Premjeras Saulius Skvernelis su žmona Silvija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad jo žmona įsidarbino lenkų koncernui „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle „Orlen Baltics retail“ laikantis visų procedūrų. Dėl to, sako premjeras, visos kitos kalbos, esą žmona galėjo gauti darbą dėl jo artimų ryšių su koncernu, tėra spekuliacijos.
 
Kartu S. Skvernelis teigia, kad, jeigu Vyriausybei tiesiogiai reikės priimti sprendimus, liečiančius „Orlen“ interesus, jis nuo sprendimų nusišalins.
 
„Nei Vyriausybė, nei aš pats asmeniškai šitai įmonei jokių išskirtinių sąlygų arba lengvatų niekad nesu padaręs“, – pirmadienį DELFI sakė S. Skvernelis.
 
Jo teigimu interesų konflikto dėl jo žmonos naujos darbovietės nėra.
 
„Dar kartą pabrėžiu – nematau čia jokio interesų konflikto. Dar daugiau – kur bebūtų įsidarbinusi, visur būtų galima kelti panašius klausimus, nes Vyriausybė priiminėja sprendimus, liečiančius visą sektorių, kiekvieną įmonę arba daugelį įmonių, kuriose verslo sąlygų, mokestiniai pakeitimai liečia visas įmones. Tai yra tik spekuliacijos, neturinčios jokio pagrindo“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas, pridūręs, kad jo žmona nėra viešas asmuo.
 
Paklaustas, kodėl žmona neliko ankstesnėje darbovietėje, premjeras teigė, kad darbas buvo susijęs su tiesioginiu darbu su klientais, tad žmona, tvirtino S. Skvernelis, nusprendė pasirinkti kitus profesinius iššūkius.
 
„Kas gali drausti žmonėms dirbti, pasirinkti darbo vietą? Kiekvienam žmogui natūraliai kyla klausimai, ką jis toliau turi daryti savo gyvenime, kokia turi būti karjera. Nusprendė pasirinkti kitą iššūkį, kadangi buvusi darbovietė buvo susijusi su betarpišku bendravimu su klientais, o esant mano pareigose, tai yra tam tikros rizikos ir nepatogumai“, – komentavo ministras pirmininkas.
 
„Jeigu bus reikalingi kažkokie Vyriausybės priimti sprendimai tiesiogiai, tai padarysiu, ką ir darau – tiesiog nusišalinsiu nuo sprendimų priėmimo“, – pažymėjo jis.
 
ELTA primena, kad S. Skvernelio žmona S. Skvernelė pradėjo darbą lenkų koncernui „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle „Orlen Baltics retail“. Tai paaiškėjo, kai premjeras praėjusią savaitę atnaujino savo privačių interesų deklaraciją, o naujienų portalas lrytas.lt tai pranešė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.10; 00:01

Pareigūnai, einantys itin atsakingas pareigas, turėtų laikytis aukščiausių etikos bei skaidrumo standartų, teigia Prezidentūra, komentuodama premjero sutuoktinės įsidarbinimo finansų analitike koncerne „Orlen“ faktą.
 
„Politikai, pareigūnai bei tarnautojai, einantys itin atsakingas pareigas, turėtų laikytis aukščiausių etikos bei skaidrumo standartų. Įskaitant būtinybę vengti bet kokio galimo privačių bei viešųjų interesų konflikto ar net jų regimybės. Viešųjų ir privačių interesų konfliktų klausimus sprendžia ir gerojo elgesio praktiką formuoja svarbi institucija – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija“, – Eltai atsiųstame komentare teigia prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
 
ELTA primena, kad Sauliaus Skvernelio žmona Silvija Skvernelė pradėjo darbą lenkų koncernui „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle „Orlen Baltics retail“. Tai paaiškėjo, kai premjeras antradienį atnaujino savo privačių interesų deklaraciją, o naujienų portalas lrytas.lt tai pranešė.
 
S. Skvernelės įsidarbinimas viešojoje erdvėje didelio dėmesio susilaukė dėl anksčiau naujienų portalo 15min.lt paviešintos informacijos, esą po S. Skvernelio neskelbtų susitikimų su Lenkijos politikais, šios kaimyninės valstybės kontroliuojamo koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo įmonė Mažeikiuose „Orlen Lietuva“ sulaukė nuolaidų dėl krovinių gabenimo „Lietuvos geležinkeliais“ bei pasisekimo valstybiniuose elektros rezervo konkursuose Lietuvoje.
 
Tuo metu koncernas parėmė Vilniaus „Ryto“, Panevėžio „Lietkabelio“ krepšinio klubus, esą susijusius su S. Skvernelio aplinkos verslininkais. S. Skvernelis šią informaciją yra pavadinęs tiesiog melu.
 
Komentuodamas viešojoje erdvėje įsiplieskusias diskusijas dėl Vyriausybės vadovo žmonos įsidarbinimo, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis Eltai sakė, kad S. Skverneliui tenkanti kritika yra nepagrįsta, jo manymu, yra tikslingai pučiamas burbulas siekiant pakenkti premjero sveikatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.05; 18:47

Automobilio ratai

Seimo opozicijos atstovai neslepia esą skeptiški dėl penktadienį paskelbto Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio sprendimo trauktis ne tik iš Seimo LVŽS frakcijos seniūno, bet ir Kultūros komiteto pirmininko pareigų, o „valstiečių“ sąrašo lyderystę pasiūlyti premjerui Sauliui Skverneliui.
 
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen feisbuke juokavo, kad R. Karbauskis tikriausiai „pavargo laimėti“. Vis dėlto ji pabrėžė, kad Seime apie tokį „valstiečių“ galimą planą – perleisti lyderystę premjerui – buvo kalbama.
 
„O jei rimčiau, matau, kad realizuojasi scenarijus, apie kurį Seime kalbama jau kelias savaites. Kad valstiečiai keis lyderį ir sostas bus perleistas Sauliui Skverneliui. Ar dėl to ši partija taps politiškai kokybiškesnė? Ne, nes, ratus sukeitus vietomis, automobilis neatsinaujina“, – feisbuke rašė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Kartu politikė iškėlė klausimą dėl Kultūros komiteto, kuriam vadovavo R. Karbauskis, prasmės.
 
„Beje, o kaip su žadėtu proveržiu kultūroje? Apie valstybę kalbėti nebeverta. Bet kam buvo sukurtas tas išskirtinis komitetas? Ir ar dabar jis taps nereikalingas?“ – retoriškai klausė Liberalų sąjūdžio vadovė.
 
Pokyčius LVŽS įvertino ir kitas liberalas Gintaras Vaičekauskas.
 
„…o tada atiduodi partiją Skverneliui, kraunies lagaminus ir varai į Ispaniją arba į Rygą. Nesvarbu kur. Taip valstiečiai išlieka vandens paviršiuje ir rudenį bus kova“, – savo feisbuko paskyroje rašė Seimo narys.
 
Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) narės Monikos Navickienės, R. Karbauskio atsitraukimas reiškia pralaimėjimą.
 
R. Karbauskis ir S. Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Kovos vienu metu visais frontais prieš prezidentą Nausėdą, Roką Masiulį, Viktorą Pranckietį, konservatorius, Neužmirštuolę ir krūvą kitų tautos priešų didįjį grosmeisterį Karbauskį galutinai išvargino bei išmušė iš jo paties šaškių lentos. Šitas atsitraukimas patvirtina pralaimėjimą“, – socialiniame tinkle rašė ji.
 
Konservatorės teigimu, R. Karbauskiui, kaip Kultūros komiteto pirmininkui, nepavyko įgyvendinti daugelio pažadų.
 
„Prieš rinkimus tampa pernelyg akivaizdu, kad pažadai kultūros sektoriaus darbuotojams nebuvo įgyvendinti, jokių esminių darbų jam, kaip komiteto pirmininkui, taip ir nepavyko padaryti“, – teigė TS-LKD pirmininko pavaduotoja.
 
„Įdomu į kokią niekam nepažintą paralelinę realybę, taip laimėjęs visus rinkimus, grosmeisteris Karbauskis persikelia šiandien?“ – klausė ji.
ELTA primena, kad po penktadienį vykusio partijos Tarybos posėdžio R. Karbauskis paskelbė, kad traukiasi ne tik iš Seimo „valstiečių“ frakcijos seniūno, bet ir Kultūros komiteto pirmininko pareigų. LVŽS pirmininkas taip pat informavo, kad partijos sąrašą Seimo rinkimuose spalį siūlys vesti premjerui Sauliui Skverneliui.
 
Tarybos posėdyje taip pat buvo aptarti planai artėjantiems Seimo rinkimams. R. Karbauskio teigimu, partija nusiteikusi rimtai – tikisi laimėti vienmandatėse apygardose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.01; 07:19

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis po penktadienį vykusio partijos Tarybos posėdžio pažėrė staigmenų – paskelbė, kad traukiasi ne tik iš Seimo „valstiečių“ frakcijos seniūno, bet ir Kultūros komiteto pirmininko pareigų. LVŽS pirmininkas taip pat informavo, kad partijos sąrašą Seimo rinkimuose spalį siūlys vesti premjerui Sauliui Skverneliui.
 
Tarybos posėdyje taip pat buvo aptarti planai artėjantiems Seimo rinkimams. R. Karbauskio teigimu, partija nusiteikusi rimtai – tikisi laimėti vienmandatėse apygardose.
 
Traukiasi iš pareigų Seime: rinkimų sąrašą siūlys vesti S. Skverneliui
 
Sprendimą pasitraukti iš einamų pareigų, tvirtino R. Karbauskis, lėmė noras parodyti dėmesį rinkėjams.
 
„Sprendimas, apie kurį informavau šiandien, – tai, kad per artimiausią tarybos posėdį bus sprendimas, kas mane galės pakeisti frakcijos vadovo poste, ir atitinkamai ieškosime sprendimo, kas galėtų pakeisti Kultūros komiteto pirmininko pozicijoje tam, kad aš turėčiau pakankamai laiko lankytis ir renginiuose, ir važinėti po savivaldybes“, – po LVŽS posėdžio žurnalistams sakė R. Karbauskis, patikinęs, kad partijos pirmininku lieka.
 
Tuo metu kalbėdamas apie premjero S. Skvernelio perspektyvas su LVŽS, R. Karbauskis teigė, kad būtų logiškiausia, jei S. Skvernelis vestų „valstiečių“ sąrašą rinkimuose.
 
„Jeigu Saulius Skvernelis dalyvaus Seimo rinkimuose, jei leis sveikata, tokiu atveju jis dalyvaus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše ir, tikriausiai, pagal logiką, toje vienmandatėje, kur jis išrinktas Seimo nariu“, – žurnalistams sakė R. Karbauskis.
 
Paklaustas, ar S. Skvernelis sąraše būtų įrašytas pirmu numeriu, R. Karbauskis tai patvirtino.
 
„Tikriausiai taip“, – atsakė jis, pabrėžęs, kad S. Skvernelis yra patvirtinęs, jog dalyvaus Seimo rinkimuose, jeigu leis sveikata.
 
„Mes, kaip komanda, esame ta jėga, kuri padedame vieni kitiems ir palaikome vieni kitus. Tai šitoje situacijoje tas, kuris turi didžiausią reitingą, veda sąrašą“, – pridūrė R. Karbauskis.
 
Vienmandatėse apygardose LVŽS pasiryžusi nekonkuruoti su koalicijos partneriais
 
Kalbėdamas apie „valstiečių“ planus Seimo rinkimuose, LVŽS lyderis teigė, kad partija yra pasiryžusi nekonkuruoti su dabartiniais koalicijos partneriais vienmandatėse apygardose.
 
Pasiteiravus, kurioje vienmandatėje žada kandidatuoti pats, R. Karbauskis atsakė, kad dabar į tą klausimą atsakyti negali ir kad tai „nutars partija“.
Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Šnekant apie bendradarbiavimą su kitomis partijomis, reikia pasakyti, kad mes šnekame apie koalicinius susitarimus – turiu omenyje dėl vienmandačių apygardų, ne dėl bendrų sąrašų. Tose apygardose, kur mūsų koalicijos partneriai turi stiprius kandidatus, mes nekeltume kandidatų ir nebandytume konkuruoti tarpusavyje, nes tai daug naudos koalicijai nepadarytų“, – sakė R. Karbauskis.
 
Paklausus, ar yra kitų partijų, su kuriomis „valstiečiai“ galėtų dalintis apygardas, R. Karbauskis teigė, kad neįsivaizduoja kitų partijų, išskyrus tas, su kuriomis šiuo metu yra koalicijoje.
 
„Aš nelabai įsivaizduoju, su kuriomis kitomis (partijomis. – ELTA), nesančiomis koalicijoje (…). Nemanau, kad su konservatoriais būtų galima kažkuo dalintis“, – teigė jis.
 
R. Karbauskio teigimu, vienmandatėse apygardose LVŽS taip pat gali pasiūlyti kandidatų, kurie šiuo metu nėra Seimo nariai, tačiau yra žinomi visuomenėje.
 
„Pirmiausia šnekame apie tuos Seimo narius, kurie dabar vienmandatininkai, kurie, šnekamės, bus patvirtinti vienmandatėse apygardose. Yra keletas žmonių, kurie pakankamai gerai žinomi visuomenei, – yra LVŽS nariai, bet nėra Seime, tai yra galimi kandidatai kai kuriose vienmandatėse apygardose“, – teigė R. Karbauskis.
 
„Aš tikiuosi, kad rezultatai vienmandatėse bus geri. Mes turime labai daug vienmandatininkų, ir jie tikrai sąžiningai tarnavo žmonėms. Rimos Baškienės pavyzdys gali būti, kada partijos reitingai būna ir labai maži, o žmogus laimi vienmandatėje, nes sąžiningai atlieka savo pareigas“, – tikino LVŽS lyderis.
 
Jis neslėpė optimizmo, kad vienmandatėse apygardose geriausiai pasirodys būtent „valstiečiai“. „Visų kitų partijų Achilo kulnas bus vienmandatės, išskyrus mūsų“, – sakė jis.
 
R. Karbauskis džiaugėsi, kad, leidus premjero S. Skvernelio sveikatai, drauge dalyvaus rinkimuose, nes tai, įsitikinęs LVŽS lyderis, – „valstiečių“ raktas į sėkmę.
 
„Vienmandatėse mes tikrai turėsime labai stiprią poziciją. Jeigu šnekėtume apie sąrašą, tai vėlgi ta žinia, kad Saulius Skvernelis kartu dalyvaus rinkimuose. Nepasiteisino tos viltys ir tie gandai, kad išsiskirs mūsų keliai – „valstiečių“ ir Sauliaus Skvernelio. Politologų vertinimu, tai reiškia, kad mūsų rezultatai bus geresni. Jeigu mes išliekame ta pati komanda, jie (rezultatai. – ELTA) bus geri ir daugiamandatėje apygardoje“, – ambicijų neslėpė R. Karbauskis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.01; 07:00

Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį pranešė, kad Valstybinis patentų biuras atsisakė registruoti pavadinimą „Tėvynės labui“.
 
„Valstybinis patentų biuras pranešė atsisakantis registruoti pavadinimą „Tėvynės labui“ kaip didelę simbolinę vertę turintį žymenį“, – feisbuke rašė S. Skvernelis.
 
„Džiaugiuosi ir sveikinu tokį sprendimą. Jis pagaliau baigs diskusijas apie tai, ar ši frazė gali tapti kokio nors politinio judėjimo pavadinimu. Ne, negali – ir niekada netaps“, – pridūrė premjeras.
 
„Tėvynės labui“ buvo S. Skvernelio šūkis Prezidento rinkimų metu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.28; 00:55

Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Liūdna, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis taip žemai nukrito, teigia prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius, komentuodamas premjero pareiškimą, esą kritika, tenkanti susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui, yra deklaruojama tautiniu pagrindu.
 
„Kai aš skaičiau ministro pirmininko interviu, tai, prisipažinsiu, man buvo labai liūdna. Man liūdna, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministras pirmininkas taip žemai nukrito ir kad tokius nepagrįstus kaltinimus formuluoja“, – „Žinių radijui“ sakė J. Neverovičius. Patarėjas pridūrė, kad, jo manymu, pats S. Skvernelis į politinį kontekstą įtraukia tautinių mažumų klausimą, taip siekiant pridengti sunkiai sprendžiamas Vyriausybės problemas.
 
„Aš nekaltinu ministro pirmininko, bet matau, kad tai panašu į bandymą tautinių mažumų klausimą išnaudoti jo problemų uždengimui“, – sakė J. Neverovičius.
 
Patarėjo teigimu, jam asmeniškai nekyla jokių abejonių dėl prezidento Gitano Nausėdos vertybių.
 
„Man nekilo nė menkiausio šešėlio ar abejonių dėl moralinio kompaso ir prezidento vertybių, kad jis galėtų taikyti diskriminacinį kriterijų. Atvirkščiai, jo kriterijus visada buvo profesionalumas, politinė atsakomybė ir moralės klausimai“, – teigė jis.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
 
J. Neverovičiaus teigimu, nepagrįstai Prezidentūrą puola ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Pastarasis piktinasi, kad prezidento patarėjai, pasak jo, galimai neteisėtai rinko informaciją apie lenkų tautybės piliečius.
 
J. Neverovičiaus teigimu, LLRA-KŠS vadovas turėtų viešojoje erdvėje keliamus klausimus adresuoti Vyriausybei.
 
„Pirmininkas (V. Tomaševskis. – ELTA), visų pirma, turėtų kreiptis į premjerą, kuris pradėjo svarstyti nacionalinį klausimą. Prezidentas savo pasisakyme kalbėjo tik apie partijos bičiulius, jokiu būdu nebuvo iškeltas tautinis klausimas. Tai ministras pirmininkas pradėjo rinkti medžiagą, kažkokias pažymas apie tai, kokia ten yra nacionalinė sudėtis. Ne prezidentas taip klausimą suformulavo“, – pabrėžė G. Nausėdos patarėjas.  
 
Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

ELTA primena, kad LLRA-KŠS pirmininkas V. Tomaševskis prakalbo apie teisinę atsakomybę prezidento patarėjams. Kiek anksčiau pirmadienio vakarą LLRS-KŠS išplatino pranešimą, kuriame deklaruota, kad Prezidentūra siekia priešiškai nuteikti visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu. LLRS-KŠS išplatintame pranešime piktinosi, kad, pasak jų, galimai neteisėtai buvo rinkta informacija apie žmones tautiniu pagrindu.
 
„Toks duomenų rinkimo faktas gali būti traktuojamas kaip nediskriminavimo dėl tautybės principo pažeidimas bei prezidento patarėjų bandymas priešiškai nuteikti Lietuvos visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu“, – teigiama partijos pareiškime.
 
Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį Delfi publikuotame interviu teigė, kad prezidento G. Nausėdos pasitikėjimo netekęs susisiekimo ministras J. Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.21; 10:41

Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Specialistai sako, kad somatiniai susirgimai ar ilgalaikiai negalavimai, ypač vėžinės ligos, uždeda juodą anspaudą ant visos asmenybės elgsenos. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Premjerui Sauliui Skverneliui mes linkėjome ir linkime pasveikti. Aš manau, kad tai nuoširdu, žmogiška ir krikščioniška.

Bet premjeras, matyt, dėl tų pačių priežasčių vis pažeria tam tikrų perliukų, kurie turi arba turi ne tik vietinį, bet ir tarptautinį atgarsį. Jo nuolatinis įtampos su Prezidentu eskalavimas jau peržengia valstybės ribas.

Turėdamas galvoje Prezidentūrą, neseniai DELFI jis pareiškė: „Didžiausią problemą matau tame, kad nukrypstama į galimą diskriminaciją (nekalbu apie konkrečias institucijas) tautiniu pagrindu. Dabar jau linksniuojama viskas – ir priklausymas partijai, ir Vilniaus, Trakų rajonų [valdžios] veikla“. Jis atskleidė, kad J. Narkevičiaus kandidatūra į ministrus jau nuo pat pateikimo dienos Prezidentūroje buvo vertinama skeptiškai. Kitaip sakant, tai, kad jis lenkas, G. Nausėda ir jo patarėjai akcentuoja kaip trūkumą. Premjeras savo interviu pridūrė, kad J. Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu, o dešinieji stengiasi koalicijos partnerius – Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) sutapatinti su Rusijos grėsme.

Premjeras Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tai, kad S. Skvernelis neprisiima atsakomybės už neskaidrią susisiekimo ministro veiklą ir klaidas, tarsi ir suprantama: premjeras nenori, kad būtų kompromituojama Vyriausybė ir jis pats, likus iki rinkimų devyniems mėnesiams. Ne paslaptis, kad kartu su R. Karbauskiu jie sutarę, jog valdančioji koalicija turi likti tvari, nors S. Skvernelio ir „valstiečių“ lyderio keliai artėjant rinkimams spalį gali išsiskirti.

Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Bet štai tautinės diskriminacijos akcentai gerokai pakerta valstybės prestižą ir V. Tomaševskiui bei Varšuvai įduoda į rankas galingus antilietuviškus argumentus. Juk premjero pareiškimų klausosi ir tarptautinės bendruomenės veikėjai. Juos be abejo išgirs ir tik ką Vilniuje viešėjęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius (Jacek Czaputowicz), kuris jau prikišo Lietuvai, kad jos valdžia nepakankamai remia lenkų švietimą. Anot aukšto svečio, Lenkija vis dar nepatenkinta ir dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo. Kitais žodžiais tariant, Vilnius ir toliau diskriminuoja vietos lenkus, o Varšuva, anot žurnalisto Anatolijaus Lapinsko, visam pasauliui rėkia, jog Lietuvos lenkams gyvenimas tampa pekla…

Gi premjero S. Skvernelio manymu, šitos peklos žaizdrą kursto ir Prezidentūra, reikalaujanti atsakomybės už neskaidrią lenkų atstovo J. Narkevičiaus veiklą. Štai taip Lietuva, pasak šiuos pranešimus sumaniai lukštenančio SPUTNIK‘o, tampa tautines mažumas diskriminuojančia šalimi. „Kur žiūri Briuselis?“ – klykia agentūros komentatoriai.

Linkime pasveikti, pone Premjere.

2020.01.20; 15:26

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Opozicija kritiškai vertina premjero Sauliaus Skvernelio teiginius, kad prezidento Gitano Nausėdos pasitikėjimo netekęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu.
 
Pasak opozicijos lyderių, S. Skvernelis, viena vertus, neprisiimdamas atsakomybės už susisiekimo ministrą, vis giliau kasa konflikto duobę su prezidentu, kita vertus, pabrėžia jie, panašiais pareiškimais premjeras tiesiog rizikuoja valstybės nacionaliniais interesais.
 
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad S. Skvernelis neprisiima atsakomybės už susisiekimo ministro neskaidrią veiklą.
 
„Susidaro įspūdis, kad premjeras yra chroniškai vengiantis pripažinti suklydęs ir prisiimti atsakomybę. O savo žodžiais vis giliau kasa konflikto su prezidentu duobę. Prezidentas, vasarą skirdamas Skvernelį premjeru, suteikė moralinį pasitikėjimo kreditą. Neprisiimdamas atsakomybės už savo ir savo aplinkos neskaidrią veiklą, premjeras nuvarė Vyriausybę į moralinį bankrotą“, – Eltai sakė G. Landsbergis.
 
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas taip pat sako, kad premjeras tokiais pareiškimais tęsia konfliktą su prezidentu. Kartu, atkreipia dėmesį socialdemokratų lyderis, ministro pirmininko pareiškimų klausosi ne tik vidaus, bet ir tarptautinės bendruomenės veikėjai.
 
„Labai neišmintingas pareiškimas… Tokių panašių pareiškimų klausosi ne tik mūsų vidaus politikos vartotojai, bet taip pat ir mūsų kaimynai – tiek draugiški, tiek nedraugiški. Klausosi tiek mūsų strateginiai partneriai Lenkijoje, tiek mūsų geopolitiniai konkurentai Rusijoje. Pirmiausia vertinu šiuo aspektu“, – Eltai sakė G. Paluckas.
Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
Jo teigimu, kai kurių apsižodžiavimų tarp įtakingų valstybės lyderių šalies viduje tiesiog gali nesuprasti Lietuvos partneriai užsienyje. Todėl, pabrėžė G. Paluckas, panašūs pareiškimai gali atsisukti ir prieš Lietuvos interesus.
 
„Santykiai tarp premjero ir prezidento šiuo metu ganėtinai šiurkštūs. Todėl tokių pareiškimų ar panašios Ezopo kalbos artimiausiu metu neišvengsime (…) Jeigu mes esame jau pripratę viduje, atleiskite už išsireiškimą, kapotis, tai mūsų kaimynai nėra prie to pratę ir gali nevienodai suprasti, o gal ir panaudoti tokius pareiškimus prieš mūsų valstybės interesus“, – sakė G. Paluckas.
 
ELTA primena, kad premjeras interviu Delfi teigė, jog J. Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu. Vyriausybės vadovas tvirtina, kad dešinieji stengiasi koalicijos partnerius – Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) sutapatinti su Rusijos grėsme.
 
Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Kartu Delfi duotame interviu S. Skvernelis atskleidė, kad J. Narkevičiaus kandidatūra į ministrus, pasak jo, jau nuo pat pateikimo dienos Prezidentūroje buvo vertinama skeptiškai.
 
„Nežinau, ar tai pagrindinė priežastis, bet yra sutapimas – kai LLRA-KŠS tapo koalicijos dalimi, pradėta visais kanalais bandyti išstumti šią politinę jėgą iš koalicijos. Didžiausią problemą matau tame, kad nukrypstama į galimą diskriminaciją (nekalbu apie konkrečias institucijas) tautiniu pagrindu. Dabar jau linksniuojama viskas – ir priklausymas partijai, ir Vilniaus, Trakų rajonų [valdžios] veikla“, – Delfi sakė premjeras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.20; 15:45

Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Antivalstybine partija konservatorius pavadinęs premjeras Saulius Skvernelis teigia savo žodžių neatsiimantis ir nematantis, dėl ko turėtų opozicinės jėgos atsiprašyti.
 
„Neatsiimu aš nieko, nematau, dėl ko atsiprašinėti“, – trečiadienį po Vyriausybėje vykusio posėdžio 2020 metų išvakarėse išsakytus savo žodžius komentavo premjeras. Jo teigimu, jo paleista įžeidi replika konservatorių atžvilgiu buvo išsakyta biudžeto priėmimo kontekste, todėl, pabrėžė jis, biudžeto projektą kritikavusiems konservatoriams antivalstybinės partijos apibūdinimas tinka.
 
„Galime kalbėti faktais ir argumentais. Prisiminkime interviu kontekstą: biudžeto priėmimas… po priėmimo galime vertinti kiekvienas politinę jėgą, kuri nori palikti valstybę gyventi be pagrindinio dokumento, pagrindinio teisės akto ir plenarinio posėdžio metu renka parašus iš piliečių, kad būtų vetuotas valstybės biudžetas“, – argumentavo S. Skvernelis.
 
ELTA primena, kad S. Skvernelis, baigiantis 2019 m., interviu portalui tv3.lt Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partiją pavadino antivalstybine. Jis tvirtino, kad ši politinė jėga veikia prieš Lietuvą.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Jūs pasakykite, kada ji veikė už valstybę? Ji daro visus žingsnius, kurie galiausiai nukreipti prieš mūsų valstybę arba visuomenę. Žmonės buvo skurdinami, buvo įvairūs sprendimai, kurie finansinę naštą užkrovė ne vienam dešimtmečiui į priekį, padaryti nesuprantami sprendimai“, – kalbėjo tv3.lt portalui S. Skvernelis.
 
Po S. Skvernelio pareiškimo TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė viltį, kad premjeras „atras savyje drąsos atsiprašyti“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.09; 07:00

rasiklis
Rašikliai

Jau kuris laikas, regis net 19-nioliktieji prabėgo (!), kai buvau padėjęs į šalį plunksną. Tiksliau sakant, ne plunksną, o kompiuterį, nes visi puikiai žino, kad plunksna dabar niekas nerašo, nebent kokie keistuoliai rašytojai iš praėjusio amžiaus.

Tam buvo dvi priežastys. Pirmoji, bet ne tokia jau svarbi, seną, ilgai tarnavusį ir galiausiai sugedusį kompiuterį pakeičiau į naują. Buvo sunku prie jo priprasti – tarsi prie naujos, seną pametus, žmonos. Dabar gi toks žmonų keitimo bumas – keičia kas tik netingi, ir būtinai į jaunas, kad patys atsijaunintų. Ir būtinai apie tai paskelbia instagramuose, kad lochai jais didžiuotųsi ir jais sektų.

Taigi – dvi Lietuvos. Ir jau nebeaišku, kuri labiau užteršta masine infantilumo sklaida

Antroji avinėlio tylėjimo priežastis buvo ta, kad nei prieššventiniu, nei pošventiniu laikotarpiu niekaip negalėjau pasiekti kažkur žemės mantijos gelmėse glūdinčių ir nušvitimą keliančių minčių.

Jų nebuvo ne tik mano galvoje.

Sausio 13-osios barikadų fragmentas prie Lietuvos Seimo. Slaptai.lt nuotr.

Valstybės, kuri vadinasi Lietuva, valdžios vyrai ir moterys galvas barstėsi ne pelenais, (o turėtų), bet spalvingais blizgučiais. Net ministras Narkievičius, uolus katalikas, sakė, kad krikščioniškoje šalyje Šv. Kalėdų metu negalima nieko spręsti (matyt, turėjo mintyse savo atstatydinimo) klausimą.

Paskui atėjo Naujieji, po jų, žiū, ir Trys Karaliai.

Dabar laukiame Sausio 13-osios, kuri jau dabar sutepta po jos ateisiančia juodąja sausio 14-ąja, kuomet Lietuva pasirodys „visu savo gražumu“.

O gal nepasirodys?

Man tuo tarpu kyla paprastas, ir, kaip bebūtų liūdna, labai jau „valstietiškas“ klausimas: nejaugi esame tokia „šliumpių“ tauta, kad turime tiek laukti, užuot ryžtingai išoperavę pūlinį, dar prieš ateinant Trims Karaliams“?

Artėjančios apokalipsės akivaizdoje tyli ir Prezidentas, sustingęs laukime it sfinksas.

Šių mano padrikų minčių pabaigai – keli štrichai gerovės valstybės pažadui.

Savaitgalį atsitiktinai teko pasišnekučiuoti su vienu Šalčininkų rajono ūkininku. A.a šviesaus atminimo rašytojas Antanas Čalnaris tokio žanro pokalbius buvo įspraudęs į rubriką „Šeštadienio pokalbiai“. Kodėl šeštadienio? Ogi todėl, kad tik šeštadieniais kaimo žmogus gali plačiau atverti savo širdies sopulius, jeigu suprantate, apie ką kalbu.

Džordžo Orvelo romano „Gyvulių ūkis“ viršelis

Taigi tas ūkininkas, visų galų meistras, idėjų ir sumanymų kupinas, pavydėtino optimizmo žmogus, aną šeštadienį buvo ir liūdnas, ir piktas. Jam, jau daugelį metų sėdinčiam invalido vežimėlyje ir visiškai nevaldančiam kojų, kelininkai ne tik kad nepataisė, bet dar ir sudarkė vieškelį link jo sodybos. O valdininkai jį siuntinėja vienas nuo kito, tarsi dar ir pasityčiodami.

Gal Narkievičius, susisiekimo ministeris, dar suspėtų tuo pasidomėti? Tikslų adresą duočiau.

Gaila, kad dauguma mūsų šalies valdžiažmogių vos tėra skaitę Orvelo „Gyvulių ūkį“, o ir tie, kurie skaitę, ne visi supratę, ir cituojantys tą „ūkį“ savaip, ir  kur reikia, ir nereikia…

Linkėčiau, kad tie valdžiažmogiai, kurie dar neskaitė, perskaitytų ne tik apie „gyvulius“…

Labai daug minčių jiems galėtų sukelti Romain Gary Aušros pažadas.

Ypač – Karbauskiui ir Skverneliui.

Ir – ištesėti.

2020.01.07; 16:47

Premjeras Saulius Skvernelis savo vardu užregistravo prekės ženklą „Tėvynės labui“, skelbia portalas tv3.lt. Antradienį portalas pranešė, kad Lietuvos prekių ženklų duomenų bazėje oficialiai paskelbta, kad gruodžio 2 dieną gauta paraiška registruoti prekės ženklą „Tėvynės labui“. Lietuvos prekių ženklų duomenų bazėje nurodyta, kad šio ženklo savininkas yra pats S. Skvernelis.
 
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas tv3.lt patvirtino, kad toks prekės ženklas buvo registruotas S. Skvernelio vardu. Jo teigimu, įregistravimo faktas nereiškia, kad kuriamas naujas politinis darinys.
 
“Šis šūkis tiesiogiai siejasi su S. Skverneliu, todėl norima jį apsaugoti. Tai nereiškia, kad S. Skvernelis kuria partiją ar politinį judėjimą“, – portalui tv3.lt situaciją pakomentavo S. Malinauskas.
 
ELTA primena, kad gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose būtent tokį šūkį savo rinkimų kampanijai pasirinko premjeras S. Skvernelis.
 
Rugpjūčio pabaigoje portalas LRT.lt paskelbė, kad Registrų centro duomenų bazėje įregistruotas politinės partijos pavadinimas „Tėvynės labui“. Tuomet Registrų centre S. Skvernelio pavardė nefigūravo. Visgi žurnalistų klausiamas, premjeras leido suprasti, kad politinės partijos pavadinimą įregistravo jo aplinka, kad apsaugotų pavadinimą.
 
Šis faktas viešojoje erdvėje sukėlė diskusijas, kad premjeras ketina kurti naują politinį judėjimą 2020 m. Seimo rinkimams. Šias kalbas skeptiškai vertino „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, tai ne kas kita, kaip opozicijos skleidžiamai gandai ir valstybės pamatų ardymas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.11; 00:30

Pirmadienį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sugrįžta į darbą. Dėl kelis kartus nustatyto nedarbingumo premjero darbe nebuvo nuo lapkričio 20 d.
 
Prezidentui Gitanui Nausėdai pastarąją savaitę pareiškus nepasitikėjimą susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi, laukiama S.
 
Skvernelio pozicijos. Pirmadienio premjero darbotvarkėje, iškart po Vyriausybės posėdžio, yra numatytas skirti laikas S. Skvernelio komentarams dėl pastaruoju metu susiklosčiusių politinių aktualijų.
 
Laukiama Vyriausybės vadovo pozicijos ir dėl šalia S. Skvernelio namų asfaltuojamos gatvės.
 
Tai, kad iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui papildomai skirtų 300 tūkst. eurų beveik visa suma atiteko Smiglių kaimo Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras S. Skvernelis, remontui, kelia klausimų, užsiminė ir Prezidentūra. Pasak jos, premjeras turės pateikti atsakymus ir dėl šio diskusijas sukėlusio bei oponentų kritiką lėmusio fakto.
 
S. Skvernelis rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad serga limfoma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.02; 11:06

Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Penktadienį ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui pratęstas laikinas nedarbingumas.
 
Pasak premjero atstovo Tomo Beržinsko, S. Skvernelio sveikata gerėja ir jis turėtų darbe pasirodyti pirmadienį.
 
„Premjero sveikata geryn, buvo planuojama, kad jis jau šiandien grįš į darbą, tačiau prireikė dar keleto dienų pilnai atsistatyti. Manau, kad jis tikrai bus darbe pirmadienį“, – Eltai teigė premjero atstovas.
 
Ministrą pirmininką laikinai pavaduos finansų ministras Vilius Šapoka. 
 
Dėl nustatyto nedarbingumo premjeras nedirba nuo praėjusio trečiadienio.
 
Ketvirtadienį prezidentui Gitanui Nausėdai išreiškus nepasitikėjimą susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi, vis dar laukiama S. Skvernelio pozicijos.
 
S. Skvernelis rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad serga limfoma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.29; 00:02

Prezidentūra teigia, kad šalia premjero Sauliaus Skvernelio namų asfaltuojama gatvė kelia daug klausimų. Prezidento Gitano Nausėdos atstovo spaudai Antano Bubnelio Eltai perduotame komentare teigiama, kad į visus kilusius klausimus premjeras turės atsakyti pats.
 
„Dėl šios situacijos kyla daug klausimų ir, visų pirma, į juos turi atsakyti pats premjeras“, – teigia A. Bubnelis.
 
ELTA primena, kad 15min.lt atliktas tyrimas skelbia, jog iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui papildomai skirtų 300 tūkst. eurų beveik visa suma atiteko Smiglių kaimo Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras S. Skvernelis, remontui.
 
S. Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas 15min.lt atsiųstame atsakyme teigė, kad sprendimus, kam konkrečiai bus naudojamos gautos lėšos, priima ne Vyriausybė ar ministerija, o pačios savivaldybės. „Premjeras nėra jūsų minimos Upės gatvės savininkas ar vienintelis naudotojas“, – teigė jis.
 
Gausiausių Seimo partijų pirmininkai į šį 15min.lt atskleistą faktą reagavo skirtingai. Opozicinių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis užsimena apie galimybę inicijuoti tyrimą, galintį turėti ir politinių padarinių. Tuo metu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad šioje situacijoje problemų tiesiog nėra.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.27; 03:00

Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos skyriaus vedėjas Vaidotas Norkus sklaido premjero Sauliaus Skvernelio abejones ir teigia, kad universiteto docento Virgio Valentinavičiaus išsakyta nuomonė tikrai nėra oficiali universiteto pozicija.
 
„Universitetas kaip institucija gali išdėstyti savo oficialią nuomonę dėl mokslo, studijų, tyrimų, švietimo politikos, tačiau jame dirbančių dėstytojų pasisakymai viešoje erdvėje negali būti traktuojami kaip oficiali institucijos pozicija. Be to, kritiškų nuomonių gali būti pačių įvairių, o universitetas neužsiima dėstytojų asmeninių įžvalgų ir nuomonių cenzūravimu. Premjerui linkime tik paties geriausio, nepriklausomai nuo to, kokią kritiką jo atžvilgiu išsakė MRU politologai“, – sako V. Norkus.
 
Mykolo Romerio universiteto docentui Virgiui Valentinavičiui viešai išsakius savo nuomonę, ar dėl ligos premjerui S. Skverneliui nebūtų protingiau laikinai arba visiškai atsistatydinti iš einamų pareigų, per trečiadienį vykusią spaudos konferenciją premjeras Saulius Skvernelis svarstė, ar tai yra oficiali universiteto pozicija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.07; 00:25

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės vardu nuoširdžiai sveikina Kinijos žmones Liaudies Respublikos įkūrimo 70-ųjų metinių proga.

„Esame pasirengę ir toliau gilinti bendradarbiavimą, taip pat stiprinti Lietuvos vaidmenį plėtojant Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos valstybių santykius. Manoma, kad mūsų šalių bendradarbiavimas, grindžiamas abipuse parama ir bendrais interesais, ateityje apims vis naujas sritis. Aukštų pareigūnų vizitai, išaugę dvišalės prekybos rodikliai, atverti Lietuvos žemės ūkio produkcijos keliai į Kiniją rodo stiprėjančius mūsų šalių ryšius“, – sakoma premjero sveikinime.  

Informacijos šaltinis – Lietuvos respublikos Vyriausybė

2019.10.01; 07:21

Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs žurnalisto Andriaus Tapino skundą Seimo kanceliarijai bei Etikos ir procedūrų komisijai dėl sprendimo, kuriuo buvo paliktas nenagrinėtu jo skundas dėl premjero Sauliaus Skvernelio viešų pasisakymų apie jį, žurnalistą A. Tapiną, iš dalies tenkino pareiškėjo skundą: įpareigojo Seimo Etikos ir procedūrų komisiją iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą ir priteisė iš Seimo kanceliarijos jam atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
 
A. Tapinas prašė teismo panaikinti kaip nemotyvuotą ir neteisėtą Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vasario 8-osios sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą ir įpareigoti Komisiją atlikti tyrimą pagal jo sausio 22  d. pateiktą skundą. Kaip rašoma skunde teismui, gruodžio mėnesį ministras pirmininkas S. Skvernelis susitikime su Seimo liberalų frakcija paskelbė A. Tapino garbę ir orumą bei žurnalisto reputaciją žeminančias žinias.
 
A. Tapinas viešu pranešimu kreipėsi į politiką premjerą S. Skvernelį, prašydamas paneigti tikrovės neatitinkančias, žurnalisto garbę ir orumą žeminančias žinias. Ministras pirmininkas atsisakė tai padaryti, todėl pareiškėjas kreipėsi į Seimo Etikos iTeismas panaikino Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą nepradėti tyrimo dėl A.Tapino skundor procedūrų komisiją su skundu, kurio vienas iš reikalavimų yra rekomenduoti premjerui viešai atsiprašyti A. Tapino. Seimo etikos ir procedūrų komisija atsisakė pradėti tyrimą.
 
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šį administracinį ginčą, padarė išvadą, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija turi teisę nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo pateiktą skundą, bet ši komisijos diskrecija nėra absoliuti.
 
A. Tapino prašymą įpareigoti Komisiją pradėti tyrimą teismas atmetė, nes administracinis teismas negali priimti sprendimų, priskirtinų Seimo Etikos ir procedūrų komisijos kompetencijai.
 
Teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene ir žiniasklaida Sigitos Jacinevičienės-Baltaduonės teigimu, šis teismo sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.12; 17:30

Premjerui Sauliui Skverneliui svarstant apleisti šiuo metu užimamą postą Ministrų kabinete dėl pralaimėtų prezidento rinkimų, balandžio pabaigoje atliktos apklausos rodo, kad pastarąjį mėnesį 7 proc. išaugo pasitikėjimas jo vadovaujama Vyriausybe. 

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ balandžio 12 – 26 dienomis (į šį laikotarpį nepatenka S. Skvernelio deklaracijos trauktis iš pareigų) atliktų apklausų duomenimis, Vyriausybe šiuo metu pasitiki 48 proc. gyventojų (kovo mėn. pasitikėjimas siekė 41 proc.). Atitinkamai per mėnesį sumažėjo žmonių, sakančių, kad šiuo Ministrų kabinetu nepasitiki. Balandį nepasitikėjimas Vyriausybe siekė 49 proc., tuo tarpu kovo mėnesį žmonių, nurodžiusių, kad šia institucija nepasitiki, buvo 56 proc.

Taip pat per pastarąjį mėnesį net 8 proc. pakilo gyventojų pasitikėjimas Lietuvos žiniasklaida. Lietuvos žiniasklaida šiuo metu pasitiki 66 proc. ir 30 proc. mano priešingai (kovo mėn. pasitikėjo 58 proc. ir 38 proc. nepasitikėjo.)

Per pastarąjį mėnesį 6 procentiniais punktais taip pat pagerėjo teismų (pasitiki 32 proc. ir nepasitiki 59 proc.) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimai (63 proc. pasitiki ir 24 proc. nepasitiki), o 4 procentiniais punktais per šį laikotarpį ūgtelėjo gyventojų pasitikėjimas Prezidento institucija (atitinkamai 72 proc. ir 23 proc.), bažnyčia (71 proc. 19 proc.) ir „Sodra“ (62 proc. ir 31 proc.).

Apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai vis dar labiausiai pasitiki ugniagesiais – Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba pasitiki 92 proc. ir tik 6 proc. nurodo priešingai. Toliau tarp institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki, rikiuojasi Lietuvos kariuomenė (pasitiki 74 proc. ir 19 proc. nepasitiki), Prezidento institucija, Bažnyčia, policija (atitinkamai 71 proc. ir 26 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (70 proc. ir 22 proc.), Lietuvos žiniasklaida, Specialiųjų tyrimų tarnyba (63 proc.), Valstybės saugumo departamentas (62 proc. ir 24 proc.), Konstitucinis Teismas (62 proc.ir 30 proc.) ir „Sodra“.

Be šių 11 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki (daugiau nei šeši iš dešimties), dar yra 4 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima. Tai savivaldybės (58 proc. ir 36 proc.), Lietuvos bankas (56 proc. ir 37 proc.), Valstybės kontrolė (52 proc. ir 36 proc.) ir profsąjungos (42 proc. ir 37 proc.)

Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Lietuvos Seimu (nepasitiki 69 proc. ir pasitiki 28 proc.), teismais (nepasitiki 59 proc., priešingai mano 32 proc.) ir komerciniais bankais (atitinkamai 54 proc. 40 proc.). Dar yra dvi institucijos, kuriomis gyventojai daugiau nepasitiki, nei pasitiki – tai Lietuvos Vyriausybė ir prokuratūra (nepasitiki 46 proc. pasitiki 42 proc.).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.15; 08:23

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad neatsisako idėjos išeiti iš valdančiosios daugumos. Tiesa, jis pažymėjo, kad vyks dar Europos Parlemento (EP) rinkimai, po kurių tokių drastiškų sprendimų priimti gal ir nebereikės.

„Yra kaip yra, tauta pasisakė. Noriu pasveikinti tuos, kurie dalyvavo rinkimuose. Mes savo žodžio laikysimės. Konservatoriai teigia, kad surinko per 50 proc. balsų, tai jeigu taip yra, jie turi tokį didelį palaikymą, jie turės imtis atsakomybės“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

Jo manymu, jeigu EP rinkimai bus sėkmingesni – laimės daugiausiai mandatų – bus sprendžiama iš naujo, kaip pasielgti. Kitu atveju, galimybę formuoti Vyriausybę turės konservatoriai.

„Jeigu mes laimėsime EP, gausime daugiausiai balsų, tokiu atveju svarstysime, ką darysime toliau. Jeigu pralaimėsime – duosime konservatoriams formuoti Vyriausybę. Sąlyga paprasta – jeigu Gabrielius Landsbergis imasi atsakomybės, mes balsuojame už jį. Jei bus kitas variantas – mes nesutiksime ir bus išankstiniai rinkimai“, – tikino jis.

Pasak R. Karbauskio, šis sprendimas partijoje konfliktų iškelti neturėtų – „valstiečiai“ postų nesigviešią.

„Noriu pasakyti, kad mes kartu su S. Skverneliu esame viena komanda, niekada vieni kitų neišduosime ir niekada to nedarėme per tuos dvejus su puse metų. Tegu nesitiki kas nors, kad mes pradėsime vieni per kitus veikti, gvieštis valdžios. Mums tai niekada nebuvo savitikslis dalykas. Mes laikomės principo, kad jeigu neturime tautos palaikymo, jeigu laimi tie, kurie nori viską sunaikinti, ką mes esame padarę – tai tautos valia“, – tikino jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 07:09

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis neigia jo atžvilgiu išsakytą kritiką, esą pareiškimais, kad Sauliui Skverneliui pralaimėjus Prezidento rinkimus perleistų daugumą kitai partijai, siekia surinkti daugiau balsų. Jo teigimu, jam įgriso konservatorių propaganda ir, jeigu visuomenė ja tiki, sako „valstiečių“ lyderis, tegu balsuodami Prezidento rinkimuose lemia dar ir Seimo bei Vyriausybės likimą. 

Pasak R. Karbauskio, konservatorių kandidatui laimėjus Prezidento rinkimus dirbti būtų sudėtinga dėl spaudimo. Esą rinkimuose jis aiškiai mato du konservatorių kandidatus į prezidentus – Ingridą Šimonytę ir Gitaną Nausėdą. Bet ir kiti kandidatai, sako R. Karbauskis, be S. Skvernelio, yra sąlyginai konservatorių.

„(Reikės – ELTA) tą spaudimą, kuris yra daromas visomis priemonėmis, kokiomis tik įmanoma, atlaikyti dar pusantrų metų esant konservatorių prezidentui. Tai kam save kankinti? (…) Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda yra akivaizdžiai konservatorių kandidatai. Balsavimas už bet kurį kitą – irgi už konservatorius. Taip jau yra. Nėra jokių alternatyvų Sauliui – ar balsuosi už Naglį Puteiki, ar Vytenį Povilą Andriukaitį, vadinasi, balsuoji už konservatorių kandidatą, nes tokiu atveju vienas iš jų arba abu patenka į antrą turą ir mes tai laikom atsakymu“, – teigė R. Karbauskis.

LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Anot LVŽS pirmininko, jis taip pat nenorėtų dirbti esant nepalankiam visuomenės vertinimui. Pasak politiko, visuomenė yra „užgulta propaganda“ prieš valstiečius ir jeigu rinkėjai tiki, kas jiems sakoma – tegu sprendžia atiduodami balsą.

„Visuomenė yra užgulta propaganda prieš valstiečius, užgulta absoliučiai. Jeigu ji pasiduoda ir mano, kad Gabrielius Landsbergis ir ta visa grupuotė, kuri iš tikrųjų apgavinėjo Lietuvą, išvaistė, praskolino, yra geriau, jeigu nori, kad šie žmonės grįžtų valdyti, tai kam laukti rinkimų?“ – sakė R. Karbauskis užsimindamas, kad tokiomis aplinkybėmis palaikytų idėją G. Landsbergiui tapti premjeru.

Jis pateikė pavyzdį, esą kodėl sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra vienas nemėgstamiausių politikų Lietuvoje, nors „padarė be galo daug naudos Lietuvos žmonėms“.

„Atpiginti vaistai, susikalta su farmacija, alkoholio kontrolė ir visa kita. Ką su juo padarė viešieji ryšiai ir propaganda? Padarė vienu nemėgstamiausių Lietuvos politiku. Tai yra propaganda. Nė vienas buvęs sveikatos ministras nė iš tolo tiek darbų nėra padaręs Lietuvai ir jos žmonėms“, – teigė R. Karbauskis.

Jis taip pat mano, kad tokios kalbos gąsdina konservatorius, esą šie be valdančiųjų kritikos neturėtų ką pasiūlyti.

Politikas Ramūnas Karbauskis ir filosofas Krescencijus Stoškus. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Tokio scenarijaus aišku niekas nesitikėjo, nes jokia daugiau partija Lietuvos istorijoje to nedarytų, ką aš dabar šneku. Nes visoms joms valdžia yra savitikslis dalykas, kad ir kokios sąlygos, laikys ją savo rankose. Mums valdžia nėra savitikslis dalykas. Mes atėjome tarnauti žmonėms. Tai, ką aš pasakiau – yra visiška tragedija konservatoriams. Nes jie supranta – ką aš pasakiau, mes taip ir padarysime. Juk politikoje nėra įprasta, kad politikas darytų, ką sako, ir reikės prisiimti atsakomybę. O žiūrint į jų pusę, aš suprantu vieną – be pastovaus mūsų malimo, nieko nėra, ten tuščia. Majauskai ir t.t. Jeigu žmonės nori, tegu konservatoriai turi tą valdžią“, – sakė politikas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.03; 03:00