Latvijos verslininkas ir buvęs politikas Ainaras Šleseris teigia, kad Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis, sakydamas, jog latviai ir lietuviai yra konkurentai, o ne broliai, yra teisus.

„Ministras pirmininkas yra pasakęs, kad mes esame ne broliai, o konkurentai. Tiesą sakant, jis yra teisus. Mes ir esame konkurentai. Turime remti konkurenciją, tačiau turime remti atvirą ir sąžiningą konkurenciją, vienodas teises visiems. Mes būsime broliai per konkurenciją, jei ji bus sąžininga. Priešingu atveju, nebūsime nei broliai, nei konkurentai, o priešai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė A. Šleseris.

ELTA primena, kad, kaip kiek anksčiau skelbė portalas LRT.lt, Lazdijuose viešėjęs į prezidento postą kandidatuojantis S. Skvernelis pareiškė, jog latviai lietuviams yra ne broliai, o konkurentai ekonomikos srityje.

„Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėtume apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų“, – tuomet kalbėjo premjeras.

Pats S. Skvernelis vėliau savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad nacionalinio transliuotojo internetiniame portale pateikta citata yra netiksli. Nors kartu ir tvirtino, kad su Latvija ekonomikos srityje yra konkurentai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritiškai įvertino tokį S. Skvernelio žingsnį užsienio politikoje. Pasak šalies vadovės, reikia didelių sugebėjimų daryti tokią tarptautinę gėdą. 

„Pastaruoju metu sugebėta grįžti iš Izraelio komandiruotės su protesto nota iš Palestinos. Sugebėta pasakyti kai ką apie artimiausius kaimynus. Reikia didelių sugebėjimų iš premjero pusės daryti tokią tarptautinę gėdą“, – žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

Lukas Blekaitis (ELTA)
 
2019.04.04; 02:30

Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Užsienio reikalų komitete trečiadienį rengtame uždarame posėdyje dėl santykių su Baltarusija konservatoriai, pasigedę premjero, iš posėdžio išėjo jam dar nepasibaigus. 

Pasak Seimo nario konservatoriaus Audroniaus Ažubalio, premjeras buvo kviestas į posėdį jam tinkamiausiu metu. 

„Kvietėme premjerą į konstitucinį komitetą, kaip ir įrašyta konstituciniame akte, kad jis pateiktų informaciją apie jo vykdomą politiką Baltarusijos atžvilgiu ir pateiktų informaciją apie siūlymą Baltarusijoje konvertuoti atominę elektrinę į dujinę jėgainę. Žinodami jo didelį užimtumą pasiūlėme, kad jis pasirinktų jam tinkamą laiką“, – sakė A. Ažubalis. 

A. Ažubalis pabrėžė, kad premjeras S. Skvernelis į posėdį neatvyko. 

„Posėdyje, kuris buvo sušauktas, matėme energetikos ministrą, matėme vicekanclerį Deividą Matulionį, bet mūsų pagrindinis klausimas yra išgirsti premjero pasisakymus ir atsakymus, nes už premjero parašą ir premjero politiką pirmiausia atsako pats premjeras“, – kalbėjo jis. 

„Todėl nematydami jokios galimybės diskutuoti apie tai su labai gerbtinais žmonėmis, bet ne su tais, kurie deda parašą ir ne tais, kurie konstruoja Vyriausybės politiką, mes tiesiog palikome šitą neeilinį posėdį“, – sakė parlamentaras. 

A. Ažubalis teigė, kad iš kitų Vyriausybės narių paaiškinimo, kodėl premjeras nedalyvavo posėdyje, įtikinamo atsakymo nesulaukė. 

„Jie paaiškino, kad premjeras labai užsiėmęs“, – sakė A. Ažubalis. 

ELTA primena, kad Baltarusija kartu su rusų inžinieriais stato AE netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmasis elektrinės energijos blokas, planuojama, pradės veikti šių metų pabaigoje, antrasis – 2020-aisiais. 

Premjeras kovo pradžioje laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoj Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.

Donatas Zinkevičius (ELTA)
 
2019.03.28; 00:05

Arvydas Valionis, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.

Pavasarį gamta praneša apie prasidedantį perkūnijų sezoną. Politinio gyvenimo kasdienybėje perkūnijos trankosi visais metų laikais. Įprastai jų pagausėja rinkiminių kampanijų metu. Tuomet žiniasklaida į pirmą planą dažnai iškelia trivialiąją politiką, keliančią pagiežos taurę į konkurento sveikatą.

Įstrigo atminty kaimyno užsieniečio Gūtenmorgeno pasiūlytas pasižvalgymo po valstybę eksperimentas – kaip pirstelėjus institucijai, partijai ar valdžiažmogiui galima daryti perkūnijas, po kurių dažniausiai prasideda panaši į Alzheimerį tyla. Medikai primena apie bent penkis galimus pirstelėjimus per parą, tai esą natūralus fiziologinis veiksmas. Bet kai viešumoje pagadinamas oras  – fui…

O‘key. Ar po kiekvieno pirstelėjimo galima išgirsti perkūniją? Ypač dabar, kai atsirado virtinė kandidatų, lūkuruojančių prie Prezidentūros durų. Medijų lokatoriai operatyviai fiksuoja kiekvieną joms įtartiną garsą, liežuvio tonaciją, kai kurių būsimų prezidentų intelekto koeficientą. Iššifravus politinio konteksto triukšmą, į viešąją erdvę tuojau siunčiama dramatiška žinia – žiūrėkite, klausykite, ką šneka „būsimasis“ valstybės vadovas, iš kur jis toks išlindęs…

O tų slėpiningai keistų dalykų nors vežimu vežki, nes ne visi kasdienybės įvykiai gali būti pavaldūs mūsų įsivaizduotos tvarkos modeliui. Būtų velniškai nuobodu gyventi idealioje eterio aplinkoje, tad televizijos pokalbių šou atgaivina atminty primirštą prieš keliolika metų ištartą V. Šustausko tezę: „Kartais susimąstau: kodėl Kirkilas gali būti ministras, o aš – ne?“

Rašytojas A. Nyka-Niliūnas rėžė ypač skausmingai: „Žiniasklaida nužudys pasaulį.“ Šių dienų aplinkybėmis, sakyčiau, ji pasaulio nesunaikins, bet santykius, pavyzdžiui, su artimiausiais kaimynais gali lengvabūdiškai paaštrinti, kad būtų peno televizijoms, radijui, laikraščiams, internetui. Kam kreipti dėmesį, ar tos žinios turinys yra tikras, svarbu, kad tai yra kai kam politiškai labai „aktualu“.

Turime šių dienų pavyzdį. Nacionalinis transliuotojas į ministro pirmininko S. Skvernelio  lūpas įdeda citatą, pasakytą per  rinkiminę agitaciją Lazdijuose: „latviai mums ne broliai, o konkurentai“. Ši žinia tuojau didelėmis antraštėmis buvo ištransliuota Latvijos laikraščiuose, interneto portaluose palydėta nepagarbiais komentarais Lietuvos ir jos vyriausybės vadovo adresu. Beje, šią citatą TV ekranuose pakiliai atkartojo ir Lietuvos Respublikos Prezidentė.

Prasidėjus šurmuliui, paaiškėja, kad tekstas turėjo skambėti kitaip: “Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėti apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų  didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų.“ Keli išrankioti ir ne taip sudėlioti žodžiai – ir štai jums po eilinio provokacinio pirstelėjimo nugriaudėjo didžiausia perkūnija nuo Nemuno iki Dauguvos. Lietuvos valstybė patyrė tarptautinę gėdą.

Šio incidento vertinimas, manding, nieko rimto nežada. Tvyro ramiai abejingas požiūris, tad vargu, ar šį Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimą dėl Nacionalinio transliuotojo cenzūruotos citatos rimtai išnagrinės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir taip pat tokia raiškia antrašte pagarsins išvadą, operatyviai atsiprašys kaimynų, o ne po mėnesio.

Girdint Nacionalinio transliuotojo deklaruojamą teisingumą kovoje su pažeidimais, susidarė įspūdis, kad ir šiai žiniasklaidos priemonei kartais galioja dvigubi standartai – šįkart ji apsimetė tarsi būtų nekalta, sakyčiau, pasimėgaudama (be budinčio vidinio cenzoriaus) įžeidė kamynus. Juk taip mums patinka nuo ryto iki vakaro ką nors įžeidinėti, ypač politiniame kontekste.

Šių dienų žiniasklaidai pravartu prisiminti poeto Just. Marcinkevičiaus ištarmę: „Žodi, ištiesink mūsų gyvenimą!“ Bet nevalia mėgautis luošinant pavienius likimus, dviprasmiškomis tuščiakalbėmis niekinti politinius konkurentus, neieškoti priežasčių esmės, o knaisiotis purvinose pasekmėse ir t.t.

Kiek politinių pirstelėjimų pastaraisiais metais nukreipta link Astravo atominės elektrinės. Europos Sąjunga, reikšdama tariamą solidarumą su Lietuva dėl Astravo AE, galimai leis pastatyti šį branduolinį monstrą Lietuvos ir Europos Sąjungos pasienyje, bet pamiršo, kaip ji imperatyviai įsakė uždaryti Ignalinos AE.

Šiurpulį kelia pirmo nepriklausomos Baltarusijos valstybės vadovo S. Šuškevičius žodžiai: „Atominė elektrinė Astrave yra skirta, reikalui esant, nušluoti Lietuvą nuo žemės paviršiaus.“ Ne vien jis nori „nušluoti Lietuvą“, padaryti mūsų valstybę priešakine galimo būsimo fronto linija.

Kai pirsčiojama, išsiskiria dujos. Ar ne todėl gimė „saliamoniškas“ ministro pirmininko S. Skvernelio pasiūlymas baltarusiams vietoj atominės vystyti dujinę jėgainę…

Eksperimentais patvirtinta: susilpnėjus atminčiai, įsiaudrina vaizduotė…

O kodėl mūsų visuomenė negalėtų vieningai pirstelėti politiniam elitui – kokios partijos, kurie valdžiažmogiai nudaigojo Visagino atominės elektrinės idėją, leidusią iškilti Astravui? Prisiminkime viešą informaciją: 2011 m. birželį  valstybė jau buvo pasirinkusi strateginį Visagino atominės elektrinės  investuotoją – Japonijos kompaniją „Hitachi“. Paviešinta, kad tai bus didžiausia tiesioginė užsienio investicija su 6 000 darbo vietų, 27-35 milijardais litų padidins bendrąjį vidaus produktą…. Patyliukais buvo pamirštas šis branduolinės energetikos objektas, nors  Nacionalinėje energetikos strategijoje buvo tvirtinta – iki 2015 metų pastatyti Visagino atominę elektrinę.

Tokie vieši pirsčiojimai (kai nėra konstruktyvios diplomatinės veiklos ir rezultatų) suerzino Baltarusiją. Ji vis daugiau krovinių ėmė siųsti per Latviją, aplenkdama Klaipėdos uostą. Pernai krovinių srautas link Latvijos padidėjo 10 proc.; nemažėja ir šių metų Baltarusijos eksporto apimtys.

STT per medijas pirsčioja apie tariamai sugautus įtariamuosius, galimai padariusius korupcinius nusikaltimus, bet beveik negirdime perkūnijų teismuose. Kai kurios bylos per ilgą laiką dingsta iš prisiminimų, o kai kurios nagrinėjamos metų metus. Kaip kad „garsioji“ bylelė apie  Europos krepšinio čempionato organizavimo Lietuvoje tariamus nesklandumus. Praėjo du Europos krepšinio čempionatai, o byla, pasirodo, vis dar be paskutinio taško.

Kiek pirsčiojimo perkūnijų lydėjo dešimt metų trūkusią Darbo partijos bylą. Kokia bausmę skyrė teismas, žinome. Bet nutylima jos ilgamečio nagrinėjimo kaina. Viešojoje erdvėje šmėkštelėjo vieno asmens paskaičiavimas, kad ši byla valstybės biudžetui galėjusi kainuoti apie 10 milijonų eurų!!! Brr…

Pirsčiojama dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Ko gero, nepriklausomybės metais neturėjome taip neatsakingai dirbančio Seimo. Ką veikia tautos išrinktieji, jeigu plenariniuose posėdžiuose nagrinėjami ir priimami teisės aktai nedalyvaujant net pusei seimūnų. Už masišką nedalyvavimą posėdžiuose – šiukštu, sako Konstitucinis Teismas, sumažinti Seimo nario atlyginimą. Net pirmą pavasario sesijos posėdžio dieną po pietų darbą tęsė vos 63 parlamentarai… Kurioje valstybės institucijoje galima nedirbti tiesioginio darbo dieną, dienų dienas ir gauti atlyginimą, bet valstybę reprezentuojančioje institucijoje tai kasdienybė?

Apmaudu, kad šie reikalai Seimo valdybai dzin… Gal pribrendo reikalas piliečiams skelbti apkaltą Seimui, kurio nariai viešai laužo konstitucinę Seimo nario priesaiką? Apklausos rodo, kad 68 proc. piliečių nepatenkinti Seimu dėl tokio požiūrio į darbą ir teisės aktų priėmimo praktiką. Seimas, kaip institucija, praradusi piliečių pasitikėjimą, velkasi apklausų sąrašo gale.

Tokie pirstelėjimai verčia ieškoti išeities: norint atsakingai iškuopti tokią kompromituojančią valstybės valdymo aplinką, reikia gero nepartinio šūdvežio.

2019.03.28; 06:00

Slaptai.lt skelbia apžvalgininko, MRU docento Virgio Valentinavičiaus politinį komentarą. Dėmesio centre – Prezidentės D.Grybauskaitės ir premjero S.Skvernelio priešprieša, Rusijos kišimosi į Lietuvos politinį gyvenimą ypatumai, teroristinio akto prieš musulmonus Naujojoje Zelandijoje pamokos, keistos kai kurių kandidatų į Lietuvos prezidento postą draugystės…

Pokalbio trukmė – 18 minučių.

 2019.03.20; 08:00

Vytenis Andriukaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Iki šalies vadovo rinkimų likus mažiau nei dviem mėnesiams, prezidentinių reitingų lentelėje pokyčiai vyksta tik už lyderių trejetuko, kuriame prezidento posto siekiantys ekonomistas Gitanas Nausėda, konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė ir premjeras Saulius Skvernelis, ribų. Paskutinės gyventojų apklausos rodo, kad filosofas Arvydas Juozaitis užleido kurį laiką turėtą ketvirtą reitingų lentelės poziciją socialdemokratų keliamam eurokomisarui Vyteniui Povilui Andriukaičiui. 

Tačiau, nepaisant savotiško įšalo prezidentiniuose reitinguose, rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kelis dešimtmečius atliekamos požiūrio į visuomenės veikėjus apklausos signalizuoja, kad sunerimti turėtų ne tik poziciją praradęs A. Juozaitis, bet ir rekordiškai blogų vertinimų sulaukiantis S. Skvernelis.

Ambiciją tapti šalies vadovu pastarosiomis dienomis aktyviai reikšti ėmęs S. Skvernelis palankiausiai vertinamų politikų sąraše tik ketvirtas, jį lenkia V. P. Andriukaitis. Maža to, kaip parodė vasario mėnesio apklausa, premjeras dar niekada (nuo 2015 m.) nebuvo taip blogai vertinamas kaip šiuo metu. Lyginant su ankstesne apklausa, S. Skvernelio teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumas dar labiau padidėjo ir šiuo metu siekia minus 8 proc. (prieš mėnesį buvo minus 1 proc.). 

Prisimenant 2016 m. lapkritį, laiką, kuomet jis buvo paskirtas Vyriausybės vadovu, pastarieji visuomenės požiūrio į S. Skvernelį rodikliai – savotiškas premjero palankaus vertinimo dekadansas.

Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Tuo tarpu A. Juozaitis, nors ir nėra laikomas prezidento rinkimų favoritu, susiduria su kiek kitokio pobūdžio problema – žinomumu. Filosofas tarp pirmojo penketuko kandidatų išsiskiria tuo, kad apie jį net 8 proc. gyventojų nėra nieko girdėję. Šiuo atžvilgiu blogesnį rezultatą turi tik prezidentinių reitingų dugne esantis Seimo narys Mindaugas Puidokas.

Paskutinės gyventojų apklausos rodo, kad prezidentiniuose reitinguose didžiausią palaikymą išlaiko ekonomistas G. Nausėda. Už jį 2019 m. vasario mėnesį ketino balsuoti daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų. Lyginant su analogiška gyventojų apklausa 2018 m. lapkričio mėnesį – prezidentinių reitingų lyderio palaikymas keitėsi tik tyrimo rezultatų paklaidos ribose – sumažėjo (1,9 proc.). Jis, turėdamas panašų teigiamų ir neigiamų vertinimų santykį į prezidentės Dalios Grybauskaitės, tarp kandidatų į prezidentus yra lyderis ir palankaus visuomenės veikėjų vertinimo reitinge. 

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 15-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, antroje vietoje pagal gyventojų palaikymą yra konservatorių keliama buvusi finansų ministrė I. Šimonytė – už ją šiuo metu ketina balsuoti penktadalis (20 proc.) šalies gyventojų. Per paskutinius 3 mėnesius (lyginant su 2018 m. lapkričio apklausa) jos palaikymas nepakito (prieš 3 mėnesius palaikymas siekė 20,2 proc.). 

Premjero S. Skvernelio sausį paskelbtas apsisprendimas dalyvauti šalies vadovo rinkimuose ir netrukus po to deklaruota „valstiečių“ parama premjero prezidentinio reitingo neišaugino. Už S. Skvernelį prezidento rinkimuose ketina balsuoti septintadalis (14,2 proc.) Lietuvos gyventojų (panaši dalis jį palaikė ir prieš 3 mėnesius – 13,4 proc.). 

Reitingų lyderių trejetukui nesikeičiant, rokiruotė įvyko tarp ketvirtosios ir penktosios pozicijų. 

Kurį laiką ketvirtoje vietoje buvusį filosofą A. Juozaitį (4,4 proc.) pakeitė socialdemokratų keliamas eurokomisaras V.P. Andriukaitis (4,8 proc.). Prieš tris mėnesius A. Juozaitį palaikė 3,6 proc., o V. P. Andriukaitį – 3 proc. šalies piliečių. Nežymiai didesniam eurokomisaro gyventojų palaikymui įtakos galėjo turėti tai, kad atliekant pastarąją apklausą jis jau buvo oficialiai pranešęs, kad dalyvaus prezidento rinkimuose.
Arvydas Juozaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Šeštoje vietoje – Seimo narys Naglis Puteikis. Už jį ketina balsuoti 3proc. apklaustų gyventojų, prieš tris mėnesius tokių buvo 2,6 proc. Iškart po N. Puteikio rikiuojasi liberalų į prezidentus keliamas europarlamentaras Petras Auštrevičius (2,4 proc., 2018 m. lapkričio mėnesį palaikymas siekė 2,7 proc.). 

Prezidentinį reitingą užbaigia pasisekimo nesulaukusią iniciatyvą vienytis nesisteminiams kandidatams demonstravęs Seimo narys M. Puidokas. Jį remia 1,4 proc. šalies piliečių. Paskutinis reitingų lentelėje – vienas pirmųjų apie dalyvavimą prezidento rinkimuose pranešęs europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Jį palaiko 1,2 proc. gyventojų (prieš 3 mėnesius tokių buvo 1 proc.).

Prezidento posto taip pat siekti ketinančių europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio ir Seimo nario Petro Gražulio duomenų reitingų lentelėje nėra. Vasario mėnesio apklausa prasidėjo anksčiau nei V. Tomaševskis ir P. Gražulis paskelbė, kad jie ketina dalyvauti rinkimuose.

Septintadalis (15 proc.) respondentų kol kas nėra apsisprendę, už ką jie norėtų balsuoti būsimuose prezidento rinkimuose, o 7 proc. gyventojų atsakė, kad jie nebalsuotų nė už vieną iš jiems apklausos kortelėje pateiktų galimų kandidatų. 

Tuo tarpu kelis dešimtmečius kas mėnesį „Baltijos tyrimų“ vykdomos palankiai ir nepalankiai vertinamų visuomenės veikėjų tendencijos gali pasufleruoti ir esamos dinamikos prezidentiniuose reitinguose priežastis: kodėl premjero S. Skvernelio prezidentinis reitingas iš esmės neperlipa 15 proc. ribos, kokią rinkėjų dalį vyksiančiuose rinkimuose yra pajėgus patraukti A. Juozaitis ir pan.

Atliekamų apklausų duomenys rodo, kad visuomenės pasitikėjimas kandidatais į prezidentus laikui bėgant stipriai keitėsi. Pavyzdžiui, I. Šimonytė, prieš aštuonetą metų turėjusi didelį neigiamą skirtumą tarp teigiamų ir neigiamų vertinimų, šiuo metu yra tarp geriausiai vertinamų politikų apskritai. Tuo tarpu premjero istorija priešinga – per kelerius metus jis iš teigiamų vertinimų aukštumų nusirito į blogiau vertinamų politikų gretas. 

Palankiausiai yra vertinamas prezidentinių reitingų lyderis G. Nausėda. Du trečdaliai (66 proc.) jį vertina palankiai ir kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) nepalankiai. Dešimtadalis (11 proc.) respondentų apie šį politiką neturi nuomonės ir 1 proc. atsakė, kad pirmą kartą girdi tokią pavardę.

Analizuojant palankių ir nepalankių vertinimų santykį, matyti, kad šiuo metu G. Nausėdą palankiai vertina lygiai tokia pat dalis respondentų kaip ir vieną iš geriausiai vertinamų visuomenės veikėjų apskritai – prezidentę Dalią Grybauskaitę (abiejų teigiamų ir neigiamų vertinimų santykis – plius 44).

Antroji šiame reitinge rikiuojasi I. Šimonytė, ji šiuo metu yra antroje vietoje (50 proc. ją vertina palankiai, 37 proc. nepalankiai). 12 proc. apklaustųjų apie I. Šimonytę neturi nuomonės ir dar 1 proc. teigia, kad nieko negirdėjo apie tokią politikę.

Buvusi finansų ministrė „Baltijos tyrimų“ kompanijos apklausose analizuojama nuo 2011 m. lapkričio mėnesio. 2011-2013 metais ji buvo vertinama daugiau nepalankiai nei palankiai (prasčiausi vertinimai buvo 2011 m. gruodį – 28 proc. tada ją vertino palankiai ir 61 proc. nepalankiai). 

Trečiojoje vietoje – V. P. Andriukaitis, jį 43 proc. įvertino palankiai ir 35 proc. nepalankiai, 19 proc. apie jį neturėjo nuomonės ir dar 3 proc. negirdėjo apie tokį politiką.

Su teigiamu – neigiamu vertinimu rezultatu eurokomisaras pastarąjį mėnesį iš trečiosios vietos išstūmė S. Skvernelį. Tačiau palankiausiai V. P. Andriukaitis buvo vertinamas prieš du dešimtmečius – 1999 m. balandžio – birželio mėnesiais (šeši iš dešimties jį vertino palankiai ir penktadalis nepalankiai), o nepalankiausiai jį gyventojai vertino 2002 m. lapkritį (26 proc. tada įvertino palankiai ir 59 proc. nepalankiai). 

Tuo tarpu S. Skvernelis, kaip parodė paskutinė apklausa, dar niekada nebuvo taip blogai vertinamas kaip šiuo metu. Pusė (49 proc.) suaugusių šalies gyventojų vertina nepalankiai, keturi iš dešimties (41 proc.) vertina palankiai. 9 proc. gyventojų nurodė, kad apie premjerą neturi nuomonės ir 1 proc., kad nieko apie jį negirdėjo.

Tarp visuomenės veikėjų „Baltijos tyrimų“ apklausuose S. Skvernelis pradėtas analizuoti nuo 2015 m. spalio mėnesio, o palankiausi jo vertinimai buvo po to, kai 2016 m. lapkritį, kai jis buvo paskirtas Lietuvos ministru pirmininku (74 proc. jį tada vertinio palankiai ir 17 proc. nepalankiai).

Toliau reitinge rikiuojasi P. Auštrevičius. Septintoje prezidentinių reitingų lentelės vietoje esantį europarlamentarą keturi iš dešimties (39 proc.) šiuo metu jį vertina palankiai ir kiek mažesnė dalis (37 proc.) nepalankiai. Šiuo atžvilgiu politikas palankiau vertinamas nei jį prezidentiniuose reitinguose lenkiantys N. Puteikis ar A. Juozaitis. Penktadalis (20 proc.) apie P. Auštrevičių neturi nuomonės ir 4 proc. nėra apskritai girdėję apie tokį politiką.

Palankiausiai P. Auštrevičius buvo vertinamas 2004-2005 metais (2004 m. birželį jį palankiai vertino 60 proc., nepalankiai 22 proc.).
Europarlamentaro Petro Auštrevičiaus biuras Vilniuje. Slaptai.lt nuotrauka
 
A. Juozaitį šiuo metu 35 proc. apklaustų gyventojų vertina palankiai ir 31 proc. nepalankiai, ketvirtadalis (26 proc.) nežino, kaip jį vertinti ir beveik dešimtadalis (8 proc.) nėra nieko apie jį girdėję. Šiuo aspektu A. Juozaitis išsiskiria tarp prezidento posto siekiančių ir šiuo metu į prezidentinius reitingus įtrauktų politikų. Didesnį nežinomumą turi tik M. Puidokas (10 proc.).

Galima sakyti, kad prezidentiniuose reitinguose S. Skverneliui koją kiša santykinai didelis nepalankių vertinimų procentas, o A. Juozaičiui, taip pat siekiančiam prezidento posto, problemų kyla su žinomumu. 

Aštriais pasisakymais garsėjančiam N. Puteikiui pastarojo mėnesio vertinimai taip pat yra blogiausi nuo tada, kada jis buvo įtrauktas į šią apklausą. Tarp patikimiausių šalies visuomenės veikėjų N. Puteikis analizuojamas nuo 2014 metų balandžio. Šiuo metu jį palankiai vertina trečdalis (34 proc.) šalies gyventojų, beveik pusė (47 proc.) nepalankiai. Šeštadalis (17 proc.) nežino, kaip vertinti N. Puteikį, ir 2 proc. nieko apie jį negirdėjo.

Palankiausi N. Puteikio vertinimai buvo 2015 metų spalį (49 proc. jį tuo metu vertino palankiai ir 26 proc. nepalankiai), o daugiausiai nepalankių vertinimų šis politikas sulaukė 2019 m. vasarį (47 proc. jį įvertino nepalankiai).

Valentiną Mazuronį ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų pastarąjį mėnesį įvertino palankiai, o pusė (51 proc.) nepalankiai. Penktadalis (21 proc.) apie prezidento postą siekiantį europarlamentarą neturi konkrečios nuomonės ir 4 proc. nieko apie jį negirdėjo.

V. Mazuronis „Baltijos tyrimų“ apklausose analizuojamas nuo 2008 m. pradžios – palankiausiai jį gyventojai iki šiol vertino 2014 m. kovą (51 proc. tada įvertino palankiai ir 32 proc. nepalankiai), o daugiausiai nepalankių vertinimų buvo 2016 m. birželį (31 proc. vertino palankiai ir 57 proc. nepalankiai). Tuomet V. Mazuronis po nesėkmingų Seimo rinkimų buvo dar neseniai pasitraukęs iš korupcija įtariamos Darbo partijos vadovo posto. 

M. Puidoką šeštadalis (17proc.) apklaustų gyventojų šiuo metu vertina palankiai, kas antras (48 proc.) – nepalankiai. Ketvirtadalis (25 proc.), nors ir žino apie kontraversiškai vertinamą Seimo narį, tačiau nuomonės apie jį neturi. Dešimtadalis (10 proc.) tvirtina nieko apie M. Puidoką nėra negirdėję.

Valdemarą Tomaševski septintadalis (14 proc.) respondentų šiuo metu vertina palankiai, šeši iš dešimties (61 proc.) įvertino nepalankiai. Penktadalis (21 proc.) neturi nuomonės apie jį ir 4 proc. apie europarlamentarą nėra girdėję.

V. Tomaševski apklausose analizuojamas nuo 2009 m. birželio ir visą tą laiką jis gyventojų yra vertinamas daugiau nepalankiai, nei palankiai. Nepalankiausiai jis buvo įvertintas 2014 m. balandį (9 proc. vertino palankiai ir 78 proc. nepalankiai).

Petras Gražulis apklausose buvo analizuojamas nuo 2010 m. lapkričio iki 2016 m. rugsėjo, per visą tą laikotarpį jis gyventojų buvo vertinamas daugiau nepalankiai, nei palankiai. Nepalankiausiai P. Gražulis buvo įvertintas 2016 m. rugpjūtį (31 proc. vertino palankiai ir 62 proc. nepalankiai), o geriausiai jį gyventojai vertino 2013 m. liepą (41 proc. tada įvertino palankiai ir 48 proc. nepalankiai).

Benas Brunalas (ELTA)
 
2019.03.19; 11:00

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad prezidentės išsakyta kritika premjerui Sauliui Skverneliui yra bandymas paveikti politinį procesą. R. Karbauskis neslepia esąs pasipiktinęs D. Grybauskaitės teiginiu, kad premjero sprendimai užtraukia tarptautinę gėdą Lietuvai. Jo teigimu, premjeras kontraversiškai įvertintu pasisakymu, esą latviai nėra broliai, o konkurentai, santykių su Latvija nesugadino. Pasak jo, jie ir taip, daugiausiai dėl prezidentės kaltės, yra blogi.

R. Karbauskis pabrėžė, kad dėl prezidentės sekmadienį išsakytų teiginių svarstė kreiptis ir į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK). 

„Mes visi žinome, kad negalima daryti jokių politinių pareiškimų rinkimų dieną, nes galima daryti įtaką rinkimų procesui. O prezidentė išvadina premjero politiką gėdinga. Aš klausiau partijos kolegų, ar nereikėtų kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją išaiškinimo“, – Eltai kalbėjo R. Karbauskis. 

Jis teigė iš principo nesutinkantis su prezidente, teigiančia, kad premjero sprendimai užsienio politikoje yra gėdingi. Jo teigimu, būtent D. Grybauskaitės vadovavimo šaliai laikotarpiu sėkmių užsienio politikoje praktiškai nebuvo. 

„Pirmiausia, jeigu šnekant apie sėkmes, tai reikėtų pasakyti, kad sėkmių užsienio politikoje pastaruoju laikotarpiu – pastaruosius dešimt metų – praktiškai neturėjome“, – sakė R. Karbauskis. Jo teigimu, prezidentė yra neteisi ir sakydama, kad su niekuo nederintas premjero pasiūlymas Baltarusijai dėl Astravo atominės elektrinės yra antikoinstitucinis. 

„Labai keista girdėti, kad premjero pasiūlymas Baltarusijai yra antikonstitucinis. Kiek man yra žinoma, šiuo klausimo prezidentė niekada jokių pasiūlymų neturėjo. Galima teigti, kad geras pasiūlymas ar blogas, galima jį kritikuoti, bet sakyti, kad kreipimasis pats savaime yra problema, kad tai antikonstitucinis – kuria prasme?“, – klausė R. Karbauskis. 

Politikas apskritai abejojo, ar premjero pasiūlymai dėl Lietuvos pašonėje statomos nesaugios Astravo atominės elektrinės yra susiję su užsienio politika.

„Kiek tai yra susiję su Lietuvos saugumu – taip, tai yra užsienio politika. Bet, kita vertus, tai yra ekonominis pasiūlymas“, – sakė R. Karbauskis ir pabrėžė, kad prezidentė negali tiesiog kritikuoti, o turi duoti ir konkrečius pasiūlymus.

„Prezidentė neturėtų dabar šnekėti apie tai, kad sprendimas atitinka Konstituciją ar ne. Ji turėtų šnekėti, ar geras pasiūlymas, ar ne. Tai tokios kritikos dabar nėra. O rinkimų dieną dabartinis pareiškimas yra absoliučiai politinis ir tai rodo, kad dedamos maksimalios pastangos veikti politinį procesą“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis. 

R. Karbauskis tvirtino, kad nėra susipažinęs su kontekstu, dėl ko, prakalbęs apie santykius su Latvija, yra kritikuojamas S. Skvernelis. Tačiau, pabrėžė jis, galįs garantuoti, kad S. Skvernelis deda visas pastangas, jog santykiai su Latvija būtų geri. 

„Aš net nežinodamas konteksto galiu pasakyti, kad santykiai su Latvija yra labai blogi, ir tai, kad prezidentė nevažiavo paminėti Latvijos šimtmečio, yra vienas iš pavyzdžių, kokioje būklėje yra tie santykiai. Kiek man žinoma, premjeras deda visas pastangas, kad tie santykiai gerėtų, ir aš tikiuosi, kad tas santykių pagerėjimas įvyks“, – sakė R. Karbauskis. 

Sekmadienį rinkimų į merus antrajame ture balsavusi prezidentė sukritikavo premjerą dėl pasisakymo apie Latviją bei anksčiau vykusio vizito į Izraelį. Pasak jos, reikia didelių sugebėjimų, kad darytum tokią tarptautinę gėdą, kokią daro premjeras. 

„Pastaruoju metu sugebėta grįžti iš Izraelio komandiruotės su protesto nota iš Palestinos. Sugebėta pasakyti kai ką apie artimiausius kaimynus. Reikia didelių sugebėjimų iš premjero pusės daryti tokią tarptautinę gėdą“, – žurnalistams sekmadienį sakė D. Grybauskaitė. 

Pats premjeras nuo komentarų susilaiko. 

„Rinkimų dieną premjeras susilaikys nuo politinių pareiškimų ir jų komentavimo“, – Eltai sakė S. Skvernelio patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Beržinskas.

S. Skvernelis susikaukė kritikos ir dėl Baltarusijai pateikto siūlymo dėl Astravo atominės elektrinės. Pasak prezidentės, tai, kad premjeras savo veiksmų nederino su Prezidentūra, pažeidžia Konstituciją.

„Konstitucija numato, kad sprendimus priima tik prezidentas, užsienio politika vykdoma kartu su Vyriausybe. Kadangi nebuvo derinta ši tema, o tai yra strateginis užsienio politikos tikslas, manau, kad tai antikonstitucinis veiksmas“, – žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

Prieš savaitę Vyriausybė pranešė, kad premjeras laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoj Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.

Kaip skelbė portalas LRT.lt, penktadienį Lazdijuose viešėjęs į prezidento postą kandidatuojantis ministras pirmininkas S. Skvernelis pareiškė, jog latviai lietuviams yra ne broliai, o konkurentai ekonomikos srityje.

„Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėti apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų“, – tuomet kalbėjo premjeras.

Pats S. Skvernelis vėliau savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad nacionalinio transliuotojo internetiniame portale pateikta citata yra netiksli. Nors kartu ir tvirtino, kad su Latvija ekonomikos srityje yra konkurentai.

ELTA primena, kad viešos kritikos ir Palestinos notos Vyriausybės vadovas susilaukė dėl savo vizito į Izraelį. Palestina pasipiktino tuo, kad S. Skvernelio vizito Izraelyje metu jis taip ir neapsilankė Palestinoje, taip pat, kad S. Skvernelį vizito Rytų Jeruzalėje metu lydėjo Izraelio ambasadorius. Pasak Palestinos, taip Lietuva pažeidė tarptautinės teisės normas ir bendrą Europos Sąjungos politiką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.18; 06:00

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, jog tai, kad ministras pirmininkas su ja nederinęs pateikė Baltarusijai pasiūlymą dėl Astravo atominės elektrinės (AE), yra antikonstitucinis veiksmas. 

„Matau, kad (pasiūlymą – ELTA) įvertino specialistai ir ekspertai. Dėl derinimo galiu tik vieną pasakyti: Konstitucija numato, kad sprendimus priima tik prezidentas, užsienio politika vykdoma kartu su Vyriausybe. Kadangi nebuvo derinta ši tema, o tai yra strateginis užsienio politikos tikslas, manau, kad tai antikonstitucinis veiksmas“, – žurnalistams sakė D. Grybauskaitė. 

Kaip ELTA jau skelbė, prieš savaitę Vyriausybė pranešė, kad premjeras laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoj Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.

S. Skvernelis ketvirtadienį Eltai teigė, kad šis klausimas yra Vyriausybės kompetencijoje, bei leido suprasti, jog pasiūlymas su prezidente D. Grybauskaite derintas nebuvo.

„Kodėl turėčiau tai daryti? Ir Vyriausybė yra atsakinga už užsienio politiką. Čia yra mūsų saugumo klausimai“, – paklaustas, ar derino pasiūlymą Baltarusijai su prezidente, Eltai sakė S. Skvernelis.

Kaip rašė tut.by, Baltarusijos energetikos ministerija neįžvelgia prasmės premjero pasiūlyme pakeisti Astravo AE dujine jėgaine. Taip, pasak portalo, pareiškė Baltarusijos energetikos ministerijos branduolinės energetikos departamento direktorius Vasilijus Poliuchovičius.

Tuo metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį Seime sakė, kad Lietuvos pozicija Astravo AE atžvilgiu nesikeičia, o premjero pasiūlymas požiūrio į elektrinę nepaneigia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.17; 16:30

Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis. LR Vyriausybës kanceliarijos nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritiškai įvertino Sauliaus Skvernelio žingsnius užsienio politikoje. Pasak jos, reikia didelių sugebėjimų daryti tokią tarptautinę gėdą. 

„Pastaruoju metu sugebėta grįžti iš Izraelio komandiruotės su protesto nota iš Palestinos. Sugebėta pasakyti kai ką apie artimiausius kaimynus. Reikia didelių sugebėjimų iš premjero pusės daryti tokią tarptautinę gėdą“, – žurnalistams sekmadienį sakė D. Grybauskaitė. 

Kaip skelbė portalas LRT.lt, penktadienį Lazdijuose viešėjęs į prezidento postą kandidatuojantis ministras pirmininkas S. Skvernelis pareiškė, jog latviai lietuviams yra ne broliai, o konkurentai ekonomikos srityje.

„Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėti apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų“, – tuomet kalbėjo premjeras.

Pats S. Skvernelis vėliau savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad nacionalinio transliuotojo internetiniame portale pateikta citata yra netiksli. Nors kartu ir tvirtino, kad su Latvija ekonomikos srityje yra konkurentai.
Latvijos ir Lietuvos ministrai pirmininkai – Arturas Krišjanis Karinis (k) ir Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

ELTA primena, kad viešos kritikos ir Palestinos notos Vyriausybės vadovas susilaukė dėl savo vizito į Izraelį. Palestina pasipiktino tuo, kad S. Skvernelio vizito Izraelyje metu jis taip ir neapsilankė Palestinoje, taip pat, kad S. Skvernelį vizito Rytų Jeruzalėje metu lydėjo Izraelio ambasadorius. Pasak Palestinos, taip Lietuva pažeidė tarptautinės teisės normas ir bendrą Europos Sąjungos politiką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.17; 16:20

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kas ją pakeis 2019-aisiais metais? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį spaudos konferencijoje pristatydamas savo prezidento rinkimų štabą ir programą, premjeras Saulius Skvernelis akcentavo kovą su korupcija, pastangas užtikrinti socialinį teisingumą.
 
Kandidatas į prezidentus taip pat negailėjo kritikos dabartinei šalies vadovei Daliai Grybauskaitei, o išskirtiniu ir net dieną prieš tai anonsuotu rinkimų štabo akcentu tapo trys moterys, kurios, pasak premjero, užims svarbią vietą jo prezidentinėje kampanijoje. Tačiau politologai abejoja, ar sprendimai kritikuoti prezidentę ir pabrėžtinai demonstruoti, kad jo rinkimų štabe, priešingai nei Vyriausybėje, yra moterų, atsipirks.

Pirmiausia, ekspertai pastebi, kad S. Skvernelio siekis konfrontuoti su D. Grybauskaite gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

„Kritika prezidentei yra mėgstamas premjero Sauliaus Skvernelio būdas šaudyti sau į kojas. Manau, kad tai nepadeda auginti jam teigiamų reitingų, o kaip tik priešingai, augina neigiamus, nes jis puola populiariausią šalies politikę. Manau, kad tokia strategija yra neteisinga ir ji aktyvuoja pačius blogiausius Skvernelio instinktus“, – komentavo Mykolo Romerio universiteto politologas Virginijus Valentinavičius ir priminė, kad 2009 metų rinkimuose panašią strategiją naudojo ir Algirdas Butkevičius.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis taip pat abejojo, kad kritiška pozicija prezidentės atžvilgiu S. Skverneliui išeis į naudą. Antra vertus, pastebėjo profesorius, abejotina, ar pasiteisins ir siekis atkartoti D. Grybauskaitės naudoto „kovotojo su korupcija“ įvaizdį. 

„Aš manau, kad S. Skvernelis elgiasi neteisingai ta prasme, kad bando užimti D. Grybauskaitės suformuotą ir jos užimtą nišą. Tokio kritiško, labai ryžtingai kalbančio prieš korupciją, biurokratizmą ir kritikuojančio kitus politikus. Tai yra d. Grybauskaitės įvaizdžio niša, o Grybauskaitė dar yra prezidentė, todėl, manau, kad ateis momentas ir ji ramiu, bet valingu balsu išsakys savo nuomonę apie jį ir tokiu būdu visiškai suardys tą jai formuojamą alternatyvą“, – teigė politologas.

V. Valentinavičius prieštaringai vertino ir premjero sprendimą spaudos konferencijos metu šalia savęs ir štabo vadovo Vytauto Bako pasisodinti tris moteris, iš kurių progą pasisakyti turėjo tik viena.

„Čia yra bandymas reaguoti į kritiką dėl seksistinių pono Skvernelio įsitikinimų. Manau, kad tai neišsprendė, bet dar labiau pabrėžė S. Skvernelio seksizmą. Akivaizdu, kad jos skirtos tik papuošimui. S. Skvernelio ir ne vieno konservatyvesnio lietuvio įsitikinimas yra tai, kad moterys yra grožiui, o darbui reikia vyrų“, – komentavo politologas.

V. Valentinavičius taip pat pažymėjo, kad iš paskutinių premjero veiksmų galima susidaryti įspūdį, kaip atrodys prasidėjusi rinkimų kampanija.

„Visa Skvernelio rinkimų kampanijos mechanika yra Lietuvos lankymas ten, kur jį mėgsta. Pradedant Rusne ir baigiant Kaunu. Greitas vizitas į Kauną iškart po to, kai Visvaldas Matijošaitis ten triuškinamai laimėjo ir po to pareiškė, kad parems Skvernelį, yra modelis, kuris, matyt, daug kartų bus kartojamas. Atsiras daugiau merų, kurie rems Skvernelį, ir jis pas juos stropiai važinės. Tai tokia rinkimų kampanija yra neišvengiama kaip žemės trauka“, – sakė V. Valentinavičius.

Vertindamas kurį laiką nebeaugantį premjero reitingą prezidento rinkimų apklausose, V. Valentinavičius pabrėžė, kad tai susiję ir su susilpnėjusiomis „valstiečių“ pozicijomis.

„Savivaldos rinkimai parodė, kad „valstiečiai“ dar turi galios, bet ta galia jau nebe tokia kaip per Seimo rinkimus. „Valstiečių“ banga dar turi inerciją, bet slūgsta. Atitinkamai tai veikia R. Karbauskio ir „valstiečių“ pagrindinį kandidatą į prezidentus“, – teigė V. Valentinavičius.

Politologas L. Bielinis pabrėžė, kad S. Skverneliui auginti reitingus labiausiai trukdo jo nesolidus elgesys.

„Jo kritika, jo agresyvumas nueinančios prezidentės atžvilgiu iš tikrųjų yra ne prezidentinis. Tai yra eilinio, opozicijoje esančio politiko diskursinis tonas. Prezidentiškai besielgiantis kandidatas turėtų atrodyti solidžiau. Ir visuomenė, manau, įvertins tą jo nesolidumą“, – sakė L. Bielinis.
Politologas Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

V. Valentinavičius spėjo, kad, artėjant rinkimams, S. Skverneliui dažnai ne vietoje ir ne laiku išsprūstantys pasisakymai ir nesuvaldytos emocijos kels vis daugiau galvos skausmo.

„Skvernelis turi polinkį nesivaldyti, karščiuotis ir kartkartėmis silpniau ar stipriau nusišnekėti, kaip, pavyzdžiui, tada, kai jis apkaltino dėl sąmokslo vargšą Andrių Tapiną. Aš netikiu, kad jis staiga, pamojus stebuklinga lazdele, nustos šituos dalykus daryti. Asmenybės brandos laipsnis nesikeičia per tris minutes. Jis nėra apsaugotas nuo tokių nusišnekėjimų ateityje. Ir premjero postas, be kita ko, reiškia, kad tai, ką jis bedarytų, viskas bus matoma ir iš visko bus daromos išvados, o Skvernelis nėra toks žmogus, kuris panašus į visada viską apgalvojantį ir atsargų politiką. Dažniau būna atvirkščiai“, – prognozavo politologas.

Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12 dieną, antrasis – gegužės 26-ąją. Šiuo metu apklausose pirmauja Gitanas Nausėda, antroje vietoje yra Ingrida Šimonytė, S. Skvernelis – trečias.

Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.14; 06:42

Baltarusijos energetikos ministerija neįžvelgia prasmės premjero Sauliaus Skvernelio pasiūlyme pakeisti Astravo atominę elektrinę (AE) dujine jėgaine, pareiškė Baltarusijos energetikos ministerijos branduolinės energetikos departamento direktorius Vasilijus Poliuchovičius, rašo tut.by.

Pasak V. Poliuchovičiaus, Energetikos ministerija oficialaus pasiūlymo iš Lietuvos kol kas negavo, tačiau susipažino su Lietuvos premjero idėjomis žiniasklaidos priemonėse. Tarp jų – siūlymas Astravo AE infrastruktūrą naudoti dujinei jėgainei. Šio pasiūlymo prasmės Energetikos ministerija esą nemato.

„Statome AE sau, mūsų vidaus vartojimui ir energetiniam saugumui. Ir ne tik elektros energijos gamybai, bet ir kuro rūšių diversifikacijai. Pas mus jau dabar 95 proc. elektros energijos gaminama dujinėse jėgainėse, todėl kokia gi tokio Lietuvos premjero S. Skvernelio pasiūlymo prasmė? Mums reikalingas patikimas elektros energijos šaltinis, nepriklausomas nuo jokių kainų pokyčių pasaulyje“, – kalbėjo V. Poliuchovičius.

Energetikos ministerijos atstovas tikino matantis kelis atominės jėgainės privalumus, kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apribojimas, dujų dalies elektros energijos gamyboje sumažinimas ir darbo vietų kūrimas.

„Tai yra gerai apmokamos, aukštos kvalifikacijos darbuotojų reikalaujančios darbo vietos, naujos pramonės, mokslinių tyrimų ir infrastruktūros Astrave kūrimas. Kiekviena darbo vieta atominėje jėgainėje ateityje gali sukurti iki penkių-septynių darbo vietų. Taigi šis projektas yra labai naudingas“, – apie Astravo AE kalbėjo V. Poliuchovičius.

Jo teigimu, Lietuvos sprendimas nepirkti elektros energijos iš Astravo AE nėra laikomas problema.

„Tai yra kiekvieno teisė. Jei jūs ateinate į rinką ir jums kažkas nepatinka, niekas neverčia jūsų tai pirkti. Statome atominę jėgainę sau, 40 proc. šalies elektros energijos gamins AE, beveik 60 proc. – dujinės jėgainės, o toliau bus vystomi atsinaujinantys energijos ištekliai. Toks balansas sudarytas, kad nesiremtume tik viena kuro rūšimi“, – aiškino V. Poliuchovičius.

Praeitą savaitę Vyriausybė pranešė, kad premjeras S. Skvernelis laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoj Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.

Darius Mikutavičius (ELTA)

Skvernelio ir Tapino dvikova. Eltos nuotr.
Visuomenės veikėjas, žurnalistas Andrius Tapinas trečiadienį „Laisvės TV“ eteryje pranešė, kad, nesulaukęs premjero Sauliaus Skvernelio atsiprašymo ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai nepradėjus tyrimo dėl ministro pirmininko šmeižto jo atžvilgiu, kreipsis į teismą. 

„Šią savaitę Vilniaus apygardos administraciniam teismui įteiksiu pareiškimą, kuriame atsakovu numatytas Lietuvos Respublikos Seimas, o trečiuoju asmeniu – ministras pirmininkas Saulius Skvernelis“, – „Laisvės TV“ eteryje kalbėjo A. Tapinas.

Žurnalistas teigė, kad nepradėjusi tyrimo Seimo Etikos ir procedūrų komisija pažeidė viešojo administravimo įstatymo objektyvumo, įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir išsamumo principus.

Kreipimusi į teismą dėl komisijos veiksmų A. Tapinas neapsiriboja ir taip pat žada kreiptis į prokuratūrą dėl S. Skvernelio pareiškimų.

„Šią savaitę Vilniaus apygardos prokuratūrai įteiksiu pareiškimą dėl ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio galimai įvykdytos nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį – šmeižimas“, – pranešė žurnalistas.

A. Tapino teigimu, Sauliaus Skvernelio kreipimasis į specialiąsias tarnybas dėl neva organizuojamo perversmo paniekino jo garbę ir orumą ir pakenkė jo įkurtos „Laisvės TV“ veiklai. Pasak jo, premjeras atsisakė paneigti savo pareiškimus, bet iki šiol nepateikė nė vieno fakto, kuris pagrįstų jam mestus kaltinimus.

„Žiūrėkim į šitą situaciją kaip į precedentą. Kas būna, kai valstybės struktūros ir aukščiausi pareigūnai, neabejotinai siekdami persekioti žurnalistus už kritiką juos menkinant ir siekiant pakirsti visuomenės pasitikėjimą jais, leidžia sau šnekėti vėjus, šmeižti, tyčiotis ir žeminti valstybės, kuriai jie prisiekė tarnauti, pilietį, o tas pilietis nusprendė, kad šįkart jis eis iki pabaigos“, – „Laisvės TV“ eteryje teigė A. Tapinas.

Šių metų pradžioje A. Tapinas išplatino viešą pareiškimą, kuriame pareikalavo, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis per 14 dienų viešai paneigtų gruodžio 6 dieną paskelbtą informaciją, kurioje A. Tapinas yra kaltinamas valstybės perversmo kurstymu ir siekimu pakeisti teisėtai išrinktą valdžią. Ši situacija užvirė 2018 m. pabaigoje vykusių švietimo darbuotojų mitingų metu.

Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.06; 20:00

Geriau būtų buvę neprieiti iki teismų, komentuodamas Vyriausybės ištrinto pasitarimo įrašo istoriją, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. 

Pasak Seimo vadovo, ištrinto įrašo, kuriame, kaip teigta, premjeras, svarstant įstatymo pataisas dėl galimybės neatlygintinai naudotis registrų duomenimis, grubiai pasisakė apie žurnalistus ir žiniasklaidą, atvejai ateityje nebeturėtų kartotis. 

V. Pranckietis teigia, kad Vyriausybė, inicijavusi įstatymų pakeitimus, numatančius, kad Ministrų Kabineto pasitarimai yra vieši, ko gero, iš savo klaidų pasimokė. 

„Mes turėjome panašią pamoką Seime turbūt prieš pusantrų metų ir tą pamoką išmokome. Todėl dabar darome viską viešai ir nebekyla tokių klausimų. Tai, manau, tą patį padarė ir Vyriausybė“, – „Žinių radijui“ trečiadienį kalbėjo V. Pranckietis. 

Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį skelbs sprendimą ginče tarp šešių skirtingų žiniasklaidos priemonių žurnalistų, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Vyriausybės. Žurnalistai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti nepagrįstais Vyriausybės kanceliarijos atsisakymus pateikti jiems praėjusių metų spalio 3 dienos Vyriausybės pasitarimo garso įrašus; pripažinti neteisėtu šio garso įrašo sunaikinimą bei įpareigoti Kanceliariją atkurti sunaikintą garso įrašą ir pateikti žurnalistams.

Žurnalistų teigimu, Vyriausybės kanceliarija, atsisakiusi suteikti prašomą informaciją, pažeidė jų teisę rinkti, gauti ir skleisti informaciją, garantuojamą Konstitucijoje ir Visuomenės informavimo įstatyme. Pasak žurnalistų, Vyriausybės pasitarimo garso įrašas nepatenka į teisės aktuose nustatytus apribojimus, kai galima atsisakyti teikti informaciją žiniasklaidos atstovams.

Vyriausybės kanceliarijos gynėja prašo bylą nutraukti bei skundą atmesti, nes įrašo atkurti nepavyks ir nebebus galimybės atlyginti žalos pareiškėjui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.06; 05:00

Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.

Politologo nuomone, premjero Sauliaus Skvernelio neigiamas įvaizdis gali pridaryti rimtų problemų jam siekiant prezidento posto. Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Virgio Valentinavičiaus teigimu, žvelgiant į pastarąsias gyventojų apklausas, antrasis prezidentų rinkimų turas S. Skverneliui nusimato tik susiklosčius palankioms aplinkybėms.

Apklausos rodo, kad prezidentinių reitingų trejetuke esantį premjerą S. Skvernelį visuomenė yra linkusi traktuoti dažniau kaip nepatikimą nei patikimą politiką. Šiuo atžvilgiu S. Skvernelis pagal teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumą tarp pretendentų į prezidentus rodo pačius prasčiausius rezultatus. Pasak politologo, naivu tikėtis, kad asmuo, renkantis daugiau neigiamų vertinimų nei teigiamų, gali laimėti prezidento postą. 

,,Manau, neigiami vertinimai tikrai padarys įtaką rinkimams. Labai sunku tikėtis, kad bus išrinktas tas kandidatas, kurio neigiami vertinimai persveria teigiamus. Toks kandidatas gali būti išrinktas tik laimingai susiklosčius aplinkybėms – pavyzdžiui, nesant kitų alternatyvų. Bet šiuo metu alternatyvų yra. Todėl jeigu neigiami vertinimai toliau stiprės, jis gali nebeišeiti net į antrąjį prezidento rinkimų turą, juolab, kad kairėje pusėje kandidatų yra nemažai“, – Eltai teigė MRU docentas.

Pasak politologo, per kelerius Vyriausybėje praleistus metus S. Skvernelis taip ir neišmoko būti santūrus ir ramiai reaguoti į įtampą keliančias situacijas. Pasak eksperto, prezidento posto siekiantis žmogus turi būti solidus ir ramiai reaguoti į situacijas – tik tuomet, teigė jis, kandidatas įgaus žmonių pasitikėjimą ir autoritetą.

Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

,,Neigiami S. Skvernelio reitingai ėmė didėti kartu su mokytojų streiku. Konfliktas su prezidente dėl į aplinkos apsaugos ministres siūlytos kandidatūros apskritai sukėlė neadekvačią premjero reakciją. Mano galva, tai labai gadina S. Skvernelio reputaciją. S. Skvernelis linkęs karščiuotis labiau negu tai dera premjero ar prezidento postą užimančiam politikui“, – teigė V. Valentinavičius. 

Kita vertus, pabrėžė jis, prie S. Skvernelio reitingų prisideda ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, kuris šiuo metu turi didžiausią nepasitikėjimo reitingą 

Kaip ELTA jau skelbė, naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sausio 23-vasario 3 dienomis atliktos apklausos metu gyventojų paprašius nurodyti visuomenės veikėjus (pavardes respondentai minėjo patys), kuriais gyventojai labiausiai nepasitiki ir kuriais labiausiai pasitiki, prasčiausių vertinimų sulaukė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis (politiku nepasitiki 16,2 proc.).

Atlikta apklausa rodo, kad sausį R. Karbauskiu pasitikėjo 4,8 proc. gyventojų, tad skirtumas tarp teigiamo ir neigiamo visuomenės požiūrio į R. Karbauskį šiuo metu siekia minus 11,4 (2018 m. spalį buvo minus 16).

Premjeru S. Skverneliu nepasitikinti gyventojų dalis nuo 2018 m. spalio padidėjo 3,4 proc. ir šiuo metu siekia 12,4 proc. Nors S. Skverneliu pasitiki 10,3 proc. šalies gyventojų (pagal šį rodiklį jis antrasis), premjeru nepasitikinčių piliečių dalis nusveria teigiamai apie jį manančius. Su tokiu rodikliu (minus 2,1) jis vienintelis iš visų pretendentų į prezidentus patenka į prasčiausiai vertinamų politikų dešimtuką.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.26; 06:00

Iki Prezidento rinkimų likus kiek daugiau nei 2 mėnesiams, tik dalis į aukščiausią šalies vadovo postą pretenduojančių politikų susilaukia daugiau teigiamo nei neigiamo visuomenės vertinamo. Labiau teigiamai nei neigiamai šiuo metu yra vertinami ekonomistas Gitanas Nausėda, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, filosofas Arvydas Juozaitis ir eurokomisaras Vytenis Andriukaitis.

Nepasitikėjimo reitingas: R. Karbauskis – lyderis tarp visų politikų, S. Skvernelis – tarp pretendentų į prezidentus. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tuo tarpu, rodo apklausos, prezidentinių reitingų trejetuke esantį premjerą Saulių Skvernelį visuomenė yra linkusi traktuoti dažniau kaip nepatikimą nei patikimą politiką. Šiuo atžvilgiu S. Skvernelis pagal teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumą tarp pretendentų į prezidentus rodo pačius prasčiausius rezultatus. 

Kol kas pirmosios „antireitingo“ vietos neužleidžia valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sausio 23-vasario 3 dienomis atliktos apklausos metu gyventojų paprašius nurodyti visuomenės veikėjus (pavardes respondentai minėjo patys), kuriais gyventojai labiausiai nepasitiki ir kuriais labiausiai pasitiki, prasčiausių vertinimų sulaukė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis (politiku nepasitiki 16,2 proc.).

Nors per pastaruosius kelis mėnesius R. Karbauskiu nepasitikinčių gyventojų dalis šiek tiek sumažėjo (spalį R. Karbauskiu nepasitikėjo 21,6 proc.), valdančiųjų „valstiečių“ lyderis turi didžiausią neigiamą skirtumą tarp palankių ir nepalankių visuomenės vertinimų. Sausį R. Karbauskiu pasitikėjo 4,8 proc. gyventojų, tad skirtumas tarp teigiamo ir neigiamo visuomenės požiūrio į R. Karbauskį šiuo metu siekia minus 11,4 (2018 m. spalį buvo minus 16).

Tuo tarpu tarp prezidento posto siekiančių politikų prasčiausias yra premjero S. Skvernelio reitingas. Vyriausybės vadovu nepasitikinti gyventojų dalis nuo 2018 m. spalio padidėjo 3,4 proc. ir šiuo metu siekia 12,4 proc.

Su tokiu nepasitikėjimo rodikliu premjeras rikiuojasi iškart po R. Karbauskio. Pagal teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumą premjeras tarp pretendentų į prezidentus taip pat rodo prasčiausius rezultatus. Nors S. Skverneliu pasitiki 10,3 proc. šalies gyventojų (pagal šį rodiklį jis antrasis), premjeru nepasitikinčių piliečių dalis nusveria teigiamai apie jį manančius. Su tokiu rodikliu (minus 2,1) jis vienintelis iš visų pretendentų į prezidentus patenka į prasčiausiai vertinamų politikų dešimtuką. 

Antrasis pagal neigiamą vertinimą tarp prezidento posto siekiančių politikų – netikėtai sprendimą dalyvauti deklaravęs Seimo narys Petras Gražulis. Juo nepasitiki 1,6 proc., o pasitiki 0,1 proc. (skirtumas minus 1,5). 

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Trečioje vietoje – europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis (skirtumas minus 1,4). Paskutinę dieną prezidento posto siekį deklaravusiu politiku pasitiki 0,6 proc. ir nepasitiki 2 proc. šalies gyventojų. Iškart po jo rikiuojasi kitas europarlamentaras – Valentinas Mazuronis. Politiku nepasitiki 1,4 proc., o pasitiki 0,4 proc. (skirtumas minus 1). 

Neigiamą pasitikėjimo reitingą turinčių ir prezidento posto siekiančių politikų sąrašo pabaigoje – iš „valstiečių“ partijos pašalintas Seimo narys Mindaugas Puidokas. Juo nepasitiki 0,8 proc. šalies gyventojų. Nurodžiusių, kad šiuo politiku pasitiki, statistiškai reikšmingos gyventojų dalies atliktoje apklausoje nebuvo. 

Beveik sutampančius neigiamus ir teigiamus visuomenės vertinimus turi Seimo narys Naglis Puteikis. Šiuo prezidento posto siekiančiu politiku nepasitiki 2,4 proc., o manančių priešingai – 2 proc. (skirtumas minus 0,4 proc.).

Tarp pretendentų į prezidentus – keturi kandidatai, kurių įvaizdis visuomenėje labiau teigiamas nei neigiamas. Tarp tokių politikų vienas iš Prezidento rinkimų favoritų – ekonomistas G. Nausėda. Juo pasitiki 8,6 proc. gyventojų, o nepasitiki tik 0,8 proc. piliečių (skirtumas plius 7,8). Po jo su 5,7 teigiamu skirtumu rikiuojasi konservatorių keliama kandidatė, buvusi finansų ministrė I. Šimonytė (ja pasitiki 7,9 proc. ir nepasitiki 2,2 proc.).

Trečioje vietoje pagal teigiamą gyventojų vertinimą – A. Juozaitis. Tai, kad šiuo prezidento posto siekiančiu filosofu pasitiki, nurodė 1,8 proc. respondentų. Manančių priešingai statistiškai apčiuopiamos dalies atliktame tyrime nebuvo užfiksuota.

Filosofas Arvydas Juozaitis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Paskutinis tarp teigiamą įvertinimą turinčių pretendentų užimti valstybės vadovo postą – socialdemokratų keliamas kandidatas Prezidento rinkimuose eurokomisaras V. Andriukaitis. Tai, kad šiuo politiku pasitiki, nurodė 0,5 proc. apklausoje dalyvavusių piliečių. Manančių priešingai, kaip ir A. Juozaičio atveju, statistiškai reikšmingesnės gyventojų dalies nebuvo. 

Kitų Prezidento rinkimuose ketinančių dalyvauti asmenų pavardžių apklausoje dalyvavę piliečiai arba nenurodė, arba juos paminėjo mažiau nei pusė procento visų apklaustųjų.

Atlikta apklausa rodo, kad palankiausią įvaizdį visuomenėje šiuo metu turi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ja pasitiki 28,2 proc. piliečių ir nepasitiki 3,2 proc. (skirtumas – plius 25). 

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tuo tarpu tarp politikų, turinčių didžiausią neigiamą įvaizdį, kaip jau minėta, turi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis (skirtumas tarp teigiamų ir neigiamų vertinimų yra minus 11,4). 

Po jo iškart rikiuojasi buvęs šalies premjeras konservatorius Andrius Kubilius (minus 11,3). Juo pasitiki vos 0,3 proc. ir nepasitiki 11,6 proc. šalies gyventojų. Ekspremjerą vejasi sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (minus 9,3). Ministru pasitiki 1,8 proc. ir nepasitiki 11,1 proc. Lietuvos piliečių. Šis prasčiausius reitingus demonstruojantis politikų trejetukas, lyginant su analogiška apklausa, vykdyta 2018 m. spalį, nepasikeitė.

Dar į nepatikimiausių politikų dešimtuką, gyventojų vertinimais, pateko buvęs faktinis valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis (minus 7,3). V. Landsbergiu pasitiki 0,6 proc. ir nepasitiki 7,9 apklaustų gyventojų.

Konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu pasitiki 4,9 proc. ir nepasitiki 11,1 proc. gyventojų (skirtumas – minus 6,2). Su neigiamu 3,9 skirtumu toliau rikiuojasi europarlamentaras Rolandas Paksas – juo nepasitiki 6,5 proc., o priešingai manančių – 2,6 proc.

Buvęs liberalas ir šiuo metu įtariamasis vadinamojoje „MG Baltic byloje“ Eligijus Masiulis susilaukia išvien neigiamo visuomenės vertinimo. Teigiančių, kad politiku nepasitiki, yra 3,5 proc., o manančių priešingai statistiškai apčiuopiamos dalies tiesiog nėra. 

Tai, kad pasitiki Darbo partijos pirmininku europarlamentaru Viktoru Uspaskichu, teigia 2,8 proc. gyventojų. Tačiau V. Uspaskichu nepasitikinčių yra dvigubai daugiau – 6,2 proc. gyventojų (skirtumas – minus 3,4). Po jo – jau minėtas premjeras S. Skvernelis (minus 2,1), o dešimtuką su neigiamu santykiu (minus 2,1) užbaigia buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. Juo pasitiki 1 proc. piliečių, triskart tiek – nepasitiki. 

TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Antrame blogiausiai vertinamų politikų dešimtuke – „valstietė“ Agnė Širinskienė (minus 1,8), buvęs premjeras Algirdas Butkevičius (minus 1,5), jau minėti prezidento posto siekiantys P. Gražulis (minus 1,5), V. Tomaševskis (minus 1,4), Seimo narė Aušra Maldeikienė (minus 1,1), „socialdarbiečių“ pirmininkas Gediminas Kirkilas (minus 1,1), V. Mazuronis (minus 1), Seimo narė Dovilė Šakalienė (minus 0,9), M. Puidokas (minus 0,8) ir Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausantis Mykolas Majauskas (minus 0,5).

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.25; 06:00

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Į prezidento rinkimų maratoną oficialiai įsijungus premjerui Sauliui Skverneliui, pastebimai atkuto žiniasklaida bei visuomenės nuotaikas tiriančios agentūros.

Nors agentūros mėgina kurti intrigą iš kandidatų reitingų svyravimų, pats premjeras ir jo svita dėmesį sutelkė išsiūbuoti sūpynėms, kuriose supasi dviese: premjeras ir prezidentė.

Nespėjo nurimti ratilai, kuriuos ne be paties premjero sąmoningų pastangų sukėlė jo vizitas į Izraelį,  tuoj įsiplieskė aplinkos ministro (ne)patvirtinimo drama, kurioje premjero vaidmuo nebe toks aiškus: ar ir čia jis intrigos autorius, o gal – prezidentės „nemeilės“ auka?

Izraelyje premjeras Saulius Skvernelis su oficialiu vizitu lankėsi vasario pirmąją savaitę. Kaip žiniasklaidai aiškino vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, vizitas vyko Izraelio premjero kvietimu ir buvo atsakomasis. Vadinasi, vizito programa buvo suorientuota taip, kad atitiktų pradinio vizito nubrėžtas gaires bei užbaigtų pradėtus svarstymus.

Ir premjeras, ir jo komanda įvertino šį vizitą labai teigiamai. Tačiau palestiniečiai yra kitos nuomonės, kurią jie išsakė oficialioje notoje. Palestina neigiamai įvertino tą faktą, kad Lietuvos premjeras, lankydamasis Izraelyje, pažeidė jau susiklosčiusią tarptautinę tradiciją ir neapsilankė Palestinoje.

Be to, kai kurie politikai ir politologai nevengė priekaištų ir pašaipų premjerui, kad šis vizito metu jis kalbėjo ne angliškai, o lietuviškai.

Taigi, negalima nematyti, kad premjeras savo laisva valia žengė tuos žingsnius, už kuriuos vienodai aistringai jį kritikuoja ir prezidentė D. Grybauskaitė, ir viešąją nuomonę atstovaujantys žiniasklaidos kanalai.

Bet ar tikrai visa visuomenė, kuri tuo pačiu yra ir ausis pastatęs elektoratas, nuoširdžiai piktinasi premjerui priskiriamais „nusidėjimais“?

Saulius Skvernelis apie vizitą Izraelyje: vizitas tikrai davė didelės naudos. LR Vyriausybės kanceliarijos nuotr.

Esama nemažai žmonių, kurie pritaria premjero nuostatai lietuvių kalbą vartoti valstybiniame – tarptautiniame lygmenyje, o mūsų politikų, ministrų puikavimąsi savo anglų kalbos žiniomis lygina su nosį virš karvės uodegos iškėlusių piemenų puikavimusi visokiais svetimų kalbų žargonizmais.

Tiesa, galima abejoti, ar toks buvo ir premjero tikrasis sumanymas, bet šiaip ar taip, lingvistinio pobūdžio priekaištai praktiškai ne tik nepakenkė premjero reputacijai, bet ir pritraukė jam daugiau rinkėjų simpatijų.

Nėra vienareikšmiškos, premjerą smerkiančios nuomonės ir dėl neva netaktiško nedėmesingumo Palestinai ir palestiniečiams. Visi, jų tarpe – ir premjero oponentai, žino, jog tai, kas vadinama tradicija, nėra privaloma, ir valstybių vadovai laisvai renkasi vizito programą, derindami ją su pakvietusia šalimi. Taip pat ne paslaptis, kad Lietuva iki šiol neturi nuoseklios pozicijos, vertinant Izraelio ir Palestinos santykius. Tam įtakos turi tiek Lietuvos vidinės problemos, tiek ir pagrindinio Lietuvos partnerio, ES nenuoseklumas Izraelio ir Palestinos atžvilgiu.

Kaip žinome, ES vis dažniau (bet dar ne visada) linksta įsiklausyti į Palestinos balsą, ir tas „polinkis“ stiprėja proporcionaliai daugėjant ES valstybėse apsigyvenančių emigrantų iš islamą išpažįstančių šalių skaičiui.

Lietuvoje gi (kaip, beje, ir kitose Rytų Europos šalyse), kur musulmonų diaspora dar tebėra negausi, jautriau įsiklausoma į Izraelio poziciją, – ir dėl tragiškų Lietuvos žydų istorijos puslapių, ir dėl to, kad Lietuva, kaip ir Lenkija ar kitos Baltijos šalys labiau pasitiki JAV, kaip jų saugumo garantu, nei ES. Todėl galima spėti, jog nepaisant prezidentės ir kitų nulietuvėjusių „europiečių“ pastangų neigiamai nušviesti šį premjero „pasispardymą“ tarptautiniame hipodrome, rezultatas gali būti priešingas siekiamybei: prijaučiančių premjerui rinkėjų gali tik padaugėti.

Kurgi ne: toks ištikimas Lietuvos interesams, valstybės kultūrai (pagarba lietuvių kalbai) ir saugumui (mąsto kaip mūsų gynėja ir ištikima draugė JAV) atsidavęs, nesavanaudiškas lyderis!

Tad kuo daugiau tą lyderį pešioja prezidentė ir kiti oponentai, tuo palankiau į jį žvelgia jautrusis vyresniojo amžiaus elektoratas…

Tačiau kitas skandalas, į kurį sąmoningai ar nesąmoningai įsivėlė premjeras, rutuliojasi toli gražu ne taip palankiai kandidato į prezidentus įvaizdžiui, kaip romanas su Izraeliu. Turiu galvoje nevykusį bandymą paskirti naują aplinkos ministrą.

Šioje situacijoje premjeras paslydo net ne ant vienos, o ant nesuskaičiuojamos daugybės banano žievių, ir tai leidžia įtarti premjerą sergant politine ir/ar etine trumparegyste.

Pirma: premjeras pernelyg giliai į širdį priėmė priekaištus dėl to, kad jo vyriausybėje nebeliko moterų, patikliai išklausė Gedimino Kirkilo rekomendacijas ir šmaukšt braukšt, lyg iliuzionistas triušį iš skrybėlės, iš ministerijų gelmių ištraukė ir pateikė prezidentei jauną, veržlią, žaviai besišypsančią moteriškos giminės būtybę – kandidatę į ministres.

Antra: stebina tai, vadovas vyriausybės, kuri žadėjo remtis išimtinai profesionalais, susigundė kandidate, kurios vienintelis nuopelnas, pasak ją rekomendavusio G. Kirkilo, tas, kad ji – ne profesionalė aplinkosaugos srityje. Ir tas jos neprofesionalumas badyte badė akis ir ausis jau spaudos konferencijoje, kurią veržlioji debiutantė surengė po priėmimo prezidentūroje. O prezidentė, kuri su kandidate kalbėjo ilgiau ir atidžiau, jos nepasirengimą numatytoms pareigoms, be abejo, įžiūrėjo dar aiškiau.

Trečia, ant dar vienos žievės slystelėjo visa trijulė vadukų: ne tik premjeras, bet ir G. Kirkilas, ir R. Karbauskis. Koją jiems pakišo tvirtas, iš komunistų valdymo laikų išsaugotomis tradicijomis grįstas įsitikinimas, kad po pokalbio su premjeru, kurio metu premjeras liaupsino kandidatę, prezidentė PRIVALĖJO aklai jų kandidatūrą patvirtinti.

Atrodo, trijulė, savo kategoriškumu primenanti Stalino laikų partines „trojkas“, nė girdėti nebuvo girdėjusi apie demokratinę, Konstitucijoje patvirtintą ministrų skyrimo procedūrą, kur visi etapai sudėlioti juodu ant balto, ir niekur nėra tokio „etapo“, kad premjeras, nubėgęs pas prezidentą/-ę, pakiša jam/jai tą kandidatą, dėl kurio susitarė „grupė draugų“, o prezidentė klusniai tą kandidatą patvirtina.

Deja…

Kad žalieji valstiečiai neskaito Konstitucijos ir su ja nesiskaito, net jei kas jiems ją ir primena, ėmė aiškėti nuo pirmųjų jų valdymo metų. Ne kartą apie tai buvo rašyta ir kalbėta žiniasklaidoje, bet nuo naujosios daugumos politikų visos tos kalbos – kaip nuo žąsies vanduo… Netgi priešingai, įkvepia naujiems mėginimas perrašinėti Konstituciją taip, kaip jiems patogiau, – ar būtų kalbama apie valstybinės kalbos teises ir reikalavimus, ar apie referendumų organizavimą, ar, pagaliau, apie trijų aukščiausių valdžios institucijų teisių ir funkcijų pa(si)dalijimus…

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Šį kartą Konstitucijos ignoravimas apnuogino pačias silpnąsias Seimo valdančiosios daugumos puses, ir prezidentė čia niekuo dėta. Ji veikė taip, kaip Konstitucijoje apibrėžta, ir nieko daugiau.

O štai kuris dėl nepatvirtintos ministrės įsižeidęs politikas pasirodė didesnis politinis skurdukas, nesiimu lyginti. Palieku Rimvydai Valatkai, jis tai daro ir sąmojingiau, ir pikčiau. Tačiau minėti politikai pasirodė išties „žali“ t. y. nebrandūs: ir juokingai vaikiškai įsižeidęs, atsiprašymo iš prezidentės užsimanęs Ramūnas Karbauskis (o kas bus, jei neatsiprašys? Apskųs Briuseliui?), ir nė vieno protingo argumento, diskutuodamas su Rasa Juknevičiene, taip ir nesuradęs Gediminas Kirkilas…

Bet „mizerniausiai“ šitoje situacijoje pasireiškė premjeras, iš pradžių pagrasinęs nebeteikti kitos kandidatūros į aplinkos ministrus, kol nepasikeis Daukanto aikštės šeimininkas, o paskui sumąstęs išvis panaikinti aplinkos ministeriją, sujungus ją su energetikos ministerija. Kokiais sumetimais? Ar kad valstybei būtų geriau, ar kad prezidentei būtų blogiau?

Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas pasidalino su Elta spėjimu, kad „S. Skvernelis nėra toks neišmanantis, kad nesuprastų pasakęs nesąmonę, bet jis tai sako savo rinkėjams bei toliau erzina prezidentę ir tęsia kovą su ja“.

Tačiau aš nesu tikra, kad premjeras supranta pasakęs nesąmonę. Įtariu, kad jis išties kalba tai, ką pajėgia sugalvoti, ir tiki tuo, ką leptelėjęs. O kada prezidentūron susiruošęs premjeras šneka „į temą“, o kada – nesąmones, tesprendžia rinkėjai.

Tad sūpynių pusė, kurioje sėdi premjeras su pečius sveriančia tuščia aplinkos ministro kėde, regis, nusileido gerokai žemiau premjero prezidentinių ambicijų.

O tam, kad jos vėl kiltų į viršų, reikėtų bent jau vadovautis protingų žmonių patarimais. Jei premjero aplinkoje tokių nėra, ne pro šalį atsiversti klasikus. Pavyzdžiui, fiziką Albertą Einšteiną, kuris mokino: „Siek tapti ne sėkmingu žmogumi, o žmogumi, kuriam svarbios yra vertybės“.

Ir netikėkite tais, kurie sako, kad visi fizikai – pragmatikai.

2019.02.11; 06:30

Naujausios visuomenės apklausų duomenimis, prezidentinių reitingų lyderių sąraše premjeras Saulius Skvernelis lieka trečias. Portalo delfi.lt skelbiamų reitingų lyderiu toliau išlieka ekonomistas Gitanas Nausėda. Jį prezidentu norėtų matyti 26,7 proc. respondentų. Antroje vietoje rikiuojasi Seimo narė Ingrida Šimonytė, ji sulauktų 19 proc. gyventojų palaikymo. Vyriausybės vadovas lieka trečioje vietoje. Jį palaiko 16,5 proc. apklausoje dalyvavusių piliečių. 

Delfi užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ sausio 15-26 dienomis atliktos apklausos duomenis, ketvirtoje vietoje rikiuojasi sprendimo dalyvauti prezidento rinkimuose nepaskelbęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Jį Lietuvos prezidentu norėtų matyti 6,2 proc. gyventojų. Prezidento posto siekiantis filosofas Arvydas Juozaitis sulaukia 3,7 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų paramos. 

2,1 proc. šalies gyventojų prezidente norėtų matyti europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę. 1,7 proc. savo balsą atiduotų už Seimo narį Naglį Puteikį. Tiek pat respondentų palaikytų apie traukimąsi iš prezidento rinkimų paskelbusią Seimo narę Aušrą Maldeikienę. 

1,2 proc. gyventojų paramos, rodo atlikta apklausa, sulauktų socialdemokratų keliamas kandidatas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis ir europarlamentaras Petras Auštrevičius. 1,1 proc. piliečių prezidentu norėtų matyt „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį, 0,5 proc. – europarlamentarą Valentiną Mazuronį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.04; 10:11

Apie krykštaujančius vaikus Prezidentūroje prabilęs premjeras Saulius Skvernelis nieko įžeisti nenorėjo, sako „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, S. Skvernelio „valstiečių“ suvažiavime išsakytas pareiškimas, kad valstybės vadovo rūmuose turi girdėtis vaikų krykštavimas, buvo ne taip suprastas, nes premjero oponentai Prezidento rinkimuose tyčia pasisakymą išpūtė. 

Premjeras Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Visuomenė nežino viso teksto, kuris buvo pasakytas suvažiavime, nežino konteksto. Tikrai jokiu būdu net minties nebuvo ką nors įžeisti. Saulius Skvernelis, šnekėdamas apie krykštaujančius vaikus, visai neturėjo omenyje nė vieno kandidato, kurių vaikai jau suaugę, nei kitų kandidatų, kurie neturi vaikų. Jis tiesiog šnekėjo apie tai, kad iš tikrųjų prezidentas turi būti jautrus visais klausimais ir vaikų klausimais. Čia konteksto esmė“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė R. Karbauskis. 

Jo nuomone, S. Skvernelio oponentai Prezidento rinkimuose savaip interpretuoja tai, ką premjeras kalba, ir tiesiog siekia tarpusavio kandidatų susipriešinimo. 

„Sauliaus Skvernelio oponentų patarėjai nutarė, kad šitą temą reikia išnaudoti supriešinant vieną kandidatą su kitais. Aš pasakysiu viena – kontekstas buvo visai kitoks, ir tikrai įžeisti niekas nieko nenorėjo, nebent aš taip nesupratau“, – teigė R. Karbauskis. 

Jis pabrėžė, kad kalbos apie kandidatų į prezidentus šeimas neturėtų tapti prezidentinių debatų objektu. 

„Šitas dalykas yra ganėtinai išpūstas. Pradėjo kandidatai šnekėti apie tai, kokia yra situacija šeimose, kodėl jie vedę ar nevedę, tai šiek tiek stebina, nes nemanau, kad tai rinkėjams bus naudinga apsisprendžiant“, – teigė R. Karbauskis. 

Šeštadienį vykusiame „valstiečių“ suvažiavime, kuriame S. Skvernelis buvo išrinktas partijos kandidatu Prezidento rinkimuose, premjero pasakymas, kad valstybės vadovo rūmuose turi girdėtis vaikų krykštavimas, sukėlė pasipiktinimo audrą. 

„Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsakingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žmonių ir valstybės interesus ginančio prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir girdi visus Lietuvos žmones. Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės. 

Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais. Tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį“, – feisbuke savo sakytą kalbą citavo premjeras S. Skvernelis. 

Konservatorių keliama kandidatė Prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė piktinosi šiuo premjero pasakymu, teigdama, kad neabejotinai šie S. Skvernelio žodžiai yra skirti jai įžeisti. 

Pasipiktinimą S. Skvernelio užuominomis viešai pareiškė ir prezidentinių reitingų lyderis ekonomistas Gitanas Nausėda.

Informacijos šaltinis ELTA

2019-01-30

Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad jo kandidatūra prezidento rinkimuose yra alternatyva konservatorių kandidatams. 

„Save matau kaip labai aiškią alternatyvą konservatorių kandidatams. Tai sakau labai aiškiai“, – šeštadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) suvažiavime Prienuose kalbėjo S. Skvernelis.

Savo pasisakyme „valstiečių“ suvažiavime jis nepraleido progos įgelti opozicijai, kuri, pasak jo, visomis išgalėmis siekė stabdyti biudžeto priėmimą, mokesčių reformą ir pensijų sistemos pertvarką.

Prieš prasidedant slaptam „valstiečių“ balsavimui dėl to, kas „valstiečių“ partijai atstovaus prezidento rinkimuose, S. Skvernelis susirinkusiems LVŽS nariams kalbėjo apie tai, kokio prezidento šiuo metu reikia Lietuvai. Pasak jo, tai turi būti žmogus, kuris supranta, kas yra šeima. 

„Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsakingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žmonių ir valstybės interesus ginančio prezidento. Prezidento, kuris mato ir girdi visus Lietuvos žmones, pirmiausia tuos, kuriems reikia labiausiai paramos, suprantančio, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduriama auginant vaikus ir jais rūpinantis“, – teigė premjeras.

Kartu premjeras teigė, kad didžiuojasi, jog buvo policininkas, ir pabrėžė, kad policininkų bijo tik tie, kurie įpratę savanaudiškai naudotis valstybės resursais. 

„Policininko bijo tie, kurie buvo pripratę gyventi kaip erkės prisiurbę prie valstybės (…), kurie lobo valstybės sąskaita, kurie valstybinėse įmonėse elgėsi kaip savo asmeninėse žinybose“, – kalbėjo premjeras, aiškindamas, kad nesibaimina jam klijuojamų „policininko“ etikečių. 

„Aš didžiuojuosi tuo, kad tarnavau Lietuvos žmonėms būdamas šios kilnios ir atsakingos profesijos atstovas“, – apibendrino S. Skvernelis. 

Šeštadienį Prienuose vyksta LVŽS visuotinis rinkimų suvažiavimas, kuriame bus tvirtinamas „valstiečių“ kandidatas į prezidentus. Šiuo metu partijoje iškelti du kandidatai: premjeras S. Skvernelis, kurį palaiko 57 iš 59 skyrių, bei Seimo pirmininkas V. Pranckietis, kurį iškėlė du skyriai – Kauno rajono ir Zarasų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.27; 08:00

Premjero Sauliaus Skvernelio pasirinkta Rusnės vietovė pranešti apie dalyvavimą Prezidento rinkimuose MRU dėstytojos Rimos Urbonaitės visiškai nestebina. Pasak jos, tai buvo daroma tikslingai, norint parodyti, į kokį rinkėją nusitaikė premjeras. Politologė taip pat tvirtina, kad, nors S. Skvernelio reitingai ir krinta, nereikėtų skubėti nurašyti premjero galimybių sužibėti Prezidento rinkimuose.

Politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

,,Paskelbimas Rusnėje yra padarytas labai tikslingai. Kad tai nebūtų Vilniuje, kad tai nebūtų Seime ar ant Vyriausybės laiptų. Norima parodyti, į kokį elektoratą linkęs ar norėtų atstovauti Prezidento rinkimuose. Jis pasiuntė tam tikrą žinią, kad, matyt, norėtų atsigręžti į regionus, o kadangi Rusnė visuomet buvo problemiška, tai buvo vieta, kurioje jis įrodo, kad sprendžia problemas. Tam tikros žinutės, manau, yra tikrai pasiųstos, ir jis čia labai niekuo nenustebino. Todėl matome tam tikrą vaizdą, kaip bus konstruojama ir ta pati rinkimų kampanija“, – Eltai sakė R. Urbonaitė. 

Nors visuomenėje populiarumą prarandančio premjero S. Skvernelio reitingai ir krinta, politologės teigimu, nereikėtų skubėti nurašyti Vyriausybės vadovo galimybių išeiti į antrąjį rinkimų turą. R. Urbonaitė sako, kad ministras pirmininkas turi savo rinkėjų ratą, kuris nebuvo atspindimas atliekamuose reitinguose. 

,,Visi buvo linkę užsakinėti mišias po paskutinio gruodžio mėnesio reitingų kritimo, nors ir jis buvo pakankamai žymus, bet mes puikiai žinome, kaip tie reitingai gali greitai kisti ir koks tas mūsų rinkimas neprognozuojamas. Kampanijos taip pat ne visuomet yra nuspėjamos, ir mes dar galime neįtarti, kiek gali pasivyti skandalai vieną ar kitą kandidatą ir kas gali nutikti. Paskutiniais rinkimų etapais kandidatai bando parodyti savo oponentų silpnąsias vietas ar biografijos dėmes. Todėl sunku nuspėti, su kuo kiekvienam kandidatui būtų lengviau susigrumti paskutiniame rinkimų etape“, – teigė R. Urbonaitė. 

Rusnėje viešintis premjeras Saulius Skvernelis paskelbė apie savo dalyvavimą Lietuvos prezidento rinkimuose. 

,,Dirbau visą laiką valstybei, jai prisiekęs tą ir toliau darysiu. Ir nesirinksiu lengvesnio kelio, ir tą galiu pasakyti – dalyvausiu rinkimuose“, – Rusnėje paklaustas žmonių, ar dalyvaus Prezidento rinkimuose, atsakė S. Skvernelis.

Pasak premjero, jo vadovaujama Vyriausybė dirbo nuosekliai, todėl, skirtingai nei kiti kandidatai į prezidentus, jis gali žmonėms parodyti realius rezultatus, o ne svaidytis pažadais.

Iki šiol apie kandidatavimą yra paskelbę Naglis Puteikis, Ingrida Šimonytė, Petras Auštrevičius, Arvydas Juozaitis, Aušra Maldeikienė, Valentinas Mazuronis bei Gitanas Nausėda.

Praėjusį penktadienį 40 iš 56 Valstiečių ir žaliųjų sąjungos skyrių pranešė kandidatu į prezidentus siūlantys būtent premjerą S. Skvernelį.

Oficialiai LVŽS savo kandidatą į prezidentus tvirtins per partijos suvažiavimą, kuris vyks sausio 26 dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.18; 06:06

Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Rusnėje viešintis premjeras Saulius Skvernelis paskelbė apie savo dalyvavimą Lietuvos prezidento rinkimuose, rašoma ,,lrt.lt“ portale.

„Dirbau visą laiką valstybei, jai prisiekęs tą ir toliau darysiu. Ir nesirinksiu lengvesnio kelio, ir tą galiu pasakyti – dalyvausiu rinkimuose“, – Rusnėje paklaustas žmonių, ar dalyvaus Prezidento rinkimuose, atsakė S. Skvernelis. 

Pasak premjero, jo vadovaujama Vyriausybė dirbo nuosekliai, todėl, skirtingai nei kiti kandidatai į prezidentus, jis gali žmonėms parodyti realius rezultatus, o ne svaidytis pažadais. 

„Matome konkrečius darbus, konkrečius veiksmus, kas yra padaryta, o ne tai, ką kažkas pasakė ar pažadėjo, todėl labai svarbu, ir aš suprantu, kas dabar prasidės, ir po šito sprendimo laukia šiokie tokie iššūkiai. Tai yra standartiniai dalykai. Mano tikslas yra pabendrauti su kuo daugiau žmonių akis į akį. Galite pamatyti per tuos dvejus metus, ką Vyriausybė darė nuosekliai, ir jums patiems nebuvo kažkoks naujas netikėtas sprendimas ir galėjote prognozuoti mano ir Vyriausybės veiklą. Jūs matote, ką mes nusibrėžėme Vyriausybės programoje, taip mes ją nuosekliai ir įgyvendiname“, – žurnalistams teigė S. Skvernelis. 

Iki šiol apie kandidatavimą yra paskelbę Naglis Puteikis, Ingrida Šimonytė, Petras Auštrevičius, Arvydas Juozaitis, Aušra Maldeikienė, Valentinas Mazuronis bei Gitanas Nausėda.

Praėjusį penktadienį 40 iš 56 Valstiečių ir žaliųjų sąjungos skyrių pranešė kandidatu į prezidentus siūlantys būtent premjerą S. Skvernelį.

Ketvirtadienį S. Skvernelis lankosi pamario krašte. Tauragės rajone jis apsilankė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione, apžiūrėjo Šilutės šv. Kryžiaus bažnyčią ir susitiko su bendruomenės nariais, apžiūrėjo Rusnės estakadą ir susitiko su vietos bendruomene.

Oficialiai LVŽS savo kandidatą į prezidentus tvirtins per partijos suvažiavimą, kuris vyks sausio 26 dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.17; 16:27