Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir premjeras Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nors karantino sąlygomis gyvenantys šalies piliečiai teigia patirią ne tik finansinių, bet ir psichologinių bei fizinių pasekmių sveikatai, už viruso sukeltos krizės suvaldymą atsakingų politikų – sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos ir premjero Sauliaus Skvernelio darbą yra linkę vertinti teigiamai.
 
Ekspertės teigimu, tam, kad visuomenės nepalankiai vertinamo ir pastaruoju metu daug kritikos susilaukiančio ministro A. Verygos darbas įvertintas teigiamai, įtakos, ko gero, turi šokas, kurį sukėlė koronaviruso sukelta krizė. Kai kuriuos išryškėjusius duomenis vertinant atsakingų asmenų darbą, pabrėžia sociologė, galima paaiškinti tik remiantis žmogaus psichologija.  
 
Visuomenė, kaip rodo rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlika apklausa, mano, kad kova su koronavirusu užtruks 2–3 mėnesius ir, nepaisant jau dabar patiriamų nuostolių, teigia nesibaiminanti dar griežtesnių karantino kontrolės priemonių.
 
Valstybei susidūrus su koronaviruso grėsme, šalies gyventojai teigiamai vertina politikus, priėmusius sprendimus, skirtus suvaldyti pandemijos sukeltos krizės padarinius. Nepaisant viešojoje erdvėje reikšto skepsio dėl kai kurių priimtų ar vilkintų priimti sprendimų, 58 proc. gyventojų sako teigiamai vertiną Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo A. Verygos darbą. Tai rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ kovo 24–26 dienomis atlikta visuomenės apklausa.
 
Gerokai daugiau nei trečdalis (37 proc.) šalies gyventojų teigia, kad ministras dirba blogai. Tuo tarpu 6 procentai respondentų apie tai, kaip A. Veryga dirbo, kai Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos buvo įvesta ekstremali padėtis ir karantinas, nuomonės teigė neturį.
 
Pastarąją savaitę krizės kontrolę į savo rankas perėmusio premjero Sauliaus Skvernelio darbą gerai vertina 55 proc. gyventojų. Reikia pažymėti, kad premjeras, nors ir buvo esminių sprendimų, organizuojant situacijos valdymą šalyje, epicentre, krizės valdymą koordinuojančiam komitetui vadovauti pradėjo nuo kovo 25 d. „Baltijos tyrimų“ apklausa atlikta būtent tuo metu. Kita vertus, premjero deklaruoti pažadai medikams didinti atlyginimus buvo išsakyti jau šiai apklausai pasibaigus.
 
Trečdalis (31 proc.) šalies gyventojų Vyriausybės vadovo darbą įvertino blogai. 14 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
 
Stebint „Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų duomenis, į akis krinta tai, kad ministrą A. Verygą bei premjerą S. Skvernelį kur kas palankiau vertina moterys nei vyrai. A. Verygos darbo vertinimo atveju šis skirtumas yra itin ryškus.  Kaip rodo apklausa, gerai vertinančių A. Verygos darbą tarp moterų net 20 procentinių punktų daugiau nei tokių yra tarp vyrų. Moterys geriau nei vyrai vertina ir premjero darbą, tačiau čia skirtumas mažesnis, siekia 15 procentinių punktų.
 
Sociologė stebisi A. Verygos darbo įvertinimu: tai psichologinės priežastys
 
Komentuodama apklausos rezultatus sociologė, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė teigia, kad palankus tiek S. Skvernelio, tiek A. Verygos darbo vertinimas yra susijęs su susiklosčiusios krizinės situacijos specifiškumu. Šokas, teigia R. Ališauskienė, kurį žmonėms sukėlė koronavirusas, ko gero, sudarė prielaidas tradiciškai nepalankiai vertinamam A. Verygai sulaukti gero visuomenės atgarsio.
 
„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

„Tokioje situacijoje žmonės daugiau dėmesio kreipia į specialistus, o Aurelijus Veryga visuomenėje matomas ir kaip medikas, ne tik kaip politikas. Be to, jis labai daug rodomas žiniasklaidoje. Šiuo metu jis apskritai, ko gero, labiausiai matomas žmogus Lietuvoje. Be to, jis kalba apie tuos dalykus, kurie yra žmonėms aktualūs. Nors jis ir sulaukia kritikos, bet jis sudaro dirbančio žmogaus įspūdį“, – samprotavo R. Ališauskienė.
 
Jos teigimu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vertinimo rezultatai gauti atlikus tyrimą po pirmosios karantino savaitės.
„Žmonės buvo šoko būsenos, galbūt ieškojo orientyro, ko klausyti ir kuo galima pasitikėti. Kalbančių nespecialistų daug, o Aurelijus Veryga turi ir įgaliojimus, ir dar yra sveikatos srities specialistas“,  – Eltai sakė sociologė.
 
Pasak jos, nestebina ir premjero S. Skvernelio vertinimas. Vyriausybės vadovas, teigė ji, būdamas atsakingas už situaciją, dažniau kalba bendrais klausimais, kaip suvaldyti visą krizę ir jos keliamus padarinius ekonomikai. Visgi, samprotavo R. Ališauskienė, panašu, kad A. Veryga ir toliau liks viešojo dėmesio epicentre.
 
„Baltijos tyrimų“ kas mėnesį sudaromose palankaus ir nepalankaus visuomenės veikėjų reitinge tiek S. Skvernelis, tiek A. Veryga yra vertinami labiau neigiamai nei teigiamai. Vasario mėnesio duomenimis, premjerą palankiai vertino 41 proc., o nepalankiai 49 proc. gyventojų. Tuo tarpu A. Verygą atitinkamai 29 proc. ir 62 proc.
 
Ekspertė pabrėžia, kad 24–26 dienomis atlikta apklausa nėra analogiška aukščiau minėtai, nes žmonių klausta konkrečiai, kaip vertinamas politikų darbas krizės metu. Tačiau, neabejojo R. Ališauskienė, gana pozityvūs šių dviejų politikų darbo vertinimo rezultatai turėtų daryti įtaką ir tam, kaip visuomenė toliau vertins ministro ir premjero asmenį.
 
„Jei atsižvelgsime į tai, kad per pirmą savaitę darbo vertinimas buvo geras, galima manyti, kad ir bendras politiko vertinimas bus pagerėjęs. Tai nėra tapatūs, tačiau susiję vertinimai“, – teigė sociologė.
 
Jei bendri rodikliai tiek A. Verygos, tiek S. Skvernelio atžvilgiu sociologės nenustebino, vienas apklausų metu surinktų duomenų rodmuo R. Ališauskienei pasirodė analogų neturintis. Tai, kad A. Verygą moterys žymiai geriau vertina nei vyrai, ekspertės teigimu, yra įdomus rezultatas.
 
„Tokių ryškių išsiskyrimų nebuvo anksčiau. Net jei būdavo vertinama politikė moteris, tokio ryškaus išsiskyrimo tarp vyrų ir moterų pozicijų nebūdavo. Skirtumas tikrai yra labai didelis“, – teigė ji.
 
Sociologės teigimu, tokius rezultatus, ko gero, lemia tai, kad moterys dėl susiklosčiusios situacijos stresuoja labiau nei vyrai.
 
„Moterys galbūt labiau stresuoja ir jaučia psichologinę įtampą, nes krizė psichologiškai labiau paveikė būtent moteris. Jos labiau linkusios ir dėl savęs, ir dėl artimųjų sielotis. Kitas dalykas, moterys labiau linkusios pasitikėti medikais. Galbūt dėl viso to ir yra orientuojamasi į žmogų, kuris yra atsakingas už šios krizės suvaldymą. Tai psichologinis elementas“, – apibendrino sociologė.
 
Visuomenė tikisi, kad kova su koronavirusu truks du tris mėnesius
 
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, šalies gyventojai dažniausiai mano, kad kova su koronavirusu Lietuvoje užtruks 2 arba 3 mėnesius. 34 proc. respondentų teigė, kad situacija gali tęstis 3 mėnesius, o 29 proc. piliečių, kad 2 mėn. Kas dešimtas apklaustasis mano, kad ši kova gali tęstis 4-5 mėnesius (9 proc.) ar net 6 mėnesius (11 proc.).
 
„Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų duomenimis, absoliuti dauguma gyventojų nerimauja dėl savo artimųjų sveikatos. Tai deklaravo 94 proc. gyventojų. Tuo tarpu dėl savo sveikatos susirūpinusių šiek tiek mažiau – 83 proc. Daugiau nei pusė apklaustųjų (61 proc.) nerimauja, kad praras darbą ir pajamas.
 
Labiausiai trūksta informacijos dėl valdžios paramos ir vaistų
 
Apklausą atlikusi visuomenės nuomonės tyrimų kompanija išskyrė svarbiausias klausimų grupes, kurias gyventojai dažniausiai paminėjo paklausti apie informacijos poreikius karantino metu.
 
Pirmiausia tai informacija apie pandemijos sukeltos krizės ekonomines ir finansines pasekmes bei jų valdymą.
Vilnius karantino metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Taip pat pageidaujama informacijos apie sveikatą ir susirgimų prevenciją bei informacijos apie taikomus apribojimus, teisėsaugos ir teisėtvarkos klausimus. Logistikos klausimai, grįžimo iš užsienio karantino metu galimybės taip pat atsidūrė klausimų grupėje, kuriais visuomenė norėtų turėti daugiau informacijos.
 
Visuomenė pritartų griežtesnėms karantino priemonėms
 
Atlikta apklausa parodė, kad 92 proc. gyventojų pritaria grįžusių iš užsienio izoliavimui 14 dienų. 71 proc. pritaria griežtesnėms saviizoliacijos sąlygoms, kai būtų leidžiama iš namų išeiti tik būtiniausiais atvejais. Tuo tarpu 61 proc. pritartų judėjimo šalies viduje ribojimui – kai iš gyvenvietės išvykti būtų leidžiama tik su specialiais leidimais.
 
Jaučia poveikį psichinei ir fizinei sveikatai
 
Tai, kad koronaviruso pandemija ir ją suvaldyti skirtos priemonės neigiamai veikia psichologinę būseną teigia pajutę 66 proc. respondentų. 28 proc. šalies piliečių sakosi pajautę fizinės savijautos sutrikimus. Fizinės sveikatos pablogėjimą dažniausiai jaučia vyrai ir jaunesni nei 30 metų gyventojai. Tuo tarpu psichologinės būsenos pablogėjimu dažniau skundžiasi moterys ir vyresni nei 50 metų žmonės.
 
Karantinas jau paveikė piliečių finansinę padėtį
 
Karantinas neigiamai paveikė ir finansinę piliečių padėtį. Daugiau nei trečdalis (39 proc.) gyventojų tvirtina, kad po pirmosios karantino savaitės jaučia finansinės padėties pablogėjimą. Galiausiai 33 proc. apklaustųjų tvirtino, kad dėl karantino įvestų apribojimų nukentėjo jų profesinė veikla.
 
 
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2020 m. kovo 24-26 d. atliko reprezentatyvią 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą (CAWI). Iš viso apklausta 517 gyventojų. Rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinio punkto.
 
2020.04.03; 13:30

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Ar gali būti dar blogiau? Liaudies išmintis byloja, kad niekados nėra taip blogai, jog negalėtų būti dar blogiau. O patys išmintingiausi sako štai taip: nėra ko nusiminti, bus blogiau. Esą dar ne laikas raudoti, ogi džiaukis tuo, ką dabar turi, vertink dabartį kaip didžiausią dovaną, nes greitai gali netekti net tų paprasčiausių patogumų, kuriuos laikei savaime suprantamais dalykais.

Andai sapnavau, kad prasidėjo pasaulio pabaiga. Vis tik labai nusigandau tik tada, kai ryte perskaičiau Palmyros horoskopą, skelbiantį, jog tos nakties visi sapnai išsipildo. Sunku papasakoti tai, koks jaučiausi tąsyk prislėgtas nerimo, nusiminęs, vaikščiojau panarinęs galvą, nes baisiai graužė sąžinę dėl to, kad galiu užtraukti nelaimę visai žmonijai kaip pasaulio pabaigos užkratas.

Tačiau ir toliau smagiai bėgo dienos, pasaulis nesibaigė, atsigavau ir aš, nusprendęs, kad mano blogieji sapnai nesipildo, tiesą sakant, kaip ir gerieji. Sunku buvo susitūrėti nepasigyrus kiekvienam sutiktajam, kad mano košmarai neįtakoja pasaulio likimo, nuo mano sapnų pasaulis dar nepražus. Kitas dalykas, kad žmonės kraipydavo galvas kažko nesupratę. Žmonėms apskritai būdinga nesuprasti, jie daug dalykų nesupranta, kol gyvi vaikšto šalia vienas kito, tik perskaitę užrašus kapinėse ant antkapių, kartais ima ir pajunta tai, kaip kažkokia mintis šovė į galvą. Ketinau prašyti savo artimųjų, kad ant mano antkapio būtų iškaltas paauksuotas užrašas: „Čia ilsisi žmogus, kuris neužtraukė pasauliui pabaigos“. Tačiau dabar jau nesu toks tikras nei dėl pasaulio, nei dėl savęs paties.

Kitas pasakys, kad šioje keblioje situacijoje turėtume vengti niūrių minčių, juolab nedora yra skleisti panikos nuotaikas. Dabar – priešingai – turėtume paremti vienas kitą dar ir morališkai, palaikyti užkilusį ūpą aukščiausiame taške, neleisti sau ir kitiems nusiridenti į apačią dvasiškai. Kaip sako rusai, geriau yra kristi į purvą nosimis nei leisti nusmukti dvasia.

Dvasios stiprybės palaikymui pravartu būtų mums visiems rytais išeiti į balkoną ir paploti sau patiems, audringai paploti! Nusipelnėme tokios pagarbos, niekas neturi teisės tuo suabejoti! O jeigu ir mūsų tarpe – neduokDie! – atsiras vienas kitas sunkios dvasios užkrato platintojas, užsilikęs nuo kadais kadės pesimistas, prie kiekvieno likutinio pesimisto reikės pristatyti po du optimistus su civiliniais rūbais. Galop apsipirkti dabar maisto parduotuvėse turėtų būti leista tik su optimisto pažymėjimu, be to, už tiek, kiek esate sukaupęs optimisto taškų.

Optimizmas. Slaptai.lt nuotr.

Kalbėjome apie tai, kaip būtų galima pakelti nuotaiką gyviesiems, tačiau drauge aš noriu paguosti ir nuraminti mirusiuosius: jums vis dėlto pasisekė, nes neteko matyti to, kaip antai išlaisvintoje Tėvynėje prasikala ir jau kelia į viršų galvelę gražiai sužaliavęs policinės valstybės daigelis!

Kai aplink - vieni pesimistai
Kai aplink – vieni pesimistai

Buvęs policininkas, dabar vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis grįžtančius tėvynainius pavadino nežmonėmis. O kas čia tokio, – klausiate, – sudėtinga padėtis šalyje, be to, pats laikas būtų pradėti pratintis prie policinės valstybės žargono.   

Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis pranešė apie ketinimus stebėti ir fiksuoti visus neigiamus pasisakymus, verčiančius abejoti valstybės institucijų priimamais sprendimais https://slaptai.lt/g-landsbergis-praso-vsd-vadovo-placiau-paaiskinti-ketinima-fiksuoti-visus-neigiamus-pasisakymus/. Kalbėti nebus uždrausta, gražūs pasisakymai apie valdžią bus net paskatinami dovanėlėmis, tačiau jau dabar, parengiamojoje policinės valstybės stadijoje, yra rekomenduojama kritinius savo pastebėjimus išsakyti į giliai iškastą duobę, po to pasistengiant užkasti ją ir prislėgti dideliu akmeniu, kad pilietinio sąmoningumo žodis neprasisunktų.

                                  X X X

                                  N mieste

                                  besibaigiant nakčiai

                                  kaskart surenkami neatpažinti lavonai

                                  ir išvežiojami į

                                  labirinto

                                  gilumą

 

                                  gerai neišryškintame dar fone

                                  rikiuote pasirodžiusio tarnybos mašinos

                                  drėkina gausybės asfaltą

                                  (kliūna net žolei!)

                                  nuplauna

                                  užaugusius nelygumus

                                  ir

                                  netrukus

                                  trotuarais

                                  pabyra

                                  gyvieji

                                  žinduoliai

                                  vyrai

                                  kartais

                                  vaikai

                                  dažniausiai

                                  moterys

                           (Bus daugiau)

2020.03.28; 14:27

Klausimai veja klausimus

Po žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės penktadienį feisbuke pasidalintų nuotraukų, kuriose užfiksuoti šokiruojantys vaizdai iš Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriaus – jame medikai priversti vienkartinius apsauginius drabužius saugoti maišeliuose ir naudoti ne vieną kartą – bei premjero Sauliaus Skvernelio paraginimo atleisti Kauno klinikinės ligoninės direktorių Albiną Naudžiūną, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paskelbė, jog A. Naudžiūną nušalina nuo pareigų, kol dėl įvykio atliekamas tarnybinis tyrimas.
 
Jo teigimu, įstaigai buvo skirta pakankamai priemonių iš rezervo, o papildomai dėl jų pati ligoninė, anot A. Verygos, nesikreipė.
 
„Jei tai tiesa, toks Kauno klinikinės ligoninės vadovo elgesys yra mažų mažiausiai neatsakingas. Dar daugiau – taip rizikuojama ne tik pacientų, bet ir infekcinių ligų skyriuje dirbančių medikų sveikata, sukeliant realų pavojų jiems visiems. Naudojant tuos pačius vienkartinius rūbus gali užsikrėsti ne tik stebimi pacientai, bet ir medikai. Tai dirbtinai sukelta didžiulė rizika daugelio žmonių sveikatai, nes dirbant su pacientais, kurie stebimi, bet dar nenustačius jiems koronaviruso, yra didžiulis pavojus pavojingai infekcijai plisti. Tai ne vieta ir ne laikas taupyti! Šiai gydymo įstaigai buvo skirta priemonių iš rezervo. O papildomai, kiek žinau, nebuvo kreiptasi“, – penktadienį feisbuke parašė A. Veryga.
 
„Todėl reaguodami į situaciją imamės veiksmų. Pavesta atsakingiems SAM teisininkams, bendradarbiaujant su kitu įstaigos dalininku Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), skubos tvarka atlikti tarnybinį tyrimą dėl šios situacijos. Tuo tarpu kol jis bus atliekamas, ligoninės vadovas nušalinamas nuo pareigų – jį laikinai pakeis vienas iš direktoriaus pavaduotojų. Šiuo metu teisininkai rengia reikiamus dokumentus. Greitai, pasibaigus tarnybiniam tyrimui, bus priimti ir atitinkami sprendimai dėl ligoninės vadovo“, – pridūrė A. Veryga.
 
Ministras patikino, kad vienkartiniai drabužiai neturėtų būti naudojami kelis kartus.
 
„Reikiamų asmens saugos priemonių su infekciniais pacientais dirbančios gydymo įstaigos turi, jų gauna iš rezervo, kai tik paprašo. Tad vienkartiniai rūbai neturi būti taupomi – nes jie yra vienkartiniai. Be to, nuolat perkamos asmens saugos priemonės, dar šį savaitgalį naujausia siunta pasieks jas“, – pridūrė A. Veryga.
 
Pati D. Žeimytė-Bilienė, penktadienį pasidalinusi nuotraukomis, teigė, kad toks vaizdas šokiruoja. Pasak jos, medikai vienkartinius drabužius po kiekvienos pamainos sudeda į maišelius, o atvykę į darbą kitai pamainai, tuos pačius panaudotus vienkartinius drabužius yra priversti rengtis iš naujo, nes ligoninė stokoja resursų.
 
Kaunas. Laisvės alėja. Slaptai.lt nuotr.

„Man rašo, kad sistema dabar ten tokia – nusirengi ir įdedi į maišą. Užrašai vardą. Atėjęs sekančią pamainą susirandi savo maišiuką ir rengiesi vėl. Rengiesi dar kartą. Vienkartinius rūbus. Infekcinėje ligoninėje. Suprantat? Kosmosas kažkoks. Ligoninė taupo, nes nieko neturi.
Žiūriu aš į tuos maišus ir galvoju – ar kas nors iš priimančių sprendimus realiai supranta kokioj, atsiprašau už tą žodį, šūdinoj situacijos yra mūsų medikai? Gal jiems reikia tuos rūbus atvežti ir paprašyti apsirengti, kad suprastų?“, – pasipiktinimo neslėpė D. Žeimytė-Bilienė.
Į tai sureagavo premjeras S. Skvernelis.
 
„Tai – skandalinga ir pasibaisėtina. Dar daugiau – tai nusikalstama! Ministras A. Veryga privalo nedelsdamas atleisti Kauno klinikinės ligoninės vadovą. Laukiu išsamių Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės ir atsakingų asmenų paaiškinimų. Labai tikiuosi, kad tai nėra ir ministerijos neveiklumo rezutatas, nes jei taip – atitinkami sprendimai tikrai bus priimti“, – teigė S. Skvernelis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.28; 07:34

Premjeras Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Iki Seimo rinkimų likus beveik pusmečiui, intriga partinių reitingų lentelėje niekur nedingsta. Kurį laiką smukęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) populiarumas pastaruoju metu augo sparčiausiai ir iš esmės susilygino su antroje reitingų lentelės vietoje jau kurį laiką įsitvirtinusių socialdemokratų palaikymo procentu. Kiek žymesnį šoktelėjimą reitingų lentelėje rodė ir Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis.
 
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir toliau lieka pirmi. Nors lyginant su 2019 m. gruodžio mėnesio apklausų duomenimis, konservatorių palaikymas iš esmės neaugo, gausiausią frakciją Seime turinti opozicinė partija nuo artimiausios savo varžovės yra atitrūkusi daugiau nei 6 procentiniais punktais. 
 
Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 13–26 dienomis atliktos apklausos, už konservatorius, jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, balsą atiduotų 17,8 proc. Lietuvos piliečių. 2019 m. pabaigoje tokią poziciją reiškė 16,6 proc. apklaustų gyventojų.
 
Kiek daugiau nei dešimtadalis (11,4 proc.) respondentų teigė ketiną balsuoti už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Analogiškoje apklausoje prieš du mėnesius tokių piliečių buvo 12,2 proc.
 
Už Gintauto Palucko vedamos LSDP nugarų – Ramūno Karbauskio pirmininkaujami „valstiečiai“. Šios valdančiosios partijos reitingas per pastaruosius kelis mėnesius augo sparčiausiai – 4,1 procentinio punkto. To pakako, kad LVŽS vėl grįžtų į geriausiai vertinamų partijų trejetuką., Kad palaiko „valstiečius“ šiuo metu prisipažįsta 11 proc. respondentų. 2019 m. gruodžio mėnesį tokių buvo 6,9 proc.
 
Didesnį nei penkių procentų palaikymą (tarp visų suaugusių šalies gyventojų) šiuo metu turi ir Liberalų sąjūdis (8,5 proc.). Lyginant su analogiška apklausa prieš du mėnesius, liberalų palaikytojų gretos padidėjo 3 procentiniais punktais. Tuo tarpu Viktoro Uspaskicho įkurtos ir vadovaujamos Darbo partijos reitingai per pastaruosius du mėnesius sublogo. Šiuo metu atsigauti po patirto fiasko pastaruosiuose Seimo rinkimuose bandančius „darbiečius“ palaiko 6,7 proc. piliečių, 2019 m. pabaigoje tokių buvo 8,9 proc.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
 
Ties 5 procentų palaikymo riba jau kuris laikas suskasi apie persitvarkymą kalbanti ir jungtis su Artūro Zuoko ir Artūro Paulausko vadovaujamomis jėgomis ketinanti Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija Tvarka ir teisingumas. Šiuo metu „tvarkiečius“ palaiko 4,9 proc. gyventojų, prieš du mėnesius tokių buvo 5,5 proc.
 
Likusių partijų populiarumas nesiekia 5 proc.
 
Toliau reitingų lentelėje su 3,7 proc. palaikymu rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Prieš du mėnesių paramą šiai politinei jėgai deklaravo 4,2 proc. piliečių. Aušrinės Armonaitės vedamą Laisvės partiją palaiko 3 proc. respondentų (prieš du mėnesius tokių buvo 2,3 proc.).
 
Sudaryto reitingo dugne – valdančioji Lietuvos socialdemokratų darbo partija (šiuo metu palaiko 2,3 proc. prieš du mėnesius populiarumas siekė 2,2 proc.), Artūro Zuoko pirmininkaujama Lietuvos laisvės sąjunga/liberalai (atitinkamai 2,1 proc. ir 2,2 proc.). Sąrašą užbaigia Naglio Puteikio vedama Centro partija „Gerovės Lietuva“ (1,9 proc. ir 3,1 proc.).
 
Kiek daugiau nei ketvirtadalis (26,7 proc.) respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
 
Sociologė: „valstiečių“ reitingo ūgtelėjimą lėmė iš pareigų besitraukiantis R. Karbauskis, įtakos turės – koronavirusas
 
Komentuodama apklausos rezultatus sociologė, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė sako, kad šoktelėjusį valdančiųjų „valstiečių“ reitingą galėjo lemti tiek pasigirdusios kalbos, kad premjeras Saulius Skvernelis gali vėl vesti LVŽS sąrašą rudenį vyksiančiuose parlamento rinkimuose, tiek nepopuliariausio Lietuvos politiko – R. Karbauskio – pareiškimai apie traukimąsi iš „valstiečių“ frakcijos seniūno bei Seimo Kultūros komiteto pirmininko pareigų. Taip pat, atkreipia dėmesį sociologė, įtakos galėjo turėti ir tai, kad nuo rudens sesijoje valdančiųjų priimtų nepopuliarių sprendimų bei aštrias diskusijas kėlusio 2020 m. biudžeto svarstymo jau praėjo nemažai laiko.
 
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų reitingas kaip ir atsistatė, nes rudenį jų palaikymas sukosi apie 11 procentų. Būtent nuo rudens „valstiečių“ palaikymas ėmė mažėti. Tuomet buvo svarstomas biudžetas, kalbėta apie automobilių mokesčius (automobilių taršos  ELTA). Kitaip tariant, kalbėta apie tuos dalykus, kurie žmonėms nepatinka. Taip pat rudenį buvo nemažai konfliktų su Tėvynės sąjunga ir kitais“,  Eltai teigė R. Ališauskienė.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
„Kitas dalykas – partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis buvo mažiau aktyvus. Jis apsiskelbė, kad išeina iš frakcijos pirmininkų ir Seimo kultūros komiteto vadovo posto. Kita vertus, kalbos, kad Saulius Skvernelis gali būti pirmas sąraše taip pat galėjo turėti įtakos“,  pridūrė sociologė. Pasak jos, nepaisant to, kad pats premjeras dar nepatvirtino, ar tęs politinę karjerą su „valstiečiais“ vien viešojoje erdvėje išsakytos kalbos apie tokią galimybę galėjo turėti įtakos LVŽS reitingui.
 
„Saulius Skvernelis, kad ir kaip ten būtų, tarp valdančiųjų yra populiariausias, ir tai LVŽS duoda pliusą, o ne minusą“,  akcentavo R. Ališauskienė.
 
Mokslininkė pažymėjo, kad, ko gero, „valstiečių“ reitingas šoktelėjo ne tiek kitų partijų elektorato, kiek neapsisprendusių, už ką balsuoti, sąskaita.
 
„Ko gero, LVŽS reitingas augo ne kitų partijų sąskaita. Galime matyti, kad sumažėjo ta dalis, kuri dar nėra apsisprendusi, už kažką balsuoti. Jų, lyginant su ankstesne apklausa, 3,5 procentinio punkto mažiau, o „valstiečių“ palaikymas išaugo 4 proc.. Iš esmės tai tas pats“,  aiškino R. Ališauskienė.
 
Visgi, jos teigimu, pernelyg sureikšminti „valstiečių“ reitingo ūgtelėjimo nereikėtų. Pasvyravimai, akcentuoja R. Ališauskienė, gali priklausyti tiesiog nuo didesnių ar mažesnių tarppartinių konfliktų.
 
„Dabar tik kovo pradžia, o reitingo pasvyravimai yra veikiami didesnių ar mažesnių lokalinių skandalų. Tad iki rudens situacija dar gali stipriai keistis: galima ir neblogai per tą laiką pasirodyti, bet galima ir stipriai nudegti“,  aiškino R. Ališauskienė.
 
Kaip vieną iš veiksnių, galinčių turėti svarbios įtakos „valstiečių“ bei kitų partijų reitingui, sociologė įvardino valstybės dorojimąsi su Europoje sparčiai plintančiu koronavirusu. Ypač, akcentavo R. Ališauskienė, bent jau reitingų atžvilgiu, tai itin aktualu valdantiesiems. Jos teigimu, tam tikrą vaidmenį čia gali suvaidinti Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijos centro vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis šiuo metu vienas prasčiausiai vertinamų politikų. Tačiau, samprotavo sociologė, Vyriausybei sugebėjus situaciją dėl koronaviruso suvaldyti, ministras galėtų užsidirbti ne tik sau, bet ir savo atstovaujamai „valstiečių“ partijai svarbaus visuomenės palaikymo.
 
„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

„Šiuo metu vienas iš daugiausiai viešai kalbančių žmonių Lietuvoje yra sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis pagal nepopuliarumą yra vienas iš lyderių, tačiau, kita vertus, viskas priklausys ir nuo to, kaip toliau bus valdoma situacija dėl koronaviruso. Jis gali ir nemažai pliusų partijai atnešti. Bet čia, reikia pabrėžti, yra slydi situacija, viskas labai priklausys nuo to, kaip seksis suvaldyti situaciją. Nuo to priklausys, ar ministras išjos ant balto žirgo, ar tiesiog nukris į dar gilesnę pelkę“,  apibendrino R. Ališauskienė.  
 
Apklausa vyko 2020 m. vasario 1326 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1030 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.12; 11:13

Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr..

Buvusi finansų ministrė ir kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė teigia, kad sutikusi vesti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą Seimo rinkimuose, šiai partijai elektoratą išplėsti neleidžiančių „stiklinių lubų“ „pramušti“ nesistengs.
 
Politikės tvirtinimu, rinkimuose vesdama konservatorių sąrašą bei kartu siekdama Vyriausybės vadovės posto, taikysis į tuos žmonės, kurie yra pasiilgę racionalesnės politikos.
 
Panašius reikalavimus, tvirtina ji, keltų ir politiniams partneriams, jei visgi konservatoriams tektų formuoti valdančiąją daugumą.
 
Eltai duotame interviu I. Šimonytė taip pat teigė, kad kol kas per anksti įvardinti tas politines jėgas, su kuriomis ji matytų ar priešingai – net neįsivaizduotų bendradarbiavimo po rudenį įvyksiančių rinkimų. Politikė tikra tik dėl to, kad tai, jog ji, eidama ministrės pirmininkės pareigas, nesusidurtų su problema, kuri ištiko dabartinį premjerą Saulių Skvernelį. Tai, kad ji nepriklauso partijai, akcentuoja I. Šimonytė, priešingai nei S. Skverneliui, tikrai nėra problema. Politikės įsitikinimu, dabartinės valdžios darbas strigo ne dėl to, kad premjeras nepriklauso „valstiečiams“, bet dėl to, kad pats siekė tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiu.
 
Daug kalbama apie tai, ar Ingridai Šimonytei pavyks pramušti konservatorių lubas. Einate su šia mintimi kaip tikslu ar tiesiog sutikusi vesti partijos sąrašą turite kitų interesų?
 
Aš iš savo politinės patirties žinau: kad ir ką darytum, visada bus teorijų, kurių tu negali nugalėti. Tad šias teorijas aš paliksiu politologams, jų reikalas yra analizuoti, daryti išvadas, prognozuoti. Aš neinu lubų mušti, tiesiog apsvarsčiau ir priėmiau šį pasiūlymą, manau, kad žmonės pasirinks, o kiek tokių žmonių bus – pamatysime. Per prezidento kampaniją taip pat buvo prognozuojama daug visokiausių dalykų: kai kurie iš jų pasitvirtino, kai kurie ne. Manau, kad šiame procese visada smagiausias dalykas yra netikėtumas ir galimybė neįsipaišyti į teoriją. Aš neinu tam, kad kažką gelbėčiau, kaip kažkam gali pasirodyti… Tai buvo mano sprendimas, ar aš galiu prisiimti tokią atsakomybę, ar negaliu, ar aš galėsiu kažką žmonėms pasiūlyti per kampaniją ir po jos, ar ne.
 
Tokiu atveju, kokia yra jūsų vizija, paskatinusi eiti konservatorių sąrašo priekyje. Jūs tapsite šios partijos rinkimų kampanijos veidu, jūs transliuosite pagrindines partijos idėjas. Kokie yra tikslai, kurių sieksite rudenį?
 
Daugiau bus galima apie tai pakalbėti, kai bus pristatyta programa ir sąrašas. O pačios politinės idėjos… Man atrodo, kad aš nenueisiu labai toli nuo tų dalykų, kurie buvo man asmeniškai svarbūs per prezidento rinkimų kampaniją… Prezidentinėje kampanijoje daug kas sakydavo, kad tai, ką aš kalbu, yra neįmanoma padaryti, nes tai gali padaryti tik Vyriausybė. Tai galbūt dabar bus galima pasižiūrėti, ar Vyriausybei bus įmanoma tai padaryti.
 
O kalbant tiksliau, tai mano pagrindinis noras būtų per kampaniją neformuoti kažkokių lūkesčių stebuklinėms pasakoms. Problemos, kurias mes turime spręsti: ar tai būtų žema ekonomikos (kuriama – ELTA) pridėtinė vertė, ar iš to kylančios problemos – mažas biudžetas ir gana sudėtingos padėties viešasis sektorius… Visi šie iššūkiai nėra kažkokiu stebukliniu būdu išsprendžiami. Aš nesu tas žmogus, kuris pasakytų, kad ateisiu ir iš nieko neimsiu, visiems duosiu, kad pensijų dydis bus toks, algos bus tokios… Aš manau, kad reikia užsibrėžti keletą esminių dalykų, kuriuos galima bent jau pradėti daryti per kadenciją, o ne šimtą reformų pradėti šimte sričių. Tik tuomet galima tikėtis, kad daliai žmonių, kurie yra pasiilgę nuosaikesnės ir racionalesnės politikos, tai atrodys svarbu.
 
Jūs prisiminėte prezidento kampaniją ir jos tąsą. Visgi dabar bent jau vienu atžvilgiu bus tam tikras, gal net esminis skirtumas. Kai jūs dalyvavote prezidento rinkimuose, konservatoriai jus rėmė iškeldami kaip savo kandidatę, o šiuo atžvilgiu jūs dalyvausite kartu su konservatoriais, kaip jų vedlė rinkimuose. Maža to, šiuo metu kalbama, kad konservatoriai liberalėja, kad esą yra du sparnai: vienas labiau konservatyvus, kitas – liberalus. Jūs matote tai kaip problemą? Bent jau iki Seimo rinkimų pabaigos jūs nebūsite tikrai partijos pirmininke, konservatoriai jį rinks po parlamento rinkimų. Įsivaizduojate savo funkciją, pavyzdžiui, telkti konservatorių partiją, šių dviejų, partijoje esamų ideologinių paradigmų, atžvilgiu?
 
Aš manau, kad žmonėms, kurie yra už (konservatorių – ELTA) partijos ribų, dažniau atrodo, o gal kartais jie net norėtų matyti, kad tos skirtys yra kažkokios labai didelės ir labai reikšmingos. Iš tiesų, aš jau ne pirmus metus būdama šioje bendruomenėje, dirbdama su tais, kurie turi galbūt kiek radikalesnį požiūrį ir tais, kurie turi ne tokį radikalų požiūrį, nematau didelės problemos bendradarbiaujant ir randant sutarimo taškus, atitinkančius konservatyvų požiūrį. Yra svarbu tradicija, yra svarbu istorija, yra svarbu šeima, tikėjimas yra svarbu. Yra svarbu tai, ką mes atsinešame iš savo praeities. Man regis, kad nėra didelės idėjinės skirties. Visada bus žmonių, kuriems vienas ar kitas žmogus asmeniškai yra nepriimtinas, gal viena kita nuostata. Bet čia reikėtų kelti klausimą, ar mes galime dirbti kitais klausimais. Praktikoje mes neturime kokių nors didelių nesutarimų, dėl kurių būtų iškilusi grėsmė frakcijos vienybei. Taip, buvo vienas ar kitas atvejis, kai mes turėjome skirtingas nuomones, buvo kolega Rimantas (Dagys – ELTA), kuris tiesiog pasitraukė iš frakcijos. Bet tokių dalykų atsitinka visoms politinėms jėgoms.
 
O galėtumėte įvardinti jau dabar asmenis ar asmenų tam tikrą ratą, su kuriais daugiausiai ir vyks jūsų darbas rinkimų kampanijoje ir po jos?
 
Manau, kad visi žmonės, kurie turi gerą valią ir talentų bei noro dalyvauti, ras savęs pritaikymą. Tiek ruošiant programą, tiek pretenduojant į kažkokias pozicijas vykdomojoje valdžioje, jei taip susiklostytų. Bet tai nėra šios dienos klausimas. Su savo komanda, su kuria aš daugiausiai laiko praleidžiu, bendradarbiauju ketvirtus metus. O kur jie suras sau pritaikymą, priklausys nuo to, kokie bus rinkimų rezultatai. Manau, kad šešėlinis kabinetas tikrai bus pristatytas kampanijos eigoje, matysime, kokios turėtų būti partijos pozicijos. Didelė dalis atsakymų susidėlios per rinkiminę kampaniją, o visi atsakymai – tik po rinkimų.
 
Dar vienas klausimas, kuris viešojoje erdvėje dažnai keliamas – tai jūsų partinė priklausomybė. Nemažai kritikos susilaukė premjeras Saulius Skvernelis, kad jis, nebūdamas „valstiečių“ partijoje, jų dominuojamame Seime yra premjeras. Jei susiklostytų taip, kad konservatoriai laimi ir jūs tampate premjere, nors nesate nei partijos pirmininkė, nei apskritai konservatorė… Yra problema tai, kad nepartiniai žmonės yra valdančiųjų lyderiai?
 
Tas, kas nori sakyti, kad tai yra problema – taip ir sakys. Man tai nėra problema dėl vienos paprastos priežasties. Tarp manęs ir pono Skvernelio yra vienas esminis skirtumas – aš niekada nebuvau tas žmogus, kuris išėjo į vadinamųjų politinių agentūrų rinką ir kuris žiūrėjo, kas gali duoti geresnį pasiūlymą 2016 m. sąrašui. Taip, aš partijai nepriklausiau, bet buvau Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje, 2016 m. su ta pačia politine jėga nuėjau į Seimą ir, nepaisant visų spekuliacijų ir patarimų, ką man daryti, buvau šios partijos kandidatė prezidento rinkimuose. Niekada nesvarsčiau kitokios politinės afiliacijos. Aš svarsčiau tik tai, ar dalyvauti rinkimuose apskritai, ar tiesiog pasirinkti kitus dalykus. Tai (partinės priklausomybės klausimas – ELTA) man mažai svarbus dėl vienos priežasties – aš truputį kitaip matau partijų vietą.
 
Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Man labai svarbu partijos, kaip demokratijos, institutas, bet aš kitaip matau jų vietą dabartiniame gyvenime. Daugeliui žmonių formali narystė neteikia didelės pridėtinės vertės. Tiesiog politika dėl to ir įdomi, kad tu nori joje dalyvauti, bet pati partinė karjera kaip tokia nėra pats įdomiausias dalykas. Man atrodo, kad partijoms yra neišvengiama ieškoti būdų, kaip atsiverti savo simpatikams – tiems, kurie norėtų dalyvauti rengiant programą, generuojant idėjas. Tad aš tuos dalykus matau truputėlį ramiau nei kiti žmonės, bandantys mane įspausti į kažkokį kampą.
 
O jei pažiūrėtume į tai struktūriškai? Sutikite, juk susiklosto specifiniai santykiai tarp valdančiosios jėgos ir jos į Vyriausybę deleguoto, tačiau partijai nepriklausančio asmens. Daugelis teigia, kad keista, kai valdančiosios partijos lyderis yra Seime, o tuo tarpu Vyriausybės galva nepriklauso partijai. Čia tarsi atsiranda užprogramuoti konfliktai. Kaip jūs manote – jei jūs tapsite Vyriausybės vadove ir liksite nepartine,  galėtumėte išvengti politikos procesui trukdančių susipriešinimų su valdančiąja dauguma?
 
Politikoje visko gali būti. Tokių precedentų Lietuvoje taip pat yra buvę, kai partijos pirmininkas buvo vienoje vietoje, o premjeras buvo kitas žmogus. Kai kurie iš jų baigėsi gana nesėkmingai. Bet mano nuomone, tai yra išminties klausimas. Ar gali du politikai savo ambicijas įžeminti tiek, kad jie dviese padarytų didesnę vertę nei kiekvienas atskirai? Mano nuomone, tai yra įmanoma. Bent jau mano būdui tai yra įmanoma.
 
Aš nesieksiu konkurencijos dėl konkurencijos. Man atrodo, kad tais nesėkmingais atvejais problema buvo ir tame, kad premjeras, nesantis partijos pirmininku visgi siekė tapti partijos pirmininku, siekė politinės karjeros ir turėjo aiškiai išreikštą partijos lyderio ambiciją. Aš ne kartą esu sakiusi, kad man tai nėra svarbu. Man svarbu turėti galimybę ten, kur galima daryti dalykus. Manau, kad mes tikrai sugebėtume sėkmingai ir aiškiai su Gabrieliumi Landsbergiu savo kompetencijas apsibrėžti ir bendradarbiauti, o ne konkuruoti. Nekonkuravome iki šiol, tai kodėl turėtume tą daryti toliau.
 
Ar jau matytumėte koalicijos partnerius iš to, ką mes dabar galime matyti, žvelgdami į politikos procesą iš matomų reitingų tendencijų? Gal jau dabar turite nuostatas, su kuo būtų be galo sunku ar net neįmanoma bendradarbiauti, statyti koaliciją?
 
Aš manau, kad labai daug kas priklausys nuo to, kokios bus programinės dalyvaujančių partijų nuostatos. Manau, kad sudėtinga būtų bendradarbiauti su politinėmis jėgomis, kurių programos apsiribos – „bus gerai visiems“. Man atrodo, kad nėra didelės prasmės šiandien užsikalti kažkokius kuolus ir sakyti, kad su šitais tikrai eisime, nes jie yra laisvi žmonės. Netgi kalbant apie tuos, kurie atrodytų visiškai natūralūs koalicijos partneriai, tarkime, kaip Liberalų sąjūdis ar Laisvės partija, jeigu jos bus Seime, o tikiu, kad bus…
 
Bet yra ir tokių jėgų, kurios pačios pasisako, kad su konservatoriais jokiais atvejais neitų… Tai didelė dalis socialdemokratų. Tačiau yra nemažai dalykų, kuriuos aš su ne vienu socialdemokratu matau gana panašiai. Pavyzdžiui, kai mes kalbame apie viešojo sektoriaus būklę ir apie tai, kad mes nevykdome savo įsipareigojimų arba nedarome sprendimų, kurie leistų atliepti žmonių poreikį turėti gerą infrastruktūrą ir kokybiškas viešąsias paslaugas. Tad bendrų taškų būtų galima surasti.
Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Taigi nėra didelio tikslo nusipaišyti koalicijas iš anksto. Man regis, tai 2016 m. buvo tam tikra prasme ir Tėvynės sąjungos klaida, kai koalicija buvo labai aiškiai nupiešta ir vėliau gyvenimas parodė, kad viskas yra visiškai kitaip.
 
Apibendrinkime, koks, jūsų nuomone, yra pagrindinis kylantis iššūkis konservatoriams šiuose rinkimuose? Ar apskritai šiuo metu galėtumėte tokį įvardinti?
 
Manau, kad reikia tiesiog koncentruotis ne į tai, kad tau reikia kažkokį specialų iššūkį įveikti, o tiesiog eiti į rinkimus ir siūlyti tą darbotvarkę, kuri tau atrodo svarbi. Jeigu tu iš karto pradėsi galvoti, kad tu eini kovoti su kažkuo, tai tuomet tavo darbotvarkė bus gynybinė. Man atrodo, kad reikia darbotvarkės, kuri vestų tiesiog į priekį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.05; 06:26

Aleksandras Abišala. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Buvęs premjeras Aleksandras Abišala teigia kritiškai vertinąs Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės darbą. Kartu šiuo metu verslo konsultavimu užsiimantis Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras tvirtina, kad S. Skvernelio vietoje nebesigundytų tęsti politikos su „valstiečiais“. Jo teigimu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio sukurtas „dvivaldiškumas“ ir dirigavimas Vyriausybei nuo galinės sėdynės buvo pagrindinė dabartinį Ministrų Kabinetą ištikusių nesėkmių bei pridarytų klaidų priežastis.
 
Kritikos A. Abišala negaili ir prezidentui Gitanui Nausėdai. Interviu Eltai signataras teigia manąs, kad G. Nausėda, atmetęs premjero teiktą kandidatūrą į ministrus, spaudimą valdantiesiems galėtų daryti subtiliau. Jo teigimu, net pripažinus tai, kad Jaroslavas Narkevičius yra blogas ministras, šalies vadovas turėtų santykiuose su Vyriausybe ir valdančiaisiais labiau kliautis savo visuomenėje turimu autoritetu. Nors Lietuvoje, teigia signataras, politika vis dar organizuojama „nulinės sumos“ santykių logika, kerštavimas, pabrėžia jis, kaip „politinis instrumentas“, savo jau atgyveno. 
 
Galiausiai, A. Abišalos manymu, klaidų pridariusiems, dėl Vyriausybės fabulos nesusitarusiems ir reformų įgyvendinimo metu mindžikavusiems „valstiečiams“ šiuo metu aiškus atsakymas į vieną klausimą – lyderystės po Seimo rinkimų jie nebeturės. Tačiau, svarsto ekspremjeras, galimybes „valstiečiai“ likti vadžioje išlaiko neblogas. Net Ingridai Šimonytei sutikus vesti konservatorių sąrašą, tęsia jis, koalicija tarp centro kairės partijų yra kur kas labiau tikėtina nei centro dešinės. Tuo labiau, akcentuoja A. Abišala, konservatoriai rinkimuose, ko gero, vėl atsimuš į turimas stiklines lubas. 
 
„Tuo, kad konservatoriai turi lubas, turbūt neįmanoma abejoti – statistika tokia. Todėl, kol nenueis ta karta, kuri sako, kad Vytautas Landsbergis varškę suėdė ir kolūkius suardė, niekas nesikeis“, – teigė buvęs premjeras.
 
Esate vienas iš Lietuvos ekspremjerų, kaip regite situaciją Vyriausybėje? Dar vasarą, ko gero, tapo aišku, kad atsilaisvins viena kėdė Ministrų Kabinete, rudens pabaigoje – tai jau tapo faktu. Nepaisant to, 2020-iesiems įsibėgėjus tebeturime tuščią kėdę ir tarp Prezidentūros ir Vyriausybės mėtomą kamuoliuką su užrašu – procesas dėl naujo ministro paieškų yra vilkinamas. Tai normalu?
 
Atsakant į šį klausimą reikėtų pradėti iš toliau. Man patinka grynosios formos – politinėse struktūrose taip pat. Aš gerai suprantu Jungtinės Karalystės politinę sistemą, kuri yra ryškiausia parlamentinė sistema pasaulyje ir puikiai suprantu, kaip veikia Jungtinių Valstijų politinė sistema, kuri, ko gero, tarp demokratinių valstybių ryškiausia kaip prezidentinė sistema. Beveik suprantu, kaip veikia Prancūzijos sistema, kuri yra daug labiau prezidentinė nei Lietuvos sistema…
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
 
Lietuvoje sistema kabo per vidurį – ji yra labai priklausoma nuo asmenybių. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, aš manau, kad Lietuva yra labiau parlamentinė nei prezidentinė, o parlamentinėje respublikoje Vyriausybė turėtų būti savotiška Seimo valdyba. Dauguma išsirenka lyderį, jis suburia savo komandą, ir tai yra Vyriausybė. (…) Mano supratimu, Vyriausybę turėtų sudaryti aiškūs ir neginčijami politiniai lyderiai. Jeigu žmogaus, kuris vadinasi ministru pirmininku, lyderyste imama abejoti, jis tiesiog turi būti daugumos pakeičiamas. Negali būti taip, kad nuolat eitų skirtingi signalai, skirtingi sprendimai ar ginčai tarp Seimo daugumos ir ministro pirmininko. To tiesiog negali būti.
 
Ministras pirmininkas turi būti daugumos išsirinktas lyderis.
 
Tokių signalų, jei žvelgtume į Vyriausybės ir Seimo daugumos santykius, buvo.
 
Buvo nemažai ir jie ne visada visi išlindo į viršų. Ir kuo visa tai gali baigtis? Jeigu nėra sutarimo tarp daugumos ir premjero, tai tiesiog turėtų būti pakeičiamas premjeras. Jei premjeras bando lyderiauti, vadovauti, siūlo sprendimus: vieną kartą siūlo – nepavyko, antrą kartą nepavyko… Tuomet jis turėtų sakyti – atsiprašau, nesugebėjau, traukiuosi…
 
Jūsų nuomone, tokių nesutarimų, į viešumą išlindusių ir neišlindusių, buvo daug?
 
Aš manau, kad Lietuvoje nesutarimai yra žymiai ryškesni ir blogesni nei kad Jungtinėje Karalystėje. Ministras pirmininkas sako (valdančiajai daugumai Seime – ELTA), ups, atsiprašau… jeigu jūs taip manote, ir aš taip manysiu. Ministras pirmininkas turėtų sakyti, kad jei ir jūs taip manote ir nekeičiate savo nuomonės – tai statykite ir žmogų, kuris tokią nuomonę kaip kad dauguma turi. Bet, pabrėžiu, dauguma, o ne vienas žmogus, kuris yra partijos vadovas. Tai labai didelė Lietuvos keistenybė, kad partijų vadovai ne visada tampa ministrais pirmininkais.
 
Panašu, tai tampa net tendencija, turime „valstiečių“ ir konservatorių partijas, kurios besiruošdamos rinkimams galvoja apie tą patį – sąrašo vedliu ir potencialiu premjeru statyti ne tik ne partijos pirmininką, bet netgi nebūtinai partietį.
 
Manau, kad tai yra bėda. Gal kažkam ir atrodo, kad čia nieko tokio. Lenkai taip valdosi, tačiau ar tai geras pavyzdys? Daugiau aplinkui tokių pavyzdžių nerasime. Tai yra bazė, kurios išvada yra ta, kad ministras pirmininkas praktiškai negali turėti savo nuomonės arba ją tenka labai sunkiai ginti, arba net „susivalgyti“. Viskas nuo čia ir prasideda. Aš tikrai nemanau, kad ministras pirmininkas, jeigu jis būtų iš tikrųjų lyderis savo frakcijoje, būtų siūlęs, su visa derama pagarba, Luką Savicką į ministrus. Jis yra labiau sprendėjų aptarnautojas, o ne sprendėjas. Aš tikrai nesu prieš jaunus žmones, galų gale man pačiam buvo 35 metai, kai tapau ministru pirmininku. Ir labai gailiuosi, kad neturėjau rimtos vadovavimo patirties. Tačiau tuomet situacija buvo visai kita. Patirties valdyme reikia…
 
Viešojoje erdvėje jūsų tezė vienu atžvilgiu gali atrodyti bent jau šiek tiek keista – L. Savickas yra premjero žmogus, jo patarėjas.
 
Jei mes būtume Prancūzija, kur prezidento kabinetas turi didesnes galias ir kur prezidento patarėjai yra vos ne viršesni politikai ar bent jau to paties rango kaip ministrai – tada būtų viskas suprantama… Lietuvoje premjero patarėjai nėra sprendėjai, jie yra aptarnaujantis personalas… Su visa derama pagarba, aš tikrai nemenkinu jų (patarėjų – ELTA) darbų ir nuopelnų, bet jie yra padėjėjai, suformuluotojai, bet ne politikos darytojai. Tam reikia patirties, o jos daugiau sukaupia net viceministrai, juo labiau politikai, praėję politinę mokyklą.
 
Tai, kas jums akivaizdu, panašu, kad partijos lyderiui Ramūnui Karbauskiui atrodo priešingai. Jis sako, kad vargu ar prezidentui atmetus Luko Savicko kandidatūrą pavyks rasti labiau kompetentingą, labiau tinkantį į šias pareigas žmogų.
 
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Neabejoju Savicko išmanymu: žiniomis apie ekonomiką, apie verslą… Tačiau tik žinių nepakanka, kompetencija tai ne vien žinios. Reikalinga mokėti priimti sprendimus, valdyti situacijas, dirbti su žmonėmis, kurie nebūtinai taip pat galvoja kaip tu ar yra tavo atžvilgiu gerai nusiteikę. Ypač dabartinėje situacijoje. Mes ne kartą esame matę iš „profesionalų“ Vyriausybės, kad patirtis ir sugebėjimas dirbti su Seimo dauguma yra labai reikalingas. Nuo to labai stipriai priklauso ministro veikla. Jeigu man reikėtų spręsti – aš ieškočiau labiau patyrusio politiko nei ekonomikos eksperto.
 
Bet kodėl, jūsų nuomone, buvo pasielgta būtent taip. Kodėl, aš suprantu iš jūsų kalbos, būtent iš valdančiosios partijos atėjo signalai, kad reikia skirti būtent Savicką, nes premjeras, pasak jūsų, turėdamas laisvę spręsti, būtų kažką kitą delegavęs.
 
Aš nežinau istorijos, reikėtų klausti premjero ir Seimo Kultūros komiteto pirmininko.
 
Jie abu sutartinai akcentuoja Luko Savicko kompetenciją.
 
Politikai visada ras kuo pagrįsti savo sąmones ar nesąmones. Ir tai nebūtinai sutampa su tikrosiomis priežastimis. Vienas dalykas, buvo kalbama apie kompetentingų profesionalų Vyriausybę. Šis modelis subyrėjo, vėliau buvo sakoma, kad reikalingi patyrę politikai. Tuomet Jaroslavas Narkevičius, kuris mažai ką bendro turi su keliais ir geležinkeliais, bet yra politikas, tapo ministru. Taip lyg ir buvo visuomenei pasakyta, kad mes galvojome, jog su profesionalų Vyriausybe bus geriau, bet, pasirodo, reikėjo, kad būtų politikų. Dabar vėl nuo to nusigręžiama. Čia sąmokslo teorijų galima prikurti visokių, bet įtarimas yra toks, kad buvo iš anksto aišku, jog prezidentas vetuos ir tiesiog jam pakišta asmenybė, kurią vetuoti būtų lengviau.
 
Viešojoje erdvėje sukasi bent jau kelios interpretacijos, kodėl prezidentas pasielgė taip: viena jų – oficiali, tai, ką kalba prezidentas, dėl asmeninių Luko Savicko kompetencijų. Kita, apie ką jis ir pats netiesiogiai užsimena – kad tai buvo reakcija į Narkevičiaus klausimą ir valdančiųjų užsispyrimą nesiskaityti su šalies vadovo lūkesčiais. Jūsų nuomone, kokiais argumentais vadovavosi Prezidentūra: Luko Savicko, kaip tokio, kandidatūra, ar visgi įsijungė politinis, tarpinstitucinis konkuravimas, kaip atsakas į situaciją dėl susisiekimo ministro?
 
Aš galiu tik pasakyti, kaip aš būčiau daręs prezidento vietoje ir kas man patinka bei nepatinka šioje situacijoje. Man nepatinka keršto ar spaudimo instrumentai šiuolaikinėje politikoje, jau nebe viduramžiai, kad būtų galima tokius svertus naudoti. Man labiau norėtųsi, kad prezidentas, viena vertus, spaustų Narkevičių, kuris nėra geras ministras, atsistatydinti, bet, antra vertus, paliktų kitoje rankoje normalius santykius, kurie reikalingi mūsų politinei sistemai ir sąrangai. Ypač santykius su Vyriausybe. Karas su Vyriausybe… Aš galvoju, ar jis nebūtų per brangus visuomenei.
 
Jūs tarsi sakote, kad tam tikrą kainą prezidentas jau sumokėjo nepaskirdamas Luko Savicko?
 
Aš sakyčiau net plačiau, prezidentas moka tam tikrą kainą kariaudamas su Vyriausybe. Jei Vyriausybė labai bloga, tai gal geriau ją spausti visokiomis priemonėmis. Iki rinkimų nedaug liko…
 
Bet gal situaciją galima matyti taip: prezidentas, ne visiškai pagrįstai atmesdamas kandidatūrą, sumokėjo kainą, tačiau ji galbūt kur kas mažesnė nei ta, kurią tektų sumokėti, pavyzdžiui, leidus valdantiesiems nesiskaityti su prezidento nuomone. Kitaip tariant, prezidentas atliko preventyvų smūgį siekdamas apsisaugoti nuo situacijų, kurios kainuos kur kas brangiau nei tai, kiek kainavo Savicko istorija? Įmanoma tokia logika?
 
Manau, tokia logika įmanoma, klausimas tik, kiek ji yra logiška ir kiek ji yra pagrįsta. Matote, juk čia ne Niutono mechanika, tu negali tiksliai suskaičiuoti, kas bus, kaip veiks vienokios ar kitokios jėgos ar tam tikros aplinkybės. Mano nuomone, prezidento instrumentas buvo per aštrus. Neabejotinai, svarbiausias prezidento ginklas yra visuomenės nuomonė, kuri išreiškiama per jo reitingus. Aš visai priimčiau prezidento strategiją – išlaikant gerą nuomonę apie save padėti visuomenei susiformuoti nuomonę apie kitus. Man labiausiai patiktų, jei jis sakytų: žmonės, žiūrėkite, šis ministras yra blogas, jo rėmėjai manęs neklauso, tai pasidarykite patys išvadas… bet mums reikia efektyviai funkcionuojančios Vyriausybės jau dabar. Mes negalime palikti palaidos balos Vyriausybėje iki kitų rinkimų, iki kurių aš jus gal ir įtikinsiu išsirinkti kažką kitą, kas veiks efektyviau. Kitaip tariant, nepaisant to, kad jie tokie, kitokios galimybės nei dirbti mes neturime. Todėl reikia leisti parinkti žmogų, kuris galėtų daryti darbus. Darbus reikia daryti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
 
Apibendrinkime prezidento ir valdančiųjų santykius. Mes matome ne tik vertybinius skirtumus, bet ir tam tikrus principinius susidūrimus: dėl Jaroslavo Narkevičiaus, Luko Savicko, iš dalies dėl Roko Masiulio. Žvelgiant į perspektyvą, į likusią šios valdžios kadenciją, santykiai, iš to, ką matome ir girdime, gali virsti į aštresnę konfrontaciją? Prezidentas pripažino, kad konfliktas yra ir kad dabar svarbu padaryti išvadas, leisiančias sukurti geresnius santykius.
 
Šioje vietoje prezidentas teisus, jis daug teisesnis už Kultūros komiteto pirmininką, kuris sako, kad nėra konflikto. Bet konfliktai yra politikos kasdienybė. Iš principo konfliktas visada yra tarp skirtingų partijų, nes jos siūlo skirtingus sprendimus. Jei prezidento požiūris nesutampa su Seimo daugumos ar jų lyderių požiūriu – tai jau ir yra konfliktas. O konfliktų negalima kišti po kilimu, juos reikia spręsti. Šiuolaikinėje politikoje konfliktai sprendžiami arba susitariant, kad yra konfliktas ir mes jį paliekam, bet su kitais dalykais tvarkomės kiek įmanoma, arba susitariame, kaip tą konfliktą išspręsti.
 
Tai kaip bus šiuo atveju?
 
Manau, kad geriausias įmanomas sprendimas, nes susitarti dėl daugelio dalykų tiesiog neįmanoma, prezidentui ir Seimo daugumai palikti nuošalyje dalykus, dėl ko nesutariama, o dėl kitų dalykų dirbti taip, kaip įmanoma. Dėl to man ir nepatinka Narkevičiaus ir Savicko sudėjimas ant vienų svarstyklių – vieną konfliktą bandoma spręsti sukeliant kitą konfliktą, priverčiant kitą pusę nusileisti. Panašu, kad pas mus Lietuvoje „Win-Win“ principu pagrįsta politika dar neatėjo.
 
Lietuvoje, manote, kad nulinės sumos žaidimo logika labiau vadovaujamasi?
 
Kol kas taip.
 
Stabtelkime ties premjeru. Dabartinės Vyriausybės kadencija eina į pabaigą. Jūs, kaip ekspremjeras, kaip vertinate dabartinio ministro pirmininko darbą?
 
Aš tikrai nesu nei šios daugumos, nei premjero Sauliaus Skvernelio gerbėjas. Bet reikia pripažinti, kad kai kurie dalykai šios Vyriausybės buvo padaryti. Iš tų padarytų dalykų kai kurie geri, kai kurie blogi. Kita vertus, problemą, kurią turi šis Ministrų Kabinetas, turime ir mes visi. Lietuvių tautinis paukštis galėtų būti varna, nes jis sumanus paukštis, vienas gudriausių paukščių apskritai. Bet kodėl varna niekada nenuskrenda į pietus? Todėl, kad ji labai smalsi, ji paskrenda, jai pasidaro smalsu ir ji grįžta atgal pasižiūrėti kiek nuskrido. Taip ir mes… Kai pradedame ką nors daryti – grįžtame atgal pasižiūrėti. Padarėme milijardą milijonui – grįžome atgal pasižiūrėti. Sukišome kažkada į nacionalinį stadioną 100 mln. litų ir grįžome pasižiūrėti. Daugybė tokių grįžimų… Aukštojo mokslo reforma – kažką padarėme, grįžome pasižiūrėti. Man regis, kad tai šiai Vyriausybei labiau nei kitoms būdinga…
 
Premjeras yra sakęs, reflektuodamas savo darbą, kad pagrindinės šios Vyriausybės padarytos klaidos yra pernelyg didelis išankstinis optimizmas ir klaidingas sumanymas reformuoti kone 6 sritis vienu metu.
 
Tai, be abejo, klaida. Visgi jeigu Vyriausybė būtų daugumos lyderių komanda, manau, kad būtų pavykę daug daugiau. Tačiau kai yra bevaldystė ir kiekviena pusė bando kažkiek įtvirtinti savo pajėgumus – taip ir atsitinka.
 
Kaip kad buvo su švietimo klausimais…
 
Tą ir sakau. Lietuvoje visais laikais buvo, kad Vyriausybė kažką inicijuoja, pradeda, tačiau Seime viskas užgesinama. Tačiau tokio ryškaus gesinimo kaip kad šiame Seime nėra buvę. Manau, kad klaida buvo eiti su profesionalų Vyriausybe. Nors ir buvo ten savo sritis gerai išmanančių žmonių, Seime jie žlugo. Manau, kad viena iš premjero Sauliaus Skvernelio problemų buvo ta, kad jis nelabai palaikė savo ministrus: ne tik sakant – aš palaikau, bet mėginant paspausti daugumą Seime, kad ji arba keičia Vyriausybę, arba priima tai, ką Vyriausybė sako. Žinoma, ginčų tarp Vyriausybės ir Seimo gali būti…
 
Kokius chrestomatinius pavyzdžius išskirtumėte kaip blogosios šios Vyriausybės darbo praktikos pavyzdžius? Ko nereikėtų daryti kitoms Vyriausybėms ir ko reikėtų pasimokyti iš šio Ministrų Kabineto?
 
Tikrai nenoriu aiškinti Skvernelio Vyriausybei, ką jie padarė blogai ar blogiausiai. Aš galiu pasakyti, ko man labiausiai gaila – aš esu švietimo fanas ir man tikrai gaila nepavykusios švietimo reformos.
Vilniaus universitetas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Nors aš ir cinikas, bet tokia viltis, kad šiai Vyriausybei pavyks, neslėpsiu, ruseno. Dabar, aš manau, kad švietimo reforma yra visiškai sužlugusi. Bent jau vykdyta reforma iš viršaus. Kiek universitetai turėjo kvapo, supratimo ir noro bandyti keistis patys – tiek ir turim pagerėjimo. Su mokyklų tinklu – panašiai. Bet reforma iš viršaus, nors valdžia yra švietimo sistemos savininkė, nepavyko.
 
Ne kažką žada ir nacionalinis susitarimas dėl švietimo. Turime keistą situaciją, kai ruošiami, atrodo, du tarpusavyje konkuruojantys susitarimai ir kalbos apie nacionalinį matmenį nebėra.
 
Tai, kad jie du konkuruoja, nėra blogai… Prisiminkime Lietuvos trisdešimtmetį… Iki pat pabaigos buvo du konkuruojantys Lietuvos Konstitucijos tekstai – gana vienas kitam prieštaraujantys. Tačiau iš to gimė Konstitucija, kurią turime 30 metų… Susitarti yra įmanoma, klausimas, ar yra susitarimui pagrindas.
 
Apibendrinkime Vyriausybės reikalus. Kaip dėl Sauliaus Skvernelio likimo? Diskusijos kyla dėl to, ar premjeras toliau temps „valstiečių“ sąstatą rinkimuose, ar jis bus jų lokomotyvas… Jūs S. Skvernelio vietoje kaip elgtumėtės?
 
Į mano politikos įsivaizdavimą S. Skvernelio buvimas su „valstiečiais“ toks, koks yra dabar, netelpa.
 
Kitaip tariant, jūs jo vietoje su „valstiečiais“ praleistus metus traktuotumėte kaip pamoką, kad daugiau susidėti nebereikėtų?
 
Šioje vietoje yra labai daug „jeigu“, mes juk daug vidinių dalykų nežinome. Jeigu Skvernelis tiki, kad Karbauskis pasitrauks toliau nuo vairo ir net atsisėdęs ant užpakalinės sėdynės nebandys vairuoti… Aš apskritai ramiai įsivaizduočiau situaciją, jei Saulius Skvernelis būtų „valstiečių“ sąjungos pirmininkas, o Ramūnas Karbauskis būtų vienas iš įtakingų politikų arba pats eitų į Vyriausybę, arba galų gale liktų Seimo pirmininku… Tada atsirastų vieninga struktūra, kuri galėtų veikti. Tai nereiškia, kad nebūtų prieštaravimų ir ginčų, bet patys ginčai tuomet būtų kitaip sprendžiami… O dabar tai, kad S. S. Skvernelis nėra partijos narys, kad jis yra legionierius – tai yra didelė problema.
 
Kitaip tariant, Skvernelis, spręsdamas dėl tolesnio buvimo su „valstiečiais“, turėtų atsižvelgti į tai, kaip atrodytų „valstiečių“ valdžios struktūra po rinkimų? Žinoma, jei tik „valstiečiai“ liktų valdžioje, o jis pats premjero poste. Kitaip tariant, kad būtų subordinacinis aiškumas?
 
Aš sėkmingą dvivaldystę matau tik vieną – tai Algirdo ir Kęstučio. Bet ir ji baigėsi Kęstučio mirtimi… Tačiau minima dvivaldystė buvo aiškiai pasidalinusi atsakomybės sritis, ne per daug lendant į vienas kito daržą. Dabar taip nėra.
 
Kokios Vyriausybės reikėtų Lietuvai po Seimo rinkimų. Ši kurį laiką buvo gavusi, kaip jau kalbėjome, profesionalų Vyriausybės vardą. Dabar ji tarsi ir hibridinė: yra tiek profesionalų, tiek politikų… su kokiu vardu turėtų ateiti kita Vyriausybė?
 
Užduotis Vyriausybei yra viena – vykdyti viešą valdymą ir viešą administravimą. Kitokių reikalų Vyriausybė neturi… aš nuosekliai bandau sakyti tą patį – Vyriausybėje turi būti politikai.
 
O Seimo rinkimai – kokie jie bus, jūsų nuomone? Jau dabar jaučiame artėjančių rinkimų turbulencijas: kuriasi naujos partijos, formuojasi priešrinkiminės sąjungos, derinamos programos. Kaip regite rudens Seimo rinkimus? Jie bus kažkuo kitokie nei buvo prieš tai? 2016 m. X faktoriumi tapo „valstiečių“ partija. Ar galima tikėtis kitokių netikėtų veiksnių?
 
Arūno Valinsko partija, jei gerai atsimenu, atsirado likus daugiau laiko iki rinkimų nei liko dabar. Abejoju, ar tokių atsiras iš tų, kurie dabar formuojasi: Rimanto Dagio, Arvydo Juozaičio… man kažkaip nelabai tikisi…
 
Per mažai išteklių?
 
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ir laiko, ir resursų, ir tiesiog… Nebandau nieko smerkti, bet kai po tiek metų žmonės bando išlįsti iš po akmens ir sakyti, kad aš naujas ir gražus, ir geras… Man tai nelabai. Mano spėjimas yra, kad rinkimuose rimtų naujų faktorių neatsiras… Tuo, kad konservatoriai turi lubas, turbūt neįmanoma abejoti – statistika tokia. Todėl kol nenueis ta karta, kuri sako, kad V. Landsbergis varškę suėdė ir kolūkius suardė, niekas nesikeis. Ingrida Šimonytė, su derama pagarba, daug kas šneka, gali pridėti šiek tiek procentų konservatoriams. Ir jei ji eis, tai ji ir pridės.
 
Jūs manote, kad Ingridos Šimonytės korta, kurią, panašu, norėtų mesti konservatoriai, yra tinkama?
 
Aš manau, kad tai yra tinkamiausiais būdas Ingridą Šimonytę įtraukti į rimtą politiką. Ji jau praėjusi prezidentinius rinkimus ir visa kita… Jau gana sėdėti ant užpakalinės sėdynės.
 
Įsivaizduojate ją premjero vietoje?
 
Puikiausiai, nebūtų jokių problemų.
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
 
Tačiau vėlgi, ar nebūtų ta pati situacija, kaip kad su dabartine valdančiąja dauguma. Partijos pirmininkas ir ministras pirmininkas nesutampa.
 
Jeigu būtų Šimonytė… Aš tai įsivaizduočiau tik vienu atveju – kad ji į rinkimus eitų tapusi partijos nare. O dėl to, kas yra partijos pirmininkas… Taip, tai ta pati problema. Nepaisant asmeninių savybių, iš tikrųjų partijos pirmininkas turėtų būti pretendentas į premjerus. Partija, bijodama, kad Gabrielius Landsbergis neatrodo labai patrauklus ir kad jis gali nusmukdyti visus rinkimus, matyt, dalyvauti (be kito sąrašo vedlio – ELTA) neišdrįs. Todėl, matyt, atsiras manevravimas. Tačiau šiuo atveju vien tik dėl asmeninių savybių, manau, kad būtų daug mažiau problemų tarp partijos pirmininko ir premjero, jei taip atsitiktų…
 
Apskritai, kiek tikėtina, kad tokio scenarijaus realizacija, kai reikia galvoti apie konservatorius valdžioje, yra aktuali?
 
Tai, kad dešinysis sparnas galėtų laimėti rinkimus nėra labai tikėtina. Aš manau, kad tol, kol mes turime 70 mažoritarine sistema renkamų Seimo narių, tol greičiausiai taip ir bus. Konservatoriai gali susirinkti net absoliučią daugumą savo sparne, bet gali prapilti vienmandates vien todėl, kad to, kuris pirmas išeina, tiesiog dauguma nekenčia ir tada jau renkasi bet ką…
Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
Jei jau apibendrintume mūsų pokalbį: sakote, kad rudenį daugiau šansų yra formuoti centro kairės koaliciją, panašu, kad „valstiečiai“ neturės tiek mandatų, kiek įgijo 2016 m. Dėl to bus sudėtingiau formuoti valdančiąją daugumą?
 
Nemanau… Kas gali laimėti rinkimus? Palucko socdemai gali turėti daugiau nei „valstiečiai“… Galbūt dar atsiras kažkas iš naujųjų partijų; Lietuvos lenkų rinkimų akcija tinka prie visų, išskyrus konservatorius… Bet labai realu, kad mums nereikės galvoti, ar Karbauskis su Skverneliu kažką susitars… Karbauskis į Vyriausybę greičiausiai neis, tai tada Skverneliui liks eiti kokio ministro pareigas.
 
Įsivaizduojate, kad pabuvęs premjeru S. Skvernelis taps ministru?
 
Man asmeniškai tai būtų sunku. Dėl to, kai aš savo laiku pasiekiau politikos viršūnę, kokias kitokias pareigas eiti atrodė sudėtinga. Tačiau viskas priklauso nuo asmens apsisprendimo, juk yra visokių pavyzdžių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.23; 00:04

Ką norime, tą ir darom?Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Penktadienio rytą prie Vilniaus rajono savivaldybės surengta protesto akcija, kurioje Vilniaus rajono bendruomenės nariai piketavo dėl neva neskaidriai rajono keliams skirstomų lėšų.
 
Vilniaus rajono tarybos posėdyje, anot piketuotojų, svarstomas prieštaringai vertinamas klausimas dėl skiriamų papildomų 800 tūkst. eurų Upės gatvės asfaltavimui.
 
Vilniaus rajono savivaldybės Centro dešinės frakcijos seniūnas Gediminas Kazėnas, komentuodamas surengtą nepasitenkinimo akciją šalia savivaldybės, Eltai teigė, kad rajono valdžia tiesiog provokuoja visuomenę. Pasak jo, vadinamojo „premjero keliuko“ situacija yra susijusi su bendru šalies politiniu kontekstu, kuriame, pabrėžė politikas, vyrauja nuojautos, kad valdantieji po rinkimų į valdžią nebesugrįš.
 
„Vilniaus rajono savivaldybė tokiais savo veiksmais tiesiog provokuoja nepasitenkinimo akcijas. Kas yra kaltas, jei antrą kartą yra lipama ant to pačio grėblio? Manau, kad savivaldybė nelabai išmintingai elgiasi. Akivaizdu, kad prioritetas yra atiduodamas šiam keliukui, akivaizdu, kad ši situacija yra susijusi su bendru politiniu kontekstu. Galbūt valdantieji mato, kad po ateinančių Seimo rinkimų valdžia jiems nebesišviečia, galbūt dėl to jie bando visus reikalus susitvarkyti kaip įmanoma greičiau… Gal ir premjerui dėl to atsidėkota, jau girdėjome, kad buvo ir „Orlenui“ padėkota“, – teigė G. Kazėnas, pridurdamas, kad Vilniaus rajone yra daugybė neasfaltuotų kelių.
 
„Rajone yra labai daug neasfaltuotų kelių, žmonės dešimtmečius prašo savivaldybės, kad būtų jie pagerinti… tokių kelių rajone yra labai daug. Tačiau, kaip matome, savivaldybės prioritetai yra kiti – rūpintis ne rajono gyventojais, bet valdžia“, – kalbėjo G. Kazėnas.
 
Politiko teigimu, valdantiesiems užsimojus tęsti diskusijas sukėlusią kelio asfaltavimo istoriją, viešumas liko vienintelis pasipriešinimo būdas.
„Viešumas yra reikalingas, tai vienintelis ginklas prieš korupcinę, savyje užsidariusią valdžią“, – apibendrino G. Kazėnas.
 
Piketas prie Vilniaus rajono savivaldybės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Į piketą prie Vilniaus rajono savivaldybės atvyko ir Seimo narys Justas Džiugelis. Pasak jo, S. Skvernelio gatvė yra akivaizdžiai įtraukta prioritetinių kelių sąrašą.
 
„Aš esu Lindiniškių kaimo bendruomenės narys ir šiandien dalyvauju kaip šios bendruomenės narys posėdyje. Akivaizdu, kad šiandien egzistuoja neteisybė dėl kelių asfaltavimo, nes ši bendruomenė darė tyrimus, matavimus, koks yra kelio pravažumas, bet šis kelias niekaip nėra įtraukiamas į prioritetinių kelių sąrašą. Manau, kad XXI amžiuje Lietuva turėtų išsivaduoti iš nomenklatūrinio požiūrio, kuomet atitinkamas valdininkas link savo namų išsiasfaltuoja kelią, o kitos bendruomenės lieka nuskriaustos“, – teigė J. Džiugelis.
 
Paklaustas, ar S. Skvernelis turėjo įtakos Upės gatvės asfaltavimui, parlamentaras teigė manantis, kad tikrai taip.
 
„Jis negalėjo neturėti, Vyriausybė skyrė pakankamai solidžią pinigų sumą. Manau, kad šitas klausimas apskritai neturėtų būti sprendžiamas, kol nėra VTEK sprendimo“, – teigė J. Džiugelis.
 
Lindiniškių bendruomenė vadovas Igoris Repovas sakė, kad dėl Lindiniškių kelio asfaltavimo pokalbiai su savivaldybe trunka daugiau kaip dešimt metų. Pasak jo, skirtingai nei premjero keliui, jie jokių lėšų taip ir negavo. I. Repovas teigė, kad Lindiniškėse yra mokykla ir vaikams reikia eiti šiuo intensyviu žvyrkeliu yra itin pavojinga.
 
„Kovojame jau dešimt metų. (…) Rezultatas labai minimalus ir yra tik pažadai, kad tik ketvirtadalis kelio bus tvarkoma. Mūsų kelias labai intensyvus, pagal oficialius tyrimus yra apie 900 automobilių per parą“, – teigė piketuotojas.
 
Bendruomenės „Neries slėnis“ pirmininkė: S. Skvernelis su Upės gatvės asfaltavimu nesusijęs
 
Į savivaldybės posėdį atvyko ir  „Neries slėnio“ bendruomenės nariai. Pasak bendruomenės pirmininkės Renatos Gorbačevskos, premjeras kelio asfaltavimui neturėjo jokios įtakos. Pasak jos, Upės gatve naudojasi ir šalia esančios gyvenvietės.
Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„S. Skvernelis dar nebūdamas premjeru čia gyveno. Tikrai susidūrė su šiomis problemomis. Apie 15 metų jis čia gyvena“, – teigė ji.
 
„Mes neturime nei mokyklos, nei darželio. Artimiausia mokykla yra Zujūnuose, ir tai labai didelis atstumas. Daugelis kankinasi ir vaikus vežioja į Lazdynus ir Karoliniškes. Turime senyvo amžiaus žmonių, jie neturi viešojo transporto ir susisiekimo su miestu, dėl ko mes ir prašome, ir kovojame. Aš pati ten gyvenu dvidešimt metų ir tai buvo nuolatinė problema dėl kelio“, – sakė ji.
 
Pasak jos, žmonės važiuoja Upės gatve į lankytinas, istorines vietas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.22; 06:30

Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentui Gitanui Nausėdai atsisakius į ministrus skirti Luką Savicką, konfliktas tarp valdančiųjų ir Prezidentūros tik gilės, teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė.
 
„Aš manau, kad mes jau turime pakankamai gilų konfliktą ir nė viena pusė nerodo ženklų, kad tas konfliktas galėtų būti sprendžiamas. Kitaip tariant, dabar kalbėti apie kažkokį sutarimą nėra prasmės, šiuo metu vyksta tik konflikto gilinimas“, – Eltai komentuodama Prezidentūros trečiadienį deklaruotą sprendimą nepatvirtinti premjero teiktos kandidatūros į ekonomikos ir inovacijų ministrus, sakė R. Urbonaitė.
 
Politologės nuomone, premjero užuominos, esą G. Nausėdos sprendimą galėjo lemti jau kuris laikas neužgęstantis Prezidentūros ir valdančiųjų konfliktas dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus nėra visiškai nepagrįstos.  
 
„Akivaizdu, kad jaučiasi J. Narkevičiaus situacijos šešėlis. To neigti tikrai negalima. Tačiau klausimas kyla ir dėl to, ar mes turime situaciją, kai norima tiesiog suvesti sąskaitas, ar visgi galvojama, kad ministerija dabar realiai lieka be vadovo. Iš esmės šis konfliktas, kuris vienaip ar kitaip tęsiasi, šiuo metu yra tik gilinamas“, – teigė MRU dėstytoja.
 
Kartu R. Urbonaitė teigė pasigedusi konkretumo Prezidentūros išsakytoje pozicijoje dėl L. Savicko.
 
„Man pasirodė keista, kad Prezidentūra, argumentuodama savo sprendimą, minėjo kažkokias asmenines L. Savicko savybes, kurių taip ir neįvardino, kurios konkrečiai netinka ministro postui. Kitas dalykas – paminėta jo patirtis. Kyla klausimas, kokia konkrečiai patirtis, nes premjero teikto kandidato patirtis ir buvo nemažai susijusi būtent su sritimi, į kurią jis ir buvo teikiamas“, – akcentavo ji.
 
ELTA primena, kad prezidentas trečiadienį nesutiko skirti L. Savicko į ekonomikos ir inovacijų ministrus.
 
„Apsisprendimą lėmė L. Savicko patirtis ir asmeninės savybės, ir visi kiti dalykai, kurie buvo aptarti susitikime su prezidentu bei jo komanda“, – prezidento poziciją perdavė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
 
Komentuodamas Prezidentūros verdiktą, premjeras Saulius Skvernelis užsiminė, kad atsisakymą į ministrus skirti L. Savicką supranta kaip Prezidentūros reakciją į valdančiųjų ir prezidento nesutarimus dėl susisiekimo ministro J. Narkevičiaus.
 
„Galėjome nujausti tą dalyką. Niekam nėra paslaptis, koks tai yra atsakas į kokius sprendimus“, – trečiadienį Vyriausybėje kalbėjo S. Skvernelis, pridurdamas, kad jei ne išsiskyrusios valdančiųjų ir Prezidentūros nuomonės dėl J. Narkevičiaus, abejonių dėl L. Savicko nekiltų.
„Iki istorijos su susisiekimo ministru šis kandidatas nekėlė niekam abejonių“, – sakė jis.
 
Galiausiai premjeras nerodė optimizmo dėl galimybių toliau ieškoti alternatyvų į pareigas ministerijoje teiktam L. Savickui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.13; 03:00

Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas teigia, kad premjero Sauliaus Skvernelio žmonos įsidarbinimo lenkų koncerne „Orlen“ eskalavimas viešojoje erdvėje tėra išpūstas reikalas prieš rinkimus. Kartu „socialdarbiečių“ lyderis teigia, kad, jeigu abejojame dėl valstybės vadovų žmonų įsidarbinimo galimybių, reikėtų svarstyti rentų joms klausimą.
 
„Kalbant apie premjerų žmonas, tai vargšės tos mūsų žmonos, reikia pasakyti. Kur jos bedirbtų, vis tiek blogai. (…) Man irgi buvo taip“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė G. Kirkilas, prisiminęs savo šeimos patirtį.
 
„Jeigu mes tokių griežtų reikalavimų laikomės, tada reikia gal rentas paskirti premjerų, prezidentų žmonoms ir nebus klausimų“, – svarstė politikas.
 
Jo teigimu, Vyriausybės sprendimai, kurie palietė ir koncerno interesus, yra teisingi.
 
Premjeras Saulius Skvernelis su žmona Silvija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Sprendimai dėl „PKN Orlen“ yra labai teisingi, mano požiūriu. Čia yra ne vien tik ekonomikos klausimas ir šitos didelės įmonės klausimas, bet ir mūsų santykių su Lenkija – tai visada buvo jautru“, – tvirtino G. Kirkilas.
 
LSDDP lyderis taip pat neabejoja, kad S. Skvernelio žmonos įsidarbinimo degalinių tinkle „Orlen Baltics retail“ temos eskalavimas viešoje erdvėje tėra priešrinkiminis triukas.
 
„Manau, kad reikalas pučiamas dirbtinai – skandalas prieš rinkimus. Aiškus reikalas, nėra abejonių“, – pabrėžė G. Krikilas.
 
ELTA primena, kad S. Skvernelio žmona Silvija Skvernelė pradėjo darbą lenkų koncernui „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle „Orlen Baltics retail“. Tai paaiškėjo, kai premjeras praėjusią savaitę atnaujino savo privačių interesų deklaraciją, o naujienų portalas lrytas.lt tai pranešė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.12; 00:30

Premjeras Saulius Skvernelis sunkiai įsivaizduoja, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) po Seimo rinkimų galėtų formuoti valdančiąją koaliciją kartu su konservatoriais.
 
Jo teigimu, pagal dabartinį konservatorių ir „valstiečių“ bendravimą net didžiausias optimistas nematytų šių partijų dirbančių kartu valdančiojoje daugumoje.
 
„Jeigu (…) rinkimus laimės Tėvynės sąjunga, jie bus ta politinė partija, kuri natūraliai, pagal parlamentarizmo tradicijas įgys teisę formuoti valdančiąją koaliciją ir ką jie matytų partneriais, matyt, reikėtų jų klausti“, – pirmadienį DELFI sakė S. Skvernelis.
 
Paklaustas, ar LVŽS ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai vis dėlto galėtų dirbti kartu daugumoje, S. Skvernelis atsakė, kad tokį scenarijų sunku įsivaizduoti.
 
„Šiandien sunkiai įsivaizduoju tokią koaliciją, bet, grįžtant į 2016 m., tai buvo pakankamai realus dalykas, bet nepavyko. Dabar pagal tą bendravimą, kurį mes turime tarpusavyje, tai, matyt, čia net didžiausias optimistas to negali įsivaizduoti. Manau, kad „valstiečių-žaliųjų“ sąjungos ir konservatorių koalicijos negali būti, nors nežinau, kokia bus partijos politinė valia 2020-aisiais“, – pridūrė premjeras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.11; 00:01

Premjeras Saulius Skvernelis su žmona Silvija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad jo žmona įsidarbino lenkų koncernui „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle „Orlen Baltics retail“ laikantis visų procedūrų. Dėl to, sako premjeras, visos kitos kalbos, esą žmona galėjo gauti darbą dėl jo artimų ryšių su koncernu, tėra spekuliacijos.
 
Kartu S. Skvernelis teigia, kad, jeigu Vyriausybei tiesiogiai reikės priimti sprendimus, liečiančius „Orlen“ interesus, jis nuo sprendimų nusišalins.
 
„Nei Vyriausybė, nei aš pats asmeniškai šitai įmonei jokių išskirtinių sąlygų arba lengvatų niekad nesu padaręs“, – pirmadienį DELFI sakė S. Skvernelis.
 
Jo teigimu interesų konflikto dėl jo žmonos naujos darbovietės nėra.
 
„Dar kartą pabrėžiu – nematau čia jokio interesų konflikto. Dar daugiau – kur bebūtų įsidarbinusi, visur būtų galima kelti panašius klausimus, nes Vyriausybė priiminėja sprendimus, liečiančius visą sektorių, kiekvieną įmonę arba daugelį įmonių, kuriose verslo sąlygų, mokestiniai pakeitimai liečia visas įmones. Tai yra tik spekuliacijos, neturinčios jokio pagrindo“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas, pridūręs, kad jo žmona nėra viešas asmuo.
 
Paklaustas, kodėl žmona neliko ankstesnėje darbovietėje, premjeras teigė, kad darbas buvo susijęs su tiesioginiu darbu su klientais, tad žmona, tvirtino S. Skvernelis, nusprendė pasirinkti kitus profesinius iššūkius.
 
„Kas gali drausti žmonėms dirbti, pasirinkti darbo vietą? Kiekvienam žmogui natūraliai kyla klausimai, ką jis toliau turi daryti savo gyvenime, kokia turi būti karjera. Nusprendė pasirinkti kitą iššūkį, kadangi buvusi darbovietė buvo susijusi su betarpišku bendravimu su klientais, o esant mano pareigose, tai yra tam tikros rizikos ir nepatogumai“, – komentavo ministras pirmininkas.
 
„Jeigu bus reikalingi kažkokie Vyriausybės priimti sprendimai tiesiogiai, tai padarysiu, ką ir darau – tiesiog nusišalinsiu nuo sprendimų priėmimo“, – pažymėjo jis.
 
ELTA primena, kad S. Skvernelio žmona S. Skvernelė pradėjo darbą lenkų koncernui „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle „Orlen Baltics retail“. Tai paaiškėjo, kai premjeras praėjusią savaitę atnaujino savo privačių interesų deklaraciją, o naujienų portalas lrytas.lt tai pranešė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.10; 00:01

Pareigūnai, einantys itin atsakingas pareigas, turėtų laikytis aukščiausių etikos bei skaidrumo standartų, teigia Prezidentūra, komentuodama premjero sutuoktinės įsidarbinimo finansų analitike koncerne „Orlen“ faktą.
 
„Politikai, pareigūnai bei tarnautojai, einantys itin atsakingas pareigas, turėtų laikytis aukščiausių etikos bei skaidrumo standartų. Įskaitant būtinybę vengti bet kokio galimo privačių bei viešųjų interesų konflikto ar net jų regimybės. Viešųjų ir privačių interesų konfliktų klausimus sprendžia ir gerojo elgesio praktiką formuoja svarbi institucija – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija“, – Eltai atsiųstame komentare teigia prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
 
ELTA primena, kad Sauliaus Skvernelio žmona Silvija Skvernelė pradėjo darbą lenkų koncernui „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle „Orlen Baltics retail“. Tai paaiškėjo, kai premjeras antradienį atnaujino savo privačių interesų deklaraciją, o naujienų portalas lrytas.lt tai pranešė.
 
S. Skvernelės įsidarbinimas viešojoje erdvėje didelio dėmesio susilaukė dėl anksčiau naujienų portalo 15min.lt paviešintos informacijos, esą po S. Skvernelio neskelbtų susitikimų su Lenkijos politikais, šios kaimyninės valstybės kontroliuojamo koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo įmonė Mažeikiuose „Orlen Lietuva“ sulaukė nuolaidų dėl krovinių gabenimo „Lietuvos geležinkeliais“ bei pasisekimo valstybiniuose elektros rezervo konkursuose Lietuvoje.
 
Tuo metu koncernas parėmė Vilniaus „Ryto“, Panevėžio „Lietkabelio“ krepšinio klubus, esą susijusius su S. Skvernelio aplinkos verslininkais. S. Skvernelis šią informaciją yra pavadinęs tiesiog melu.
 
Komentuodamas viešojoje erdvėje įsiplieskusias diskusijas dėl Vyriausybės vadovo žmonos įsidarbinimo, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis Eltai sakė, kad S. Skverneliui tenkanti kritika yra nepagrįsta, jo manymu, yra tikslingai pučiamas burbulas siekiant pakenkti premjero sveikatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.05; 18:47

Automobilio ratai

Seimo opozicijos atstovai neslepia esą skeptiški dėl penktadienį paskelbto Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio sprendimo trauktis ne tik iš Seimo LVŽS frakcijos seniūno, bet ir Kultūros komiteto pirmininko pareigų, o „valstiečių“ sąrašo lyderystę pasiūlyti premjerui Sauliui Skverneliui.
 
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen feisbuke juokavo, kad R. Karbauskis tikriausiai „pavargo laimėti“. Vis dėlto ji pabrėžė, kad Seime apie tokį „valstiečių“ galimą planą – perleisti lyderystę premjerui – buvo kalbama.
 
„O jei rimčiau, matau, kad realizuojasi scenarijus, apie kurį Seime kalbama jau kelias savaites. Kad valstiečiai keis lyderį ir sostas bus perleistas Sauliui Skverneliui. Ar dėl to ši partija taps politiškai kokybiškesnė? Ne, nes, ratus sukeitus vietomis, automobilis neatsinaujina“, – feisbuke rašė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Kartu politikė iškėlė klausimą dėl Kultūros komiteto, kuriam vadovavo R. Karbauskis, prasmės.
 
„Beje, o kaip su žadėtu proveržiu kultūroje? Apie valstybę kalbėti nebeverta. Bet kam buvo sukurtas tas išskirtinis komitetas? Ir ar dabar jis taps nereikalingas?“ – retoriškai klausė Liberalų sąjūdžio vadovė.
 
Pokyčius LVŽS įvertino ir kitas liberalas Gintaras Vaičekauskas.
 
„…o tada atiduodi partiją Skverneliui, kraunies lagaminus ir varai į Ispaniją arba į Rygą. Nesvarbu kur. Taip valstiečiai išlieka vandens paviršiuje ir rudenį bus kova“, – savo feisbuko paskyroje rašė Seimo narys.
 
Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) narės Monikos Navickienės, R. Karbauskio atsitraukimas reiškia pralaimėjimą.
 
R. Karbauskis ir S. Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Kovos vienu metu visais frontais prieš prezidentą Nausėdą, Roką Masiulį, Viktorą Pranckietį, konservatorius, Neužmirštuolę ir krūvą kitų tautos priešų didįjį grosmeisterį Karbauskį galutinai išvargino bei išmušė iš jo paties šaškių lentos. Šitas atsitraukimas patvirtina pralaimėjimą“, – socialiniame tinkle rašė ji.
 
Konservatorės teigimu, R. Karbauskiui, kaip Kultūros komiteto pirmininkui, nepavyko įgyvendinti daugelio pažadų.
 
„Prieš rinkimus tampa pernelyg akivaizdu, kad pažadai kultūros sektoriaus darbuotojams nebuvo įgyvendinti, jokių esminių darbų jam, kaip komiteto pirmininkui, taip ir nepavyko padaryti“, – teigė TS-LKD pirmininko pavaduotoja.
 
„Įdomu į kokią niekam nepažintą paralelinę realybę, taip laimėjęs visus rinkimus, grosmeisteris Karbauskis persikelia šiandien?“ – klausė ji.
ELTA primena, kad po penktadienį vykusio partijos Tarybos posėdžio R. Karbauskis paskelbė, kad traukiasi ne tik iš Seimo „valstiečių“ frakcijos seniūno, bet ir Kultūros komiteto pirmininko pareigų. LVŽS pirmininkas taip pat informavo, kad partijos sąrašą Seimo rinkimuose spalį siūlys vesti premjerui Sauliui Skverneliui.
 
Tarybos posėdyje taip pat buvo aptarti planai artėjantiems Seimo rinkimams. R. Karbauskio teigimu, partija nusiteikusi rimtai – tikisi laimėti vienmandatėse apygardose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.01; 07:19

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis po penktadienį vykusio partijos Tarybos posėdžio pažėrė staigmenų – paskelbė, kad traukiasi ne tik iš Seimo „valstiečių“ frakcijos seniūno, bet ir Kultūros komiteto pirmininko pareigų. LVŽS pirmininkas taip pat informavo, kad partijos sąrašą Seimo rinkimuose spalį siūlys vesti premjerui Sauliui Skverneliui.
 
Tarybos posėdyje taip pat buvo aptarti planai artėjantiems Seimo rinkimams. R. Karbauskio teigimu, partija nusiteikusi rimtai – tikisi laimėti vienmandatėse apygardose.
 
Traukiasi iš pareigų Seime: rinkimų sąrašą siūlys vesti S. Skverneliui
 
Sprendimą pasitraukti iš einamų pareigų, tvirtino R. Karbauskis, lėmė noras parodyti dėmesį rinkėjams.
 
„Sprendimas, apie kurį informavau šiandien, – tai, kad per artimiausią tarybos posėdį bus sprendimas, kas mane galės pakeisti frakcijos vadovo poste, ir atitinkamai ieškosime sprendimo, kas galėtų pakeisti Kultūros komiteto pirmininko pozicijoje tam, kad aš turėčiau pakankamai laiko lankytis ir renginiuose, ir važinėti po savivaldybes“, – po LVŽS posėdžio žurnalistams sakė R. Karbauskis, patikinęs, kad partijos pirmininku lieka.
 
Tuo metu kalbėdamas apie premjero S. Skvernelio perspektyvas su LVŽS, R. Karbauskis teigė, kad būtų logiškiausia, jei S. Skvernelis vestų „valstiečių“ sąrašą rinkimuose.
 
„Jeigu Saulius Skvernelis dalyvaus Seimo rinkimuose, jei leis sveikata, tokiu atveju jis dalyvaus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše ir, tikriausiai, pagal logiką, toje vienmandatėje, kur jis išrinktas Seimo nariu“, – žurnalistams sakė R. Karbauskis.
 
Paklaustas, ar S. Skvernelis sąraše būtų įrašytas pirmu numeriu, R. Karbauskis tai patvirtino.
 
„Tikriausiai taip“, – atsakė jis, pabrėžęs, kad S. Skvernelis yra patvirtinęs, jog dalyvaus Seimo rinkimuose, jeigu leis sveikata.
 
„Mes, kaip komanda, esame ta jėga, kuri padedame vieni kitiems ir palaikome vieni kitus. Tai šitoje situacijoje tas, kuris turi didžiausią reitingą, veda sąrašą“, – pridūrė R. Karbauskis.
 
Vienmandatėse apygardose LVŽS pasiryžusi nekonkuruoti su koalicijos partneriais
 
Kalbėdamas apie „valstiečių“ planus Seimo rinkimuose, LVŽS lyderis teigė, kad partija yra pasiryžusi nekonkuruoti su dabartiniais koalicijos partneriais vienmandatėse apygardose.
 
Pasiteiravus, kurioje vienmandatėje žada kandidatuoti pats, R. Karbauskis atsakė, kad dabar į tą klausimą atsakyti negali ir kad tai „nutars partija“.
Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Šnekant apie bendradarbiavimą su kitomis partijomis, reikia pasakyti, kad mes šnekame apie koalicinius susitarimus – turiu omenyje dėl vienmandačių apygardų, ne dėl bendrų sąrašų. Tose apygardose, kur mūsų koalicijos partneriai turi stiprius kandidatus, mes nekeltume kandidatų ir nebandytume konkuruoti tarpusavyje, nes tai daug naudos koalicijai nepadarytų“, – sakė R. Karbauskis.
 
Paklausus, ar yra kitų partijų, su kuriomis „valstiečiai“ galėtų dalintis apygardas, R. Karbauskis teigė, kad neįsivaizduoja kitų partijų, išskyrus tas, su kuriomis šiuo metu yra koalicijoje.
 
„Aš nelabai įsivaizduoju, su kuriomis kitomis (partijomis. – ELTA), nesančiomis koalicijoje (…). Nemanau, kad su konservatoriais būtų galima kažkuo dalintis“, – teigė jis.
 
R. Karbauskio teigimu, vienmandatėse apygardose LVŽS taip pat gali pasiūlyti kandidatų, kurie šiuo metu nėra Seimo nariai, tačiau yra žinomi visuomenėje.
 
„Pirmiausia šnekame apie tuos Seimo narius, kurie dabar vienmandatininkai, kurie, šnekamės, bus patvirtinti vienmandatėse apygardose. Yra keletas žmonių, kurie pakankamai gerai žinomi visuomenei, – yra LVŽS nariai, bet nėra Seime, tai yra galimi kandidatai kai kuriose vienmandatėse apygardose“, – teigė R. Karbauskis.
 
„Aš tikiuosi, kad rezultatai vienmandatėse bus geri. Mes turime labai daug vienmandatininkų, ir jie tikrai sąžiningai tarnavo žmonėms. Rimos Baškienės pavyzdys gali būti, kada partijos reitingai būna ir labai maži, o žmogus laimi vienmandatėje, nes sąžiningai atlieka savo pareigas“, – tikino LVŽS lyderis.
 
Jis neslėpė optimizmo, kad vienmandatėse apygardose geriausiai pasirodys būtent „valstiečiai“. „Visų kitų partijų Achilo kulnas bus vienmandatės, išskyrus mūsų“, – sakė jis.
 
R. Karbauskis džiaugėsi, kad, leidus premjero S. Skvernelio sveikatai, drauge dalyvaus rinkimuose, nes tai, įsitikinęs LVŽS lyderis, – „valstiečių“ raktas į sėkmę.
 
„Vienmandatėse mes tikrai turėsime labai stiprią poziciją. Jeigu šnekėtume apie sąrašą, tai vėlgi ta žinia, kad Saulius Skvernelis kartu dalyvaus rinkimuose. Nepasiteisino tos viltys ir tie gandai, kad išsiskirs mūsų keliai – „valstiečių“ ir Sauliaus Skvernelio. Politologų vertinimu, tai reiškia, kad mūsų rezultatai bus geresni. Jeigu mes išliekame ta pati komanda, jie (rezultatai. – ELTA) bus geri ir daugiamandatėje apygardoje“, – ambicijų neslėpė R. Karbauskis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.01; 07:00

Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį pranešė, kad Valstybinis patentų biuras atsisakė registruoti pavadinimą „Tėvynės labui“.
 
„Valstybinis patentų biuras pranešė atsisakantis registruoti pavadinimą „Tėvynės labui“ kaip didelę simbolinę vertę turintį žymenį“, – feisbuke rašė S. Skvernelis.
 
„Džiaugiuosi ir sveikinu tokį sprendimą. Jis pagaliau baigs diskusijas apie tai, ar ši frazė gali tapti kokio nors politinio judėjimo pavadinimu. Ne, negali – ir niekada netaps“, – pridūrė premjeras.
 
„Tėvynės labui“ buvo S. Skvernelio šūkis Prezidento rinkimų metu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.28; 00:55

Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Liūdna, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis taip žemai nukrito, teigia prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius, komentuodamas premjero pareiškimą, esą kritika, tenkanti susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui, yra deklaruojama tautiniu pagrindu.
 
„Kai aš skaičiau ministro pirmininko interviu, tai, prisipažinsiu, man buvo labai liūdna. Man liūdna, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministras pirmininkas taip žemai nukrito ir kad tokius nepagrįstus kaltinimus formuluoja“, – „Žinių radijui“ sakė J. Neverovičius. Patarėjas pridūrė, kad, jo manymu, pats S. Skvernelis į politinį kontekstą įtraukia tautinių mažumų klausimą, taip siekiant pridengti sunkiai sprendžiamas Vyriausybės problemas.
 
„Aš nekaltinu ministro pirmininko, bet matau, kad tai panašu į bandymą tautinių mažumų klausimą išnaudoti jo problemų uždengimui“, – sakė J. Neverovičius.
 
Patarėjo teigimu, jam asmeniškai nekyla jokių abejonių dėl prezidento Gitano Nausėdos vertybių.
 
„Man nekilo nė menkiausio šešėlio ar abejonių dėl moralinio kompaso ir prezidento vertybių, kad jis galėtų taikyti diskriminacinį kriterijų. Atvirkščiai, jo kriterijus visada buvo profesionalumas, politinė atsakomybė ir moralės klausimai“, – teigė jis.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
 
J. Neverovičiaus teigimu, nepagrįstai Prezidentūrą puola ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Pastarasis piktinasi, kad prezidento patarėjai, pasak jo, galimai neteisėtai rinko informaciją apie lenkų tautybės piliečius.
 
J. Neverovičiaus teigimu, LLRA-KŠS vadovas turėtų viešojoje erdvėje keliamus klausimus adresuoti Vyriausybei.
 
„Pirmininkas (V. Tomaševskis. – ELTA), visų pirma, turėtų kreiptis į premjerą, kuris pradėjo svarstyti nacionalinį klausimą. Prezidentas savo pasisakyme kalbėjo tik apie partijos bičiulius, jokiu būdu nebuvo iškeltas tautinis klausimas. Tai ministras pirmininkas pradėjo rinkti medžiagą, kažkokias pažymas apie tai, kokia ten yra nacionalinė sudėtis. Ne prezidentas taip klausimą suformulavo“, – pabrėžė G. Nausėdos patarėjas.  
 
Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

ELTA primena, kad LLRA-KŠS pirmininkas V. Tomaševskis prakalbo apie teisinę atsakomybę prezidento patarėjams. Kiek anksčiau pirmadienio vakarą LLRS-KŠS išplatino pranešimą, kuriame deklaruota, kad Prezidentūra siekia priešiškai nuteikti visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu. LLRS-KŠS išplatintame pranešime piktinosi, kad, pasak jų, galimai neteisėtai buvo rinkta informacija apie žmones tautiniu pagrindu.
 
„Toks duomenų rinkimo faktas gali būti traktuojamas kaip nediskriminavimo dėl tautybės principo pažeidimas bei prezidento patarėjų bandymas priešiškai nuteikti Lietuvos visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu“, – teigiama partijos pareiškime.
 
Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį Delfi publikuotame interviu teigė, kad prezidento G. Nausėdos pasitikėjimo netekęs susisiekimo ministras J. Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.21; 10:41

Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Specialistai sako, kad somatiniai susirgimai ar ilgalaikiai negalavimai, ypač vėžinės ligos, uždeda juodą anspaudą ant visos asmenybės elgsenos. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Premjerui Sauliui Skverneliui mes linkėjome ir linkime pasveikti. Aš manau, kad tai nuoširdu, žmogiška ir krikščioniška.

Bet premjeras, matyt, dėl tų pačių priežasčių vis pažeria tam tikrų perliukų, kurie turi arba turi ne tik vietinį, bet ir tarptautinį atgarsį. Jo nuolatinis įtampos su Prezidentu eskalavimas jau peržengia valstybės ribas.

Turėdamas galvoje Prezidentūrą, neseniai DELFI jis pareiškė: „Didžiausią problemą matau tame, kad nukrypstama į galimą diskriminaciją (nekalbu apie konkrečias institucijas) tautiniu pagrindu. Dabar jau linksniuojama viskas – ir priklausymas partijai, ir Vilniaus, Trakų rajonų [valdžios] veikla“. Jis atskleidė, kad J. Narkevičiaus kandidatūra į ministrus jau nuo pat pateikimo dienos Prezidentūroje buvo vertinama skeptiškai. Kitaip sakant, tai, kad jis lenkas, G. Nausėda ir jo patarėjai akcentuoja kaip trūkumą. Premjeras savo interviu pridūrė, kad J. Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu, o dešinieji stengiasi koalicijos partnerius – Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) sutapatinti su Rusijos grėsme.

Premjeras Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tai, kad S. Skvernelis neprisiima atsakomybės už neskaidrią susisiekimo ministro veiklą ir klaidas, tarsi ir suprantama: premjeras nenori, kad būtų kompromituojama Vyriausybė ir jis pats, likus iki rinkimų devyniems mėnesiams. Ne paslaptis, kad kartu su R. Karbauskiu jie sutarę, jog valdančioji koalicija turi likti tvari, nors S. Skvernelio ir „valstiečių“ lyderio keliai artėjant rinkimams spalį gali išsiskirti.

Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Bet štai tautinės diskriminacijos akcentai gerokai pakerta valstybės prestižą ir V. Tomaševskiui bei Varšuvai įduoda į rankas galingus antilietuviškus argumentus. Juk premjero pareiškimų klausosi ir tarptautinės bendruomenės veikėjai. Juos be abejo išgirs ir tik ką Vilniuje viešėjęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius (Jacek Czaputowicz), kuris jau prikišo Lietuvai, kad jos valdžia nepakankamai remia lenkų švietimą. Anot aukšto svečio, Lenkija vis dar nepatenkinta ir dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo. Kitais žodžiais tariant, Vilnius ir toliau diskriminuoja vietos lenkus, o Varšuva, anot žurnalisto Anatolijaus Lapinsko, visam pasauliui rėkia, jog Lietuvos lenkams gyvenimas tampa pekla…

Gi premjero S. Skvernelio manymu, šitos peklos žaizdrą kursto ir Prezidentūra, reikalaujanti atsakomybės už neskaidrią lenkų atstovo J. Narkevičiaus veiklą. Štai taip Lietuva, pasak šiuos pranešimus sumaniai lukštenančio SPUTNIK‘o, tampa tautines mažumas diskriminuojančia šalimi. „Kur žiūri Briuselis?“ – klykia agentūros komentatoriai.

Linkime pasveikti, pone Premjere.

2020.01.20; 15:26

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Opozicija kritiškai vertina premjero Sauliaus Skvernelio teiginius, kad prezidento Gitano Nausėdos pasitikėjimo netekęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu.
 
Pasak opozicijos lyderių, S. Skvernelis, viena vertus, neprisiimdamas atsakomybės už susisiekimo ministrą, vis giliau kasa konflikto duobę su prezidentu, kita vertus, pabrėžia jie, panašiais pareiškimais premjeras tiesiog rizikuoja valstybės nacionaliniais interesais.
 
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad S. Skvernelis neprisiima atsakomybės už susisiekimo ministro neskaidrią veiklą.
 
„Susidaro įspūdis, kad premjeras yra chroniškai vengiantis pripažinti suklydęs ir prisiimti atsakomybę. O savo žodžiais vis giliau kasa konflikto su prezidentu duobę. Prezidentas, vasarą skirdamas Skvernelį premjeru, suteikė moralinį pasitikėjimo kreditą. Neprisiimdamas atsakomybės už savo ir savo aplinkos neskaidrią veiklą, premjeras nuvarė Vyriausybę į moralinį bankrotą“, – Eltai sakė G. Landsbergis.
 
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas taip pat sako, kad premjeras tokiais pareiškimais tęsia konfliktą su prezidentu. Kartu, atkreipia dėmesį socialdemokratų lyderis, ministro pirmininko pareiškimų klausosi ne tik vidaus, bet ir tarptautinės bendruomenės veikėjai.
 
„Labai neišmintingas pareiškimas… Tokių panašių pareiškimų klausosi ne tik mūsų vidaus politikos vartotojai, bet taip pat ir mūsų kaimynai – tiek draugiški, tiek nedraugiški. Klausosi tiek mūsų strateginiai partneriai Lenkijoje, tiek mūsų geopolitiniai konkurentai Rusijoje. Pirmiausia vertinu šiuo aspektu“, – Eltai sakė G. Paluckas.
Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
Jo teigimu, kai kurių apsižodžiavimų tarp įtakingų valstybės lyderių šalies viduje tiesiog gali nesuprasti Lietuvos partneriai užsienyje. Todėl, pabrėžė G. Paluckas, panašūs pareiškimai gali atsisukti ir prieš Lietuvos interesus.
 
„Santykiai tarp premjero ir prezidento šiuo metu ganėtinai šiurkštūs. Todėl tokių pareiškimų ar panašios Ezopo kalbos artimiausiu metu neišvengsime (…) Jeigu mes esame jau pripratę viduje, atleiskite už išsireiškimą, kapotis, tai mūsų kaimynai nėra prie to pratę ir gali nevienodai suprasti, o gal ir panaudoti tokius pareiškimus prieš mūsų valstybės interesus“, – sakė G. Paluckas.
 
ELTA primena, kad premjeras interviu Delfi teigė, jog J. Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu. Vyriausybės vadovas tvirtina, kad dešinieji stengiasi koalicijos partnerius – Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) sutapatinti su Rusijos grėsme.
 
Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Kartu Delfi duotame interviu S. Skvernelis atskleidė, kad J. Narkevičiaus kandidatūra į ministrus, pasak jo, jau nuo pat pateikimo dienos Prezidentūroje buvo vertinama skeptiškai.
 
„Nežinau, ar tai pagrindinė priežastis, bet yra sutapimas – kai LLRA-KŠS tapo koalicijos dalimi, pradėta visais kanalais bandyti išstumti šią politinę jėgą iš koalicijos. Didžiausią problemą matau tame, kad nukrypstama į galimą diskriminaciją (nekalbu apie konkrečias institucijas) tautiniu pagrindu. Dabar jau linksniuojama viskas – ir priklausymas partijai, ir Vilniaus, Trakų rajonų [valdžios] veikla“, – Delfi sakė premjeras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.20; 15:45

Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Antivalstybine partija konservatorius pavadinęs premjeras Saulius Skvernelis teigia savo žodžių neatsiimantis ir nematantis, dėl ko turėtų opozicinės jėgos atsiprašyti.
 
„Neatsiimu aš nieko, nematau, dėl ko atsiprašinėti“, – trečiadienį po Vyriausybėje vykusio posėdžio 2020 metų išvakarėse išsakytus savo žodžius komentavo premjeras. Jo teigimu, jo paleista įžeidi replika konservatorių atžvilgiu buvo išsakyta biudžeto priėmimo kontekste, todėl, pabrėžė jis, biudžeto projektą kritikavusiems konservatoriams antivalstybinės partijos apibūdinimas tinka.
 
„Galime kalbėti faktais ir argumentais. Prisiminkime interviu kontekstą: biudžeto priėmimas… po priėmimo galime vertinti kiekvienas politinę jėgą, kuri nori palikti valstybę gyventi be pagrindinio dokumento, pagrindinio teisės akto ir plenarinio posėdžio metu renka parašus iš piliečių, kad būtų vetuotas valstybės biudžetas“, – argumentavo S. Skvernelis.
 
ELTA primena, kad S. Skvernelis, baigiantis 2019 m., interviu portalui tv3.lt Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partiją pavadino antivalstybine. Jis tvirtino, kad ši politinė jėga veikia prieš Lietuvą.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Jūs pasakykite, kada ji veikė už valstybę? Ji daro visus žingsnius, kurie galiausiai nukreipti prieš mūsų valstybę arba visuomenę. Žmonės buvo skurdinami, buvo įvairūs sprendimai, kurie finansinę naštą užkrovė ne vienam dešimtmečiui į priekį, padaryti nesuprantami sprendimai“, – kalbėjo tv3.lt portalui S. Skvernelis.
 
Po S. Skvernelio pareiškimo TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė viltį, kad premjeras „atras savyje drąsos atsiprašyti“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.09; 07:00

rasiklis
Rašikliai

Jau kuris laikas, regis net 19-nioliktieji prabėgo (!), kai buvau padėjęs į šalį plunksną. Tiksliau sakant, ne plunksną, o kompiuterį, nes visi puikiai žino, kad plunksna dabar niekas nerašo, nebent kokie keistuoliai rašytojai iš praėjusio amžiaus.

Tam buvo dvi priežastys. Pirmoji, bet ne tokia jau svarbi, seną, ilgai tarnavusį ir galiausiai sugedusį kompiuterį pakeičiau į naują. Buvo sunku prie jo priprasti – tarsi prie naujos, seną pametus, žmonos. Dabar gi toks žmonų keitimo bumas – keičia kas tik netingi, ir būtinai į jaunas, kad patys atsijaunintų. Ir būtinai apie tai paskelbia instagramuose, kad lochai jais didžiuotųsi ir jais sektų.

Taigi – dvi Lietuvos. Ir jau nebeaišku, kuri labiau užteršta masine infantilumo sklaida

Antroji avinėlio tylėjimo priežastis buvo ta, kad nei prieššventiniu, nei pošventiniu laikotarpiu niekaip negalėjau pasiekti kažkur žemės mantijos gelmėse glūdinčių ir nušvitimą keliančių minčių.

Jų nebuvo ne tik mano galvoje.

Sausio 13-osios barikadų fragmentas prie Lietuvos Seimo. Slaptai.lt nuotr.

Valstybės, kuri vadinasi Lietuva, valdžios vyrai ir moterys galvas barstėsi ne pelenais, (o turėtų), bet spalvingais blizgučiais. Net ministras Narkievičius, uolus katalikas, sakė, kad krikščioniškoje šalyje Šv. Kalėdų metu negalima nieko spręsti (matyt, turėjo mintyse savo atstatydinimo) klausimą.

Paskui atėjo Naujieji, po jų, žiū, ir Trys Karaliai.

Dabar laukiame Sausio 13-osios, kuri jau dabar sutepta po jos ateisiančia juodąja sausio 14-ąja, kuomet Lietuva pasirodys „visu savo gražumu“.

O gal nepasirodys?

Man tuo tarpu kyla paprastas, ir, kaip bebūtų liūdna, labai jau „valstietiškas“ klausimas: nejaugi esame tokia „šliumpių“ tauta, kad turime tiek laukti, užuot ryžtingai išoperavę pūlinį, dar prieš ateinant Trims Karaliams“?

Artėjančios apokalipsės akivaizdoje tyli ir Prezidentas, sustingęs laukime it sfinksas.

Šių mano padrikų minčių pabaigai – keli štrichai gerovės valstybės pažadui.

Savaitgalį atsitiktinai teko pasišnekučiuoti su vienu Šalčininkų rajono ūkininku. A.a šviesaus atminimo rašytojas Antanas Čalnaris tokio žanro pokalbius buvo įspraudęs į rubriką „Šeštadienio pokalbiai“. Kodėl šeštadienio? Ogi todėl, kad tik šeštadieniais kaimo žmogus gali plačiau atverti savo širdies sopulius, jeigu suprantate, apie ką kalbu.

Džordžo Orvelo romano „Gyvulių ūkis“ viršelis

Taigi tas ūkininkas, visų galų meistras, idėjų ir sumanymų kupinas, pavydėtino optimizmo žmogus, aną šeštadienį buvo ir liūdnas, ir piktas. Jam, jau daugelį metų sėdinčiam invalido vežimėlyje ir visiškai nevaldančiam kojų, kelininkai ne tik kad nepataisė, bet dar ir sudarkė vieškelį link jo sodybos. O valdininkai jį siuntinėja vienas nuo kito, tarsi dar ir pasityčiodami.

Gal Narkievičius, susisiekimo ministeris, dar suspėtų tuo pasidomėti? Tikslų adresą duočiau.

Gaila, kad dauguma mūsų šalies valdžiažmogių vos tėra skaitę Orvelo „Gyvulių ūkį“, o ir tie, kurie skaitę, ne visi supratę, ir cituojantys tą „ūkį“ savaip, ir  kur reikia, ir nereikia…

Linkėčiau, kad tie valdžiažmogiai, kurie dar neskaitė, perskaitytų ne tik apie „gyvulius“…

Labai daug minčių jiems galėtų sukelti Romain Gary Aušros pažadas.

Ypač – Karbauskiui ir Skverneliui.

Ir – ištesėti.

2020.01.07; 16:47