Ukrainos slaptoji tarnyba SBU

Ukrainos teismas pripažino Kinijos pilietį kaltu dėl šnipinėjimo siekiant gauti slaptos informacijos apie darbus kosminių raketų kūrimo srityje. Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnybos (UST) spaudos centras, kuriuo remiasi naujienų agentūra UNN.
 
„Remiantis UST kontržvalgybos duomenimis, KLR pilietis Shu Yuanze nuteistas už šnipinėjimą“, – informavo spaudos centro atstovai, patikslindami, kad jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
 
Ukrainos tyrėjams pavyko įrodyti, kad nuteistasis vykdė žvalgybinę veiklą dalyvaudamas oficialaus Ukrainos ir Kinijos mokslinio-techninio bendradarbiavimo projektuose. Pasak pareigūnų, per komandiruotes Ukrainoje šnipas mėgino įtraukti grupę šalies mokslininkų į konfidencialų bendradarbiavimą. Kinas buvo sulaikytas su įkalčiais. Tėvynėje šnipas buvo apdovanotas KLR gynybos ministerijos pirmojo laipsnio premija.
 
UST primena, kad tai jau ne pirmas atvejis, kai Kinijos piliečiai šnipinėja Ukrainoje. 2011 metų liepą buvo sulaikyti du KLR prekybos misijos darbuotojai, kurie mėgino gauti slaptos informacijos apie raketų kūrimą. Tada už šnipinėjimą jie buvo nuteisti kalėti po aštuonerius metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.13; 07:30

Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka

Manau, kad išpuolį Visagine prieš lietuvių kalbos mokytoją žiniasklaida nutylės. Nebus diskusijų, reportažų, nuomonių sklaidos, o rusų tautybės jaunuolio byla nebus rezonansinė. Nes kitaip mus kaltins nacionalinės neapykantos kurstymu, netolerancija nacionalinėms mažumoms ir demokratijos stoka. Lietuva šito, gink Dieve, negali leisti.

Psichiškai nesveikas?

Tiesą sakant, Lietuvos TV, radijas, portalai ir kita žiniasklaida tik šykščiomis žinutėmis supažindino, kas įvyko Visagine – šiame, kaip anksčiau sakydavo, daugianacionaliniame energetikų mieste. Tik tiek, kad 1966 m. gimusią Visagino mokyklos lietuvių kalbos mokytoją patykojęs sumušė iš Sankt Peterburgo į Visaginą prieš keletą metų atvykęs gyventi 24 metų vyras. Jis pats save laiko „politiniu pabėgėliu“ ir nenorįs mokytis lietuvių kalbos.

Prokuroras Genadijus Jefimovas šio įvykio nelinkęs sureikšminti. Jaunuolis nelaikomas už grotų, prokurorui rūpestį kelia jo psichinė sveikata. Kitaip sakant, tai galimai nestabilios sveikatos jaunuolio chuliganiška veika, ir į ją negalima žiūrėti rimtai. Be to, mokytojai padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas.  Tai kas, kad atvykėlis niekina lietuvių kalbą, jos tyčia nesimoko, veltėdžiauja, rengia rasinius išpuolius, be to, savo vaizdo įrašų platformoje sukūręs begalę smurtą skatinančių „Youtube“ įrašų. Tikėtina, kad jis bus pripažintas nepakaltinamu ir jam bus pagrasinta piršteliu: daugiau taip nedaryk…

Esu toli nuo apibendrinimo, kad įvykį Visagine reiktų traktuoti kaip sąmoningą antilietuvišką išpuolį, inspiruotą iš šalies, arba kad jaunuolis kažkieno paveiktas. Tačiau taip pat nemanau, kad jį galima praleisti negirdomis ir nurašyti į eilines chuliganiškas veikas. Vis tik jauno nusikaltėlio motyvai yra aiškūs: nenoras mokytis lietuvių kalbos (nors pastaraisiais metais lankantis Visagine jau dažniau girdi kalbant lietuviškai), veltėdžiavimas, rasistinių nuotaikų skleidimas ir platinimas, agresija daugumos gyventojų atžvilgiu. Ar to maža?

Smogikų veisykla nuo jaunų dienų

Prieš ketverius metus VSD pateiktoje ataskaitoje buvo akcentuotas Maskvos dėmesys, nukreiptas į rusakalbių mokyklas, kuriose aktyviai veikia Rusijos tėvynainių draugijos. Grėsmių vertinime pabrėžiama, kad Visagine susiformavo komanda „Smogiamasis mirties batalionas“, kurią sudaro moksleiviai iš Visagino „Atgimimo“ ir „Verdenės“ gimnazijų bei „Gerosios vilties progimnazijos“. Visagino jaunimas dalyvavo Leningrado srityje vykusiame jaunųjų skautų sąskrydyje, kuriame paaugliai buvo apdorojami sovietų pergalės Antrajame pasauliniame kare (Maskva jį vadina „tėvynės“ karu) idėjomis.

Rusiška agresija

Anksčiau, prieš beveik 10 metų, tapo žinoma, kad, kaip rašė laikraštis „Respublika“, iškart po Ignalinos atominės uždarymo socialiai neapsaugotus, darbo netekusius visaginiečius ėmė atakuoti mieste įsisteigęs neaiškios ideologijos Visagino atgimimo judėjimas (VAJ), viliojantis į savo gretas žmones pigesniais produktais ir viešai per rusų ir lietuvių kalbomis leidžiamą laikraštėlį “Pravda Visaginasa” (“Visagino tiesa”), žeminantis Lietuvos valstybę. Štai citata iš “Pravda Visaginasa”: “Nepriklausomos” Lietuvos piliečiams norėčiau pasakyti: “Jei ne Lenkija, Lietuvoje būtų badas (rusiškame tekste – golodomor). Jei ne Rusija, Lietuva išmirtų iškart, o jei ne pigaus etilo spirito kontrabanda, lietuviai prasiblaivytų ir iškart išeitų iš proto išvydę Lietuvos realybę”. Laikraštėlyje šaipomasi iš Sausio 13-osios. Esą žmones apgavo, vežė į Vilnių, nes ten dešrelių pigiau davė. Tetrūksta tik vieno dalyko. Kad Rusija, išgirdusi “Pravda Visaginasa”, imtų ginti Lietuvoje vargstančių savo piliečių ir tautiečių teises.

Klaipėdoje – antilietuviškumo židinys

Tuomet buvęs VSD direktorius Zigmas Vaišvila pagrįstai tvirtino, kad saugumiečiai apie šį judėjimą žino, bet nieko nedaro. Iki šiol nežinoma, kokios organizacijos ir kokie jų smogikai veikia šiame mieste. Nesiimu spręsti, ar bus ištirta minėto jaunuolio priklausomybė ne tik nuo narkotikų, bet ir nuo tokių antilietuviškų organizacijų. Tačiau Visaginas turi kelti tam tikrą rūpestį mūsų institucijoms.

Kaip ir Klaipėda, kurioje vis labiau reiškiasi prorusiškos destruktyvios jėgos, mėginančios įtraukti ir kitas tautines bendruomenes į savo antivalstybinę veiklą. Čia nuolatinius ryšius su Rusijos konsulatu palaiko Seimo narė Irina Rozova, šiomis dienomis kilo naujas šnipinėjimo skandalas, kai Klaipėdos tarybos narė Ela Andrejeva įtarta keliais šnipinėjimo epizodais, tęisasi teisminis procesas dėl tarybos nario V. Titovo partizaninį judėjimą juodinančių žinių.

Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Pernai Slaptai.lt rašiau, kaip politikai uostamiestyje įpinami į rusų žvalgybos tinklą (https://slaptai.lt/ceslovas-iskauskas-politikai-ipinami-i-rusu-zvalgybos-tinkla-uostamiestyje/): „Klaipėdoje nuo seno buvo stipri sovietinė rezidentūra, o sovietiniai kariškiai net atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ilgai užėmė antivalstybines pozicijas. Prieš penkerius metus Klaipėdos krašto viešoji įstaiga „Būkime vieningi“ (ji iki šiol skleidžia Lietuvos interesams priešingą informaciją) išplatino interneto portalo avaaz.org kreipimąsi į Klaipėdos gyventojus, raginantį rinkti parašus, kad Klaipėdos kraštas būtų atplėštas nuo Lietuvos bei prijungtas prie Rusijos. Šis kraštas pasirinktas neatsitiktinai. Jame gyvena gana gausi rusų bendruomenė (iš didžiųjų miestų – antra vieta: 19,6 %), turinti daug ryšių su Rusijos Karaliaučiaus sritimi bei jaučianti nostalgiją sovietinei praeičiai.“

Provokacija Visagine nori nenori išeina iš įprasto chuliganizmo ar smurto rėmų. Manau, kad prokremliniai Rusijos portalai puls ginti 24-metį jaunuolį kaip lietuvių nacionalistų susidorojimo auką. Tai dar kartą patvirtins, kad šis išpuolis yra tautinių mažumų paniekos demonstracija Lietuvai ir joje nuo seno gyvenančiai lietuvių daugumai.

Ar ilgai juos toleruosime?

2020.03.05; 19:20

Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Po Valstybės saugumo departamento pateiktos informacijos dėl galimo šnipinėjimo Klaipėdos mieste policija surengė kratas bei sulaikė Klaipėdos miesto tarybos narę, visuomeninio rinkimų komiteto „Titov ir teisingumas“ atstovę Elą Andrejevą.
 
E. Andrejevos politinis bendražygis Viačeslavas Titovas, vos apie tai sužinojęs, pats nuvyko į E. Andrejevos butą. Pasak jo, 7 val. ryto į E. Andrejevos butą surengti kratos atėjo 2 moterys ir 3 vyrai.
 
„ (Man. – ELTA) duris atidariusi E. Andrejevos mama pasakė, kad dukrą prieš 10 minučių išsivedė jai nežinomi asmenys. Mamos teigimu, jie pasiėmė kompiuterį, telefonus, kažkokius dokumentus ir 4 pakelius cigarečių. Pasak E. Andrejevos mamos, ji paklaususi, ar dukrai uždės antrankius, šie pagyvenusiai moteriai atsakę, kad „ne, bet jei mėgins pabėgti, nušaus“. Pasipiktinusi mama tai pavadino savivale ir paklausė, kaip ji išsikviestų greitąją pagalbą, jeigu jai kas atsitiktų, nes telefonai paimti“, – savo feisbuko paskyroje teigia E. Andrejevos politinis bendražygis Viačeslavas Titovas.
 
Pasak V. Titovo, tai politinės represijos.
 
„Taigi politinės represijos Klaipėdoje tęsiasi“, – teigia jis.
 
Generalinė prokuratūra antradienį pranešė, kad, įvertinus VSD pateiktus duomenis, Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo.
 
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą, antradienį įvairiuose Lietuvos miestuose buvo atliktos kratos bei poėmiai. Šiuo metu keli asmenys yra apklausiami, vienas asmuo sulaikytas.
 
Atsižvelgiant į tai, kad tyrimas yra pradinėje stadijoje, bei tai, kad tiriamas įtartas šnipinėjimo atvejis, detalesnė informacija šiuo metu negali būti pateikta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 05:55

Įvertinus Valstybės saugumo departamento pateiktus duomenis, Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo, pranešė Generalinė prokuratūra.
 
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą, antradienį įvairiuose Lietuvos miestuose buvo atliktos kratos bei poėmiai. Šiuo metu keli asmenys yra apklausiami, vienas asmuo sulaikytas. 
 
Atsižvelgiant į tai, kad tyrimas yra pradinėje stadijoje bei tai, kad tiriamas įtartas šnipinėjimo atvejis, detalesnė informacija šiuo metu negali būti pateikta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 03:00

Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Generalinė prokuratūra antradienį pranešė teismui perdavusi didelio rezonanso sulaukusią šnipinėjimo bylą. Šioje byloje buvęs Socialistinio liaudies fronto lyderis Algirdas Paleckis kaltinamas iš Rusijos gavęs dvi užduotis: surinkti duomenų apie Sausio 13-oios bylą nagrinėjančius teisėjus bei surasti medikus, kurie išduotų netikrą pažymą apie suimto bylos kaltinamojo Jurijaus Melio sveikatos būklę.
 
Kaltinimai šnipinėjimu pareikšti ir kitam Lietuvos piliečiui – verslininkui Deimantui Bertauskui.
 
Kaip skelbia Prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad nusikalstama veika galimai vyko nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio. Kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos Federacijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos Federacijos piliečiais, kurių vienas iš jų teismo pripažintas kaltu sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galimai rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.
 
Antradienį išplatintame Prokuratūros pranešime pabrėžiama, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamiems asmenims, tyrimo duomenimis, buvo suformuotos dvi užduotys – pagal pateiktus sąrašus surinkti duomenis apie teisėjų, prokurorų bei kitų asmenų, susijusių su Sausio 13-osios bylos nagrinėjimu, gyvenamąsias vietas.
 
Taip pat kaltinamųjų buvo prašoma surasti Lietuvos Respublikos valstybės institucijose dirbančius asmenis, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteistojo J. Melio sveikatos būklę. Buvo siekiama, kad šie duomenys turėtų įtakos J. Melio skirtos kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimui į švelnesnę ar kitaip palengvinant šio asmens kalinimo sąlygas.
paleckiukas
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
 
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šnipinėjimo buvo pradėtas iš Valstybės saugumo departamento gavus Žvalgybos įstatyme numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą. Itin sudėtingą ir didelės apimties ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, o tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
 
Bendromis Valstybės saugumo departamento, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų ir Generalinės prokuratūros prokurorų pastangomis buvo išaiškintas šis Lietuvos valstybės saugumui pavojingas sunkus nusikaltimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.03; 16:00

Rusijos ginklai. EPA – ELTA nuotr.

Lietuvos žvalgyba antradienį paviešintoje grėsmių ataskaitoje teigia, kad didžiausi iššūkiai šalies nacionaliniam saugumui kyla dėl Rusijos ir Kinijos vykdomos politikos.
 
Visgi kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos pažymi – pagrindinė grėsmė kyla dėl kaimynystėje esančios Rusijos. Pasak žvalgybos, Maskva vis dar nenustoja kištis į Lietuvos vidaus politikos procesus.
 
„Sąlygos daryti įtaką strateginiams politiniams sprendimams yra ribotos, tačiau Rusija neatsisako siekių kištis į Lietuvos vidinius politinius procesus“, – rašoma ataskaitoje.
 
Kariniai iššūkiai: grėsmės šaltinis Kaliningrade
 
Lietuvos žvalgybos institucijos pažymi, kad ypač neigiamai Lietuvos nacionalinio saugumo padėtį veikia Rusijos karinio potencialo ir aktyvumo didėjimas Vakarų karinėje apygardoje bei Kaliningrado srityje.
 
„Rusijos karinis potencialas ir greitas, centralizuotas Kremliaus sprendimų priėmimo procesas sukuria didelį pranašumą prieš Lietuvą ir kitas kaimynines valstybes“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
 
Ypač didelį nerimą kelia procesai, vykstantys Kaliningrado srityje. Grėsmių vertinimo ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvos kaimynystėje Rusija ir toliau plėtoja priemones, kurios, kilus konfliktui, leistų jai įgyti palankų jėgų balansą pirmajame konflikto etape.
Rusijos Federacijos vėliava. EPA-ELTA nuotr.
 
Visgi žvalgybos institucijos įvertino ir kai kuriuos žingsnius, užtikrinančius tinkamą Rusijos atgrasymą.
 
„Didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai pajėgumai ir regione dislokuoti NATO priešakinių pajėgų (eFP) batalionai potencialaus karinio konflikto atveju mažina Rusijos galimybes jį lokalizuoti ir operatyviai baigti sau palankia linkme, išvengiant plataus Aljanso įsitraukimo. Todėl mažėja tikimybė, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes“, – rašoma ataskaitoje. Vis dėlto pabrėžiama, kad Rusija ir toliau sieks įtikinti NATO sąjungininkų politikus ir visuomenes, kad papildomos saugumo priemonės Baltijos regione didina įtampą.
 
Grėsmės kylančios dėl Baltarusijos ir Rusijos gilesnės integracijos
 
Kaip kelianti pavojų nacionaliniam saugumui išskiriama gilesnė Rusijos ir Baltarusijos integracija. Nors ataskaitoje akcentuojama, kad Baltarusija siekia priešintis Maskvos spaudimui, o ir derybas dėl gilesnės integracijos dažnai apsunkina skirtingos šalių pozicijos, mažai tikėtina, akcentuoja Lietuvos žvalgybos institucijos, kad vidutinėje perspektyvoje Minskui pavyks sumažins finansinę ir ekonominę priklausomybę nuo Rusijos.
 
Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.

„Šios priklausomybės skatinamas Rusijos politinės įtakos Baltarusijai didėjimas neigiamai veiks regiono, įskaitant ir Lietuvos, saugumą“, – pabrėžia žvalgyba.
 
Paviešintoje ataskaitoje pažymima, kad, nepaisant Minsko bandymų priešintis Kremliaus daromam spaudimui, Baltarusijos ir Rusijos elitą vienija bendra grėsmių samprata. Taip pat pabrėžiama, kad abi šalys karinei sąveikai skiria ypatingą dėmesį. Pagaliau akcentuojama, kad svarbiausia Rusijos sąjungininkė vykdant žvalgybą prieš Lietuvą yra būtent Baltarusija.
„Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviai bendradarbiauja su Rusijos žvalgyba ir teikia pagalbą Rusijos operacijoms Baltarusijoje“, – rašoma grėsmių vertinime.
 
Informacinės grėsmės: dėmesys Sausio 13-osios bylai
 
Kaip ir ankstesnėse paviešintose grėsmių ataskaitose, pastarajame grėsmių vertinime akcentuojamos iš Rusijos kylančios informacinės grėsmės.
Teigiama, kad vienas iš pagrindinių Rusijos informacinės politikos tikslų toliau lieka siekis menkinti Lietuvos valstybingumą ir kompromituoti bet kokias šalies gyventojų pasipriešinimo sovietų režimui apraiškas (pvz., 1941 m. birželio sukilimą, pokario rezistenciją, disidentų judėjimą). „Dėl šios priežasties Kremliaus propagandos kūrėjai 2019 m. labai stengėsi diskredituoti Sausio 13-osios ir dėl šnipinėjimo Rusijos naudai iškeltas bylas“, – rašoma dokumente.
 
2019 m. didelio dėmesio susilaukė Sausio 13-osios bylą nagrinėję Lietuvos teisėjai ir prokurorai. Pastaruosius Rusija oficialiai kaltina jos piliečių neteisėtu persekiojimu.
Sausio 13-oji. Nuotraukų paroda Lietuvos Seime. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Propagandistai užsienio ir vidaus auditorijas siekė įtikinti, kad Sausio 13-osios byloje bei už šnipinėjimą Rusijos naudai nuteisti ar sulaikyti asmenys yra politiniai kaliniai (…). Kremliaus propagandos skleidimą lydėjo bauginimas, juo siekta paveikti bylos tyrėjus ir teisėjus. Rusijos valdžios atstovai nedviprasmiškai viešai teigė, kad Lietuvos teismo paskelbto nuosprendžio Sausio 13-osios byloje nepaliks be atsako“, – teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
 
Grėsmės kibernetinėje erdvėje
 
Paviešintame dokumente taip pat pažymima, kad Lietuvai grėsmę kelia kenkėjiška Rusijos ir Kinijos veikla kibernetinėje erdvėje.
 
Akcentuojama, kad nauju rizikos veiksniu gali tapti 5G technologijų, kurias plėtoja Kinijos telekomunikacijų milžinė Huawei, vystymas.
Pasak ataskaitos, planuojamos 5G technologijas naudojančios jautrios sistemos taps potencialiais kibernetinių atakų taikiniais. Be to, rizika gali kilti asmens duomenų saugumui ir kritinės infrastruktūros veikimui.
 
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad priešiškos užsienio žvalgybos tarnybos pastaruoju metu vis aktyviau naudoja socialinius tinklus. Kinijos tarnybos, akcentuoja Lietuvos žvalgybos institucijos, šioje erdvėje itin aktyvios ir agresyvios. Pagal ataskaitą, Kinija verbavimui ir taikinių paieškai Lietuvoje daugiausia naudojasi socialinio tinklo „LinkedIn“ galimybėmis.
 
Visgi didžiausią grėsmę Lietuvos informacinių sistemų ir jose laikomos informacijos saugumui kelia Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinis šnipinėjimas. Dokumente pabrėžiama, kad tai vykdo GRU grupuotė Sofacy / APT28 ir FSB grupuotė Agent.btz / Snake.
 
Rizikas kelia Rusijos ir Kinijos partnerystė
 
Lietuvos žvalgyba, dar prieš metus prakalbusi apie grėsmes, kurias Lietuvai kelia Kinija, panašios pozicijos laikosi ir pastarojoje grėsmių ataskaitoje. „Kinijos siekis įgyti technologinį pranašumą ir aktyvi investicijų skvarba didina kitų valstybių pažeidžiamumą ir infrastruktūros kontrolės praradimo riziką“, – rašoma dokumente.
kinijos-zvalgyba
Kinijos žvalgyba
 
Lietuvos atsakingos institucijos kaip grėsmę mato Pekino ir Maskvos interesų derinimą.
 
„Rusijos konfrontacija su Vakarais tarptautinėje politikoje skatina Maskvą derinti interesus su Kinija. Šios valstybės palaiko glaudžius politinius ir karinius santykius, derina pozicijas atskirais tarptautiniais klausimais“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.04; 02:00

Rusijoje buvo sulaikytas Japonijos pilietis, mėginęs gauti slaptos informacijos apie Rusijos karinį potencialą Tolimuosiuose Rytuose. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi Rusijos užsienio reikalų ministerija.
 
Incidentas įvyko gruodžio 25 d. Vladivostoke. Su įkalčiais sulaikytam Japonijos piliečiui buvo oficialiai pareikšta, kad tokie veiksmai, numatyti RF baudžiamojo kodekso 276-ajame straipsnyje (šnipinėjimas), yra neleistini.
 
Užsieniečiui buvo duotos 72 valandos palikti Rusiją. „Kitą dieną su žurnalisto viza Rusijoje buvęs japonas išvyko į tėvynę“, – pridūrė Rusijos URM atstovai.
 
Sausio 25 d. Rusijos ambasada Tokijuje sukritikavo Japonijos žiniasklaidos pranešimus, kad sulaikytas buvęs Japonijos kompanijos „Softbank“ darbuotojas, įtariamas informacijos perdavimu Rusijos prekybos atstovybei Tokijuje.
 
„Verčia apgailestauti tai, kad Japonija, naudodama anachroniškus įtarimus dėl šnipinėjimo, prisijungė prie antirusiškų spekuliacijų vakarietiška dvasia bangos“, – pareiškė Rusijos ambasados atstovai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.28; 06:00

Bulgarija pradėjo ikiteisminį tyrimą prieš du Rusijos diplomatus dėl šnipinėjimo. Tai pranešė Bulgarijos prokuratūros atstovai, kuriais remiasi „Lenta.ru“.
 
Nustatyta, kad vienas iš Rusijos piliečių nuo 2017 metų iki šiol rinko informaciją apie rinkimų procesą Bulgarijoje. Jis turi diplomato imunitetą ir yra Rusijos ambasados Sofijoje konsulinio skyriaus pirmasis sekretorius.
 
Kitas Rusijos pilietis nuo 2018 metų spalio iki šiol rinko informaciją energetikos srityje, kuri yra valstybinė  ir tarnybinė paslaptis. Ji buvo siunčiama į Rusijos žvalgybos tarnybos būstinę Maskvoje. Šis šnipas yra Rusijos prekybos atstovybės Sofijoje darbuotojas.
 
Rusijos ambasadorius Bulgarijoje Anatolijus Makarovas naujienų agentūrai TASS pareiškė, kad oficialiais kanalais negauta jokios informacijos apie Rusijos diplomatams pateiktus kaltinimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.25; 05:30

Emblemoje – Norvegijos vėliavos spalvos

Buvęs Norvegijos pasienio inspektorius Frodė Bergas, nuteistas Rusijoje už šnipinėjimą ir grąžintas į tėvynę surengus žvalgų mainus, pareiškė, kad žlugus operacijai Rusijoje, kurioje jis dalyvavo, keliems Norvegijos karinės žvalgybos darbuotojams buvo skirtos drausminės priemonės. Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas TV2.
 
„Keturiems karinės žvalgybos darbuotojams buvo skirtos drausminės priemonės, kai žlugo operacija Rusijoje“, – sakė jis televizijos kanalui. Anot jo, buvo nubausti pareigūnai, liepę jam vykti į Rusiją.
 
Norvegijos karinė žvalgyba informaciją apie drausmines nuobaudas neigia.
 
Anksčiau F. Bergas teigė kelerius metus vykdęs kurjerio užduotis Rusijos teritorijoje neįvardytiems Norvegijos karinės žvalgybos darbuotojams. Pačios specialiosios tarnybos nepripažįsta, bet ir neneigia šio fakto.
 
Norvegijos parlamento specialiųjų tarnybų kontrolės komitetas pranešė, kad tiria F. Bergo bylą ir aiškinasi, ar Norvegijos karinė žvalgyba nepažeidė įstatymo, siųsdama jį vykdyti tokių užduočių.
 
Žvalgų mainus, į kuriuos buvo įtrauktas norvegas, Lietuva ir Rusija atliko 2019 metų lapkritį. Lietuva perdavė Rusijai jos piliečius Sergejų Moisejenką ir Nikolajų Filipčenką, nuteistus 2017 metais už šnipinėjimą Rusijos naudai. Rusija grąžino Lietuvai jos piliečius Eugenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį, nuteistus 2016 metais, taip pat perdavė F. Bergą.
 
Norvegas buvo sulaikytas Maskvoje 2017 metų gruodžio 5 d. ir vėliau nuteistas 14 metų kalėti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.11; 03:00

Austrijos specialusis dalinys. EPA – ELTA nuotr.

Prisiekusiųjų teismas Zalcburge šnipinėjimu Rusijos naudai kaltinamo 71 metų amžiaus Austrijos armijos dimisijos pulkininko bylą nagrinės ateinančių metų kovo mėnesį. Tai pirmadienį žurnalistams pranešė teisėjas Peteris Egeris.
 
Pasak jo, šnipinėjimu kaltinamo austro procesas prasidės kovo 2-ąją, numatyti keli teismo posėdžiai, kurie veikiausiai bus uždari. Jeigu austrų kariškis pensininkas bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 10 metų kalėjimo.
 
Lapkričio 8 d. Zalcburgo miesto prokuratūra Žemės teisme pateikė praėjusių metų lapkritį sulaikytam šalies armijos dimisijos pulkininkui oficialų kaltinimą dėl šnipinėjimo Rusijos naudai.
 
„Teisiamasis kaltinamas mažiausiai 25 metus šnipinėjęs Rusijos vyriausiajai žvalgybos valdybai (GRU), padaręs žalos Austrijai, išdavęs valstybės paslapčių ir atskleidęs karinių paslapčių“, – buvo sakoma Zalcburgo prokuratūros pranešime.
 
Pernai Austrijos teisėsaugos institucijos pranešė atliekančios tyrimą šalies armijos dimisijos pulkininko atžvilgiu. Jis buvo įtariamas 20 metų perdavinėjęs Rusijos karinei žvalgybai informaciją apie Austrijos karinę aviaciją, artilerijos sistemas, aukščiausius pareigūnus, taip pat apie migracijos krizę. Už savo veiklą jis gavęs 300 tūkstančių eurų.
 
Pats įtariamasis, pasak jo advokato, nelaiko savęs šnipu ir teigia neatskleidęs valstybės paslapčių ir nepadaręs žalos Austrijai.
 
Šių metų liepą Austrijos VRM paskelbė Rusijos piliečio Igorio Zaicevo tarptautinę paiešką. 65 metų rusas įtariamas užverbavęs Austrijos armijos pulkininką, suimtą 2018 metais. Manoma, kad pirmas jų „darbo susitikimas“ įvyko 1987 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.31; 07:30

hermanas_simmas
Hermanas Simmas
KaPo – Estijos slaptoji tarnyba

Po 11 kalėjime praleistų metų laisvę atgavo už šnipinėjimą Rusijai ir tėvynės išdavimą nuteistas estų šnipas Hermanas Simmas. 72-ejų vyras pirmadienį pirma laiko lygtinai paleistas iš Tartu kalinimo įstaigos.
 
Tai agentūrai dpa patvirtino antrojo pagal dydį Estijos miesto teismo atstovė.
 
H. Simmas 2009-aisiais buvo nuteistas dvylikos su puse metų laisvės atėmimo bausme. Be to, jis turėjo sumokėti 1,3 mln. eurų kompensaciją.
 
H. Simmas, būdamas Estijos gynybos ministerijos saugumo vadas, daugiau kaip dešimtmetį iš NATO šalies teikė karinius duomenimis Rusijos užsienio žvalgybai.
 
Anot estų žiniasklaidos, H. Simmą ryte iš kalėjimo pasiėmė jo žmona. Laukiantiems žurnalistams jis tik palinkėjo „Linksmų Kalėdų“ ir daugiau nieko nekomentavo.
 
H. Simmas kalėjime praleido 11 metų ir 2 mėnesius – likęs bausmės laikas pakeistas lygtine bausme su sąlygomis. Jei joms nusižengs, jam teks grįžti į kalėjimą.
 
Manoma, kad H. Simmas buvo užverbuotas 1995 metais ir tada galėjo atskleisti Rusijai svarbią NATO kodavimo techniką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.24; 06:53

Lietuvos Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai šnipinėjimu už akių pateikti Rusijos Federacijos piliečiui I. G. ir Lietuvos Respublikos piliečiui V. S.

Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.

Rusijos Federacijos pilietis I. G., kuris nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus viršininku, taip pat kaltinamas dokumentų klastojimu, suklastotų dokumentų panaudojimu ir daugkartiniu neteisėtu valstybės sienos perėjimu.

I. G. ir V. S. už akių kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje su už šiuos nusikaltimus jau nuteistu Rusijos Federacijos piliečiu Nikolaj Filipčenko – tuomečiu Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu ypatingai svarbiems reikalams, nuo 2011 m. spalio iki 2014 m. pabaigos keliose užsienio valstybėse vykusių susitikimų su Lietuvos piliečiais metu, kurstė, verbavo šiuos asmenis šnipinėti prieš Lietuvos Respubliką – rinkti ir perduoti užsienio valstybės žvalgybos institucijai ją dominančią informaciją, dalyvavo tokios veiklos organizavime ir mokėdavo už gautą informaciją.

Bylos duomenimis, skirtingu metu ir atskirai vienas nuo kito šnipinėti buvo verbuojami keli Lietuvos piliečiai, kurie Rusijos Federacijos Federalinę saugumo tarnybą domino dėl anksčiau turėtos darbinės patirties ir turimų ryšių su buvusiais ir esamais įvairių Lietuvos institucijų tarnautojais. Jiems buvo duodamos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su Vadovybės apsaugos departamento darbuotojais, jų darbo organizavimu, kontaktine informacija, profesinėmis ir asmeninėmis charakteristikomis, taip pat – Vadovybės apsaugos departamento saugomų valstybės vadovų asmenine ir patalpų apsauga, tam naudojama technine įranga bei kita panašaus pobūdžio informacija.

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas galimybei gauti privačią, techninę ir kitokią informaciją apie tuometinės Lietuvos Respublikos Prezidentės asmeninę bei darbo, gyvenamųjų patalpų apsaugą, užmegzti ryšius su saugumo sistemas prižiūrinčiais pareigūnais. Juos buvo siekiama užverbuoti tikintis slapta Lietuvos Respublikos Prezidentūroje bei Lietuvos Respublikos Prezidentės gyvenamosiose patalpose įrengti pasiklausymo priemones.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamieji aktyviais veiksmais siekė gauti kuo išsamesnę informaciją apie tuometinius ir buvusius Valstybės saugumo departamento pareigūnus.

Siekdami gauti tokių žinių, kaltinamieji teikė jų verbuojamiems asmenims technines ir kitas priemones, konsultacijas, instrukcijas bei pinigines lėšas ryšio ir kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.

Bylos duomenimis, kaltinamasis I. G., vykdydamas nusikalstamas veikas, ne kartą naudojosi suklastotais asmens dokumentais vykdamas į užsienio valstybes susitikti su verbuojamais asmenimis.

Galimybė šiuos asmenis dėl nusikaltimų, kuriais Lietuvos valstybei padaryta didelės žalos, teisti už akių atsirado nuo 2017 m. spalio 26 d., kai buvo priimtos atitinkamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pataisos.

Rusijos pilietis Nikolaj Filipčenko įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl organizuotoje grupėje vykdyto šnipinėjimo prieš Lietuvos Respubliką, neteisėto valstybės sienos perėjimo, panaudojant suklastotus dokumentus, jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas konstatavo, kad Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypatingai svarbiems reikalams, papulkininkis Nikolaj Filipčenko Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos pavedimu šnipinėjo, duodamas Lietuvos piliečiams užduotis rinkti užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją ir tokią informaciją surinko.

Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai“

Lietuvos Respublikos Prezidentas 2019 m. lapkričio 14 d. dekretu Nikolaj Filipčenko suteikė malonę.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šnipinėjimo buvo pradėtas iš Valstybės saugumo departamento gavus Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymuose numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą. Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, aktyviai bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu bei užsienio valstybių teisėsaugos ir vidaus saugumo institucijomis.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra

2019.12.11; 14:15

Ukrainos slaptoji tarnyba SBU

Rusija Kryme, Sevastopolio mieste, sulaikė rusę moterį, kurią įtaria išdavyste dėl, kaip manoma, karinių paslapčių atskleidimo Ukrainai, penktadienį pranešė Federalinė saugumo tarnyba, skelbia „Reuters“.
 
Rusija Krymą aneksavo 2014 metais, Kijevas ir Vakarai šią teritoriją laiko Ukrainos dalimi. Maskva išleido daug pinigų Krymo integravimui į šalies teritoriją.
 
Federalinė saugumo tarnyba neįvardijo moters, tačiau pareiškime skelbė: „Ji buvo įdarbinta Ukrainos specialiųjų tarnybų ir tikslingai rinko įslaptintą karinę informaciją, vadovaujama Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinės žvalgybos valdybos“.
 
Kijevas kol kas nepateikė jokio su sulaikymu susijusio komentaro.
 
„Moteris buvo Sevastopolyje įsikūrusio Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno civilė darbuotoja“, – Rusijos naujienų agentūra RIA citavo įstatymų leidėją Dmitrijų Beliką.
 
Jei Rusijos teismas moterį pripažintų kalta, jei grėstų iki 20 metų kalėjimo, tai jau mažiausiai antras žmogus šį mėnesį, Rusijoje sulaikytas dėl šnipinėjimo Ukrainai.
 
Lapkričio 20 d. Federalinė saugumo tarnyba teigė Rostovo regione sulaikiusi Rusijos tarnautoją dėl įtarimų šnipinėjimu ir karinės informacijos tiekimu Ukrainai.
 
Išdavystės ir šnipinėjimo atvejais informacija dažnai būna įslaptinta, tad sulaikymų detalės nebūna visiškai atskleidžiamos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.30; 06:00

Turkijos pareigūnai rugsėjo viduryje sulaikė advokatą, bendradarbiavusį su Vokietijos ambasada Ankaroje. Tai trečiadienį pranešė Vokietijos savaitraštis „Spiegel“, remdamasis savo šaltiniais diplomatų sluoksniuose.
 
Diplomatinė atstovybė paprašė advokato paslaugų, kad gautų informacijos apie kelis Turkijos piliečius, kurie anksčiau paprašė prieglobsčio Vokietijoje. Teisininkas siuntė paklausimus Turkijos policijai ir prokuratūrai, kad sužinotų, ar šiems prieglobsčio prašytojams gresia baudžiamosios bylos, jeigu jie būtų deportuoti iš VFR. Gautus duomenis Vokietijos URM perduodavo Migracijos ir pabėgėlių reikalų žinybai.
 
„Spiegel“ žiniomis, Turkijos pareigūnai įtaria teisininką šnipinėjimu. Savo ruožtu Vokietija būgštauja, kad Turkijos valdžia gaus prieigą prie maždaug 50 pabėgėlių duomenų. Vokietijos URM pasmerkė turkų advokato sulaikymą ir pavadino šį žingsnį „nesuprantamu“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.21; 03:00

Lapkričio 4-ąją Kremlius šventė Nacionalinės vienybės dieną. Tądien Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai įteikė Draugystės ordiną Bulgarijos „Rusofila“ judėjimo lyderiui Nikolajui Malinovui (Николай Малинов).

Šis apdovanojimas nebūtų kritęs portalui slaptai.lt į akis, jei ne svarbi aplinkybė. Bulgarijoje šis vyras kaltinamas šnipinėjęs Rusijos labui.

Priekaištai dėl šnipinėjimo jam pateikti rugsėjo mėnesį. Tuomet Bulgarijos generalinis prokuroras Sotiras Cacarovas  teigė, kad, remiantis įslaptintu tyrimu, Malinovas ne tik bendradarbiavo su dviem Rusijos organizacijomis, bet joms pateikė ir valstybės paslaptį sudarančios informacijos. 

Visų pirma, omenyje turima „Dvigalvio erelio“ draugija, kuriai vadovauja Rusijos verslininkas Konstantinas Malofejevas, finansavęs, kaip įtariama,  antiukrainietiškas demonstracijas Kryme ir Rytų Ukrainoje.

Buvęs Bulgarijos parlamento narys Malinovas dažnai reiškė prorusiškas idėjas, jis palankiai įvertino Rusijos aneksuotą Krymą ir priešinosi Bulgarijos narystei NATO.

Teismas Malinovą paleido už užstatą. Jam buvo uždrausta išvykti iš šalies. Tačiau teisėjas vis tik padarė išimtį – leido jam išvykti iš Bulgarijos laikotarpiui nuo lapkričio 1 iki 5 dienos, kad galėtų dalyvauti Rusijos taikos fondo ir Tarptautinės slavų sąjungos renginiuose. Atvykęs į Rusiją Nikolajus Malinovas taip pat dalyvavo pokalbių laidoje per kanalą „Rusija 24“, apibūdindamas apdovanojimo įteikimą kaip reakciją į jam Bulgarijoje pateiktus kaltinimus.

Praėjusią savaitę tapo žinoma, kad Bulgarija paskelbė Rusijos ambasados ​​pirmąjį sekretorių persona non grata, taip pat atsisakė išduoti vizą Maskvos pasiūlytam kariniam atašė.

Beje, minėtas apdovanojimas įteikiamas už „ypatingus nuopelnus skatinant tautų taiką, draugystę, bendradarbiavimą ir abipusę pagarbą“.

Informacijos šaltinis – Svoboda.org

2019.11.06; 03:00

Iki atskiro sprendimo į orą nepakils nė vienas JAV vidaus reikalų departamento dronas. Tai yra per 800 skraidyklių, pranešė „Wall Street Journal“. Departamentas patvirtino atitinkamą sprendimą.
 
To priežastis yra susirūpinimas dėl Kinijos šnipinėjimo ir kibernetinių atakų. Visi Vidaus reikalų departamento flotilės dronai yra arba pagaminti Kinijoje, arba turi Kinijoje pagamintų dalių, rašo „Wall Street Journal“.
Bepilotė skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Sprendimą neleisti bepiločiams kilti į orą priėmė vidaus reikalų sekretorius Davidas Bernhardtas.
 
Dronai esą nebus naudojami, kol bus baigtas saugumo rizikų vertinimas. Išimtis daroma tik skraidyklėms, kurios šiuo metu pasitelkiamos esant ekstremaliai situacijai, pavyzdžiui, per gamtos stichijas ar gelbėjimo akcijas, sakoma departamento pranešime JAV technikos portalui „The Verge“.
 
Jungtinėse Valstijose dronai, be kita ko, naudojami kovai su miškų gaisrais, užtvankų stebėjimui ir žalos aplinkai įvertinimui.
 
Anot „Wall Street Journal“, pagrindinė sprendimo stabdyti dronų skrydžius priežastis yra susirūpinimas, kad skraidyklės gali būti panaudotos duomenų perdavimui, be kita ko, fiksuojant jautrią JAV infrastruktūrą.
 
Tai esą vėliau gali pasitarnauti kaip pagrindas kibernetinėms atakoms.
JAV jau daug metų kaltina Kiniją ekonominiu šnipinėjimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.01; 06:00

Marija Butina

Dabar, kai jūs skaitote šiuos žodžius, Marija Butina – jau Maskvoje. Rusijos sostinėje ją sutiko labai iškilmingai ir pagarbiai – kaip Rusijos didvyrę.

Marijos Butinos istorija – verta plunksnos. Kaip rašo „The Times“ apžvalgininkas Tomas Parfitas, ji buvo nuteista Amerikoje už šnipinėjimą. Ją suėmė 2018-ųjų metų liepos mėnesį. O tų pačių 2018-ųjų gruodį ji nuteista kalėti 18-a mėnesių viename iš Floridos valstijos kalėjimų.

Amerikos teisėsaugai ji neprisipažino dirbusi Rusijos žvalgybai. Ji tik prisipažino buvusi neregistruota užsienio agentė. JAV prokurorai skelbė štai tokį nuosprendį: trisdešimtmetė rusė nedirbo Rusijos žvalgybai, bent jau tokių faktų nenustatyta, tačiau ji sąmoningai atliko specifines žvalgybines užduotis, dominusias Kremlių.

Kaip tvirtinama FTB ataskaitose, M.Butina darė viską, kad turėtų įtakos toms amerikiečių institucijoms, kurios priimdavo svarbius sprendimus. Pavyzdžiui, reikalaudavo, kad amerikiečiams būtų palikta teisė turėti savigynai skirtų šaunamųjų ginklų.

JAV teisėsaugai taip pat žinoma, kad M.Butina nuolat bendravo su Aleksandru Toršinu, buvusiu Rusijos centrinio banko vadovo pavaduotoju, ir JAV Nacionalinės šaulių asociacijos vadovais, aktyviai rėmusiais amerikiečių teisę savigynai laikyti net stambaus kalibro šaunamuosius ginklus. Beje, toji Nacionalinė šaulių asociacija 30 milijonų dolerių skyrė Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkiminei kampanijai.

Trisdešimtetė M.Butina prispažino, pasak “The Times“, kad analizė, kurią ji rengdavo ir paskui perduodavo Toršinui, keliauja į Rusijos užsienio reikalų ministeriją. Ji apie tai žinojo. Bet ji kategoriškai neigė, kad susijusi su Federaline saugumo tarnyba (FSB) ar kokiomis nors kitomis Rusijos slaptosiomis tarnybomis.

Įdomu tai, kad į JAV mergina įvažiavo 2016-aisiais kaip studentė ir tuoj suskubo ieškoti kontaktų su įtakingomis JAV organizacijomis, sakykim, su JAV Nacionaline šaulių asociacija. Ji aktyviai dalyavo rinkiminėse D.Trampo kampanijose ir tuose renginiuose, kuriuose pirmuoju smuiku griežė konservatyvūs Amerikos aktyvistai. Viską, ką sužinodavo tuose susitikimuose, ji perduodavo Maskvai.

FTB specialusis agentas Kevinas Chelsonas mano: ji bandė turėti nuolatinį saugų ryšį tarp tų konservatyvių amerikiečių ir Rusijos vyriausybės.

Taip pat esama įtarimų, kad Rusija sulaikė Maskvoje buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną, apkaltindama jį šnipiėjimu, tik tam, kad galėtų, esant reikalui, jį iškeisti į M.Butiną ar kokį nors kitą JAV teritorijoje įkliuvusį savo agentą.

Parengta pagal „The Times“

2019.10.27; 05:00

Maskvos teismas ketvirtadienį nusprendė pratęsti amerikiečio Paulo Whelano, suimto praėjusių metų pabaigoje dėl kaltinimų šnipinėjimu JAV naudai, kardomąjį kalinimą dar dviem mėnesiais.
 
Posėdžio metu teisėjas paskelbė, kad P. Whelano suėmimas pratęsiamas iki gruodžio 29 dienos.
 
49 metų buvęs JAV jūrų pėstininkas P. Whelanas, kuris dar turi Airijos, Kanados ir Didžiosios Britanijos pilietybes, areštuotas Rusijoje praėjusių metų gruodį dėl tariamo šnipinėjimo. Tvirtinama, kad jis turėjo dokumentus su Rusijos valstybės paslaptimis.
 
Jei bus pripažintas kaltu, vyrui gresia iki 20 metų kalėjimo.
 
P. Whelanas kaltinimus neigia ir naujienų agentūrai AFP sakė manąs, kad yra laikomas kaip įkaitas galimam JAV ir Rusijos apsikeitimui belaisviais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.24; 16:22

Šnipnėjimo paslaptys. Espionagehistoryarchive.com
Seimas tęs įstatymo pataisų svarstymą, kuriomis būtų keičiamas Baudžiamojo kodekso straipsnis, detalizuojantis teisines prezidento galimybes suteikti malonę dėl šnipinėjimo nuteistiems asmenims.
 
Pataisų iniciatorius, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas teigia, kad pataisų reglamentavimas ne tik suteiks skaidrumo ir viešumo, bet ir detalizuos galimybę teisiniu keliu sugrąžinti užsienyje esančius lietuvius, nuteistus už šnipinėjimą.
 
Taip pat dar vienas iš projekto tikslų – šnipų apsikeitimo su kita valstybe galimybės sudarymas.
 
Visgi ne visi Seimo nariai su tokia iniciatyva sutinka. Anot konservatoriaus Arvydo Anušausko, tokios įstatymo pataisos perteklinės ir gali pakenkti Lietuvos žvalgybai. Pasak A. Anušausko, nė viena pasaulio valstybė nepripažįsta, kad užsienyje sulaikytas jos pilietis iš tikrųjų dirbo žvalgyboje.
 
„1. Projektas neatsižvelgia į tai, kad bet kurioje valstybėje nuteisti agentai gali būti apkaltinti ne tik „už šnipinėjimą“. 2. Apkaltinti „šnipinėjimu“, pvz., Rusijoje, nebūtinai gali būti tikri agentai. Gali būti tik „atpirkimo ožiai“ mainams. 3. Prezidento diskrecija teikti malonę neturi būti apribota. 4. Reiktų numatyti galimybę apsikeisti ir „nepiliečiais“, – feisbuko paskyroje rašė A. Anušauskas.
anusauskas_slaptai.lt
Arvydas Anušauskas. Vytauto Vsocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Rusijos URM sako, kad nieko nežino apie šnipų apsikeitimą, o pas mus norima įtvirtinti įstatymu, kad bet kuris nuteistas Rusijoje už šnipinėjimą yra tikras Lietuvos žvalgybos agentas. Tikras nesusipratimas. Tokio įstatymo nereikia, o mainai įmanomi ir be jo“, – rašė A. Anušauskas.
 
Anot parlamentaro Vytauto Bako, pataisos yra perteklinės. V. Bakas pabrėžia, kad jau dabar prezidentas gali be jokių ribojimų ar papildomų įstatymų suteikti malonę bet kuriam Lietuvos nuteistajam.
 
„Prezidentas jau dabar gali be jokių ribojimų ar papildomų įstatymų suteikti malonę bet kuriam Lietuvos nuteistajam, įskaitant ir tuos, kurie nuteisti už šnipinėjimą mūsų šalyje. Tą teisę prezidentui laiduoja Konstitucijos 84 str. 1 d. 23 p. (pagal jį prezidentas suteikia malonę nuteistiesiems) ir Baudžiamojo kodekso 79 str. (pagal jį prezidentas nustato malonės suteikimo tvarką). Pagal Konstituciją, Seimas ar kas kitas negali riboti šios išskirtinės prezidento teisės. Jei reikia suteikti pagalbą Lietuvos piliečiui, tai reikia nebijoti ir ją tiesiog suteikti, o ne vilkinti procesą registruojant perteklinius įstatymų projektus ir kuriant perteklines biurokratines procedūras“, – savo feisbuko paskyroje teigia V. Bakas.
 
Teikiamo projekto siūlymu, nuteistasis gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo, jeigu prezidentas patenkina jo malonės prašymą.
 
Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.
Taip pat siūloma nustatyti, kad malonė galėtų būti taikoma asmenims, nuteistiems už Baudžiamojo kodekso 119 straipsnyje įtvirtintos veikos padarymą, siekiant, susitarus su atitinkama užsienio valstybe, sugrąžinti į Lietuvos Respubliką toje užsienio valstybėje esantį (-ius) Lietuvos Respublikos pilietį (-ius), prieš kurį (-iuos) dėl to, kad jis (jie) veikė Lietuvos valstybės interesais, siekdamas (-i) prisidėti prie nacionalinio saugumo užtikrinimo, toje užsienio valstybėje vykdomas baudžiamasis persekiojimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.22; 07:26

KaPo – Estijos slaptoji tarnyba
Buvęs Estijos saugumo policijos (KaPo) darbuotojas Vladimiras Kulikovas, šių metų rugsėjo mėnesį nuteistas penkerius metus kalėti už bendradarbiavimą su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, neteko „Erelio kryžiaus ordino“.
 
Kaip praneša portalas ERR, atitinkamą įsaką KaPo teikimu pasirašė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
 
„Atimu iš V. Kulikovo pasižymėjimo ženklą – „Erelio kryžiaus ordino sidabrinį kryžių“, kuris jam buvo suteiktas 1998 metų vasario 9 d. Respublikos Prezidento sprendimu“, – sakoma dokumente.
 
V. Kulikovas buvo suimtas 2019 metų kovo pabaigoje, o kaltinamąjį nuosprendį jam Harju apskrities teismas paskelbė rugsėjo mėnesį. Buvęs KaPo pareigūnas buvo kaltinamas žvalgybine veikla prieš Estijos Respubliką, taip pat Estijai priešiškų ryšių užmezgimu ir palaikymu.
 
V. Kulikovas, kuris vieną kartą buvo pripažintas KaPo metų darbuotojų, pasitraukė iš tarnybos 2012 metais dėl darbe patirtos traumos, po to jis dirbo dziudo treneriu.
 
Jam buvo rekomenduota nesilankyti Rusijoje dėl galimo šios šalies specialiųjų tarnybų domėjimosi juo, bet V. Kulikovas vis dėlto nuvyko į Rusiją, kur specialiosios tarnybos ir užmezgė su juo kontaktą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.09; 05:30