zaicevas_vadimas

Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) atstovas pareiškė, kad Lietuvos žvalgybos institucijos per karį, išėjusį į atsargą, mėgino organizuoti integruotą žinių apie šalies priešlėktuvinės gynybos sistemą ir karines oro pajėgas gavimo kanalą.

„Per agentūrinę akciją Baltarusijos valstybės saugumo komiteto darbuotojai sulaikė su įkalčiais Lietuvos karinės žvalgybos rezidentą pilietį „F“. Tuo pačiu laiku pagal slaptų žinių perdavimo užsienio specialiajai tarnybai faktą buvo sulaikyti asmenys, su kuriais jis palaikė agentūrinį ryšį“, – antradienį pranešė KGB ryšių su visuomene centro viršininko pareigas laikinai einantis Arturas Strechas.

Continue reading „Baltarusijos KGB tebesisvaido kaltinimais“

kelpsas_tadas

Tiems, kurie domisi lietuviškosios Temidės veikla, kurie stebi Lietuvos teismuose nagrinėjamas bylas, akivaizdu, jog advokatas – itin svarbi institucija siekiant tikro, nesurežisuoto teisingumo.

Tačiau akivaizdu ir tai, kad advokatai Lietuvoje nūnai susiduria su užtektinai rimtais sunkumais. Tiesiog kai kas bevelytų, jog Lietuvoje advokatų išvis nebūtų arba jie turėtų tik minimalias, tik simbolines galias.

Su advokatu Tadu KELPŠU apie silpnąsias ir stipriąsias Lietuvos advokatūros puses kalbasi visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Ar Lietuvos visuomenė suvokia, kokia svarbi ir reikalinga yra advokatų institucija? Ar mes suprantame, kad, neužtikrinus advokatų nepriklausomumo pricipo, neįmanomas joks teisingumo įgyvendinimas?

Continue reading „Advokatas Tadas Kelpšas: “Civilizuotose valstybėse niekas neklausia, kas moka honorarą advokatui” ( 1 )“

VIEŠAS PAREIŠKIMAS

Mes, mitingo “Išvykime iš Lietuvos neteisingumo įšalą” dalyviai, susirinkę 2012 metų vasario 22 dieną Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, prie Respublikos Prezidento rūmų, reikalaujame:

– iki Kovo 11-osios išviešinti visų šalies partijų, aukštų politikų, teisėtvarkos ir slaptųjų tarnybų pareigūnų ryšius su šešėliniu verslu ir kitomis nusikalstamomis struktūromis, paskelbti duomenis apie jų gaunamus pinigus iš šių struktūrų ir galimai neteisėtą praturtėjimą;

– nedelsiant sugrąžinti į pareigas be jokio aiškaus pagrindo nušalintus FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą;

– atleisti iš pareigų susikompromitavusį vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį ir visus kitus su šešėliniu verslu ir kriminaliniu pasauliu susijusius valdžios pareigūnus;

– nedelsiant pradėti nuoseklų valdžios apsivalymo procesą;

– iš esmės pertvarkyti teisėtvarką – išlaisvinti ją iš kriminalinių ir kitų neskaidrių ryšių, padaryti kompetentingą, atsakingą ir drąsią;

Mes norime susigrąžinti mūsų atkurtą Lietuvos valstybę – orią, garbingą, teisingą.

Mes norime švęsti Kovo 11-ąją švaresnėje Tėvynėje!

Priimta Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje 2012 metų vasario 22 dieną.

Pilietinės akcijos rengėjų ir dalyvių vardu: Alvydas Medalinskas ir Audrius Nakas.

Šis viešas pareiškimas  įteiktas: Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai GRYBAUSKAITEI,  Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Irenai DEGUTIENEI ir Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininkui Andriui KUBILIUI.

Vytauto Visocko nuotr.

2012.02.22        

stt

Oficialus Lietuvos statusas – demokratinė valstybė. Tačiau kai kurie pastarojo meto lietuviškosios Temidės žingsniai tarsi byloja, jog Lietuva tampa labiau panaši į represinę valstybę. Tokią nuomonę susidaryti leidžia garsiausios, daugiausiai triukšmo sukėlusios paskutiniųjų metų baudžiamosios bylos. Kad lietuviškoji Temidė persekioja, baudžia, – nieko nuostabaus. Tokia jos paskirtis. Tokia jos prievolė. Tam jai ir skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto.

Ir vis dėlto kai kurios rezonansinės bylos, kuriomis šiuo metu domiuosi, paženklintos keistu bruožu. Tą bruožą pavadinčiau noru kuo greičiau teisti, smerkti, bausti. Beje, persekiojama, baudžiama beveik neatsižvelgiant į gynybos argumentus. Įrodymai, kurių pagrindu persekiojami įtariamieji arba kaltinamieji, vis rečiau atrodo įtikinami. Kartais neginčijamais įrodymais pavadinami vien žodiniai įslaptintų liudininkų pareiškimai. O juk bausmės, baudos – realios, milžiniškos.

Continue reading „Savo garbę pradeda ginti net specialiosios tarnybos“

antonov_vladimir

Apie 1985 metus Kremliuje SSRS ekonominio kracho akivaizdoje buvo nuspręsta, kad nomenklatūriniai komunistai, nusipelnę kagėbistai ir jų vaikai turi tapti kapitalistais ir toliau valdyti „liaudies mases“.

Kremliaus bonzoms ir jų satrapams Lietuvoje  nusibodo vien skaityti KGB ataskaitas apie pūvantį Vakarų kapitalizmą bei apie pinigų galios teikiamus malonumus, kai jų nereikia slėpti. Jie jėga pasisavino tai, kas dar turėjo vertę pasaulio rinkose – naftos ir dujų telkinius, metalus ir kitka, o už gautus pinigus pradėjo pirkti nuosavybę Vakaruose, ypač Europos Sąjungos valstybėse, taip pat ir Lietuvoje. Tuo požiūriu labai charakteringa yra skandalo Lietuvos „Snoro“ banke autoriaus Rusijos piliečio ir  Londono gyventojo Vladimiro Antonovo „karjera“.

Continue reading „Įtariamasis V. Antonovas „Snoro“ byloje“

latynina10

Įsiminė Rusijos žurnalistės, rašytojos, politikos apžvalgininkės Julijos Latyninos autorinė laida “Kod dostupa”, kurioje išsamiai, vaizdingai ir remiantis konkrečiais pavyzdžiais pasakota apie išsigimstančias Rusijos žvalgybas ir kontržvalgybas. Laidą transliavo RTVi televizija ir “Echo Moskvy” radijas. Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pateikia sutrumpintą Julijos Latyninos komentaro variantą.

Rusijoje surengtoje parodoje “Fanbore” mūsų SVR (Služva vnešnej razvedki – Slaptai.lt past.) atstovai netikėtai sulaikė du fotografus iš Chorvatijos ir vieną fotografą iš Argentinos. Sulaikytuosius apkaltino šnipinėjimu. Esą užsieniečiai fotografavo kažką draudžiamo. Ar galima įsivaizduoti absurdiškesnę situaciją? Juk toji paroda Maskvoje – legali, vieša. Paroda tam ir rengiama, kad atėjusieji į parodą galėtų apžiūrinėti, fotografuoti, užsirašyti, diskutuoti. Pabandykime įsivaizduoti, kad oficialioje, viešoje prancūziškoje “Le Burže” parodoje būtų sulaikyti šnipai. Neįmanoma įsivaizduoti. Kiltų tarptautinis skandalas. Gal kai kam net būtų pasiūlyta kreiptis pagalbos pas psichiatrus.

Continue reading „Tokie šnipinėjimo absurdai įmanomi tik Rusijoje“

japoncikas

Dabartinė Rusijos nusikaltėlių struktūra labai panaši į buvusios sovietų valdžios “vertikalę”.  Tada būta politinio burio.

Nusikaltėliai turi savo “nusikaltėlių susirinkimą”, kurio sprendimai privalomi visiems. Vietoje finansų ministerijos – nusikaltėlių “iždas”. Vietoj armijos – “pėstininkai”, kuriems privalu dalyvauti “aiškinantis santykius”. O KGB funkcijas atlieka korumpuoti valdžios ir teisėsaugos organų atstovai, kuriuos savo reikmėms paperka klestinčios galvažudžių gaujos. Tiesa, kai kurie “įteisintieji nusikaltėliai” tvirtina, jog vadinamųjų moralės kodeksų jie nėra matę akyse ir tikrai nepasirašinėjo.

Continue reading „Kas ir kodėl kursto nesutarimus tarp Rusijos nusikaltėlių lyderių ( 2 )“

aslanas_usojanas

Pirmieji rimti nesutarimai tarp rusų nusikaltėlių gaujų kilo tuomet, kai į kalėjimus pradėjo masiškai grįžti kriminaliniai nusikaltėliai, dalyvavę Antrojo pasaulinio karo meto mūšiuose. O tokių recidyvistų, kurie Antrojo pasaulinio karo dienomis buvo mobilizuoti į sovietinę armiją ir sąžiningai kariavo prieš Vokietiją, pasitaikė ne tiek mažai. Kai kurie iš jų sulaukė net valstybinių apdovanojimų. O vienas recidyvistas – žmogžudys tapo net SSRS didvyriu.

Kodėl įsiplieskė trintis tarp nusikaltėlių, tarnavusių sovietų armijoje, ir tų, kurie netarnavo jokioje armijoje, – paprasta paaiškinti. Tuomet galiojo nerašytos taisyklės: jei turi “įteisintojo vagies” (vor v zakone) statusą, jokiu būdu negali tarnauti valdžiai, bendradarbiauti su valdžios institucijomis, juolab – su valstybinėmis jėgos struktūromis. Jei šią nuostatą sulaužei, grubiai pažeidei “įteisintųjų vagių” garbės kodeksą ir privalai mirti.

Continue reading „Kas ir kodėl kursto nesutarimus tarp Rusijos nusikaltėlių lyderių ( 1 )“

grigas_robertas

Prieš tris dešimtmečius griūvančio kalėjimo propagandiniame rupore „Komjaunimo tiesa“ ir kitose „tiesose“, kurios pelnytai rašomos kabutėse, skaitėme apie Kybartų kleboną kun. Sigitą Tamkevičių, su rožančiaus vėzdu stojantį skersai kelio visų sovietinių žmonių šviesiai ateičiai.

Budrių režimo žurnalistų bei kitų „kompetentingų organų“ pastangos  neliko bergždžios, ir netrukus Kybartų klebonas atsidūrė Permės srities konclageryje.

Nūnai ratas apsisuko, ir nepriklausomoje Lietuvoje komjaunuolių įdirbio perėmėjas „Lietuvos rytas“ ir jo žurnalistė Laima Lavastė, besispecializuojanti „šiurpių Bažnyčios užkulisių“ demaskavimuose, vėl atrado  kliuvinį visų šalies katalikų laimingam, pažangiam bei dialogo su šiuolaikiniu pasauliu lydimam gyvenimui: tą patį Sigitą Tamkevičių, taikios lietuvių rezistencijos dalyvį ir buvusį politkalinį, šiandien Kauno arkivyskupą.

Continue reading „„Ką man duosite, jeigu jį jums išduosiu?“ (Judas, vienas iš Dvylikos, Evangelija pagal Matą)“

budanovas_2

Birželio 10 dieną Rusijos sostinėje Maskvoje nušautas pulkininkas Jurijus Budanovas. Šis buvęs rusų kariuomenės karininkas liūdnai pagarsėjo 2000 metais, kai organizavo jaunos čečėnės nužudymą, po to buvo suimtas, teisiamas ir iki 2009 metų pradžios įkalintas.

Pasikėsinimas atliktas 12 valandą 10 minučių vietos laiku, kai J.Budanovas išėjo iš notarų biuro Maskvos centre. Tuomet staiga pribėgęs vyriškis iššovė keturis šūvius iš pistoleto. J.Budanovas mirė iškart, o žudikas įsėdo į baltos spalvos „Mitsubichi“ markės automobilį ir nuvažiavo. Netrukus šis automobilis rastas paliktas už kelių kilometrų. Automobilis buvo sudegintas. Birželio 13 dieną J. Budanovas palaidotas netoli Maskvos esančio Chimkų miesto kapinėse, laidotuvėse dalyvavo apie 600 žmonių.

Continue reading „Pulkininkas Jurijus Budanovas sulaukė atpildo“

snipinejimas_enciklopedija

Šiame skyrelyje – apie spalvingą ne Maskvos, o Prahos Jungtinėse Tautose veikusį šnipą Miroslavą Nacvaleką. Tiesa, visi “socialistinio lagerio” tokio tipo darbuotojai dažniausiai šnipinėjo pagal Maskvos sukurtus scenarijus.

Ne išimtis, ko gero, buvo ir šis aukštas, tamsiaplaukis, trisdešimt šešerių metų (atrodė jaunesnis) Čekoslovakijos pilietis, į JTO atvykęs 1958 m. vasarą.

Atvyko tvarkyti Čekoslovakijos delegacijos Jungtinėse Tautose finansinius reikalus. Gerai kalbėjo rusiškai (dirbęs Maskvoje), vokiškai (dirbęs Vienoje), angliškai. Buvo labai stropus, pareigingas, gerai išmanė ne tik finansinius, bet ir diplomatinius reikalus. Amerikoje iškart pasijuto kaip namie, dažnai lankydavosi Niujorko restoranuose, mėgo priimti svečius savo prabangiame bute.

Continue reading „Miroslavas Nacvalekas – sovietinės Čekoslovakijos šnipas Jungtinėse Tautose“

Šiandien niekas neabejoja, kad Vakarų demokratijai didelį pavojų kelia organizuotas nusikalstamumas. Ir tai – ne tušti žodžiai.

Štai prieš keletą metų paaiškėjo, jog Romos katalikų bažnyčios, turinčios per 800 milijonų tikinčiųjų, vyriausiasis bankininkas daugelį metų buvo susijęs su organizuotų nusikalstėlių sindikatais. Jau vien šio fakto užtenka, jog mes visi, mirtingieji, susiimtumėme už galvų. 

Continue reading „Ar specialiųjų tarnybų bendradarbiavimas su mafija – neišvengiamas?“

informacionnyje_info

Paskutinieji įvykiai Artimuosiuose Rytuose sukūrė mitą, esą diktatoriškus Egipto ir Tuniso režimus pavyko nuversti vien tik socialinių interneto tinklalapių Twitter ir Facebook pagalba.

Girdi, Twitter ir Facebook savo galybę pirmą sykį pademonstravo dar 2009-aisiais, kai socialiniai neramumai vos neišjudino diktatoriškos Irano valdžios.

Vakaruose jau manoma, jog reikiamu momentu internetinės technologijos gali labai nesunkiai atlikti tai, ką iki šiol buvo labai sunku sukurti autoritarinėse šalyse – stiprią opoziciją. Taigi Vakarų ekspertai, įskaitant ir žvalgybų analitikus, jau beveik neabejoja, kad stipri opozicija, galinti paimti valdžią rinkimų arba gatvių protestų pagalba, sukuriama be didesnio vargo. Tereikia pagalbon pasitelkti Twitter ir Facebook. Ir pergalė – garantuota.

Bet ar toks įsitikinimas – pagrįstas? Socialinių tinklaraščių ekspertas Jevgenijus Morozovas savo knygoje “Net Delusion” įrodinėja, jog tokio pobūdžio įsitikinimas, kai visos viltys sudedamos būtent į internetu platinamas žinutes, – mažų mažiausiai ginčytinas.

Continue reading „Tikros ir menamos kovos virtualiojoje interneto erdvėje“

Copy of an_11

Lietingą birželio 19-osios vakarą Anykščių sakralinio meno centre (vadovė Rita Babelienė) įvyko įsimintinas vakaras. Koncertavo tarptautinių konkursų laureatai Dainius ir Aidas Puodžiukai (smuikas ir fortepijonas) bei violončelininkė Rūta Tamulytė. Po trio pasirodymo moderatoriai Tautvydas Kontrimavičius ir Gintaras Vaičiūnas kalbino į svečius atvykusius visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt bei laikraščio “XXI amžius” žurnalistus Vytautą ir Gintarą Visockus. Žurnalistai papasakojo, kodėl buvo sukurtas internetinis portalas Slaptai.lt, kodėl nuspręsta parašyti didelio susidomėjimo sulaukusią knygą “Žvalgybų intrigos Lietuvoje 1994 – 2006”, kodėl krikščioniškosios minties, kultūros ir visuomenės laikraštis “XXI amžius” ėmė leisti specializuotą priedą “Slaptieji takai”.

Continue reading „Anykščių sakralinio meno centre – susitikimas su slaptųjų tarnybų temomis besidominčiais žurnalistais“

video_cip

“Mūsų valstybei daugiau rūpesčių kelia ne teroristai, o mafijos atstovai. Tačiau Lietuva ir kai kurios kitos Europos valstybės didžiausią  dėmesį, deja, sukoncentravusios į kovą su terorizmu”. Tai – visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt ir laikraščio “XXI amžiaus” politikos apžvalgininko Giedriaus Grabausko – Karoblio pastaba. Pasak politikos apžvalgininko, mafijos atstovų kur kas daugiau nei potencialių teroristų, be to, “baltųjų apykaklių” ir finansinės galimybės didesnės. Bet Lietuvos slaptosios ir specialiosios tarnybos, regis, mato vien terorizmo keliamas grėsmes. Ar tokia pozicija – išmintinga?

Continue reading „Kas Lietuvai pavojingesni: teroristai ar mafioziai?“