WikiLeaks‘ui pasisekė: Edvardo Snoudeno šalininkai dosniai aukoja pinigų organizacijai po to, kai ji pradėjo remti kovotoją už tiesą iš NSA, rašo "The Daily Beast". „Organizacijai beviltiškai reikia kiekvieno papildomo dolerio, kad, neįklimpdama į skolas, apmokėtų honorarus teisininkams ir savo įkūrėjo Džuliano Assanžo, o dabar ir E.Snoudeno pragyvenimo išlaidas“, – pažymi žurnalistės Ketlin Dikson ir Eliza Shapiro.

2012 metais WikiLeaks surinko beveik 90 tūkst. dolerių. O nuo to laiko, kai ji ėmėsi globoti E.Snoudeną, kasdien gauna maždaug po 1300 dolerių. Aukotojai – žmonės iš įvairiausių pasaulio šalių, kai kurie įneša vos po keletą dolerių.

Continue reading „Iš kur WikiLeaks‘o pinigai? Kaip renkamos lėšos E.Snoudenui ir Dž.Asanžui?”

Dviejų slaptų vyriausybinių sekimo programų demaskavimas iššaukė gyvą diskusiją apie privataus gyvenimo ir nacionalinio saugumo paslaptį. Kad svarstymas būtų vaisingas, pirmiausia būtina išsklaidyti keletą mitų, tvirtina informacijos apsaugos specialistas Danielis Dž.Solouvas leidinio "The Washington Post" puslapiuose.

Po to, kai saugumo tarnybos pripažino, kad yra dvi programos telefoninių skambučių duomenims rinkti, ramindamas amerikiečius Barakas Obama paaiškino, kad juos domina tik pokalbių trukmė ir numeriai, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Penketas mitų apie privataus gyvenimo neliečiamybę”

1-oji dalis

Šiandien teisėjas seras Robertas Ouenas pasiuntė Didžiosios Britanijos teisingumo ministrui laišką, rekomenduodamas paskirti specialią vyriausybinę komisiją (public inquiry), kuri galėtų išnagrinėti slaptus įkalčius Aleksandro Litvinenkos byloje. Tai leis, teisėjo nuomone, išbristi iš aklavietės, į kurią įklimpo teisminis tyrimas po to, kai buvo įslaptina dalis medžiagų, susijusių su galimu Rusijos valstybės dalyvavimu nužudyme.

Šiuo straipsniu pradedu publikuoti medžiagas apie Londono tyrimą, kuriose bus sistemingai išdėstytos bylos aplinkybės taip, kaip jas mato Aleksandro Litvinenkos našlė Marina Litvinenko, šešerius metus siekianti, kad būtų ištirtos jos vyro žūties aplinkybės.

Continue reading „Žvilgsnis iš Londono. Viskas, ko jūs nežinojote apie „Litvinenkos bylą“ ( 1 )”

Alekso Gibnio dokumentinio filmo apie WikiLeaks‘ą pasirodymas – puiki proga dar kartą susimąstyti apie tą projektą ir jo prieštaringą įkūrėją Džulianą Assandžą (Julian Assange), sakoma buvusio WikiLeaks‘o bendradarbio Džeimso Bolo (James Ball) straipsnyje laikraštyje "The Daily Beast".

„Nuo 2010 metų vasaros WikiLeaks‘as daugelį mėnesių buvo mano gyvenimas“, – prisimena Džeimsas Bolas. Iš pradžių jis 10-imt savaičių dirbo kartu su komanda, rengusia Dž.Asandžo paskelbtas medžiagas apie karą Irake įvairiems leidiniams. Paskui jis pradėjo dirbti tiesiogiai WikiLeaks‘ui ir rengė publikavimui Amerikos ambasadų telegramas.

„Mes užsiėmėme novatoriška, reikšminga žurnalistika, ir tai darėme organizacijos, laužančios spaudimu, griaunančios etikos normas ir stumiančios žmones į nereikalingą riziką, fone“, – rašo straipsnio autorius.

Continue reading „Buvęs WikiLeaks‘o bendradarbis – apie darbą su Džulianu Asandžu”

Mįslingomis aplinkybėmis žuvusio VSD karininko Vytauto Pociūno našlė Liudvika Pociūnienė aukštesniajam prokurorui apskundė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl jos vyro mirties. Liudvika Pociūnienė mananti, kad prokurorai neturėjo nutraukti tyrimo, o tik sustabdyti.

V.Pociūno našlė ir jos advokatas reikalauja iš naujo įvertinti parodymus. L.Pociūnienės advokato teigimu, prokurorai ignoravo liudijimą apie pašalinį asmenį, karininko žūties naktį buvusį jo viešbučio kambaryje. L.Pociūnienė teigia, kad duomenų apie pašalinio asmens buvimą V.Pociūno kambaryje esama. Manoma, kad tas asmuo ir galėjo prisidėti prie V.Pociūno žūties.

VSD karininkas V.Pociūnas žuvo 2006-ųjų rugpjūčio 23-iosios naktį, esą pats iškritęs iš devinto aukšto viešbutyje Baltarusijos mieste Breste.

Generalinė prokuratūra dukart buvo pripažinusi, kad ši mirtis – nelaimingas atsitikimas. Tačiau teismo nurodymu ikiteisminis tyrimas vis buvo atnaujinamas. Pastarąjį kartą tirta ir nužudymo versija. Tačiau šių metų vasario 1-ąją Lietuvos Generalinė prokuratūra vėl paskelbė neradusi nusikaltimo požymių.

Savo skaitytojams primename, kad 2007-ųjų metų spalio mėnesį Slaptai.lt yra paskelbęs išskirtinį Liudvikos Pociūnienės interviu, duotą žurnalistui Gintarui Visockui. Maždaug prieš šešetą metų parengtą interviu "Liudvika POCIŪNIENĖ: „Vytauto Pociūno žūtis susijusi su jo darbu slaptosiose tarnybose“ publikuojame lygiai tokį, koks jis buvo paskelbtas anuomet – 2007-ųjų metų pabaigoje.

Continue reading „Liudvika Pociūnienė: „Vytauto Pociūno žūtis susijusi su jo darbu slaptosiose tarnybose””

Panevėžieti Bronių Matelį daug kas įsidėmėjo iš jo įdomių komentarų portale www.lrytas.lt, anksčiau nemažai jo tiriamosios žurnalistikos tekstų, ypač apie teisėtvarką ir gaujų siautėjimą, buvo galima paskaityti dienraštyje “Lietuvos rytas”.

Kviečiame iš arčiau susipažinti su šiuo žurnalistu, sutikusiu duoti išskirtinį interviu portalui www.slaptai.lt.

Su Panevėžio krašto žurnalistu Broniu MATELIU kalbasi Slaptai.lt redaktorius  Gintaras Visockas.

Continue reading „Žurnalistas Bronius Matelis ramybę atgauna tik sudėtinguose alpinistų žygiuose”

gintaras_originalas

Lietuva prisiminė Klaipėdos susigrąžinimo žygdarbį, atliktą prieš devyniasdešimt metų. 1923-ųjų metų žvarbų sausį išvaduota Klaipėda – tai puikiai organizuota politinė bei karinė operacija, pasauliui pademonstravusi lietuvių diplomatų, žvalgybininkų ir karių sumanumą, drąsą, ryžtą.

Vaizdžiai kalbant, tąsyk nušluostėme nosį net tokioms galingoms valstybėms kaip Prancūzija ir Vokietija.

Jokio stebuklo. Tiesiog pasirinkome teisingą taktiką. Buvome ne prašinėtojai, ne maldautojai, ne verkšlentojai. Buvome politikai, pajėgiantys savo valią primesti oponentams, priešams, nedraugams. Buvome kariai, sugebantys pasiimti tai, kas mums priklauso.

Continue reading „Kas pavojingiau: “tarybinės dešrelės” ar prastas Kriminalinės žvalgybos įstatymas?”

temide_111111

Kau­no pro­ku­ro­rai pra­šo švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro, „dar­bie­čio“ Dai­niaus Pa­val­kio žmo­ną, ar­chi­tek­tę Edi­tą Pa­val­kie­nę pri­pa­žin­ti kal­ta di­de­lės ver­tės suk­čia­vi­mo by­lo­je ir nu­baus­ti re­a­lia tre­jų me­tų lais­vės at­ėmi­mo baus­me.

Maž­daug prieš pen­ke­rius me­tus Kau­no val­džia pa­skel­bė kon­kur­są pa­reng­ti Tai­kos ir Pra­mo­nės pros­pektų san­kry­žos re­konst­ruk­ci­jos ir nau­jo via­du­ko sta­ty­bos tech­ni­nį pro­jek­tą. Kon­kur­se da­ly­va­vo vie­nin­te­lė ben­dro­vė – „Miest­pro­jek­tas“, ku­riai va­do­va­vo E. Pa­val­kie­nė.

Įta­ri­mų su­kė­lė, kad skel­bi­me duo­tas ter­mi­nas pro­jek­tui pa­reng­ti – vos vie­nas mė­nuo. Ki­tų ben­dro­vių va­do­vai vė­liau pa­tvir­ti­no, kad per mė­ne­sį pa­reng­ti to­kį pro­jek­tą ne­įma­no­ma. „Miest­pro­jek­tas“ lai­mė­jo kon­kur­są, nors pro­jek­tą pa­siū­lė pa­reng­ti už aš­tuo­nis kar­tus di­des­nę kai­ną nei pir­ki­mui bu­vo nu­ma­ty­ta. Ben­dro­vė per mė­ne­sį pro­jek­to ne­pa­ren­gė, ter­mi­nas pra­tęs­tas pus­me­čiui. Jau po sa­vai­tės po su­tar­ties pra­tę­si­mo „Miest­pro­jek­tas“ iš­ra­šė šim­ta­tūks­tan­ti­nę są­skai­tą Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bei, po mė­ne­sio – an­trą. Iš vi­so su­mo­kė­ta 763 tūkst. li­tų.

Continue reading „Komplikuojasi Švietimo ir mokslo ministro reikalai”

gintaras_originalas

Sensacingiausiu pastarųjų dienų įvykiu tikriausiai reikėtų laikyti į viešumą patekusį konfidencialų Seimo pirmininkės pokalbį. Atkreipkite dėmesį: ponia Irena Degutienė, būdama viena iš įtakingiausių Lietuvos politikių, skundžiasi užkulisinėmis tiek Lietuvos prezidentės, tiek Lietuvos slaptųjų tarnybų intrigomis.

Viešai pagarsinto pokalbio trukmė – maždaug dešimt minučių. Jį išklausius galima susidaryti nuomonę, jog Lietuvos Seimas tapo bedante institucija, nebepajėgiančia nuveikti nieko rimto, konkretaus ir naudingo.

O įspūdis perskaičius kai kuriuos viešojoje erdvėje operatyviai pasirodžiusius komentarus, jog lietuviškasis parlamentas yra viso labo primityvi dekoracija, dar labiau sustiprėja. Suprask, tikroji šio dekoratyvaus parlamento paskirtis – paslėpti žinią, kas iš tikrųjų valdo Lietuvos parlamentinę respubliką.

Continue reading „Saugumietiškos intrigos – tikros ir įsivaizduojamos”

parapsichologija

Parapsichologinė žvalgyba – tai numanoma žvalgybinės veikos rūšis, kurioje naudojami neįprasti metodai, tokie kaip vadinamasis ekstrasensorinis suvokimas (ESS), ir pasitelkiamos mediumų paslaugos.

Apie tai mes labai mažai ką žinome.

Tiksliai nėra net žinoma, kiek laiko trunka eksperimentai šioje srityje. Kai kurie šaltiniai tvirtina, jog tokio pobūdžio specialūs tyrimai Amerikoje truko apie dešimt metų.

JAV Gynybos ministerijos žvalgybos valdyba, kai kuriais duomenimis, išleido jiems apie 20 milijonų dolerių. Projektas, kurio kodinis pavadinimas „Stargate“ („Žvaigždžių vartai“), pradėtas devintajame dešimtmetyje ir truko iki 1995-ųjų. Po to programa, remiantis oficialia versija, buvo nutraukta ir oficialūs Gynybos ministerijos žvalgybos valdybos ir kitų specialiųjų tarnybų atstovai atvirai pripažino, esą į žvalgybinę veiklą buvo įtraukę aiškiaregius.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: parapsichologinės žvalgybos ypatumai”

zaicevas_vadimas

Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) atstovas pareiškė, kad Lietuvos žvalgybos institucijos per karį, išėjusį į atsargą, mėgino organizuoti integruotą žinių apie šalies priešlėktuvinės gynybos sistemą ir karines oro pajėgas gavimo kanalą.

„Per agentūrinę akciją Baltarusijos valstybės saugumo komiteto darbuotojai sulaikė su įkalčiais Lietuvos karinės žvalgybos rezidentą pilietį „F“. Tuo pačiu laiku pagal slaptų žinių perdavimo užsienio specialiajai tarnybai faktą buvo sulaikyti asmenys, su kuriais jis palaikė agentūrinį ryšį“, – antradienį pranešė KGB ryšių su visuomene centro viršininko pareigas laikinai einantis Arturas Strechas.

Continue reading „Baltarusijos KGB tebesisvaido kaltinimais”

kelpsas_tadas

Tiems, kurie domisi lietuviškosios Temidės veikla, kurie stebi Lietuvos teismuose nagrinėjamas bylas, akivaizdu, jog advokatas – itin svarbi institucija siekiant tikro, nesurežisuoto teisingumo.

Tačiau akivaizdu ir tai, kad advokatai Lietuvoje nūnai susiduria su užtektinai rimtais sunkumais. Tiesiog kai kas bevelytų, jog Lietuvoje advokatų išvis nebūtų arba jie turėtų tik minimalias, tik simbolines galias.

Su advokatu Tadu KELPŠU apie silpnąsias ir stipriąsias Lietuvos advokatūros puses kalbasi visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Ar Lietuvos visuomenė suvokia, kokia svarbi ir reikalinga yra advokatų institucija? Ar mes suprantame, kad, neužtikrinus advokatų nepriklausomumo pricipo, neįmanomas joks teisingumo įgyvendinimas?

Continue reading „Advokatas Tadas Kelpšas: “Civilizuotose valstybėse niekas neklausia, kas moka honorarą advokatui” ( 1 )”

VIEŠAS PAREIŠKIMAS

Mes, mitingo “Išvykime iš Lietuvos neteisingumo įšalą” dalyviai, susirinkę 2012 metų vasario 22 dieną Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, prie Respublikos Prezidento rūmų, reikalaujame:

– iki Kovo 11-osios išviešinti visų šalies partijų, aukštų politikų, teisėtvarkos ir slaptųjų tarnybų pareigūnų ryšius su šešėliniu verslu ir kitomis nusikalstamomis struktūromis, paskelbti duomenis apie jų gaunamus pinigus iš šių struktūrų ir galimai neteisėtą praturtėjimą;

– nedelsiant sugrąžinti į pareigas be jokio aiškaus pagrindo nušalintus FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą;

– atleisti iš pareigų susikompromitavusį vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį ir visus kitus su šešėliniu verslu ir kriminaliniu pasauliu susijusius valdžios pareigūnus;

– nedelsiant pradėti nuoseklų valdžios apsivalymo procesą;

– iš esmės pertvarkyti teisėtvarką – išlaisvinti ją iš kriminalinių ir kitų neskaidrių ryšių, padaryti kompetentingą, atsakingą ir drąsią;

Mes norime susigrąžinti mūsų atkurtą Lietuvos valstybę – orią, garbingą, teisingą.

Mes norime švęsti Kovo 11-ąją švaresnėje Tėvynėje!

Priimta Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje 2012 metų vasario 22 dieną.

Pilietinės akcijos rengėjų ir dalyvių vardu: Alvydas Medalinskas ir Audrius Nakas.

Šis viešas pareiškimas  įteiktas: Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai GRYBAUSKAITEI,  Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Irenai DEGUTIENEI ir Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininkui Andriui KUBILIUI.

Vytauto Visocko nuotr.

2012.02.22        

stt

Oficialus Lietuvos statusas – demokratinė valstybė. Tačiau kai kurie pastarojo meto lietuviškosios Temidės žingsniai tarsi byloja, jog Lietuva tampa labiau panaši į represinę valstybę. Tokią nuomonę susidaryti leidžia garsiausios, daugiausiai triukšmo sukėlusios paskutiniųjų metų baudžiamosios bylos. Kad lietuviškoji Temidė persekioja, baudžia, – nieko nuostabaus. Tokia jos paskirtis. Tokia jos prievolė. Tam jai ir skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto.

Ir vis dėlto kai kurios rezonansinės bylos, kuriomis šiuo metu domiuosi, paženklintos keistu bruožu. Tą bruožą pavadinčiau noru kuo greičiau teisti, smerkti, bausti. Beje, persekiojama, baudžiama beveik neatsižvelgiant į gynybos argumentus. Įrodymai, kurių pagrindu persekiojami įtariamieji arba kaltinamieji, vis rečiau atrodo įtikinami. Kartais neginčijamais įrodymais pavadinami vien žodiniai įslaptintų liudininkų pareiškimai. O juk bausmės, baudos – realios, milžiniškos.

Continue reading „Savo garbę pradeda ginti net specialiosios tarnybos”

antonov_vladimir

Apie 1985 metus Kremliuje SSRS ekonominio kracho akivaizdoje buvo nuspręsta, kad nomenklatūriniai komunistai, nusipelnę kagėbistai ir jų vaikai turi tapti kapitalistais ir toliau valdyti „liaudies mases“.

Kremliaus bonzoms ir jų satrapams Lietuvoje  nusibodo vien skaityti KGB ataskaitas apie pūvantį Vakarų kapitalizmą bei apie pinigų galios teikiamus malonumus, kai jų nereikia slėpti. Jie jėga pasisavino tai, kas dar turėjo vertę pasaulio rinkose – naftos ir dujų telkinius, metalus ir kitka, o už gautus pinigus pradėjo pirkti nuosavybę Vakaruose, ypač Europos Sąjungos valstybėse, taip pat ir Lietuvoje. Tuo požiūriu labai charakteringa yra skandalo Lietuvos „Snoro“ banke autoriaus Rusijos piliečio ir  Londono gyventojo Vladimiro Antonovo „karjera“.

Continue reading „Įtariamasis V. Antonovas „Snoro“ byloje”

latynina10

Įsiminė Rusijos žurnalistės, rašytojos, politikos apžvalgininkės Julijos Latyninos autorinė laida “Kod dostupa”, kurioje išsamiai, vaizdingai ir remiantis konkrečiais pavyzdžiais pasakota apie išsigimstančias Rusijos žvalgybas ir kontržvalgybas. Laidą transliavo RTVi televizija ir “Echo Moskvy” radijas. Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pateikia sutrumpintą Julijos Latyninos komentaro variantą.

Rusijoje surengtoje parodoje “Fanbore” mūsų SVR (Služva vnešnej razvedki – Slaptai.lt past.) atstovai netikėtai sulaikė du fotografus iš Chorvatijos ir vieną fotografą iš Argentinos. Sulaikytuosius apkaltino šnipinėjimu. Esą užsieniečiai fotografavo kažką draudžiamo. Ar galima įsivaizduoti absurdiškesnę situaciją? Juk toji paroda Maskvoje – legali, vieša. Paroda tam ir rengiama, kad atėjusieji į parodą galėtų apžiūrinėti, fotografuoti, užsirašyti, diskutuoti. Pabandykime įsivaizduoti, kad oficialioje, viešoje prancūziškoje “Le Burže” parodoje būtų sulaikyti šnipai. Neįmanoma įsivaizduoti. Kiltų tarptautinis skandalas. Gal kai kam net būtų pasiūlyta kreiptis pagalbos pas psichiatrus.

Continue reading „Tokie šnipinėjimo absurdai įmanomi tik Rusijoje”

japoncikas

Dabartinė Rusijos nusikaltėlių struktūra labai panaši į buvusios sovietų valdžios “vertikalę”.  Tada būta politinio burio.

Nusikaltėliai turi savo “nusikaltėlių susirinkimą”, kurio sprendimai privalomi visiems. Vietoje finansų ministerijos – nusikaltėlių “iždas”. Vietoj armijos – “pėstininkai”, kuriems privalu dalyvauti “aiškinantis santykius”. O KGB funkcijas atlieka korumpuoti valdžios ir teisėsaugos organų atstovai, kuriuos savo reikmėms paperka klestinčios galvažudžių gaujos. Tiesa, kai kurie “įteisintieji nusikaltėliai” tvirtina, jog vadinamųjų moralės kodeksų jie nėra matę akyse ir tikrai nepasirašinėjo.

Continue reading „Kas ir kodėl kursto nesutarimus tarp Rusijos nusikaltėlių lyderių ( 2 )”

aslanas_usojanas

Pirmieji rimti nesutarimai tarp rusų nusikaltėlių gaujų kilo tuomet, kai į kalėjimus pradėjo masiškai grįžti kriminaliniai nusikaltėliai, dalyvavę Antrojo pasaulinio karo meto mūšiuose. O tokių recidyvistų, kurie Antrojo pasaulinio karo dienomis buvo mobilizuoti į sovietinę armiją ir sąžiningai kariavo prieš Vokietiją, pasitaikė ne tiek mažai. Kai kurie iš jų sulaukė net valstybinių apdovanojimų. O vienas recidyvistas – žmogžudys tapo net SSRS didvyriu.

Kodėl įsiplieskė trintis tarp nusikaltėlių, tarnavusių sovietų armijoje, ir tų, kurie netarnavo jokioje armijoje, – paprasta paaiškinti. Tuomet galiojo nerašytos taisyklės: jei turi “įteisintojo vagies” (vor v zakone) statusą, jokiu būdu negali tarnauti valdžiai, bendradarbiauti su valdžios institucijomis, juolab – su valstybinėmis jėgos struktūromis. Jei šią nuostatą sulaužei, grubiai pažeidei “įteisintųjų vagių” garbės kodeksą ir privalai mirti.

Continue reading „Kas ir kodėl kursto nesutarimus tarp Rusijos nusikaltėlių lyderių ( 1 )”

grigas_robertas

Prieš tris dešimtmečius griūvančio kalėjimo propagandiniame rupore „Komjaunimo tiesa“ ir kitose „tiesose“, kurios pelnytai rašomos kabutėse, skaitėme apie Kybartų kleboną kun. Sigitą Tamkevičių, su rožančiaus vėzdu stojantį skersai kelio visų sovietinių žmonių šviesiai ateičiai.

Budrių režimo žurnalistų bei kitų „kompetentingų organų“ pastangos  neliko bergždžios, ir netrukus Kybartų klebonas atsidūrė Permės srities konclageryje.

Nūnai ratas apsisuko, ir nepriklausomoje Lietuvoje komjaunuolių įdirbio perėmėjas „Lietuvos rytas“ ir jo žurnalistė Laima Lavastė, besispecializuojanti „šiurpių Bažnyčios užkulisių“ demaskavimuose, vėl atrado  kliuvinį visų šalies katalikų laimingam, pažangiam bei dialogo su šiuolaikiniu pasauliu lydimam gyvenimui: tą patį Sigitą Tamkevičių, taikios lietuvių rezistencijos dalyvį ir buvusį politkalinį, šiandien Kauno arkivyskupą.

Continue reading „„Ką man duosite, jeigu jį jums išduosiu?” (Judas, vienas iš Dvylikos, Evangelija pagal Matą)”

budanovas_2

Birželio 10 dieną Rusijos sostinėje Maskvoje nušautas pulkininkas Jurijus Budanovas. Šis buvęs rusų kariuomenės karininkas liūdnai pagarsėjo 2000 metais, kai organizavo jaunos čečėnės nužudymą, po to buvo suimtas, teisiamas ir iki 2009 metų pradžios įkalintas.

Pasikėsinimas atliktas 12 valandą 10 minučių vietos laiku, kai J.Budanovas išėjo iš notarų biuro Maskvos centre. Tuomet staiga pribėgęs vyriškis iššovė keturis šūvius iš pistoleto. J.Budanovas mirė iškart, o žudikas įsėdo į baltos spalvos „Mitsubichi“ markės automobilį ir nuvažiavo. Netrukus šis automobilis rastas paliktas už kelių kilometrų. Automobilis buvo sudegintas. Birželio 13 dieną J. Budanovas palaidotas netoli Maskvos esančio Chimkų miesto kapinėse, laidotuvėse dalyvavo apie 600 žmonių.

Continue reading „Pulkininkas Jurijus Budanovas sulaukė atpildo”