Vokiečių leidinys „Bild“

Vokietijos generalinė prokuratūra pateikė buvusiam Federalinės spaudos žinybos (darbo su žiniasklaida skyrius prie vyriausybės) darbuotojui kaltinimus slapta agentūrine veikla Egipto naudai.
 
Tai sakoma pirmadienį paskelbtame valstybės kaltintojo pranešime.
 
Įtariamasis – Egipte gimęs Vokietijos pilietis – nuo 1999 metų dirbo žinybos lankytojų priėmimo skyriuje. Pagal kaltinimo versiją, nuo 2010 metų liepos „jis vykdė Egipto ambasados Berlyne nurodymus“. Pasak Vokietijos generalinės prokuratūros spaudos tarnybos, vyras naudojosi „galimybėmis ieškoti informacijos, kurių jam atverdavo jo veikla žinyboje“.
BND žvalgybos emblema
 
Ar įtariamasis suimtas, nepatikslinama.
 
Pranešime sakoma, kad jis teikė informaciją Egipto žvalgybos tarnybai. Įtariamasis „stebėjo ir analizavo informacinį paveikslą Egipto tema“, mažiausiai vieną kartą nurodė užsakovui potencialaus šaltinio kontaktus.
 
Anot Vokietijos pareigūnų, už tai Egipto valdžia teikė jo šeimai preferencijų.
 
Žiniasklaida dar liepos mėnesį pranešė apie slaptą agentūrinę kaltinamojo veiklą. Laikraštis „Bild“ rašė, kad spaudos žinyboje vyras, be kita ko, turėjo prieigą prie Vokietijoje akredituotų Egipto žurnalistų duomenų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.17; 06:10

Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Šiaulių apygardos teismas sušvelnino šnipinėjimu svetimai valstybei kaltinamam Algirdui Paleckiui skirtą kardomąją priemonę ir nutarė grąžinti asmens tapatybės kortelę. A. Paleckis buvo pateikęs prašymą grąžinti jam nors vieną iš dokumentų – asmens tapatybės kortelę, kadangi jis nuolatos patiria nepatogumų valstybės ir kitose įstaigose – Mokesčių inspekcijoje, Registrų centre, negali balsuoti rinkimuose.
 
Kaltinamojo A. Paleckio gynėjai prašė prašymą tenkinti, prokurorė tokį prašymą teismo prašė atmesti.
 
Baudžiamojoje byloje, kurioje Algirdas Paleckis ir Deimantas Bertauskas yra kaltinami veikdami organizuota grupe kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš jų teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, šnipinėję Rusijos žvalgybai.
 
Išnagrinėjęs kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą teismas konstatavo, kad kardomosios priemonės – dviejų dokumentų paėmimo taikymas kaltinamajam A. Paleckiui anksčiau nurodytomis sąlygomis (paskirtos dar dvi kitos griežtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra ir 50 000 Eur užstatas) yra perteklinis, neproporcingai suvaržo jo laisvę ir jam kelia didelių nepatogumų, dėl šiuo metu taikomų apribojimų kaltinamajam kyla sunkumų tvarkant finansinius ir kitus klausimus.
 
Teismas nutarė pakeisti kaltinamajam A. Paleckiui Lietuvos apeliacinio teismo balandžio 6 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų, t. y. Lietuvos Respublikos paso ir asmens tapatybės kortelės, paėmimą – ir A. Paleckiui grąžinti asmens tapatybės kortelę. Kitą kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – dalį (Lietuvos Respublikos paso paėmimas) palikti nepakeistą.
 
Ši nutartis yra neįsiteisėjusi ir per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
 
Šios bylos, kuri yra nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme, kaltinamajame akte nurodoma, jog nusikalstama veika, kuria yra kaltinami minėti asmenys, vyko nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. spalio mėn. Kaltinamasis D. Bertauskas savo kaltės neneigia, A. Paleckis savo kaltės nepripažįsta.
 
Kitos teismo posėdis numatytas lapkričio 24-ąją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.23; 06:40

Edvardas Snoudenas – patriotas ar išdavikas?

Buvęs JAV centrinės žvalgybos valdybos darbuotojas Edwardas Snowdenas gavo neterminuotą leidimą gyventi Rusijoje. Tai ketvirtadienį pranešė jo advokatas Anatolijus Kučerena, kuriuo remiasi „Interfax“.
 
„Šiandien RF migracijos tarnybos suteikė E. Snowdenui neterminuota leidimą gyventi Rusijoje“, – sakė žurnalistams A. Kučerena.
 
2013 metais E. Snowdenas perdavė žiniasklaidai duomenis apie JAV specialiųjų tarnybų sekimo programas. Publikacijos šia tema sulaukė plataus atgarsio. Tėvynėje jam už akių buvo pateikti kaltinimai šnipinėjimu ir valstybės nuosavybės pagrobimu.
 
E. Snowdenas iš pradžių pabėgo iš JAV į Honkongą, o iš ten – į Rusiją. Nuo to laiko jis gyvena Rusijoje, kur jam periodiškai buvo pratęsiamas leidimas nuolat gyventi šalyje.
 
Buvęs žvalgybininkas yra pareiškęs norą gauti prieglobstį kurioje nors ES šalyje, tačiau reakcija į šį prašymą kol kas buvo santūri.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.22; 16:16

Rusija pirmadienį paskelbė išsiunčianti du Bulgarijos diplomatus – tai esą tokio pat pobūdžio atsakomosios priemonės, Bulgarijai dėl įtarimų šnipinėjimu rugsėjį išsiuntus du Rusijos diplomatus.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešime sakė, kad buvo iškviestas Bulgarijos ambasadorius Atanasas Krystinas, norint jį informuoti, jog du Maskvoje dirbantys diplomatai nuo šiol laikomi personae non gratae.
 
„Toks žingsnis yra atsakas į nepagrįstą Bulgarijos valdžios institucijų sprendimą rugsėjį iš šalies išsiųsti du Rusijos prekybos misijos Sofijoje atstovus“, – teigiama ministerijos pranešime.
 
Rugsėjį Bulgarija paskelbė išsiunčianti du Rusijos diplomatus dėl įtarimų šnipinėjimu kariuomenei. Maskva teigė, kad sprendimą vertina kaip „sąmoningą bandymą pakenkti konstruktyviam Rusijos-Bulgarijos bendradarbiavimui“.
 
Bulgarijos prokuroro teigimu, Rusijos piliečiai nuo 2016 metų rinko įslaptintą informaciją apie Bulgarijos kariuomenės modernizavimo planus.
 
Incidentas greičiausiai pablogins įprastai šiltus, tačiau pastaruoju metu griūvančius valstybių santykius. Praėjusiais metais taip pat buvo išsiųsti trys Rusijos diplomatai dėl kaltinimų rinkus įslaptintą informaciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.13; 06:20

Akiniai. Slaptai.lt nuotr.

Švedijos drabužių prekybos milžinei H&M Vokietijoje skirta 35,3 mln. eurų bauda už duomenų apie darbuotojų asmeninį gyvenimą rinkimą.
 
Pasak duomenų apsaugos kontrolierių, bendrovė rinko duomenis apie kelių šimtų darbuootjų, dirbančių Niurnbergo mieste esančiame H&M paslaugų centre, asmeninį gyvenimą.
 
Hamburgo duomenų apsaugos ir informacijos laisvės komisaro teigimu, nuo 2014 m. H&M Niurnbergo centro vadovybė rinko „išsamius darbuotojų asmeninio gyvenimo duomenis“, įskaitant medicinines diagnozes, šeimos problemas ir religinius įsitikinimus.
 
Detalės apie darbuotojų asmeninį gyvenimą dažnai būdavo įrašomos ir saugomos sistemoje, kur jas galėjo perskaityti “iki 50 kitų bendrovės vadovų“.
 
H&M savo ruožtu teigė, esą šis incidentas atskleidė praktiką, kuri „nesutampa su H&M gairėmis ir instrukcijomis“.
 
Bendrovė atsiprašė darbuotojų ir tikino įvertinsianti duomenų apsaugos kontrolierių sprendimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.01; 14:15

Prancūzijos kariuomenės emblema. Prancūzijos kariuomenės nuotr.

Prancūzijos prokurorai pradėjo tyrimą Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų leitenanto pulkininko atžvilgiu, kuris įtariamas perdavęs svarbius duomenis Rusijos specialiosioms tarnyboms, sekmadienį radijo stočiai „Europe-1“ sakė šalies ginkluotųjų pajėgų ministrė Florence Parly.
 
„Galiu patvirtinti, kad buvo pradėtas teismo tyrimas prieš aukšto rango pareigūną dėl įtarimų perdavus labai svarbią informaciją ir pakenkus saugumui“, – teigė ministrė.
 
Remiantis pranešimais žiniasklaidoje, karininkas buvo dislokuotas užsienyje, NATO bazėje Italijoje, ir yra įtariamas šnipinėjimu Rusijos naudai.
 
Jį areštavo Prancūzijos vidaus žvalgybos agentūra DGSI, kai karininkas po atostogų gimtojoje Prancūzijoje ruošėsi išvykti atgal į Italiją. Jis laikomas kalėjime Paryžiuje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.30; 19:11

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį paskelbė išsiunčianti aukšto rango Norvegijos diplomatą, taip atsakydama į Oslo žingsnį išsiųsti Rusijos diplomatą po įtariamo šnipo suėmimo.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, buvo imtasi atsakomosios priemonės ir nuspręsta Norvegijos ambasadoje dirbantį aukšto rango diplomatą paskelbti „persona non grata“. Jis ambasadą turės palikti per tris dienas.
 
Rusija apkaltino Norvegiją ėmusis „destruktyvių veiksmų“, kurie „neišvengiamai paveiks dvišalių santykių atmosferą“.
 
Norvegijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Guri Solberg naujienų agentūrai AFP nusiųstame pranešime sakė, kad diplomato išsiuntimas „visiškai neturi pagrindo“. Norvegijos teigimu, išsiųstasis diplomatas yra Janas Flaete’as.
 
Žinių apie Norvegijos diplomato išsiuntimą sulaukta po to, kai rugpjūčio 19 dieną Norvegija paskelbė išsiunčianti Rusijos diplomatą, praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo suimtas norvegas, įtariamas suteikęs jautrios informacijos Maskvai.
 
Oslas apkaltino prekybos srityje dirbusį Rusijos diplomatą veiksmais, „nesuderinamais su jo kaip diplomato statusu“. Diplomatas šnipinėjimu įtariamo norvego suėmimo metu su juo kartu lankėsi viename Oslo restorane.
 
Norvegui, kuris teismo dokumentuose yra įvardijamas kaip Harsharnas Singhas Tathgaras, gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė, jei jis bus pripažintas kaltu šnipinėjimo byloje. Jis dirbo bendrovėje „DNV GL“, suteikiančioje sertifikatus naftos ir dujų pramonės įmonėms.
 
50-metis vyras tyrėjams sakė, kad jis informacijos suteikė mainais į „nereikšmingas pinigų sumas grynaisiais“, tačiau tvirtino, jog informacija nebuvo kenksminga Norvegijos interesams.
 
Pastaraisiais dešimtmečiais kelios šnipinėjimo bylos pablogino NATO narių Norvegijos ir Rusijos tarpusavio santykius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.28; 15:55

Sulaikius Norvegijos pilietį, įtariamą svarbios informacijos perdavimu užsienio valstybei, iš Norvegijos bus išsiųstas Rusijos pilietis. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas NRK, remdamasis Norvegijos užsienio reikalų ministerija.
 
„Mes informavome Rusijos Federacijos ambasadorių, jog Rusijos ambasados darbuotojas yra persona non grata ir bus prašoma, kad jis paliktų Norvegiją. Šių priemonių imamasi todėl, kad Rusijos ambasados darbuotojo veiksmai neatitinka jo kaip diplomato statuso ir vaidmens“, – pareiškė Norvegijos URM atstovai.
 
NRK duomenimis, omenyje turimas diplomatas dirbo Rusijos ambasados prekybos skyriuje. Jis paskelbtas nepageidaujamu asmeniu ir turi per 72 valandas palikti Norvegiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.19; 15:00

Nyderlandų žvalgybos MIVD būstinė. APN nuotr.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį iškvietė Nyderlandų reikalų patikėtinį Maskvoje, kad pareikštų protestą dėl tariamo šnipinėjimo.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, Rusijos karinio atašė Hagoje oficialiame automobilyje buvo aptikta šnipinėjimo įranga. Pasak Rusijos, tą įrangą rusų diplomato automobilyje įtaisė Nyderlandų žvalgyba.
 
„Šie nedraugiški veiksmai dar labiau komplikuoja ir taip sudėtingus abiejų šalių santykius“, – nurodoma ministerijos pareiškime ir raginama nedelsiant imtis priemonių, kad ateityje būtų išvengta panašių incidentų.
 
Nyderlandų premjeras Markas Ruttė atsisakė komentuoti pranešimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.17; 15:44

kinijos-zvalgyba
Kinijos žvalgyba
JAV valstybės sekretorius Mike Pompeo. EPA – ELTA nuotr.

JAV nurodė Kinijai uždaryti jos konsulatą Hiustone, siekdamos pasiųsti Pekinui žinią atsisakyti savo operacijų, skirtų vogti JAV mokslo ir technologines paslaptis, teigė JAV valstybės departamento pareigūnas.
 
„Ateina metas, kai reikia pasakyti „gana“, – teigė anonimiškai kalbėjęs pareigūnas.
 
Pasak pareigūno, „Pekinas akivaizdžiai piktnaudžiavo laisva ir atvira prieiga“ prie JAV visuomenės, vykdydamas operacijas, per kurias neteisėtai rinko JAV intelektinę nuosavybę.
 
„Hiustonas – tvirtas įrodymas, kad mes esame rimtai nusiteikę“, – teigė jis.
 
Antradienį JAV valstybės departamentas nurodė Kinijai uždaryti jos konsulatą Hiustone, Teksase, ir nurodė užbaigti šį procesą iki penktadienio.
 
Dieną ir naktį prie konsulato važiavo sunkvežimiai, kad išvežtų visą įrangą ir kitą nuosavybę, o trečiadienį virš pastato buvo matyti dūmai. Manoma, kad Kinijos pareigūnai degino dokumentus.
Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galinga
Kinijos lėktuvnešis „Liaoning“. EPA – ELTA nuotr.
 
Penktadienį Kinija ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir nurodė JAV uždaryti savo konsulatą Čengdu.
 
Įtampa tarp JAV ir Kinijos nuolat auga. JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ir kiti JAV administracijos pareigūnai ne kartą kaltino Pekiną nuslėpus tikrąjį koronaviruso protrūkio mastą. JAV taip pat kritikuoja Kiniją dėl jos veiksmų Honkongo atžvilgiu ir dėl etninių ir religinių mažumų teisių pažeidimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.25; 06:30

Kas tai – klastotė ar faktas? Slaptai.lt nuotr.

Šalies žiniasklaidos priemones pasiekė melagingas pranešimas apie neva Lenkijoje sulaikytą Lietuvos karininką. Netikrame pranešime teigiama, kad (kalba netaisyta) „Lenkijos vidaus saugumo agentūra sulaikė Lietuvos kariuomenės karininką Antaną K., įtariamą šnipinėjimą Lietuvai“.
 
Tai – melaginga naujiena, kuri turi ir pagrindinius netikrų naujienų bruožus – Lietuvos žiniasklaidos priemonėms siųstas laiškas parašytas netaisyklinga lietuvių kalba, taip pat pranešimas išsiųstas tipišku netikrų naujienų platinimo būdu – suklastojus Lenkijos vidaus saugumo agentūros elektroninį paštą.
 
Ši melaginga naujiena pirmą kartą pastebėta liepos 21 dieną, vokiečių kalba, internetiniame puslapyje thomaskraubitz.wixsite.com., rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.24; 06:00

Katalonijos parlamento vadovas R. Torrentas. EPA-ELTA nuotr.

Katalonijos parlamento pirmininkas Rogeras Torrentas teigia, kad Ispanijos valdžia jį sekė. Atitinkamą pareiškimą jis paskelbė antradienį.
 
Anksčiau laikraštis „El Pais“ pranešė, kad R. Torrento išmanusis telefonas buvo atakuojamas programa, kurią sukūrė Izraelio bendrovė ir kuri parduodama tik vyriausybėms ar saugumo pajėgoms kovai su nusikalstamumu ir terorizmu. Pasak Katalonijos parlamento vadovo, šie duomenys rodo, kad „Ispanijoje šnipinėjami politiniai oponentai“.
 
„Mes eisime iki galo, kad viską išsiaiškintume“, – pareiškė R. Torrentas. Jis taip pat pagrasino, kad į sekimą bus atsakyta „politiniais ir teisiniais veiksmais“.
 
Kaip rašė „El Pais“, į Katalonijos politiko telefoną buvo įsilaužta 2019 metais. Ši programa leidžia slapta klausytis pokalbių, skaityti pranešimus, pasiekti standųjį diską, matyti naršymo istoriją, nuotoliniu būdu suaktyvinti įtaiso kamerą ir mikrofoną.
 
Anot leidinio, Ispanijos vyriausybė tikina „nežinojusi, kad Katalonijos parlamento pirmininkas R. Torrentas tapo programišių įsilaužimo auka“. Nacionalinio žvalgybos centro atstovas patikslino, kad žinyba „visada veikia griežtai laikydamasi įstatymų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.15; 06:00

Čekijos žvalgybos BIS emblema

Advokatas, atstovaujantis buvusiam Rusijos žurnalistui ir kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovo patarėjui Ivanui Safronovui, kuris antradienį buvo sulaikytas dėl kaltinimų šnipinėjus NATO valstybės narės naudai, teigia, kad panašu, jog jo byla yra išgalvota.
 
„I. Safronovo teisininkams nebuvo pateikta jokių įrodymų“, – interviu radijo stočiai „Ekho Moskvy“ sakė advokatas Ivanas Pavlovas.
 
„Tyrėjai nieko mums nepaaiškino“, – pridūrė jis.
 
I. Safronovas apkaltintas valstybės išdavyste. Kaip teigiama, jis perdavė Čekijai slaptą informaciją apie Rusijos karinį bendradarbiavimą Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, tačiau advokatas mano, kad I. Safronovas yra persekiojamas dėl ankstesnės savo žurnalistinės veiklos.
 
Rusijos žiniasklaida taip pat spėja, kad byla gali būti grindžiama I. Safronovo straipsniais apie Rusijos ginklų siuntas, ypač straipsniu apie karinio orlaivio pristatymą į Egiptą.
 
„Pateiktų įrodymų trūkumas kelia susirūpinimą, kad tyrėjai bando nuslėpti savo ketinimus. Mums akivaizdu, kad tai tiesiogiai susiję su jo žurnalistine veikla“, – teigė I. Pavlovas.
 
I. Safronovas, buvęs Rusijos laikraščių „Kommersant“ ir „Vedomosti“ žurnalistas, vos prieš du mėnesius tapo „Roskosmos“ vadovo Dmitrijaus Rogozino viešųjų ryšių patarėju. Kai dirbo žurnalistu, I. Safronovas rašė politinius ir karinius straipsnius.
 
I. Safronovui už valstybės išdavystę gresia iki 20 metų kalėjimo. Jis sulaikytas antradienį prie savo namų Maskvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.09; 00:30

Argentinos policija sulaikė 22 žmones, kurie yra įtariamieji byloje dėl neteisėto sekimo prezidento Mauricio Macrio valdymo laikotarpiu. Tai antradienį pranešė laikraštis „La Nación“.
 
Leidinio žiniomis, tarp sulaikytųjų – buvusi prezidento administracijos dokumentacijos valdybos vadovė Susana Martinegro.
 
Teisėjas Federicas Villena taip pat leido suimti kelis buvusius Federalinės žvalgybos agentūros (AFI) agentus.
 
Pagal kaltinimo versiją, buvę AFI agentai sekė politikus, tarp jų – buvusią prezidentę ir dabartinę viceprezidentę Cristiną Fernández de Kirchner. Buvusiems žinybos vadovams Gustavui Arribasui ir Silviai Majdalani kaltinimai šioje byloje nepateikti.
 
Argentinos teismai šiuo metu nagrinėja dar kelias galimo neteisėto politikų, žurnalistų ir verslininkų sekimo bylas. Anksčiau AFI laikinoji vadovė Cristina Caamaño pateikė kaltinimus šnipinėjimu G. Arribasui, S. Majdalani ir M. Macriui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.03; 06:00

Paulas Whelanas. EPA – ELTA nuotr.

Markas Neksonas

Markas Neksonas leidinyje Le Point rašo, jog 2018 metų gruodį Maskvoje suimtas amerikiečių jūrų pėstininkas Paulas Whelanas (Polas Velanas) greičiausiai neatliks visos bausmės Rusijos griežtojo režimo kolonijoje.

50-metis Paulas Whelanas suimtas Maskvoje prieš dvejis metus netoli Raudonosios aikštės esančiame viešbutyje. Jį apkaltino šnipinėjus prieš Rusiją. Jam skirta 16 metų nelaisvės bausmė. Tačiau ne tik JAV, bet ir Didžiosios Britanijos, Airijos ir Kanados pilietybes turintas amerikietis gali būti iškeistas į Amerikoje kalinčius Rusijos piliečius. Bent jai tokių mainų norėtų Maskva.

Rusija neva pranešusi Vašingtonui, kad jai rūpi trys Amerikoje kalintys rusai.

Ginklų prekeivis Viktoras Butas. AFP nuotr.

Tai – ginklų baronu pramintas Viktoras Butas, sučiuptas Tailande dar 2008 metais. JAV teisėsauga jam skyrė 25 metų kalėjimo bausmę. Jis – vienas iš žinomiausių prekeivių ginklų nuo pat Šaltojo karo pabaigos. Apie jį Amerikoje sukurtas net meninis filmas „Ginklų baronas“, kur pagrindinį vaidmenį atlieka Nikolas Keidžas. Ginklų prekeiviui – 53-eji metai.

Rusijai svarbus ir 52 metų amžiaus lakūnas Konstantinas Jarošenko. 2011-aisiais jis įkliuvo amerikiečių kovos su narkotikais biurui ir buvo pasmerktas kalėti 20 metų. Jam kadaise buvo pasiūlyta pergabenti 4 tonas kokaino iš Venesuelos į Liberiją, po to – į Ganą. Jam siūlė beveik 6 milijonų JAV dolerių honorarą. JAV teisėsauga sučiupo jį Liberijoje.

O trečiasis asmuo, kurį Rusija norėtų susigrąžinti namo, – 35 metų amžiaus Romanas Selezniovas. Jis – rusų parlamentaro sūnus. Jaunuolis kaltinamas internetiniais – finansiniais nusikaltimais. Jis – programišius, sugebėjęs, pasak amerikiečių tyrėjų, pavogti 500 stambių Amerikos kompanijų kreditinių kortelių kodų bei įsilaužti į 3700 fiansinių įstaigų buhalterijas. Nuostoliai dėl šio programišio veiklos – 169 mlj. JAV dolerių. Parlamentaro sūnui Amerikoje paskirta 27 metų kalėjimo bausmė.

Štai į šiuos tris rusų atstovus Kremlius pasiruošęs iškeisti Maskvoje įkaltintą amerikietį P.Whelaną. Tik neaišku, ar P.Whelaną siekiama išmainyti į visus tris rusus, ar tik į kurį nors vieną iš minėtos trijulės.

Informacijos šaltinis – Le Point

2020.06.19; 11:00

Paulas Whelanas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos teismas pirmadienį šnipinėjimu kaltinamam JAV piliečiui Paului Whelanui skyrė 16 metų laisvės atėmimo bausmę.
 
50 metų amžiaus buvęs JAV jūrų pėstininkas P. Whelanas, kuris dar turi Airijos, Kanados ir Didžiosios Britanijos pilietybes, areštuotas Rusijoje 2018 metų gruodį dėl tariamo šnipinėjimo JAV naudai. Tvirtinama, kad jis turėjo usb laikmeną ir dokumentus su Rusijos valstybės paslaptimis, bet neatskleidžiama, kokio pobūdžio buvo ta informacija.
 
P. Whelanas praleido už grotų pastaruosius pusantrų metų.
 
P. Whelanas neigė visus jam pareikštus kaltinimus, o jo šeima tvirtino, kad jis atvyko į Rusiją dalyvauti draugo vestuvėse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 15:30

Indija

Indija išsiuntė iš šalies du šnipinėjimu kaltinamus Pakistano ambasados darbuotojus. Jie turėjo per 24 valandas palikti šalį, sekmadienį pareiškė Indijos užsienio reikalų ministerija. Pakistano ambasados reikalų patikėtiniui perduotas „stiprus“ Indijos vyriausybės protestas dėl šnipinėjimo.
 
Pakistanas kaltinimus vadina „nepagrįstais“. Darbuotojų išsiuntimas yra „aiškus nusižengimas“ Vienos susitarimui dėl diplomatinių santykių reguliavimo, pareiškė Pakistano užsienio reikalų ministerija. Ministerija išsikvietė Indijos reikalų patikėtinį, kad pareikštų „smerkianti“ Indijos priemonę.
Pakistano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
 
Įtampa tarp susipriešinusių branduolinį ginklą turinčių valstybių paaštrėjo pernai. 2019 metų vasarį Indijos karinė aviacija surengė ataką Pakistanui priklausančioje Kašmyro dalyje. Tai buvo kerštas už savižudžių išpuolį, pražudžiusį 40 indų sukarintų pajėgų narių. Pakistanas savo ruožtu reagavo keršto smūgiais, numušė Indijos naikintuvą ir sulaikė jo pilotą. Vėliau jį paleidus, tolesnės eskalacijos išvengta.
 
Praėjusį rugpjūtį įtampą pakurstė tai, kad Naujasis Delis panaikino indų Kašmyro regiono autonomijos teises. Kašmyras nuo 1947 metų yra padalytas tarp Indijos ir Pakistano. Tačiau iki šiol į visą regioną teises reiškia ir Indija, ir Pakistanas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.01; 10:35

Vokietijos slaptosios tarnybos emblema
Vokietijos slaptosios tarnybos emblema

Vokietijos užsienio žvalgybos tarnyba (BND), rinkdama užsieniečių interneto vartotojų duomenis užsienyje, pažeidė Konstituciją, nutarė Vokietijos Konstitucinis Teismas (KT) ir patenkino užsieniečių žurnalistų ieškinį.
 
BND žvalgybos praktika pažeidžia „pagrindinę telekomunikacijų privatumo teisę“ ir spaudos laisvę, nutarime teigia KT teisėjai.
 
Tačiau, atsižvelgiant į užsienio žvalgybos svarbą Vokietijos nacionaliniam saugumui, teismas suteikė BND laiko iki 2021-ųjų pabaigos pakeisti savo žvalgybinę veiklą atsižvelgiant į šį nutarimą.
 
Tai yra pirmas kartas Vokietijoje, kai KT aiškiai nurodo, kad BND turi gerbti pagrindines žmogaus teises, kurias užtikrina Konstitucija, net ir tada, kai žvalgybos pareigūnai veikia užsienyje.
 
Vokietijos žvalgybos tarnyboms jau dabar neleidžiama taip laisvai rinkti interneto duomenų šalies viduje.
 
Byla pradėta žurnalistams ir pilietinės visuomenės grupėms pateikus ieškinį po to, kai 2016 m. priimtu įstatymu BND suteikti įgaliojimai be atskiro pagrindimo imtis „strateginio telekomunikacijų stebėjimo“.
 
Tai leido BND užsienyje rinkti užsieniečių interneto duomenis, klausytis jų pokalbių ir stebėti jų elektroninius laiškus bei dalytis šia informacija su kitomis saugumo tarnybomis.
Branderburgo vartai Vokietijos sostinėje Berlyne
 
Vienas ieškovų, organizacija „Reporters Without Borders“, tvirtino, kad tai suteikė BND galimybę šnipinėti užsieniečius žurnalistus „beveik be apribojimų“.
 
„Didžioji pergalė yra ta, kad Vokietijos institucijos negali išvengti savo konstitucinių pareigų išvykdamos į užsienį ir veikdamos ten“, – teigė kito ieškovo „Society for Civil Rights“ (GFF) atstovė Nora Markard.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.19; 12:48

Angela Merkel. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia toliau dėsianti pastangas gerinti santykius su Rusija, nepaisant programišių atakų, kurios visai nepalengvina tų pastangų, skelbia „Reuters“.
 
„Sieksiu gerų santykių su Rusija, nes manau, kad yra daug priežasčių toliau dėti mūsų diplomatines pastangas, bet tai visai nepalengvina jų“, – Bundestage sakė A. Merkel.
 
Kanclerės teigimu, yra rimtų įrodymų, kad ji tapo Rusijos programišių ir šnipinėjimo taikiniu.
 
„Galiu atvirai pasakyti, kad man skaudu. Kasdien bandau kurti geresnius santykius su Rusija bet, kita vertus, yra labai rimtų įrodymų, kad Rusija daro tai“, – sakė kanclerė.
 
Praėjusią savaitę Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“ skelbė, kad 2015 m. Rusijos programišiai įsilaužė į Vokietijos parlamento kompiuterius ir pasisavino daugybę informacijos, įskaitant ir elektroninius laiškus iš kompiuterio A. Merkel biure parlamente.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 05:00

„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.

Kai slaptą informaciją paviešinusiam „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui buvo suteiktas prieglobstis Ekvadoro ambasadoje Londone, jis sukūrė šeimą su advokate ir pora susilaukė dviejų vaikų, praneša AFP.
 
Teigiama, kad 48 metų australas ir 37 metų advokatė Stella Morris susižiedavo ir tapo dviejų berniukų tėvais. Vienam vaikui – dveji, o kitam – vieneri. Moteris tai patvirtino po to, kai žinią pranešė „The Mail on Sunday“.
 
Šiuo metu J. Assange‘as laikomas Londono griežtojo režimo Belmaršo kalėjime ir ginčija JAV ekstradicijos prašymą, siekdamas išvengti teismo už šnipinėjimą.
 
S. Morris apie penkerius metus trunkančius santykius su J. Assange‘u prakalbo vaizdo įraše, kurį socialinėje žiniasklaidoje paskelbė „WikiLeaks“. Pasak jos, judviejų romantiški santykiai užsimezgė 2015 m., prabėgus trejiems metams po to, kai J. Assange‘ui buvo suteiktas prieglobstis Ekvadoro ambasadoje Londone.
 
Pietų Afrikos Respublikoje gimusi teisininkė sakė, kad J. Assange‘as ypatingas žmogus, o ji apie poros santykius nusprendė prašnekti baimindamasi, kad J. Assange‘o gyvybei gresia pavojus dėl ilgalaikio įkalinimo ir koronaviruso pandemijos.
 
Jennifer Robinson, kita australo advokatė, kuri porą ir supažindino 2011 m., patvirtino kad S. Morris ir J. Assange‘as sukūrė šeimą.
Jei būtų išduotas Jungtinėms Valstijoms, „WikiLeaks“ įkūrėjas būtų teisiamas už šnipinėjimą dėl to, kad 2010 m. išplatino slaptą informaciją apie JAV karines operacijas Afganistane ir Irake.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.12; 19:38