Lietuvos Respublikos Seimo rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimas imasi svarstyti siūlymą visuose rinkimus reglamentuojančiuose įstatymuose numatyti kandidatų prievolę viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavę su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis.
 
Seimas po pateikimo antradienį parėmė tokias Prezidento, Seimo, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pataisas, kurias pateikė Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis.
 
Po pateikimo joms pritarė 79 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 8 parlamentarai. Po svarstymo komitetuose Seimas lapkričio 21 d. vėl ketina svarstyti šią iniciatyvą Seimo plenarinių posėdžių salėje.
 
Z. Jedinskis siūlo užtikrinti, kad rinkimų įstatymai neprieštarautų Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo nuostatoms.
 
„Priėmus įstatymų pataisas būtų užtikrinta, kad kandidatų, nuslėpusių nuo rinkėjų slapto bendradarbiavimo su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis faktus, mandatai būtų panaikinami atitinkamo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka“, – sako Seimo narys Z. Jedinskis.
 
Pasak jo, šiuo metu rinkimų įstatymuose nėra suderinti reikalavimai kandidatams pateikti informaciją apie bendradarbiavimą su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis.
Iš serijos „Slaptieji agentai“. Slaptai.lt nuotr.
 
Seimo rinkimų įstatyme yra nuostata, kuri numato, kad kiekvienas kandidatas į Seimo narius turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis.
 
Prezidento rinkimų įstatymas numato, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos prezidentus po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priima sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo iki įregistravimo kandidatu į Respublikos prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose).
 
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas numato prievolę kandidatui viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis.
 
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nenumato prievolės kandidatui paskelbti rinkėjams, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis.
 
„Tačiau Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme numatyta, jog keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius asmuo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia informaciją apie savo slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, kas šiuo metu faktiškai nevyksta, kadangi šie abu įstatymai nėra suderinti tarpusavyje“, – sako projektus parengęs LLRA-KŠS frakcijos narys Z. Jedinskis.
Slaptieji agentai
 
Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, jis siūlo tarpusavyje suderinti rinkimų įstatymus ir taikyti vienodus reikalavimus kandidatams.
 
Beje, įstatymų pataisas, kurios antradienį pasiekė Seimo plenarinių posėdžių salę, Z. Jedinskis yra registravęs prieš metus, 2018 metų rugsėjį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.25; 07:32

Iš žvalgybos enciklopedijos

Atrodo, Teheranas taisosi, ir pasaulio galiūnės JAV, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija panaikins Irano Islamo Respublikai taikomus draudimus, nors dar pagrūmoja pirštu už pastaruosius nusižengimus – pavyzdžiui, ginklų tiekimą Sirijai.

Taip yra dabar, o prieš 30 metų Iranui neteisėtai pardavinėjo raketas tos pačios Jungtinės Valstijos ir tai buvo daroma pasitelkus nusikalstamo pasaulio veikėjus.

Continue reading „Raketos iš po skverno slaptiesiems agentams saugant (1)“

JAV dvigubas agentas R. Markusas buvo sulaikytas 2014 metų liepą už 218 slaptų dokumentų perdavimą Amerikos žvalgybai.

Manoma, kad jis už 25 tūkstančių eurų atlygį pavogė dokumentą su žyme „visiškai slaptai“, kuriame buvo surašytos vieno Vokietijos Federalinės žvalgybos tarnybos padalinio bendradarbių tikrosios pavardės ir slapyvardžiai. Apie tai praneša Vokietijos bulvarinis laikraštis Bild, remdamasis savo šaltiniais.

Continue reading „Dvigubas agentas pavogė Vokietijos slaptųjų agentų pavardžių sąrašą“

Agentai, kurie dirba priedangoje, privalo užmegzti sekso ryšius tik viršininkams leidus? – klausia “Independent” korespondentas. Moterų, kurios nežinodamos tapo detektyvų meilužėmis, psichologiniai išgyvenimai buvo atskleisti pranešime apie slaptas Didžiosios Britanijos policijos taktikas.

Keturios moterys aktyvistės, palaikiusios ryšius su priedangos agentais, papasakojo, kokią nuoskaudą patyrė sužinojusios, kad jos mylėjo „priešą“. Jų istorijos iššaukė parlamentinį pranešimą, kuriame raginama peržiūrėti policijos slaptųjų operacijų įstatymus.

Continue reading „Moterys pasakoja, kaip apmaudu sužinoti, kad jas išnaudojo slaptieji agentai“

kastis

Tai – autoriaus liudijimas iš įvykio vietos.

2012 m. vasario 1 – kovo 28 d. Kauno miesto apylinkės teisme vyko teisminis nagrinėjimas, kurio tikslas buvo išaiškinti, ar teisiamas Letas Palmaitis yra kaltas apšmeižęs pareigas einančius prokurorus Justą Laucių ir Mindaugą Dūdą pagal LR BK 154 str. 2 d.

Teismas pripažino Letą Palmaitį kaltu pagal abudu jam inkriminuojamus straipsnius, 154-2 (šmeižtas, panaudojant masinio informavimo priemones) ir 290 (pareigūno įžeidimas). Letas Palmaitis nepripažino save kaltu šmeižtu ir baigiamojoje kalboje teigė, kad teismas neįrodė, kad jo „paskleisti teiginiai, paremti informacija, pateikta žiniasklaidoje, viešai žinomuose dokumentuose yra šmeižtas“.

Continue reading „Vienas Lietuvos teismų praktikos anatominis pjūvis „teroristės“ Eglės Kusaitės byloje“