JAV paskelbus, kad traukiasi iš Atviros oro erdvės sutarties dėl karinių žvalgomųjų skrydžių, Rusija ragina surengti neeilinę sutarties šalių konferenciją. Ji turėtų įvykti praėjus vėliausiai dviem mėnesiams nuo JAV pareiškimo, antradienį Maskvoje sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Dabar esą ieškoma tinkamos datos.
 
JAV vyriausybė prieš kelias dienas pareiškė, kad traukiasi iš Atviros oro erdvės sutarties tarp NATO valstybių ir buvusių Varšuvos pakto narių. Vašingtonas kaltina Maskvą pažeidžiant sutartį. Todėl esą ir JAV nebesijaučia įsipareigojusi sutarčiai. JAV pareiškimas sukėlė tarptautinį susirūpinimą. Rusija kaltinimus neigia.
 
Atviros oro erdvės sutartis leidžia 34 ją pasirašiusioms šalims keliskart per metus atlikti žvalgomuosius skrydžius sutarties partnerės oro erdvėje. Sutartis buvo sudaryta 1992 metais ir 2002-aisiais įsigaliojo. Žvalgomieji skrydžiai pirmiausiai vertinami kaip pasitikėjimo priemonė. Iki šiol jų surengta per 1 500. Juose dalyvauja ir stebinčių, ir stebimų valstybių atstovai.
 
S. Lavrovas nepasakė, kaip Rusija reaguos į JAV pareiškimą. „Mes nebūsime isteriški“, – teigė jis. Esą planuojama derinti veiksmus ir su sąjungininkėmis. Maskva pastaruoju metu teigė, kad nori toliau laikytis sutarties.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.27; 07:00

Viena didžiųjų JAV oro linijų tikriausiai neatlaikys koronaviruso pandemijos sukeltų nuostolių ir bus priversta bankrutuoti, pareiškė aviacijos milžinės „Boeing“ generalinis direktorius Davidas Calhounas.
 
„Labai tikėtina“, – interviu televizijai NBC sakė D. Calhounas, paklaustas apie tai, ar viena didžiųjų JAV oro linijų žlugs.
 
„Akivaizdu, kad kažkas nutiks rugsėjį. Skrydžių srautai nesugrįš į 100 proc. lygį, jie net nesieks 25 proc. (buvusio skrydžių skaičiaus)“, – tvirtino D. Calhounas.
 
Pats „Boeing“ taip pat kenčia nuo koronaviruso sukeltos krizės, dėl kurios buvo įvesti kelionių apribojimai ir karantinas. Bendrovės klientai stabdo lėktuvų užsakymus, nes neaišku, kada atsigaus skrydžių paklausa.
 
„Galbūt iki metų pabaigos pasieksime 50 proc. buvusio skrydžių skaičiaus, todėl oro linijos tikrai turės imtis pokyčių“, – pridūrė D. Calhounas.
 
„Boeing“ vadovu D. Calhounas tapo šių metų pradžioje, kai bendrovę jau buvo apėmusi „Boeing 737 Max“ krizė. Šio „Boeing“ modelio lėktuvų skrydžiai draudžiami nuo 2019 m. kovo, po to, kai sudužo du orlaiviai ir žuvo daugiau nei 300 jais skridusių žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.12; 00:02

Krizės kamuojama JAV aviacijos milžinė „Boeing“ pažadėjo sugriežtinti gamybos priežiūrą po to, kai oro linijoms dar nepristatytų liūdnai pagarsėjusių „737 Max“ lėktuvų degalų bakuose buvo aptikta galimai pavojingų nuolaužų, pranešė pati bendrovė.
 
Šio modelio lėktuvų skrydžiai draudžiami nuo praėjusių metų kovo, po dviejų katastrofų Indonezijoje ir Etiopijoje, per kurias žuvo iš viso 346 žmonės. Dėl skrydžių draudimo „Boeing“ nebepristato „737 Max“ orlaivių, bendrovės sandėliuose susikaupė šimtai tokių lėktuvų. Nuo sausio laikinai sustabdyta „737 Max“ gamyba.
 
Ne kartą atidėjusi planuojamą „737 Max“ skrydžių atnaujinimo datą, šiuo metu „Boeing“ tikisi atnaujinti skrydžius krizę sukėlusiu lėktuvu šių metų viduryje.
 
„Atlikdami nepristatytų „737 Max“ orlaivių patikrą, aptikome neatpažintų objektų nuolaužų. Pradėjome kruopštų vidinį patikrinimą ir nedelsiant ėmėmės veiksmų gamybos sistemoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Boeing“ atstovas.
 
„Boeing“ viceprezidentas Markas Jenksas patvirtino, kad nuolaužos aptiktos keliuose lėktuvuose.
 
Kol kas neatskleidžiama daugiau detalių apie rastus objektus, tačiau „Bloomberg News“ teigimu, „nuolaužos“ iš tiesų galėjo būti darbuotojų palikti įrankiai ar skudurai.
 
„Boeing“ dabar turės patikrinti apie 400 sandėliuose laikomų orlaivių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.19; 07:53

Europoje siaučianti stipri audra sutrikdė keliones. EPA-ELTA nuotr.

Šiaurės vakarų Europoje siautėjanti stipri audra „Ciara“, atnešusi uraganinio stiprumo vėjus, sutrikdė keliones. Dėl audros pirmadienį buvo atšaukta šimtai skrydžių, traukinių ir keltų reisų.
 
Audra atkeliavo iš Didžiosios Britanijos ir Airijos, kur tūkstančius namų paliko be elektros energijos. Didžiojoje Britanijoje vis dar išlieka pavojus, įspėjama dėl stiprių vėjų, smarkių liūčių, sniego ir potvynių. Didžiausias šalyje vėjo greitis – 150 km/h buvo užfiksuotas Aberdarono kaime Velse.
 
Tuo metu atskirose šiaurės Prancūzijos dalyse paskelbtas oranžinis pavojaus lygis. 130 000 namų liko be elektros energijos. Audra vertė medžius ir elektros stulpus 31-ame Prancūzijos departamente.
 
Belgijoje taip pat galioja oranžinis pavojaus lygis, atšaukta apie 60 skrydžių į ir iš Briuselio. Sostinėje audra vertė medžius ir pastolius, bet apie sužeistus žmones nepranešama.
 
Apie atšauktus skrydžius pranešama ir Vokietijoje bei Nyderlanduose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.10; 11:39

Vilniaus oro uostas 2019 m. aptarnavo rekordiškai daug – 5 mln. – keleivių. Martyno Jaugelavičiaus nuotr.

Paskutinę šių metų dieną keleivių skaičius Vilniaus oro uoste perkopė 5 milijonus. Tai didžiausias keleivių srautas oro uosto istorijoje, kurį pavyko aptarnauti per vienerius metus, sakoma pranešime.
 
„Keleivių srautas Vilniaus oro uoste viršijo visų praėjusių metų skaičius ir buvo didžiausias istorijoje. Labai džiaugiamės, kad metus baigėme pasiekę tikslą, kuris mums labai svarbus ir leidžia toliau planuoti naujas veiklos apimtis“, – sako Vilniaus oro uosto vadovas Dainius Čiuplys.
 
Teigiama, kad nors šių metų vasarą keleivių srautai Vilniaus oro uoste neaugo taip sparčiai, kaip buvo planuojama, rudenį stebėtas spartus augimas – spalio ir lapkričio mėnesiais buvo aptarnauta žymiai daugiau keleivių nei pernai tuo pačiu metu, atitinkamai 4,6 proc., 7,1 proc.
 
„Paskutinį metų ketvirtį keleivių srautus augino lapkritį pradėti skrydžiai į Eilatą ir, žinoma, prieššventinės kelionės“, – komentuoja D. Čiuplys.
 
2020 metais tikimasi dar didesnio keleivių srauto: jau nuo šio pavasario iš Vilniaus oro uosto bus galima keliauti net 7 naujomis kryptimis: „Wizz Air“ skraidins į Zaporožę ir Jerevaną, „Airbaltic“ – į Hamburgą, Ciūrichą, Geteborgą, Dubrovniką ir Rijeką.
 
Kad tinkamai aptarnautų augančius keleivių srautus, oro uoste jau šiuo metu yra atliekama plėtra: planuojama kitais metais pradėti naujo išvykimo terminalo rangą, 2020 metų pirmoje pusėje bus atidarytas naujas VIP terminalas su konferencijų centru. Lygiagrečiai planuojamos ir orlaiviams reikalingos infrastruktūros perone rekonstrukcijos.
 
Vilniaus oro uostas 2018 metais aptarnavo 4,9 mln., o visi trys Lietuvos oro uostai bendrai – net 6,3 mln. keleivių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.02; 00:05

Londono Hitrou oro uostas atšaukė daugiau nei šimtą skrydžių dėl kitą savaitę planuojamo dviejų dienų streiko, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Didžiausia Jungtinės Karalystės profesinė sąjunga „Unite“ paskelbė, kad 4 000 jos narių vieningai atmetė pakoreguotą susitarimą dėl atlyginimų prieš artėjančias derybas tarp profsąjungos ir Hitrou oro uosto vadovybės. Todėl pirmadienį ir antradienį greičiausiai bus skelbiamas streikas.
 
Dėl galimo streiko didžiausias Jungtinės Karalystės oro uostas iš anksto atšaukė 172 skrydžius.
 
Oro uostas pranešė sieksiantis susitarimo su profsąjunga, bet mano, kad streikas nepagrįstai nutaikytas į atostogaujančius keleivius.
 
Tuo metu profsąjunga paragino Hitrou oro uosto vadovybę pakelti atlyginimus darbuotojams, užuot išmokėjus milijonus svarų kompensacijų oro linijoms už atšauktus skrydžius ir sukeltus nepatogumus keleiviams.
 
„Unite“ sako, kad, pirmadienį ir antradienį atšaukus 20 proc. skrydžių, gali sugriūti 88 000 keleivių planai, o oro uostui už tai tektų sumokėti aviakompanijoms 2,3 mln. svarų (2,5 mln. eurų) kompensacijų.
 
Ši suma gali dvigubai išaugti, jei profsąjunga surengtų dar vieną dviejų dienų streiką rugpjūčio 23-24 dienomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.04
 
 
 

stop_hand

Ukrainos vyriausybė uždraudė bet kokį nereguliarų aviacinį susisiekimą su Rusija, o šalies premjeras Volodymyras Groismanas pareiškė, kad skrydžiai į Rusiją bus atnaujinti, kai ši taps civilizuota šalimi ir nutrauks agresiją.

Kaip rašo Ukrainos žiniasklaida, reguliarūs skrydžiai į Rusiją buvo uždrausti jau anksčiau, tačiau nuo trečiadienio uždraudžiami visi skrydžiai. Draudimas įvestas po to, kai prorusiškų pažiūrų Ukrainos politikai Viktoras Medvedčiukas ir Jurijus Boiko pasinaudojo įstatymo spraga ir užsakomuoju skrydžiu nuvyko į Maskvą susitikti su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu bei dujų koncerno „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu. V. Medvedčiukas yra Ukrainos opozicinės, prorusiškų pažiūrų partijos „Opozicinė platforma – Už gyvenimą“ lyderis, o Jurijus Boiko kandidatavo į Ukrainos prezidentus, tačiau, surinkęs 11,67 proc. balsų, nepateko į antrąjį rinkimų turą, praneša Ukrainos valstybinė naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Siūloma įvesti visų nereguliarių skrydžių tarp Ukrainos ir šalies-agresorės draudimą, išskyrus tuos skrydžius, kurių reikia JT (Jungtinių Tautų ), ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) ir Raudonojo Kryžiaus misijoms vykdyti“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo siūlymą pateikęs Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas. 

Pasak A. Avakovo, V. Medvedčiukas ir J. Boiko pasinaudojo „skyle įstatyme“, nes ankstesniu draudimu buvo sustabdyti tik reguliarūs skrydžiai, o užsakomieji liko. Pats V. Medvedčiukas Vyriausybės sprendimą vadino „provokacija prieš politikus“.

Tuo tarpu premjeras V. Groismanas pareiškė, kad Ukraina atnaujins skrydžius į Rusiją tik tada, kai ši nebebus agresore ir taps civilizuota valstybe.

„Manau, visi suprantame – niekas neturi teisės žeminti valstybės, net tada, kai kalbame apie politikus, kurių ideologija yra kitokia. Pritariu A. Avakovo siūlymui ir tol, kol Rusija negrįš prie civilizuoto būvio ir iš šalies-agresorės nevirs civilizuota šalimi, tokie apribojimai galios“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo premjeras.

„Ukrinform“ duomenimis, J. Boiko ir V. Medvedčiukas su D. Medvedevu ir A. Mileriu susitiko kovo 22 d. Dėl šio incidento Ukrainos teisėsauga pradėjo tirti Valstybinę aviacijos tarnybą ir Valstybinę sienos apsaugos tarnybą, išdavusias leidimus kirsti Ukrainos ir Rusijos sieną.

Reguliarūs skrydžiai tarp Ukrainos ir Rusijos buvo atšaukti po 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje pradėjimo.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.04.03; 18:44

Bepilotė skraidyklė teroristo rankose gali tapti pavojingu ginklu. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Įsigaliojus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimams, liepos 3-iąją Krašto apsaugos ministerija patvirtino naują leidimų vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš karinių teritorijų, taip pat karinių teritorijų filmavimo, fotografavimo ar kitokio vizualizavimo tvarkos aprašą. Naująja bepiločių orlaivių naudojimo virš karinių teritorijų bei karinių teritorijų fotografavimo, filmavimo ar kitokio vizualizavimo tvarka siekiama užtikrinti Lietuvos kariuomenės veiklos apsaugą.

Apraše numatoma, kad sprendimas dėl leidimo skrydžiams virš karinės teritorijos bus pateikiamas greičiau – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (vietoj buvusių 20), tačiau įprastai leidimas turėtų būti suteikiamas per vieną darbo dieną.

Taip pat atnaujintas karinių teritorijų ir atstumų iki jų, virš kurių skrydžiai ribojami, sąrašas. Siekiant supaprastinti leidimų išdavimą yra pateikiami atsakingų asmenų kontaktiniai duomenys kiekvienai teritorijai, kuriais asmuo, ketinantis vykdyti bepiločio orlaivio skrydžius, galės kreiptis išduoti leidimą.

Skraidantis aparatas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Taip pat pagal Seimo patvirtintas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, asmenys, norėdami filmuoti, fotografuoti ar kitaip vizualizuoti karines teritorijas, taip pat privalės gauti atitinkamą leidimą. Sprendimas dėl šio leidimo suteikimo turėtų būti suteikiamas dar greičiau – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

2017 m. rugsėjį pasirašytu krašto apsaugos ministro įsakymu visi bepiločiai orlaiviai, kurie, neturėdami leidimo atlieka skrydžius virš karinių teritorijų arba virš už karinės teritorijos ribų vežamo svarbaus karinio turto, yra traktuotini kaip galimai naudojami ginklai, kuriais siekiama padaryti žalą kariniam turtui ar asmenims, ir prieš juos gali būti panaudojama karinė jėga. Kitaip tariant, orlaivis galės būti priverstinai nutupdomas arba neutralizuojamas, šiuo tikslu planuojama ir kovos prieš bepiločius orlaivius pajėgumų plėtra.

Skraidanti stebėjimo kamera. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Taip pat atnaujintos skrydžių bepiločiais orlaiviais virš karinių teritorijų taisyklės. Asmenys, norintys naudoti bepiločius orlaivius virš karinių teritorijų, turės sudaryti sąlygas dalinio saugumo specialistui apžiūrėti orlaivį prieš skrydį, pateikti skrydžio metu gautą medžiagą bei vykdyti kitus dalinio saugumo specialisto nurodymus skrydžio metu.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 200 iki 400 eurų, taip pat gali būti konfiskuotas bepilotis orlaivis. Jei tas pats pažeidimas padarytas pakartotinai – bauda nuo 400 iki 600 eurų ir visais atvejais konfiskuojamas bepilotis orlaivis. Jei asmuo neturėdamas leidimo arba pažeisdamas jame nustatytus reikalavimus filmuoja, fotografuoja ar kitaip vizualizuoja karines teritorijas, jam gali būti skiriama nuo 20 iki 50 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 50 iki 100 eurų bauda. Taip pat, gali būti konfiskuojama ne tik surinkta vaizdinė informacija, tačiau ir informacijai rinkti naudota įranga. Šiuos pažeidimus tirti yra įgaliota Karo policija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03; 07:00

Europos skrydžių saugumo organizacija („Eurocontrol“) dėl galimų oro antskrydžių Sirijoje perspėja oro bendroves būti atsargias rytiniame Viduržemio jūros regione. Per ateinančias 72 valandas gali būti panaudotos raketos „oras-žemė“ ir sparnuotosios raketos, gali sutrikti navigacinė įranga, antradienį internete pranešė organizacija, kuria remiasi agentūra „Reuters“.

Prieš tai jau įvairių šalių skrydžių saugumo agentūros įspėjo dėl skrydžių Sirijos oro erdvėje. Tačiau „Eurocontrol“ perspėjimas apima didesnę teritoriją, įskaitant regioną aplink Kiprą. „Eurocontrol“, paskelbdama perspėjimą, remiasi Europos aviacijos saugumo agentūra (EASA).

JAV kartu su kitomis šalimis svarsto karinio smūgio Sirijai galimybę, kaip reakciją į cheminio ginklo panaudojimą sukilėlių teritorijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.011; 09:00

„WizzAir“, didžiausia mažų sąnaudų skrydžių bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje, toliau plečia savo maršrutų tinklą Lietuvoje ir pradeda vykdyti naujus skrydžius į Belfastą, Frankfurtą ir Malmę.

Balandžio 22 dieną aviakompanijos orlaivis pakilo į Belfastą, į kurį reguliariai skris du kartus per savaitę, o nuo šiandien prasidėjo tris kartus per savaitę vyksiantys skrydžiai į Frankfurto Hano oro uostą. Nuo balandžio 24 dienos aviakompanijos orlaiviai du kartus per savaitę skris ir į Malmę.

Continue reading „„WizzAir“ pradėjo skrydžius į Belfastą, Frankfurtą ir Malmę“