D. Trumpas iš buvusio CŽV vadovo J. Brennano atėmė leidimą gauti slaptą informaciją. EPA-ELTA nuotr.

Buvę Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) ir kitų JAV saugumo tarnybų vadovai išplatino beprecedentį JAV prezidento Donaldo Trumpo pasmerkimą po to, kai šis nusprendė į juoduosius sąrašus įtraukti jų kolegą Johną Brennaną, praneša naujienų agentūra AFP.

Buvę CŽV direktoriai – tarp jų Robertas Gatesas, George’as Tenetas, Porteris Gossas, Leonas Panetta ir Davidas Petraeusas – paskirti tiek demokratų, tiek respublikonų prezidentų, pasmerkė D. Trumpo sprendimą atimti iš J. Brennano teisę susipažinti su slapta informacija.

Dešimtys kitų buvusių šnipų išreiškė savo pritarimą pareiškimui.

„Prezidento veiksmai prieš Johną Brennaną ir grasinimai imtis panašių veiksmų prieš kitus buvusius pareigūnus neturi nieko bendro su tuo, kam turėtų ar neturėtų būti išduoti saugumo leidimai, – tai yra bandymas užgniaužti žodžio laisvę“, – sakoma pareiškime.

Apgailestaudami dėl netinkamo D. Trumpo žingsnio pareiškimo autoriai teigė, kad anksčiau saugumo leidimų suteikimas ar panaikinimas nebuvo naudojamas kaip politinis įrankis, kitaip nei šiuo atveju.

JAV prezidentas yra minėjęs, kad saugumo leidimų gali netekti ir buvęs Nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis ir buvęs CŽV direktorius Michaelas Haydenas, abu jie taip pat pasirašė pareiškimą smerkiantį D. Trumpą.

Buvusiems pareigūnams ir po tarnybos dažnai suteikiami saugumo leidimai, įgalinantys patarinėti savo įpėdiniams įvairiais tuo metu svarbiais klausimais.

Baltieji rūmai teigė, kad J. Brennano saugumo leidimas buvo panaikintas dėl jo permainingo elgesio. Jis yra žinomas D. Trumpo kritikas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.18; 08:50

D. Trumpas iš buvusio CŽV vadovo J. Brennano atėmė leidimą gauti slaptą informaciją. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas uždraudė teikti slaptus dokumentus buvusiam Centrinės žvalgybos agentūros (CŽV) vadovui Johnui Brennanui. D. Trumpo atstovė Sarah’a Sanders trečiadienį perskaitė D. Trumpo pareiškimą, kad iš J. Brennano atimamas leidimas dirbti su slapta informacija.

Buvę žvalgybos atstovai paprastai tokią galimybę išlaiko. Tai leidžia jiems lengviau bendrauti su įpėdiniais. S. Sanders citavo D. Trumpą, kad J. Brennano „nenuspėjamo elgesio“ keliama „rizika“ nusveria naudą, kurią aukšti vyriausybės pareigūnai galėtų turėti iš jo konsultacijų.

J. Brennanas, kuris CŽV vadovavo 2013-2017 metais, ne kartą griežtai kritikavo D. Trumpą ir, be kita ko, ne kartą kalbėjo apie Rusijos kišimąsi į D. Trumpo prezidento rinkimų kampaniją 2016-aisiais.

Visai neseniai J. Brennanas apkaltino prezidentą „nesilaikant net minimalių padorumo, mandagumo ir sąžiningumo standartų“.

Netekęs leidimo dirbti su slapta informacija, J. Brennanas sureagavo iš karto. D. Trumpas „politiškai motyvuota“ akcija mėgina riboti nuomonės laisvę ir „nubausti kritikus“, teigė jis. Tai esą turėtų „sukelti didelį amerikiečių, taip pat žvalgybininkų nerimą“. Tai, anot J. Brennano, yra kaina už savo nuomonės išsakymą. „Mano principai verti daug daugiau nei atleidimai, aš nenusileisiu“, – pabrėžė jis.

Interviu stočiai MSNBC J. Brennanas sakė: „Jei ponas D. Trumpas mano, kad dėl to aš tiesiog pasitrauksiu ir ramiai elgsiuosi, tai jis labai klysta“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.16; 18:23

Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai“

Išsiaiškinta, kad JAV ambasadoje Maskvoje dešimtmetį dirbo įtariama Rusijos šnipė, skelbė laikraštis „The Guardian“.

Rusijos pilietę pasamdė JAV slaptoji tarnyba, tačiau įtarimų dėl moters kilo JAV valstybės departamentui atlikus įprastą saugumo patikrinimą.

Tyrimo metu išsiaiškinta, kad vykdavo reguliarūs neleistini Rusijos pilietės ir Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) narių susitikimai.

„Manome, kad visi jie kalbasi su FSB, bet ji suteikdavo jiems daug daugiau informacijos, nei galėjo suteikti“, – televizijai CNN sakė vienas pareigūnas.

Pranešime skelbiama, kad moteris turėjo prieigą prie JAV slaptosios tarnybos vidinio tinklo ir elektroninio pašto sistemų, suteikiant jai galimybę gauti galimai slaptus duomenis, pavyzdžiui, JAV prezidento ir viceprezidento darbotvarkes.

Tačiau, kaip pranešė CNN, agentė neturėjo galimybės gauti „labai slaptos informacijos“.

Remiantis „The Guardian“ pranešimais, JAV slaptoji tarnyba nusprendė su šiuo gėdingu incidentu susitvarkyti tyliai, atleisdama ją, kai dėl ginčo su JAV Rusija nurodė iš Amerikos ambasados atleisti 750 darbuotojų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.04; 09:07

kinijos-zvalgyba
Kinijos žvalgyba

Matt Apuzzo, Adam Goldman / The New York Times

The New York Times pasakoja priešistorę, kaip buvo suimtas buvęs CŽV bendradarbis Džeris Čun Šin Li, sulaikytas įtarus slaptos informacijos perdavimu Kinijai.

FTB agentai susitiko su Li maždaug 2013 metais ir tada ryžosi „apskaičiuotai rizikai“, praneša žurnalistai Metas Apuco ir Adamas Goldmanas: jam „nepareiškė pretenzijų dėl jo bagaže rastos slaptos informacijos“.

FTB galėjo suimti Li vietoje, bet tyrėjai buvo prieš: „Jei Li būtų perbėgėlis, jo suėmimas dėl pašalinio kaltinimo atkreiptų kinų dėmesį ir leistų jiems užglaistyti pėdsakus. Jeigu jis ne „kurmis“, – o daugelis atkakliai tvirtino, kad toks nebuvo, – jo areštas galėjo leisti pasislėpti tikram išdavikui“. FTB leido Li grįžti į Honkongą, spėdami, kad kantriai laukdami agentai „įstengs sudėlioti vientisą vaizdą, kaip Kinija sunaikino JAV šnipinėjimo tinklą, ir išsiaiškinti, ar tam padėjo Li“.

Po beveik penkerių metų, kai tas netikėtai grįžo į JAV, FTB „žengė savo žingsnį“. „Pirmadienį jis atskrido Cathay Pacific reisu į Tarptautinį Kenedžio oro uostą ir buvo muitininkų praleistas. Pasak teismo dokumentų, jo laukęs FTB agentas Kelis O‘Brajenas šūktelėjo jį vardu. Li atsiliepė ir buvo suimtas“, – pasakoja The New York Times.

Straipsnio autoriai čia pabrėžia, kad Li suėmimas neišsprendžia klausimo, ar jis prisidėjęs prie bylos. „Vienas vyriausybinis valdininkas pranešė, kad kol kas neplanuojama pateikti Li kaltinimų šnipinėjimu, Amerikos paslapčių išdavimu kinams ar dar kažkuo, išskyrus vienintelį kaltinimą, susijusį su neteisėtu disponavimu slapta informacija. Tai paliks neišspręstą mįslę, kaip Kinija sugebėjo atskleisti CŽV informatorių tinklą“, – pažymi Apuco ir Goldmanas.

Kai 2010 metų pabaigoje CŽV pastebėjo šnipų dingimus, Li buvo įtartas ne iš karto, praneša žurnalistai. „Augant nuogąstavimams, kad egzistuoja kurmis, vyriausybė sudarė slaptą tikslinę grupę iš CŽV karininkų ir FTB agentų“, – sakoma straipsnyje.

„Dingimai nesiliovė, ir analitikai priėjo išvadą, kad Li, nors jis jau daug metų nebedirbo CŽV, žinojo pavardes tų, kurie buvo nužudyti arba įkalinti, – pasakoja The New York Times. – Kaip pasakoja vienas iš buvusių valdininkų, jį demaskavo visi rodikliai vyriausybinėje lentelėje, kuri naudojama potencialioms šnipinėjimo grėsmėms išaiškinti“.

Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Tačiau signalai galėjo būti netikri, o Li atveju „buvo ir kitokių įmanomų paaiškinimų“. The New York Times aiškina: „Kai kurie tyrėjai spėjo, kad Kinija įsilaužė į CŽV sistemą, skirtą bendravimui su informatoriais. Žvalgybos tarnyba susidūrė su analogiškomis problemomis kitose šalyse, o kai kurie tyrėjai manė, kad technologija pernelyg grubi, kad atsispirtų pažengusiems Kinijos kompiuterių specialistams.

„Kita grupė kaltino CŽV bendradarbius Pekine, kad tie buvo nerūpestingi ir leido save identifikuoti susitikinėjant su informatoriais. Tai buvo įnirtingas ginčas, ir kai kurie bendradarbiai pripažino, kad žala gali būti paaiškinama faktorių junginiu“, – tęsia leidinys. Kai kurie buvę oficialūs asmenys sakė, kad argumentai prieš Li svarūs, bet  pagrįsti netiesioginiais įrodymais, pabrėžia The New York Times.

Informacijos šaltinis: The New York Times

2018.01.21; 06:00

top_secret
Slaptumo žyma

Politikams diskutuojant dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos tyrimo, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narės Rasa Budbergytė ir Dovilė Šakalienė siūlo Valstybės kontrolei atlikti nacionalinio transliuotojo valstybinį auditą.

Tokį pasiūlymą parlamentarės įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

Pagal projektą, Valstybės kontrolei būtų pasiūlyta „įvertinti egzistuojančią nacionalinio transliuotojo vidaus kontrolės aplinką bei atliktų išorės auditų rezultatus, transliuotojo veiklai taikytino teisinio reguliavimo pakankamumą bei išsamumą ir spręsti dėl viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ valstybinio audito atlikimo“.

Parlamentarės siūlo Valstybės kontrolei išvadas pateikti iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., o iki 2018 m. kovo 1 d. informuoti Seimą dėl sprendimo dėl valstybinio audito atlikimo.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo narys konservatorius Jurgis Razma siūlo nesudarinėti laikinosios tyrimo komisijos, o pavesti Seimo Audito komitetui atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą. 

Televizija

Seimo Audito komitetui vadovauja Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Ingrida Šimonytė.

Pagal valdančiųjų parengtą nutarimo projektą, tokia tyrimo komisija būtų sudaryta iš 12 įvairioms Seimo frakcijoms priklausančių Seimo narių, kurie turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

Pagal projektą komisija būtų įpareigojama ištirti 12 klausimų dėl racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, palyginimo su nacionaliniams transliuotojams taikoma europine praktika, LRT veiklos atskaitingumo, viešumo garantijos, 2013-2017 metais Viešųjų pirkimų tarnybos teiktos pastabos dėl vykdytų viešųjų pirkimų, LRT valdomo turto nuomos ar kitokio naudojimo atitikties rinkos sąlygoms ir kt.

Siūloma, kad komisija tyrimą atliktų bei pateiktų išvadą Seimui iki birželio mėnesio.

Informacijos šaltinis – ELTA

208.01.11; 00:30

Vokietijos generalinė prokuratūra pateikė kaltinimą dėl šnipinėjimo šalies teritorijoje Šveicarijos piliečiui, praneša „Welt“.

Tyrėjų duomenimis, 54 metų Danielis M. (Daniel M.) mažiausiai nuo 2011 metų liepos iki 2015 metų vasario Šveicarijos specialiųjų tarnybų pavedimu šnipinėjo Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės finansų žinybą ir jos darbuotojus. Jis turėjo rinkti informaciją apie mokesčių institucijų darbą ir išsiaiškinti, kaip jos įsigijo diską su mokesčių vengiančių asmenų, kurie slepia savo pajamas Šveicarijoje, duomenimis.

Pasak Vokietijos pareigūnų, Danielis M. perdavė Šveicarijos specialiosioms tarnyboms informaciją apie tris Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės mokesčių tarnybos darbuotojus, taip pat ir jų adresus, gimimo datas ir telefonus. Tuo būdu Šveicarijos generalinė prokuratūra gavo duomenų, kurie jai leido iškelti baudžiamąją bylą šiems darbuotojams dėl disko įsigijimo.

Už savo darbą Danielis M. iš pradžių gavo 13 tūkstančių eurų, iš kurių 10 tūkstančių perdavė partneriui Hesene. Be to, jis surado šaltinį regiono finansų žinyboje, kuris už atlygį jam perdavė informaciją. Šio šaltinio tapatybė kol kas nenustatyta. Kaltinamasis nuo balandžio 28 d. laikomas suimtas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.17; 07:06

JAV generalinis prokuroras Džefas Sešensas (Jeff Sessions) pareiškė, kad keturiems asmenims pateikti kaltinimai dėl informacijos nutekinimo iš Baltųjų rūmų, informuoja BBC.

Dž. Sešensas patikslino, kad įtariamieji kaltinami atskleidus konfidencialią informaciją arba slaptais ryšiais su užsienio specialiųjų tarnybų atstovais.

„Aš sutinku su prezidentu (Donaldu Trampu (Donald Trump) ir griežtai smerkiu stulbinamą duomenų nutekinimo mastą – nutekinimą, griaunantį mūsų vyriausybės pastangas apsaugoti šalį“, – pareiškė generalinis prokuroras.

Generalinis prokuroras penktadienį pažadėjo imtis griežtų priemonių prieš asmenis, atskleidžiančius įslaptintą nacionalinio saugumo informaciją, grasindamas įkalinimo bausme ir įvardindamas tokius neteisėtus poelgius JAV gyventojų išdavyste.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.05; 00:01

Dėl didžiulio slaptos informacijos nutekinimo skandalo pertvarkomas Švedijos ministrų kabinetas, savo postų neteks du ministrai, ketvirtadienį pranešė šalies ministras pirmininkas Stefanas Liofvenas (Stefan Lofven), informuoja naujienų agentūra AFP.

Centro kairiųjų vyriausybėje įtakingas politikas – vidaus reikalų ministras Andersas Igemanas (Anders Ygeman) – postą paliks savo paties prašymu. Remiantis pranešimais, ministras žinojo apie įslaptintos informacijos nutekinimą, tačiau neinformavo apie tai premjero. S. Liofvenas pridūrė, kad iš pareigų taip pat pasitrauks infrastruktūros ministrė Ana Johanson (Anna Johansson).

Skandalas aukščiausią tašką pasiekė pastarosiomis savaitėmis, paaiškėjus, kad Čekijos ir Rumunijos technikos specialistams buvo sudaryta galimybė patekti į duomenų bazę apie Švedijos piliečių vairuotojų pažymėjus. Anot žiniasklaidos, į pavojų buvo pastatytos žvalgybos agentų tapatybės.

Gynybos ministrui Pėteriui Kultkvistui (Peter Hultqvist) pavyko išsaugoti pareigas, nors ir sulaukė opozicijos spaudimo. Švedijos premjeras pareiškė, kad jo mažumos vyriausybė neatsistatydins dėl šio skandalo ir atmetė raginimus sušaukti skubius rinkimus. Politikas užbaigs savo kadenciją. Tokius sprendimus S. Liofvenas paskelbė pagrindiniam opozicijos blokui raginant surengti balsavimą dėl pasitikėjimo. Opozicijos partijos dar turi patvirtinti, ar vyks balsavimas.

Premjero teigimu, toks sprendimas priimtas, norint išvengti Švedijos įstūmimo į krizę. „Neturiu jokio ketinimo įstumti Švedijos į politinę krizę“, – teigė jis ir pabrėžė sudėtingus iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria šalis, t.y., įtampa Baltijos regione, „Brexit“ ir vyriausybės planai dėl socialinių ir ekonominių reformų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.28; 05:19

Seimo posėdžių salėje. Slaptai.lt nuotr.

Seimas svarstys strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo projektą.

Po pateikimo projektams pritarė 96, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 2 Seimo nariai. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Ekonomikos komitetas, juos numatoma svarstyti rudens sesijoje.

Pasak projektus pristačiusio ūkio viceministro Ramūno Buroko, pagrindinis įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui svarbios įmonės, įrenginiai, ūkio sektoriai, apsaugos zonose veikiantis turtas ir teritorija būtų apsaugota nuo nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančių veiksnių ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas, taip pat liberalizuoti ir padaryti efektyvesnę šiuo metu galiojančią investuotojų atitikties nacionaliniams saugumo interesams patikros procedūrą.

„Šiuo metu galiojančiame įstatyme gana griežtai, o kartu ir nenuosekliai reglamentuojama investuotojų patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, strategiškai svarbūs ūkio sektoriai nėra aiškiai apibrėžti, o investuojantiems į strategiškai svarbius mūsų sektorius, nustatyta išankstinė pareiga kreiptis dėl tokios patikros. Pagal galiojantį įstatymą institucijos neturi instrumentų atlikti vėlesnę patikrą, kai pradžioje buvęs žmogus, investuotojas, vėliau ima kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams“, – sakė viceministras.

Įstatymo projekte siūlomos apsaugos priemonės, kurios investuotojų atžvilgiu nustatys lankstesnę patikros procedūrą, t. y. siūlomi trumpesni terminai bei išimtys, kai nebus taikoma išankstinė patikra.

„Atsakingoms institucijoms siūloma suteikti galimybę atlikti tiek išankstinę, tiek gilesnę investuotojų patikrą, taip pat, jeigu reikalauja situacija, imtis išimtinių operatyvinių priemonių, pavyzdžiui, Vyriausybės sprendimu sustabdyti apsaugos zonoje veikiančio juridinio asmens veiklą, jei toks asmuo vykdytų tam tikrą pavojingą veiklą, nukreiptą prieš valstybės nacionalinio saugumo interesus“, – pažymėjo R. Burokas.

Viceministro teigimu, siekiant papildomos nacionalinio saugumo interesų apsaugos, prie jau esančių keturių strategiškai svarbių sektorių siūloma įtraukti papildomą karinės įrangos sektorių, tačiau palikti galimybę detalizuoti, kokios konkrečiai veiklos aptenka į kiekvieno sektoriaus apimtį. Investuotojams numatyta pareiga pranešti investicijoms apie įsisteigimą strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje ar apsaugos zonoje, ar akcijų įsigijimą jose veikiančiose įmonėse.

Įstatymo projekto prieduose išdėstyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir įrengimų sąrašai, sąrašai atnaujinti atsižvelgiant į tam tikrą įmonių ir organizacijų vykdomų funkcijų neaktualumą nacionalinio saugumo interesų prasme. Nacionaliniam augumui užtikrinti svarbios įmonės suskirstytos į tris kategorijas, kurioms taikomas skirtingas reguliavimas, įmones reorganizuojant, likviduojant arba atliekant kitus veiksmus, priklausomai nuo to, kokia akcijų dalis įmonėse priklauso valstybei.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.04; 16:21

Leidimus dirbti su slapta informacija turi 63 Seimo nariai, šiuo metu yra tikrinami 6 parlamentarai, o 13 Seimo narių, kuriems pagal Seimo statutą privaloma turėti leidimą dirbti su slapta informacija, dar neužpildė Valstybės saugumo departamento (VSD) klausimyno.

Tokią statistiką ketvirtadienį, atsakydamas į Seimo narių klausimus, iš Seimo tribūnos pateikė VSD vadovas Darius Jauniškis. „Deja, klausimyno dar yra neužpildę 13 Seimo narių, kuriems priklauso turėti leidimą dirbti su slapta informacija“, – sakė D. Jauniškis. Jis tikisi, kad VSD ateityje gaus parlamentarų atsakymus. 

VSD būstinė. Slaptai.lt nuotr.

Taip D. Jauniškis atsakė į parlamentarų grupės klausimą, „koks skaičius Seimo narių šios kadencijos metu prašė VSD suteikti leidimą dirbti su slapta informacija ir kokiam Seimo narių skaičiui VSD rekomendavo leidimą suteikti?“

Klausimus VSD vadovui pateikę parlamentarai teiravosi, ar VSD turi duomenų apie dabartinių Seimo narių ryšius su Rusijos specialiųjų struktūrų darbuotojais (taip pat su Rusija siejamomis įmonėmis) ir galimą finansinę paramą atskiriems Seimo nariams ir partijoms.

„Šiuo metu VSD patikrintų duomenų apie tokius ryšius, kurie darytų Seimo narius pažeidžiamais, keltų grėsmę jų reputacijai, neturi“, – sakė D. Jauniškis.

Į klausimą, ar VSD turi duomenų, kad šios kadencijos Seimo nariai palaiko ryšius su asmenimis, minimais Mindaugo Basčio apkaltos procese, D. Jauniškis atsakė, kad VSD disponuoja informacija tik apie epizodinius susitikimus, kurie nekelia kažkokios grėsmės.

VSD vadovas nemano, kad vertėtų atlikti kokį nors tyrimą dėl tų parlamentarų, kurie nesikreipė leidimo dirbti su slapta informacija. „Aš nesu tikras, ar įsivėlę į tyrimus mes nepakenktume sau ir valstybei. Reikėtų labai rimtai pasvarstyti“, – į parlamentarų klausimus atsakinėjo VSD vadovas D. Jauniškis.

Atsakyti į Seimo narių klausimus iš Seimo tribūnos VSD vadovą pakvietė Seimo nariai Petras Gražulis, Juozas Imbrasas, Remigijus Žemaitaitis, Algimantas Dumbrava, Vytautas Kamblevičius, Rimas Andrikis, Artūras Skardžius, Andriejus Stančikas, Algimantas Salamakinas, Valerijus Simulikas, Gediminas Kirkilas, Rimantė Šalaševičiūtė, Zbignevas Jedinskis, Česlavas Olševskis, Algirdas Sysas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.09; 07:55

Antradienį Seimas, pritaręs specialiosios tyrimo komisijos išvadai, apsisprendė dėl apkaltos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pradžios.

Už tokį apkaltos komisijos pirmininkės Agnės Širinskienės pateiktą nutarimo projektą antradienį balsavo 92 Seimo nariai, 13 buvo prieš, 17 parlamentarų susilaikė. 

Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimas taip pat nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) išvados, ar Seimo nario M. Basčio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai.

Tokiam nutarimui pritarė 100 Seimo narių, 1 buvo prieš, 7 parlamentarai susilaikė.

Pats M. Bastys iš Seimo tribūnos paneigė jam inkriminuojamus kaltinimus. „Nepadariau jokių veiksmų, kurie kenktų Lietuvai. Esu teisus ir savo tiesą ginsiu“, – tvirtino M. Bastys.

Parlamentaras aiškino, kad nenuslėpė pažinties fakto su Piotru Vojeika. Jo teigimu, bendravimas su juo buvo epizodinis, todėl negali būti vertinamas kaip priesaikos sulaužymas. M. Bastys taip pat mano, kad dabartinis Seimas nėra įgaliotas spręsti už ankstesnio Seimo veiklos laikotarpį.

Nepritardamas apkaltos komisijos išvadoms Seimo narys socialdemokratas Juozas Olekas pažymėjo, kad žmogus gali neliudyti prieš save, o „dabar kaltiname, kad jis pažeidė Konstituciją, jeigu jis neliudija prieš save“. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pildant ilgą anketą žmogus gali suklysti, todėl vertinti, kad tai priesaikos sulaužymas, jo nuomone, būtų neteisinga.

„Šiandien mes nuteisiame prieš laiką“, – sakė J. Olekas, pažymėjęs, kad taip nedera „drabstytis purvais ant kolegos“.

Paminėjęs Prezidentui Rolandui Paksui surengtą apkaltą, socialdemokratas Artūras Skardžius sakė, kad turėsime „dar vieną beprecedentį atvejį“. „Dėl būsimų numanomų veikų mes kaltiname ir atimame mandatą“, – piktinosi A. Skardžius.

Konservatorius Arvydas Anušauskas ragino balsuoti už komisijos išvadas, nes, jo nuomone, jos yra svarbios šiam Seimui, svarbios politikams. „Tie veiksmai, kurie buvo įvertinti, ir ypatingai M. Basčio atsisakymas duoti parodymus komisijai, turi būti įvertinti šiame nutarime, balsuojant už jų priėmimą“, – sakė A. Anušauskas.

Seimo narys liberalas Arūnas Gelūnas kvietė Seimą balsuoti už apkaltą M. Basčiui dėl to, kad pasitiki teisėtvarka. „Tikiu, kad KT mums paaiškins, koks kaltės dydis, ar dera parlamentarui taip elgtis ir panaikins visas abejones“, – sakė A. Gelūnas.

Politikas sakė, kad M. Basčio elgesys jam sukėlė abejonių. „Aš nemanau, kad Seimo nariui tinka taip elgtis“, – sakė A. Gelūnas. M. Basčio veiklą tyrusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas pažymėjo, kad M. Bastys slapta sistemingai bendradarbiavo su Rusijos žvalgybomis ir veikė prieš Lietuvą.

Todėl jis ragino Seimą priimti sprendimus, kurie ateityje nuo to apsaugotų. V. Bakas taip pat kvietė kolegas nebūti „M. Basčio advokatais, o būti mūsų šalies advokatais“.

Apkaltos komisijos nuomone, M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „sąžiningai tarnauti Tėvynei“, ir, atitinkamai, šiurkščiai pažeidė Konstituciją savo veiksmais diskredituodamas ne tik savo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo, „kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą, valstybės valdžią, dėl ko yra pagrįstų abejonių dėl M. Basčio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą“.

Tyrimą atlikusi komisija nustatė, kad M. Bastys 2016 m. gruodžio 14 d. atsakydamas į klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, klausimus nuslėpė savo ryšius su P. Vojeika.

Išvadoje pažymima, kad nevykdydamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, nebūdamas sąžiningas, M. Bastys kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis tokiu atveju, kai jo veikla, savybės ar ryšiai galėjo duoti pagrindą nuogąstauti, kad kyla grėsmė paslapčių saugumui.

Išvados rengėjai mano, kad M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai Valstybės saugumo departamento (VSD) apklausų metu bei NSGK posėdžių metu nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl to, ar žinojo P. Vojeikos darbą KGB.

Parlamentarui inkriminuojama ir tai, kad jis organizavo neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais.

„Tokiu būdu, siekdamas užtikrinti politinį palaikymą Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ planams Lietuvoje, padėjo „Rosatom“ atstovaujantiems asmenims proteguoti ir įgyvendinti „Rosatom“ interesus, kurie buvo nukreipti prieš Lietuvos Respublikos interesus stiprinti valstybės energetinę nepriklausomybę, įtvirtintus Seimo patvirtintuose strateginiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose, ir savo veiksmais kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui“, – teigiama komisijos patvirtintoje išvadoje.

Komisija nustatė, kad M. Bastys, „būdamas 2016-2020 kadencijos Seimo nariu, NSGK bei Specialiajai komisijai pradėjus darbą bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę bei pobūdį, vengė atsakyti į tyrimo metu jam užduodamus klausimus“.

Komisijos nuomone, M. Bastys, elgdamasis nesąžiningai, siekė paneigti ir (ar) sumenkinti savo vaidmenį organizuojant susitikimus su aukščiausiais Lietuvos Respublikos pareigūnais, taip pat nesąžiningai siekė sudaryti įspūdį ir teikė parodymus, kad rūpinosi Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo darbais, o ne Baltijskaja AE projekto įgyvendinimu.

„Elgdamasis nesąžiningai, (…) NSGK posėdyje neigė gavęs Algirdo Butkevičiaus įspėjimą bei susitikęs su VSD pareigūnais 2006 metais bei VSD pareigūnų atliktos operatyvinės apklausos detales“, – pažymima išvadoje.

Komisija konstatuoja, kad M. Bastys elgdamasis nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl kontaktų su Jevgenijumi Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko.

Seimas savo nutarimu buvo įpareigojęs apkaltos komisiją iki birželio 1 d. pateikti Seimui išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui M. Basčiui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.06; 14:31

Dėl įtarimų naujienų portalui nutekinus itin svarbią informaciją, sulaikyta su slapta informacija dirbusi JAV darbuotoja, informuoja BBC.

Apsaugos sistemų tiekėjo „Pluribus International Corporation“ darbuotoja, 25 metų amžiaus Realiti Leig Viner (Reality Leigh Winner) tariamai nutekino slaptą Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) dokumentą, rodantį, kad Rusijos karinės žvalgybos programišiai prieš praėjusiais metais vykusius JAV prezidento rinkimus ne kartą bandė įsibrauti į JAV balsavimo sistemas. 

Įtariamoji – jau su antrankiais

Kaltinimai moteriai pareikšti netrukus po to, kai naujienų portalas „The Intercept“ paskelbė NSA ataskaitą apie tariamą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus.

JAV teisingumo departamento teigimu, moteris sulaikyta birželio 3 dieną dėl „gynybos informacijos surinkimo, perdavimo ir nutekinimo“.

Nutekintame dokumente teigiama, kad Maskvos karinės žvalgybos tarnybos bandė prieš lapkritį vykusius JAV prezidento rinkimus vykdyti kibernetines atakas prieš mažiausiai vieną JAV balsavimo programinės įrangos tiekėją. Taip pat teigiama apie tikslingų elektroninių laiškų siuntimą daugiau kaip 100 vietos rinkimų pareigūnų. Tačiau duomenų ar programišių atakos buvo sėkmingos nėra.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.06; 14:24

Seimo nario Mindaugo Basčio veiklą tyrusi Seimo komisija mano, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procedūrą šiam parlamentarui.

„Mes pripažinome, kad Seimo narių teikimas pradėti apkaltos procesą yra pagrįstas, ir siūlome pradėti apkaltos procesą Seimo nariui M. Basčiui“, – žurnalistams trečiadienį pranešė komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė.

Neoficialiais duomenimis, komisija konstatavo, kad M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę“, „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“, „sąžiningai tarnauti Tėvynei“ ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Trečiadienį už tokias išvadas balsavo 8 komisijos nariai, 1 buvo prieš, 2 susilaikė.

Pasak apkaltos komisijos pirmininkės A. Širinskienės, komisijos sprendimą lėmė keli parlamentaro M. Basčio veiklos epizodai.

Seimo narys Mindaugas Bastys

„Vienas iš epizodų yra tas epizodas, kada Seimo narys M. Bastys, pildydamas klausimyną dėl leidimo dirbti su slapta informacija, nesąžiningai, mūsų nuomone, atsakė į 55 punktą, kuriame yra klausimas: ar pažįstate, pažinojote asmenų, dirbančių kitų valstybių žvalgybos tarnybose. Kaip žinoma, Seimo narys M. Bastys nenurodė P. Vojeikos. Vėliau komisija įžvelgė tam tikrų nesąžiningo liudijimo atvejų NSGK, kada bandant pridengti susitikimus, buvo tiesiog kuriamos įvairios versijos. Įžvelgiame problemų apkaltos požiūriu ir tame epizode, kada buvo vykdomas ir organizuojamas susitikimas su Seimo nariu Vydu Gedvilu. Po to susitikimo, ką mes nustatėme, buvo Seimo nario M. Basčio susitikimai su kai kuriais „Rosatom“ asmenimis, kuriuose buvo kuriamos susipažinimo legendos, kad būtų paaiškinama visuomenei, jei tas klausimas išeitų į viešumą, ir taip toliau. Tai matėme tikrai tam tikrą nesąžiningą Seimo nario veiklą, kuri sunkiai suderinama su Seimo nario statusu“, – aiškino A. Širinskienė.

Tvirtinant išvadas Seimo apkaltos komisijos posėdyje M. Bastys nedalyvavo. Politikas apgailestavo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti šitame baigiamajame posėdyje.

„Turiu apgailestauti, apkaltos komisija neleido man dalyvauti šitame apkaltos procese priimant galutinius sprendimus. (…) Man paklausus, ar reikia suprasti, kad jūs išvarote mane iš komisijos posėdžio, davė suprasti, kad mes jus išvarome iš šito komisijos posėdžio. Aš daugiau komentarų neturiu. Galutinis svarstymas man labai svarbus kaip asmeniui, bet man pasakyta, kad jūs esate nepageidaujamas“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė M. Bastys.

Paprašytas įvertinti žiniasklaidoje pasirodžiusį išvadų projektą, M. Bastys dar kartą sakė, kad tai yra politinis susidorojimas. „Tai yra politinis susidorojimas, ir aš negaliu kitaip vertinti. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti tai, kas yra surašyta šitos komisijos išvadose“, – tvirtino M. Bastys. 

Paklaustas, kas, jo nuomone, nori su juo susidoroti, M. Bastys atsakė: „Pirmiausia puikiai organizavo šį procesą pačioje pradžioje konservatoriai, tam pritarė labai sėkmingai „valstiečiai – žalieji“ ir toliau tai vyksta sėkmingai“.

Neoficialiais žiniasklaidos duomenimis, tyrimą atlikusi komisija mano, kad M. Bastys savo veiksmais diskreditavo ne tik savo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo, kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą, valstybės valdžią, dėl ko yra pagrįstų abejonių dėl M. Basčio galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą.

Seimo komisija nustatė, kad M. Bastys, pretendavęs gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nuslėpė savo ryšius su Piotru Vojeika.

Išvadų projekte sakoma, kad jo veikla, savybės ar ryšiai galėjo duoti pagrindo nuogąstauti, kad kyla grėsmė paslapčių saugumui.

Komisija mano, kad VSD apklausų metu bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžių metu M. Bastys nesąžiningai teikė skirtingus paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P. Vojeikos darbą KGB.

Anot komisijos išvadų projekto, M. Bastys organizavo neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais, padėjo „Rosatom“ atstovaujantiems asmenims proteguoti ir įgyvendinti Rusijos valstybės ir „Rosatom“ interesus, kurie buvo nukreipti prieš Lietuvos Respublikos interesą stiprinti valstybės energetinę nepriklausomybę. Komisijos nuomone, M. Bastys tokiais savo veiksmais kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui.

M. Basčiui priekaištaujama ir dėl to, kad jis, būdamas 2016-2020 kadencijos Seimo nariu, NSGK bei Specialiajai komisijai pradėjus darbą bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę bei pobūdį, vengė atsakyti į tyrimo metu jam užduodamus klausimus.

Pasak komisijos išvadų projekto, elgdamasis nesąžiningai M. Bastys siekė paneigti ir sumenkinti savo vaidmenį organizuojant susitikimus su aukščiausiais Lietuvos pareigūnais tuometiniu Seimo pirmininku Vydu Gedvilu ir ekspremjeru Algirdu Butkevičiumi, neigė gavęs A. Butkevičiaus įspėjimą bei susitikęs su VSD pareigūnais 2006 metais.

Komisijos vertinimu, M. Bastys elgėsi nesąžiningai, kai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl kontaktų su Jevgenijumi Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko.

Artimiausiu metu Seimo apkaltos komisija ketina įregistruoti oficialų išvadų projekto tekstą, kuriame bus nuasmeninti kai kurie neskelbtini duomenys. Dėl komisijos išvadų projekto dar turės balsuoti Seimas. Manoma, kad balsavimas įvyks dar pavasario Seimo sesijoje, birželio mėnesį.

Seimas savo nutarimu yra įpareigojęs apkaltos komisiją iki birželio 1 d. pateikti Seimui išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui M. Basčiui.

M. Basčio veiklą tyrė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Seimas pritarė jo išvadoms, kuriose sakoma, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas nuolatinius ryšius su „Rosatom“ ir kitais Rusijos atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, jo ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.01; 06:36

Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras Audrius Meilutis kartu su Kauno apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnais baigė ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai piktnaudžiavimu ir informacijos apie asmenų privatų gyvenimą rinkimu ir perdavimu pateikti Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus specialistui D. M.

Baudžiamojon atsakomybėn taip pat patraukti du jo bičiuliai O. M. ir M. Š., kurstę D. M. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir siekę savanaudiškais tikslais gauti slaptos informacijos.

Continue reading „Prieš teismą stos pareigūnas, neteisėtai rinkęs informaciją apie asmenų privatų gyvenimą“

Paskutinis nederamo elgesio atvejis KOP gretose, o būtent raketinei kariuomenei vadovavusio JAV generolo išsidirbinėjimai viešbučio baruose Maskvoje, privertė aukščiausius karinius JAV valdininkus vėl susimąstyti, kaip būtent Pentagonas gali išvengti vadinamosios probleminės vadovybės atsiradimo, rašo The Christian Science Monitor.

Kai kariuomenė grįžta iš Afganistano ir Amerikos ir kariškiai pradeda prisitaikyti prie taikaus gyvenimo, „mes galime pamatyti dar daugiau panašių skandalų, kuriuose dalyvauja karininkai, pripratę per 12 metų prie kariško gyvenimo ir tokio tipo požiūrio, kaip „viskas vardan misijos“, mano tyrimų centro Center for a New American Security konsultantas Filipas Karteris.

Continue reading „Ar galėjo Pentagonas anksčiau sužinoti apie Maskvoje girtuokliaujantį generolą?“

Visai galimas dalykas, kad slaptosios informacijos demaskuotojas Edvardas Snoudenas, papasakojęs pasauliui apie Amerikos specialiųjų tarnybų vykdomą totalų sekimą, dar pasirodys Europoje kaip liudytojas, rašo Nikolas Busse Vokietijos laikraštyje Frankfurter Allgemeine.

„Tiesa, ne Vokietijoje, kur dar visai neseniai apie tai buvo karštai diskutuojama, o Europos Parlamente“.

Continue reading „Europos Parlamentas nori apklausti Edvardą Snoudeną“

Facebook‘as pirmą kartą paviešino vadinamąją „ataskaitą apie valdžios užklausimus globaliniu mastu“, praneša The Guardian.

Pasak dokumento, per pirmąjį 2013 metų pusmetį įvairių pasaulio šalių valstybinės žinybos paprašė kompanijos prieiti prie informacijos apie daugiau kaip 38 000 socialinio tinklo vartotojų, rašo žurnalistas Dominykas Rushas.

Daugiau kaip pusė užklausimų gauta iš JAV.

Continue reading „Facebook paskelbė, esą šalių vyriausybės šiemet reikalavo duomenų apie 38 000 vartotojų“

"The Guardian" redaktoriai pranešė, kaip ir kodėl laikraštis sunaikino kompiuterių kietuosius diskus, kuriuose buvo saugomos kai kurių slaptų medžiagų kopijos, Edvardo Snoudeno „nutekintos“ spaudai. Taip rašo "The Guardian" korespondentas Džulianas Bordžeris (Julian Borger).

„Sprendimas buvo priimtas po to, kai vyriausybė pagrasino iškelti teisminį ieškinį, kuris galėjo užblokuoti JAV ir Didžiosios Britanijos vyriausybinio sekimo mastų nušvietimą (mastų, kuriuos nušviečia dokumentai)“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Kodėl „The Guardian“ sunaikino kietuosius diskus?“

Eilinio Bredlio Meningo teisme nebuvo dviejų „bendrininkų, kuriems nepateikti kaltinimai“, laikraštyje The New York Post sarkastiškai tvirtina Ralfas Pitersas (Ralphas Pitersas), buvęs JAV karinės žvalgybos karininkas. „B.Meningo bendrininkai – tai ne Džulianas Asanžas ir jo „Viki-nykštukai“, o JAV armija ir mūsų įprotis viskuo kaltinti Ameriką“, – detalizuoja savo mintį autorius.

B.Meningas buvo pripažintas netinkamu karinei tarnybai praėjus vos 6 savaitėms po „mokymų“, bet jis buvo pasiųstas į žvalgybos mokyklą ir gavo priėjimą prie pačios slapčiausios informacijos. „Armija godžiai trokšta „patrankų mėsos“, net jeigu gabalai pašvinkę“, – piktinasi autorius.

Continue reading „Bredlis Meningas – patriotas ar išdavikas?“

Edvardas Snoudenas padavė prašymą, kad jam būtų suteiktas laikinas prieglobstis Rusijoje, bet Maskva gali gaišti su atsakymu iki trijų mėnesių. Vieša Vladimiro Putino pozicija nepriekaištinga, jis net „išgelbėjo Baraką Obamą“, mano politologė Lilija Ševcova.

Šiaip ar taip, išsigandęs demaskuotojas tapo „rekvizitu“ specialiųjų tarnybų ir politikų žaidimuose, rašo žiniasklaida ir prognozuoja: pagyvenęs Rusijoje ir Lotynų Amerikoje, jis supras, kad amerikiečiai turi nepalyginamai daugiau asmeninių laisvių už Rusijos ir Lotynų Amerikos šalių piliečius.

Organizavęs NSA informacijos nutekinimą Edvardas Snoudenas antradienį padavė Rusijos valdžiai prašymą suteikti jam „laikinąjį prieglobstį“, praneša The Wall Street Journal. Medžiagos autorė cituoja Anatolijaus Kučerenos interviu televizijos kanalui „Lietus“. A.Kučereną ji vadina „susijusiu su Kremliumi advokatu, kuris konsultuoja bėglį amerikietį“.

Continue reading „„Gudruolis V.Putinas“ sėkmingai tęsia žaidimus aplink E.Snoudeną“