Seimo narys Naglis Puteikis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Laikinoji tyrimo komisija siūlo Seimui tenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą ir panaikinti Seimo nario Naglio Puteikio teisinę neliečiamybę. 

Tokį sprendimą priėmė antradienį posėdžiavusi tyrimo komisija, kuriai vadovauja „valstiečiams“ atstovaujantis parlamentaras Audrys Šimas.

Galutinai dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės turės apsispręsti balsuodamas visas Seimas.

Seimas buvo įpareigojęs tyrimo komisiją pateikti išvadas iki rugsėjo 29 d.

Rugsėjo 21 d. generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti patraukti Seimo narį Naglį Puteikį baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo byloje. Šį kreipimąsi generalinis prokuroras pateikė vykdydamas Vilniaus apygardos teismo prašymą.

Tai jau ne pirmas kartas, kai generalinis prokuroras ateina į Seimą su prašymu panaikinti Seimo nario N. Puteikio teisinę neliečiamybę, tačiau parlamentarai netenkino jo tokio prašymo.

Pernai balandžio 18 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kurioje nurodoma, kad privataus kaltinimo tvarka buvo gautas pareiškėjos K. S. skundas, kuriuo prašoma Seimo narį N. Puteikį pripažinti kaltu dėl šmeižimo ir skirti jam įstatyme numatytą bausmę bei priteisti iš jo padarytą neturtinę žalą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.27; 00:01

Seime vykusioje diskusijoje „Privataus kaltinimo instituto Lietuvos teisinėje sistemoje perspektyvos“ nagrinėtos teisinės problemos ir jų sprendimo būdai, susiję su privataus kaltinimo institutu.

Iš 28 Europos Sąjungos šalių šiuo metu privataus kaltinimo institutas įtvirtintas 15 šalių.

Kalbėdamas apie ES šalių patirtį, diskusijos iniciatorius, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas dr. Stasys Šedbaras atkreipė dėmesį, kuriose šalyse veikia ši teisinė norma.

Continue reading „Pribrendo laikas dekriminalizuoti kai kurias privataus kaltinimo veikas“

zurnalistas_zmogus

Sekantys teismuose žinaisklaidai ir žurnalistams keliamas bylas turėjo pastebėti dvi naujas neraminančias tendencijas: bylų prieš žurnalistus daugėja, ir jos keliamos nepaisant to, kad aukštesnės instancijos teismai tokius sprendimus dažnai panaikina.

Ypač jautri sritis – vadinamosios šmeižto ir reputacijos bylos. Bet kokia kritika gali būti pavadinta šmeižtu, o žurnalistas yra priverstas teisme apginti savo pareigą informuoti visuomenę ir teisę komentuoti įvykius.

Viena šią tendenciją atspindinčių ir kai kurias baugias naujas „strategijas“ atskleidžiančių bylų prasidėjo pernai po LRT transliuotos laidos „Ypatingas atvejis“, kurioje Seimo narys Kęstutis Masiulis, ūkio viceministras Daumantas Lapinskas ir žurnalistas-apžvalgininkas Artūras Račas pažėrė kritikos Gariūnų turgavietei.

Continue reading „Slystkelis žiniasklaidai: manipuliacijos teismais“

kastis

Tai – autoriaus liudijimas iš įvykio vietos.

2012 m. vasario 1 – kovo 28 d. Kauno miesto apylinkės teisme vyko teisminis nagrinėjimas, kurio tikslas buvo išaiškinti, ar teisiamas Letas Palmaitis yra kaltas apšmeižęs pareigas einančius prokurorus Justą Laucių ir Mindaugą Dūdą pagal LR BK 154 str. 2 d.

Teismas pripažino Letą Palmaitį kaltu pagal abudu jam inkriminuojamus straipsnius, 154-2 (šmeižtas, panaudojant masinio informavimo priemones) ir 290 (pareigūno įžeidimas). Letas Palmaitis nepripažino save kaltu šmeižtu ir baigiamojoje kalboje teigė, kad teismas neįrodė, kad jo „paskleisti teiginiai, paremti informacija, pateikta žiniasklaidoje, viešai žinomuose dokumentuose yra šmeižtas“.

Continue reading „Vienas Lietuvos teismų praktikos anatominis pjūvis „teroristės“ Eglės Kusaitės byloje“

Gintaras_originalas

Pastarųjų dienų įvykiai byloja, jog Lietuvos visuomenė vis pikčiau analizuoja lietuviškosios Temidės bėdas. Apie privalumus nė nekalbama, nes, matyt, manoma, jog trūkumų akivaizdžiai daugiau. Nepasitenkinimas kai kuriais Lietuvos teisėjų sprendimais auga, bylų, kurios visuomenėje sukėlusios dviprasmiškus atgarsius, gausėja. Visuomenė net protesto mitingus prie Lietuvos Seimo jau pradėjo rengti. Tiesa, ne itin gausius, nors pompastikos ir skambių, tuščiavidurių šūkių – užtektinai.

Kad Lietuvos teismai turi savąjį Achilo kulną, – niekas nesiginčija. Tačiau įtarimų kelia ir kai kurie teisybės ieškotojų veiksmai. Juk nenumaldomai artėja rinkimai į šalies Parlamentą. Todėl greičiausiai turime ir tokių teisybės ieškotojų, kurie, prisidengdami gražiais tikslais, ieško vien pigaus populiarumo. Pavyzdžiui, likus vos keliems mėnesiams iki naujųjų rinkimų prabyla apie Ypatingojo prokuroro pareigybės svarbą Lietuvos teisėsaugos sistemoje.

Continue reading „Ko siekia atsarginio advokato institucijos šalininkai“

cyvas110

Banko „Snoras“ krizė ir jo per dukterinę įmonę valdomos „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės veiksmai vėl paskatino prabilti apie žurnalistikos problemas, o politikai ėmėsi naujos iniciatyvos. Seime įregistruota Visuomenės informavimo įstatymo pataisa, kuria siekiama uždrausti finansų institucijoms valdyti žiniasklaidos priemones net per dukterines kompanijas. Žiniasklaida visoje Europoje patiria panašius iššūkius.

Praėjusią savaitę Krokuvoje (Lenkija) vyko seminaras „Freedom of media in the EU and neighbouring countries“ („Žiniasklaidos laisvė Europos  Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse“, – angl.), kurį organizavo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Pranešėjai ir diskusijų dalyviai konstatavo, kad finansinį ir politinį spaudimą žurnalistai patiria tiek Europos Sąjungos, tiek kaimyninėse šalyse. Problema egzistuoja ir senose bei išsivysčiusiose demokratijose, ir posovietiniuose kraštuose. Skiriasi tik problemų pobūdis ir mąstai.

Continue reading „Žiniasklaida serga visoje Europoje“