Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų štabas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) pranešus apie be ekspremjero Sauliaus Skvernelio sudarytą šešėlinę Vyriausybę, viešojoje erdvėje pasipylė klausimai, ar „valstiečių“ gretose nebręsta dar vienas konfliktas.
 
Pats S. Skvernelis neslėpė turįs kitokią nuomonę dėl Ramūno Karbauskio vadovaujamo ir beveik tik iš „valstiečių“ frakcijos narių sudaryto šešėlinio Ministrų Kabineto. Pažymėjęs, kad „mandagiai atsisakė“ dalyvauti šešėliniame Kabinete, S. Skvernelis ne kartą tvirtino matąs kitą savo funkciją – telkti opoziciją.
 
Tačiau, kaip pripažino pats ekspremjeras, tą padaryti po šešėlinės Vyriausybės suformavimo bus kur kas sunkiau nei buvo iki tol. Kitaip tariant, kalbos apie bendrą opozicinių jėgų lyderį išsakomos kartu pažymint, jog opozicinių frakcijų bendradarbiavimas praktiškai tapo nebeįmanomas.
 
Tiesa, jei opozicinėms socialdemokratų, „darbiečių“ ir „valstiečių“ frakcijoms nepavyks rasti sutarimo ir išsikelti bendrą opozicijos lyderį, yra ir kitas viešai ne kartą aptartas planas. LVŽS trūksta tik dviejų frakcijos narių, kad ši politinė jėga galėtų vien iš savo gretų deleguoti kandidatą į Seimo opozicijos lyderio pareigas.
 
Apie tai, kad mišriai Seimo narių grupei ar kitoms frakcijoms priklausantys parlamentarai yra kalbinami jungtis prie 32 Seimo „valstiečių“ būrio yra užsiminę tiek R. Karbauskis, tiek LVŽS seniūnė Aušrinė Norkienė. Tačiau šis planas kelia savų iššūkių.
 
Ilgametė LVŽS narė Rima Baškienė būgštauja, kad nusprendus opozicijos lyderio pareigybės siekti pastaruoju būdu, be šešėlinio portfelio likęs S. Skvernelis gali likti ir be opozicijos lyderio statuso.
 
Politikė pažymi, kad Seimo statutas numato, jog būtent seniūnas tos frakcijos, kuri turi reikiamą narių skaičių (daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių) gali būti paskelbtas opozicijos lyderiu. Taigi tokiu atveju S. Skvernelis opozicijos lyderiu galėtų būti tik jei būtų išrinktas LVŽS frakcijos seniūnu.
 
„Valstietės“ manymu, tikėtina, kad LVŽS frakcijai papilnėjus ir įgijus teisę vienai pačiai iškelti opozicijos lyderį, pats R. Karbauskis gali nenorėti rotacijos frakcijos vadovybėje. Kitaip tariant, šešėlinis premjeras, teigia R. Baškienė, gali prieštarauti, jog dabartinę LVŽS frakcijos seniūnę A. Norkienę pakeistų ekspremjeras.
 
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Gali būti Ramūno Karbauskio noras, kad frakcijai ir toliau vadovautų Aušrinė Norkienė“, – Eltai sakė R. Baškienė.
 
Pasak jos, nors dabartinė frakcijos seniūnė tinkamai susitvarko su einamomis pareigomis, opozicijos lyderio pareigos reikalauja kur kas platesnių kompetencijų ir sugebėjimų.
 
„Jie abu labai puikūs žmonės: bet mes turime įvertinti kiekvieno žmogaus gebėjimą būti konkrečioje pozicijoje. Opozicijos lyderis turi būti tas žmogus, kuris reaguoja, eina į tribūną, kalba, dalyvauja. Saulius Skvernelis čia labiau tinkamas. Aš viską vertinčiau būtent pagal atitikimą tam lygmeniui. Aušrinė Norkienė yra puikiai administruojanti ir kaip seniūnė sutelkianti frakciją. Tačiau gal ji neturi tokio aštrumo… šiandien mes vertinkime gebėjimus“, – sakė R. Baškienė.
 
Tai, kad pastaruosius dvejus Seimo rinkimus „valstiečių“ sąrašą vedęs S. Skvernelis taip ir netapo partijos nariu, įsitikinusi R. Baškienė, neturėtų būti didelė problema ekspremjerą skiriant LVŽS frakcijos seniūnu.
 
„Kai kada mes partiškumą iškeliame aukščiau, o kai kada sakome, kad tai nėra svarbu. Kai 2016 m. buvo formuojama Vyriausybė, kažkaip partiškumas buvo nevertinamas kaip didelis nuopelnas – buvo žiūrima į kompetenciją. Mūsų frakcijoje yra nemažai nepartinių žmonių, tačiau mes veikiame kartu. Tad partiškumo labai nesureikšminčiau“, – sakė R. Baškienė.
 
Yra dar vienas kelias – iš mišrios Seimo narių grupės atsiradusi frakcija
 
Politinės manymu, nereikėtų atmesti ir dar vieno kelio, kuris, viena vertus, leistų S. Skverneliui tapti opozicijos lyderiu, o A. Norkienei – toliau išlaikyti „valstiečių“ frakcijos seniūnės pozicijas. Tai – dar vienos frakcijos susikūrimas Seime. Pasak R. Baškienės, jei mišriai Seimo narių grupei priklausantys politikai sukonstruotų naują frakciją – galbūt, svarsto politikė, ji sutiktų jungtis su „valstiečiais“ ir skelbti bendrą opozicijos lyderį. Pagal Seimo statutą, aiškino R. Baškienė, tokiu atveju opozicijos lyderis nebūtinai turėtų būti kurios nors frakcijos seniūnas.
 
„Tada frakcijų susijungimas duoda galimybę išsirinkti opozicijos lyderį ir turėti Aušrinę Norkienę, kaip frakcijos seniūnę „valstiečių“ frakcijoje, ir opozicijos lyderį (S. Skvernelį – ELTA). Galimi visokie variantai tad manau, kad pavasaris bus įdomus“, – tikino R. Baškienė.
 
Tiesa, pripažino politikė, iš mišriai Seimo narių grupei priklausančių parlamentarų sulipdyti dar  vieną frakciją yra ne ką mažesnis iššūkis, nei susivienyti šiuo metu skirtingai savo vietą politinėje erdvėje matančias opozicines partijas.
 
Kad ir kaip susiklostys tolesnė įvykių eiga, akcentavo R. Baškienė, „valstiečių“ lyderiai turi suprasti, kad situacija reikalauja sprendimų, kurie yra platesni nei tik vienos partijos interesai.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Reikia suprasti realybę. Visų pirma mes esame opozicijoje. O kadangi esame opozicijoje, turime ir suprasti, kad esame visiškai kitokioje situacijoje nei kad buvome valdančiojoje daugumoje. Dabar mūsų galimybės kitos“, – akcentavo R. Baškienė.
 
„Dabar yra Seimo kadencijos pradžia ir mes turėtume įvertinti, kad pasaulyje yra neeilinė situacija. Neeilinę situaciją išgyvena ir Lietuva. Tad muštis tokioje situacijoje turėtume mažiausiai“, – sakė Seimo senbuvė neslėpdama, kad pati pritarianti S. Skvernelio mintims, jog šešėlinę Vyriausybę reikėjo formuoti iš platesnių opozicinių jėgų.
 
R. Karbauskis: R. Baškienė tokiomis kalbomis atstovauja pati save
 
Tuo tarpu LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad apie tokį scenarijų, kuomet galbūt tektų spręsti, kam – A. Norkienei ar S. Skverneliui – turėtų atitekti opozicijos lyderio statusas, „valstiečiai“ dar nėra svarstę. Kita vertus, pažymėjo šešėliniu premjeru paskelbtas politikas, LVŽS frakcijos seniūnas turi būtinai priklausyti partijai. Maža to, akcentavo jis, A. Norkienė yra neabejotinai tinkamiausia šiuo metu vadovauti Seimo „valstiečiams“.
 
„Mes šio klausimo nesvarstėme ir tai būtų, žinoma, komplikacija. Frakcijos seniūnas turi būti ir partijos atstovas. Norkienė yra partijos vicepirmininkė. Ji neabejotinai yra geriausia iš frakcijos kandidatė“, – Eltai teigė R. Karbauskis.
 
„Apskritai aš negaliu komentuoti ką Rima kalba. Bet ji kalba nuo savęs, ji atstovauja pati save, nes tokių aptarinėjimų pas mus frakcijoje niekada nėra buvę. Mes niekada neaptarinėjome tokių variantų. Mūsų tikslas yra stiprinti opoziciją, o ne tik turėti antrą žmogų valdyboje. Nėra savitikslis dalykas, papulti į valdybą ir užimti kažkokį postą“, – sakė R. Karbauskis, pažymėdamas, kad šešėlinę Vyriausybę sudarę „valstiečiai“ toliau nusiteikę ieškoti susitarimo tarp frakcijų dėl opozicijos lyderio.
 
Jo teigimu, nors susitarimas tarp opozicinių partijų yra neįsivaizduojamas, rasti bendrų vardiklių tarp frakcijų – yra įmanoma. R. Karbauskio manymu, socialdemokratams išsirinkus naują pirmininką, o „darbiečiams“ apskritai apsisprendus dėl savo veiksmų parlamente, šį klausimą būtų galima uždaryti.
 
„Aš labai daug tikiuosi iš pokyčių socdemų frakcijoje ir partijoje. O „darbiečiai“ turi apsispręsti, ką jie daro. Kol kas jie pasirinkę taktiką „mušti“ visus aplinkui ir ypatingai mus – „valstiečius“. Jie žiauriausiai kritikuoja ne konservatorius, bet valstiečius“, – teigė politikas.
 
Pastarąją savaitę šešėlinio Ministrų Kabineto vadovu „valstiečiai“ paskyrė partijos lyderį R. Karbauskį.
 
Aiškindamas, kodėl netapo neformalios Vyriausybės vadovu, S. Skvernelis prisipažino šiek tiek kitaip matąs darbą opozicijoje. Pasak jo, buvo galima bandyti šešėlinę Vyriausybę konstruoti iš visų opozicinių partijų.
 
„Manau, kad reikėjo bandyti burti koalicinę opozicinių frakcijų Vyriausybę. Jei mes kalbėtume apie realius žingsnius ir realius veiksmus, turbūt puikiai suprantame, kad nebus greičiausiai Lietuvoje taip, kad viena politinė partija formuotų Vyriausybę“, – tuomet samprotavo buvęs premjeras.
Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
Kartu jis pažymėjo, kad „valstiečiams“ suformavus šešėlinę Vyriausybę, konsoliduoti opozicines partijas taps dar sunkiau.
 
„Žiūrėkime realiai. Po šio žingsnio turbūt bus dar sunkiau tai padaryti. Nepamirškime vieno esminio dalyko – kad tiek LSDP, tiek Darbo partija, tiek „valstiečiai“ yra ir konkurentai dėl to paties rinkėjo“, – sakė S. Skvernelis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.16; 00:30
 

Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus regiono apylinkės teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti bylą dėl užrašų ant buvusio ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio gyvenamos Upės gatvės asfalto, kuriuose buvo minimas ir pats ekspremjeras. Nukentėjusysis S. Skvernelis teismo posėdyje akcentavo, kad dėl šmeižikiško jo asmeniui adresuoto užrašo patyrė didelę moralinę žalą.
 
Šioje byloje kaltinimai buvo pateikti Gediminui Vaitkevičiui. Jis yra kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu dėl praėjusių metų birželio mėnesį ant Vilniaus rajone esančios Upės gatvės ant asfalto užrašyto užrašo: „Skvernelis 1 kilometras vagies namas“.
 
G. Vaitkevičius posėdyje savo kaltės nepripažino. Jis taip pat išreiškė norą parodymus duoti bylos nagrinėjimo pabaigoje.
 
Tuo tarpu nukentėjusysis S. Skvernelis teigė dėl šio jo asmeniu adresuoto užrašo patyręs didelę moralinę žalą.
 
„Birželį važiuojant iš namų į darbą buvo pastebėtas užrašas ant kelio, kuriame yra pateikta šmeižikiška informacija, vandališku būdu ji pateikta. Aš tai pastebėjau, tai pastebėjo ir mano apsaugos darbuotojai, kaimynai, su kuriais bendraujame, šeimos nariai“, – teigė jis.
 
Ekspremjeras akcentavo, kad vandališku būdu birželio mėnesį ant Upės g. asfalto užrašytas šmeižikiškas užrašas neatitinka tikrovės.
 
„Nesu niekada niekuo kaltintas nei teistas dėl šmeižikišku būdu paskleistos informacijos, kad esu vagis. Tai tikrai sukėlė daugybę asmeninių išgyvenimų tiek man asmeniškai, tiek šeimos nariams, kadangi tai yra ir žmona, mažametis vaikas, kuris jau supranta“, – sakė jis.
 
S. Skvernelis atkreipė dėmesį ir į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas niokojant valstybės nuosavybę.
 
„Patyriau didžiulę moralinę žalą, tokie veiksmai yra nusikalstami, yra neleistini ir tai padarytas nusikaltimas, esu apšmeižtas ir dar tas nusikaltimas buvo padarytas niokojant valstybės nuosavybę vandališku būdu“, – pabrėžė jis.
 
S. Skvernelis taip pat akcentavo, kad pamatęs užrašą ant kelio dangos jo nesusiejo su tuo metu viešoje erdvėje plačiai aptarinėjamu jo gyvenamos Upės gatvės asfaltavimo aplinkybėmis.
 
„Aš nedariau tokios prielaidos, kad būtent su tuo (susiję – ELTA), bet tam galėjo turėti įtakos tam tikrų politikų pareiškimai, kurie formavo visuomenės nuomonę“, – sakė jis.
 
ELTA primena, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2019 metų pabaigoje buvo pradėjusi tyrimą dėl Upės gatvės asfaltavimo aplinkybių. Tyrimas buvo pradėtas portalo 15min.lt paskelbtos informacijos pagrindu bei surinkus pirminius duomenis iš Vyriausybės kanceliarijos, Susisiekimo ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės.
 
15min.lt atliktas tyrimas skelbė, kad iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui papildomai skirtų 300 tūkst. eurų beveik visa suma atiteko Smiglių kaimo Upės gatvės remontui. Taip pat buvo skelbta, kad tuometis premjeras posėdžiui, kuriame buvo skirstomos lėšos Vilniaus rajono kelių asfaltavimui, pirmininkavo. Buvo kelta abejonė, ar valstybės politiko veiksmai neprieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams.
 
Visgi VTEK galiausiai nusprendė nutraukti tyrimus dėl S. Skvernelio elgesio, priiminėjant sprendimus Vyriausybės posėdyje dėl gatvių finansavimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.11; 12:00

Premjeras Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilniaus regiono apylinkės teismas ketvirtadienį pradės nagrinėti bylą dėl užrašų ant buvusio ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio gyvenamos Upės gatvės asfalto, kuriuose buvo minimas ir pats ekspremjeras.
 
Pastarųjų metų birželio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo Vilniaus rajone, Upės gatvėje, kurioje gyvena kadenciją baigęs ministras pirmininkas S. Skvernelis. Tyrimas buvo pradėtas dėl ant asfalto užtepliotų užrašų apie šį politiką.
 
Kaip skelbė naujienų portalas Delfi.lt, nusižengimu įtariamas buvęs kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės ir buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio patarėjas Gediminas Vaitkevičius. Įtariamasis buvo sulaikytas ir po apklausos paleistas.
 
ELTA primena, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2019 metų pabaigoje buvo pradėjusi tyrimą dėl minėtos Upės gatvės asfaltavimo aplinkybių. Tyrimas buvo pradėtas portalo 15min.lt paskelbtos informacijos pagrindu bei surinkus pirminius duomenis iš Vyriausybės kanceliarijos, Susisiekimo ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės.
 
15min.lt atliktas tyrimas skelbė, kad iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui papildomai skirtų 300 tūkst. eurų beveik visa suma atiteko Smiglių kaimo Upės gatvės remontui. Taip pat buvo skelbta, kad tuometis premjeras posėdžiui, kurio metu buvo skirstomos lėšos Vilniaus rajono kelių asfaltavimui, pirmininkavo. Buvo kelta abejonė, ar valstybės politiko veiksmai neprieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams.
 
Visgi VTEK galiausiai nusprendė nutraukti tyrimus dėl S. Skvernelio elgesio, priiminėjant sprendimus Vyriausybės posėdyje dėl gatvių finansavimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.11; 08:08

Laikinai einantys pareigas premjeras Saulius Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvoje neslopstant užsikrėtimams koronavirusu, darbą Vyriausybėje baigiantys premjeras Saulius Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nerado laiko dalyvauti sekmadienį prezidento organizuotame Sveikatos ekspertų tarybos susirinkime, kuriame svarstyta, kaip suvaldyti pandemijos plitimą.
 
Susitikime su Sveikatos ekspertų tarybos nariais taip pat dalyvavo paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė ir kandidatas į jo vadovaujamos Vyriausybės sveikatos apsaugos ministrus Arūnas Dulkys.
 
Nors, kaip tikino Prezidentūra, kvietimus tiek S. Skvernelis, tiek A. Veryga gavo, sekmadienį vietoje jų dalyvavo kiti žmonės.
 
Vietoje S. Skvernelio sekmadienį dirbo patarėjas Jonas Kairys, o vietoje A. Verygos – sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
S. Krėpšta teigė, kad anksčiau ketinta ekspertų tarybą organizuoti ateinančios savaitės antradienį, tačiau, pablogėjus situacijai, nuspręsta dirbti sekmadienį.
 
„Šią ekspertų tarybą ketinome organizuoti ateinantį antradienį, bet dėl situacijos pablogėjimo sušaukėme ją šiandien – sekmadienį. Penktadienį kvietėme dalyvauti šioje taryboje tiek paskirtąją premjerę, tiek naująjį sveikatos apsaugos ministrą bei laikinąjį premjerą, tiek ir laikinąjį sveikatos apsaugos ministrą“, – teigė S. Krėpšta.
 
Sekmadienį prezidentas Gitanas Nausėda su Sveikatos ekspertų tarybos nariais svarstė, kaip suvaldyti pandemijos plitimą ir karantino griežtinimo galimybes. Po susitikimo pateiktos išvados, kuriomis siūloma kiek įmanoma labiau apriboti gyventojų judėjimą. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.07; 06:34

Premjero Sauliaus Skvernelio ir Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio susitikimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Rugsėjo 17 dieną, dalyvaujant Lenkijos ir Lietuvos ministrams pirmininkams, pasirašyti du svarbūs susitarimai tarp „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) ir Lenkijos geležinkelių kompanijos PKP. Pirmuoju susitarimu patvirtintas įsipareigojimas šalių sostines sujungti patogiu keleiviniu traukiniu, antruoju – abiem bendrovėms pradėti jungtinę veiklą gabenant krovinius geležinkeliu Lietuvoje ir Lenkijoje.
 
Pasirašymo ceremonijoje Valdovų rūmuose dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos ministrai pirmininkai Saulius Skvernelis ir Mateuszas Morawieckis. Premjeras S. Skvernelis akcentavo šių susitarimų svarbą Lietuvą ir Lenkiją sujungiant dar glaudesniais socialiniais bei ekonominiais ryšiais.
 
„Lenkija yra strateginis Lietuvos partneris tiek socialine, tiek ekonomine prasme. Tad labai džiaugiuosi būsima patogia jungtimi žmonėms keliauti tarp Varšuvos ir Vilniaus. Patogus ir ekologiškas susisiekimas yra pagrindas žmonių atostogų kelionėms, kultūriniam bendradarbiavimui ir verslo bendruomenės judėjimui“, – sako S. Skvernelis.
 
S. Skvernelio teigimu, didelę reikšmę šalies ekonomikai turės ir antrasis bendrovių pasirašytas susitarimas – drauge gabenti intermodalinius krovinius geležinkeliu. Šiuo pagrindu logistikos kompanijoms ir visam regiono verslui atsiranda ekonomiškai patraukli bei ekologiška krovinių gabenimo alternatyva.
 
„Europos Sąjunga aktyviai pasisako už transporto srautų perkėlimą nuo automobilių kelių į geležinkelius ar vandens kelius. Taip kuriami tvaresni ir mažiau taršūs keliai kroviniams, atlaisvinami automobilių keliai. Tai aktualu Lietuvai siekiant ekologijos tikslų, bet taip pat turi ir praktinės naudos – juk žinome koks intensyvus yra automobilių koridorius tarp Lietuvos ir Lenkijos“, – sako Ministras Pirmininkas.
 
Keleiviams – patogi jungtis
 
LTG grupės bendrovė „LTG Link“ ir PKP antrinė bendrovė „PKP Intercity“ susitikimo metu pasirašė ketinimų protokolą, kuriame įtvirtintas šalių įsipareigojimas jau 2021 metų antroje pusėje Lietuvos ir Lenkijos sostines sujungti komfortišku, šiuolaikinių keliautojų poreikius atitinkančiu traukiniu. Planuojama, kad kelionė iš Vilniaus į Varšuvą ar atgal truks apie 8 valandas.
 
LTG grupės vadovas Mantas Bartuška akcentuoja šios jungties svarbą „Rail Baltica“ projekto kontekste.
 
„Tai bus tarsi įvadas į „Rail Baltica“ linijos atidarymą. Pradžioje tikimės 35 tūkst. keleivių per metus, o keliautojų piką pasieksime pabaigus statyti europinę vėžę iki pat Vilniaus. Neabejoju, kad tuomet tai bus populiariausias žmonių pasirinkimas kelionėms tarp šių šalių. Bet svarbiausia, kad jau kitais metais galėsime pas kaimynus keliauti traukiniais, palikdami mažiausią taršos pėdsaką, lyginant su kitų rūšių transportu“, – sako LTG generalinis direktorius Mantas Bartuška.
 
PKP S. A. valdybos pirmininkas Krzysztofas Maminskis susitikime džiaugėsi Lietuvos ir Lenkijos nuveiktais darbais stiprinant bendradarbiavimą geležinkelių transporto srityje.
 
„Bendradarbiavimas geležinkelių transporto srityje tarp mūsų valstybių kasdien įgauna vis didesnį pagreitį. Esu labai patenkintas tokia įvykių raida ir džiaugiuosi, kad mūsų darbas duoda apčiuopiamų rezultatų. Esu įsitikinęs, kad atlikti veiksmai tiek mūsų visuomenėms, tiek verslui sukurs naują susisiekimo tarp Lenkijos ir Lietuvos alternatyvą, kuri pateisins jų lūkesčius, – sako K. ​​Maminskis.
 
Kroviniams – ekonomiška jungtis
 
Renginio metu pasirašyta LTG ir PKP jungtinės veiklos ir akcininkų sutartis steigti bendrą įmonę, kuri gabens intermodalinius krovinius. Šią sutartį pasirašė Lenkijos bendrovė „PKP Cargo“ ir „LTG Cargo“ antrinė bendrovė Lenkijoje „LTG Cargo Polska“. Planuojama,kad bendra įmonė pradės veikti kitų metų pirmą ketvirtį.
 
„LTG grupės strategijoje numatyti ambicingi tikslai už Lietuvos ribų. Džiaugiuosi, kad jie įgauna aiškius kontūrus ir jau greitu metu skaičiuosime pirmas vežtas tonas už Lietuvos ribų. Partnerystė su rinkos lyderiais „PKP Cargo“ yra geriausia priemonė šiam tikslui pasiekti – esu dėkingas partneriams už pasitikėjimą ir bendrai įmonei linkiu puikių veiklos rezultatų“, – sako LTG vadovas M. Bartuška.
 
Bendra įmonė užsiims intermodaliniais vežimais tarp Lietuvos ir Lenkijos, taip pat – siūlys krovinių vežimo paslaugas į Vokietijos, Šiaurės Italijos krovos terminalus. Plėtojant paslaugas didelis dėmesys bus skiriamas puspriekabių ir konteinerių pervežimui.
 
Intermodaliniai pervežimai, kai suderinami keli transporto būdai, taupo ne tik verslo patiriamas logistikos sąnaudas, bet ir mažina aplinkos taršą, spūstis, triukšmą, eismo įvykius keliuose bei kitą neigiamą kelių transporto poveikį aplinkai. Krovinius gabenant geležinkeliu į aplinką patenka 3 kartus mažiau CO2, nei juos vežant kelių transportu, be to, mažėja ir avarijų skaičius keliuose.
 
Tarp Lietuvos ir Lenkijos kasmet pervežama apie 24 mln. tonų krovinių, iš jų – tik 0,6 mln. tonų geležinkeliu, šalių sienas kasmet kerta apie 1,8 mln. vilkikų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.18; 08:00

Žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.

Nėra negražių moterų, su kaukėmis visos moterys – vienodai gražios!

Tai dabar žino kiekvienas, net ant kamščio dorai dar neužmynęs vyras.

Anksčiau apie visuotinį moterų grožį žinodavo tik tie nušvitimo ribą priėję vizionieriai, kuriems jau vaidendavosi balti arkliai, dabar – kiekvienas išsipagiriojęs nupiepėlis.

Tai teikia pagrindą logine seka forsuoti fundamentinę hipotezę, kad Covid-19 virusą išrado Verygos tipo nusmurgėliai, siekdami įvesti visuotinį kaukių dėvėjimą kovos prieš alkoholizmo pandemiją sumetimais.

Net žmona, užsidėjusi kaukę, tampa panaši į paslaptingą nepažįstamąją, – taip ar panašiai kažkada rašė A. Schopenhaueris, tačiau eksperimentas, siekiant praktiškai pagrįsti šią teorinę įžvalgą, paryčiais pabandžius žmoną pavadinti malonybiniu išgalvoto personažo vardu, man baigėsi neuždelsto veikimo ilgai išliekančiomis pasekmėmis.

                                                                  X

Kam beveidei miniai vis dėlto yra reikalingos kaukės?

Tai – retorinis klausimas.

                                                                  X

Tik Skvernelis būdavo įleidžiamas į kaukių balių be kaukės, niekam nesukeldamas įtarimo, kad išsprogusių akių ateivio išvaizda nėra jokia kaukė, o tikrasis neišgalvoto (?) personažo veidas, dar daugiau – veidrodinis premjero sielos atspindys (o, siaube!).

                                                                  X

Kuo kaukė skiriasi nuo figos lapelio?

Tai ne retorinis klausymas, į kurį galbūt įstengs kada nors atsakyti tik  Veryga, dėvintis Skvernelio dovanotą revolverį žemiau diržo.

                                                                 X

Galop kaukės tapo lygybės, brolybės ir vienybės tikruoju simboliu, o kai kurios lygios kaukės patapo lygesnėmis ne tik už kitas lygias kaukes, bet ir už reljefiškus, siaubo iškreiptus žmonių veidus.

                                                                 X

Užsidėjusi kaukę, Vanagaitė išlįsdavo į miestą pasivaikščioti, net nesulaukusi sutemų. Tačiau iš eisenos ir rudenėjant paliktų pėdsakų ant nulynojusio grindinio miestiečiai spręsdavo, kad po miestą vėl šmirinėja  Ivaškevičiaus šmėkla.                            

                                                                 X

                                      Tai –                                                           
                                      
čia-būties

                                       laiškanešys

                                       su

                                       pajuokiančia

                                       žudiko

                                       kauke

                                      (čipolinas?)

                                      ar

                                      tolimas

                                      būties

                                      priartėjimas

                                      be jokios

                                     politikos

                                      Li Po

                                     imperatoriaus

                                     rūmų

                                     terasoj

                                     per dieną

                                     iš

                                     dyko

                                     buvimo?..

(Bus daugiau)

2020.08.25; 18:17

Galvosūkis. Slaptai.lt nuotr.
Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt nuotr.

„Delfi“ šeštus metus skelbiamame šalies įtakingiausių politikų sąraše, ekspertų balsais, garbingiausią vietą šiemet pelnė premjeras Saulius Skvernelis, pernai apklausoje buvęs trečias. Antroje vietoje liko valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Prezidentas Gitanas Nausėda per metus pakilo viena pozicija aukščiau – į trečią vietą.
 
Ketvirtoje, penktoje ir šeštoje vietose – buvę šalies vadovai Vytautas Landsbergis, Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus. Iš karto po jų – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, ir partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Dešimtuką užbaigia Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
 
Pernai pirmajame trejetuke, pagal šią apklausą, buvo D. Grybauskaitė, R. Karbauskis ir S. Skvernelis.
 
Elito grupės apklausą atlikusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas sakė, kad jam rezultatai buvo gana netikėti.
„Po šito karantino, kai visose žiniasklaidos priemonėse šmėžavo sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, premjeras S. Skvernelis, kartkartėmis – finansų ministras Vilius Šapoka, maniau, kad jie dar aukščiau pakils. Tačiau apklausa buvo atliekama jau vasarą, ir žmonės manė, kad yra ir įtakingesnių žmonių už pirmuosius žaidėjus pandemijos atveju“, – „Delfi“ sakė G. Sarafinas.
VAD pareigūnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Visuomenė įtakingiausiu politiku antrus metus iš eilės laiko prezidentą G. Nausėdą. Jis surinko 45 proc. respondentų balsų.
 
Antroje vietoje atsidūrė S. Skvernelis su 37,2 proc. respondentų balsų, trečioje – sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, kurį prie įtakingiausių politikų priskyrė 30,2 proc. apklaustųjų.
 
V. Adamkus, pagal visuomenės nuomonės apklausą, tarp įtakingiausių šiemet ketvirtas. Penktoje vietoje – R. Karbauskis, šeštoje – kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė.
 
Įdomu, kad, pagal visuomenės nuomonės apklausą, turint mintyje paklaidą, iš esmės susilygino Vytauto ir Gabrieliaus Landsbergių įtakos vertinimai. Devintoje vietoje buvo I. Šimonytė. Dešimtuką užbaigia Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Pernai, pagal visuomenės apklausą, pirmajame trejetuke buvo G. Nausėda, D. Grybauskaitė ir V. Adamkus.
 
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Irmina Matonytė nesureikšmino G. Nausėdos skirtumo pagal visuomenės ir pagal ekspertų nuomonę.
 
„Tikriausiai čia labai didelio skirtumo nėra, nes ar tai būtų pirma, ar trečia vietos, vis tiek galima sakyti, kad jos yra prizinės. Bet tą skirtumą tikriausiai galima paaiškinti politinio gyvenimo sampratų skirtumu. Ekspertai, į šitą anketą atsakinėdami ir tikriausiai bendrai į politiką ir įtaką politikoje žiūri per politinį procesą ir asmens svorį sprendimų priėmime. (…)
Lechas Kačynskis ir Valdas Adamkus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
O gyventojai galvoja daugiau apie politinį gyvenimą kaip tokį – ne tiek apie politinį procesą, bet apie politinį gyvenimą, kuriame yra vertybės, autoritetas, įtaka, valstybingumo atspindžiai. Tai yra platesnė samprata, susijusi ne tik su sprendimais, kurie yra čia ir dabar, bet ir su valstybės tapatybe ir įvaizdžiu“, – „Delfi“ aiškino I. Matonytė.
 
Tyrimas kasmet vykdomas dviem kryptimis – apklausiama ne tik visuomenė, bet ir savo sričių ekspertai.
 
Septynių dalių ciklas atskleidžia, kas mūsų šalyje yra įtakingiausi politikai, verslininkai ir ekonomistai, tarnautojai ir pareigūnai, visuomenininkai, žiniasklaidos bei popkultūros atstovai, rašo „Delfi“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.10; 15:00

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį dėl teismo išlaidų apmokėjimo.
 
„Akivaizdu, kad atsisakymas žurnalistams pateikti Vyriausybės pasitarimo garso įrašą negalėjo būti nederintas su premjeru Sauliumi Skverneliu ir jo paskirtu kancleriu Algirdu Stončaičiu. Jie yra tiesiogiai ir politine prasme atsakingi už šį gėdingą poelgį ir, kaip vėliau paaiškėjo, neteisėtą sprendimą. Manau, būtų teisinga ir garbinga, kad priteistas atlyginti teismo išlaidas sumokėtų ne Vyriausybės kanceliarija iš visų mokesčių mokėtojų pinigų, bet asmeniškai S. Skvernelis ir A. Stončaitis. Tikiuosi, kad ateityje tai sustabdys ir privers atidžiau galvoti prieš nutariant piktnaudžiauti administracine ir politine galia naudojant viešuosius pinigus, institucijų ir valstybės tarnautojų laiką”, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
Parlamentarė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymi, kad tiek S. Skvernelis, tiek A. Stončaitis yra tiesiogiai ir politine prasme atsakingi už susidariusią situaciją, tad būtų kilnu ir garbinga, kad priteistas teismo išlaidas sumokėtų asmeniškai, o ne iš biudžeto naudodama mokesčių mokėtojų, tuo pačiu ir žurnalistų, pinigus.
 
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino, kad Vyriausybės atsisakymas pateikti žurnalistams 2018 m. spalio 3 d. vykusio Vyriausybės pasitarimo garso įrašą, pažeidė žurnalistų teisę gauti bei skleisti informaciją. Tačiau nors Vyriausybė teigia, kad ji gerbia teismo sprendimą ir ketina vykdyti teismo nutartį „Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pareiškėjoms B. D., R. M., V. D., J. D. S. po 207,39 Eur kiekvienai iš jų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose“, tai ketina padaryti iš mokesčių mokėtojų pinigų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.01; 09:00

Varšuvoje Premjeras Saulius Skvernelis susitiko su Lenkijos Respublikos prezidentu Andrzejumi Duda. Vyriausybės spaudos tarnybos nuotr.

Strateginė Lietuvos ir Lenkijos partnerystė yra svarbiausias garantas, kad Baltijos šalys niekada neliks nuo Europos tautų bendrijos atskirta sala, sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, antradienį Varšuvoje susitikęs su Lenkijos Respublikos prezidentu Andrzejumi Duda.
 
Anot S. Skvernelio, turime toliau siekti, kad būtų įgyvendinti visi NATO viršūnių susitikimuose priimti sprendimai, ypač dėl gynybos planų, parengties didinimo ir stiprinimo, Baltijos oro gynybos.
 
Susitikime pabrėžta, kad svarbu toliau didinti karinį mobilumą. „Rail Baltic“ projektas yra svarbus gynybos požiūriu. Naujame pasiūlyme kariniam mobilumui skiriama nedidelė 1,5 mlrd. eurų suma. Pasak Lietuvos premjero, turime bendromis pastangomis šias lėšas paskirti būtent Suvalkų koridoriaus regionui. Karinio mobilumo svarba įsitikinta ir karantino metu – uždarius sienas būtent kariniai sprendimai užtikrino būtiniausių priemonių ir įrangos vežimą. Ši iniciatyva – vienas sėkmingiausių ES ir NATO praktinio bendradarbiavimo pavyzdžių. Pagrindinis bendras tikslas išlieka įgyvendinti „Rail Baltica“ 2026 m.
 
Daug dėmesio susitikime skirta energetikos projektams, sakoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime. Lietuva deda maksimalias pastangas apsaugoti Baltijos šalių sinchronizacijos projektą nuo vidaus ir išorės trikdžių. Akcentuota, kad Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija turi nukreipti diplomatines pastangas pakankamam sinchronizacijos ir svarbiausio jos projekto – „Harmony Link“ – finansavimo užtikrinimui.
 
Kalbant apie infrastruktūros projektus, Lietuva ir Lenkija toliau turi dirbti kartu, kad „Via Baltica“ projektas būtų laiku įgyvendintas ir taptų pavyzdiniu moderniu ir inovatyviu Baltijos jūros regione. Baltijos šalys ir Lenkija bendrai toliau turi siekti, kad ES tinkamai įvertintų „Via Baltica“ kelio svarbą regionui ir šios arterijos modernizavimui skirtų reikalingą finansavimą.
 
Premjeras ir Lenkijos prezidentas pabrėžė, kad per koronaviruso pandemiją Baltijos šalių ir Lenkijos priimtos priemonės lėmė regiono ekonomikų konkurencingumo išlaikymą. Tai tapo pavyzdžiu ir kitoms valstybėms, susidūrusioms su neigiamomis pandemijos pasekmėmis.
Premjeras patikino A. Dudą, kad Lietuva yra ir išliks ištikima Lenkijos drauge.
 
Lenkijos Respublikos prezidentas A. Duda įteikė S. Skverneliui ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Didįjį kryžių. Tai antras pagal svarbą Lenkijos valstybės apdovanojimas. Lietuvos Vyriausybės vadovas apdovanotas už indėlį stiprinant abiejų šalių dialogą. Ši garbingą apdovanojimą yra gavęs Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, premjerai Gediminas Vagnorius, Gediminas Kirkilas, kitų šalių politikos lyderiai ir kultūros veikėjai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.15; 00:30

Premjeras Saulius Skvernelis su žmona Silvija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir jį lydinti delegacija liepos 14–15 dienomis su vizitu vyksta Lenkiją.
Paminklas Žalgirio mūšio didvyriams Lenkijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Tai labai reikšmingas dvišalių santykių plėtrą per pastaruosius metus liudijantis vizitas, ir čia nemenkas abiejų valstybių vyriausybių indėlis. Susitikimuose su Lenkijos valstybės vadovais bus aptarta bendra pozicija dėl istorinės atminties ir priemonės, stiprinančios atsparumą istorijos iškraipymams. Didelį dėmesį skirsime sėkmingai vykdomiems europinės reikšmės infrastruktūros projektams: „Via Baltica“, „Rail Baltica“, „Harmony Link“ ir kitiems. Darbotvarkės akiratyje – Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo planas atsakant į COVID-19 ir siekiant išlaikyti regiono konkurencingumą. Taip pat numatome aptarti saugumo ir gynybos klausimus, pabrėžiant transatlantinių ir santykių su JAV svarbą, kitus bendrus projektus“, – sako premjeras.
 
Antradienį Varšuvoje Vyriausybės vadovas susitiks su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu.
 
Trečiadienį S. Skvernelis dalyvaus Žalgirio mūšio metinių minėjimo renginyje Griunvalde.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.14; 08:44

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvoje mažėja gyventojų, mažėja jaunimo ir studentų. Vyriausybė laikosi kurso, kad sprendžiant demografines problemas, aukštųjų mokyklų skaičių reikia mažinti. Uždaromas Šiaulių universitetas, likviduoti Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetai. Bet šitoje politikoje yra išimtis. Buvęs policijos pareigūnas Saulius Skvernelis rūpinasi įsteigti naują aukštąją mokyklą – Viešojo saugumo kolegiją, kuri rengtų policininkus.

Demokratinio pasaulio patirtis kitokia

Šiuo metu policininkus rengia Lietuvos policijos mokykla, o universitetinį išsilavinimą pareigūnai gali įgyti Mykolo Romerio universitete. Vyriausybė nori iš šitos grandinės išstumti Mykolo Romerio universitetą, o aukštąjį išsilavinimą teikti statutiniais pagrindais sutvertoje naujoje Viešojo saugumo kolegijoje.

Naujoji kolegija būtų ne atviras universitetas su plačiu išsilavinimu kaip yra dabar, bet statutiniais pagrindais organizuojama institucija, panaši į Karo akademiją.

Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.

Lietuva turi prastą patirtį su sovietine milicija. Žinybinės aukštosios mokyklos XX amžiuje buvo žinomas uždaros sistemos reiškinys. Uždarumas slypėjo studijų programose, dėstytojų bei studentų aprūpinime bei pačioje milicijos kaip institucijos koncepcijoje. Milicija buvo represinė struktūra, kurioje dirbo lojalūs ir ištikimi sistemai pareigūnai. Toks uždarumas prieštaravo demokratiško pasaulio vertybėms atvirumui, konkurencingumui, laisvumui, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – policijos ir visuomenės suartėjimui.

Demokratijose aukštųjų mokyklų veikla yra grindžiama autonomija ir akademine laisve. Studentai turi įgyti platų požiūrį. Geriausia suspėti sudalyvauti mainų programoje užsienio aukštojoje mokykloje ir susipažinti su įvairiais dalykais bei požiūriais. Studentai ne visada žino kokį norės dirbti darbą po studijų, o neretai nori persikvalifikuoti ir juk visai nesunku padirbus keletą metų vienoje srityje, viską pakeisti ir pereiti kitur. Naujosios policijos mokyklos žinybiškumas, priklausymas Vidaus reikalų sistemai, yra autonomijos atsisakymas ir grįžimas atgal.

Naujos darbo vietos

Vidaus reikalų ministrė jau planuoja, kad naujoje kolegijoje dar šiemet pradės mokytis 200 kursantų. Iškart kyla klausimas, iš kur atsiras nauji dėstytojai, programos, tarptautiškumas, ryšiai? Ne paslaptis, kad policininkai išeina į atsargą 40–45 metų. O ką tada veikti? Ar nebus naujoji kolegija kaip tik ir tinkama buvusių policininkų naujoms darbo vietoms?

Policijos automobiliai. Slaptai.lt nuotr.

Vyriausybės atstovai aiškina, kad naujosios kolegijos reikia, nes Mykolo Romerio universitetas neteisingai ruošia pareigūnus. Suprantama, kad universitetas suteikia išsilavinimą, o jau paskui pats absolventas nuspęs ar jis bus policininkas, ar verslininkas, ar politikas ar dar kas nors. Ministerija gi nori, kad būtų „gaminami „oficieriai“. Toks „oficierius“ tiesiog privalės tarnauti policijoje, arba turės vėl iš naujo mokytis, nes jo diplomas ir įgytos žinios bus „policinės“. Sistema žmones darys priklausomais, o priklausymas, baimė išeiti, grąžina sistemą į ten, iš kur mes pabėgome.

Jei pažiūrėtume į policijos pasitikėjimo reitingus, tai dabar jie yra aukščiausi per visą Nepriklausomybės laikotarpį, tai kaip čia taip? Visuomenė mano, kad policija dirba vis geriau, pasitikėjimas auga, bet Vyriausybė nori įsikišti ir viską keisti?

Vyriausybė deklaravo, kad optimizuoja aukštųjų mokyklų tinklą, bet padarė išimtį. Lietuvoje kuriama nauja uždara pareigūnų gamykla, kurioje labai tikėtina dirbs policijos veteranai. Kodėl jos reikia, argumentų trūksta, bet tai tikrai galėtų būti darbo vieta buvusiems pareigūnams, net pačiam premjerui Sauliui Skverneliui ar kancleriui Algirdui Stončaičiui.

O gal Premjeras vėl sakys, kaip ir keliuko atveju, kad nieko nežinojo apie naujos kolegijos steigimą?

2020.07.09; 19:22

LVŽS susirinko į tarybos posėdį Naisiuose. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis, penktadienį pranešęs galutinai apsisprendęs artėjančiuose Seimo rinkimuose dalyvauti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), teigia nebijantis kandidatuoti Pilaitės-Karoliniškių vienmandatėje apygardoje. Visgi ministras pirmininkas akcentuoja, kad jo prioritetas yra sėkmingai vadovauti Vyriausybei, todėl pripažįsta, jog labai įsitraukti į rinkimų kampanija jam greičiausiai nepavyks.
 
„Dėl to, kad su valstiečiais turbūt net klausimų nekyla. Aš esu šios valdančiosios daugumos narys ir, matyt, natūralu, jeigu mes turime pagrindinę mintį, kad leiskite mums tęsti darbus, tai jeigu rinkėjas nuspręs, kad juos reikia tęsti, tai mes tęsime, jeigu ne, tai bus kitaip“, – po LVŽS tarybos posėdžio teigė S. Skvernelis.
 
Premjeras sako nebijąs kandidatuoti vienmandatėje rinkimų apygardoje. Visgi jis akcentuoja, kad pagrindinis jo prioritetas yra Vyriausybės darbas, toėl pripažįsta, kad jo įsitraukimas į rinkimų kampaniją nebus labai aktyvus.
 
LVŽS Naisiuose susirinko į tarybos posėdį. saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Aš nebijau, aš ne kartą kalbėjau, nieko nebijau – jeigu apsisprendi, tai darai. Bet, aišku, vienmandatėse yra lygiai tas pats darbų paskirstymas. Aš jau kartojau ir jums, ir tą šiandien galiu sakyti, kad visgi prioritetas yra šios Vyriausybės darbas“, – akcentavo premjeras.
 
„Tai liečia tiek mane, tiek ir ministrus, šiandien bent pusė jų yra ir Seimo nariai, ir tai yra pagrindinis darbas, jis bus iki maždaug gruodžio mėnesio, kol susiformuos nauja Vyriausybė. Taip kad mūsų dalyvavimas ir rinkiminėje kampanijoje yra labai minimalizuotas, lygiai tas pats liečia ir vienmandates, tai tam tikros rizikos yra“, – pridūrė jis.
 
S. Skvernelis taip pat pažymėjo, kad LVŽS turi alternatyvų, kas vietoje jo galėtų vesti 2020 metų partijos rinkimų sąrašą.
 
„Aš manau, kad ši bendruomenė jau subrendusi ir turi apsispręsti. Tikrai yra skirtinga situacija nei 2016 metais, kada nebuvo alternatyvų. Aš manau, kad dabar yra ir pačioje partijoje jau subrendusių žmonių ir jaunimo suaugusio, kuris galėtų imtis šitos lyderystės“, – sakė S. Skvernelis.
Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Bus reitingavimas ir partijos nariai nuspręs, ką norėtų matyti, tai, manau, kad tai bus objektyviausia ir atspindės tas nuotaikas, kokios yra“, – pridūrė jis.
 
Premjeras tikina, kad pagrindinė jo ambicija kol kas yra suvaldyti koronaviruso krizę ir jos pasekmes ir sąžiningai pabaigti Vyriausybės kadenciją.
 
R. Karbauskis dvejoja, ar kandidatūrą kelti vienmandatėje rinkimų apygardoje
 
Savo ruožtu LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis po partijos tarybos posėdžio sakė dar nenusprendęs, ar kels savo kandidatūrą vienmandatėje rinkimų apygardoje. LVŽS lyderio teigimu, šis klausimas vis dar yra svarstomas. Pasak politiko, pagrindinė problema, kodėl šis klausimas vis dar svarstomas, – jis neturintis pakankamai laiko skirti vienmandatei rinkimų apygardai.
 
LVŽS Naisiuose susirinko į tarybos posėdį. Ramūnas Karbauskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Aš dabar į tą klausimą neatsakysiu, mes turime daug klausimų, į kuriuos mes dar neatsakėme, mes padarysime taip, kaip geriausia, kad pasiektume maksimalius rezultatus rinkimuose“, – teigė R. Karbauskis.
 
„Mano problemos, jeigu šnekėtume apie šitą kadenciją, yra tai, kad aš vienmandatėje apygardoje beveik neturiu laiko ir man yra nesmagu prieš savo rinkėjus. Tai čia yra argumentas, kad šį klausimą dar reikia svarstyti“, – pridūrė jis.
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienį Naisiuose susirinko į tarybos posėdį. Anot Ramūno Karbauskio, posėdyje aptarta situacija valstybėje, pasirengimas artėjantiems Seimo rinkimams.
 
LVŽS tarybos posėdyje pabrėžta, kad ypatingai svarbi koalicijos partnerių sėkmė artėjančiuose rinkimuose. Nutarta kai kuriose vienmandatėse apygardose kelti bendrus kandidatus su koalicijos partneriais. Posėdyje patvirtinti šeši bendri kandidatai: Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas – Vilniuje, socialdarbietis Rimantas Sinkevičius – Jonavos apygardoje, šios partijos atstovė Rimantė Šalaševičiūtė – Telšių apygardoje, žemės ūkio ministras Andrius Palionis – Dainavos apygardoje, prof. Antanas Vinkus – Kuršo apygardoje, Centro partijos „Gerovės Lietuva“ lyderis Naglis Puteikis – Danės rinkimų apygardoje.
Naisiuose susirinko į tarybos posėdį. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
LVŽS lyderis R. Karbauskis anksčiau yra teigęs, kad jo vadovaujama partija S. Skvernelį norėtų matyti vedant LVŽS sąrašą Seimo rinkimuose. Politiko teigimu, S. Skverneliui vesti partijos sąrašą būtų logiška, nes jo reitingas tarp „valstiečių“ yra aukščiausias.
 
Premjeras, reaguodamas į tokią R. Karbauskio nuomonę, anksčiau teigė, kad pats dar nežino, ar apskritai liks politikoje. Visgi jis pabrėžė, kad nusprendęs tęsti politiko karjerą rinkimuose dalyvautų tik su LVŽS.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.06; 02:00

Dr. Algimantas Matulevičius. Slaptai.lt nuotr.

Gyvename ne tik pandemijos, bet ir socialinį mūsų visuomenės kūną pastoviai naikinančio korupcijos vėžio būsenoje. Skandalas veja, skandalą, dažnai net nebesuprantame, kas vyksta.Taip plinta nepasitikėjimas ir nusivylimas.

Ne taip seniai stebėjome teisėjus įeinančius, tiesa, ir greitai išeinančius iš Lukiškių kalėjimo. Jau net pamiršome, kuo viskas baigėsi. O kiek prisiskaitėme ir prisiklausėme apie Elgijaus Masiulio „šnapso dėžutę” su kyšio pinigais. Čia ir be „tulpių” pašto neapsieita.

Kiek vilčių ir pažadų buvo po garsios VSD pažymos apie MG Baltik išviešinimą. O baigėsi šnipštu… Galima vardyti ir vardyt. Tačiau manau, kad visi su manimi sutiks, kad esminio lūžio kovoje su korupcija nesugebėjo pasiekti nė viena valdžia. Suima, žiniasklaida patriukšmauja, o paskui viskas nutyla iki sekančio karto. Štai ir dabartinis skambus STT ir prokuratūros, gan žinomų ir įtakingų verslo pasaulio atstovų suėmimas. Ir ką, garbūs ponai dabar beaiškintų, o žala jau padaryta. Ir taip Lietuvoje verslininkus įprasta laikyti „vagimis”. Tai po šio skandalo bus dar blogiau, kaip jis bepasibaigtų. O juk yra daug dorų ir sąžiningai, bei skaidriai dirbančių verslo atstovų. Deja, šaukštas deguto ir bačką medaus pagadina.

Mokslo pažanga ir aukštosios technologijos drąsiai braunasi į mūsų gyvenimus ir juos keičia. Bet eksponentiškai besivystantiems technikos ir technologijų pokyčiams, netinka vėžlio žingsniui prilygstanti, žmonių socialinių santykių kaita. Nemaža dalis homo sapiens atstovų savo intelektualiniu išprusimu, o ypač moralinėmis – dorovinėmis nuostatomis, nelabai skiriasi nuo feodalinio – baudžiavinio bendruomenės santykių įsivaizdavimo, jų interpretavimo bei taikymo praktikoje.

Neseniai, vienoje diskusijoje, manęs paklausė: kodėl žmonės tokie gobšūs? Tai svarbus klausimas. Galima būtų teigti, kad viskas slypi žmogaus prigimtyje. Juk mumyse yra du pradai: angelo ir žvėries. Gyvojoje gamtoje retai sutiksi plėšrūną, kuris žudytų savo gentainį be priežasties. Taip atsitinka tik tada, jei vienam iš jų gręsia nustipti iš bado. O žmogus labai dažnai žudo be priežasties, dažnai vien tik iš gobšumo. Antra vertus, kartais, tas pats žmogus gali būti labai atidus ir net padėti savo artimui, kurį prieš tai nuskriaudė.

Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Garsus XX a. dramaturgas ir mąstytojas Moemas Samersetas taikliai apibendrinio išsikerojusį  miesčioniškumą, pateikiamą kaip didelį gėrį – labdaros ar paramos dalybas: „Duodama išmalda – tai geraširdiškumas, o geraširdiškumas – tai dorybė, bet ar šis gėris gali atlyginti už suluošintam žmogui padarytą blogį, kurį sukėlė jo skurdas?“ Viduramžiais žmonės žudė ir plėšė, o šioms nuodėmėms atpirkti, statė bažnyčias. Šiuolaikinis lupikautojas (su nedilelėmis išimtimis) taip pat elgiasi panašiai, tik ženkliai rafinuočiau.

Mes esame socialinės būtybės, vieni nuo kitų, daugiau ar mažiau priklausomi. Todėl ir turime elgtis socialiai – bendruomeniškai. Gyvendami matyti ne tik savo asmeninį interesą, bet ir bendrus siekius bei tikslus. Mes manome, kad pastaruoju metu, visuomenėje vyraujantis psichologinis klimatas, paremtas skandalų kultūra, yra neperspektyvus ir vedantis šalį į aklavietę. Būtent ši problema yra lemianti ir didelėje emigracijoje, vedančioje prie Lietuvos išsivaikščiojimo. Svarbiausia ko mums trūksta – tai atviro, skaidraus bendravimo. Atviro pokalbio apie problemas ir geranoriškos diskusijos apie būdus, kaip spręsti kylančias problemas.

Man teko dirbti su skandinavais prie verslo skaidrumo problemų. Sukaupęs patirtį, paruošiau Skaidrumo sistemos koncepciją, kurios pagrindu būtų tikslinga parengti Skaidrumo sistemos kodeksą. O tai taptų tuo pamatu, ant kurio galima būtų kurti skaidrią teisingą valstybę. Šią idėją dar prieš trejus metus pristačiau Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui. Išklausęs jis net suplojo rankomis ir pažadėjo visokeriopą paramą. Pažadėjo, bet netesėjo – net nepajudino piršto. O jei jis būtų šią idėją stūmęs taip atkakliai, kaip tvirtai laikosi savo kėdės, jau visa Lietuva apie tai žinotų.

Kiek vėliau tai pristačiau premjerui S. Skverneliui. Iš pradžių jam irgi patiko, bet toliau pavedė rūpintis savo klerkams (kitaip jų negaliu pavadinti). Pas premjerą jų ten gausybė ir visi labai susireikšminę.Kuo tai baigėsi? Ogi kaip visada, viskas pas juos dėl korupcijos tvarkoje ir nieko nauja daryti nereikia. Tai pareiškė ne kas kitas, o ponas Skirmantas Malinauskas. Kuo tada stebėtis teisingumo ministru E.Jankevičium, kurio pozicija buvo irgi tokia pati. Gerai, šaunu, bet dar geriau nieko nedaryti.

Politinė korupcija

Beliko dar J.E.LR Prezidentas, o gal gi jis pagelbės, tik ar jo aplinka leis. Pas mus susiklostė tokios įdomios tradicijos, kad iki aukšto vadovo taip paprastai neprasibrausi. Pirmiausia tave išegzaminuoja jo patarėjų bei padėjėjų armija ir jei jiems patinki, tada gal ir prileis. Tai irgi viena iš terpių bujoti korupcijai, nes tas, kas sugeba „privesti” prie sprendimus lemiančio asmens, tampa labai reikšmingas ir reikalingas. Taip matosi buvo ir su dabar STT sulaikytaisiais.

Išvada labai paprasta – tik visų santykių verslo bei politikos skaidrinimas ir plataus spektro šešėlinės ekonomikos užkardinimas, yra viena iš svarbių misijų išvalant šalį nuo korupcijos vėžio. Kartu būtinas – atviras geranoriškas dialogas bei visaapimanti visuomenės švietimo Programa „Mokomės gyventi išmanioje ir skaidrioje bendruomenėje“, įgyvendinimas. Manome, kad žinių plėtra apie ateinančias ar jau esančias naujoves bei atviras pokalbis apie skaidrių, nuoširdžių santykių svarbą dabartinėje ir ateities visuomenėje, pasitarnaus pačios visuomenės brandai irjo ssusitelkimui bendram daugumos tikslui – Gerovės valstybės kūrimui.

Daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Tarybos narys, LPK Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas

2020.06.05; 09:13

Seimo narys Gabrielius Landsbergis. Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo posėdyje opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis kėlė klausimą, ar premjeras Saulius Skvernelis sąmoningai gina susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių dėl asmeninių naudų. Premjeras tuo metu teigė, kad opozicijos lyderis, nesulaukęs teisėsaugos išvadų, nuteisė ir kaltina ministrą anksčiau laiko. Todėl, įsitikinęs S. Skvernelis, dėl G. Landsbergio teiginių J. Narkevičiui verta kreiptis į teisėsaugą.
 
„Tenka apgailestauti, kad kai švenčiame Seimo šimtmetį, skamba tokie skandalai valstybėje. Bet negaliu nepaklausti premjero galbūt ir hipotetinio klausimo, premjere, jūs pats nuspręsit. Ar gali ministras, kuris ėmė 10 proc. „atkatą“, tikiuosi šis žodis jums suprantamas, už renovacijos projektus, būti atsakingas ir už šimtų milijonų skirstymą keliams ir kitiems milijoniniams projektams“, – klausė G. Landsbergis.
 
Premjeras pareiškė, kad konservatorių lyderis už savo žodžius turėtų atsakyti teisme.
 
„Gerbiami kolegos, aš noriu pasakyti, kad opozicijos lyderis apkaltino vieną ministrą korupcine veikla. Jiems puikiai suprantamu žodžiu, „atkatų“, ėmimu. Tai už šiuos žodžius jums reikėtų imti ir atsakyti teisine prasme. Manau, susisiekimo ministras tai ir padarys“, – sakė premjeras.
 
G. Landsbergis stebėjosi S. Skvernelio atsakymu ir kėlė klausimą, ar ministras pirmininkas sąmoningai gina susisiekimo ministrą J. Narkevičių dėl asmeninių naudų.
 
Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Nepaprastai įdomu, kad jūs taip reaguojate. Aš pasakiau, kad klausimas hipotetinis, o jūs dabar pats įvardinote žmogų, kuris labiausiai atitinka mano klausimą (…) Premjere, ar jums neatrodo, kad tokia jūsų reakcija ir apskritai gynimas hipotetinio žmogaus yra šiek tiek susijęs su gerove. Vienas žmogus tvarkosi savo gerovę, vėliau tvarko jūsų. Premjere, ar nematote čia sąsajų?“, – vėl klausė konservatorių lyderis.
 
„Aš matau didesnes sąsajas, kai gali būti vienas ar kitas hipotetinis žmogus naudojasi valstybės turtu savo verslo interesams. Yra hipotetiniai žmonės, kurie už vieną eurą sugeba sklypus įsigyti. Arba šeimos nariai, kurie apskritai dovanų sklypus gauna. Tai hipotetiškai yra labai negerai“, – atsakė premjeras.
 
S. Skvernelis dar kartą pabrėžė, kad tikslius atsakymus dėl J. Narkevičiaus turi pateikti teisėsaugos institucijos. Pasak ministro pirmininko, įtarimus kelia ne J. Narkevičius, o žmogus, pateikęs informaciją apie ministrą.
 
„Teisingumo vykdo tik teisėsaugos institucijos ir teismai. Jūs dabar kaltinate vieną asmenį, konkrečiai ministrą, dėl galimų neteisėtų veiksmų. Taip, arba tai yra pasaka nuo pradžios iki galo, arba pranešimas apie galima padarytą nusikalstamą veiką. Bet kuriuo atveju, galutinis rezultatas turi būti teisinis, arba už tą pasaką, šmeižtą, melagingų žinių paskleidimą turi būti atsakomybė. O jeigu tai yra nusikalstama veika, tai turi teisėsauga ištirti apie galimą piktnaudžiavimą prieš 12 metų, kažkodėl tik dabar iškilusį, ir patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Noriu tik priminti, kad pagal tai, kas parašyta, yra asmuo, kuris pripažįsta, kad piktnaudžiavo. Tai, matyt, teisėsaugai nebus sunku atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti, žinant šį asmenį, kuris pats veikė ir piktnaudžiavo prieš 12 metų viešuosiuose konkursuose su Vilniaus savivaldybės administracija“, – sakė premjeras.
 
Ketvirtadienio rytą LRT tyrimų skyrius pranešė, kad už ministrui priklausančio namo Trakuose rekonstrukciją galėjo būti atsiskaitoma viešaisiais konkursais. LRT Tyrimų skyrius teigia turįs duomenų, kad J. Narkevičius, eidamas aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, galėjo pažadėti šiuo metu jau bankrutavusiai statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ sėkmę darželių bei mokyklų remonto konkursuose. Už tai, skelbiama LRT atliktame tyrime, bendrovė atliko neapmokamus 100 tūkst. vertės darbus rekonstruojant politiko namą Trakuose.
Didinga Trakų pilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda nekeičia savo nuomonės ir teigia, kad susisiekimo ministru jis nepasitiki. Pasak jo, atliktas dar vienas žurnalistinis tyrimas, parodo, jog ministras turi problemų ir negali tinkamai eiti savo pareigų.
 
Premjeras S. Skvernelis ketvirtadienį vis dar teigė pasitikintis ministru. Premjeras taip pat sako nematantis jokio skandalo ir žurnalistinį tyrimą įvardino kaip pasektą pasaką.
 
Tuo metu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad taip pat netiki atlikto tyrimo objektyvumu ir teigia, kad abejoti J. Narkevičiumi priežasčių jis tikrai neturi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 16:00

Apklausa

Lietuvos gyventojai išsakė lūkesčius dėl lyderių, kurie, jų nuomone, galėtų šalį išvesti iš koronaviruso sukeltos ekonominės krizės.
 
Visuomenė, rodo Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, linkusi manyti, kad tą padaryti labiausiai pajėgios yra dvi asmenybės: premjeras Saulius Skvernelis ir buvusi finansų ministrė bei rudenį vyksiančių Seimo rinkimų konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.
 
Įvertinus ir kitose apklausose matomą tiek vieno, tiek kito politiko populiarumą, tokios visuomenės nuotaikos neturėtų stebinti. Visgi balandžio 28 – 30 dienomis atliktos apklausos duomenys rodo, kad gyventojų paklausus, kas galėtų šalį išvesti iš bręstančios ekonominės krizės, politinių jėgų lyderiai nėra tie, apie kuriuos būtų apskritai pagalvojama. 
 
Formaliai partijoms nepriklausantiems S. Skverneliui ir I. Šimonytei sulaukus didžiausio pasitikėjimo, parlamentinių partijų lyderiai, išskyrus valdančiųjų „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį, respondentų buvo apklausoje neprisiminti. Tai, kad kai kurių viešojoje erdvėje matomų įtakingų partijų vedlių neįvardino nė vienas žmogus, ekspertai linkę aiškinti kaip visuomenės parašytą įvertinimą Seimui ar tiesiog kaip realistišką sprendimą rinktis tas asmenybes, kurios yra matomos kaip savotiškos vykdomosios valdžios ikonos.
 
Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, kurie Lietuvos visuomenės veikėjai geriausiai sugebėtų spręsti koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės krizės problemas. Vykusioje apklausoje gyventojai asmenybes minėjo patys, jokio sąrašo nebuvo pateikta.
Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Pirmajame dažniausiai paminėtų asmenybių penketuke atsidūrė S. Skvernelis (paminėjo 12 proc.), I. Šimonytė (11,8 proc.), sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (8,3 proc.), šalies vadovas Gitanas Nausėda (5,2 proc.) ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (4 proc.).
 
Visuomenė nemato lyderių tarp parlamentinių partijų pirmininkų
 
Kaip rodo apklausos duomenys, visuomenė lyderių, galinčių išspręsti koronaviruso sukeltas ekonomines pasekmes, tarp parlamentinių partijų pirmininkų iš esmės nemato. Kad ekonomines problemas galėtų spręsti socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas, paminėjo vos 2 apklausoje dalyvavę piliečiai, o kad toks lyderis galėtų būti konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis, apskritai nebuvo nė vieno. Taip pat niekas neištarė Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ar „socialdarbiečių“ lyderio Gedimino Kirkilo pavardės. Tuo tarpu, kad tokiu lyderiu gali tapti „valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis, atsakė 1,6 proc. gyventojų.
 
Formaliai į paminėtų lyderių sąrašą, surinkę mažiau nei po procentą, pakliuvo realios jėgos Seime neturinčių partijų vedliai: Darbo partijos primininkas Viktoras Uspaskichas (paminėjo 0,9 proc.) ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė (paminėjo 0,5 proc.). Pastarosios politikės vedamai partijai priklausantį Vilniaus merą Remigijų Šimašių nedidelė dalis (0,8 proc.) apklaustųjų taip pat teigė matantys kaip asmenį, išvedantį valstybę iš ekonominės krizės.
 
Nepaisant to, kad konservatorių pirmininko G. Landsbergio visuomenė nemato atsakingo sprendžiant pandemijos sukurtas problemas, kitos Tėvynės sąjungos gretose veikiančios asmenybės dažniausiai paminėtų pavardžių sąraše figūruoja. Be buvusios finansų ministrės, į dešimtuką pakliūva europarlamentaras ir buvęs premjeras Andrius Kubilius: jį paminėjo 1,1 proc. respondentų. Lygiai tiek pat respondentų paminėjo socialdemokratams priklausantį buvusį eurokomisarą Vytenį Povilą Andriukaitį.
 
Kaip rodo apklausa, visuomenė dažniau linksta pasisakyti, kad su krizės pasekmėmis galėtų susidoroti joje formalios galios neturintys veikėjai. Respondentai išskyrė žurnalistą Andrių Tapiną (1,8 proc.), ekonomistus Nerijų Mačiulį (1 proc.), Raimondą Kuodį 0,6 proc.).
Paminėti buvo ir kai kurių ministerijų vadovai: užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (0,8 proc.), Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis (1 proc.), finansų ministras Vilius Šapoka (0,6 proc.).
 
Kas ketvirtas gyventojas lyderių nemato
 
Surengtoje apklausoje respondentai paminėjo 34 visuomenės veikėjus, kurie, jų nuomone, geriausiai suvaldytų dabartinę ekonominę krizę. Visgi kone kas ketvirtas gyventojas nemato aiškių lyderių, kurie galėtų sėkmingai spręsti koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės krizės pasekmes: trys iš dešimties (31 proc.) apklaustų gyventojų neturėjo nuomonės šiuo klausimu, o dešimtadalis (10 proc.) atsakė, kad šalyje tokių lyderių tiesiog nėra.
Teisinga ar neteisinga?
 
Dažniau už kitus nuomonės šiuo klausimu neturėjo moterys, jaunimas iki 30 metų, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį.
 
Sociologė apie tai, kad nėra Seimo lyderių: tai parlamento įvertinimas
 
„Baltijos tyrimų“ vadovės sociologės Rasos Ališauskienės teigimu, apklausoje dalyvavę piliečiai, ko gero, vertino ne tik politinę lyderystę, tačiau atsakydami į klausimą asmenims kėlė ir reikalavimus dėl labai konkrečių ekonominių kompetencijų.
„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
 
„Klausimas visgi buvo, kas geriausiai sugebėtų spręsti ekonomines krizės problemas. Tad akcentai čia ir buvo dedami. Todėl sąraše atsirado ekonomistai arba tie, kurie yra netoli ekonomikos klausimų. Andrius Tapinas atsiranda kaip žmogus, rinkęs paramą apsaugos priemonėms įsigyti, taip pat minimi kai kurie ministrai, dalyvavę konkrečiuose krizės valdymo situacijose ir, žinoma, už bendrą krizės suvaldymą atsakingas A. Veryga“, – teigė R. Ališauskienė.
 
Vis dėlto sociologė sutiko, kad gauti duomenys šį tą byloja ir apie tai, kaip visuomenė regi Seimo darbą. Tai, kad svarstant apie valstybės ekonomines problemas išspręsti galinčius veikėjus, politinių partijų lyderiai beveik nefigūruoja, gali reikšti, kad Seimas šiais klausimais visuomenėje tiesiog buvo regimas kaip pasyvi institucija.
 
„Šiuo klausimu Seimas yra prapuolęs. G. Landsbergis mažai matėsi šiuo laikotarpiu, jo niekas nepaminėjo. Apklausoje Seimo pirmininko taip pat niekas nepaminėjo. Tad, ko gero, žmonės labiau mini tuos, kuriuos laiko kompetentingais valdymo, ekonomikos srityje, ir tuos, kuriuos dažniau mato viešojoje erdvėje“, – kalbėjo R. Ališauskienė.
 
Anot jos, į akis krinta ir tas faktas, kad labai didelė dalis gyventojų apskritai negali nurodyti, kas yra tie lyderiai, kurie galėtų susidoroti su kilusiais iššūkiais.
 
„Nėra įsitikinimo, kad vienas lyderis galėtų išspręsti užgriūvančias ir užgriūsiančias problemas. Kai kalba pasisuka apie ekonomines, socialines problemas – tai čia jau yra tam tikras vakuumas“, – teigė R. Ališauskienė.
 
I. Šimonytė matoma kaip opozicijos lyderė
 
„Baltijos tyrimų“ vadovės teigimu, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai Seime priklausanti I. Šimonytė, kuri apklausoje iš esmės nenusileidžia pirmojoje vietoje esančiam S. Skverneliui, visuomenėje yra regima kaip tikroji opozicijos lyderė. R. Ališauskienės manymu, buvusi finansų ministrė vis akivaizdžiau įsitvirtina kaip politikė, kurią linkę palaikyti valdantiesiems pritarti nenorintys piliečiai – ne tik konservatorių elektoratas. Todėl, svarstė sociologė, I. Šimonytės aukšta pozicija reitinge yra susijusi ir su tuo, kad tiek G. Landsbergis, tiek Liberalų sąjūdžio lyderė tarp apklaustų respondentų visai nefigūravo.
 
„Šimonytė yra matoma kaip ekonomistė, kaip buvusi finansų ministrė. Kita vertus, žvelgiant iš opozicijos, ji viešojoje erdvėje matoma ryškiau negu kiti. Be to, yra ir partinės preferencijos: tie, kurie palaiko opozicines partijas – Tėvynės sąjungą ar liberalus – jie natūraliai nemini „valstiečių“ atstovo ir mini Šimonytę. Tam tikra prasme ji matoma kaip opozicijos lyderė. Ne tik koronosviruso kontekste, bet ir apskritai“, – kalbėjo sociologė.
 
Jei visuomenė pamiršo parlamento lyderius – paradokso nėra
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis tvirtina pernelyg nesistebintis rezultatais, gautais atlikus apklausą. Pasak jo, nėra jokio paradokso, jei visuomenė, išgirdusi prašymą pateikti pavardes asmenų, galinčių išvesti iš ekonominio sunkmečio, yra linkusi išskirti I. Šimonytę, bet kartu pamiršti kai kurių parlamentinių partijų lyderių vardus.
 
„Mes turime suvokti, kad visa šios pandemijos suvaldymo struktūra yra sutelkta Vyriausybės rankose. Žmonės žvelgia pirmiausia į tuos, kurie vienaip ar kitaip yra susieti su Vyriausybe arba bent asocijuojasi su Vyriausybės darbu, kaip Skvernelis ar ta pati Šimonytė. Į šį sąrašą pakliūva ir prezidentas, kuris turi daugiau galimybių nei Seimas bendradarbiauti su Vyriausybe. Žmonės ganėtinai realistiškai žvelgia į situaciją ir politikus skirsto į tuos, kurie yra Seimo politikai, ir tuos, kurie yra vykdomosios valdžios politikai“, – kalbėjo politologas.
 
Kadangi, tęsė profesorius, tiek G. Landsbergis, tiek liberalų lyderė V. Čmilytė-Nielsen ar socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas neturi didesnės patirties vykdomojoje valdžioje, nieko keisto, kad ir visuomenės radare šiuo klausimu jie ir nefigūruoja.
 
„Nei Landsbergis, nei Paluckas, nei Čmilytė savęs niekada neparodė rimtai šiame kontekste. Apskritai mes jų nematėme vykdomosios valdžios rėmuose. Jie tapatinami su Seimu, kai tuo tarpu Šimonytė, nors ir būdama Seime, yra tapatinama su Vyriausybe. Dėl to šiuo klausimu Šimonytė yra išskiriama, o Čmilytė ir Landsbergis užmirštami“, – aiškino VDU profesorius.
Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
Tą pačią apklausos rezultatų aiškinimo logiką L. Bielinis taikė ir komentuodamas faktą, kad, skirtingai nei opozicinių parlamentinių partijų lyderiai, „valstiečiams“ vadovaujantis R. Karbauskis žmonių prisimintas buvo.
 
„Ramūnas Karbauskis yra sietinas ne tik su Seimu, bet ir su sprendimais, kuriuos daro Vyriausybė. Jis ne kartą yra save tapatinęs su Vyriausybės veiksmais ir su Skverneliu ar jo priimamais sprendimais“, – apibendrino L. Bielinis.
 
D. Grybauskaitės vertinimas nenusileidžia G. Nausėdai
 
Premjero S. Skvernelio užimta vieta reitinge, respondentams apklausoje išsakius savo preferencijas, nuostabos nekelia, bet ekonomisto prezidento įvertinimas atrodo gan menkas. R. Ališauskienės manymu, tai, kad prezidentą, kaip galintį geriausiai suvaldyti ekonominę krizę, nurodė tik 5,2 proc. apklausoje dalyvavusių piliečių, yra susiję su ganėtinai pasyvia jo laikysena krizės pradžioje.
 
Tad, akcentuoja sociologė, neatsitiktinai kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kelis kartus sukritikavusi atsakingus už krizės suvaldymą asmenis bei vadovaujanti fondui, renkančiam lėšas kovai su koronavirusu, yra regima ne ką prasčiau nei dabartinis šalies vadovas.
 
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Palyginus su tuo, kaip prezidentas buvo vertinamas iki krizės, tai dabar jam tekęs įvertinimas yra kuklus. Visgi jo elgsena per šią krizę, bent jau pradinis pasyvumas, atitinka ir apklausų rezultatus. Be to, panašų įvertinimą turi ir D. Grybauskaitė, kuri apskritai tik kelis kartus pasisakė. Tad ji sugeneruoja tokį patį palaikymą, kokį turi G. Nausėda eidamas pareigas“, – kalbėjo sociologė.
 
„Grybauskaitė šioje krizėje įšoko į savo batus, nes griežtai ir gana struktūruotai kalbėjo. Tuo tarpu Nausėda kalbėjo Verygos ar Skvernelio veiksmų fone“, – apibendrino R. Ališauskienė.
 
 
Apklausa vyko 2020 m. balandžio 28 – 30 dienomis. Tyrimo metu apklausti 536 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimo metodas – CAWI. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę, tyrimo rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinių punktų.
 
Teksto autorius – Benas Brunalas (ELTA)

G. Landsbergis ir S. Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis atsakė į opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio kritiką Vyriausybės veiklos ataskaitai, neva tai tik valdančiųjų pagyros už ne savo padarytus darbus. S. Skvernelis atkreipė konservatorių lyderio dėmesį, kad būtent ši Vyriausybė neturėjo jokių korupcinių skandalų, o ir opozicijai, pasak premjero, nieko taip ir nepavyko įrodyti.
 
„Apie ataskaitos žanrą jūs visiškai teisus, toks žanras tęsiasi ne vieną dešimtmetį ir Vyriausybė akcentuoja valdančiosios daugumos, Vyriausybės darbo rezultatus bei pasiekimus. O opozicija visuomet randa arba ieško tų silpnų vietų, kur buvo kažkas nepadaryta, ar buvo galima geriau padaryti, visuomet pateikdama geresnius pasiūlymus vienu ir kitu atveju“, – teigė premjeras.
 
„Visą kitą, ką jūs bandote pavaizduoti kaip neskaidrius įvykius, tai kol kas neatrodo, kad jums pavyksta tai padaryti. Bet esu dėkingas, kad jūs stebite, sekate. Esate tikrai geri, gerąja prasme, sarginiai šunys, kaip ir turi būti. Tokia yra opozicijos misija ir natūralus darbas. Jeigu rudenį vyks pokyčiai, pasikeisime situacijomis, jeigu ne, tai tą žanrą tęsime toliau“, – sakė jis.
 
Anot S. Skvernelio, jo Vyriausybė buvo vienintelė, kuri neturėjo jokių korupcinių skandalų.
 
„Dėl skaidrumo. Noriu pasidžiaugti, kad būtent ši Vyriausybė kaip niekada nepatyrė nė vieno korupcinio skandalo. Nė vieno. Nė vienos bylos nėra iškeltos dėl neskaidrių korupcinių veiklų. Nei Ministrų Kabinetui, nei pavaldžioms įmonėms“, – tikino S. Skvernelis.
 
ELTA primena, kad G. Landsbergis, vertindamas pateiktą 2019 metų Vyriausybės veiklos ataskaitą, teigė, kad ji – valdančiųjų pagyros, kur nėra išryškintos Lietuvą užklupusios problemos. G. Landsbergis taip pat nesupranta, kodėl už visus teigiamus procesus, kurie vyksta valstybėje, nuopelnus prisiima Vyriausybė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.12; 13:57

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

O kaip koronaviruso metu laikosi mūsų Gerovės valstybės idealas?  

Kaip žinoma, kai kurios verslo šakos patyrė didelius nuostolius, kai kurios įmonės jau bankrutavo, išaugo nedarbas, tačiau būtų nuodėmė nepastebėti, kad Lietuvos valdžia deda nemenkas pastangas, siekdama amortizuoti ekonominius nuostolius. Kaip atrodo, panikuoti labai didelio preteksto čia nėra, anksčiau ar vėliau įveiksime dėl pandemijos prasidėjusį ekonomikos nuosmukį, išlipsime iš duobės, – ne pirmas kartas.

Kita vertus, kaip atrodo bent man, labiau nerimauti verčia tie šalies politinės valdžios veiksmai ir iniciatyvos, kurie labai staigiai paspartino prasidėjusį demokratijos erozijos procesą, veda į demokratinės tvarkos dezintegracijos paūmėjimą. Kyla bjaurus įspūdis, kad mūsų nuostoliai demokratijos plėtotės sferoje nebus taip lengvai atstatomi kaip ūkio atgaivinimo plotmėje, galimas daiktas, demokratijos nuostoliai gali pastūmėti šalį į ilgalaikį moralinį ir politinį kolapsą.

Imkime vieną pavyzdį iš daugybės, nešvankiai prasikišančių. Sauliaus Skvernelio vyriausybė pažadėjo saugoti vadinamųjų rizikos grupių sveikatą ilguoju būdu, zonduodama dirvą dėl to, kaip būtų galima apsunkinti žmonių, sulaukusių 60-ties metų, gyvenimą net ir pasibaigus karantinui, įpareigojant juos dėvėti apsaugos kaukes neapibrėžtu pokarantininiu laiku viešose vietose, leidžiant dirbti tik nuotoliniu būdu, kitiems sugrįžus į normalią darbo ritmiką, ir pan. Vienas dalykas yra visiems vienodos sąlygos karantino metu, kitas – segregacija dėl amžiaus, ciniškai tai pavadinant rūpinimusi senjorais. Sekant tokia sugyvulėjusių politikų logika, vadinamiesiems senjoram būtų leista viešose vietose pasirodyti tik įsisegus skambutį į nosį, taip sukūrus perspėjimo įpareigojimą apie galimo užkrato pasirodymą tarp normalių žmonių. Kaip atrodo bent man, demokratijos pakasynomis užsiėmusiems politikams rūpi apriboti šešiasdešimtmečius  jau vien dėl to, kad tai yra mažiausiai vartotojiškumo bacila apsikrėtusi gyventojų kategorija, be to, ši žmonių amžiaus grupė nėra dar taip pasiligojusi, jog negalėtų generuoti pilietinių iniciatyvų. Štai, pavyzdžiui, aš planavau „Darom“ akcijos metu su bendraminčiais pabandyti išardyti asfaltuotą keliuką, vedantį į S. Skvernelio sodybą. O kaip tai  būtų galima padaryti nuotoliniu būdu, a?

Senjoras. Slaptai.lt nuotr.

Apsaugok mane, Viešpatie, nuo tokių mano sveikatos saugotojų kaip S. Skvernelis ir Aurelijus Veryga. Klasikinis totalitarizmas, suvalstybinęs laimės vaizdinį, net mirtimi bausdavo žmones už tai, kad jie nenorėjo siekti didžiosios savo laimės. Savo ruožtu, kaip matome, iš nešvankumo užgimstantis kvazitotalitarizmas sveikatos apsaugos pretekstu planuoja uždaryti  galimai pilietiškai aktyviausias žmonių grupes į getus, gviešiasi drastiškai apriboti jų socialinį mobilumą.

NeduokDie, kad mano sveikatos rūpintojėliu taptų toks karbauskinių laikų personažas kaip A. Veryga, brrrr …, net nupurto. Tačiau šįkart jaučiuosi turintis teisę pasakyti stipresnį žodelį apie šį politiką, kuris neseniai pareiškė, kad karantinas gali užsitęsti net visą vasarą. Nėra jokių abejonių, kad anajam buvo patikėta prazonduoti dirvą – kaip gali reaguoti žmonės, jeigu dėl valstiečių siekiamos pergalės rinkimuose į Seimą rudenį, karantinas būtų pratęstas iki pat tokių rinkimų slenksčio, žmonėms neleidžiant per vasarą nė atsitokėti?

O kaip elgsis R. Karbauskio valstiečiai, jeigu koronaviruso susirgimų skaičius jau greitai sumažės iki nulio, ar tokiu atveju valstiečiai bus verčiami iš naujo apkrėsti žmones, perimant užkrato dozes iš laboratorijų? Visi gerai supranta, kad dirbtinis karantino užtęsimas yra politinis vadinamųjų valstiečių interesas, A.Veryga iš jo šutvė supranta, kad visi tai supranta, tačiau net ir tokiu atveju nenustojama ciniškai tauzyti niekus apie visuotinį gėrį ir rūpestį žmogumi. Toks apsimetėliškumas rėžia akis ir leidžia pasakyti, kad minėtasis A.Veryga galop pasiekė savo karjeros aukščiausiąjį tašką, tapdamas didžiausiu R. Karbauskio pastumdėliu.

Gitano Nausėdos iškeltas Gerovės valstybės lozungas, kaip atrodo, taip ir liks tik tuščiu lozungu jau vien dėl to esminio prieštaravimo, kad skandinaviško tipo socialinio balanso valstybės idealą čia kviečiama įgyvendinti remiantis vokiškos tvarkos pavyzdžiu, prezidento žodžiais tariant, siekiant perimti Vokietijos klestėjimą užtikrinančio sugebėjimo susitarti tarp darbdavių ir darbuotojų patirtį.

Dėl taip, t. y. pagal vokišką pavyzdį suprantamos Gerovės valstybės nėra jokio reikalo stengtis, verstis per galvą, manant, kad žmonės (darbdaviai ir darbuotojai) patys susitars, o jeigu nesusitars – jų pačių problema. Iš tiesų, Vokietijos politikai jokio Gerovės valstybės idealo neforsuoja, nežiūrint to, jog čia yra užtikrinamas aukštas žmonių pragyvenimo lygis.

Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.

Kaip darbdaviai gali susitarti su darbuotojais, geriausiai liudija tas faktas, kad mūsų laikais užsibaigė visi nesutarimai dėl darbo laiko trumpinimo.

Dar prieš keletą dešimtmečių virė diskusijos, kad neva pažangiųjų technologijų eroje atėjo metas pereiti prie keturių darbo dienų savaitėje, drauge ribojant darbo laiką iki keturių-šešių valandų per dieną. Kas atsitiko, pasikeitė iš esmės, kai dabar jau net Vakarų valstybėse yra linkstama atsisakyti darbo laiko reglamentavimo, numatant, kad tai vis labiau taps darbdavio ir darbuotojo laisvo susitarimo dalyku?

Kaip atrodo, tokią socialinę taiką visų pirma užtikrina į kraštutinį vartojimą atgręžta mūsų dienų žmogaus patirtis.

Intensyvėjanti vartojimo sparta reikalauja vis didesnės perkamosios galios, todėl pavyzdinis vartotojas, siekdamas daugiau uždirbti, privalo sparčiai suktis savo profesinėje veikloje, didindamas darbo našumą ir neretai aukodamas savo potencialiai laisvą laiką, dirbdamas viršvalandžius, ieškodamas papildomo pusės etato, ketvirčio ir pan.

Kaip atrodo, G. Nausėdos iškeltas Gerovės valstybės idealas yra ne tiek kažkoks idealas, kiek  sustiprėjęs pojūtis, pranešantis apie tai, kad į mūsų tyrus septynmyliais žingsniais atžirglioja vadinamoji vartotojų visuomenė su savo  pažadu padaryti visus žmones laimingus per poreikių tenkinimo suintensyvinimą ir įvairovę.

Vartotojų visuomenė, nežiūrint didelio jos patrauklumo ir neatšaukiamumo, naikina pilietinę visuomenę, yra atvirkščiai proporcinga pilietinės visuomenės idealui, savo ruožtu neatsiejamai susijusiam su demokratinės visuomenės tvarkos palaikymu, civilizacinė būsena. Taip jau sutapo, kad šiandien Lietuvoje drauge pirmą kartą turime Prezidentūrą, kuri iš esmės jau yra praradusi demokratinio instituto reikšmę. Nesakau, kad šiandieninė Lietuvos prezidentūra yra  tapusi Visiškai Tuščia Vieta. Jokiu būdu! Čia įsikūrė ir klesti prezidentu tapusio žmogaus didingai graži legenda, kurią galima perrišti įmantriu kaspinėliu. Tačiau demokratijos likimo požiūriu – tai išties yra Apytuštė Vieta, nežiūrint to, kad iš Prezidentūros rūmų sklinda raginimai stiprinti ir plėsti slaptųjų tarnybų veiklą, vardan tos pačios demokratijos stiprinimo.

Vartotojo refleksai ne visados pasitarnauja demokratijos gyvybingumo palaikymo labui!

Čia vertėtų bent sau užduoti tokį principinės reikšmės klausimą – ar laisvosios rinkos vartotojų visuomenė drauge yra demokratijos vartotoja, demokratinę visuomenės tvarką suprantanti kaip vartojimo produktą, ar mes, turintys teisę laisvai keliauti, turėti savo nuomonę, rinktis į mitingus, galime pavadinti save demokratijos vartotojais ta pačia maniera kaip ir tuo atveju, kai tuštiname vyno taurę, užsikąsdami rinktinio sūrio gabalėliais?

Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Niekas negalėtų užginčyti laisvosios rinkos ir demokratinės visuomenės tvarkos ryšio, tačiau, regis, padaugintume dviprasmybes, jeigu įsibėgėję pradėtume skelbti, kad demokratija yra laisvosios rinkos iškišamas produktas, kurį mes, laisvi žmonės, vartojame taip pat, kaip ir kitus laisvosios rinkos produktus iki pilnutinio pasitenkinimo. Tokiu atveju pasakius A, turėtume pasakyti ir B, kad demokratija, kaip ir bet koks kitas laisvosios rinkos produktas, yra parduodama ir perkama. Tačiau parduodama ir perkama demokratija būtų bjauri alternatyva tikrajai demokratijai, ar ne?

Jeigu pripažindami demokratijos tinkamumą mums, demokratiją vartojame kaip tobulą produktą puikiame įpakavime, pagal inerciją atpažindami tokį vartojamą produktą iš garantijas teikiančio firminio ženklo, bėgant laikui, dėl tokio mūsų pasyvumo vartojimo turinys gali nepastebimai, bet labai ryškiai pakisti, išliekant tam pačiam ženklinimo tipui. Čia kalbu net ne apie tokius lengvai atpažįstamus dėl savo karikatūrinio turinio demokratijos surogatus kaip Brežnevo konstitucija arba Putino suvereni demokratija, demokratijos vardu įtvirtinanti tironiją, o apie galimybę labiau subtiliai falsifikuoti demokratijos idėją, iškišant mums hiperrealistinį  demokratijos pavidalą, patogų vartojimui produktą, kai yra piešiama tikrovė, panašesnė į tikrovę už pačią tikrovę. Atskirti negyvą hiperrealistinį demokratijos pavidalą nuo realios dalykų padėties yra galima tik tada, kai mes, netobulos būtybės, esame įtraukiamos rūpesčio dėl realios dalykų padėties atitikimo demokratijos idėjai, taigi nesame tik patogūs nusistovėjusiai sistemai demokratijos vartotojai, o greičiau – pagiežingi, pikti ir kartais įsiutę demokratijos idėjos sergėtojai.

(Bus daugiau)

2020.05.11; 15:40

Premjeras Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį neatvyks į Seimą atsakinėti į opozicijos jam pateiktus klausimus. Opozicija ketvirtadienį surengė neeilinį posėdį ir dar priešpiet planavo Vyriausybės vadovui užduoti penkis klausimus dėl ekonomikos ir inovacijų ministro, Upės gatvės asfaltavimo, valdžios testavimosi dėl koronaviruso bei vėlavimo įgyvendinti ekonomikos skatinimo planą.
 
Nepaisant valdantiesiems oponuojančių jėgų deklaruotų raginimų atvykti ir atsakyti į klausimus, S. Skvernelis atsakymų pateikti numatytu laiku negalės. Premjeras renkasi konkrečius darbus, o ne dalyvavimą politiniuose žaidimuose, sako Vyriausybės vadovo atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
 
Be to, premjero komanda tvirtina, kad tuo pačiu metu vyksta COVID-19 komiteto, kuriam S. Skvernelis vadovauja, posėdis. Taip pat T. Beržinskas užsimena, kad opozicija paprašyta nepatikslino, į kurį klausimą premjeras galėtų atsakyti raštu.
 
„Atsižvelgiant į tai, kad pagal Seimo statutą Vyriausybės nariui gali būti pateikiamas raštiškas klausimas dėl ypač svarbios problemos, buvo paprašyta patikslinti, į kurį iš penkių raštu pateiktų Seimo narių klausimų turėtų būti pateiktas atsakymas posėdžio metu – ir kokia ypač svarbi problema yra keliama. Deja, atsakymo nesulaukėme. Be to, pagal iš anksto suplanuotą darbotvarkę šiandien tuo pačiu metu, kaip ir Seimo posėdyje, numatytas laikas atsakymams pateikti, premjeras dalyvauja COVID-19 komiteto posėdyje. Ten, kur svarstomi tiesiogiai su susidariusios situacijos šalyje valdymu susiję klausimai ir priimami neatidėliotini sprendimai“, – Eltai teigė T. Beržinskas.
 
Pasak jo, premjeras nesiruošia žaisti politinių žaidimų, be to, akcentuoja atstovas spaudai, progą užduoti rūpimus klausimus opozicija turės dar šį ketvirtadienį organizuojamoje Vyriausybės valandoje.
 
„Premjeras renkasi konkrečius darbus, o ne dalyvavimą politiniuose žaidimuose. Juolab kad per Vyriausybės valandą Seimo nariai galės užduoti visus jiems rūpimus klausimus ir gauti atsakymus“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.23; 11:00

Konservatoriai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Diskusijos dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kritikos Vyriausybei ir toliau nerimsta. Konservatoriai teigia, kad premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas sąmoningai ar nesąmoningai savo pasisakymais skleidžia melą. TS-LKD komunikacijos vadovė Vytautė Šmaižytė akcentuoja, kad premjeras Saulius Skvernelis ne tik atmetė konservatorių lyderio prašymą suorganizuoti Vyriausybės valandą, bet, pasak jos, neatvyko ir į savo paties organizuotą susitikimą Vyriausybėje dėl atlyginimų medikams.
 
„Norime priminti, kad Lietuvoje tebegalioja Konstitucija ir jos straipsniai, numatantys Seimo pareigą prižiūrėti Vyriausybės veiklą, vykdyti parlamentinę kontrolę bei Vyriausybės atskaitomybę Seimui. Pastaruoju metu nevyko Vyriausybės valandos. Tenka apgailestauti, kad premjero patarėjas yra taip blogai informuotas, jog nesąmoningai ar sąmoningai skleidžia melą“, – Eltai atsiųstame pranešime teigia TS-LKD komunikacijos vadovė V. Šmaižytė.
 
Konservatorių atstovė spaudai V. Šmaižytė primena, kad S. Skvernelis atmetė G. Landsbergio prašymą surengti Vyriausybės valandą nuotoliniu būdu. V. Šmaižytė taip pat atkreipia dėmesį, kad premjeras neatvyko į savo paties organizuotą susitikimą Vyriausybėje dėl atlyginimų medikams.
 
„Šią savaitę per Seimo pirmininką premjerui buvo perduotas TS-LKD pirmininko ir Seimo opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio prašymas surengti Vyriausybės valandą nuotoliniu būdu. Prašymas buvo atmestas“, – teigė V. Šmaižytė.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Taip pat premjerui nepavyko atvykti į G. Landsbergio pasiūlytą, paties premjero iš pradžių palaikytą ir net organizuotą ir kviestą susitikimą Vyriausybėje dėl atlyginimų medikams, kuriame dalyvavo Ingrida Šimonytė ir Irena Degutienė, o premjeras jame taip ir nepasirodė“, – pridūrė ji.
 
ELTA primena, kad premjero atstovas spaudai T. Beržinskas penktadienį pranešė, kad Vyriausybės vadovas apgailestauja dėl kritiką Vyriausybei žeriančio opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio viešojoje erdvėje išsakytų pareiškimų. Pasak premjero atstovo spaudai, priešingai nei deklaruoja konservatorių pirmininkas, S. Skvernelis yra atviras visų pasiūlymams, o G. Landsbergio pareiškimai, esą Ministrų Kabinetas nėra linkęs opozicijos klausytis, yra arba melas, arba tiesiog veidmainiavimas.
 
Ketvirtadienį G. Landsbergis kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir Seimo valdybos narius, ragindamas atkurti reguliarų Seimo darbą, visas parlamentinės kontrolės formas bei kartu su ekspertais ieškoti būdų, kaip visos demokratinės procedūros turėtų būti užtikrinamos gyvenimo su virusu sąlygomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.18; 08:35

Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis apgailestauja dėl kritiką Vyriausybei žeriančio opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio viešojoje erdvėje išsakytų pareiškimų. Priešingai nei deklaruoja konservatorių primininkas, S. Skvernelis yra atviras visų pasiūlymams, sako premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas. Todėl, tęsia jis, perduodamas ministro pirmininko nuomonę, G. Landsbergio pareiškimai, esą Ministrų Kabinetas nėra linkęs opozicijos klausytis, yra arba melas, arba tiesiog veidmainiavimas.
 
„Premjeras yra atviras visiems pasiūlymams ir visiškai nesvarbu, ar juos teiktų valdantieji, ar opozicija – ypač šiuo sudėtingu metu. Gaila, kad opozicijos lyderis, kuris skundžiasi, kad esą Vyriausybė nieko neklauso ir, kad Vyriausybei nieko nereikia, premjerui ne tik kad neteikė jokių konkrečių pasiūlymų, bet net nėra kvietęs apie juos pasikalbėti“, – premjero nuomonę Eltai perdavė T. Beržinskas.
 
Pasak jo, tai, ar G. Landsbergis kalbėjo nuoširdžiai, atstovaudamas valdantiesiems oponuojančių jėgų nuomonei, turėtų atsakyti pats Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas.
 
„Ar tokios kalbos yra veidmainystė, ar melagystė, ko gero, pats opozicijos lyderis geriausiai galėtų pasakyti. Lygiai kaip ir tai, ar šį kartą jis kalbėjo visos opozicijos, ar tik savo vadovaujamos partijos vardu“, – teigė T. Beržinskas.
 
Kaip penktadienį teigė TS-LKD pirmininkas, jo vedama partija turėtų nemažai patarimų Vyriausybei, tačiau S. Skvernelio Ministrų Kabinetas nėra linkęs jų klausyti.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Reikia neturėti iliuzijų. Ši Vyriausybė tikrai nėra klausianti (patarimų – ELTA) Vyriausybė. Tai juk yra žinanti Vyriausybė, o kaip jai pavyksta visą tai padaryti, yra jau kitas klausimas. Jie tikrai nėra žmonės, kurie ieškotų ekspertizės už savo kabineto ribų“, – „Žinių radijui“ sakė jis.
 
Jo teigimu, šiuo metu Lietuva pasuko Vengrijos keliu, nes Vyriausybei vadovauja žmonės, mėgstantys absoliučią galią.
 
TS-LKD lyderis tai pat paragino Seimą pradėti reguliarų darbą, kad būtų užtikrinta parlamentinė kontrolė Vyriausybei. G. Landsbergis neslepia, kad šiuo metu konservatorių gretose jau ruošiamas planas, kaip valstybei išeiti iš koronaviruso krizės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.18; 08:14