Prancūzijos kariuomenės emblema. Prancūzijos kariuomenės nuotr.

Prancūzijos prokurorai pradėjo tyrimą Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų leitenanto pulkininko atžvilgiu, kuris įtariamas perdavęs svarbius duomenis Rusijos specialiosioms tarnyboms, sekmadienį radijo stočiai „Europe-1“ sakė šalies ginkluotųjų pajėgų ministrė Florence Parly.
 
„Galiu patvirtinti, kad buvo pradėtas teismo tyrimas prieš aukšto rango pareigūną dėl įtarimų perdavus labai svarbią informaciją ir pakenkus saugumui“, – teigė ministrė.
 
Remiantis pranešimais žiniasklaidoje, karininkas buvo dislokuotas užsienyje, NATO bazėje Italijoje, ir yra įtariamas šnipinėjimu Rusijos naudai.
 
Jį areštavo Prancūzijos vidaus žvalgybos agentūra DGSI, kai karininkas po atostogų gimtojoje Prancūzijoje ruošėsi išvykti atgal į Italiją. Jis laikomas kalėjime Paryžiuje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.30; 19:11

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį paskelbė išsiunčianti aukšto rango Norvegijos diplomatą, taip atsakydama į Oslo žingsnį išsiųsti Rusijos diplomatą po įtariamo šnipo suėmimo.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, buvo imtasi atsakomosios priemonės ir nuspręsta Norvegijos ambasadoje dirbantį aukšto rango diplomatą paskelbti „persona non grata“. Jis ambasadą turės palikti per tris dienas.
 
Rusija apkaltino Norvegiją ėmusis „destruktyvių veiksmų“, kurie „neišvengiamai paveiks dvišalių santykių atmosferą“.
 
Norvegijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Guri Solberg naujienų agentūrai AFP nusiųstame pranešime sakė, kad diplomato išsiuntimas „visiškai neturi pagrindo“. Norvegijos teigimu, išsiųstasis diplomatas yra Janas Flaete’as.
 
Žinių apie Norvegijos diplomato išsiuntimą sulaukta po to, kai rugpjūčio 19 dieną Norvegija paskelbė išsiunčianti Rusijos diplomatą, praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo suimtas norvegas, įtariamas suteikęs jautrios informacijos Maskvai.
 
Oslas apkaltino prekybos srityje dirbusį Rusijos diplomatą veiksmais, „nesuderinamais su jo kaip diplomato statusu“. Diplomatas šnipinėjimu įtariamo norvego suėmimo metu su juo kartu lankėsi viename Oslo restorane.
 
Norvegui, kuris teismo dokumentuose yra įvardijamas kaip Harsharnas Singhas Tathgaras, gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė, jei jis bus pripažintas kaltu šnipinėjimo byloje. Jis dirbo bendrovėje „DNV GL“, suteikiančioje sertifikatus naftos ir dujų pramonės įmonėms.
 
50-metis vyras tyrėjams sakė, kad jis informacijos suteikė mainais į „nereikšmingas pinigų sumas grynaisiais“, tačiau tvirtino, jog informacija nebuvo kenksminga Norvegijos interesams.
 
Pastaraisiais dešimtmečiais kelios šnipinėjimo bylos pablogino NATO narių Norvegijos ir Rusijos tarpusavio santykius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.28; 15:55

Sulaikius Norvegijos pilietį, įtariamą svarbios informacijos perdavimu užsienio valstybei, iš Norvegijos bus išsiųstas Rusijos pilietis. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas NRK, remdamasis Norvegijos užsienio reikalų ministerija.
 
„Mes informavome Rusijos Federacijos ambasadorių, jog Rusijos ambasados darbuotojas yra persona non grata ir bus prašoma, kad jis paliktų Norvegiją. Šių priemonių imamasi todėl, kad Rusijos ambasados darbuotojo veiksmai neatitinka jo kaip diplomato statuso ir vaidmens“, – pareiškė Norvegijos URM atstovai.
 
NRK duomenimis, omenyje turimas diplomatas dirbo Rusijos ambasados prekybos skyriuje. Jis paskelbtas nepageidaujamu asmeniu ir turi per 72 valandas palikti Norvegiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.19; 15:00

Nyderlandų žvalgybos MIVD būstinė. APN nuotr.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį iškvietė Nyderlandų reikalų patikėtinį Maskvoje, kad pareikštų protestą dėl tariamo šnipinėjimo.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, Rusijos karinio atašė Hagoje oficialiame automobilyje buvo aptikta šnipinėjimo įranga. Pasak Rusijos, tą įrangą rusų diplomato automobilyje įtaisė Nyderlandų žvalgyba.
 
„Šie nedraugiški veiksmai dar labiau komplikuoja ir taip sudėtingus abiejų šalių santykius“, – nurodoma ministerijos pareiškime ir raginama nedelsiant imtis priemonių, kad ateityje būtų išvengta panašių incidentų.
 
Nyderlandų premjeras Markas Ruttė atsisakė komentuoti pranešimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.17; 15:44

kinijos-zvalgyba
Kinijos žvalgyba
JAV valstybės sekretorius Mike Pompeo. EPA – ELTA nuotr.

JAV nurodė Kinijai uždaryti jos konsulatą Hiustone, siekdamos pasiųsti Pekinui žinią atsisakyti savo operacijų, skirtų vogti JAV mokslo ir technologines paslaptis, teigė JAV valstybės departamento pareigūnas.
 
„Ateina metas, kai reikia pasakyti „gana“, – teigė anonimiškai kalbėjęs pareigūnas.
 
Pasak pareigūno, „Pekinas akivaizdžiai piktnaudžiavo laisva ir atvira prieiga“ prie JAV visuomenės, vykdydamas operacijas, per kurias neteisėtai rinko JAV intelektinę nuosavybę.
 
„Hiustonas – tvirtas įrodymas, kad mes esame rimtai nusiteikę“, – teigė jis.
 
Antradienį JAV valstybės departamentas nurodė Kinijai uždaryti jos konsulatą Hiustone, Teksase, ir nurodė užbaigti šį procesą iki penktadienio.
 
Dieną ir naktį prie konsulato važiavo sunkvežimiai, kad išvežtų visą įrangą ir kitą nuosavybę, o trečiadienį virš pastato buvo matyti dūmai. Manoma, kad Kinijos pareigūnai degino dokumentus.
Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galinga
Kinijos lėktuvnešis „Liaoning“. EPA – ELTA nuotr.
 
Penktadienį Kinija ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir nurodė JAV uždaryti savo konsulatą Čengdu.
 
Įtampa tarp JAV ir Kinijos nuolat auga. JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ir kiti JAV administracijos pareigūnai ne kartą kaltino Pekiną nuslėpus tikrąjį koronaviruso protrūkio mastą. JAV taip pat kritikuoja Kiniją dėl jos veiksmų Honkongo atžvilgiu ir dėl etninių ir religinių mažumų teisių pažeidimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.25; 06:30

Kas tai – klastotė ar faktas? Slaptai.lt nuotr.

Šalies žiniasklaidos priemones pasiekė melagingas pranešimas apie neva Lenkijoje sulaikytą Lietuvos karininką. Netikrame pranešime teigiama, kad (kalba netaisyta) „Lenkijos vidaus saugumo agentūra sulaikė Lietuvos kariuomenės karininką Antaną K., įtariamą šnipinėjimą Lietuvai“.
 
Tai – melaginga naujiena, kuri turi ir pagrindinius netikrų naujienų bruožus – Lietuvos žiniasklaidos priemonėms siųstas laiškas parašytas netaisyklinga lietuvių kalba, taip pat pranešimas išsiųstas tipišku netikrų naujienų platinimo būdu – suklastojus Lenkijos vidaus saugumo agentūros elektroninį paštą.
 
Ši melaginga naujiena pirmą kartą pastebėta liepos 21 dieną, vokiečių kalba, internetiniame puslapyje thomaskraubitz.wixsite.com., rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.24; 06:00

Katalonijos parlamento vadovas R. Torrentas. EPA-ELTA nuotr.

Katalonijos parlamento pirmininkas Rogeras Torrentas teigia, kad Ispanijos valdžia jį sekė. Atitinkamą pareiškimą jis paskelbė antradienį.
 
Anksčiau laikraštis „El Pais“ pranešė, kad R. Torrento išmanusis telefonas buvo atakuojamas programa, kurią sukūrė Izraelio bendrovė ir kuri parduodama tik vyriausybėms ar saugumo pajėgoms kovai su nusikalstamumu ir terorizmu. Pasak Katalonijos parlamento vadovo, šie duomenys rodo, kad „Ispanijoje šnipinėjami politiniai oponentai“.
 
„Mes eisime iki galo, kad viską išsiaiškintume“, – pareiškė R. Torrentas. Jis taip pat pagrasino, kad į sekimą bus atsakyta „politiniais ir teisiniais veiksmais“.
 
Kaip rašė „El Pais“, į Katalonijos politiko telefoną buvo įsilaužta 2019 metais. Ši programa leidžia slapta klausytis pokalbių, skaityti pranešimus, pasiekti standųjį diską, matyti naršymo istoriją, nuotoliniu būdu suaktyvinti įtaiso kamerą ir mikrofoną.
 
Anot leidinio, Ispanijos vyriausybė tikina „nežinojusi, kad Katalonijos parlamento pirmininkas R. Torrentas tapo programišių įsilaužimo auka“. Nacionalinio žvalgybos centro atstovas patikslino, kad žinyba „visada veikia griežtai laikydamasi įstatymų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.15; 06:00

Čekijos žvalgybos BIS emblema

Advokatas, atstovaujantis buvusiam Rusijos žurnalistui ir kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovo patarėjui Ivanui Safronovui, kuris antradienį buvo sulaikytas dėl kaltinimų šnipinėjus NATO valstybės narės naudai, teigia, kad panašu, jog jo byla yra išgalvota.
 
„I. Safronovo teisininkams nebuvo pateikta jokių įrodymų“, – interviu radijo stočiai „Ekho Moskvy“ sakė advokatas Ivanas Pavlovas.
 
„Tyrėjai nieko mums nepaaiškino“, – pridūrė jis.
 
I. Safronovas apkaltintas valstybės išdavyste. Kaip teigiama, jis perdavė Čekijai slaptą informaciją apie Rusijos karinį bendradarbiavimą Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, tačiau advokatas mano, kad I. Safronovas yra persekiojamas dėl ankstesnės savo žurnalistinės veiklos.
 
Rusijos žiniasklaida taip pat spėja, kad byla gali būti grindžiama I. Safronovo straipsniais apie Rusijos ginklų siuntas, ypač straipsniu apie karinio orlaivio pristatymą į Egiptą.
 
„Pateiktų įrodymų trūkumas kelia susirūpinimą, kad tyrėjai bando nuslėpti savo ketinimus. Mums akivaizdu, kad tai tiesiogiai susiję su jo žurnalistine veikla“, – teigė I. Pavlovas.
 
I. Safronovas, buvęs Rusijos laikraščių „Kommersant“ ir „Vedomosti“ žurnalistas, vos prieš du mėnesius tapo „Roskosmos“ vadovo Dmitrijaus Rogozino viešųjų ryšių patarėju. Kai dirbo žurnalistu, I. Safronovas rašė politinius ir karinius straipsnius.
 
I. Safronovui už valstybės išdavystę gresia iki 20 metų kalėjimo. Jis sulaikytas antradienį prie savo namų Maskvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.09; 00:30

Argentinos policija sulaikė 22 žmones, kurie yra įtariamieji byloje dėl neteisėto sekimo prezidento Mauricio Macrio valdymo laikotarpiu. Tai antradienį pranešė laikraštis „La Nación“.
 
Leidinio žiniomis, tarp sulaikytųjų – buvusi prezidento administracijos dokumentacijos valdybos vadovė Susana Martinegro.
 
Teisėjas Federicas Villena taip pat leido suimti kelis buvusius Federalinės žvalgybos agentūros (AFI) agentus.
 
Pagal kaltinimo versiją, buvę AFI agentai sekė politikus, tarp jų – buvusią prezidentę ir dabartinę viceprezidentę Cristiną Fernández de Kirchner. Buvusiems žinybos vadovams Gustavui Arribasui ir Silviai Majdalani kaltinimai šioje byloje nepateikti.
 
Argentinos teismai šiuo metu nagrinėja dar kelias galimo neteisėto politikų, žurnalistų ir verslininkų sekimo bylas. Anksčiau AFI laikinoji vadovė Cristina Caamaño pateikė kaltinimus šnipinėjimu G. Arribasui, S. Majdalani ir M. Macriui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.03; 06:00

Paulas Whelanas. EPA – ELTA nuotr.

Markas Neksonas

Markas Neksonas leidinyje Le Point rašo, jog 2018 metų gruodį Maskvoje suimtas amerikiečių jūrų pėstininkas Paulas Whelanas (Polas Velanas) greičiausiai neatliks visos bausmės Rusijos griežtojo režimo kolonijoje.

50-metis Paulas Whelanas suimtas Maskvoje prieš dvejis metus netoli Raudonosios aikštės esančiame viešbutyje. Jį apkaltino šnipinėjus prieš Rusiją. Jam skirta 16 metų nelaisvės bausmė. Tačiau ne tik JAV, bet ir Didžiosios Britanijos, Airijos ir Kanados pilietybes turintas amerikietis gali būti iškeistas į Amerikoje kalinčius Rusijos piliečius. Bent jai tokių mainų norėtų Maskva.

Rusija neva pranešusi Vašingtonui, kad jai rūpi trys Amerikoje kalintys rusai.

Ginklų prekeivis Viktoras Butas. AFP nuotr.

Tai – ginklų baronu pramintas Viktoras Butas, sučiuptas Tailande dar 2008 metais. JAV teisėsauga jam skyrė 25 metų kalėjimo bausmę. Jis – vienas iš žinomiausių prekeivių ginklų nuo pat Šaltojo karo pabaigos. Apie jį Amerikoje sukurtas net meninis filmas „Ginklų baronas“, kur pagrindinį vaidmenį atlieka Nikolas Keidžas. Ginklų prekeiviui – 53-eji metai.

Rusijai svarbus ir 52 metų amžiaus lakūnas Konstantinas Jarošenko. 2011-aisiais jis įkliuvo amerikiečių kovos su narkotikais biurui ir buvo pasmerktas kalėti 20 metų. Jam kadaise buvo pasiūlyta pergabenti 4 tonas kokaino iš Venesuelos į Liberiją, po to – į Ganą. Jam siūlė beveik 6 milijonų JAV dolerių honorarą. JAV teisėsauga sučiupo jį Liberijoje.

O trečiasis asmuo, kurį Rusija norėtų susigrąžinti namo, – 35 metų amžiaus Romanas Selezniovas. Jis – rusų parlamentaro sūnus. Jaunuolis kaltinamas internetiniais – finansiniais nusikaltimais. Jis – programišius, sugebėjęs, pasak amerikiečių tyrėjų, pavogti 500 stambių Amerikos kompanijų kreditinių kortelių kodų bei įsilaužti į 3700 fiansinių įstaigų buhalterijas. Nuostoliai dėl šio programišio veiklos – 169 mlj. JAV dolerių. Parlamentaro sūnui Amerikoje paskirta 27 metų kalėjimo bausmė.

Štai į šiuos tris rusų atstovus Kremlius pasiruošęs iškeisti Maskvoje įkaltintą amerikietį P.Whelaną. Tik neaišku, ar P.Whelaną siekiama išmainyti į visus tris rusus, ar tik į kurį nors vieną iš minėtos trijulės.

Informacijos šaltinis – Le Point

2020.06.19; 11:00

Paulas Whelanas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos teismas pirmadienį šnipinėjimu kaltinamam JAV piliečiui Paului Whelanui skyrė 16 metų laisvės atėmimo bausmę.
 
50 metų amžiaus buvęs JAV jūrų pėstininkas P. Whelanas, kuris dar turi Airijos, Kanados ir Didžiosios Britanijos pilietybes, areštuotas Rusijoje 2018 metų gruodį dėl tariamo šnipinėjimo JAV naudai. Tvirtinama, kad jis turėjo usb laikmeną ir dokumentus su Rusijos valstybės paslaptimis, bet neatskleidžiama, kokio pobūdžio buvo ta informacija.
 
P. Whelanas praleido už grotų pastaruosius pusantrų metų.
 
P. Whelanas neigė visus jam pareikštus kaltinimus, o jo šeima tvirtino, kad jis atvyko į Rusiją dalyvauti draugo vestuvėse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 15:30

Indija

Indija išsiuntė iš šalies du šnipinėjimu kaltinamus Pakistano ambasados darbuotojus. Jie turėjo per 24 valandas palikti šalį, sekmadienį pareiškė Indijos užsienio reikalų ministerija. Pakistano ambasados reikalų patikėtiniui perduotas „stiprus“ Indijos vyriausybės protestas dėl šnipinėjimo.
 
Pakistanas kaltinimus vadina „nepagrįstais“. Darbuotojų išsiuntimas yra „aiškus nusižengimas“ Vienos susitarimui dėl diplomatinių santykių reguliavimo, pareiškė Pakistano užsienio reikalų ministerija. Ministerija išsikvietė Indijos reikalų patikėtinį, kad pareikštų „smerkianti“ Indijos priemonę.
Pakistano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
 
Įtampa tarp susipriešinusių branduolinį ginklą turinčių valstybių paaštrėjo pernai. 2019 metų vasarį Indijos karinė aviacija surengė ataką Pakistanui priklausančioje Kašmyro dalyje. Tai buvo kerštas už savižudžių išpuolį, pražudžiusį 40 indų sukarintų pajėgų narių. Pakistanas savo ruožtu reagavo keršto smūgiais, numušė Indijos naikintuvą ir sulaikė jo pilotą. Vėliau jį paleidus, tolesnės eskalacijos išvengta.
 
Praėjusį rugpjūtį įtampą pakurstė tai, kad Naujasis Delis panaikino indų Kašmyro regiono autonomijos teises. Kašmyras nuo 1947 metų yra padalytas tarp Indijos ir Pakistano. Tačiau iki šiol į visą regioną teises reiškia ir Indija, ir Pakistanas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.01; 10:35

Vokietijos slaptosios tarnybos emblema
Vokietijos slaptosios tarnybos emblema

Vokietijos užsienio žvalgybos tarnyba (BND), rinkdama užsieniečių interneto vartotojų duomenis užsienyje, pažeidė Konstituciją, nutarė Vokietijos Konstitucinis Teismas (KT) ir patenkino užsieniečių žurnalistų ieškinį.
 
BND žvalgybos praktika pažeidžia „pagrindinę telekomunikacijų privatumo teisę“ ir spaudos laisvę, nutarime teigia KT teisėjai.
 
Tačiau, atsižvelgiant į užsienio žvalgybos svarbą Vokietijos nacionaliniam saugumui, teismas suteikė BND laiko iki 2021-ųjų pabaigos pakeisti savo žvalgybinę veiklą atsižvelgiant į šį nutarimą.
 
Tai yra pirmas kartas Vokietijoje, kai KT aiškiai nurodo, kad BND turi gerbti pagrindines žmogaus teises, kurias užtikrina Konstitucija, net ir tada, kai žvalgybos pareigūnai veikia užsienyje.
 
Vokietijos žvalgybos tarnyboms jau dabar neleidžiama taip laisvai rinkti interneto duomenų šalies viduje.
 
Byla pradėta žurnalistams ir pilietinės visuomenės grupėms pateikus ieškinį po to, kai 2016 m. priimtu įstatymu BND suteikti įgaliojimai be atskiro pagrindimo imtis „strateginio telekomunikacijų stebėjimo“.
 
Tai leido BND užsienyje rinkti užsieniečių interneto duomenis, klausytis jų pokalbių ir stebėti jų elektroninius laiškus bei dalytis šia informacija su kitomis saugumo tarnybomis.
Branderburgo vartai Vokietijos sostinėje Berlyne
 
Vienas ieškovų, organizacija „Reporters Without Borders“, tvirtino, kad tai suteikė BND galimybę šnipinėti užsieniečius žurnalistus „beveik be apribojimų“.
 
„Didžioji pergalė yra ta, kad Vokietijos institucijos negali išvengti savo konstitucinių pareigų išvykdamos į užsienį ir veikdamos ten“, – teigė kito ieškovo „Society for Civil Rights“ (GFF) atstovė Nora Markard.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.19; 12:48

Angela Merkel. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia toliau dėsianti pastangas gerinti santykius su Rusija, nepaisant programišių atakų, kurios visai nepalengvina tų pastangų, skelbia „Reuters“.
 
„Sieksiu gerų santykių su Rusija, nes manau, kad yra daug priežasčių toliau dėti mūsų diplomatines pastangas, bet tai visai nepalengvina jų“, – Bundestage sakė A. Merkel.
 
Kanclerės teigimu, yra rimtų įrodymų, kad ji tapo Rusijos programišių ir šnipinėjimo taikiniu.
 
„Galiu atvirai pasakyti, kad man skaudu. Kasdien bandau kurti geresnius santykius su Rusija bet, kita vertus, yra labai rimtų įrodymų, kad Rusija daro tai“, – sakė kanclerė.
 
Praėjusią savaitę Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“ skelbė, kad 2015 m. Rusijos programišiai įsilaužė į Vokietijos parlamento kompiuterius ir pasisavino daugybę informacijos, įskaitant ir elektroninius laiškus iš kompiuterio A. Merkel biure parlamente.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 05:00

„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.

Kai slaptą informaciją paviešinusiam „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui buvo suteiktas prieglobstis Ekvadoro ambasadoje Londone, jis sukūrė šeimą su advokate ir pora susilaukė dviejų vaikų, praneša AFP.
 
Teigiama, kad 48 metų australas ir 37 metų advokatė Stella Morris susižiedavo ir tapo dviejų berniukų tėvais. Vienam vaikui – dveji, o kitam – vieneri. Moteris tai patvirtino po to, kai žinią pranešė „The Mail on Sunday“.
 
Šiuo metu J. Assange‘as laikomas Londono griežtojo režimo Belmaršo kalėjime ir ginčija JAV ekstradicijos prašymą, siekdamas išvengti teismo už šnipinėjimą.
 
S. Morris apie penkerius metus trunkančius santykius su J. Assange‘u prakalbo vaizdo įraše, kurį socialinėje žiniasklaidoje paskelbė „WikiLeaks“. Pasak jos, judviejų romantiški santykiai užsimezgė 2015 m., prabėgus trejiems metams po to, kai J. Assange‘ui buvo suteiktas prieglobstis Ekvadoro ambasadoje Londone.
 
Pietų Afrikos Respublikoje gimusi teisininkė sakė, kad J. Assange‘as ypatingas žmogus, o ji apie poros santykius nusprendė prašnekti baimindamasi, kad J. Assange‘o gyvybei gresia pavojus dėl ilgalaikio įkalinimo ir koronaviruso pandemijos.
 
Jennifer Robinson, kita australo advokatė, kuri porą ir supažindino 2011 m., patvirtino kad S. Morris ir J. Assange‘as sukūrė šeimą.
Jei būtų išduotas Jungtinėms Valstijoms, „WikiLeaks“ įkūrėjas būtų teisiamas už šnipinėjimą dėl to, kad 2010 m. išplatino slaptą informaciją apie JAV karines operacijas Afganistane ir Irake.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.12; 19:38

Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos apeliacinis teismas tenkino kaltinamojo Algirdo Paleckio gynėjų skundą, kuriuo buvo prašoma Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
 
Teisėjų kolegija A. Paleckiui paskyrė intensyvią priežiūrą, 50 tūkst. eurų užstatą bei asmens dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą, pažymima Lietuvos apeliacinio teismo pranešime. Intensyvi priežiūra kaltinamajam skirta šešiems mėnesiams, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, išskyrus dalyvavimą teismo posėdžiuose.
 
Kaltinamajam išaiškinta, kad jis privalo šaukiamas atvykti pas teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Taip pat A. Paleckis įspėtas, kad jam be svarbios priežasties neatvykus į teismo posėdžius ar kitaip pažeidus intensyvios priežiūros sąlygas vėl gali būti paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o užstatas gali pereiti valstybės nuosavybėn.
 
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje šios švelnesnės kardomosios priemonės bus efektyvios ir užtikrins Baudžiamojo proceso kodekse keliamų tikslų įgyvendinimą.
 
Apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Paleckiui suėmimo terminą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tinkamai neįvertino visų šiuo metu esančių bylos aplinkybių, t. y. kad ikiteisminis tyrimas jau baigtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, kardomoji priemonė – suėmimas – taikoma daugiau negu metus ir penkis mėnesius, o dėl karantino ir jo režimo šalyje teismo procesas gali dar užtrukti.
 
Skirdamas švelnesnes kardomąsias priemones aukštesnės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, turto, iki sulaikymo dirbo, turi šeimą ir suaugusius vaikus, iki šiol jo šeimos nariai rūpinasi ir palaiko ryšius su juo, o tai rodo tvirtus socialinius ryšius ir leidžia daryti išvadą, kad A. Paleckio asmenybė nekelia ypač didelio pavojaus kitiems.
 
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja pirmadienį ir yra galutinė bei neskundžiama, pabrėžia Lietuvos apeliacinis teismas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.06; 18:30

Italijos vėliava

Po Italijos premjero Džiuzepės Konti ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitarimo dėl humanitarinės pagalbos tiekimo Lombardijos regionui neprabėgo nė kelios savaitės. O viešojoje erdvėje skelbiama vis daugiau įtarimų, jog Maskva tiesiog begėdiškai apgavo Romą.

Taigi į pietus nuo Romos nusileido 15-a Rusijos karinių transporto lėktuvų IL-76. Atgabentos dėžės buvo pakrautos į tais pačiais lėktuvais atskraidintus rusiškus karinius sunkvežimius, ir rusų kariškių kolona, kurią sudarė apie 100 žmonių, patraukė į šiaurės Italiją. Atskridusių rusų kariškių, žinoma, niekas netikrino. Nesidomėjo nei tuo, kas dėžėse, nei kas tai per sunkvežimiai. Italai aklai pasitikėjo Kremliaus „garbės žodžiu“ ir plakatais su užrašais „Su meile – iš Rusijos“.

Ir vis tik tikrinti rusiškus karinius krovinius Italijai vertėjo, nes generolo Sergėjaus Kikoto, pulkininko Genadijaus Eremino ir pulkininko Viačeslavo Kulišo vadovaujamas maždaug šimto karių būrys atsidūrė ne kur nors neutralioje zonoje, o NATO teritorijoje. Šis vizitas ne tik kad nebuvo kontroliuojamas italų specialiųjų tarnybų (suprask, nepatogu rodyti nepasitikėjimą tais, kurie atveža labdaros, tiesia tau pagalbos ranką?!) bei nebuvo derintas su Aljanso vadovybe. Tad, preliminariai tariant, italai  nebuvo tikri, kad tikrai žino, kas sudėta tose dėžėse.

Oficiali Rusijos versija: atgabenta mobili laboratorija, skirta testuoti, ar žmogus neužsikrėtęs, dezinfekcijai skirta technika ir, atkreipkite dėmesį, kita konkrečiai neįvardinta aparatūra, skirta neva gelbėti COVID-19 virusu užsikrėtusius asmenis.

Tačiau prof. Džermano Dotori iš strateginių tyrimų centro viename iš Romos universitetų mano, kad tikrasis rusų kariškių tikslas buvo ne pagalbos teikimas, bet specifinės informacijos rinkimas. Mat italams pagalbos iš Maskvos nereikia – NATO aljanse Italija laikoma viena iš labiausiai pasikausčiusių valstybių saugantis nuo cheminių, biologinių ir atominių ginklų. Vargu ar Romai galėjo būti gyvybiškai naudinga toji senstelėjusi ar net visiškai pasenusi rusiška technika.

Kad rusų kariškiai į Italiją atvyko ne padėti, bet šnipinėti, įsitikinęs ir atsargos pulkininkas Chamišas de Bretonas-Gordon, iki 2012-ųjų vadovavęs britų pulkui, kurio paskirtis – ginti Didžiąją Britaniją nuo cheminio, biologinio ir atominio ginklų. Šis britų atsargos kariškis įsitikinęs, jog tarp tų į Šiaurės Italiją siuntas atgabenusių rusų kariškių buvo ir žvalgų iš GRU (Glavoje razvedyvatelnoje upravlenije). Šiuos įtarimus susitiprina ir žinia, kad vos šimto kariškių būriui vadovavo ne majoras, kaip būtų įprasta, o generolas ir du pulkininkai, turintys patirties kovojant su užkrečiamomis ligomis.

Tad, remiantis „The Telegraph“ publikacija (Nikas Skuairesas, Natalija Vasiljeva ir Andrea Fogt), kurioje išdėstyti visi šie įtarimai, Italija padarė didžiausią kvailystę, įsileidusi rusų kariškius ir leidusi jiems be deramos priežiūros važinėti po šalį.

Informacijos šaltinis – „The Telegraph“

Ukrainos slaptoji tarnyba SBU

Ukrainos teismas pripažino Kinijos pilietį kaltu dėl šnipinėjimo siekiant gauti slaptos informacijos apie darbus kosminių raketų kūrimo srityje. Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnybos (UST) spaudos centras, kuriuo remiasi naujienų agentūra UNN.
 
„Remiantis UST kontržvalgybos duomenimis, KLR pilietis Shu Yuanze nuteistas už šnipinėjimą“, – informavo spaudos centro atstovai, patikslindami, kad jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
 
Ukrainos tyrėjams pavyko įrodyti, kad nuteistasis vykdė žvalgybinę veiklą dalyvaudamas oficialaus Ukrainos ir Kinijos mokslinio-techninio bendradarbiavimo projektuose. Pasak pareigūnų, per komandiruotes Ukrainoje šnipas mėgino įtraukti grupę šalies mokslininkų į konfidencialų bendradarbiavimą. Kinas buvo sulaikytas su įkalčiais. Tėvynėje šnipas buvo apdovanotas KLR gynybos ministerijos pirmojo laipsnio premija.
 
UST primena, kad tai jau ne pirmas atvejis, kai Kinijos piliečiai šnipinėja Ukrainoje. 2011 metų liepą buvo sulaikyti du KLR prekybos misijos darbuotojai, kurie mėgino gauti slaptos informacijos apie raketų kūrimą. Tada už šnipinėjimą jie buvo nuteisti kalėti po aštuonerius metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.13; 07:30

Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka

Manau, kad išpuolį Visagine prieš lietuvių kalbos mokytoją žiniasklaida nutylės. Nebus diskusijų, reportažų, nuomonių sklaidos, o rusų tautybės jaunuolio byla nebus rezonansinė. Nes kitaip mus kaltins nacionalinės neapykantos kurstymu, netolerancija nacionalinėms mažumoms ir demokratijos stoka. Lietuva šito, gink Dieve, negali leisti.

Psichiškai nesveikas?

Tiesą sakant, Lietuvos TV, radijas, portalai ir kita žiniasklaida tik šykščiomis žinutėmis supažindino, kas įvyko Visagine – šiame, kaip anksčiau sakydavo, daugianacionaliniame energetikų mieste. Tik tiek, kad 1966 m. gimusią Visagino mokyklos lietuvių kalbos mokytoją patykojęs sumušė iš Sankt Peterburgo į Visaginą prieš keletą metų atvykęs gyventi 24 metų vyras. Jis pats save laiko „politiniu pabėgėliu“ ir nenorįs mokytis lietuvių kalbos.

Prokuroras Genadijus Jefimovas šio įvykio nelinkęs sureikšminti. Jaunuolis nelaikomas už grotų, prokurorui rūpestį kelia jo psichinė sveikata. Kitaip sakant, tai galimai nestabilios sveikatos jaunuolio chuliganiška veika, ir į ją negalima žiūrėti rimtai. Be to, mokytojai padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas.  Tai kas, kad atvykėlis niekina lietuvių kalbą, jos tyčia nesimoko, veltėdžiauja, rengia rasinius išpuolius, be to, savo vaizdo įrašų platformoje sukūręs begalę smurtą skatinančių „Youtube“ įrašų. Tikėtina, kad jis bus pripažintas nepakaltinamu ir jam bus pagrasinta piršteliu: daugiau taip nedaryk…

Esu toli nuo apibendrinimo, kad įvykį Visagine reiktų traktuoti kaip sąmoningą antilietuvišką išpuolį, inspiruotą iš šalies, arba kad jaunuolis kažkieno paveiktas. Tačiau taip pat nemanau, kad jį galima praleisti negirdomis ir nurašyti į eilines chuliganiškas veikas. Vis tik jauno nusikaltėlio motyvai yra aiškūs: nenoras mokytis lietuvių kalbos (nors pastaraisiais metais lankantis Visagine jau dažniau girdi kalbant lietuviškai), veltėdžiavimas, rasistinių nuotaikų skleidimas ir platinimas, agresija daugumos gyventojų atžvilgiu. Ar to maža?

Smogikų veisykla nuo jaunų dienų

Prieš ketverius metus VSD pateiktoje ataskaitoje buvo akcentuotas Maskvos dėmesys, nukreiptas į rusakalbių mokyklas, kuriose aktyviai veikia Rusijos tėvynainių draugijos. Grėsmių vertinime pabrėžiama, kad Visagine susiformavo komanda „Smogiamasis mirties batalionas“, kurią sudaro moksleiviai iš Visagino „Atgimimo“ ir „Verdenės“ gimnazijų bei „Gerosios vilties progimnazijos“. Visagino jaunimas dalyvavo Leningrado srityje vykusiame jaunųjų skautų sąskrydyje, kuriame paaugliai buvo apdorojami sovietų pergalės Antrajame pasauliniame kare (Maskva jį vadina „tėvynės“ karu) idėjomis.

Rusiška agresija

Anksčiau, prieš beveik 10 metų, tapo žinoma, kad, kaip rašė laikraštis „Respublika“, iškart po Ignalinos atominės uždarymo socialiai neapsaugotus, darbo netekusius visaginiečius ėmė atakuoti mieste įsisteigęs neaiškios ideologijos Visagino atgimimo judėjimas (VAJ), viliojantis į savo gretas žmones pigesniais produktais ir viešai per rusų ir lietuvių kalbomis leidžiamą laikraštėlį “Pravda Visaginasa” (“Visagino tiesa”), žeminantis Lietuvos valstybę. Štai citata iš “Pravda Visaginasa”: “Nepriklausomos” Lietuvos piliečiams norėčiau pasakyti: “Jei ne Lenkija, Lietuvoje būtų badas (rusiškame tekste – golodomor). Jei ne Rusija, Lietuva išmirtų iškart, o jei ne pigaus etilo spirito kontrabanda, lietuviai prasiblaivytų ir iškart išeitų iš proto išvydę Lietuvos realybę”. Laikraštėlyje šaipomasi iš Sausio 13-osios. Esą žmones apgavo, vežė į Vilnių, nes ten dešrelių pigiau davė. Tetrūksta tik vieno dalyko. Kad Rusija, išgirdusi “Pravda Visaginasa”, imtų ginti Lietuvoje vargstančių savo piliečių ir tautiečių teises.

Klaipėdoje – antilietuviškumo židinys

Tuomet buvęs VSD direktorius Zigmas Vaišvila pagrįstai tvirtino, kad saugumiečiai apie šį judėjimą žino, bet nieko nedaro. Iki šiol nežinoma, kokios organizacijos ir kokie jų smogikai veikia šiame mieste. Nesiimu spręsti, ar bus ištirta minėto jaunuolio priklausomybė ne tik nuo narkotikų, bet ir nuo tokių antilietuviškų organizacijų. Tačiau Visaginas turi kelti tam tikrą rūpestį mūsų institucijoms.

Kaip ir Klaipėda, kurioje vis labiau reiškiasi prorusiškos destruktyvios jėgos, mėginančios įtraukti ir kitas tautines bendruomenes į savo antivalstybinę veiklą. Čia nuolatinius ryšius su Rusijos konsulatu palaiko Seimo narė Irina Rozova, šiomis dienomis kilo naujas šnipinėjimo skandalas, kai Klaipėdos tarybos narė Ela Andrejeva įtarta keliais šnipinėjimo epizodais, tęisasi teisminis procesas dėl tarybos nario V. Titovo partizaninį judėjimą juodinančių žinių.

Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Pernai Slaptai.lt rašiau, kaip politikai uostamiestyje įpinami į rusų žvalgybos tinklą (https://slaptai.lt/ceslovas-iskauskas-politikai-ipinami-i-rusu-zvalgybos-tinkla-uostamiestyje/): „Klaipėdoje nuo seno buvo stipri sovietinė rezidentūra, o sovietiniai kariškiai net atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ilgai užėmė antivalstybines pozicijas. Prieš penkerius metus Klaipėdos krašto viešoji įstaiga „Būkime vieningi“ (ji iki šiol skleidžia Lietuvos interesams priešingą informaciją) išplatino interneto portalo avaaz.org kreipimąsi į Klaipėdos gyventojus, raginantį rinkti parašus, kad Klaipėdos kraštas būtų atplėštas nuo Lietuvos bei prijungtas prie Rusijos. Šis kraštas pasirinktas neatsitiktinai. Jame gyvena gana gausi rusų bendruomenė (iš didžiųjų miestų – antra vieta: 19,6 %), turinti daug ryšių su Rusijos Karaliaučiaus sritimi bei jaučianti nostalgiją sovietinei praeičiai.“

Provokacija Visagine nori nenori išeina iš įprasto chuliganizmo ar smurto rėmų. Manau, kad prokremliniai Rusijos portalai puls ginti 24-metį jaunuolį kaip lietuvių nacionalistų susidorojimo auką. Tai dar kartą patvirtins, kad šis išpuolis yra tautinių mažumų paniekos demonstracija Lietuvai ir joje nuo seno gyvenančiai lietuvių daugumai.

Ar ilgai juos toleruosime?

2020.03.05; 19:20

Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Po Valstybės saugumo departamento pateiktos informacijos dėl galimo šnipinėjimo Klaipėdos mieste policija surengė kratas bei sulaikė Klaipėdos miesto tarybos narę, visuomeninio rinkimų komiteto „Titov ir teisingumas“ atstovę Elą Andrejevą.
 
E. Andrejevos politinis bendražygis Viačeslavas Titovas, vos apie tai sužinojęs, pats nuvyko į E. Andrejevos butą. Pasak jo, 7 val. ryto į E. Andrejevos butą surengti kratos atėjo 2 moterys ir 3 vyrai.
 
„ (Man. – ELTA) duris atidariusi E. Andrejevos mama pasakė, kad dukrą prieš 10 minučių išsivedė jai nežinomi asmenys. Mamos teigimu, jie pasiėmė kompiuterį, telefonus, kažkokius dokumentus ir 4 pakelius cigarečių. Pasak E. Andrejevos mamos, ji paklaususi, ar dukrai uždės antrankius, šie pagyvenusiai moteriai atsakę, kad „ne, bet jei mėgins pabėgti, nušaus“. Pasipiktinusi mama tai pavadino savivale ir paklausė, kaip ji išsikviestų greitąją pagalbą, jeigu jai kas atsitiktų, nes telefonai paimti“, – savo feisbuko paskyroje teigia E. Andrejevos politinis bendražygis Viačeslavas Titovas.
 
Pasak V. Titovo, tai politinės represijos.
 
„Taigi politinės represijos Klaipėdoje tęsiasi“, – teigia jis.
 
Generalinė prokuratūra antradienį pranešė, kad, įvertinus VSD pateiktus duomenis, Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo.
 
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą, antradienį įvairiuose Lietuvos miestuose buvo atliktos kratos bei poėmiai. Šiuo metu keli asmenys yra apklausiami, vienas asmuo sulaikytas.
 
Atsižvelgiant į tai, kad tyrimas yra pradinėje stadijoje, bei tai, kad tiriamas įtartas šnipinėjimo atvejis, detalesnė informacija šiuo metu negali būti pateikta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 05:55