Premjeras Saulius Skvernelis savo vardu užregistravo prekės ženklą „Tėvynės labui“, skelbia portalas tv3.lt. Antradienį portalas pranešė, kad Lietuvos prekių ženklų duomenų bazėje oficialiai paskelbta, kad gruodžio 2 dieną gauta paraiška registruoti prekės ženklą „Tėvynės labui“. Lietuvos prekių ženklų duomenų bazėje nurodyta, kad šio ženklo savininkas yra pats S. Skvernelis.
 
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas tv3.lt patvirtino, kad toks prekės ženklas buvo registruotas S. Skvernelio vardu. Jo teigimu, įregistravimo faktas nereiškia, kad kuriamas naujas politinis darinys.
 
“Šis šūkis tiesiogiai siejasi su S. Skverneliu, todėl norima jį apsaugoti. Tai nereiškia, kad S. Skvernelis kuria partiją ar politinį judėjimą“, – portalui tv3.lt situaciją pakomentavo S. Malinauskas.
 
ELTA primena, kad gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose būtent tokį šūkį savo rinkimų kampanijai pasirinko premjeras S. Skvernelis.
 
Rugpjūčio pabaigoje portalas LRT.lt paskelbė, kad Registrų centro duomenų bazėje įregistruotas politinės partijos pavadinimas „Tėvynės labui“. Tuomet Registrų centre S. Skvernelio pavardė nefigūravo. Visgi žurnalistų klausiamas, premjeras leido suprasti, kad politinės partijos pavadinimą įregistravo jo aplinka, kad apsaugotų pavadinimą.
 
Šis faktas viešojoje erdvėje sukėlė diskusijas, kad premjeras ketina kurti naują politinį judėjimą 2020 m. Seimo rinkimams. Šias kalbas skeptiškai vertino „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, tai ne kas kita, kaip opozicijos skleidžiamai gandai ir valstybės pamatų ardymas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.11; 00:30

Pirmadienį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sugrįžta į darbą. Dėl kelis kartus nustatyto nedarbingumo premjero darbe nebuvo nuo lapkričio 20 d.
 
Prezidentui Gitanui Nausėdai pastarąją savaitę pareiškus nepasitikėjimą susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi, laukiama S.
 
Skvernelio pozicijos. Pirmadienio premjero darbotvarkėje, iškart po Vyriausybės posėdžio, yra numatytas skirti laikas S. Skvernelio komentarams dėl pastaruoju metu susiklosčiusių politinių aktualijų.
 
Laukiama Vyriausybės vadovo pozicijos ir dėl šalia S. Skvernelio namų asfaltuojamos gatvės.
 
Tai, kad iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui papildomai skirtų 300 tūkst. eurų beveik visa suma atiteko Smiglių kaimo Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras S. Skvernelis, remontui, kelia klausimų, užsiminė ir Prezidentūra. Pasak jos, premjeras turės pateikti atsakymus ir dėl šio diskusijas sukėlusio bei oponentų kritiką lėmusio fakto.
 
S. Skvernelis rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad serga limfoma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.02; 11:06

Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Penktadienį ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui pratęstas laikinas nedarbingumas.
 
Pasak premjero atstovo Tomo Beržinsko, S. Skvernelio sveikata gerėja ir jis turėtų darbe pasirodyti pirmadienį.
 
„Premjero sveikata geryn, buvo planuojama, kad jis jau šiandien grįš į darbą, tačiau prireikė dar keleto dienų pilnai atsistatyti. Manau, kad jis tikrai bus darbe pirmadienį“, – Eltai teigė premjero atstovas.
 
Ministrą pirmininką laikinai pavaduos finansų ministras Vilius Šapoka. 
 
Dėl nustatyto nedarbingumo premjeras nedirba nuo praėjusio trečiadienio.
 
Ketvirtadienį prezidentui Gitanui Nausėdai išreiškus nepasitikėjimą susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi, vis dar laukiama S. Skvernelio pozicijos.
 
S. Skvernelis rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad serga limfoma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.29; 00:02

Prezidentūra teigia, kad šalia premjero Sauliaus Skvernelio namų asfaltuojama gatvė kelia daug klausimų. Prezidento Gitano Nausėdos atstovo spaudai Antano Bubnelio Eltai perduotame komentare teigiama, kad į visus kilusius klausimus premjeras turės atsakyti pats.
 
„Dėl šios situacijos kyla daug klausimų ir, visų pirma, į juos turi atsakyti pats premjeras“, – teigia A. Bubnelis.
 
ELTA primena, kad 15min.lt atliktas tyrimas skelbia, jog iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui papildomai skirtų 300 tūkst. eurų beveik visa suma atiteko Smiglių kaimo Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras S. Skvernelis, remontui.
 
S. Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas 15min.lt atsiųstame atsakyme teigė, kad sprendimus, kam konkrečiai bus naudojamos gautos lėšos, priima ne Vyriausybė ar ministerija, o pačios savivaldybės. „Premjeras nėra jūsų minimos Upės gatvės savininkas ar vienintelis naudotojas“, – teigė jis.
 
Gausiausių Seimo partijų pirmininkai į šį 15min.lt atskleistą faktą reagavo skirtingai. Opozicinių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis užsimena apie galimybę inicijuoti tyrimą, galintį turėti ir politinių padarinių. Tuo metu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad šioje situacijoje problemų tiesiog nėra.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.27; 03:00

Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos skyriaus vedėjas Vaidotas Norkus sklaido premjero Sauliaus Skvernelio abejones ir teigia, kad universiteto docento Virgio Valentinavičiaus išsakyta nuomonė tikrai nėra oficiali universiteto pozicija.
 
„Universitetas kaip institucija gali išdėstyti savo oficialią nuomonę dėl mokslo, studijų, tyrimų, švietimo politikos, tačiau jame dirbančių dėstytojų pasisakymai viešoje erdvėje negali būti traktuojami kaip oficiali institucijos pozicija. Be to, kritiškų nuomonių gali būti pačių įvairių, o universitetas neužsiima dėstytojų asmeninių įžvalgų ir nuomonių cenzūravimu. Premjerui linkime tik paties geriausio, nepriklausomai nuo to, kokią kritiką jo atžvilgiu išsakė MRU politologai“, – sako V. Norkus.
 
Mykolo Romerio universiteto docentui Virgiui Valentinavičiui viešai išsakius savo nuomonę, ar dėl ligos premjerui S. Skverneliui nebūtų protingiau laikinai arba visiškai atsistatydinti iš einamų pareigų, per trečiadienį vykusią spaudos konferenciją premjeras Saulius Skvernelis svarstė, ar tai yra oficiali universiteto pozicija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.07; 00:25

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės vardu nuoširdžiai sveikina Kinijos žmones Liaudies Respublikos įkūrimo 70-ųjų metinių proga.

„Esame pasirengę ir toliau gilinti bendradarbiavimą, taip pat stiprinti Lietuvos vaidmenį plėtojant Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos valstybių santykius. Manoma, kad mūsų šalių bendradarbiavimas, grindžiamas abipuse parama ir bendrais interesais, ateityje apims vis naujas sritis. Aukštų pareigūnų vizitai, išaugę dvišalės prekybos rodikliai, atverti Lietuvos žemės ūkio produkcijos keliai į Kiniją rodo stiprėjančius mūsų šalių ryšius“, – sakoma premjero sveikinime.  

Informacijos šaltinis – Lietuvos respublikos Vyriausybė

2019.10.01; 07:21

Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs žurnalisto Andriaus Tapino skundą Seimo kanceliarijai bei Etikos ir procedūrų komisijai dėl sprendimo, kuriuo buvo paliktas nenagrinėtu jo skundas dėl premjero Sauliaus Skvernelio viešų pasisakymų apie jį, žurnalistą A. Tapiną, iš dalies tenkino pareiškėjo skundą: įpareigojo Seimo Etikos ir procedūrų komisiją iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą ir priteisė iš Seimo kanceliarijos jam atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
 
A. Tapinas prašė teismo panaikinti kaip nemotyvuotą ir neteisėtą Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vasario 8-osios sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą ir įpareigoti Komisiją atlikti tyrimą pagal jo sausio 22  d. pateiktą skundą. Kaip rašoma skunde teismui, gruodžio mėnesį ministras pirmininkas S. Skvernelis susitikime su Seimo liberalų frakcija paskelbė A. Tapino garbę ir orumą bei žurnalisto reputaciją žeminančias žinias.
 
A. Tapinas viešu pranešimu kreipėsi į politiką premjerą S. Skvernelį, prašydamas paneigti tikrovės neatitinkančias, žurnalisto garbę ir orumą žeminančias žinias. Ministras pirmininkas atsisakė tai padaryti, todėl pareiškėjas kreipėsi į Seimo Etikos iTeismas panaikino Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą nepradėti tyrimo dėl A.Tapino skundor procedūrų komisiją su skundu, kurio vienas iš reikalavimų yra rekomenduoti premjerui viešai atsiprašyti A. Tapino. Seimo etikos ir procedūrų komisija atsisakė pradėti tyrimą.
 
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šį administracinį ginčą, padarė išvadą, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija turi teisę nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo pateiktą skundą, bet ši komisijos diskrecija nėra absoliuti.
 
A. Tapino prašymą įpareigoti Komisiją pradėti tyrimą teismas atmetė, nes administracinis teismas negali priimti sprendimų, priskirtinų Seimo Etikos ir procedūrų komisijos kompetencijai.
 
Teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene ir žiniasklaida Sigitos Jacinevičienės-Baltaduonės teigimu, šis teismo sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.12; 17:30

Premjerui Sauliui Skverneliui svarstant apleisti šiuo metu užimamą postą Ministrų kabinete dėl pralaimėtų prezidento rinkimų, balandžio pabaigoje atliktos apklausos rodo, kad pastarąjį mėnesį 7 proc. išaugo pasitikėjimas jo vadovaujama Vyriausybe. 

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ balandžio 12 – 26 dienomis (į šį laikotarpį nepatenka S. Skvernelio deklaracijos trauktis iš pareigų) atliktų apklausų duomenimis, Vyriausybe šiuo metu pasitiki 48 proc. gyventojų (kovo mėn. pasitikėjimas siekė 41 proc.). Atitinkamai per mėnesį sumažėjo žmonių, sakančių, kad šiuo Ministrų kabinetu nepasitiki. Balandį nepasitikėjimas Vyriausybe siekė 49 proc., tuo tarpu kovo mėnesį žmonių, nurodžiusių, kad šia institucija nepasitiki, buvo 56 proc.

Taip pat per pastarąjį mėnesį net 8 proc. pakilo gyventojų pasitikėjimas Lietuvos žiniasklaida. Lietuvos žiniasklaida šiuo metu pasitiki 66 proc. ir 30 proc. mano priešingai (kovo mėn. pasitikėjo 58 proc. ir 38 proc. nepasitikėjo.)

Per pastarąjį mėnesį 6 procentiniais punktais taip pat pagerėjo teismų (pasitiki 32 proc. ir nepasitiki 59 proc.) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimai (63 proc. pasitiki ir 24 proc. nepasitiki), o 4 procentiniais punktais per šį laikotarpį ūgtelėjo gyventojų pasitikėjimas Prezidento institucija (atitinkamai 72 proc. ir 23 proc.), bažnyčia (71 proc. 19 proc.) ir „Sodra“ (62 proc. ir 31 proc.).

Apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai vis dar labiausiai pasitiki ugniagesiais – Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba pasitiki 92 proc. ir tik 6 proc. nurodo priešingai. Toliau tarp institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki, rikiuojasi Lietuvos kariuomenė (pasitiki 74 proc. ir 19 proc. nepasitiki), Prezidento institucija, Bažnyčia, policija (atitinkamai 71 proc. ir 26 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (70 proc. ir 22 proc.), Lietuvos žiniasklaida, Specialiųjų tyrimų tarnyba (63 proc.), Valstybės saugumo departamentas (62 proc. ir 24 proc.), Konstitucinis Teismas (62 proc.ir 30 proc.) ir „Sodra“.

Be šių 11 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki (daugiau nei šeši iš dešimties), dar yra 4 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima. Tai savivaldybės (58 proc. ir 36 proc.), Lietuvos bankas (56 proc. ir 37 proc.), Valstybės kontrolė (52 proc. ir 36 proc.) ir profsąjungos (42 proc. ir 37 proc.)

Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Lietuvos Seimu (nepasitiki 69 proc. ir pasitiki 28 proc.), teismais (nepasitiki 59 proc., priešingai mano 32 proc.) ir komerciniais bankais (atitinkamai 54 proc. 40 proc.). Dar yra dvi institucijos, kuriomis gyventojai daugiau nepasitiki, nei pasitiki – tai Lietuvos Vyriausybė ir prokuratūra (nepasitiki 46 proc. pasitiki 42 proc.).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.15; 08:23

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad neatsisako idėjos išeiti iš valdančiosios daugumos. Tiesa, jis pažymėjo, kad vyks dar Europos Parlemento (EP) rinkimai, po kurių tokių drastiškų sprendimų priimti gal ir nebereikės.

„Yra kaip yra, tauta pasisakė. Noriu pasveikinti tuos, kurie dalyvavo rinkimuose. Mes savo žodžio laikysimės. Konservatoriai teigia, kad surinko per 50 proc. balsų, tai jeigu taip yra, jie turi tokį didelį palaikymą, jie turės imtis atsakomybės“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

Jo manymu, jeigu EP rinkimai bus sėkmingesni – laimės daugiausiai mandatų – bus sprendžiama iš naujo, kaip pasielgti. Kitu atveju, galimybę formuoti Vyriausybę turės konservatoriai.

„Jeigu mes laimėsime EP, gausime daugiausiai balsų, tokiu atveju svarstysime, ką darysime toliau. Jeigu pralaimėsime – duosime konservatoriams formuoti Vyriausybę. Sąlyga paprasta – jeigu Gabrielius Landsbergis imasi atsakomybės, mes balsuojame už jį. Jei bus kitas variantas – mes nesutiksime ir bus išankstiniai rinkimai“, – tikino jis.

Pasak R. Karbauskio, šis sprendimas partijoje konfliktų iškelti neturėtų – „valstiečiai“ postų nesigviešią.

„Noriu pasakyti, kad mes kartu su S. Skverneliu esame viena komanda, niekada vieni kitų neišduosime ir niekada to nedarėme per tuos dvejus su puse metų. Tegu nesitiki kas nors, kad mes pradėsime vieni per kitus veikti, gvieštis valdžios. Mums tai niekada nebuvo savitikslis dalykas. Mes laikomės principo, kad jeigu neturime tautos palaikymo, jeigu laimi tie, kurie nori viską sunaikinti, ką mes esame padarę – tai tautos valia“, – tikino jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 07:09

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis neigia jo atžvilgiu išsakytą kritiką, esą pareiškimais, kad Sauliui Skverneliui pralaimėjus Prezidento rinkimus perleistų daugumą kitai partijai, siekia surinkti daugiau balsų. Jo teigimu, jam įgriso konservatorių propaganda ir, jeigu visuomenė ja tiki, sako „valstiečių“ lyderis, tegu balsuodami Prezidento rinkimuose lemia dar ir Seimo bei Vyriausybės likimą. 

Pasak R. Karbauskio, konservatorių kandidatui laimėjus Prezidento rinkimus dirbti būtų sudėtinga dėl spaudimo. Esą rinkimuose jis aiškiai mato du konservatorių kandidatus į prezidentus – Ingridą Šimonytę ir Gitaną Nausėdą. Bet ir kiti kandidatai, sako R. Karbauskis, be S. Skvernelio, yra sąlyginai konservatorių.

„(Reikės – ELTA) tą spaudimą, kuris yra daromas visomis priemonėmis, kokiomis tik įmanoma, atlaikyti dar pusantrų metų esant konservatorių prezidentui. Tai kam save kankinti? (…) Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda yra akivaizdžiai konservatorių kandidatai. Balsavimas už bet kurį kitą – irgi už konservatorius. Taip jau yra. Nėra jokių alternatyvų Sauliui – ar balsuosi už Naglį Puteiki, ar Vytenį Povilą Andriukaitį, vadinasi, balsuoji už konservatorių kandidatą, nes tokiu atveju vienas iš jų arba abu patenka į antrą turą ir mes tai laikom atsakymu“, – teigė R. Karbauskis.

LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Anot LVŽS pirmininko, jis taip pat nenorėtų dirbti esant nepalankiam visuomenės vertinimui. Pasak politiko, visuomenė yra „užgulta propaganda“ prieš valstiečius ir jeigu rinkėjai tiki, kas jiems sakoma – tegu sprendžia atiduodami balsą.

„Visuomenė yra užgulta propaganda prieš valstiečius, užgulta absoliučiai. Jeigu ji pasiduoda ir mano, kad Gabrielius Landsbergis ir ta visa grupuotė, kuri iš tikrųjų apgavinėjo Lietuvą, išvaistė, praskolino, yra geriau, jeigu nori, kad šie žmonės grįžtų valdyti, tai kam laukti rinkimų?“ – sakė R. Karbauskis užsimindamas, kad tokiomis aplinkybėmis palaikytų idėją G. Landsbergiui tapti premjeru.

Jis pateikė pavyzdį, esą kodėl sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra vienas nemėgstamiausių politikų Lietuvoje, nors „padarė be galo daug naudos Lietuvos žmonėms“.

„Atpiginti vaistai, susikalta su farmacija, alkoholio kontrolė ir visa kita. Ką su juo padarė viešieji ryšiai ir propaganda? Padarė vienu nemėgstamiausių Lietuvos politiku. Tai yra propaganda. Nė vienas buvęs sveikatos ministras nė iš tolo tiek darbų nėra padaręs Lietuvai ir jos žmonėms“, – teigė R. Karbauskis.

Jis taip pat mano, kad tokios kalbos gąsdina konservatorius, esą šie be valdančiųjų kritikos neturėtų ką pasiūlyti.

Politikas Ramūnas Karbauskis ir filosofas Krescencijus Stoškus. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Tokio scenarijaus aišku niekas nesitikėjo, nes jokia daugiau partija Lietuvos istorijoje to nedarytų, ką aš dabar šneku. Nes visoms joms valdžia yra savitikslis dalykas, kad ir kokios sąlygos, laikys ją savo rankose. Mums valdžia nėra savitikslis dalykas. Mes atėjome tarnauti žmonėms. Tai, ką aš pasakiau – yra visiška tragedija konservatoriams. Nes jie supranta – ką aš pasakiau, mes taip ir padarysime. Juk politikoje nėra įprasta, kad politikas darytų, ką sako, ir reikės prisiimti atsakomybę. O žiūrint į jų pusę, aš suprantu vieną – be pastovaus mūsų malimo, nieko nėra, ten tuščia. Majauskai ir t.t. Jeigu žmonės nori, tegu konservatoriai turi tą valdžią“, – sakė politikas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.03; 03:00

Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.

Tokia ta liaudies patarlė – gili savo turiniu ir paprasta išmintimi.

Tačiau Lietuvos premjeras jau manosi tą griovį peršokęs, antraip ar būtų vakar paskelbęs, ką po savęs paliksiąs, kai tapsiąs Prezidentu.

Dingojas, kad jis tuo tvirtai įsitikinęs – kad jau Prezidentas. O drąsa – visuomet pagirtina.

O kad drąsos S. Skverneliui nestinga, vargu ar kas tuo suabejotų. Jis buvo ir Generaliniu policijos komisaru, ir Vidaus reikalų ministru, sugebėjo per vieną dieną atleisti net tris savo ministrus, įsiskaudinti dėl Prezidentės, neatsiklausęs Prezidentės nuskristi į Izraelį ir neužsukti pas Palestinos lyderį, pasiūlyti baltarusiams jų baigiamą statyti Astravo atominę elektrinę perdaryti į dujinę, ir t.t, ir t.t.

Taigi įvardijo įpėdinius: Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Kandidatai kaip kandidatai, lyg ir nieko neprikiši. Blogiau jau tikriausiai nebebus – skaičiuojant laiką nuo buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus kadencijos.

Norime gyventi nevergaudami. Vytauto Visocko nuotr.

Šiandien – Gegužė 1-oji. Tarptautinė darbo žmonių šventė. Tad reikėtų ne švęsti ir ne ilsėtis, o dirbti.

Labora!

Iki Prezidento rinkimų liko visai nedaug. Jie įvyks Gegužės 12-ąją.

Kas dėl darbo. Visom rankom (o jų, deja, tik dvi) balsuočiau tik už Aušrą Maldeikienę, bet ji, labai gaila, jau senokai iš tos kovos pasitraukė.

Paaiškinsiu, kodėl būčiau balsavęs būtent už ją. Ji viename interviu viename portale pasakė tai, ko niekas lig šiol nėra garsiai pasakęs (arba aš nesu girdėjęs): mąstymas ir yra pats tikriausias darbas!

Nuo savęs pridurčiau: tai labai sunkus darbas, bet jo vaisiai – patys saldžiausi.

Tačiau čia iškyla klausimas: o kaip gi išmokti mąstyti?

Pritariu šimtu procentų A. Maldeikienei – reikia skaityti knygas! Ne Valinsko memuarus apie Valinską, ne Tapino kasmet kepamą „grožinę“ literatūrą, ne pupyčių spontaniškus pirstelėjimus, o tikrąją literatūrą.

Kaip atskirti tikrąją nuo netikros? Į tai – sunkiausia atsakyti. Bet šiokį tokį patarimą galėčiau duoti (nemokamai).

  1. Ne visuomet gražus, blizgus viršelis reiškia gerą knygą. Geriausia knyga – aptriušusiu viršeliu (reiškia, ją skaitė daug protingų žmonių).
  2. Knygos storis – visiškai nieko nereiškia.
  3. Nesivadovaukite jokia reklama, nes tai – pati tikriausia apgaulė.
  4. Taip vadinamose Knygų mugėse – dar blogiau, ir dar daugiau šlamšto, nes gera knyga mėgsta tylą, o ne triukšmą.
  5. Sužinokite apie autorius, kurie neserga puikybe (puikybė – didžiausia nuodėmė ir nesąmonė).
  6. Vadovaukitės tik savo širdimi, protu ir intuicija.
Knygos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Iš visų devynių kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidentus, regis dauguma težino Orvelo „Gyvulių ūkį“. Iš ko sprendžiu? O gi iš to, kad daugelis politikų jį tik ir cituoja, na, dar „Šauniojo Šveiko nuotykius“. Vienas ne taip seniai buvęs vienas iš trijų aukščiausiųjų politikų net yra sakęs, jog „Šveiko…“ autorius neva esąs ne Hašekas, o Havelas…

Visaip su tais politikais būna…

Tiek tų pamokslų : dar kartą su Gegužės 1-ąja, darbo žmonių švente!

Mąstykime (tai reiškia – dirbkime) visi, belaukdami Gegužės 12-osios.

2019.05.01; 06:50

Kandidatas į prezidentus Saulius Skvernelis tikina, kad būdamas šalies vadovu, aiškinsis, kas atsakingas už Lietuvoje veikusius JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimus.

„Taip, kelsiu kalėjimų klausimą. Visuomet, kada ateina į Vyriausybę sprendimas, kad mums reikia į depozitą dėti 100 ar 130 tūkst. eurų, kad būtų išmokėta tiems asmenims, kurie galimai buvo kankinami, visąlaik klausiu prokuroro – kaip tyrimas. Ikiteisminis tyrimas turi pasakyti, kas buvo, kas už tai atsakingas, kas tuos pinigus, dolerius lagaminėlyje į Lietuva įvežė, kur jie buvo paskleisti. Atsakymo nėra“, – sakė S. Skvernelis.

ELTA primena, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) praėjusiais metais paskelbė, kad 2005-2006 m. Lietuvoje veikė slaptas JAV CŽV kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti. 

EŽTT priteisė 130 tūkst. eurų Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje. Kaip teigiama JAV pareigūnų, jis priklausė „Al Qaedai“ ir prisidėjo prie Rugsėjo 11-osios išpuolių. Šiuo metu Abu Zubaydah yra kalinamas Kuboje, Gvantanamo bazėje. 

JAV Senatas 2014 metų pabaigoje paviešino ataskaitą apie CŽV veiklą, kurioje rašoma apie įtariamųjų terorizmu kankinimus slaptuose įkalinimo centruose po teroristinių Rugsėjo 11 dienos išpuolių. Nors ataskaitoje šalys įvardintos nebuvo, kelios nevyriausybinės organizacijos, o taip pat ir kalinto A. Zubaydah advokatė tikino, kad tai vyko ir Lietuvoje. Šalyje veikęs centras vadintas „violetiniu“. Lietuvos pareigūnai CŽV kalėjimo buvimo nepripažįsta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.01; 12:30

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybės kanceliarija, besikreipdama į teismą dėl žurnalistų, gina savo teises. Jis taip neigia esą tai žiniasklaidos persekiojimas. 

Jo teigimu, Lietuva yra teisinė valstybė, o kreipimasis į teismą yra numatytas Konstitucijoje.

„Viena iš esminių valstybės stiprybių yra tai, kad esame teisinė valstybė. Kreipimasis į teismą yra kiekvienos institucijos ir piliečio konstitucinė teisė. Ir jeigu jūs galvojate, kad savo teises ginti teisme yra persekiojimas, tai aš su tokia pozicija nesutinku“, – Seime Vyriausybės valandoje sakė premjeras.

Replikuodamas į liberalo Gintaro Vaičekausko klausimą, premjeras taip pat pridėjo, kad vienas iš didžiausių pasiekimų, kad Lietuvoje galime turėti nešališką, nepriklausomą sprendimą, kurį priima teismas.

Kaip jau buvo skelbta, Vyriausybės kanceliarija kreipėsi į teismą siekdama įrodyti, kad 15min. tyrimų žurnalistai savo asmeninėse „Facebook“ paskyrose esą paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.26; 00:01

Latvijos verslininkas ir buvęs politikas Ainaras Šleseris teigia, kad Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis, sakydamas, jog latviai ir lietuviai yra konkurentai, o ne broliai, yra teisus.

„Ministras pirmininkas yra pasakęs, kad mes esame ne broliai, o konkurentai. Tiesą sakant, jis yra teisus. Mes ir esame konkurentai. Turime remti konkurenciją, tačiau turime remti atvirą ir sąžiningą konkurenciją, vienodas teises visiems. Mes būsime broliai per konkurenciją, jei ji bus sąžininga. Priešingu atveju, nebūsime nei broliai, nei konkurentai, o priešai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė A. Šleseris.

ELTA primena, kad, kaip kiek anksčiau skelbė portalas LRT.lt, Lazdijuose viešėjęs į prezidento postą kandidatuojantis S. Skvernelis pareiškė, jog latviai lietuviams yra ne broliai, o konkurentai ekonomikos srityje.

„Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėtume apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų“, – tuomet kalbėjo premjeras.

Pats S. Skvernelis vėliau savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad nacionalinio transliuotojo internetiniame portale pateikta citata yra netiksli. Nors kartu ir tvirtino, kad su Latvija ekonomikos srityje yra konkurentai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritiškai įvertino tokį S. Skvernelio žingsnį užsienio politikoje. Pasak šalies vadovės, reikia didelių sugebėjimų daryti tokią tarptautinę gėdą. 

„Pastaruoju metu sugebėta grįžti iš Izraelio komandiruotės su protesto nota iš Palestinos. Sugebėta pasakyti kai ką apie artimiausius kaimynus. Reikia didelių sugebėjimų iš premjero pusės daryti tokią tarptautinę gėdą“, – žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

Lukas Blekaitis (ELTA)
 
2019.04.04; 02:30

Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Užsienio reikalų komitete trečiadienį rengtame uždarame posėdyje dėl santykių su Baltarusija konservatoriai, pasigedę premjero, iš posėdžio išėjo jam dar nepasibaigus. 

Pasak Seimo nario konservatoriaus Audroniaus Ažubalio, premjeras buvo kviestas į posėdį jam tinkamiausiu metu. 

„Kvietėme premjerą į konstitucinį komitetą, kaip ir įrašyta konstituciniame akte, kad jis pateiktų informaciją apie jo vykdomą politiką Baltarusijos atžvilgiu ir pateiktų informaciją apie siūlymą Baltarusijoje konvertuoti atominę elektrinę į dujinę jėgainę. Žinodami jo didelį užimtumą pasiūlėme, kad jis pasirinktų jam tinkamą laiką“, – sakė A. Ažubalis. 

A. Ažubalis pabrėžė, kad premjeras S. Skvernelis į posėdį neatvyko. 

„Posėdyje, kuris buvo sušauktas, matėme energetikos ministrą, matėme vicekanclerį Deividą Matulionį, bet mūsų pagrindinis klausimas yra išgirsti premjero pasisakymus ir atsakymus, nes už premjero parašą ir premjero politiką pirmiausia atsako pats premjeras“, – kalbėjo jis. 

„Todėl nematydami jokios galimybės diskutuoti apie tai su labai gerbtinais žmonėmis, bet ne su tais, kurie deda parašą ir ne tais, kurie konstruoja Vyriausybės politiką, mes tiesiog palikome šitą neeilinį posėdį“, – sakė parlamentaras. 

A. Ažubalis teigė, kad iš kitų Vyriausybės narių paaiškinimo, kodėl premjeras nedalyvavo posėdyje, įtikinamo atsakymo nesulaukė. 

„Jie paaiškino, kad premjeras labai užsiėmęs“, – sakė A. Ažubalis. 

ELTA primena, kad Baltarusija kartu su rusų inžinieriais stato AE netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmasis elektrinės energijos blokas, planuojama, pradės veikti šių metų pabaigoje, antrasis – 2020-aisiais. 

Premjeras kovo pradžioje laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoj Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.

Donatas Zinkevičius (ELTA)
 
2019.03.28; 00:05

Arvydas Valionis, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.

Pavasarį gamta praneša apie prasidedantį perkūnijų sezoną. Politinio gyvenimo kasdienybėje perkūnijos trankosi visais metų laikais. Įprastai jų pagausėja rinkiminių kampanijų metu. Tuomet žiniasklaida į pirmą planą dažnai iškelia trivialiąją politiką, keliančią pagiežos taurę į konkurento sveikatą.

Įstrigo atminty kaimyno užsieniečio Gūtenmorgeno pasiūlytas pasižvalgymo po valstybę eksperimentas – kaip pirstelėjus institucijai, partijai ar valdžiažmogiui galima daryti perkūnijas, po kurių dažniausiai prasideda panaši į Alzheimerį tyla. Medikai primena apie bent penkis galimus pirstelėjimus per parą, tai esą natūralus fiziologinis veiksmas. Bet kai viešumoje pagadinamas oras  – fui…

O‘key. Ar po kiekvieno pirstelėjimo galima išgirsti perkūniją? Ypač dabar, kai atsirado virtinė kandidatų, lūkuruojančių prie Prezidentūros durų. Medijų lokatoriai operatyviai fiksuoja kiekvieną joms įtartiną garsą, liežuvio tonaciją, kai kurių būsimų prezidentų intelekto koeficientą. Iššifravus politinio konteksto triukšmą, į viešąją erdvę tuojau siunčiama dramatiška žinia – žiūrėkite, klausykite, ką šneka „būsimasis“ valstybės vadovas, iš kur jis toks išlindęs…

O tų slėpiningai keistų dalykų nors vežimu vežki, nes ne visi kasdienybės įvykiai gali būti pavaldūs mūsų įsivaizduotos tvarkos modeliui. Būtų velniškai nuobodu gyventi idealioje eterio aplinkoje, tad televizijos pokalbių šou atgaivina atminty primirštą prieš keliolika metų ištartą V. Šustausko tezę: „Kartais susimąstau: kodėl Kirkilas gali būti ministras, o aš – ne?“

Rašytojas A. Nyka-Niliūnas rėžė ypač skausmingai: „Žiniasklaida nužudys pasaulį.“ Šių dienų aplinkybėmis, sakyčiau, ji pasaulio nesunaikins, bet santykius, pavyzdžiui, su artimiausiais kaimynais gali lengvabūdiškai paaštrinti, kad būtų peno televizijoms, radijui, laikraščiams, internetui. Kam kreipti dėmesį, ar tos žinios turinys yra tikras, svarbu, kad tai yra kai kam politiškai labai „aktualu“.

Turime šių dienų pavyzdį. Nacionalinis transliuotojas į ministro pirmininko S. Skvernelio  lūpas įdeda citatą, pasakytą per  rinkiminę agitaciją Lazdijuose: „latviai mums ne broliai, o konkurentai“. Ši žinia tuojau didelėmis antraštėmis buvo ištransliuota Latvijos laikraščiuose, interneto portaluose palydėta nepagarbiais komentarais Lietuvos ir jos vyriausybės vadovo adresu. Beje, šią citatą TV ekranuose pakiliai atkartojo ir Lietuvos Respublikos Prezidentė.

Prasidėjus šurmuliui, paaiškėja, kad tekstas turėjo skambėti kitaip: “Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėti apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų  didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų.“ Keli išrankioti ir ne taip sudėlioti žodžiai – ir štai jums po eilinio provokacinio pirstelėjimo nugriaudėjo didžiausia perkūnija nuo Nemuno iki Dauguvos. Lietuvos valstybė patyrė tarptautinę gėdą.

Šio incidento vertinimas, manding, nieko rimto nežada. Tvyro ramiai abejingas požiūris, tad vargu, ar šį Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimą dėl Nacionalinio transliuotojo cenzūruotos citatos rimtai išnagrinės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir taip pat tokia raiškia antrašte pagarsins išvadą, operatyviai atsiprašys kaimynų, o ne po mėnesio.

Girdint Nacionalinio transliuotojo deklaruojamą teisingumą kovoje su pažeidimais, susidarė įspūdis, kad ir šiai žiniasklaidos priemonei kartais galioja dvigubi standartai – šįkart ji apsimetė tarsi būtų nekalta, sakyčiau, pasimėgaudama (be budinčio vidinio cenzoriaus) įžeidė kamynus. Juk taip mums patinka nuo ryto iki vakaro ką nors įžeidinėti, ypač politiniame kontekste.

Šių dienų žiniasklaidai pravartu prisiminti poeto Just. Marcinkevičiaus ištarmę: „Žodi, ištiesink mūsų gyvenimą!“ Bet nevalia mėgautis luošinant pavienius likimus, dviprasmiškomis tuščiakalbėmis niekinti politinius konkurentus, neieškoti priežasčių esmės, o knaisiotis purvinose pasekmėse ir t.t.

Kiek politinių pirstelėjimų pastaraisiais metais nukreipta link Astravo atominės elektrinės. Europos Sąjunga, reikšdama tariamą solidarumą su Lietuva dėl Astravo AE, galimai leis pastatyti šį branduolinį monstrą Lietuvos ir Europos Sąjungos pasienyje, bet pamiršo, kaip ji imperatyviai įsakė uždaryti Ignalinos AE.

Šiurpulį kelia pirmo nepriklausomos Baltarusijos valstybės vadovo S. Šuškevičius žodžiai: „Atominė elektrinė Astrave yra skirta, reikalui esant, nušluoti Lietuvą nuo žemės paviršiaus.“ Ne vien jis nori „nušluoti Lietuvą“, padaryti mūsų valstybę priešakine galimo būsimo fronto linija.

Kai pirsčiojama, išsiskiria dujos. Ar ne todėl gimė „saliamoniškas“ ministro pirmininko S. Skvernelio pasiūlymas baltarusiams vietoj atominės vystyti dujinę jėgainę…

Eksperimentais patvirtinta: susilpnėjus atminčiai, įsiaudrina vaizduotė…

O kodėl mūsų visuomenė negalėtų vieningai pirstelėti politiniam elitui – kokios partijos, kurie valdžiažmogiai nudaigojo Visagino atominės elektrinės idėją, leidusią iškilti Astravui? Prisiminkime viešą informaciją: 2011 m. birželį  valstybė jau buvo pasirinkusi strateginį Visagino atominės elektrinės  investuotoją – Japonijos kompaniją „Hitachi“. Paviešinta, kad tai bus didžiausia tiesioginė užsienio investicija su 6 000 darbo vietų, 27-35 milijardais litų padidins bendrąjį vidaus produktą…. Patyliukais buvo pamirštas šis branduolinės energetikos objektas, nors  Nacionalinėje energetikos strategijoje buvo tvirtinta – iki 2015 metų pastatyti Visagino atominę elektrinę.

Tokie vieši pirsčiojimai (kai nėra konstruktyvios diplomatinės veiklos ir rezultatų) suerzino Baltarusiją. Ji vis daugiau krovinių ėmė siųsti per Latviją, aplenkdama Klaipėdos uostą. Pernai krovinių srautas link Latvijos padidėjo 10 proc.; nemažėja ir šių metų Baltarusijos eksporto apimtys.

STT per medijas pirsčioja apie tariamai sugautus įtariamuosius, galimai padariusius korupcinius nusikaltimus, bet beveik negirdime perkūnijų teismuose. Kai kurios bylos per ilgą laiką dingsta iš prisiminimų, o kai kurios nagrinėjamos metų metus. Kaip kad „garsioji“ bylelė apie  Europos krepšinio čempionato organizavimo Lietuvoje tariamus nesklandumus. Praėjo du Europos krepšinio čempionatai, o byla, pasirodo, vis dar be paskutinio taško.

Kiek pirsčiojimo perkūnijų lydėjo dešimt metų trūkusią Darbo partijos bylą. Kokia bausmę skyrė teismas, žinome. Bet nutylima jos ilgamečio nagrinėjimo kaina. Viešojoje erdvėje šmėkštelėjo vieno asmens paskaičiavimas, kad ši byla valstybės biudžetui galėjusi kainuoti apie 10 milijonų eurų!!! Brr…

Pirsčiojama dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Ko gero, nepriklausomybės metais neturėjome taip neatsakingai dirbančio Seimo. Ką veikia tautos išrinktieji, jeigu plenariniuose posėdžiuose nagrinėjami ir priimami teisės aktai nedalyvaujant net pusei seimūnų. Už masišką nedalyvavimą posėdžiuose – šiukštu, sako Konstitucinis Teismas, sumažinti Seimo nario atlyginimą. Net pirmą pavasario sesijos posėdžio dieną po pietų darbą tęsė vos 63 parlamentarai… Kurioje valstybės institucijoje galima nedirbti tiesioginio darbo dieną, dienų dienas ir gauti atlyginimą, bet valstybę reprezentuojančioje institucijoje tai kasdienybė?

Apmaudu, kad šie reikalai Seimo valdybai dzin… Gal pribrendo reikalas piliečiams skelbti apkaltą Seimui, kurio nariai viešai laužo konstitucinę Seimo nario priesaiką? Apklausos rodo, kad 68 proc. piliečių nepatenkinti Seimu dėl tokio požiūrio į darbą ir teisės aktų priėmimo praktiką. Seimas, kaip institucija, praradusi piliečių pasitikėjimą, velkasi apklausų sąrašo gale.

Tokie pirstelėjimai verčia ieškoti išeities: norint atsakingai iškuopti tokią kompromituojančią valstybės valdymo aplinką, reikia gero nepartinio šūdvežio.

2019.03.28; 06:00

Slaptai.lt skelbia apžvalgininko, MRU docento Virgio Valentinavičiaus politinį komentarą. Dėmesio centre – Prezidentės D.Grybauskaitės ir premjero S.Skvernelio priešprieša, Rusijos kišimosi į Lietuvos politinį gyvenimą ypatumai, teroristinio akto prieš musulmonus Naujojoje Zelandijoje pamokos, keistos kai kurių kandidatų į Lietuvos prezidento postą draugystės…

Pokalbio trukmė – 18 minučių.

 2019.03.20; 08:00

Vytenis Andriukaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Iki šalies vadovo rinkimų likus mažiau nei dviem mėnesiams, prezidentinių reitingų lentelėje pokyčiai vyksta tik už lyderių trejetuko, kuriame prezidento posto siekiantys ekonomistas Gitanas Nausėda, konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė ir premjeras Saulius Skvernelis, ribų. Paskutinės gyventojų apklausos rodo, kad filosofas Arvydas Juozaitis užleido kurį laiką turėtą ketvirtą reitingų lentelės poziciją socialdemokratų keliamam eurokomisarui Vyteniui Povilui Andriukaičiui. 

Tačiau, nepaisant savotiško įšalo prezidentiniuose reitinguose, rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kelis dešimtmečius atliekamos požiūrio į visuomenės veikėjus apklausos signalizuoja, kad sunerimti turėtų ne tik poziciją praradęs A. Juozaitis, bet ir rekordiškai blogų vertinimų sulaukiantis S. Skvernelis.

Ambiciją tapti šalies vadovu pastarosiomis dienomis aktyviai reikšti ėmęs S. Skvernelis palankiausiai vertinamų politikų sąraše tik ketvirtas, jį lenkia V. P. Andriukaitis. Maža to, kaip parodė vasario mėnesio apklausa, premjeras dar niekada (nuo 2015 m.) nebuvo taip blogai vertinamas kaip šiuo metu. Lyginant su ankstesne apklausa, S. Skvernelio teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumas dar labiau padidėjo ir šiuo metu siekia minus 8 proc. (prieš mėnesį buvo minus 1 proc.). 

Prisimenant 2016 m. lapkritį, laiką, kuomet jis buvo paskirtas Vyriausybės vadovu, pastarieji visuomenės požiūrio į S. Skvernelį rodikliai – savotiškas premjero palankaus vertinimo dekadansas.

Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Tuo tarpu A. Juozaitis, nors ir nėra laikomas prezidento rinkimų favoritu, susiduria su kiek kitokio pobūdžio problema – žinomumu. Filosofas tarp pirmojo penketuko kandidatų išsiskiria tuo, kad apie jį net 8 proc. gyventojų nėra nieko girdėję. Šiuo atžvilgiu blogesnį rezultatą turi tik prezidentinių reitingų dugne esantis Seimo narys Mindaugas Puidokas.

Paskutinės gyventojų apklausos rodo, kad prezidentiniuose reitinguose didžiausią palaikymą išlaiko ekonomistas G. Nausėda. Už jį 2019 m. vasario mėnesį ketino balsuoti daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų. Lyginant su analogiška gyventojų apklausa 2018 m. lapkričio mėnesį – prezidentinių reitingų lyderio palaikymas keitėsi tik tyrimo rezultatų paklaidos ribose – sumažėjo (1,9 proc.). Jis, turėdamas panašų teigiamų ir neigiamų vertinimų santykį į prezidentės Dalios Grybauskaitės, tarp kandidatų į prezidentus yra lyderis ir palankaus visuomenės veikėjų vertinimo reitinge. 

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 15-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, antroje vietoje pagal gyventojų palaikymą yra konservatorių keliama buvusi finansų ministrė I. Šimonytė – už ją šiuo metu ketina balsuoti penktadalis (20 proc.) šalies gyventojų. Per paskutinius 3 mėnesius (lyginant su 2018 m. lapkričio apklausa) jos palaikymas nepakito (prieš 3 mėnesius palaikymas siekė 20,2 proc.). 

Premjero S. Skvernelio sausį paskelbtas apsisprendimas dalyvauti šalies vadovo rinkimuose ir netrukus po to deklaruota „valstiečių“ parama premjero prezidentinio reitingo neišaugino. Už S. Skvernelį prezidento rinkimuose ketina balsuoti septintadalis (14,2 proc.) Lietuvos gyventojų (panaši dalis jį palaikė ir prieš 3 mėnesius – 13,4 proc.). 

Reitingų lyderių trejetukui nesikeičiant, rokiruotė įvyko tarp ketvirtosios ir penktosios pozicijų. 

Kurį laiką ketvirtoje vietoje buvusį filosofą A. Juozaitį (4,4 proc.) pakeitė socialdemokratų keliamas eurokomisaras V.P. Andriukaitis (4,8 proc.). Prieš tris mėnesius A. Juozaitį palaikė 3,6 proc., o V. P. Andriukaitį – 3 proc. šalies piliečių. Nežymiai didesniam eurokomisaro gyventojų palaikymui įtakos galėjo turėti tai, kad atliekant pastarąją apklausą jis jau buvo oficialiai pranešęs, kad dalyvaus prezidento rinkimuose.
Arvydas Juozaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Šeštoje vietoje – Seimo narys Naglis Puteikis. Už jį ketina balsuoti 3proc. apklaustų gyventojų, prieš tris mėnesius tokių buvo 2,6 proc. Iškart po N. Puteikio rikiuojasi liberalų į prezidentus keliamas europarlamentaras Petras Auštrevičius (2,4 proc., 2018 m. lapkričio mėnesį palaikymas siekė 2,7 proc.). 

Prezidentinį reitingą užbaigia pasisekimo nesulaukusią iniciatyvą vienytis nesisteminiams kandidatams demonstravęs Seimo narys M. Puidokas. Jį remia 1,4 proc. šalies piliečių. Paskutinis reitingų lentelėje – vienas pirmųjų apie dalyvavimą prezidento rinkimuose pranešęs europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Jį palaiko 1,2 proc. gyventojų (prieš 3 mėnesius tokių buvo 1 proc.).

Prezidento posto taip pat siekti ketinančių europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio ir Seimo nario Petro Gražulio duomenų reitingų lentelėje nėra. Vasario mėnesio apklausa prasidėjo anksčiau nei V. Tomaševskis ir P. Gražulis paskelbė, kad jie ketina dalyvauti rinkimuose.

Septintadalis (15 proc.) respondentų kol kas nėra apsisprendę, už ką jie norėtų balsuoti būsimuose prezidento rinkimuose, o 7 proc. gyventojų atsakė, kad jie nebalsuotų nė už vieną iš jiems apklausos kortelėje pateiktų galimų kandidatų. 

Tuo tarpu kelis dešimtmečius kas mėnesį „Baltijos tyrimų“ vykdomos palankiai ir nepalankiai vertinamų visuomenės veikėjų tendencijos gali pasufleruoti ir esamos dinamikos prezidentiniuose reitinguose priežastis: kodėl premjero S. Skvernelio prezidentinis reitingas iš esmės neperlipa 15 proc. ribos, kokią rinkėjų dalį vyksiančiuose rinkimuose yra pajėgus patraukti A. Juozaitis ir pan.

Atliekamų apklausų duomenys rodo, kad visuomenės pasitikėjimas kandidatais į prezidentus laikui bėgant stipriai keitėsi. Pavyzdžiui, I. Šimonytė, prieš aštuonetą metų turėjusi didelį neigiamą skirtumą tarp teigiamų ir neigiamų vertinimų, šiuo metu yra tarp geriausiai vertinamų politikų apskritai. Tuo tarpu premjero istorija priešinga – per kelerius metus jis iš teigiamų vertinimų aukštumų nusirito į blogiau vertinamų politikų gretas. 

Palankiausiai yra vertinamas prezidentinių reitingų lyderis G. Nausėda. Du trečdaliai (66 proc.) jį vertina palankiai ir kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) nepalankiai. Dešimtadalis (11 proc.) respondentų apie šį politiką neturi nuomonės ir 1 proc. atsakė, kad pirmą kartą girdi tokią pavardę.

Analizuojant palankių ir nepalankių vertinimų santykį, matyti, kad šiuo metu G. Nausėdą palankiai vertina lygiai tokia pat dalis respondentų kaip ir vieną iš geriausiai vertinamų visuomenės veikėjų apskritai – prezidentę Dalią Grybauskaitę (abiejų teigiamų ir neigiamų vertinimų santykis – plius 44).

Antroji šiame reitinge rikiuojasi I. Šimonytė, ji šiuo metu yra antroje vietoje (50 proc. ją vertina palankiai, 37 proc. nepalankiai). 12 proc. apklaustųjų apie I. Šimonytę neturi nuomonės ir dar 1 proc. teigia, kad nieko negirdėjo apie tokią politikę.

Buvusi finansų ministrė „Baltijos tyrimų“ kompanijos apklausose analizuojama nuo 2011 m. lapkričio mėnesio. 2011-2013 metais ji buvo vertinama daugiau nepalankiai nei palankiai (prasčiausi vertinimai buvo 2011 m. gruodį – 28 proc. tada ją vertino palankiai ir 61 proc. nepalankiai). 

Trečiojoje vietoje – V. P. Andriukaitis, jį 43 proc. įvertino palankiai ir 35 proc. nepalankiai, 19 proc. apie jį neturėjo nuomonės ir dar 3 proc. negirdėjo apie tokį politiką.

Su teigiamu – neigiamu vertinimu rezultatu eurokomisaras pastarąjį mėnesį iš trečiosios vietos išstūmė S. Skvernelį. Tačiau palankiausiai V. P. Andriukaitis buvo vertinamas prieš du dešimtmečius – 1999 m. balandžio – birželio mėnesiais (šeši iš dešimties jį vertino palankiai ir penktadalis nepalankiai), o nepalankiausiai jį gyventojai vertino 2002 m. lapkritį (26 proc. tada įvertino palankiai ir 59 proc. nepalankiai). 

Tuo tarpu S. Skvernelis, kaip parodė paskutinė apklausa, dar niekada nebuvo taip blogai vertinamas kaip šiuo metu. Pusė (49 proc.) suaugusių šalies gyventojų vertina nepalankiai, keturi iš dešimties (41 proc.) vertina palankiai. 9 proc. gyventojų nurodė, kad apie premjerą neturi nuomonės ir 1 proc., kad nieko apie jį negirdėjo.

Tarp visuomenės veikėjų „Baltijos tyrimų“ apklausuose S. Skvernelis pradėtas analizuoti nuo 2015 m. spalio mėnesio, o palankiausi jo vertinimai buvo po to, kai 2016 m. lapkritį, kai jis buvo paskirtas Lietuvos ministru pirmininku (74 proc. jį tada vertinio palankiai ir 17 proc. nepalankiai).

Toliau reitinge rikiuojasi P. Auštrevičius. Septintoje prezidentinių reitingų lentelės vietoje esantį europarlamentarą keturi iš dešimties (39 proc.) šiuo metu jį vertina palankiai ir kiek mažesnė dalis (37 proc.) nepalankiai. Šiuo atžvilgiu politikas palankiau vertinamas nei jį prezidentiniuose reitinguose lenkiantys N. Puteikis ar A. Juozaitis. Penktadalis (20 proc.) apie P. Auštrevičių neturi nuomonės ir 4 proc. nėra apskritai girdėję apie tokį politiką.

Palankiausiai P. Auštrevičius buvo vertinamas 2004-2005 metais (2004 m. birželį jį palankiai vertino 60 proc., nepalankiai 22 proc.).
Europarlamentaro Petro Auštrevičiaus biuras Vilniuje. Slaptai.lt nuotrauka
 
A. Juozaitį šiuo metu 35 proc. apklaustų gyventojų vertina palankiai ir 31 proc. nepalankiai, ketvirtadalis (26 proc.) nežino, kaip jį vertinti ir beveik dešimtadalis (8 proc.) nėra nieko apie jį girdėję. Šiuo aspektu A. Juozaitis išsiskiria tarp prezidento posto siekiančių ir šiuo metu į prezidentinius reitingus įtrauktų politikų. Didesnį nežinomumą turi tik M. Puidokas (10 proc.).

Galima sakyti, kad prezidentiniuose reitinguose S. Skverneliui koją kiša santykinai didelis nepalankių vertinimų procentas, o A. Juozaičiui, taip pat siekiančiam prezidento posto, problemų kyla su žinomumu. 

Aštriais pasisakymais garsėjančiam N. Puteikiui pastarojo mėnesio vertinimai taip pat yra blogiausi nuo tada, kada jis buvo įtrauktas į šią apklausą. Tarp patikimiausių šalies visuomenės veikėjų N. Puteikis analizuojamas nuo 2014 metų balandžio. Šiuo metu jį palankiai vertina trečdalis (34 proc.) šalies gyventojų, beveik pusė (47 proc.) nepalankiai. Šeštadalis (17 proc.) nežino, kaip vertinti N. Puteikį, ir 2 proc. nieko apie jį negirdėjo.

Palankiausi N. Puteikio vertinimai buvo 2015 metų spalį (49 proc. jį tuo metu vertino palankiai ir 26 proc. nepalankiai), o daugiausiai nepalankių vertinimų šis politikas sulaukė 2019 m. vasarį (47 proc. jį įvertino nepalankiai).

Valentiną Mazuronį ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų pastarąjį mėnesį įvertino palankiai, o pusė (51 proc.) nepalankiai. Penktadalis (21 proc.) apie prezidento postą siekiantį europarlamentarą neturi konkrečios nuomonės ir 4 proc. nieko apie jį negirdėjo.

V. Mazuronis „Baltijos tyrimų“ apklausose analizuojamas nuo 2008 m. pradžios – palankiausiai jį gyventojai iki šiol vertino 2014 m. kovą (51 proc. tada įvertino palankiai ir 32 proc. nepalankiai), o daugiausiai nepalankių vertinimų buvo 2016 m. birželį (31 proc. vertino palankiai ir 57 proc. nepalankiai). Tuomet V. Mazuronis po nesėkmingų Seimo rinkimų buvo dar neseniai pasitraukęs iš korupcija įtariamos Darbo partijos vadovo posto. 

M. Puidoką šeštadalis (17proc.) apklaustų gyventojų šiuo metu vertina palankiai, kas antras (48 proc.) – nepalankiai. Ketvirtadalis (25 proc.), nors ir žino apie kontraversiškai vertinamą Seimo narį, tačiau nuomonės apie jį neturi. Dešimtadalis (10 proc.) tvirtina nieko apie M. Puidoką nėra negirdėję.

Valdemarą Tomaševski septintadalis (14 proc.) respondentų šiuo metu vertina palankiai, šeši iš dešimties (61 proc.) įvertino nepalankiai. Penktadalis (21 proc.) neturi nuomonės apie jį ir 4 proc. apie europarlamentarą nėra girdėję.

V. Tomaševski apklausose analizuojamas nuo 2009 m. birželio ir visą tą laiką jis gyventojų yra vertinamas daugiau nepalankiai, nei palankiai. Nepalankiausiai jis buvo įvertintas 2014 m. balandį (9 proc. vertino palankiai ir 78 proc. nepalankiai).

Petras Gražulis apklausose buvo analizuojamas nuo 2010 m. lapkričio iki 2016 m. rugsėjo, per visą tą laikotarpį jis gyventojų buvo vertinamas daugiau nepalankiai, nei palankiai. Nepalankiausiai P. Gražulis buvo įvertintas 2016 m. rugpjūtį (31 proc. vertino palankiai ir 62 proc. nepalankiai), o geriausiai jį gyventojai vertino 2013 m. liepą (41 proc. tada įvertino palankiai ir 48 proc. nepalankiai).

Benas Brunalas (ELTA)
 
2019.03.19; 11:00

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad prezidentės išsakyta kritika premjerui Sauliui Skverneliui yra bandymas paveikti politinį procesą. R. Karbauskis neslepia esąs pasipiktinęs D. Grybauskaitės teiginiu, kad premjero sprendimai užtraukia tarptautinę gėdą Lietuvai. Jo teigimu, premjeras kontraversiškai įvertintu pasisakymu, esą latviai nėra broliai, o konkurentai, santykių su Latvija nesugadino. Pasak jo, jie ir taip, daugiausiai dėl prezidentės kaltės, yra blogi.

R. Karbauskis pabrėžė, kad dėl prezidentės sekmadienį išsakytų teiginių svarstė kreiptis ir į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK). 

„Mes visi žinome, kad negalima daryti jokių politinių pareiškimų rinkimų dieną, nes galima daryti įtaką rinkimų procesui. O prezidentė išvadina premjero politiką gėdinga. Aš klausiau partijos kolegų, ar nereikėtų kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją išaiškinimo“, – Eltai kalbėjo R. Karbauskis. 

Jis teigė iš principo nesutinkantis su prezidente, teigiančia, kad premjero sprendimai užsienio politikoje yra gėdingi. Jo teigimu, būtent D. Grybauskaitės vadovavimo šaliai laikotarpiu sėkmių užsienio politikoje praktiškai nebuvo. 

„Pirmiausia, jeigu šnekant apie sėkmes, tai reikėtų pasakyti, kad sėkmių užsienio politikoje pastaruoju laikotarpiu – pastaruosius dešimt metų – praktiškai neturėjome“, – sakė R. Karbauskis. Jo teigimu, prezidentė yra neteisi ir sakydama, kad su niekuo nederintas premjero pasiūlymas Baltarusijai dėl Astravo atominės elektrinės yra antikoinstitucinis. 

„Labai keista girdėti, kad premjero pasiūlymas Baltarusijai yra antikonstitucinis. Kiek man yra žinoma, šiuo klausimo prezidentė niekada jokių pasiūlymų neturėjo. Galima teigti, kad geras pasiūlymas ar blogas, galima jį kritikuoti, bet sakyti, kad kreipimasis pats savaime yra problema, kad tai antikonstitucinis – kuria prasme?“, – klausė R. Karbauskis. 

Politikas apskritai abejojo, ar premjero pasiūlymai dėl Lietuvos pašonėje statomos nesaugios Astravo atominės elektrinės yra susiję su užsienio politika.

„Kiek tai yra susiję su Lietuvos saugumu – taip, tai yra užsienio politika. Bet, kita vertus, tai yra ekonominis pasiūlymas“, – sakė R. Karbauskis ir pabrėžė, kad prezidentė negali tiesiog kritikuoti, o turi duoti ir konkrečius pasiūlymus.

„Prezidentė neturėtų dabar šnekėti apie tai, kad sprendimas atitinka Konstituciją ar ne. Ji turėtų šnekėti, ar geras pasiūlymas, ar ne. Tai tokios kritikos dabar nėra. O rinkimų dieną dabartinis pareiškimas yra absoliučiai politinis ir tai rodo, kad dedamos maksimalios pastangos veikti politinį procesą“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis. 

R. Karbauskis tvirtino, kad nėra susipažinęs su kontekstu, dėl ko, prakalbęs apie santykius su Latvija, yra kritikuojamas S. Skvernelis. Tačiau, pabrėžė jis, galįs garantuoti, kad S. Skvernelis deda visas pastangas, jog santykiai su Latvija būtų geri. 

„Aš net nežinodamas konteksto galiu pasakyti, kad santykiai su Latvija yra labai blogi, ir tai, kad prezidentė nevažiavo paminėti Latvijos šimtmečio, yra vienas iš pavyzdžių, kokioje būklėje yra tie santykiai. Kiek man žinoma, premjeras deda visas pastangas, kad tie santykiai gerėtų, ir aš tikiuosi, kad tas santykių pagerėjimas įvyks“, – sakė R. Karbauskis. 

Sekmadienį rinkimų į merus antrajame ture balsavusi prezidentė sukritikavo premjerą dėl pasisakymo apie Latviją bei anksčiau vykusio vizito į Izraelį. Pasak jos, reikia didelių sugebėjimų, kad darytum tokią tarptautinę gėdą, kokią daro premjeras. 

„Pastaruoju metu sugebėta grįžti iš Izraelio komandiruotės su protesto nota iš Palestinos. Sugebėta pasakyti kai ką apie artimiausius kaimynus. Reikia didelių sugebėjimų iš premjero pusės daryti tokią tarptautinę gėdą“, – žurnalistams sekmadienį sakė D. Grybauskaitė. 

Pats premjeras nuo komentarų susilaiko. 

„Rinkimų dieną premjeras susilaikys nuo politinių pareiškimų ir jų komentavimo“, – Eltai sakė S. Skvernelio patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Beržinskas.

S. Skvernelis susikaukė kritikos ir dėl Baltarusijai pateikto siūlymo dėl Astravo atominės elektrinės. Pasak prezidentės, tai, kad premjeras savo veiksmų nederino su Prezidentūra, pažeidžia Konstituciją.

„Konstitucija numato, kad sprendimus priima tik prezidentas, užsienio politika vykdoma kartu su Vyriausybe. Kadangi nebuvo derinta ši tema, o tai yra strateginis užsienio politikos tikslas, manau, kad tai antikonstitucinis veiksmas“, – žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

Prieš savaitę Vyriausybė pranešė, kad premjeras laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoj Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.

Kaip skelbė portalas LRT.lt, penktadienį Lazdijuose viešėjęs į prezidento postą kandidatuojantis ministras pirmininkas S. Skvernelis pareiškė, jog latviai lietuviams yra ne broliai, o konkurentai ekonomikos srityje.

„Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėti apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų“, – tuomet kalbėjo premjeras.

Pats S. Skvernelis vėliau savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad nacionalinio transliuotojo internetiniame portale pateikta citata yra netiksli. Nors kartu ir tvirtino, kad su Latvija ekonomikos srityje yra konkurentai.

ELTA primena, kad viešos kritikos ir Palestinos notos Vyriausybės vadovas susilaukė dėl savo vizito į Izraelį. Palestina pasipiktino tuo, kad S. Skvernelio vizito Izraelyje metu jis taip ir neapsilankė Palestinoje, taip pat, kad S. Skvernelį vizito Rytų Jeruzalėje metu lydėjo Izraelio ambasadorius. Pasak Palestinos, taip Lietuva pažeidė tarptautinės teisės normas ir bendrą Europos Sąjungos politiką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.18; 06:00

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, jog tai, kad ministras pirmininkas su ja nederinęs pateikė Baltarusijai pasiūlymą dėl Astravo atominės elektrinės (AE), yra antikonstitucinis veiksmas. 

„Matau, kad (pasiūlymą – ELTA) įvertino specialistai ir ekspertai. Dėl derinimo galiu tik vieną pasakyti: Konstitucija numato, kad sprendimus priima tik prezidentas, užsienio politika vykdoma kartu su Vyriausybe. Kadangi nebuvo derinta ši tema, o tai yra strateginis užsienio politikos tikslas, manau, kad tai antikonstitucinis veiksmas“, – žurnalistams sakė D. Grybauskaitė. 

Kaip ELTA jau skelbė, prieš savaitę Vyriausybė pranešė, kad premjeras laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoj Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.

S. Skvernelis ketvirtadienį Eltai teigė, kad šis klausimas yra Vyriausybės kompetencijoje, bei leido suprasti, jog pasiūlymas su prezidente D. Grybauskaite derintas nebuvo.

„Kodėl turėčiau tai daryti? Ir Vyriausybė yra atsakinga už užsienio politiką. Čia yra mūsų saugumo klausimai“, – paklaustas, ar derino pasiūlymą Baltarusijai su prezidente, Eltai sakė S. Skvernelis.

Kaip rašė tut.by, Baltarusijos energetikos ministerija neįžvelgia prasmės premjero pasiūlyme pakeisti Astravo AE dujine jėgaine. Taip, pasak portalo, pareiškė Baltarusijos energetikos ministerijos branduolinės energetikos departamento direktorius Vasilijus Poliuchovičius.

Tuo metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį Seime sakė, kad Lietuvos pozicija Astravo AE atžvilgiu nesikeičia, o premjero pasiūlymas požiūrio į elektrinę nepaneigia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.17; 16:30