūrinį. Vadinasi, ­­prezidentas akcentuoja kompetencijas konkrečioje srityje, o I. Šimonytei rūpi bendras politinis paveikslas: kiek šita Vyriausybė politiškai pajėgi vykdyti savo keliamus uždavinius“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.
 
MRU docentas mano, kad G. Nausėda, kritikuodamas kandidatų į ministrus kompetencijas, savotiškai bando apeiti valdančiosios koalicijos įsipareigojimus rinkėjams.
 
„Susidaro toks įspūdis, kad prezidentas „kabinėjasi“ dėl vadinamųjų kompetencijų ir kalbėdamas apie kompetencijas, atrodo, reiškia būdą apeiti valdančiosios koalicijos politinius įsipareigojimus rinkėjams. Nes I. Šimonytė, derindama su koalicija, parenka savo ministrus vykdyti programas, kurias partijos apgynė per rinkimus, už kurias balsavo rinkėjai, tuo tarpu prezidentas kalba apie atskirų sričių kompetencijas“, – atkreipė dėmesį V. Valentinavičius.
 
„Jeigu tai yra būdas pašalinti iš žaidimo poną Arūną Dulkį, nes jis neturi konkrečiai mediko kompetencijų, tai yra sunkiai suprantamas dalykas, ir aš tada suprasčiau, kodėl I. Šimonytė priešinasi“, – pridūrė jis.
 
V. Valentinavičius taip pat mano, kad I. Šimonytė šioje situacijoje neturėtų nusileisti G. Nausėdos daromai įtakai, nes būtent jai reikės prisiimti atsakomybę už Vyriausybės darbą.
 
„O kokia prasmė jai nusileisti? Ji, kaip premjerė, galų gale atsakys už Vyriausybę ir už jos darbus, tai jeigu bus peršami ministrai, kurie jai visiškai netinka politiškai, bet kurie kažkodėl tinka ponui G. Nausėdai, tai kaip jai reikės su jais dirbti? Kaip jai reikės prisiimti atsakomybę už visą Vyriausybės darbą?“, – retoriškai klausė V. Valentinavičius.
 
„Ji turi Vyriausybę sudaryti pati, o prezidentas gali atmesti kažkurią kandidatūrą, jeigu nurodys rimtas priežastis. Bet tos priežastys turi būti politinės, o ne formalios biurokratinės“, – taip pat akcentavo jis.
 
MRU docentas taip pat pabrėžia, kad ištęstas, biurokratizuotas kandidatų į ministrus tvirtinimo procesas kenkia valstybei, nes trukdo naujai Vyriausybei greičiau sėsti prie darbų.
 
„O rimtų, aiškių priežasčių, kodėl tai vyksta ir kodėl kažkurie kandidatai netinkami, išskyrus kažkokias abstrakčias pastabas apie kompetencijas, mes negirdime“, – teigė jis.
 
V. Valentinavičius pabrėžia, kad G. Nausėdai, be svarių argumentų atmetus jam neįtikusias ministrų kandidatūras, prezidentas turės prisiimti ir asmeninę atsakomybę dėl Vyriausybės sudarymo užvilkinimo.
 
„Niekas neabejoja, kad I. Šimonytė nori greičiau sėsti prie darbų, nes viskas dega, bet, kita vertus, ji gali dirbti tik su tais žmonėmis, kuriais pasitiki ir kuriais pasitiki koalicija. Tai prezidentui būtų gerai tai suprasti“, – apibendrino jis.
 
M. Jurkynas: tai nėra galutinis prezidento sprendimas
 
Tuo tarpu M. Jurkynas atkreipia dėmesį, kad prezidentas kol kas nebuvo susitikęs su visais kandidatais į ministrus, o susitikimas su I. Šimonyte, jo teigimu, buvo daugiau informacinio pobūdžio. Būtent dėl to VDU politologas mano, kad kol kas prezidentas nėra priėmęs galutinio sprendimo, kurių kandidatų į ministrus neskirti.
 
„Manau, kad čia nėra galutinis sprendimas, tik informacija, kad kai kurie iš tų kandidatų galbūt neatitinka prezidento matymo ir jo įsivaizdavimo, kas turėtų būti Vyriausybėje. Nes prezidentas turi konstitucines galias ir pareigas prisidėti prie Vyriausybės formavimo. Natūralu, kad I. Šimonytė dabar turi laiko aptarti pokalbį su prezidentu ir jo nuomonę tiek savo partijoje, tiek su koalicijos partneriais“, – Eltai sakė M. Jurkynas.
 
Visgi VDU profesorius teigia, kad konfliktas tarp prezidento ir paskirtosios premjerės galėtų kilti, jeigu premjerė nuspręstų dar kartą teikti šalies vadovui neįtikusias ministrų kandidatūras.
 
„Konfliktas būtų, jeigu premjerė atsisakytų tvirtinti prezidento norimus pokyčius ir paliktų tuos pačius kandidatus. Tada mes turėtume konfliktinę situaciją. Jei ne, tai tos konfliktinės situacijos nebūtų, nes būtų ieškoma tam tikrų kompromisų, pavyzdžiui, kai kurie kandidatai būtų keičiami, kai kurie ne“, – teigė jis.
 
Visgi VDU politologas teigia manąs, kad Prezidentūra su I. Šimonyte bent preliminariai aptarė naujų kandidatų ieškojimo galimybę.
„Jeigu prezidentas taip sako, vadinasi, toks sutarimas galėjo būti. Aš manau, kad buvo bent jau aptarta, jog esant kažkokiems nesutarimams bus ieškomi kompromisai arba ieškomi kandidatai: vieni, dėl kurių prezidentas nesutinka, liks, bet kiti galbūt keisis. Manau, kad tai yra natūralus Ministrų Kabineto sudarymas, dalyvaujant prezidentui“, – savo nuomonę išsakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.01; 17:03

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Štai kur galop nuvedė vingiais „Aukštųjų Šimonių likimas“ – ogi Ingrida Šimonytė tapo Lietuvos premjere!

Literatūrinis kontekstas įpareigoja prisiminti ir tai, kad savo ruožtu viena iš mėgstamiausių Šimonytės knygų yra naujųjų laikų humoristikos šedevras „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“. Dar prieš tapdama Lietuvos premjere Šimonytė kartą nesusilaikiusi ėmė ir prasiplepėjo, kad būtent ši knyga  jai yra padėjusi lengviau pernešti arba su humoru priimti akistatos su absurdu ir neretai išlendančio į paviršių valdininkų luomo bukumo (tarkime taip būna greičiau retai nei dažnai, tačiau, kaip sakoma, ir tarp čigonų vagių pasitaiko) situacijas valstybės tarnyboje.

Bijau, kad naujoji dabartinės premjerės padėtis įpareigos pereiti į naująjį, labiau intensyvų humoro lygį, prisiimant kaip savo naštą jau „Dievų miško“ sarkazmo sudaiginamas pasaulio matymo perspektyvas, ne kitaip!

Žinia, „Dievų miško“ krizenimai yra labai savotiškas lagerinis humoras, taigi – ar nebus pernelyg šventvagiška gretinti mirtininko ironijos atveriamą hiperrealistinį konclagerio vaizdinį su kraštutinai demokratinių jėgų pergale Lietuvos politikos siurrealistinėje terpėje? Bijau jau bijoti, bet nevalingai tebebijau dėl to, kad, skambant pergalės fanfaroms, jau nuo pirmųjų dienų čionai gali prasidėti žmonių nuomonių įvairovės tramdymo koncentracijos stovyklų statybos.

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Dar neapšilę kojų valdžioje, į mūsų duris jau beldžiasi mažumų žmogaus teisių gynimo esesininkai, pasiryžę policinėmis priemonėmis persekioti kiekvieną, turintį kitą nuomonę, brėkšta naujojo Teisingumo aušra, kuri, kaip atrodo bent man, galutiniame taške gali netikėtai nuvilti daugumos žmonių lūkesčius. Kad ir kaip ten būtų, jau šiandien Lietuvoje, pakeliui į šviesų rytojų, pravartu būtų įsteigti daugumos žmogaus teisių priežiūros ombudsmeno tarnybą.

Kas be ko, mažumų teisių užtikrinimas yra vienas iš svarbiausių demokratijos reikalavimų. Kita vertus, čia dar kyla kitas teorinis klausimas – kaip galima ar negalima imti ir pradėti priešinti daugumą bei mažumą, visumą su dalimi žmogaus teisių požiūriu? Iš tiesų, vadinamoji dauguma nėra homogeninis darinys, ji susideda iš skirtingų, kitaip tariant, heterogeninių mažumų, o vienokio ar kitokio pavidalo koncentracijos stovyklos mentalitetas suklesti tada, kai homogeninė mažuma primeta savo valią heterogeninei daugumai.

(Be galvos, bet ne raitelis, – kas tai? Taip tikriausiai būtų galima tituluoti tuos šiandieninės Lietuvos teisės profesorius, kurie įrodinėja, kad Laisvės partijos kandidatė į naujojo Teisingumo ministrus vien dėl savo politinio užsiangažavimo yra keliomis galvomis aukštesnė už anksčiau buvusius nepriklausomos Lietuvos Teisingumo ministrus, nežiūrint net to, jog kai kurie iš pastarųjų yra teisės mokslų korifėjai su profesoriaus  vardu.)

XXX

Ar didelį nuostolį mes patiriame dėl to, kad, tarkime, Ingrida Šimonytė yra graži ir protinga moteris viename. Dėl to moterų skaičius, kaip atrodo, Lietuvoje nesumažėja. Tačiau didesniu ar mažesniu laipsniu tikriausiai tiesa yra ir tai, kad dėl tokio abipusiškumo Šimonytė yra linkusi mylėti save, o ne kitą, trečiosios puselės jai neprireikia…

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Jeigu Šimonytė dėl Lietuvos daugiau nepadarytų nieko gero, prie to, ką jau nuveikė tėvynės labui, jai vis tik privalėtume surašyti pašlovinančią odę vien už tai, kad iš Šimonytės ji nepersivadino Šimone. Nesunku įsivaizduoti, kad žmonėms, nemačiusiems dabartinės premjerės iš veido ir nieko nežinantiems apie anosios įsidėmėtiną saviraišką, užkeikimas „Šimonė“ skambėtų kaip nuoroda į kažkokią akmeninę bobą, kai savo ruožtu kasdieninis Ingridos Šimonytės vardo ir pavardės linksniavimas mūsų aplinkoje padeda išsaugoti gerą nuotaiką ir žaismingumo perspektyvas.  

O jeigu  vis tik kada nors, nusivylusi savo tauta, Šimonytė mūsų, t. y. paprastųjų žmonių paerzinimui, persivadintu Šimone, to niekados neatleistų Ieva Simonaitytė, mojuojanti savo lazda virš Lietuvos.

Ir dar, – jeigu pirmosios ar antrosios kadencijos metu Ingrida Šimonytė įsitaisytų kokį nors sutuoktinį, anas privalėtų pasivadinti Šimoniu, kitaip neįmanoma. Kitaip pasielgti neleistų nei literatūros istorijos nelygstamų vertybių sergėtojai, nei partijos pirmininkas, nei paprastieji žmonės.

                                                                          X

                                                                        menu

                                                                        fundamentalumo

                                                                        nebuvo

                                                                        damai

                                                                        nuo

                                                                        lūpų

                                                                        nuslinkę

                                                                        dažai

                                                                        trumpam

                                                                        pakibo

                                                                        įsivaizduojamoje

                                                                        vakuumo

                                                                        ertmėje

                                                                         kol

                                                                         nusileido

                                                                         ant

                                                                         prakąsto

                                                                         obuolio

                                                                         (čia

                                                                         kaip reta

                                                                         derėjo

                                                                         grakščioji

                                                                         lūpų

                                                                         užtepėlė

                                                                         prie retų

                                                                         dantų

                                                                         muliažo)

                                                                          kai

                                                                          kitame puslapyje

                                                                          nusirąžęs

                                                                         fortepijonas

                                                                          perėjo

                                                                          į menę

                                                                          bene

                                                                          tada

                                                                          prie benediktino

                                                                          taurės

                                                                          palinko

                                                                          mūsų auros

                                                                          katino ūsų

                                                                          supelijusios pelės

                                                                          ir

                                                                          klaustuko

                                                                          (gulbės?)

                                                                          formų

                                                                          puota

                                                                          dar

                                                                          tęsėsi

                                                                          peraugdama

                                                                          į amžinybę

                                                                          paniškai

                                                                          užsibaiginėjo

                                                                          lapkritis

2020.11.26; 16:00

Rima Baškienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Žvelgiant į pastarosios savaitės Seimo darbą, labai panašu, kad nei įtakas parlamente perskirstę rinkimai, nei antroji COVID-19 banga kylančių įtampų, dėl abipusio nepasitikėjimo tarp naujųjų valdančiųjų ir opozicijoje esančių „valstiečių“ nesugebėjo „nuimti“.
 
Ramūnas Karbauskis kaltina valdančiuosius, esą siekiančius skirstant postus Seime atkeršyti ir suvaržyti jo pirmininkaujamos opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) teises. Tuo tarpu Seimo dauguma atkerta turinti kitų būgštavimų: kad „valstiečiai“, su R. Karbauskiu priešakyje, patys į nenormalius santykius eina, kad galbūt net siekiama kenkti daugumai ir trukdyti pradėti darbą Ingridos Šimonytės Vyriausybei.  
 
Tai, kad įtampa Seime pasiekė dar nematytą kulminaciją iliustravo ne tik Seimo narių pareiškimai, bet ir kone politinį parformansą primenančios akcijos. „Valstiečiai“, protestuodami prieš valdžios elgesį, žadėjo atsisakyti visų postų Seime, nejaukia tyla pasitikta į LVŽS frakciją atsakyti klausimų atėjusi I. Šimonytė. Galiausiai partijos lyderis R. Karbauskis paskelbė, kad, gindamas demokratines vertybes ir visų „valstiečių“ interesus, pasitrauks iš Seimo.
 
Ir nors valdantieji neslepia, kad R. Karbauskio pasitraukimas iš parlamento galėtų būti kone svarbiausias žingsnis normalių santykių atžvilgiu, LVŽS gretose tvyro ir kitokios nuotaikos.
 
Audringą pastarąją savaitę apibendrindama „valstiečių“ senbuvė Rima Baškienė Eltai teigė, kad „juodi debesys“ užslinko ant Seimo. Politikė pripažįsta, kad valdantieji perlenkė lazdą su kai kuriomis opozicinei „valstiečių“ frakcijai nenaudingomis iniciatyvomis, tačiau, kartu pažymi ji, R. Karbauskio pasirinktos kovos su valdančiaisiais formos nebūtinai yra tinkamiausios. Be to, pripažįsta R. Baškienė, jos nebuvo tinkamai aptartos ir LVŽS frakcijoje.
 
 Dažnai kitokią nuomonę nei partijos pirmininkas turinti politikė įsitikinusi – tik dialogu galima problemas tarp nesutariančių pusių išspręsti. Kitu atveju, leidžia suprasti „valstietė“, aplinkui bus matomi į tave pasikėsinti norintys priešai.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
 
Tai, kad politinis ginčas, kurį pastarąją savaitę prezidentas Gitanas Nausėda apibūdino kaip turintį psichologines šaknis, indikuoja ir tam tikrą abipusį susvetimėjimą, rodo tai, kad valdantieji bei „valstiečiai“ lieka įtarūs vienas kito atžvilgiu ir bet kokiais kitais klausimais.
 
„Valstiečiai“ valdančiųjų ketinimuose įteisinti Seimo diskusijas nuotoliniu būdu regi klastą, kaip būtų galima toliau spausti opoziciją, o valdantieji teigia, kad būtent „valstiečiai“, atmesdami šį siūlym, rezga „blogus dalykus“. Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma net svarsto, ar iš tikrųjų yra pagrindo kalbėti apie papildomą „valstiečiams“ teksiančią vietą Seimo valdyboje, kai pastarieji, akivaizdu, nėra konstruktyviai nusiteikę.
 
ELTA primena, kad Seimo pirmininkė yra užsiminusi turinti planą, kaip galėtų būti teikiamas dar vienas opozicijos atstovas į Seimo pirmininko pavaduotojus, taip užglaistant konfliktą, kilusį dėl to, kad nė vienas „valstietis“ neatsidūrė Seimo valdyboje.
 
„Klausimas, ar būtų kalbamasi dėl konkrečių pavardžių, šioje stadijoje dar nėra paliestas. Pasakyta tik teorinė galimybė, jeigu valstiečiai ir žalieji elgtųsi konstruktyviai ir siektų nuoširdžių pokalbių. Manau, kad tik tuomet būtų kalbama apie kandidatūras“, – Eltai sakė J. Razma, kartu pabrėždamas, kad valdantieji nenurodinės, kokias personalijas „valstiečiai“, jei sutarimas dėl dar vienos pozicijos Seimo valdyboje bus surastas, turėtų siūlyti parlamento pirmininkei.
 
„Tikrai nesame pasiruošę elgtis taip, kaip kad elgėsi jie praėjusią kadenciją. O tuomet juk buvo pasakyta liberalams, kad jei norit vicepirmininko, tai yra įmanoma tik vieninteliu atveju, jei juo bus Jonas Liesis“, – priminė konservatorius.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Tačiau tam tikras sąlygas, kad susitarimas dėl papildomos pareigybės Seimo vadovybėje būtų pasiektas, konservatoriaus įsitikinimu, „valstiečiai“ turėtų tenkinti.
 
Anot J. Razmos, dabartinių valdančiųjų lūkestis yra ne tik, kad LVŽS pasiūlytų žmogų, kuris būtų kompetentingas ir galėtų tikėtis Seimo narių pasitikėjimo, tačiau kartu, tęsė jis, kad aštrius ginčus sukėlęs „valstiečių“ atstovavimo Seimo vadyboje klausimas būtų sprendžiamas kur kas jaukesnėje politinėje atmosferoje, nei kad yra dabar.
 
Įžvelgia „valstiečių“ nenorą bendradarbiauti, įtaria ruošiamą sąmokslą
 
Jo teigimu „valstiečiai“ galėtų būti kur kas konstruktyviau nusiteikę valdančiųjų atžvilgiu ir nerodyti nereikalingų principų sprendžiant šiuo metu itin aktualias problemas. Pirmiausia įteisinant galimybę Seimo nariams posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu.
 
Bet opoziciniai „valstiečiai“ būtent šiuo klausimu optimizmo nerodo. Jie šioje iniciatyvoje įžvelgia ne tiek siekį užtikrinti Seimo darbą COVID-19 pandemijos metu, kiek įteisinti papildomumus instrumentus, kuriais opozicijai būtų primetama daugumos valia.
 
Kitaip tariant, opozicijoje atsidūrę „valstiečiai“ kalba kone identiškai, kaip kalbėjo liberalai ir konservatoriai, kai Seimo daugumai priklausiusi A. Širinskienė siekė keisti Seimo statuto nuostatas dėl teisės aktų projektų ekspertinio vertinimo.
 
Dar prieš dvejus metus A. Širinskienė tikino nematanti logikos Seimo statuto nuostatose, numatančiose, kad ekspertinio vertinimo gali paprašyti 20 proc. Seimo narių. Kaip 2018 m. aiškino politikė, tokia galimybe opozicija tiesiog naudojasi piktavališkai blokuojant valdančiųjų iniciatyva įgyvendinamus įstatymus. O tokių pavyzdžių galima surasti. Ekspertinio vertinimo buvo prašyta dėl pataisų, keisiančių partijų finansavimo tvarką Socialdemokratų darbo partijos naudai ar dėl pataisų, kurios būtų socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui užkirtusios kelią dalyvauti savivaldos rinkimuose.
 
Šį kartą viskas atvirkščiai. Ekspertinio vertinimo prašosi „valstiečiai“, o J. Razma tame mato politinių oponentų destruktyvumą bei įžvelgia neracionalų priešų ieškojimą ir ultimatyvios retorikos tęsimą.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Kol kas valstiečiai ir žalieji toliau ieško priešų, kalba ultimatumais, bando blokuoti svarbius sprendimus. Pavyzdžiui, dėl nuotolinio dalyvavimo Seimo posėdžiuose, prašant ekspertizės“, – piktinosi konservatorius.
 
Todėl, daro išvada konservatorius, „valstiečiai“ kol kas dar nėra nusiteikę dirbti kartu. Be to, tęsia politikas, galbūt prieštaraudami nuotolinio Seimo darbo įteisinimui „valstiečiai“ tikslingai siekia pakenkti valdantiesiems. Kitaip tariant, „valstiečiai“ ne tik trukdo darbui, tačiau ir yra linkę kerštauti, galbūt net kėsinasi sabotuoti ateinančios Vyriausybės darbo pradžią, o Ministrų Kabinete toliau išlaikyti Saulių Skvernelį.
 
„Kiekvienai progai pasitaikius jie skleidžia įvairius įtarumus, stabdo svarbius Seimo sprendimus, kaip šiuo atveju dėl nuotolinio Seimo darbo. Juk akivaizdu, kad jei bus dar daugiau susirgusių ir kai kuriems Seimo nariams privalomai reikės izoliuotis, tai mes galime prieiti prie tokios situacijos, kad nebebus 71 Seimo nario, galinčio tiesiogiai dalyvauti posėdyje. Tada nebus galima priimti nei biudžeto, nei patvirtinti naujos Vyriausybės. Galbūt valstiečiai ir žalieji slapta svajoja, kad nepatvirtinus naujos Vyriausybės jai galėtų vadovauti laikinoji Sauliaus Skvernelio Vyriausybė“, – teigė J. Razma.
 
Vienu iš argumentų, grindžiančių šį įtariamą, J. Razma laiko tai, kad valdantieji šiuo atveju nekalba apie tokius jautrius klausimus, kaip galimybę įtvirtinti balsavimą nuotoliniu būdu. Jei Seimo nariai esamomis pandemijos sąlygomis nepritaria galimybei užtikrinti parlamentarų pasisakymo galimybės nuotoliniu būdu, tuomet, mano J. Razma, siekis žlugdyti Seimo darbą yra ganėtinai akivaizdus.
Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.
 
„Juk siūloma tik sudaryti galimybę Seimo nariams kalbėti Seimo posėdyje nuotoliniu būdu… Aš suprantu, jei tai būtų siūlymas dėl nuotolinio balsavimo. Tai tikrai konstituciškai jautrus dalykas. Tuo tarpu Seimo nario kalbėjimas… Jis tikrai nesukelia pasekmių teisės aktams. Juk pats Saulius Skvernelis sumanė, kad jis nenori ateiti į Seimo posėdžius ir kalbėdavo nuotoliniu būdu. Mes tuomet problemos nekėlėme. Tai tikrai yra siekis stabdyti ir galimai sužlugdyti Seimo darbą“, – teigė J. Razma.
 
„Visa tai parodo, kad jie siekia konflikto, siekia įtampos. Galbūt tebėra įsižeidę dėl pralaimėtų rinkimų“, – pridūrė politikas.
 
LVŽS R. Karbauskio sprendimus vertina skirtingai: paaiškino, kodėl už seniūno nugaros nestojo visa frakcija
 
„Valstiečių“ frakcijoje dažnai kitokią nei R. Karbauskis nuomonę turinti LVŽS senbuvė R. Baškienė, apibendrindama pirmuosius naujojo Seimo posėdžius, neslėpė mananti, kad konservatorių dominuojama dauguma visgi perlenkė lazdą. Pasak jos, paskutinį R. Karbauskio kantrybės lašą išsunkė valdančiųjų ketinimas keisti Seimo statutą, kad Seimo Audito komiteto vadovu būtų skiriamas Seimo narių Mišrios grupės atstovas.
 
Šie valdančiųjų ketinimai paragino didžiausios opozicinės frakcijos seniūną R. Karbauskį ir „valstiečius“ imtis netradicinių politinių priemonių. Skambėjo „valstiečių“ pareiškimai apie atsisakymą bet kokių pareigų Seimo valdančiosiose struktūrose, demonstratyviai ignoruota į frakciją atėjusi kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė. Galiausiai, R. Karbauskis paskelbė, kad vienintelė kovos už demokratiją priemonė liko jo pasitraukimas iš Seimo.
 
R. Karbauskiui aiškinant, kodėl jis visgi griebėsi tokių nekonvencinių priemonių už jo nugaros ketvirtadienį sustojo mažiau nei pusė „valstiečių“ frakcijos kolegų.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
R. Baškienė teigė, kad yra bent kelios priežastys kodėl tokią akimirką paramą partijos pirmininkui deklaravo tik dalis frakcijai priklausančių parlamentarų. Vieni, aiškino R. Baškienė, galėjo nerasti vietos kadre, kiti – tiesiog nematė tikslo tokiam elgesiui.
 
„Išėję iš frakcijos ne visi puolėme ten stoti už nugaros dėl to, kad ten nebuvo ir vietos pakankamai. O gal ir tikslo tokio neturėjome savo atsistojimu rodyti ir demonstruoti vienybę. Vienybė yra darbuose ir sprendimuose, kuriuos mes išdiskutuojame. Buvau ir liksiu šalininkė to, kad reikia kalbėtis“, – Eltai sakė R. Baškienė.
 
LVŽS frakcija neskyla, tačiau yra norinčių diskutuoti
 
R. Baškienės raginimai problemas spręsti dialogu, o ne kariavimu buvo kartoti visą pastarąją savaitę. Ir šį kartą politikė nevengė kritiškai atsiliepti apie partijos lyderį, kuris, kaip teigė ji, priimto sprendimo padėti savo Seimo nario mandatą ant stalo su kolegomis nederino. O to, akcentavo R. Baškienė, frakcijos kolegos norėtų. 
 
„Frakcijai tie pasiūlymai buvo staigiai pasakyti ir nepakankamai laiko užteko. Žmonės norėtų kalbėti ir turėtų būti skiriama daugiau tam laiko. Mes labai gerbiame seniūną (R. Karbauskį – ELTA). Didelės problemos mūsų frakcijoje nėra, niekas neskyla, niekas nesipriešina. Tačiau yra noras diskutuoti ir būti girdimiems. Aš tą jaučiu iš savo kolegų, kad jie taip pat nori pasakyti savo nuomonę, pasakyti savo poziciją. Ne visada vienas žmogus gali viską aprėpti savo mintimis. Taip, Ramūnas veikė kaip lyderis, siekdamas atkovoti opozicijos teises. Tačiau yra kiti būdai, kuriais mes tokius tikslus pasiekiame“, – teigė R. Baškienė.
 
Nesupranta, kodėl nuspręsta ignoruoti I. Šimonytę: klausimų turėjau
 
Panašiai ji įvertinto ir „valstiečių“ pasirinktą formą frakcijoje pasitikti į parlamentarų klausimus atsakyti atkeliavusią I. Šimonytę. Tuomet pastaroji pas „valstiečius“ atėjusi pusvalandžiui užsibuvo vos minutę.
 
R. Baškienė neslėpė, kad LVŽS priimtas sprendimas ignoruoti atėjusią būsimą premjerę jai pasirodė nekonstruktyvus.
 
„Tas nesikalbėjimas, klausimų neuždavimas. Galbūt tai yra pozicija… aš labai daug klausimų turėjau premjerei, bet buvo sutarta, kad klausimų neužduodame… Bet kodėl? Kažkieno buvo pozicija ir mes staigiai turėjome tai padaryti. Kad tai yra nepasitenkinimo išraiška aš suprantu. Jei ji vienkartinė – suprantu. Bet jei tai tęsis nuolatos – kils destrukcija. Destrukcijos neturi būti ypač šiomis sąlygomis“, – teigė R. Baškienė toliau kartodama, kad „valstiečiai“, perėję į opoziciją, turi dirbti pasitelkiant normalias politikos priemones.
 
3-ieji Seimo rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Galiausiai „valstietė“ pažymėjo, kad toliau dirbant Seime tiesiog būtina atsikratyti politinio polinkio į oponentus žiūrėti kaip į priešus. Kitu atveju, įsitikinusi ji, bet kokia iniciatyva gali būti apipinta sąmokslo teorijomis, o jai prieštaraujama ne dėl turinio, bet dėl to, kas ją pateikė.
 
„Visur galima įžvelgti pavojus. Viskas priklauso nuo to, kokiomis akimis žiūri į gyvenimą, į darbą. Jei visur matai priešus – tai ir atrodys, kad visi į tave šaudo. Aš tikrai linkėčiau, kad juodas debesis, kuris buvo užslinkęs antradienį ir ketvirtadienį, nuplauktų, o ateinantis antradienis leistų racionaliau sudėlioti veiksmus“, – teigė ji.
 
R. Karbauskio pasitraukimas iš Seimo įtampas galėtų nuimti
 
Konservatorių manymu, juodus debesis, apie kuriuos kalba R. Baškienė, Seime daugiausiai tvenkia R. Karbauskis. J. Razmos teigimu, jei „valstiečių“ lyderis laikysis savo duoto pažado trauktis iš pareigų – abipusė įtampa tarp opozicijos ir valdančiųjų turėtų sumažėti.
 
 „Jei Ramūnas Karbauskis realizuotų savo viešai paskelbtą ketinimą trauktis iš Seimo, būtų naujas frakcijos seniūnas. Tada ir visus klausimus būtų lengviau išspręsti. Dabar daugeliu atvejų problema yra būtent ta laikysena, kurią primeta Ramūnas Karbauskis“, – teigė konservatorius.
„Aš įsivaizduoju ramų Seimo darbą ir paprastą visų nesutarimų sprendimą, jeigu nebūtų būtent Ramūno Karbauskio pasirinktos taktikos, kuri šiuo metu jam buvo reikalinga, kad būtų susikurtas įspūdis, kad jis pagrįstai traukiasi iš Seimo. Gal toks sumanymas brendo ir anksčiau, kai jau buvo aišku, kad teks dirbti opozicijoje. Dabar visi mes esame įkaitai jo pasirinktos taktikos“, – apibendrino J. Razma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.23; 18:00

Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Politologai teigia, kad Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio bei Ingridos Šimonytės ir Gabrieliaus Landsbergio politiniai valdžios tandemai skiriasi kardinaliai. Pasak jų, šiuo metu tarp konservatorių lyderių nematyti nei didesnio nuomonių išsiskyrimo, nei skirtingo vertybinio požiūrio į politikos formavimą.
 
Nepaisant to, kad tiek premjero kadenciją baigiantis S. Skvernelis, tiek būsimoji ministrė pirmininkė I. Šimonytė yra nepartiniai asmenys, bet jų santykiai su partijų pirmininkais, anot politologų, skiriasi.
 
„Skiriasi, juk yra kiti charakteriai. Skiriasi ir politikos, ir sprendimų supratimas. Skirtumas tikrai yra. Kita vertus, I. Šimonytė į politiką atėjo vienokiu būdu, o S. Skvernelis kitokiu. Tai yra skirtingi žmonės su skirtingais požiūriais bei istorija. Net sudėtinga juos lyginti“, – Eltai sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, apžvalgininkas Virgis Valentinavičius sako, kad „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis neabejotinai dominavo S. Skvernelio atžvilgiu.
 
„Karbauskis neginčijamai dominavo tandeme ir Skvernelis tik epizodiškai bandydavo imtis veiksmų. Visą politinę liniją vienareikšmiškai diktavo Karbauskis. Jis uždavė ir retorikos toną, ir visas politikos turinys bei kryptys buvo Karbauskio darbas. Šiuo atveju TS-LKD tandeme matau visiškai priešingą dalyką“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.
 
MRU docento teigimu, G. Landsbergis šiuo metu sutinka, kad TS-LKD de facto lyderis – I. Šimonytė.
 
„Reali Šimonytės lyderystė yra geriausia, kas gali ištikti TS-LKD. Kuomet šis dalykas buvo suprastas, tuomet ir buvo laimėti rinkimai. Dabar Landsbergio tonas po rinkimų ne vieną nustebino. Gabrielius Landsbergis sako, kad dirbs ten, kur reikės. Kitais žodžiais sakant, ką Šimonytė nuspręs, kur Gabrielius dirbs, tai ten jis ir dirbs. Vienareikšmiškai Šimonytė prisiima visą politinę atsakomybę už Vyriausybę. Landsbergis, bent jau kol kas, šią pusiausvyrą aiškiai palaiko. Dabar mes kalbame apie bendradarbiavimą tik teoriniu lygiu, kaip seksis bendradarbiauti dviem lyderiams, kol kas sunku pasakyti, nes Vyriausybė neveikia ir valdančiosios daugumos nėra. Dabar šiuo metu atrodo, kad dvigalvystės problema, kuri buvo pastaruosius trejus metus, (…) šiuo metu yra išspręsta. Šimonytė yra aiški lyderė“, – sakė V. Valentinavičius.
 
Apžvalgininkas taip pat teigia, kad tarp konservatorių lyderių kol kas nematyti ir skirtingo vertybinio požiūrio į politikos formavimą.
 
„Aš tikrai nematau tarp jų vertybinių trinčių. Nemanau, kad Landsbergis žiūri į procesus tik pragmatiškai. Šiuo atžvilgiu jų abiejų požiūriai į procesus yra vertybiškai vienodi. Šimonytė uždavė aiškų vertybinį toną, jį priėmė ir koalicija. Čia nemačiau nė vieno ženklo, kad Landsbergis būtų tam nepritaręs“, – sakė V. Valentinavičius.
 
Paklaustas, ar ateityje gali kilti nesutarimų tarp G. Landsbergio ir I. Šimonytės dėl krikdeminio partijos sparno, V. Valentinavičius teigė taip nemanąs.
Premjeras Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„LGBT ir krikdemiškas sparno požiūris, manau, šios kalbos yra pakankamai išpūstos. Krikdemai TS-LKD viduje yra visiška kas kita nei tai buvo prieš dešimt metų. Tokių užkietėjusių krikdemų, blogąja prasme, yra faktiškai vienetai partijoje. Tokių klasikinių krikdeminių pavyzdžių, kaip Rimantas Jonas Dagys, seniai ten jau nebėra. Dagys yra puikus pavyzdys, ką reiškia radikalios pozicijos, kad ir krikščioniškosios. Juk jos rinkimų nelaimi ir rinkėjų balsų negauna. Mano hipotezė tokia, kodėl rinkimus laimėjo TS-LKD, tai, kad partija išvengė kraštutinių pozicijų eidama į rinkimus. Radikalizmo atmetimas bet kuriais klausimais partijai labai pasitarnavo“, – sakė jis.
 
L. Bielinis pritarė V. Valentinavičiui ir teigė, kad tarp G. Landsbergio ir I. Šimonytės nėra jokių konfrontacijų, o galimi nesutarimai išsprendžiami korektiškai. Kita vertus, L. Bielinis vis dėlto svarstė, ar ateityje I. Šimonytė neplanuos perimti TS-LKD pirmininkavimo vaidmens.
 
„Konservatorių gretose gali susiformuoti grupė žmonių, kurie matytų opoziciją tarp Landsbergio ir Šimonytės, kaip tarp dviejų galimų partijos lyderių. Šiandien partijos lyderis yra Landsbergis. Šimonytė šiandien nedemonstruoja ir nedeklaruoja savo ambicijų šioje srityje, bet kas ten gali žinoti. Mes galime fantazuoti daug atvejų, bet šiandien galiu konstatuoti aiškiai, kol kas tarp Landsbergio ir Šimonytės nėra jokių konfrontacijų, o galimi nesutarimai išsprendžiami korektiškai“, – teigė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.11; 12:47

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Niekas negalėtų paneigti, kad prasidėjo ir tęsiasi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos revoliuciniai pokyčiai įvaizdžio srityje, kai jau pradeda pasimiršti senojo raugo konservatorių arogancija, o į premjero postą nuo partijos siūloma labai charizmatiška asmenybė, t. y. žavinga ir, kaip atrodo, neabejotinai kompetentinga savo srityje moteris su taškuota suknele.

Kita vertus, tas nelemtas abejonės kirminas įsigraužia net ir į tokią sakralią sferą kaip užburiantis Ingridos Šimonytės žavesys ir blizgesys, kai imame ir paklausiame bent savęs – apie kokios kompetencijos sferą čia visų pirma kalbame, kokių dalykų specialistė ši naujai užgimusi  politikos žvaigždė pirmiausiai yra. Ar sakote, kad finansininkė, ekonomistė, viešojo sektoriaus tvarkymo specialistė?..

I.Šimonytė yra kaip reta verbalizuotas žmogus, oratorė pagal prigimtį, greitai mąstanti ir dar greičiau kalbanti politikė, neįveikiama jokiam oponentui priešininkė kalboje. Čia jos galia ir stiprybė. Tačiau net ir man, visų sričių diletantui, akivaizdu, kad anoji tikrai nėra tokia gili ekonomistė, kaip norėtųsi manyti, jeigu savo ruožtu yra pasiryžusi tvirtinti, kad ekonominis augimas savaime užtikrina didesnę gerovę visiems visuomenės sluoksniams pagal principą „kai visko yra daug, su kaupu arba net per daug, visiems visko pradeda užtekti“, tarsi ir čia galiotų skystųjų kūnų fizikoje išpažįstamas susisiekiančių indų dėsnis.  

Tikras ekonomistas neabejotinai pasakytų, kad tokia mintijimo seka yra pigi klastotė, kaip tiesa yra ir tai, kad ekonominis augimas, paliktas savieigai, tik dar labiau užaugina ir pagilina socialinę nelygybę. Kita vertus, I.Šimonytei išsprūdę žodžiai apie tai, kad neva sąlyginio skurdo nustatymo metodika yra grynasis populizmas, leidžia manyti, kad šios ekonomistės su taškuota suknele ekonominis išprusimas gali nuvesti labai toli nešvankumo linkme.

Kas be ko, I.Šimonytės ekonominis išprusimas yra nepalyginamas dalykas su buvusio policininko ekonomikos dalykų išmanymu, tačiau buvęs policininkas, tarkime, buvo atviras pasiklausti ir įsiklausyti į kompetentingų žmonių patarimus, kai savo ruožtu negali būti tikras dėl to, jog I.Šimonytės įsitikinimas savo kompetencijos pakankamumu neužkirs kelio girdėti kelias skirtingas nuomones.

Kadaise net ir Gitanas Nausėda, dirbdamas Vilniaus banko prezidento patarėju, bandė užburti žmonių vaizduotę, įtikinėdamas, kad visų pirma reikia išsikepti pyragą, ir tik po to neva būtų galima jį bandyti padalinti. Tačiau šiandien prezidentas G. Nausėda nusipelno pagarbos kaip žmogus sugebėjęs žengti tokį neįtikėtinai platų (septynmylį?) žingsnį  į priekį, kad net yra laikomas gerovės valstybės idėjos įgyvendinimo generatoriumi. Žinia, Naujosios koalicijos sutarties projekte užuominų apie gerovės valstybę nerasite nė su žiburiu (delfi.lt) https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skelbiamas-visas-naujos-koalicijos-sutarties-projektas.d?id=85659643, kaip, tarkime, negali užsisėti ir pasidauginti gyvybės formos net užuomazginiu pavidalu, net kaip bakterijos plastmasės masyvo gelmėje. Ta proga dar pastebėsiu, kad iš esmės minėtos sutarties projektas (toliau – Projektas) yra akultūrinis, didele dalimi anticivilizacinis, visuomenės ir valstybės dehumanitarizacijos užmanymo projektas.

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tarsi ir nekelia didesnių abejonių Projekto bendrieji principai ir vertybinės deklaracijos, kur su užsidegimu kalbama apie  žmogaus teises ir orumą. Tačiau gali pasirodyti ir taip, kad čia su dideliu trenksmu veržiamasi pro atviras duris, jeigu išdrįsime pripažinti faktą, jog ir prie ankstesnės kadencijos valdžios nebuvo taip baisiai, kad žmogaus teisės būtų sumintos į purvą, o orumas – nuplėštas. Iš tiesų, nepalyginamai didesnius nuogąstavimus kelia būtent tai, jog jau anksčiau spaudoje išviešinti Laisvės partijos pasiūlymai koalicijos sutarčiai buvo perkelti į Projektą neadaptuotu, t. y. nepritaikytu prie civilizacijos standartų pavidalu. Tai anksčiau ar vėliau, tarkime, tokiam Projektui tapus vyriausybės veiklos programa, gali išprovokuoti didelius neramumus visuomenėje ar net kultūrinį sukilimą. Galima spėti ir dėl to, kad tokios pakraipos Projektas, tapęs vyriausybės veiklos gairėmis, pasitarnautų atoveiksmio jėgų atsigavimui, paskatintų po užstojusios pauzės patriotinių ar net nacionalistinių jėgų mobilizaciją.

Kalbant apie verslo sąlygų nenutrūkstamą gerinimą, Projekte skelbiama: „Įgyvendinsime verslo priežiūros institucijų reformą, mažinant biurokratiją ir perteklinį verslo reguliavimą, pertvarkydami prižiūrinčias institucijas, siekdami, kad jų tikslai būtų susiję su visuomenės gerove, o ne su biurokratizmo įtvirtinimu, o veikimo metodai paremti skaidrumu, nuspėjamumu, analize, bendradarbiavimu ir pasitikėjimu“. 

Ką reiškia įsipareigojimas sumažinti perteklinį verslo reguliavimą, gerai žinome iš andai Šimašiaus vadovaujamos Teisingumo ministerijos priimto nutarimo, jog aplinkosaugos inspektoriai gali apsilankyti įmonėje tik iš anksto, t. y prieš 3 ar 5 dienas perspėję įmonės vadovus apie planuojamą vizitą. Būtent šis nutarimas labiausiai tiesmuku pavidalu prisidėjo prie tokių monstrų kaip Grigeo atsiradimo, sukūrė apsaugos ratą teršiančio Lietuvos gamtą ir keliančio pavojų žmonių sveikatai verslo plėtotei. Todėl labai šventvagiškai toliau Projekte skamba žodžiai apie žaliąjį kursą.

Projekte skelbiama, jog rengiant vyriausybės programą suderintu būdu tarp koalicijos dalyvių bus įvertintos galimybės keisti įmonių pelno mokestį, atsisakant reinvestuoto pelno apmokestinimo. Tai neabejotinai Laisvės partijos pažadas tokios konfigūracijos verslui, kuris siekia išvengti pelno mokesčių. Tačiau štai mane dar labiau nei šis godumo mentalitetui draugiškas pažadas privertė sunerimti iš pirmo žvilgsnio nekalti Projekto žodžiai, kad „bus stiprinama profesinė savivalda, perduodant jai licencijavimo, atestavimo, kontrolės ir kvalifikacijos kėlimo funkcijas“. Tai neabejotinai žingsnis atgal, ne vienu atveju įteisinant lobizmo kriminalinius refleksus. Net nupurto, kai pabandau įsivaizduoti, jog vadinamieji Odontologų rūmai, visados mūru stojantys prieš apgautus, apvogtus ir apkvailintus klientus, netrukus atgaus licencijavimo ir atestavimo teisę, leidžiančią dar sėkmingiau pridengti šioje sferoje klestinčią sukčiavimo praktiką.

Batai. Slaptai.lt nuotr.

Laisvės partijos naujakalbėje skelbiama, kad mokyklose bus plėtojami IT sugebėjimai kaip trečioji kalba po anglų. Tačiau labai charakteringa, kad apie pirmąją, t. y. gimtąją kalbą, tautos istoriją ir tautinę kultūrą čia net neužsimenama. Kaip žinome, Laisvės partija į Švietimo ir mokslo ministro postą stumia buvusį rektorių, išgarsėjusį savo užmanymais sunaikinti lituanistinę dvasią VU. Išties, kaip atrodo bent man, vadinamoji Laisvės partija su laisve, švietimu ir kultūra turi bendro tik tiek, kiek antiutopijos „84-ieji“ Tiesos ministerija su tiesa. Jeigu man leisite kalbėti savo žodžiais, vadinamoji Laisvės partija yra užsimojęs suskaitmeninti stribų dvasią darinys, tai yra išmanioji stribų karta.

Galop, bala nematė tos Laisvės partijos nupušėlių, daug skaudžiau yra tai, kad iš anksčiau ne karto deklaruoto konservatorių triukšmingo patriotinio užsiangažavimo Projekte liko tik vos-ne-vos vienas apgailėtinas sakinys apie užduotį saugoti kultūrinį paveldą.

2020.11.06; 15:30

Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Naują koaliciją formuoti ketinančių dešiniųjų partijų derybinės grupės antradienį Seime renkasi į posėdį, kuriame bus aptariami valdančiosios daugumos formavimo ir kitų prioritetinių darbų klausimai. Į naują valdančiąją daugumą po įvykusių Seimo rinkimų buriasi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.
 
Šios partijos kartu iš viso turi 74 mandatus naujajame Seime. Deklaracijoje, skelbiančioje apie koalicijos formavimo derybas, taip pat numatyta, kad premjerės pareigas eitų konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.
 
Pastarąją savaitę konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė manąs, kad su formuojamos koalicijos partneriais jau šios savaitės pradžioje bus suderintas dokumentas dėl būsimų prioritetinių darbų.
 
Liberalų sąjūdis yra pareiškęs pageidavimą dėl trijų ministrų kėdžių – aplinkos, ekonomikos ir inovacijų bei švietimo, mokslo ir sporto. Liberalai taip pat yra viešai sakę, kad norėtų deleguoti ir Seimo pirmininką.
 
Laisvės partija yra skelbusi, kad norėtų veikti švietimo, ekonomikos, žmogaus teisių srityse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.08; 09:53

Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Valdančiąją daugumą formuojančios politinės jėgos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – ketvirtadienį pradės derinti koalicijos sutarties ir būsimos Vyriausybės programos nuostatas.
 
Šios partijos kartu iš viso turi 74 mandatus naujajame Seime. Deklaracijoje, skelbiančioje apie koalicijos formavimo derybas, taip pat numatyta, kad premjerės pareigas eitų konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.
 
Liberalų sąjūdis yra pareiškęs pageidavimą dėl trijų ministrų kėdžių – aplinkos, ekonomikos ir inovacijų bei švietimo, mokslo ir sporto. Liberalai taip pat yra viešai sakę, kad norėtų deleguoti ir Seimo pirmininką.
 
Laisvės partija yra skelbusi, kad norėtų veikti švietimo, ekonomikos, žmogaus teisių srityje.
 
Savo ruožtu TS-LKD trečiadienį vakare pranešė, kad partijos derybininkai bus konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir rinkimų sąrašo lyderė I. Šimonytė. Jie taip pat pranešė apie pagrindinius savo prioritetus formuojant Vyriausybės programą – skaidrumas ir aukščiausi etikos standartai, pagarba teisės viršenybei, demokratinių vertybių laikymasis ir žodžio laisvė bei pagarba konstitucinėms žiniasklaidos teisėms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.29; 07:00

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad „valstiečiai“ Seimo rinkimus pralaimėjo, nes juos, kaip neturinčius vadybinių sugebėjimų, sutraiškė antroji koronaviruso banga.
 
Dvi kadencijas šaliai vadovavusios D. Grybauskaitės teigimu, tai yra pozityvi žinia, nes kitu atveju prie valdžios vairo galėjo atsistoti dvi „oligarchų vadovaujamos partijos“. Todėl ji neabejoja, kad konservatoriai net nesistengs užmegzti santykių su Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija.
 
„Ne, to nebus“, – Eltai pirmadienį teigė prezidentė.
 
Galiausiao ji neslepia tikinti, kad galima kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė ne tik pagaliau imsis tinkamai spręsti iššūkius, su kuriais Lietuva susiduria nueinant dabartinei valdžiai, tačiau sugebės ir į kitą lygį perkelti Prezidentūros bei valdančiosios daugumos santykius.
 
Kaip Eltai pabrėžė D. Grybauskaitė, dešiniųjų formuojama valdžia, priešingai nei „valstiečiai“, kurie, jos teigimu, su dabartiniu prezidentu elgėsi nepagarbiai bei jį žemino, užmegs kur kas kultūringesnį santykį. Jos teigimu, kalbos, kad šalies vadovui Gitanui Nausėdai bus sunku dirbti su konservatorių suformuota Vyriausybe bei dominuojama dauguma Seime, yra mitas, o ir tvirtinant Ministrų Kabineto narius didelių nesklandumų, įsitikinusi D. Grybauskaitė, kilti neturėtų.
 
„Prezidentas yra atsakingas žmogus ir tikrai kažkokių ypatingų nepagrįstų norų neišsakinės“, – interviu Eltai sakė D. Grybauskaitė.
 
Jūsų nuomone, kodėl visgi po šių Seimo rinkimų valdžioje įvyko pasikeitimas? Ko gero, galima sakyti, kad dabartinė opozicija nušlavė kol kas vis dar valdančiuosius.
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Aš tai išties vertinu labai pozityviai todėl, kad potencialiai galėjo būti dvi oligarchų vadovaujamos partijos. Jos galėjo valdyti valstybę. Dabar to neįvyko. Manau, kad daug priežasčių susidėjo. Pirmiausia – tai ketverius metus vykdyta kiršinimo, kerštavimo, draudimų, chaoso, nesusikalbėjimo politika. Galų gale pati pandemija… Iš pradžių pandemija juos iškėlė, o vėliau ir sutraiškė. Tiesiog žmonės pasiūlė jiems pasivaikščioti labai toli.
 
Jūs sakote, kad pandemija dabartinę valdžią sutraiškė. Daug kas kalbėjo, kad būtent pandemija galėjo sudaryti sąlygas jiems išlipti iš tos duobės, į kurią jie buvo įklimpę. Jūs sakote, kad jie nesusitvarkė su antrąja pandemijos banga?
 
Pirmoji pandemijos banga jiems padėjo atsistatyti ir atsistoti, nors jau prieš metus matėme, kad jų pačių situacija blogėja ir žmonių nuomonės apie juos – taip pat. Taigi pirmoji pandemijos banga jiems padėjo susitvarkyti, nes buvo išgąsčio. Apskritai tokia buvo psichologinė žmonių reakcija – vienytis apie valdžią, kad ir kokia ji būtų. Tačiau antroji banga parodė, kad tas chaosas, kuris buvo pačioje pradžioje, niekur nedingo, kad valdžios vadybiniai gebėjimai yra nuliniai, o sveikatos sistema yra praktiškai neparuošta didesnei pandemijos bangai. Todėl jie pradėjo žmones gąsdinti visai kitaip – būtent šiuo kritiniu laikotarpiu.
 
Jūs dabar kalbate apie dvi oligarchų valdomas partijas ir viena iš jų – nepaisant konservatorių lyderių pareiškimų, kad to neprireiks – vis dar sukasi kontekste, kaip ta partija, su kuria konservatoriai gali bandyti derėtis.
 
Ne, to nebus. To nebus, nes ši valdančioji dauguma atėjo skaidriai, atėjo su savo vertybėmis. Todėl su partijomis, kurios turi ir teistumų, ir įvairių istoriškai neskaidrių dalykų, konservatoriai negalės rimčiau bendradarbiauti.
 
Mes turime ir realiausią, ir vienintelę kandidatę į premjerus – Ingridą Šimonytę. Kokie iššūkiai, jūsų nuomone, būtent jos laukia, kaip būsimos Vyriausybės vadovės?
 
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Aš tikrai džiaugiuosi, kad Lietuvai pasisekė. Jei mes turėsime tokią premjerę, kuri yra ne tik profesionali, bet ir padorus žmogus. Ir kad mums nereikės matyti meluojančių, savo reikaliukus tvarkančių, neatsakingų veidų. Dėl to aš labai džiaugiuosi, kad Lietuva potencialiai gali turėti tokią premjerę, kuriai ir žmonių, ir valstybės interesai bus vienintelis kriterijus, kuriuo ji remsis. Ir jokių asmeninių reikaliukų.
 
Po Seimo rinkimų vienas rimčiausių klausimų yra tai, kaip Prezidentūrai pavyks kalbėtis su naująja valdžia. Dabartinis prezidentas yra kalbėjęs apie gerovės valstybės modelį, pagal kurį vertins Vyriausybės sudėtį. Kokius, remdamasi savo patirtimi, iššūkius, kylančius naujosios valdančiosios daugumos ir Prezidentūros būsimame bendravime, išskirtumėte?
 
Aš visgi manyčiau, kad dirbtinai yra kuriama legenda, jog prezidentui Nausėdai bus sunku dirbti su naujai išrinkta valdžia. Tai nėra tiesa. Vien todėl, kad naujoji valdžia ir naujoji politinė banga ateina būdama visai kitokios kultūros. Tai bus aukštos kultūros politikai, kurie viešai nežemins prezidento ir nebus tokių konfliktų ir nepagarbos Prezidentūrai, kokia yra ir buvo daroma pastaruoju metu iš valdančiųjų, ypač iš „valstiečių“ pusės.
 
Todėl, manau, kad bus kur kas kultūringesnis bendravimas. O dėl dalykinių dalykų… Be jokios abejonės, valdantieji, ypač Ingrida Šimonytė, tikrai kalbėsis ir mėgins atliepti visus įvairių institucijų interesus – tiek, kiek tą daryti bus pajėgi valstybė ir jos finansinės galimybės. Manau, kad Prezidentūra ir pats prezidentas yra atsakingas žmogus ir tikrai kažkokių ypatingų nepagrįstų norų neišsakinės.
 
O jei vertintume ideologinius ir politinius valdančiųjų bei prezidento profilius, nemanote, kad gali kilti tam tikrų trinčių siūlant vieną ar kitą poziciją.
 
Tai yra normalu, taip ir turi būti. Mes esame demokratinė valstybė. Yra trys skirtingos partijos. Manau, kad du trečdaliai vertybių ir politinių nuostatų sutampa, apie 30 procentų nuomonė gali skirtis. Bet tam ir yra koalicija, kad tiek vieni, tiek kiti ieškotų kompromisų ir juos surastų.
 
Svarbiausia, kad visos trys partijos turi jausti atsakomybę, kokią joms užkrovė mūsų rinkėjai. Mes tikrai įeiname į sunkmetį – ne tik pandeminį, bet ir į ekonominį, susiduriame su didžiule valstybinės skolos našta, kurią mums užkrovė nueinantieji. Tad atsakomybė turi priversti visas tris partijas sėsti prie stalo kalbėtis ir ieškoti kompromiso.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
 
Dar apie koronaviruso krizę. Vakar laukiant rezultatų ir ponia Šimonytė, ir ponas Landsbergis kalbėjo, kad reikės peržiūrėti tai, kaip dabartinė valdžia tvarkėsi su viruso sukelta krize. Jūs jau esate ir anksčiau valdančiųjų darbus kritikavusi. Jūsų nuomone, ką pirmiausiai reikės daryti būsimai valdžiai?
 
Aš patarimų tikrai nedalinsiu vien todėl, kad pasitikiu Ingridos Šimonytės profesionalumu ir didžiuliu atsakomybės jausmu bei jos vadybiniais gebėjimais. Ko labiausiai trūko šiai valdančiajai daugumai ir Vyriausybei – tai vadybinių gebėjimų. Viskas buvo priebėgomis, chaotiškai. Ir valdymo prasme – tai ypač dabar matome – didele dalimi procesas vyksta nekontroliuojamai. Tai lemia vadybinių gebėjimų trūkumas, kuris buvo visus šiuos ketverius metus praktiškai visoje Vyriausybėje.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2020.10.26; 18:54