Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį paskelbė, kad žurnalistų skundas dėl Vyriausybės pasitarimo įrašo neviešinimo atmestas kaip nepagrįstas. Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius neatmeta, kad galbūt sprendimą skųs. 

Žurnalistai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti nepagrįstais Vyriausybės kanceliarijos atsisakymus pateikti jiems praėjusių metų spalio 3 dienos Vyriausybės pasitarimo garso įrašus; pripažinti neteisėtu šio garso įrašo sunaikinimą bei įpareigoti kanceliariją atkurti sunaikintą garso įrašą ir pateikti žurnalistams.

Žurnalistų teigimu, Vyriausybės kanceliarija, atsisakiusi suteikti prašomą informaciją, pažeidė jų teisę rinkti, gauti ir skleisti informaciją, garantuojamą Konstitucijoje ir Visuomenės informavimo įstatyme. Pasak žurnalistų, Vyriausybės pasitarimo garso įrašas nepatenka į teisės aktuose nustatytus apribojimus, kai galima atsisakyti teikti informaciją žiniasklaidos atstovams.

Vyriausybės kanceliarijos gynėja prašė bylą nutraukti bei skundą atmesti, nes įrašo atkurti nepavyks ir nebebus galimybės atlyginti žalos pareiškėjui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.07; 07:27

LRT pateikė skundą dėl Seimo nario S.Jakeliūno pasisakymo. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

LRT apskundė Seimo nario pasisakymą, kuriuo padaryta žala Lietuvos visuomeninio transliuotojo dalykinei reputacijai. LRT rašte Žurnalistų etikos inspektorei referuojama į Stasio Jakeliūno pasisakymą lapkričio 8 d. Seimo posėdyje, kuriame buvo svarstomas Politinių partijų įstatymo pakeitimo projektas.

Seimo narys S. Jakeliūnas posėdyje teigė: „Klausau aš tų kalbų ir stebiu viešąją erdvę, stebiu LRT, kitas žiniasklaidos priemones <…> ir matau labai aiškią tendenciją, kaip mokesčių mokėtojų pinigais finansuojama vienos partijos idėja, propaganda ir pozicija. Aš manau, šitas įstatymas, kuris yra pasiūlytas, gal neidealus, situacija, taip, neeilinė, bet, lyginant su tuo, kas vyksta – šešėlinis finansavimas, propagandos finansavimas visuomeniniame nacionaliniame transliuotojuje, yra šimtą kartų blogiau ir būtent tai reikia tirti. Aš tikiuosi, kad ateisime iki to. Čia nėra kišimasis į turinį, čia yra propagandos stabdymas. Todėl, lyginant su ta situacija, kuri yra susiklosčiusi, šitas įstatymas yra tikrai geras, ir siūlau priimti jį tokį, koks yra“.

Monika Garbačiauskaitė – Budrienė. Slaptai.lt nuotr.

„Seimo nario viešai išsakyta nuomonė, kad „visuomeniniame transliuotojuje vyksta šešėlinis finansavimas, propagandos finansavimas“, meta rimtus įtarimus Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, todėl negalime tylėti. Seimo narys neigiamą nuomonę apie LRT formavo niekuo nesiremdamas, jos nepagrindė jokiais faktais – tai akivaizdus piktnaudžiavimas teise pasisakyti viešai“, – sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

LRT vadovė tikisi, kad atsižvelgiant į skunde išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus įstatymų nustatyta tvarka bus paneigta S. Jakeliūno paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, pakenkusi LRT dalykinei reputacijai.

S. Jakeliūno pasisakymą matė transliacijos „Seimas – tiesiogiai“ žiūrovai internete ir per kabelines televizijas, skaitė portalų 15min.lt ir delfi.lt lankytojai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.27; 07:40

LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Seime vyks pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis norima įteisinti individualų konstitucinį skundą ir sudaryti galimybę kiekvienam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Svarstomu projektu siūloma nustatyti, kad kiekvienas asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo ar kito Seimo akto, prezidento ar Vyriausybės akto, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ir laisves.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, šio kreipimosi sąlyga – asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis.

Teikiamo dokumento aiškinamajame rašte teigiama, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių (pavyzdžiui, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje), kuriose veikia konstituciniai teismai ar jiems prilygintos institucijos, asmenys turi teisę dėl savo pagrindinių (konstitucinių) teisių ir laisvių pažeidimų kreiptis į šiuos teismus tiesiogiai.

„Konstitucinio Teismo sprendimo teisinės pasekmės – byloje pagal asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistos to asmens konstitucinės teisės ar laisvės įgyvendinimo“, – pabrėžiama dokumente.

Dabar Konstitucija numato, kad kreiptis į šį teismą dėl teisės aktų atitikimo Pagrindiniam šalies įstatymui gali tik Seimas, Seimo narių grupė, prezidentas, Vyriausybė ir teismai.

Dėl Konstitucijos keitimo balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka.

Konstitucijos keitimai laikomi Seimo priimtais, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.08; 07:00

„Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as imasi teisinių žingsnių prieš Ekvadoro vyriausybę, nes yra nepatenkintas savo gyvenimo sąlygomis šios šalies ambasadoje Londone. Ekvadoras pažeidinėja 47-erių aktyvisto „pagrindines teises ir laisves“, – taip penktadienį atitinkamą žingsnį argumentavo „Wikileaks“. Ekvadoro ambasada kovą atkirto J. Assange’ą nuo visų komunikacijos priemonių, tačiau neseniai paskelbė, kad blokada bus sušvelninta.

Anot „Wikileaks“, jau šešerius metus Ekvadoro ambasadoje gyvenančiam J. Assange’ui atstovaus buvęs teisėjas Baltasaras Garzonas. Šis jau išvyko į Ekvadoro sostinę Kitą. Ketvirtadienį J. Assange’o advokatas spaudos konferencijoje skundėsi, kad jo klientas yra „nežmoniškoje padėtyje“.

Izoliuodama J. Assange’ą, ambasada norėjo neleisti jam kištis į Ekvadoro santykius su kitomis šalimis. Australas tviteryje yra suabejojęs britų kaltinimais Rusijai dėl apnuodyto dvigubo agento Sergejaus Skripalio. Jis taip pat kritikavo buvusio Katalonijos regiono prezidento Carleso Puigdemont’o sulaikymą Vokietijoje.

J.Assange’as 2012 metais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone, kad išvengtų išdavimo Švedijai dėl kaltinimų išprievartavimu. Stokholmo prokuratūra pernai paskelbė nutraukianti tyrimą. Tačiau vis dar galioja britų išduotas arešto orderis, nes J. Assange’as 2010 metais nusižengė lygtinio paleidimo nuostatoms.

Pastaruoju metu būta spėlionių, kad Ekvadoras nebeteiks prieglobsčio J. Assange’ui. Australas būgštauja, kad bus išduotas JAV, kur jam gresia procesas dėl paslapčių išdavimo ir galbūt net mirties bausmė. Jo įkurta „Wikileaks“ platforma 2010 metais paviešino slaptus JAV karinius dokumentus.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-20

Algimantas Rusteika, šios publikacijos autorius

Labai nešiuolaikiškais laikais, kai referendumu priiminėjom Konstituciją, nusprendėme ir iškilmingai paskelbėme pasauliui ir piliečiams, kad žmogų kaltu pripažįsta tik teismas. Iki tol nekaltas – vieši, neįrodyti asmeniniai kaltinimai yra šmeižtas, baudžiamas įstatymo.

Tai vadinama nekaltumo prezumpcija, kuri įtvirtinta viso pasaulio teisinėse sistemose, net nelabai ir visiškai nedemokratinėse. Taip atsakiusį studentą dėstytojas įvertina geru pažymiu. Bet tai buvo sename, nemoderniškame vatnikų pasaulyje.

Dabar žodžio laisvė ir viskas šauniai moderniau – kaltumo prezumpcija, kaip prie Šventosios Inkvizicijos. Ką kas bepasakytų, esi kaltas. Apspjaudo ir valykis į sveikatą. Kuo daugiau spurdėsi ir teisinsies, tuo kaltesnis būsi.

Prie ruso anoniminių skundų nenagrinėdavo, išskyrus KGB, bet net tada tai buvo daroma neviešai. Dabar viskas paprasčiau, Kisa. Įsteigiamas modernus stukačių tinklaraštukas ir jame skelbiami anoniminiai  „demaskavimai“. Jokių pavardžių, neaišku net, ar tokie studentai aplamai kada nors egzistavo. Po to viskas  „patvirtinama“ draugelių „liudijimais“, kurie girdėjo apie tai gandus.

Ir žmogus suvalgomas per dieną: rytą tekstas pas stukačius, per priešpiečius – portaluose, vakare per visus telikus ir tu jau nušalintas nuo darbo. Ką gi, partijos kursas nubrėžtas, pirmyn, draugai neokomjaunuoliai, pinigų, teletabių  ir verktinių karta.

Pora anoniminių moteryčių pasakys, kad prieš dešimt ar daugiau metų prisigėrę vartė akis, krizeno į seksualines užuominas, pačios nusimovė viską, ką reikia, dėl asmeninės naudos daugybę kartų darė tai, dėl ko tada buvo atseit gėda, nors gėda tai nebuvo. Nors gal ir nieko nebuvo, tik argi tas kam įdomu?

Dabar dar labiau nebe gėda. Nei prieš artimuosius, nei prieš mylimuosius, svarbiau įkąsti ir džiaugtis, kad esi modernus padaras. Ir nieko niekam nereikia įrodyti, giliai atsikrenkštei, spjūvis – ir Nacionalinės premijos laureatas jau nulis prieš pavydų nulį. Visų šalių vidutinybės, vienykitės!

Laukiu, kol atsiras drąsuolis, nepatingėsiantis eiti prieš žiniasklaidos isteriją ir paaukosiantis asmeninę ramybę tam, kad įrodytų, jog ne patvirkusių mergelių rašliavos yra teisė.

Kad už asmeninį šmeižtą reikia atsakyti. Kad Konstitucija ir įstatymai galioja visiems. O skundalių fanams galiu pasakyti – tai apgintų ir jūsų teisę nebūti apšmeižtiems.

2018.02.03: 03:00

Filosofas Vytautas Radžvilas. Slaptai.lt portalo nuotr.

Vytautą Radžvilą jaunystės metais pažinojau kažkiek ir asmeniškai, tačiau bėgant laikui dėl įvairių aplinkybių pažinties sentimentai išblėso. Tą iškart noriu pažymėti, nes čia ruošiuosi laikytis įsisąmonintai neutralaus požiūriu ir, kaip atrodo, tai padaryti man nebus sunku.

Tačiau tai nereiškia, kad vien dėl to privalau rasti tiesą kažkur per vidurį tarp dviejų konfliktuojančių pusių, besivaržančių  retorikos pratybose. Žiūrint į įsiplieskusio konflikto esmę, tik aklas gali nepastebėti, kad profesorių V.Radžvilą buvo užsimota pažeminti pačiu skaudžiausiu ir niekingiausiu būdu, t. y. užsiundant studentus, drauge neabejotinai buvo numatyta ir tai, kad anas dėl savo charakterio nesugebės tyliai nuryti nuoskaudos, o čia atsiras patogi proga išjuokti ir bukai pasišaipyti, išviešinus situaciją.

Taigi prisipažinsiu, kad pašalietį užveda, įtraukia į ginčo sūkurį visų pirma tai, kad V.Radžvilo oponentai šioje situacijoje dedasi visiškai nekaltomis avelėmis, klapsinčiomis didelėmis blakstienomis. Tačiau žiūrint net visiškai formaliai verčia nustebti faktas, kad kažkada aukštos reputacijos Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) aplinka dabar šitaip sukiaulėjo.

Nežinau, kaip kiti tai gali pernešti be moralinių nuostolių, bet mane tiesiog siutina TSPMI administracijos apsimestinis nesugebėjimas suprasti, kad prieš V.Radžvilą, garsėjantį savitu požiūriu į Europos Sąjungą, skundą organizavo magistrantūros studentė, dirbanti Europos  Komisijos (EK) atstovybėje Lietuvoje.

Kam dabar reikia apsimesti durneliais, nesuprantančiais, kad tokie skundai yra netoleruotini dėl interesų konflikto. Arba mus visus laiko kvailiais, kuriuos galima apvynioti aplink pirštą, reikalo esmę paskandinus tuščiose kalbose. Tačiau yra ir kita šio reikalo pusė, norime to ar nenorime, bet minimu atveju buvo negailestingai pažeista EK reputacija, per atstovybės darbuotoją įpainiojant institucijos vardą į idiotišką cenzūros skandalą. Kaip atrodo bent man, tai pirmas kartas, kai EK vardas gali būti siejamas su kitaminčių persekiojimu. Tikėkimės, kad Europos parlamento atstovai Lietuvoje taip pat kažkaip sureaguos, bandydami atstatyti užgautą institucijos garbę.

TSPMI  direktoriaus pavaduotoja, žiūrėdama avies akimis, tarsi niekas niekur, porina, kad V.Radžvilas neva pažeidė kažkokias etikos normas, nesugebėjęs nuslėpti studentės, atsidūrusios skandalo epicentre, vardo ir pareigų. Tačiau magistrantūros studentė, kelianti kvalifikaciją, kartu atsakingos institucijos darbuotoja nėra mažas vaikas, o suaugęs žmogus privalo suprasti, kokia sunki yra niekšybės našta. Apskritai šioje situacijoje labiausiai vimdo tai, kad pigius interesus bandoma pridengti kalbomis apie studijų kokybę, studentų teises ir universiteto gyvenimo demokratizaciją, – taip yra išniekinami žodžiai. Vilniaus universitetas, teisėtai laikomas Lietuvos universitetų lyderiu, pastaraisiais metais pradeda vis labiau garsėti melaginga dvasia, kai čia aukščiausius akademinius postus pelno vidutinybės arba net menkystos, o studentai vis dažniau yra įpainiojami į darbuotojų intrigas prieš kolegas. Tai labai panašėja į atvejį, kai po išpudruotu peruku laksto utelės.

Neapsimetinėkime, nesunku nuspėti, kad studijų kokybė greitai suprastės iki karikatūrinio lygio, jeigu dėstytojų atestacijos rezultatus vis labiau lems studentų balsas. Tai tikrai ne demokratizacija, o nešvankus išsidirbinėjimas.

Labai nerimtai atrodo žodžiai, kad  V.Radžvilo kurso niekas neuždraudė, o neva buvo pakeistas tik kurso statusas iš privalomo į laisvai pasirenkamą. Na, pagalvokime visi, kad turėjo atsitikti kažkas baisaus, jeigu legendine erudicija garsėjančio profesoriaus kursas „Europos  idėja“ padaromas laisvai pasirenkamu Europos studijų magistrantūros programos studentams. Iš tiesų, malūnų gatvė tampa be malūnų, mėnulio gatvė be mėnulio, o pasakos be brolių Grimų.

Edvardas Čiuldė, šio komentaro autorius

Kaip atrodo bent man, neteisingai elgiasi tie stojantys V.Radžvilo pusėje žmonės, kurie akcentuoja faktą, kad buvo užsimota prieš vieną iš Sąjūdžio organizatorių. Iš tiesų, Sąjūdis čia, kaip kartais sakoma, ne prie ko. Daug svarbiau žinoti, kad minimas profesorius yra studentų klasikine to žodžio reikšme, t. y. išminties tikrai siekiančių jaunuolių labai gerbiamas žmogus. Tai žinau ne tik iš nuogirdų, tai man liudija artimi žmonės, tai galiausiai ne taip seniai minėjo kažkas iš administracijos, pranešdamas, kad geriausiais dėstytojais institute studentai paeiliui renka  visados V.Radžvilą arba A.Jokubaitį.

Ar  V.Radžvilas yra toks užkietėjęs euroskeptikas, kaip kartais sakoma? Gal ir taip, nepulsiu čia įrodinėti priešingai. Tačiau dar svarbiau yra pastebėti, kad kritinė dalyko inventorizacija nesunaikina dalyko esmės. Tarkime, I.Kanto grynojo ir praktinio proto kritikos, nesumažina, bet, priešingai, padaugina to proto. Neabejoju, kad ir V.Radžvilo kursas „Europos idėja“ padaugina Europos mūsų padangėje.

Galop, baigiant, pasakysiu dalyką, kuris tikriausiai nepatiks pačiam V.Radžvilui. Esu įsitikinęs, kad ir kritinė Europos Sąjungos idėjos inventorizacija, nuvalant pelėsius, pasitarnauja ne tik subalansuoto požiūrio atstatymui, bet ir susivienijimo gyvybingumo palaikymui. Kad ir kaip žiūrėtume, tokia kritika yra prasmingesnis dalykas nei lėkšta apologetika.

2017.07.17; 10:37

Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą pagal Seimo nario Kęstučio Pūko skundą Seimo Etikos ir procedūrų komisijai panaikinti savo išvadą. K. Pūkas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti neteisėta ir panaikinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2017-04-26 išvadą. 

Vilniaus apygardos administracinis teismas. Slaptai.lt nuotr.

Skunde teismui pareiškėjas teigia, kad buvo pateikęs Seimo Etikos ir procedūrų komisijai 5 skundus dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos padarytų Seimo statuto, Konstitucijos, Valstybės politikų elgesio kodekso ir Konstitucinio Teismo nutarimų pažeidimo.

Pasak K. Pūko, Seimo specialioji tyrimo (apkaltos) komisija neleidžia pareiškėjui bei jo gynėjams dalyvauti apkaltos komisijos posėdžiuose, teikti paaiškinimų, girdėti apklausiamus liudytojus, susipažinti su bylos medžiaga. Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2017-04-26 išvadoje konstatavo, kad ji jokių pažeidimų K. Pūko atžvilgiu nenustatė.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija sprendimą šioje administracinėje byloje skelbs birželio 29 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.20; 01:00

Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria atmetė Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl atsisakymo išduoti Kazachstano Respublikos pilietį S. Š. baudžiamajam persekiojimui vykdyti Kazachstano Respublikai ir Ukrainai. Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Atsižvelgiant į tai, kad paskelbtas galutinis teismo sprendimas atsisakyti išduoti asmenį užsienio valstybei, bus vertinama, ar nėra teisinio pagrindo minėto asmens atžvilgiu pradėti tyrimą Lietuvoje dėl veikų, už kurias numatyta baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus.

Primename, kad S. Š. Lietuvoje buvo sulaikytas pernai vasarą. Dėl šio asmens Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gauti dviejų užsienio valstybių – Kazachstano Respublikos ir Ukrainos – teisinės pagalbos prašymai dėl jo išdavimo baudžiamajam persekiojimui.

Generalinė prokuratūra išnagrinėjusi juos ir remdamasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei nacionaliniais teisės aktais, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl šio asmens išdavimo (ekstradicijos) Kazachstano Respublikai ir Ukrainai.

Š. m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria minėtą pilietį atsisakė išduoti baudžiamajam persekiojimui vykdyti Kazachstano Respublikai ir Ukrainai, tačiau Generalinė prokuratūra nesutiko su tokiu teismo sprendimu.

Ji pateikė apeliacinį skundą, kuriuo aukštesniojo teismo prašė panaikinti priimtą nutartį. Prokuratūros manymu, teismas minėtoje nutartyje netinkamai aiškino tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių išdavimo (ekstradicijos) klausimus, nuostatas, netinkamai taikė ratifikuotas tarptautines sutartis bei nacionalinės teisės aktų normas, todėl ši nutartis turėtų būti panaikinta.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.07.30; 06:41

Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą prašant panaikinti gegužės 31 d. paskelbtą Vilniaus miesto apylinkės teisėjo nutartį, kuria buvo atmestas prokuratūros prašymas leisti pratęsti anksčiau skirtą 20 dienų suėmimo terminą vienam iš įtariamųjų rezonansinėje didelės apimties korupcijos byloje.

Po šios Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties įtariamasis iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo buvo paleistas baigiantis gegužės 13 d. teismo nutartimi skirtam suėmimo terminui.  

Šiandien teismui pateiktame skunde taip pat prašoma teismo  leisti pratęsti įtariamajam suėmimo terminą dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo aukštesnio teismo sprendimo priėmimo dienos, nes, skundą pateikusio prokuroro manymu, dabar sunkiais nusikaltimais įtariamam asmeniui skirtos kardomosios priemonės yra nepakankamos siekiant užtikrinti jo dalyvavimą baudžiamajame procese, apriboti galimybes trukdyti tyrimui, daryti poveikį su tyrimu susijusiems asmenims ar sunaikinti, paslėpti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus daiktus.

Šiuo metu įtariamajam skirtos šios kardomosios priemonės: 25 tūkstančių eurų piniginis užstatas, namų areštas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su nurodytais įtariamajam asmenimis.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.

2016.06.04; 08:51

pociuniene_liudvika_slaptai.lt

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), išnagrinėjęs Liudvikos Pociūnienės skundą Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nusprendė iš dalies patenkinti pareiškėjos skundą.

Liudvika Pociūnienė prašė teismo panaikinti Valstybės saugumo departamento (VSD) 2011-01-20 sprendimą, kuriuo atsisakyta spręsti klausimą dėl kompensacijos mokėjimo iki ikiteisminio tyrimo dėl V. Pociūno žūties pabaigos; 2011-07-19 VSD generalinio direktoriaus raštą; 2011-07-01 VSD tarnybinio tyrimo komisijos išvadą, kuria konstatuota, kad Vytautas Pociūnas 2006 m. rugpjūčio 22-23 dienomis buvo tarnybinėjė komandiruotėje Baltarusijoje, Breste, kaip Užsienio reikalų ministerijos atstovas ir jokių VSD užduočių nevykdė; nustatyti, kad Vytauto Pociūno žūtis yra įvykis, atsitikęs apdraustajam vykdant tarnybines pareigas kaip VSD pareigūnui, ir įpareigoti Valstybės saugumo departamentą apskaičiuoti ir išmokėti  žuvusiojo šeimai Valstybės saugumo departamento įstatymo 31 str. ir Valstybės saugumo departamento statuto 44 str. nustatytą kompensaciją.

Continue reading „Teismas: Vytautas Pociūnas žūties metu vykdė VSD deleguotas funkcijas“

temide_111111

Įdomu, ką apie mane kaip žurnalistą manytumėte, jei imčiau tvirtinti, jog antrosios pusės nuomonės, rašant probleminį straipsnį, išklausyti nebūtina. Suprask, kitos nuomonės nebūtina išgirsti net tais atvejais, kai bręsta akivaizdus konfliktas.

Tikriausiai sulaukčiau priekaištų, jog elgiuosi tendencingai, neobjektyviai, šališkai. Žodžiu, konfliktuojančias puses žurnalistams išklausyti – privalu. To reikalauja visi rašyti ir nerašyti įstatymai bei žurnalistinės etikos kodeksai. Tai – neginčijama aksioma, nereikalaujanti papildomų paaiškinimų ir argumentų

Bet net jei žurnalistui, dirbančiam privačiame, iš valstybės biudžeto pinigų neprašančiame leidinyje, būtina įsiklausyti, ką tvirtina nukentėjęs asmuo ir kaltinamasis, tai lygiai tokios pat nuostatos turėtų galioti ir visoms kitoms tarnyboms, besigilinančioms į konfliktines situacijas. Ypač iš valstybės biudžeto išlaikomoms institucijoms. Žinoma, neišskiriant ir Lietuvos teismų, kurių pagrindinė priedermė – ieškoti objektyvios tiesos.

Continue reading „Ko verta Temidė atrištomis akimis?“

cekutis

Nuo pat Kovo 11-osios eitynių, vienijančių tautinių pažiūrų žmones, nesiliauja kosmopolitų organizuojami išpuoliai tiek prieš mane asmeniškai, tik ir prieš instituciją, kurioje dirbu – t.y. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC).

Nuo tada prasidėjo nepaliaujamas skundų rašymas, lyg sovietiniais laikais – reikalaujant įvairių sankcijų mano atžvilgiu nuo „apsvarstyti darbo kolektyve“ iki pat „teisinio įvertinimo“…

Paskutinis paminėtinas atvejis – šią savaitę išsiųstas laiškas, adresuotas LGGRTC generalinei direktorei Teresei Birutei Burauskaitei, LR Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų nusikaltimams tirti pirmininkui Emanueliui Zingeriui, tos pačios komisijos sekretoriato vadovui Ronaldui Račinskui ir LR Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui.

Continue reading „Atsakymas minčių policijai“