NAUJIENŲ FILTRAS
M. Salvinis teigia, kad Europos Sąjungos fiskalinės taisyklės turėtų būti pakeistos, o ne laužomos
 
2019-05-24 11:56
Teismas sustabdė Kauno sporto halės rekonstrukciją: savivaldybė sprendimą skųs (1)
 
2019-05-24 11:55
G. Nausėda balsavo: I. Šimonytei linkiu išlikti savimi (10)
 
2019-05-24 11:49
„Girteka Logistics“ vadovas: Europa buvo pagrindinė augimo rinka
 
2019-05-24 11:44
 Kauno geležinkelio tunelį aplankė rekordinis skaičius lankytojų
 
2019-05-24 11:43
Šį sezoną kopiant į Everestą jau žuvo šeši žmonės
 
2019-05-24 11:42
Suomija nerimauja, kad JAV sankcijos paveiks jų energetikos kompaniją „Fortum“
 
2019-05-24 11:32
Gegužę nuvylė euro zonos verslo augimas (2)
 
2019-05-24 11:17
Į Lietuvą neįleista beveik 4 mln. nesaugių medicinos priemonių
 
2019-05-24 11:11
A. Juozaitis nusivylė V. Radžvilu: ragina į EP rinkti N. Puteikį (3)
 
2019-05-24 11:08
Nuomonės dėl krizės išsiskyrė: I. Šimonytė nieko nekeistų, G. Nausėda būtų pasukęs kitu keliu (1)
 
2019-05-24 11:07
Th. May penktadienį turėtų paskelbti savo atsistatydinimo datą (2)
 
2019-05-24 11:00
Valdantieji siūlo nustatyti parduotuvių darbo ribojimą per šventes
 
2019-05-24 10:49
Prekybos karas smogė Vokietijos gamybai ir paslaugoms (1)
 
2019-05-24 10:47
Teisme – buvę apsaugos bendrovės vadovai, įtariami beveik 700 tūkst. eurų pasisavinimu
 
2019-05-24 10:45
Kauno viešosios erdvės praturtėjo nauju menininko V. Jako kūriniu (2)
 
2019-05-24 10:33
Čekijos premjero A. Babišo partijai ANO prognozuojama daugiausiai balsų EP rinkimuose
 
2019-05-24 10:29
Rašytojų sąjunga – prieš P. Cvirkos paminklo nukėlimą Vilniuje (1)
 
2019-05-24 10:27
JAV pateikė naujus kaltinimus J. Assange’ui (1)
 
2019-05-24 10:10
Notariato veiklos kainodara turėtų nudžiuginti jaunas šeimas
 
2019-05-24 10:08
Per keturias išankstinio balsavimo dienas pilietinę valią pareiškė 5,78 proc. rinkėjų
 
2019-05-24 10:08
L. Linkevičius susitikime su ambasadoriumi: Lietuva palaiko Sakartvelo siekį integruotis į ES ir NATO (2)
 
2019-05-24 10:05
ECB teko mokytis iš savo klaidų
 
2019-05-24 09:55
VRK primena apie agitaciją socialiniuose tinkluose
 
2019-05-24 09:49
RODYTI DAUGIAU
© 2019, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti ar kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama. Privatumo politika
 
JAV teisingumo departamentas apkaltino J. Assange’ą pažeidus JAV šnipinėjimo įstatymą, kai 2010 metais jis paviešino slaptus JAV karinius dokumentus apie karus Afganistane ir Irake. Tarp 17 naujų pareikštų kaltinimų yra kaltinimai pakursčius tuometę JAV kariuomenės žvalgybos analitikę Chelsea Manning pavogti slaptus JAV duomenis ir padėjus jai tai padaryti ir kaltinimai beatodairiškai paviešinus įslaptintą informaciją.
 
Teisingumo departamentas atmeta J. Assange’o tvirtinimą, kad jis paprasčiausiai paskelbė duomenis, kuriuos gavo iš Ch. Manning. Remiantis naujais kaltinimais, A. Assange’as susimokė su Ch. Manning, kad būtų pavogta šimtai tūkstančių slaptų duomenų, siekiant „pakenkti JAV arba siekiant naudos užsienio šaliai“.
 
J. Assange’as šiuo metu yra Didžiosios Britanijos kalėjime ir, jei būtų išduotas JAV ir ten nuteistas, jam galėtų grėsti dešimtmečiai kalėjime.
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
 
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
 
2019.05.24; 12:10

Britų žvalgybos būstinė
Irano teismas nuteisė šalies pilietį 10 metų kalėti už šnipinėjimą Didžiosios Britanijos naudai. Tai pirmadienį pareiškė oficialus Irano teisingumo ministerijos atstovas Gholamhosseinas Esmaili.

„Iranietis, vadovavęs Britų tarybos (British Council) Irano skyriaus veiklai ir bendradarbiavęs su Didžiosios Britanijos žvalgyba, buvo suimtas. Jis prisipažino ir buvo nuteistas 10 metų kalėti“, – cituoja pareigūną naujienų agentūra „Fars“. Gh. Esmaili taip pat teigė, jog nuteistasis Britų taryboje planavo kultūrinius ir visuomeninius renginius, „prižiūrimas Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų“.

Tačiau Teisingumo ministerijos atstovas nepranešė nuteistojo vardo ir neatskleidė jo sulaikymo aplinkybių.

Britų tarybos būstinė yra Londone. Organizacija plėtoja Jungtinės Karalystės ir kitų šalių bendradarbiavimą švietimo, kultūros ir meno srityse. Jos filialas veikė Irane iki 2009 metų, kai buvo uždarytas dėl konflikto su šios šalies valdžia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 15:15

Rusijos teismas nuteisė norvegą F. Bergą 14 metų kalėti už šnipinėjimą. EPA-ELTA nuotr.
Antradienį Maskvos teismas pripažino 63 metų Norvegijos pilietį Frodę Bergą kaltu dėl šnipinėjimo ir nuteisė jį 14 metų kalėti griežtojo režimo kolonijoje, praneša BBC.

Norvegas savo kaltės nepripažino. Teismo procesas prasidėjo balandžio 2 d. Posėdžiai vyko už uždarų durų.

F. Bergo advokatas naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad gynyba neskųs teismo sprendimo, nes jo klientas ketina prašyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino malonės, ir apeliacijos procesas tik vilkintų laiką. 

Balandžio 9 d. per susitikimą su Norvegijos premjere Erna Solberg Sankt Peterburge vykusio Arkties forumo kuluaruose V. Putinas pasiūlė palaukti teismo sprendimo: „Vėliau pažiūrėsime, ką galima padaryti“.

Į Norvegijos žurnalistų klausimą, ar F. Bergui gali būti suteikta malonė, Rusijos prezidentas atsakė: „Klausykite, pasigailėti galima nuteisto žmogaus. Jis dar nenuteistas“.

F. Bergas gyveno Kirkeneso miestelyje, už 8 kilometrų nuo Norvegijos ir Rusijos sienos. Iki išėjimo į pensiją jis dirbo pasienio komisariate, atsakingame už pasienio konfliktų ir incidentų sureguliavimą. 

Vyras ne kartą lankėsi Rusijoje ir skelbė socialiniuose tinkluose kelionių nuotraukas. Rusijos specialiosios tarnybos jį sulaikė 2017 metų gruodžio 5 d. prie „Metropolio“ viešbučio Maskvoje.

Kaip pareiškė prokurorė Milana Digajeva, F. Bergas „rinko informaciją apie Rusijos karinio jūrų laivyno atominius povandeninius laivus, kurią gaudavo iš Rusijos karinės įmonės darbuotojo, kontroliuojamo specialiųjų tarnybų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.16; 15:52

Lietuvos rusakalbiai patiria spaudimą, o Vilnius skatina antirusišką isteriją, dirbtinai kuriamą persekiojimą ir kursto baimės atmosferą rusiškai kalbančių Lietuvos gyventojų bendruomenėse, todėl turėtų įsikišti tarptautinės organizacijos, aiškina Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė spaudai Marija Zacharova.

„Ryžtingai smerkiame Lietuvoje kylančią policinę savivalę. Tai pasireiškia Lietuvos rusakalbių spaudimu vidaus politinės konjunktūros labui. Raginame tarptautines struktūras atkreipti dėmesį į nerimą keliančią situaciją, susidariusią šioje Europos valstybėje“, – pareiškė M. Zacharova.

Pasak Rusijos URM atstovės, „nelojalumo“ ir „Kremliaus agento“ etiketes bandoma kabinti ir neva garbingiems visuomenininkams, kaip Lietuvos rusakalbių mokyklų asociacijos vadovė, istorijos mokytoja Ela Kanaitė, kurios įrašai feisbuke sukėlė pasipiktinimą – E. Kanaitė dalijosi Kremliaus propagandinių ruporų platinamomis melagingomis naujienomis.

Ji buvo įtraukta į 2015 m. Valstybės saugumo departamento (VSD) Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą ir buvo oficialiai apdovanota tuometinio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo.

Taip pat Rusijos URM atstovė susirūpino ir vieno iš Socialistinio liaudies fronto, kurio buvęs lyderis Algirdas Paleckis įtariamas šnipinėjimu Rusijos naudai, valdybos nario Pavelo Ževžikovo namuose ir darbo vietoje vykdytomis kratomis bei apklausomis.

Be to, M. Zacharova tikina, kad tokį neva atstumiantį Lietuvos elgesį be jokio pagrindo yra priversti kentėti ir rusakalbiai Lietuvos jaunuoliai.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.16; 06:52

Ketvirtadienį Švedijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo situaciją dėl vieno iš Rusijos diplomatų, kuris įtariamas šnipinėjimu.

„Švedijos URM iškvietė Rusijos ambasadorių dėl vieno iš diplomatų veiklos. Ministerija šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiauja su Švedijos saugumo tarnyba“, – pareiškė naujienų agentūrai „RIA Novosti“ Švedijos užsienio politikos žinybos atstovas.

Jis atsisakė suteikti išsamesnės informacijos.

Kaip anksčiau pranešė leidinys „Dagens Nyheter“, trečiadienį Švedijos URM iškvietė Rusijos ambasadorių Viktorą Tatarincevą ir pareikalavo, kad vienas iš diplomatų paliktų šalį. 

Pasak laikraščio šaltinio, Rusijos diplomatinės misijos atstovas susijęs su 46 metų amžiaus Švedijos piliečiu, kuris buvo sulaikytas vasario mėnesį, įtarus jį žvalgybos duomenų rinkimu Rusijai.

Gautomis žiniomis, įtariamasis neigia savo kaltę. Vyras, įtariamas neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją, buvo sulaikytas per susitikimą restorane Stokholmo centre. Švedijos saugumo policijos (SAPO) pareigūnų nuomone, jį užverbavo Rusijos specialiųjų tarnybų agentas, dirbęs diplomatinėje priedangoje. Spėjama, kad sulaikytasis šnipinėjo bent jau nuo 2017 metų. Jeigu jo kaltė bus įrodyta, jam gresia nuo šešių mėnesių iki ketverių metų kalėjimo.

Vyras dirbo Švedijoje aukštųjų technologijų srityje su informacija, kuri, pasak SAPO atstovų, domina užsienio šalių žvalgybininkus. Kaip praneša leidinys „Dagens Nyheter“, jis turi keturis vaikus, gimė Švedijoje ir yra jos pilietis.

Švedijos URM atstovas Patricas Nilssonas patvirtino informaciją apie Rusijos ambasadoriaus V. Tatarincevo iškvietimą, bet nepatikslino, apie ką konkrečiai buvo kalbama susitikimo metu.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.15; 09:30

Penktadienį Švedijos prokuratūra kreipėsi į Stokholmo apygardos teismą, prašydama leisti suimti žmogų, įtariamą šnipinėjimu Rusijos naudai. Tai pranešė žinybos atstovai.

„Prokuroras prašo leisti suimti vasario 27 d. sulaikytą žmogų, įtariamą neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją. Posėdžio dėl kardomosios priemonės datą paskirs Stokholmo apygardos teismas“, – sakoma pranešime.

45 metų vyras, įtariamas „neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją“, buvo sulaikytas per susitikimą restorane Stokholmo centre. Švedijos saugumo policijos (SAPO) pareigūnų nuomone, jį užverbavo Rusijos specialiųjų tarnybų agentas, „dirbęs diplomatinėje priedangoje“. Spėjama, kad sulaikytasis šnipinėjo bent jau nuo 2017 metų.

Vyras dirba Švedijoje aukštųjų technologijų srityje su informacija, kuri, pasak SAPO atstovų, domina užsienio šalių žvalgybininkus. Kaip praneša leidinys „Dagens Nyheter“, jis turi keturis vaikus, gimė Švedijoje ir yra jos pilietis.

Vyras turi savo bendrovę, kuri rengia informacijos perdavimo modeliavimo, mobiliųjų telefonų programavimo ir kompiuterių virusų modeliavimo projektus. Be to, jis dirbo mokslinį darbą ir skelbė straipsnius mokslo žurnaluose. Anksčiau buvo nuteistas lygtinai už užpuolimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.03; 09:00

Švedijos sostinėje Stokholme sučiuptas spėjamas Rusijos šnipas. Tai yra asmuo, kurį, kaip įtariama, užverbavo po diplomatine priedanga Švedijoje dirbantis rusų žvalgybos karininkas, trečiadienį pranešė Švedijos saugumo policija.

Asmuo antradienio vakarą sulaikytas Stokholmo centre. Kol kas neskelbiama, ar tai vyras, ar moteris. Nežinoma ir asmens tautybė.

Saugumo policijos duomenimis, asmuo dirba Švedijos aukštųjų technologijų srityje ir čia vykdo užduotis, kurios domina užsienio žvalgybas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.28; 02:30

Turkijos teismas penktadienį patvirtino kaltinimus šnipinėjimu ir bandymu nuversti vyriausybę Jungtinių Valstijų konsulato Stambule darbuotojui, praneša valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

Metinas Topuzas, dirbantis su JAV narkotikų kontrolės agentūra, yra kaltinamas palaikant ryšius su JAV gyvenančiu Fethullah Gulenu. Ankara kaltina F. Guleną organizavus nepavykusį 2016 m. valstybės perversmą, tačiau jis kaltinimus neigia.

Stambulo teismas, patvirtinęs prokurorų gruodį iškeltus kaltinimus, nurodė M. Topuzą ir toliau laikyti kalėjime, skelbia Anatolijos agentūra. M. Topuzas yra sulaikytas jau nuo 2017 m. rugsėjo.

Kaltinamo M. Topuzo teismo procesas prasidės kovo 26 d., o pirmasis posėdis truks 3 dienas. Jei M. Topuzas bus pripažintas kaltu, jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.

Konsulato darbuotojas yra įtariamas palaikius ryšį su buvusiais policijos pareigūnais ir iš Turkijos pabėgusiu prokuroru, siejamais su F. Guleno judėjimu.

Agentūra pridūrė, kad pateiktuose kaltinimuose teigiama, jog M. Topuzas palaikė ryšius su policijos pareigūnais, minimais 2013 m. valdžios pareigūnų korupcijos tyrime. Savo ruožtu, Ankara tvirtina, kad 2013 m. korupcijos tyrimas yra F. Guleno judėjimo organizuoto perversmo dalis.

Informacijos šaltinis ELTA

2019-02-02

Kinijos užsienio reikalų ministerija (URM) paragino valstybes užbaigti „prasimanymus“ apie „Huawei“ po to, kai vienas Lenkijos pareigūnas pareiškė, kad jo šalis gali apriboti „Huawei“ įrenginių naudojimą viešajame sektoriuje po vieno iš „Huawei“ darbuotojų sulaikymo Lenkijoje dėl galimo šnipinėjimo, informuoja „Reuters“.

„Huawei“, didžiausia pasaulyje telekomunikacijų įrangos gamintoja, Vakaruose susiduria su augančiu nepasitikėjimu dėl bendrovės ryšių su Kinijos vyriausybe ir Jungtinių Valstijų kaltinimų, esą „Huawei“ įrenginiai gali būti Pekino naudojami kaip šnipinėjimo įrankis.

Kol kas nėra konkrečių šnipinėjimo įrodymų, o „Huawei“ visus kaltinimus neigia, tačiau kelios Vakarų valstybės jau apribojo „Huawei“ prieigą prie jų rinkų.

Lenkija penktadienį sulaikė kiną „Huawei“ darbuotoją ir buvusį Lenkijos saugumo tarnybų darbuotojų dėl šnipinėjimo.

Sekmadienį Lenkijos vyriausybės pareigūnas, atsakingas už kibernetinį saugumą, Karolis Okonskis „Reuters“ tikino, kad „skubotos priemonės“ prieš „Huawei“ po darbuotojo sulaikymo nebuvo priimtos, tačiau bendrovės įrenginių naudojimas valstybinėse institucijose gali būti peržvelgtas.

Kinijos URM atstovė Hua Chunying, atsakydama į Lenkijos pareigūno komentarus, teigė, esą Kinija tikisi, kad Lenkija dirbs kartu su Pekinu kuriant tarpusavio pasitikėjimą ir išlaikant gerus santykius.

Hua Chunying teigimu, „tam tikri žmonės“ propaguoja nepagrįstus saugumo kaltinimus, siekdami „apriboti ir visiškai sustabdyti Kinijos technologijų įmonių plėtrą užsienyje“.

„Raginame visas su įvykiais susijusias šalis užbaigti prasimanymus ir nepagrįstus „Huawei“ ir kitų Kinijos bendrovių apribojimus, kuriant teisingą, gerą ir teisėtą aplinką investicijoms ir šalių įmonių bendradarbiavimui“, – sakė URM atstovė.

„Neva saugumo užtikrinimo priežasčių naudojimas ribojant normalų įmonių bendradarbiavimą galiausiai neigiamai paveiks pačios šalies interesus“, – pridūrė ji.

Siekdama atsitraukti nuo incidento, „Huawei“ šeštadienį pranešė atleidusi Lenkijoje sulaikytą darbuotoją Wang Weijingą, pridurdama, neva jo veiksmai „niekaip nesusiję su įmone“.

Wang Weijingo „LinkedIn“ profilyje nurodoma, kad darbuotojas „Huawei“ Lenkijoje dirbo nuo 2011 m. Anksčiau Wang Weijingas yra dirbęs Kinijos generalinio konsulo atašė Gdanske.

Lenkijos saugumo tarnybų atstovas patikino, kad kaltinimai yra susiję su vieno žmogaus veiksmais, o ne pačia įmone „Huawei“.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Joachimas Brudzinskis paragino ES ir NATO parengti bendrą poziciją, kuri nusakys organizacijų požiūrį į „Huawei“ ir galimybę nutraukti bendrovės prieigą prie jų rinkų.

Pernai rugpjūtį Donaldas Trumpas pasirašė įsakymą, kuriuo uždraudžia JAV vyriausybės institucijoms naudoti „Huawei“ įrangą. D. Trumpas ne kartą tikino svarstantis galimybę prezidento dekretu uždrausti „Huawei“ įrenginių naudojimą visose Jungtinių Valstijų įmonėse.

Australija ir Naujoji Zelandija taip pat uždraudė „Huawei“ statyti 5G mobiliojo ryšio tinklus šalyse dėl galimų įmonės ryšių su Pekinu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.15; 05:30

Buvęs Izraelio energetikos ir infrastruktūros ministras Gonenas Segevas pagal susitarimo su tyrėjais sąlygas turės praleisti 11 metų kalėjime už šnipinėjimą Irano naudai. Tai trečiadienį pranešė laikraštis „The Jerusalem Post“.

Izraelio žvalgybos MOSSAD ženklas

„Pagal susitarimą pripažinti kaltę, kurį sudarė G. Segevo advokatai ir prokuratūra, jis praleis kalėjime 11 metų“, – rašo leidinys.

G. Segevas buvo suimtas 2018 metų gegužę. Jis kaltinamas perdavęs Iranui konfidencialios informacijos apie energetikos šaką ir objektus, susijusius su nacionaliniu saugumu.

Izraelio žvalgybos duomenimis, G. Segevas pirmą kartą susitiko su Irano specialiųjų tarnybų atstovais Nigerijoje 2012 metais. Jis taip pat du kartus slapta lankėsi Irane ir bendravo su iraniečiais įvairiose šalyse. 

Anksčiau G. Segevas buvo nuteistas už dokumentų klastojimą, narkotikų kontrabandą ir sukčiavimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.09; 16:60

Rusijos pareigūnų šnipinėjimu kaltinamas Paulas Whelanas nusiuntė pagalbos prašymus visų šalių, kurių pilietis jis yra, ambasadoms. Tai penktadienį pranešė Airijos televizijos kanalas RTE.

Gautomis žiniomis, omenyje turimos JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados ir Airijos ambasados.

Penktadienio rytą buvo pranešta, kad P. Whelanas yra ne tik JAV, bet ir Didžiosios Britanijos pilietis. Vakarop žiniasklaida informavo, kad jis taip pat turi Kanados ir Airijos pasus.

Pirmadienį Rusijos federalinė saugumo tarnyba pranešė apie P. Whelano sulaikymą Maskvoje gruodžio 28 d. Jam iškelta baudžiamoji byla pagal RF baudžiamojo kodekso 276-ąjį straipsnį (šnipinėjimas). Amerikiečiui gresia 10-20 metų kalėjimo.

Ketvirtadienį Rusijos pareigūnai oficialiai pateikė P. Whelanui kaltinimą šnipinėjimu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.05; 02:30

Rusijos pareigūnai pateikė Maskvoje sulaikytam amerikiečiui Paului Whelanui kaltinimą šnipinėjimu. Tai ketvirtadienį naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė informuotas šaltinis.

Buvęs JAV jūrų pėstininkas P. Whelanas. EPA-ELTA nuotr.

„Kaltinimas pateiktas. P. Whelanas jo nepripažįsta“, – sakė agentūros pašnekovas.

Vėliau advokatas Vladimiras Žerebenkovas informavo, kad P. Whelanui taikoma kardomoji priemonė apskųsta. „Šiandien paštu išsiunčiau apeliacinį skundą, kuriame prašau Maskvos miesto teismą panaikinti sprendimą dėl P. Whelano suėmimo ir paskirti jam kitą kardomąją priemonę – paleidimą už užstatą“, – pareiškė advokatas.

Pasak V. Žerebenkovo, Maskvos Lefortovo teismas gruodžio 29 d. leido suimti JAV pilietį iki vasario 28 d.

Pirmadienį Rusijos federalinė saugumo tarnyba pranešė apie P. Whelano sulaikymą Maskvoje gruodžio 28 d. Jam iškelta baudžiamoji byla pagal RF baudžiamojo kodekso 276-ąjį straipsnį (šnipinėjimas). Amerikiečiui gresia 10-20 metų kalėjimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.04; 03:00

Maskvoje sulaikytas šnipinėjimu įtariamas amerikietis Paulas Whelanas buvo aktyvus Rusijos socialiniuose tinkluose. Tai trečiadienį reportaže iš Mičigano valstijos pranešė televizijos kanalas CNN.

Buvęs JAV jūrų pėstininkas P. Whelanas. EPA-ELTA nuotr.

Jo duomenimis, 48 metų P. Whelanas, dirbęs direktoriumi saugumo klausimais automobilių atsarginių dalių tiekimo bendrovėje „BorgWarner“, kurios būstinė yra Obern Hilse (Mičigano valstija), naudojosi Rusijos socialiniais tinklais pastaruosius 13 metų, jo paskyroje – 70 draugų. Pasak CNN, amerikietis pirmą kartą apsilankė Maskvoje 2006 metais.

Jo jaunystė praėjo šaltojo karo laikotarpiu, bet po apsilankymo Maskvoje vyras susidomėjo Rusija ir išmoko rusų kalbą, sakoma reportaže.

Pirmadienį Federalinė saugumo tarnyba pranešė apie P. Whelano sulaikymą Maskvoje gruodžio 28 d. Jam iškelta baudžiamoji byla pagal RF baudžiamojo kodekso 276-ąjį straipsnį (šnipinėjimas). Amerikiečiui gresia 10-20 metų kalėjimo.

Trečiadienį JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo pareiškė, kad Jungtinės Valstijos tikisi gauti iš Rusijos daugiau informacijos, kodėl Rusijos Federalinė saugumo tarnyba sulaikė buvusį Amerikos jūrų pėstininką.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.03; 02:00

JAV tikisi gauti iš Rusijos daugiau informacijos, kodėl Federalinė saugumo tarnyba sulaikė buvusį Amerikos jūrų pėstininką. Tai trečiadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo, praneša BBC.

Paulas Whelanas. EPA-ELTA nuotr.

„Mes aiškiai išsakėme Rusijai savo viltį daugiau sužinoti apie kaltinimus, suprasti, kuo jis kaltinamas. Ir jeigu sulaikymas nepagrįstas, mes pareikalausime tučtuojau jį paleisti“, – sakė žurnalistams M. Pompeo.

Anot jo, Vašingtonas tikisi, kad konsulato darbuotojai jau artimiausiomis valandomis galės susitikti su amerikiečiu.

Gruodžio 31 d. Federalinė saugumo tarnyba pranešė, kad gruodžio 28 d. „šnipinėjimo akcijos metu“ buvo sulaikytas JAV pilietis Paulas Whelanas. Jam iškelta baudžiamoji byla pagal RF baudžiamojo kodekso 276-ąjį straipsnį (šnipinėjimas).

Kitą dieną jo brolis Davidas Whelanas žurnalistams papasakojo, kad Paulas išvyko į Rusiją dalyvauti savo draugo vestuvėse.

D. Whelanas taip pat pranešė, kad Paulas anksčiau tarnavo JAV jūrų pėstininkų daliniuose, bet vėliau išėjo į atsargą. Anot jo, Paulas ne kartą lankėsi Rusijoje nuo 2007 metų kaip turistas ir kaip konsultacinės kompanijos „Kelly Services“ darbuotojas, bet visi jo vizitai buvo trumpalaikiai.

48 metų amžiaus P. Whelanas išskrido į Rusiją gruodžio 22 d. Pastarąjį kartą jo šeima bendravo su juo gruodžio 28-ąją, vestuvių išvakarėse. Apie jo sulaikymą artimieji sužinojo iš žiniasklaidos.

Laikraščio „The Washington Post“ duomenimis, P. Whelanas pradėjo tarnybą armijoje 1994 metais, dalyvavo kampanijoje Irake, bet 2008 metais buvo atleistas iš ginkluotųjų pajėgų už vagystę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.03; 03:00

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje patvirtino, kad buvęs Socialistinio liaudies fronto pirmininkas Algirdas Paleckis yra suimtas.

Valerijus Ivanovas. Gedimino Žilinsko (ELTA) nuotr.

Pasak jo, dėl tų pačių priežasčių, kodėl buvo sulaikytas A. Paleckis, yra suimta ir daugiau žmonių. 

Algirdas Paleckis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

ELTA primena, kad antradienį Vilniuje sulaikytas buvęs organizacijos „Jedinstvo“ lyderis, Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas.

Policijos generalinio komisaro Lino Pernavo teigimu, jis sulaikytas dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo.

ELTA inform.

2018.12.19; 19:26

Imdamasi atsakomųjų veiksmų, Rusija iš šalies išsiuntė Slovakijos diplomatą, ketvirtadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Tokio žingsnio Rusija ėmėsi po to, kai Slovakija iš šalies išsiuntė Rusijos diplomatą, kaltindama jį šnipinėjimu.

Praėjusią savaitę Slovakijos ministras pirmininkas Peteris Pellegrinis pranešė, kad jo šalis išsiuntė Rusijos diplomatą, nes jis „vykdė žvalgybinę veiklą prieš Slovakiją ir NATO.“

„Nedraugiški veiksmai visada iššaukia proporcingas atsakomąsias priemones“, – ketvirtadienį sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Atstovė tvirtino, kad, prieš imdamasi veiksmų, Slovakija turėjo pranešti Rusijai apie šnipinėjimą. 

„Apgailestaujame dėl šio nedraugiško Slovakijos žingsnio, kuris prieštarauja mūsų dvišalių santykių tradicijoms“, – teigė M. Zacharova.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.14; 02:00

Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.

Joe Hoft

Štai sąrašas: 10 svarbiausių nusikaltimų, kuriuos padarė korumpuota ir tarnybine padėtimi piktnaudžiaujanti Muellerio tiriančioji ir teisinė komanda!

Korumpuota ir tarnybine padėtimi piktnaudžiaujanti Muellerio operatyvininkų iš FTB ir Teisingumo departamento klika dalyvavo gausiuose korumpuotuose ir kriminaliniuose veiksmuose. Jau seniai reikėjo užversti šį siaubingą puslapį JAV istorijoje ir niekšus areštuoti. Pateikiame mažiausiai 10 didžiausių nusikaltimų, įvykdytų Muellerio komandos.

Muellerio atliekamas tyrimas yra kriminalinis, korumpuotas ir, kas svarbiausia, antikonstitucinis. Balandį mes pateikėme mažiausiai 10 priežasčių, kodėl jis yra antikonstitucinis. Dabar pateikiame 10 konkrečių nusikaltimų, įvykdytų šios klikos.

specialiojo prokuroro Rosensteino potvarkis apibrėžia sąmokslą kaip nusikaltimą, tačiau tokio apibrėžimo nėra JAV konstitucijoje.

Prieš daugiau nei metus, kai Muelleris iškėlė pirmuosius kaltinimus buvusiam prezidento Trumpo kampanijos vadovui Paului Manafortui, „FOX News“ Greggas Jarrettas rašė, kad Muelleris turi užduotį atrasti teisėje neegzistuojantį nusikaltimą. Tai yra teisinė neįmanomybė. Jis yra paprašytas padaryti tai, kas yra akivaizdžiai neįvykdoma, nes įstatymo nustatytame kodekse nėra tokio dalyko, kaip sąmokslo su užsienio šalimis nusikaltimas.

Polas Manafortas. EPA-ELTA nuotr.

Jarretas iki šiol parašė patį glausčiausią straipsnį apie Trumpo-Rusijos sąmokslo tyrimą. Pranešime Jarretas pateikė daug itin šokiruojančių teiginių, bet nė vienas nepranoko fakto, kad visas tyrimas yra neteisėtas. Jarretas konstatavo, kad toks nusikaltimas, kaip „sąmokslas“ Amerikos įstatymų kodekse neegzistuoja, išskyrus nepasitikėjimo dalykus.

„Nėra nieko nusikalstama kalbėtis su rusais. Nėra taip, kad žiniasklaida tai kada nors suprastų. Ji nė karto nesugebėjo nurodyti nors vieną įstatymą, kuris „sąmokslavimą“ su užsienio šalimis politinės kampanijos metu padarytų nusikalstamu, greičiausiai dėl to, kad toks neegzistuoja kriminaliniame kodekse.“

Kadangi nusikaltimo nebuvo, nebuvo ir jokios teisinės priežasties Muellerio tyrimui iš pat pradžių. Kiekvienas veiksmas ir poelgis, kiekviena kriminalinė veika nuo tada, kai buvo atlikta (ir daugelis iki tol atliktų veiksmų) yra kriminalinė priklausomai nuo pradėto pirmojo tyrimo būdo.

Gregg Jarrett

Gregg Jarrett

✔@GreggJarrett

Unethical Mueller, in his court filing, admits that Rosenstein’s order appointing him was intentionally vague. This violates the special counsel law that requires a specific statement of facts to be investigated. Rosenstein and Muller colluded to break the law and should resign

28.7K

4:07 PM – Apr 3, 2018

(Neetiškasis Muelleris, pildydamas teismo raštą, pripažino, kad Rosensteino potvarkio jį paskirti priežastys yra neaiškios. Tai pažeidžia specialų kodekso įstatymą, kuris reikalauja tikslaus apibrėžimo faktų, kurie turės būti tiriami. Rosensteinas ir Muelleris susimokė pažeisti įstatymą, ir todėl turi atsistatydinti).

Muellerio tyrimas peržengia specialiojo prokuroro įstatymo ribas, kuris reikalauja, kad specialiojo prokuroro tyrimų sritis būtų aiškiai apibrėžta. Rosensteinas sukūrė ypatingąjį įstatymą su tokiomis plačiomis galimybėmis, kurių šis įstatymas nepalaiko.

Paulas Manafortas pateikė ieškinį Teisingumo departamentui, Muelleriui ir Rosensteinui, nes to, ką jie daro, nepalaiko JAV įstatymai, kaip aukščiau yra pažymėjęs Jarretas. Manaforto bylos 33 paragrafe buvo liudijama, kad suktojo Rosensteino pastatytas specialusis prokuroras suktam ir nusikaltėliškam Muelleriui suteikė galias, kurių įstatymas neleidžia.

„Bet Paskyrimo Įsakymo paragrafas (b) (ii) pretenduoja suteikti ponui Muelleriui galią toliau vykdyti tyrimą ir įtraukti į baudžiamąją atsakomybę „bet kurią medžiagą, kuri iškyla ar gali iškilti tiesiogiai vykstant tyrimui“. Toks oficialus galių suteikimas nėra nustatytas Teisingumo departamento specialiojo prokuroro nuostatuose. Tai nėra „ypatingas faktinis pareiškimas apie dalykus, kuriuos reikėtų tirti“. Taip pat tai nėra papildoma galia nukreipti pastangas sutrukdyti arba pastoti kelią tyrimui pagal 28 C.F.R. § 600.4(a).“

Po to, kai Muelleris ir Rosensteinas pateikė teismui dokumentą, Greggas Jarretas tviteryje pareiškė, kad tai yra dar vienas patvirtinimas, kad Muellerio tyrimas yra antikonstitucinis.

Manaforto pastangos sustabdyti tyrimą buvo galų gale panaikintos „Obamos teisėjo“, korumpuoto Amy Bermano Jacksono.

Muelleris sutiko užimti specialiojo prokuroro poziciją žinodamas apie interesų konfliktą.

2017 metų balandį Greggas Jarretas kvietė Muellerį atsistatydinti teigdamas, kad specialusis prokuroras patekęs į didžiausią interesų konfliktą.

Ankstesnėje „FOX News“ skiltyje Jarretas konstatavo:

„“The Washington Post“ pranešė, kad Robertas Muelleris šiuo metu atlieka tyrimą prezidentą Trumpą pažeidus teisingumą, nagrinėdamas ne tik tariamus prezidento žodžius Jamesui Comey per jų vasario susitikimą, bet ir FTB direktoriaus atleidimą.

FTB ir antrankiai

Jei tai tiesa, įvykių eiga argumentą, kad Muelleris negali būti specialiuoju prokuroru, daro dar labiau įtikinamą. Jis patekęs į didžiulį interesų konfliktą.

Specialiojo prokuroro įstatymas aiškiai draudžia Muelleriui atlikti pareigą, jei jis „turi asmeninių ryšių su nors vienu asmeniu, iš esmės įsitraukusiu į tyrimą arba baudžiamąjį persekiojimą“. Teiginys yra privalomas. Jis pats save „diskvalifikuos“. Comey iš esmės įsitraukęs į bylą. Iš tiesų jis yra pagrindinis liudytojas.

Abu vyrai ir buvę kolegos nuo seno yra draugai, sąjungininkai ir partneriai. Agentai yra padarę pastabą, kad jie Teisingumo departamente ir FTB buvo surišti viena virvute. Tai buvo vadovo ir proteguojamojo santykiai. Panašu, kad išankstinis nusistatymas ir favoritizmas yra stambaus masto ir sunkus.

Taigi yra visiškai nesuvokiama, kad pagrindinio (žvaigždės) liudytojo prieš prezidentą draugas dabar nustatys, ar prezidentas įvykdė baudžiamojo persekiojimo vertą nusikaltimą, bendraudamas su Muellerio geriausiu draugu.“

Visos Rosensteino ir Muellerio komandos įsitraukimas į interesų konfliktą.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas pasirašė Užsienio žvalgybos priežiūros įstatymo (FISA) prašymą šnipinėti Trumpą, bet niekada neatsisakė Muellerio tyrimo. Negana to, Muelleris į Obamos ir Clinton komandą atvedė liokajus, kad suformuotų savo tyrimų komandą, kuri niekada neturėjo paskatos vykdyti nepriklausomą ir objektyvų tyrimą. Visa komanda yra korumpuoti kairieji, kurie reprezentavo Clintono Fondą ir leido Hillary eiti į akivaizdžius nusikaltimus, susijusius su jos elektroninio pašto skandalu. Į šitą grupę įėjo tekstų rašinėtojai Peter Strzok ir Lisa Page, kurių tekstai atvedė į šališkumą ir potencialius kriminalinius veiksmus.

CNN informavo apie Muellerio sąrašą siekdamas išliaupsinti nusikaltėlius. Jie turėtų  būti įkalinti, nesvarbu, kiek pagrindinė žiniasklaida (MSM) ignoruoja jų akivaizdų interesų konfliktą.

„Giliosios valstybės“ (Deep State) nusitaikymas į generolą Mike‘ą Flynną, George‘ą Papadopoulos‘ą ir Paulą Manafortą  po to, kai jie ir kandidatai ir prezidentas Trumpas buvo nelegaliai šnipinėjami.

Maiklas Flinas. EPA-ELTA nuotr.

Nors kai kurie šių baisių nusikaltimų buvo įvykdyti iki Muellerio tyrimo pradžios, jie buvo ne mažiau nusikalstami ir tokie dideli, kad turi būti čia paminėti.

Dabar galvojama, kad generolas Mike‘as Flynnas, George‘as Papadopoulos‘as ir Paulas Manafortas atsidūrė Muellerio taikinyje todėl, kad jie buvo nelegaliai pakišti ir šnipinėjami. Tvirtai tikima, kas šie trys asmenys buvo neteisėtai sekami Obamos administracijos. Priežastis, kodėl Muellerio šutvė įsikibo į Mike‘ą Flynną, George‘ą Papadopoulos‘ą ir Paulą Manafortą, yra ta, kad Obamos draugė᷉ gavo neteisėtus orderius šnipinėti šiuos asmenis ir meluoti FISA organizacijai teisme. Primesdama melagingus kaltinimus ir apjuodindama jų vardą, Muellerio komanda saugo Obamą, tuo pačiu metu kurdama melagingą pasiteisinimą dėl neteisėto Trumpo sekimo.

Generolas Flynnas buvo atakuotas Baltuosiuose Rūmuose labiausiai korumpuoto ir nusikaltėliško agento FTB istorijoje, Peterio Strzoko. Šis vaikinas melavo apie savo susitikimų su Flynnu tikslą, paskui melavo apie tai, kas buvo pasakyta per jo pasalą Flynnui, o paskui Kongreso akivaizdoje pasirodė velniškai, atmušinėdamas klausimus apie šį ir kitus savo nusikalstamus veiksmus.

Papadopoulosas taip pat įsitikinęs, kad buvo „giliosios valstybės“ taikiniu Londone, kai savanoriškai nusprendė tapti Trumpo kampanijos nariu. Jis mano, kad Anglijos, JAV ir Australijos seklių agentūros buvo pajungtos bandymui susieti jį su Rusija. Po šiai dienai jis neigia, kad pažįsta bet kokius rusus.

Paulas Manafortas taip pat yra Muellerio grupės taikinys. Įtariama, kad jis taip pat buvo sekamas Obamos administracijos, pasinaudojusios nelegaliu FISA įgaliojimu.

„Giliosios valstybės“ reidas į Paulo Manaforto namus anksti ryte su parengtais ginklais.

2017 metų liepos 26 d. FTB atvyko į Paulo Manaforto namus ankstyvą rytą. Problema ta, kad šis reidas buvo nusikalstamas. Muellerio klika neturėjo jokios teisės krėsti Manaforto namų. Tai įvyko iki rugpjūčio 2-osios, datos, kada generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas suteikė Muelleriui paramą. Kaip kalbama, FTB su senuoju Manafortu ir jo žmona reido metu elgėsi šiurkščiai. Rosensteino atmintinė datuota rugpjūčio 2, kurioje Muelleris Rosensteino atseit buvo nukreiptas patikrinti Manaforto veiksmus su rusų operatyvininkais galbūt iki 2016-ųjų. Tai, žinoma, pranoksta Sessionso atsisakymą paklusti įstatymui, kaip teigė Manafortas, ir netgi neliečia Manaforto argumento, kad tai ne Rosensteino ar Muellerio, o tik vieno Sessionso ir Generalinio prokuroro veiksmai. Reidas buvo nelegalus ir peržengiantis visas ribas.

Neteisėtas reidas į Trumpo teisininko ofisą ir išvogimas dokumentų, kurie advokato saugomi pagal kliento privilegijas.

Kad nebūtų pralenktà Manaforto reido, „gilioji vastybė“ vėliau įsiveržė į asmeninio Trumpo advokato biurą ir paėmė daug medžiagos, tarp jų ir dokumentus ir įrašus su prezidentu ir Michaelu Cohenu. Rosensteinas Muellerio reikalavimu atsistatydino, kad šis galėtų atlikti FTB reidą Coheno ofise. Per kitas savaites Coheno mokesčių dokumentai buvo išviešinti spaudoje (šiurpaus porno advokato Michaelo Avenatti) kartu su prezidento ir Coheno įrašais. Jokių nelegalių veiksmų iš prezidento pusės nebuvo rasta. Bet didžiausia žala buvo padaryta prezidento teisei į advokatą – kliento privilegijai. Viskas buvo paimta iš prezidento ir jo generalinio prokuroro nelegaliai vienu metu, Sessionsas nieko nepadarė.

Nelegali prezidento Trumpo pereinamojo laikotarpio duomenų vagystė – daugelis jų apsaugoti privilegijos.

„FOX News“ teisės analitikas Gregas Jarretas prieš metus sakė, kad specialusis prokuroras Robertas Muelleris ir visa jo komanda turi būti atleista, kai buvo atskleista, jog purvinas supuvęs faras Muelleris buvo slapta padėjęs ranką ant „daugelio dešimčių tūkstančių“ elektroninių laiškų, kuriais Trumpas per pereinamąjį laikotarpį keitėsi su teisėjais.

Trumpo advokatas pažymėjo, kad specialiojo prokuroro biuras „plačiai naudojo aptariamą medžiagą, taip pat ir tą, kuri yra jautri privilegijos reikalavimams.“

Pasak Jarreto, vieninteli legali priemonė pagal įstatymą buvo visą Muellerio komandą pašalinti iš bylos. Aišku, jie patys savęs nepašalino, o jų veiksmai iki tol ir iki dabar yra neteisėti.

Informacijos panaudojimas anksčiau išgautais neteisėtais veiksmais.

Kiek informacijos, kuria naudojosi Muelleris ir jo klika siekdama pareikšti kaltinimus nusitaikytiems asmenims, kaip generolas Flynnas ir Papadopoulosas ar Paulas Manafortas, buvo gauta legaliai? Naudoti nelegaliai gautą informaciją yra draudžiama JAV įstatymais.

„Neteisėtai gauti įrodymai taikomi tik kriminalinėms byloms ir yra tipiškai laikomi „įrodymais, išgautais pažeidžiant asmens konstitucinę apsaugą prieš neteisėtą paiešką ir konfiskavimą; įrodymai, išgauti be orderio arba tikėtinos bylos“ (Blackwell, 2004). Tai siejasi su teisine taisykle, žinoma kaip išskirtinė taisyklė, kuria nustatyta, jog „įrodymai, surinkti arba ištirti pažeidžiant JAV Konstituciją, yra neleidžiami atliekant  baudžiamąjį persekiojimą teisme (tai yra, negali būti naudojami kriminalinėje byloje)“. Ši sąlyga buvo išplėtota tam,kad asmens teisės ir civilinės laisvės būtų maksimaliai apsaugotos bei laiduoti, jog teisinės spaudimo procedūros bus atliekamos tinkamai.

Akivaizdu, kad Muellerio komanda peržengė teises beveik kiekvieno asmens atžvilgiu, su kuriuo buvo kontaktuojama, ne mažiau nei prezidento Trumpo.

Tęsiama „raganų medžioklė“, nepaisant daugelio nusikaltimų ir priežasčių pasitraukti iš neteisėto tyrimo.

Kiekvieną dieną ir visais įmanomais būdais Muellerio komanda vykdo nusikaltimus, tęsdama savo neteisėtą tyrimą. Kaip ir dauguma nusikaltėlių, jie neturi nei gėdos, nei sąžinės. Jie nėra teisūs, kuo amerikiečius mėgina įtikinti pagrindinė žiniasklaida. Kasryt amerikiečiai atsibunda su Muellerio neteisėtais veiksmais, ir kasdien jie sužino apie korumpuotą, į interesų konfliktą įsipainiojusią ir nusikaltėlišką jų prigimtį.

JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

Kai kas įtaria, kad Muellerio komanda skubiai naikina įrašus, susijusius su jos praeity vykdyta kriminaline veikla. Kiti mano, kad ji tiesiog persekioja prezidentą tik dėl to, kad jis laimėjo rinkimus. Kad ir kokie būtų jų motyvai, jie yra nusikaltėliai, ir jų tyrimas turi būti baigtas.

Dėl aukščiau išvardintų priežasčių mes vis dar klimpstame konstitucinėje krizėje. Generalinis prokuroras Sessionsas nesilaikė įstatymo vykdydamas pareigas, nes leido šiai gėdai tęstis, tačiau mieste atsirado kitas šerifas, laikinasis generalinis prokuroras Whitakeris!

Amerikiečiai nebepalaikys šio neteisėto tyrimo tęsinio. Muelleris ir jo komanda parodė, kad jų veiksmai ne tik neteisėti, bet ir nusikalstami.

Iš anglų k. vertė Aaronas Rosenbaumas, „GATEWAY PANDIT“, 2018 lapkričio 27 d.

2018.12.06; 12:00

Šnipinėjimo menas. Slaptai.lt nuotr.

Slovakijos užsienio reikalų ministerija nekomentuos Rusijos diplomato išsiuntimo iš šalies. Tai trečiadienį naujienų agentūrai TASS pareiškė žinybos spaudos sekretorius Borisas Handelis.

„URM nekomentuos Rusijos diplomato išsiuntimo iš Slovakijos fakto, – pabrėžė jis. – Nebus komentarų ir dėl (šio incidento) detalių“.

Apie Rusijos diplomato išsiuntimą trečiadienį žurnalistams pranešė Slovakijos ministras pirmininkas Peteris Pellegrinis. Anot jo, Rusijos diplomatas buvo išsiųstas lapkričio 22 d. „remiantis informacija, gauta iš karinės žvalgybos“, jis „buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu, kadangi vykdė žvalgybinę veiklą prieš Slovakiją ir NATO“.

„Slovakija atliko (išsiuntimo) procedūrą jos neviešindama. Žinoma, apie tai informuotos visos NATO valstybės. Buvo tikimybė, kad visuomenė vis tiek sužinos šią informaciją. Todėl aš nusprendžiau, kad reikia oficialiai informuoti jus (žurnalistus) apie tai“, – pabrėžė vyriausybės vadovas.

Rusijos ambasada Bratislavoje atsisakė komentuoti Slovakijos premjero pareiškimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.06; 07:30

Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Čekijos žvalgybos agentūra pirmadienį pranešė, kad, jos duomenimis, Rusijos ir Kinijos diplomatai 2017-aisiais Čekijoje suaktyvino šnipinėjimo veiklą. Tam sąlygas sudarė didelė Rusijos ambasados Prahoje ir bemaž neriboti Kinijos finansiniai ištekliai.

„Kinijos šnipų po diplomatine priedanga žvalgybinės veiklos Čekijoje ir iš Kinijos vadovaujamos žvalgybinės veiklos prieš taikinius Čekijoje intensyvumas pastebimai išaugo“, – konstatuojama pirmadienį Čekijos saugumo informacijos tarnybos paskelbtoje ataskaitoje apie 2017 metus.

Ataskaitoje priduriama, kad Kinijos šnipai per Čekijoje veikiančias organizacijas siekia suskaldyti Europos Sąjungą. Ypač didelį dėmesį jie esą skiria Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijoms bei ekonominiam ir moksliniam šnipinėjimui.

„Kinija turi beveik neribotą kapitalą, kurį gali pasiūlyti užsienio įmonėms mainais į prieigą prie intelektinės nuosavybės“, – sakoma dokumente.

Kalbant apie Rusiją, jos strategijos tikslas – pakirsti NATO ir ES, silpninant jos nares po vieną.

„Rusijos diplomatinės misijos dydis ir didelė žmonių, turinčių sąsajų su Rusijos žvalgybos tarnybomis, infiltracija padidina rizikas, susijusias su Čekijos piliečių, konkrečiai – politikų ir valstybės tarnautojų, neapdairumu“, – sakoma ataskaitoje.

Kaip neretai Kremliaus pasitelkiami šnipinėjimo instrumentai dokumente išskiriami dezinformaciją skleidžiančios interneto svetainės ir Rusijos investuotojų vykdomas Čekijos įmonių supirkimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.04; 01:30

Prancūzijos specialiosios pajėgos. EPA-ELTA nuotr.

Aukštas Prancūzijos pareigūnas, dirbantis Senate – aukštuosiuose šalies parlamento rūmuose, – sulaikytas jį įtariant šnipinėjimu Šiaurės Korėjai, pranešė Prancūzijos žiniasklaida, kuria remiasi BBC.

Benoit Quennedey buvo sulaikytas sekmadienį vakare pagal kaltinimus „rinkus ir teikus informaciją užsienio valstybei“, pranešė naujienų agentūra AFP. Jis apklausiamas Centrinės vidaus žvalgybos direkcijos pareigūnų.

B. Quennedey namuose Paryžiuje ir jo tėvų namuose Dižone atliktos kratos, pranešė dienraštis „Le Parisien“.

Dienraščio teigimu, B. Quennedey yra aukštas valstybės tarnautojas bei Prancūzijos ir Šiaurės Korėjos draugystės asociacijos pirmininkas.

Senato vadovybė informacijos apie pareigūnui metamus kaltinimus ir areštą kol kas nekomentavo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.27; 09:30