Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė teikiąs kolektyvinį ieškinį prieš „Facebook“, „Twitter“ ir „Google“, taip eskaluodamas savo ilgą laiką vykstančią kovą dėl žodžio laisvės su technologijų milžinėmis, kurios, pasak jo, neteisėtai jį cenzūravo.
„Šiandien aš, kaip pagrindinis atstovas, kartu su „America First Policy Institute“ teikiu kolektyvinį ieškinį prieš didžiąsias technologijų milžines, įskaitant „Facebook“, „Twitter“ ir „Google“ bei jų generalinius direktorius Marką Zuckerbergą, Sundarą Pichai ir Jacką Dorsey’į – tris puikius vyrukus“, – D. Trumpas sakė reporteriams savo golfo klube Naujajame Džersyje.
Vienos pagrindinių šalies technologijų bendrovių tapo „neteisėtos, konstitucijai prieštaraujančios cenzūros vykdytojomis“, pridūrė 75-erių respublikonas, kuriam buvo uždrausta kelti įrašus į „Facebook“ ir „Twitter“ po sausio 6-osios JAV Kapitolijaus šturmo, kurį įvykdė jo rėmėjai.
Socialinis tinklas „Facebook“ penktadienį dvejiems metams užblokavo buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyrą, nes jis esą nusipelnė griežčiausios bausmės už „Facebook“ taisyklių pažeidimus per jo šalininkų sausį surengtas riaušes JAV Kapitolijuje.
„Atsižvelgiant į aplinkybių, lėmusių pono D. Trumpo paskyros suspendavimą, sunkumą, manome, kad jis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė mūsų taisykles, kuriose už tai numatyta griežčiausia bausmė“, – pranešime spaudai teigė „Facebook“ viceprezidentas pasauliniams reikalams Nickas Cleggas.
„Facebook“ taip pat nebesuteiks politikams visapusiškos neliečiamybės nuo bausmių už klaidinantį ar įžeidžiantį turinį socialiniame tinkle vien dėl to, kad jų komentarai yra nuolat cituojami žiniasklaidoje.
Teismas patenkino Šiaulių apygardos prokuratūros prašymą baudžiamuoju įsakymu užbaigti procesą ir 57-erių šiaulietį V. M. pripažino kaltu dėl kurstymo prieš seksualinės orientacijos pagrindu skiriamą žmonių grupę. Už tai, kad socialiniame tinkle parašė komentarą prieš homoseksualius asmenis, vyrui 6 mėnesiams bus apribota laisvė. Nuteistasis taip pat turės įsidarbinti arba toliau registruotis Užimtumo tarnyboje.
Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorų organizuotame ikiteisminiame tyrime surinkta duomenų, kad 2019 metų birželį po Lietuvoje vykusių „Baltic Pride“ festivalio eitynių atsirado žmonių, viešai reiškiančių nepasitenkinimą homoseksualios orientacijos žmonėmis.
Teismas nustatė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ iš minėtų eitynių paviešinto vaizdo įrašo komentarų skiltyje skelbti komentarai viešai niekino bei skatino neapykantą prieš homoseksualius asmenis dėl jų seksualinės orientacijos. Vieną tokių parašė nuteistas šiaulietis, kuris esą buvo piktas homoseksualių žmonių atžvilgiu.
Ikiteisminio tyrimo metu specialistas, atlikęs paskirtą užduotį, konstatavo, kad minėtas vyras parašė komentarą, kuriame išreiškė poziciją, kad homoseksualius asmenis, dalyvaujančius eitynėse, reikėtų naikinti ir tokie veiksmai nebūtų pakankami. Pasak specialisto, komentaras yra niekinantis homoseksualius asmenis ir propaguojantis smurto idėją, nukreiptą prieš minėtus asmenis.
Dėl analogiškos situacijos Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai buvo pareikšti 37-erių Radviliškio rajono gyventojui taip pat paskelbusiam neapykantą skatinantį komentarą po tuo pačiu vaizdo įrašu. Nustatyta, kad vyras viešai niekino homoseksualius asmenis dėl jų seksualinės orientacijos bei viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su homoseksualiais asmenimis. Radviliškio rajono gyventojas savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Saulius Kulikauskas atkreipia dėmesį į socialiniuose tinkluose įsitvirtinusį neigiamų komentarų rašymo įprotį: „Asmuo, rašydamas komentarus virtualioje erdvėje, turėtų nepamiršti, kad jo išsakytas mintis mato visi. Jei bendravimo kultūra egzistuoja realiame gyvenime, jos paisyti reikėtų ir virtualiame.“
Šie ikiteisminiai tyrimai yra atskirti iš pagrindinės baudžiamosios bylos, kurioje tiriami dar 9 asmenų galimai padaryti analogiški nusikaltimai.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra
Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad „visiškai apgailėtina“, jog didieji socialiniai tinklai užblokavo jo paskyras.
Tai jis pareiškė netrukus po to, kai „Facebook“ nepriklausoma priežiūros taryba nusprendė toliau blokuoti jo paskyrą platformoje.
„Tai, ką padarė „Facebook“, „Twitter“ ir „Google“, yra visiškai apgailėtina ir daro didžiulę gėdą mūsų šaliai“, – sakoma D. Trumpo pranešime.
„Iš JAV prezidento buvo atimta žodžio laisvė, nes radikaliosios kairės lunatikai bijo tiesos, tačiau ji galiausiai vis vien išaiškės“, – pareiškė buvęs respublikonų prezidentas.
D. Trumpo paskyros buvo užblokuotos didžiuosiuose socialiniuose tinkluose, kai buvęs prezidentas buvo apkaltintas pakurstęs sausio 6 d. į JAV Kapitolijų įsiveržusią jo šalininkų minią. Per incidentą žuvo penki žmonės.
Socialinio tinklo Twitter vadovybė pranešė, kad ji visiems laikams užblokuoja 373 paskyras. Kodėl jos blokuojamos? Remiantis oficialia informacija, Twitter užblokavo 140 paskyrų, kurios, pavyzdžiui, susijusios su Iranu, ir 100 paskyrų, kurių adresatas – Rusija.
Twitter mano, kad jos buvo skirtos ne demokratinio pobūdžio diskusijoms, ne objektyvios informacijos skleidimui, o melui, propagandai ir dezinformacijai skleisti. Taip pat pažymėtina, kad jų rengėjai slėpė savo sąsajas su oficialia tiek Irano, tiek Rusijos valdžia.
Tas pats nutiko ir 35 armėniškus puslapius. Tarp 373 persona non grata paskelbtų – 35 paskyros, kurios, kaip įtariama, susijusios su Armėnijos vyriausybe. Tie Twitter tinkle atsiradę 35-eri puslapiai buvo skirti ne tiesos paieškoms, ne diskusijoms, o tik tam, kad būtų kryptingai juodinamas Azerbaidžanas. Minėtos 35-ios armėniškos paskyros buvo kryptingai adresuojamos Azerbaidžano auditorijai. Jų rengėjai slėpė ryšį su oficialiuoju Jerevanu. Todėl ir tapo neprieinamos – jas tiesiog užblokavo.
Australija ir „Facebook“ derasi dėl socialiniame tinkle įvesto naujienų portalų draudimo. EPA-ELTA nuotr.
„Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas penktadienį dalyvavo derybose su Australijos vyriausybe dėl įstatymo, kuriuo socialinis tinklas įpareigojamas mokėti Australijos naujienų portalams už jų turinį.
Tuo tarpu Australijos premjeras Scottas Morrisonas tvirtina, kad jo vadovaujama šalis nenusileis technologijų milžinės „grasinimams“.
Nuo ketvirtadienio australai nebegali feisbuke skelbti nuorodų į straipsnius naujienų portaluose ar peržiūrėti Australijos naujienų portalų „Facebook“ paskyrų.
Australijos iždo sekretorius Joshas Fredenbergas teigė penktadienį pasikalbėjęs su M. Zuckerbergu, derybos esą tęsis ir savaitgalį.
„Aptarėme likusius klausimus ir sutarėme, kad mūsų komandos nedelsiant pradės juos spręsti“, – „Twitter“ paskyroje rašė J. Frydenbergas.
Savo ruožtu premjeras S. Morrisonas pareiškė, kad „Facebook“ įvestas draudimas yra grasinimas.
„Manau, kad tai nėra geras jų žingsnis, jie turėtų tai pakeisti ir sugrįžti prie derybų stalo“, – sakė jis.
„Facebook“ draudimą įvedė dėl planuojamo Australijos įstatymo, kuriuo interneto milžinės, tokios kaip „Facebook“ ir „Google“, yra įpareigojamos mokėti didiesiems Australijos naujienų portalams už nuorodas į jų turinį.
Šis įstatymas pirmadienį bus svarstomas Australijos Senate.
Socialiniai tinklai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį perspėjo dėl augančios didžiųjų technologijų bendrovių įtakos, nes šios bendrovės esą konkuruoja su ištisomis valstybėmis.
Šiuo metu Rusija didina spaudimą užsienio internetinėms bendrovėms, kurios nėra įpareigotos laikytis valstybinės cenzūros, skirtingai nei dauguma šalies viduje registruotų žiniasklaidos priemonių.
„Šios bendrovės nėra tik ekonominės milžinės. Kai kuriose srityse jos jau dabar de facto konkuruoja su valstybe“, – virtualioje Pasaulio ekonomikos forumo sesijoje sakė V. Putinas.
Rusijos lyderis teigė, esą neaišku, kur yra riba tarp „sėkmingo globalaus verslo“ ir „bandymų savo nuožiūra kontroliuoti visuomenę“.
„Matėme tai Jungtinėse Valstijose“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje sausio pradžioje vykusias Donaldo Trumpo šalininkų riaušes Kapitolijuje.
Maskva anksčiau šią savaitę apkaltino JAV technologijų milžines kišantis į Rusijos vidaus reikalus per suimto opozicionieriaus Aleksejaus Navalno palaikymo protestus.
Prieš prasidedant protestams Rusijos žiniasklaidos prievaizdas „Roskomnadzor“ nurodė kelioms interneto platformoms, įskaitant „YouTube“ ir „Instagram“, ištrinti pranešimus, kuriuose raginama dalyvauti protestuose.
Trečiadienį Rusijos Valstybės Dūmos užsienio kišimosi komiteto pirmininkas Vasilijus Piskariovas tikino, kad socialinio tinklo „TikTok“ padalinio Rusijoje vadovas buvo iškviestas į parlamentą pokalbiui.
Pasak jo, „susikaupė klausimų“ apie Kinijoje įsikūrusį socialinį tinklą, pastaraisiais mėnesiais išpopuliarėjo tarp Rusijos jaunuolių.
Facebook. EPA – ELTA nuotr.
Šeštadienį „Facebook“ ir „Instagram“ atblokavo kadenciją baigiančio neperrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo asmenines paskyras, praneša TASS.
„Facebook“, kuris valdo abu socialinius tinklus, neišplatino jokio atitinkamo pareiškimo, tačiau esą prezidento paskyros vėl tapo matomos šiuose tinkluose.
Paskutiniai paskelbti D. Trumpo įrašai abiejose platformose yra sausio 6 d. Kol kas neaišku, ar leidžiama iš šių paskyrų publikuoti naujus įrašus.
Po D. Trumpo šalininkų minos įsiveržimo į Kapitolijų, dėl kurio laikinai sutriko Joe Bideno pergalės prezidento rinkimuose tvirtinimas, „Facebook“ ir „Instagram“ praėjusią savaitę užblokavo D. Trumpo paskyras iki sausio 20 d., kol bus prisaikdintas naujasis JAV prezidentas.
„Twitter“ ėmėsi dar griežtesnio sprendimo ir visam laikui pašalino D. Trumpo paskyrą, taip atskirdamas prezidentą nuo jo mėgstamiausio socialinio tinklo.
D. Trumpo paskyras užblokavo taip pat „Snapchat“ ir „Twitch“.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį teigė, kad tokios milžinės kaip „Twitter“ ir „Facebook“ padarė „katastrofišką klaidą“, užblokuodamos jį po rėmėjų išpuolio Kongrese.
„Jie padarė katastrofišką klaidą. Jie skirsto į grupes ir skaldo, jie parodė tai, ką įvyksiant pranašavau jau ilgą laiką“, – prieš išvyką į Teksasą žurnalistams sakė D. Trumpas.
D. Trumpas antradienį taip pat teigė, kad praėjusią savaitę jo pasakyta kalba prieš tūkstančius rėmėjų, kuria jis ragino žygiuoti Kongreso link, neturi nieko bendra su netrukus po jos prasiveržusiu smurtu Kapitolijuje.
Sausio 6 d. D. Trumpas didelei miniai Vašingtone sakė, kad rinkimai buvo pavogti ir kad jie turėtų žygiuoti Kongreso link, parodyti „stiprybę“.
„Jie išanalizavo mano kalbą po žodelį, taip pat paskutinę pastraipą, paskutinį sakinį, visi iki vieno manė, kad viskas buvo tinkama“, – teigė D. Trumpas.
Prancūzija. Paryžius. EPA-ELTA nuotr.
Prancūzijos vyriausybė laiko būtina kovą su neapykantos propaganda socialiniuose tinkluose, bet nepritaria JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyros tviteryje blokavimui.
„Man nejauku dėl šio sprendimo“, – cituoja Prancūzijos žiniasklaida vyriausybės atstovą spaudai Gabrielį Attalį.
Jis pabrėžė, kaip svarbu „kovoti su neapykantos propaganda, su publikacijomis, raginančiomis smurtauti“, bet pavadino ginčytinu sprendimą „priversti žmogų tylėti socialiniuose tinkluose, kurie tapo viešosios erdvės forma“.
Savo ruožtu Prancūzijos ekologijos ministrė Barbara Pompili pareiškė, jog „atvejai, kai socialinis tinklas pats sprendžia, ką blokuoti, neturėtų tapti norma“.
Europos vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas iš Prancūzijos išsakė savo nuostabą dėl to, kad kompanija gali savarankiškai, be jokių papildomų demaršų, užblokuoti JAV prezidento paskyrą.
„Tas faktas, kad kompanijos generalinis direktorius gali iškart išjungti prezidento garsiakalbį, kelia nuostabą. Tai ne tik patvirtina šių platformų galią. Tai rodo, kaip silpnai mūsų visuomenė organizuota skaitmeninėje erdvėje“, – rašo Th. Bretonas straipsnyje, kurį paskelbė laikraštis „Politico“.
Pasak politiko, socialiniai tinklai ir kompanijos, kurioms jie priklauso, turi pripažinti savo atsakomybę už priimamus sprendimus.
Po pasaulį sukrėtusių sausio 6 d. įvykių JAV Kapitolijuje daugelis socialinių tinklų, tarp jų – „Twitter“ ir „Facebook“, užblokavo D. Trumpo paskyras, būgštaudami, kad jo publikacijos gali sukelti dar vieną smurto protrūkį.
EPA – ELTA nuotraukoje: Vokietijos kanclerė Angela Merkel
Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė mananti, kad socialinių tinklų sprendimas visam laikui blokuoti Donaldo Trumpo paskyras yra problematiškas, nes nuomonės laisvės neturėtų riboti tokių technologijų įmonių vadovai, pirmadienį teigė A. Merkel atstovas.
„Pamatinė teisė į nuomonės laisvę yra kritinės svarbos pamatinė teisė, ši teisė gali būti apribota, tačiau tik įstatymu, įstatymų leidėjų apibrėžtoje sistemoje, o ne socialinių tinklų platformų vadovų sprendimu“, – teigė kanclerės atstovas Steffenas Seibertas.
„Atsižvelgdama į tai kanclerė mano, kad JAV prezidento paskyrų blokavimas visam laikui yra problematiškas“, – teigiama atstovo pranešime.
Donaldas Trampas ir Angela Merkel. Nenuoširdus bučinys. EPA – ELTA nuotr.
Jis tvirtino, kad melas ar smurto kurstymas taip pat yra „labai problematiška“, tačiau valstybė turėtų sukurti teisinę reguliavimo sistemą, pagal kurią galima būtų kovoti su tokiomis problemomis. Twitter. Slaptai.lt nuotr.
Visišku pažiūrų reguliavimu, blokuojant paskyras, peržengiamos ribos, sakė S. Seibertas. Jis teigė vis dėlto palaikantis pastaraisiais mėnesiais socialinių tinklų vykdytą iniciatyvą žymėti melagingus teiginius.
Penktadienį „Twitter“ paskelbė visam laikui užblokuojantis D. Trumpo paskyrą dėl tolesnės smurto rizikos po jo rėmėjų įsiveržimo į Kapitolijaus pastatą.
„Twitter“ visam laikui užblokavo D. Trumpo paskyrą. EPA-ELTA nuotr.
Socialinis tinklas „Twitter“ penktadienį pranešė visam laikui užblokuojantis JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyrą dėl tolesnės smurto rizikos po jo rėmėjų įsiveržimo į Kapitolijaus pastatą.
„Atidžiai peržiūrėję naujausius įrašus @realDonaldTrump paskyroje“, „Twitter“ sakė tinklaraščio įraše, „visam laikui užblokavome paskyrą dėl tolesnės smurto kurstymo rizikos.“
„Twitter“ – D. Trumpo mėgiamiausia platforma bendrauti su savo rėmėjais – iš pradžių buvo prezidento paskyrą užblokavusi 12 valandų po trečiadienį įvykusio mirtino jo rėmėjų Kapitolijaus šturmo. Socialinis tinklas tuomet pažadėjo visam laikui blokuoti prezidentą, jei šis ir toliau laužys platformos taisykles.
D. Trumpas į „Twitter“ sugrįžo vėlų ketvirtadienį, paskelbdamas vaizdo žinutę, kuria, regis, buvo siekta numalšinti įtampą po jo rėmėjų sukeltos sumaišties. Jis pripažino, kad jo kadencija artėja prie pabaigos, ir pažadėjo sklandų valdžios perdavimą Joe Bidenui, nors jo nepasveikino ir nė nepaminėjo jo vardo.
„Twitter“ tuo metu teigė toliau stebėsianti D. Trumpo aktyvumą socialiniame tinkle, siekiant nustatyti, ar reikės imtis tolesnių veiksmų.
Užblokuoti D. Trumpo paskyrą nuspręsta po to, kai prezidentas šioje platformoje penktadienį paskelbė du įrašus, teigė socialinis tinklas.
Viename jų D. Trumpas pažadėjo, kad su nė vienu jo rėmėju „nebus elgiamasi nepagarbiai“, o kitame pareiškė nedalyvausiantis J. Bideno inauguracijoje sausio 20 dieną, kaip tai yra įprasta nueinantiems prezidentams. Twitter. Slaptai.lt nuotr.
„Šie du įrašai turi būti skaitomi platesniame šalies įvykių kontekste ir atsižvelgiant į būdus, kuriais įvairios auditorijos gali mobilizuoti prezidento pareiškimus, įskaitant smurto kurstymą, taip pat ir šios paskyros pastarųjų savaičių elgesio modelio kontekste“, – sakė „Twitter“.
Bendrovė nusprendė, kad prezidento įrašai pažeidė platformos „smurto šlovinimo“ taisyklę, ir sakė, kad „naudotojas @realDonaldTrump turi būti nedelsiant visam laikui užblokuotas platformoje.“
Facebook. EPA- ELTA nuotr.
Trečiąjį šių metų ketvirtį socialinių tinklų milžinės „Facebook“ pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šoktelėjo 29 proc. iki 7,8 mlrd. dolerių (apie 6,7 mlrd. eurų), o kito socialinio tinklo „Twitter“ – mažėjo iki 29 mln. dolerių (apie 24,8 mln. eurų).
„Facebook“ pajamos šį ketvirtį augo iki 21,2 mlrd. dolerių, nes bendrovei ir toliau buvo palankios sąlygos augti tuo metu, kai žmonės visame pasaulyje naudojosi socialiniais tinklais, kad bendrautų nuotoliniu būdu per pandemiją.
„Ketvirtis buvo geras, nes žmonės ir verslai naudojasi mūsų paslaugomis, kad būtų susijungę ir kurtų ekonomines galimybes šiuo sunkiu metu“, – teigė „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas.
„Twitter“ pajamos šį ketvirtį augo 14 proc. iki 936 mln. dolerių. Twitter. Slaptai.lt nuotr.
Tuo tarpu „Twitter“ paskelbė, kad socialinio tinklo vartotojų skaičius, palyginti su antruoju metų ketvirčiu, augo tik 1 mln. iki 187 mln. Tai nuvylė analitikus, kurie prognozavo augimą iki 196 mln. vartotojų.
Vis dėlto, „Twitter“ vadovas Jackas Dorsey’is tvirtino, kad socialinio tinklo vartotojų skaičius per metus didėjo 42 mln.
„Per pastaruosius metus aktyvių vartotojų skaičius augo 42 mln., nes žmonės visame pasaulyje prisijungė prie „Twitter“, kad atrastų informacijos tam tikromis temomis, kurios jiems labiausiai rūpi“, – sakė „Twitter“ generalinis direktorius J. Dorsey’is.
Jungtinės Karalystės (JK) nacionalinis transliuotojas BBC paskelbė planus atleisti 450 darbuotojų, mažinti išlaidas ir restruktūrizuoti smulkiąją žiniasklaidą Anglijoje.
JK žurnalistų profsąjunga perspėjo, kad darbuotojų atleidimai padarys „didelę įtaką“ BBC vietos žiniasklaidos priemonėms.
Transliuotojo teigimu, „BBC England“ vietinių radijo stočių ir regioninės televizijos tinklas „bus smarkiai performuotas“, kad iki 2022-ųjų kovo būtų sutaupyta 25 mln. svarų sterlingų (apie 27,7 mln. eurų).
„Tai reikštų, kad iš 3 000 Anglijos regionuose dirbančių darbuotojų bus atleista apie 450“, – sakoma BBC pranešime.
Pasak BBC, dėl koronaviruso pandemijos bendrovė turės sumažinti išlaidas maždaug 125 mln. svarų, nes sumažėjo gaunamos pajamos.
„BBC England“ direktorė Helen Thomas teigė, kad daugelis BBC regioninių žiniasklaidos priemonių „buvo sukurtos daugiau nei prieš 50 metų, mažai pasikeitė, todėl dabar joms reikia pokyčių“.
„Gyvename „Facebook“ bendruomenės grupių ir „WhatsApp“ kaimynų pokalbių kambario amžiuje. Turime prisitaikyti, kad geriau atspindėtumėme tai, kaip žmonės gyvena savo gyvenimus, kaip jie sulaukia naujienų, ir kokio turinio jie nori“, – sakė H. Thomas.
Gražina Ramanauskaitė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį Seimui pateikta Gražinos Ramanauskaitės kandidatūra antrai kadencijai eiti Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigas.
Kalbėdama iš Seimo tribūnos G. Ramanauskaitė apžvelgė, ką pavyko nuveikti per penkerius kadencijos metus.
„Žymiai išaugo institucijos darbo apimtys ir rezultatai: išnagrinėjome dvigubai daugiau skundų ir buvo priimta dvigubai daugiau sprendimų, stipriai išaugo tyrimų, atliekamų savo iniciatyva, skaičius. Įprasta praktika tapo viešos konsultacijos ir rekomendacijos viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams. Tarnybos darbo kokybę įvertino ir teismai – sprendimų pagrįstumas teismuose išaugo iki 100 procentų. Ypatingą dėmesį skyrėme tarpinstituciniam bendradarbiavimui, bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis. Tarptautiniu lygmeniu tapome labiau matomi – tapau Pasaulio ombudsmenų organizacijos ONO nare“,– sakė G. Ramanauskaitė.
Pasak jos, daugiau dėmesio skirta visuomenės informavimui ir piliečių raginimui ginti savo pažeistas teises, taip pat žiniasklaidos stebėsenai ir rekomendacijų viešinimui. Tarnyboje buvo įdiegta monitoringo sistema, ypatingas dėmesys pradėtas skirti ne tik tradiciniams informacijos kanalams, bet ir socialiniams tinklams.
„Tai davė savo vaisių – išaugo visuomenės pasitikėjimas tarnyba, mūsų sprendimai – gal ir nepopuliarūs, bet gerbiami ir vykdomi, ženkliai sumažėjo Nepilnamečių apsaugos įstatymo pažeidimų. Akivaizdu, kad visuomenės informavimo srityje stiprėja suvokimas, jog atsakomybė už pažeidimą yra neišvengiama“,– sakė G. Ramanauskaitė.
Ji apgailestavo, kad tarnybos biudžetas jau 10 metų išliko toks pats, nors atsirado naujų funkcijų, padidėjo darbo krūviai ir veiklos tempai.
„Tačiau džiugina tai, kad net tokiomis spartietiškomis sąlygomis pavyko išsaugoti profesionalią komandą“,– sakė ji.
G. Ramanauskaitė prašė Seimo palaikymo stiprinant tarnybos finansinį stuburą, nes vis sunkiau konkuruoti dėl talentų, ypač profesionalių teisininkų, ir tuo pat metu išlaikyti aukštą kokybės kartelę.
G. Ramanauskaitė iš Seimo tribūnos žadėjo dar daugiau dėmesio skirti visuomenės informavimui socialiniuose tinkluose, pažeidimų prevencijai tradicinėje žiniasklaidoje ir skatinti aktyvesnį piliečių įtraukimą į savo teisių gynimą, ypatingą dėmesį skiriant asmenų garbės ir orumo, privatumo, duomenų apsaugos gynybai.
ELTA primena, kad Seimo Kultūros komitetas vienbalsiai yra pritaręs G. Ramanauskaitės kandidatūrai eiti Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigas antrą kadenciją iš eilės. Priimdamas sprendimą komitetas atsižvelgė į organizacijų, vienijančių viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, siūlymus.
Po prisistatymo Seime G. Ramanauskaitės kandidatūrą svarstys Seimo frakcijos ir komitetai. Projekto svarstymas ir priėmimas Seimo posėdyje numatomas birželio mėnesį.
G. Ramanauskaitės kadencija baigsis šių metų birželio 17 d. Ji yra įgijusi lietuvių filologijos bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius Vilniaus universitete. Darbą Lietuvos naujienų agentūroje ELTA G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė pradėjo 1998 m., 2007 m. buvo paskirta Lietuvos naujienų agentūros ELTA generaline direktore. Internetinė žiniasklaida. Slaptai.lt nuotr.
Pagal Visuomenės informavimo įstatymą Žurnalistų etikos inspektorių penkeriems metams skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pasiūlo organizacijos, vienijančios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso normos. Tas pats asmuo inspektoriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Jis nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse, taip pat vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi Visuomenės informavimo ir kituose įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo principų, pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos.
Inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pareigoms atlikti būtiną kompetenciją.
Twitter. Slaptai.lt nuotr.
Socialinis tinklas „Twitter“ ir ateityje ženklins specialiu ženklu pranešimus, kuriuose gali būti nepatikimos informacijos. Tai ketvirtadienį savo paskyroje pranešė kompanijos vadovas Jackas Dorsey`is.
Šis įrašas pasirodė kilus skandalui su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Trečiadienį Baltųjų rūmų šeimininkas viešai pagrasino pereisiąs prie griežtesnio socialinių tinklų veiklos reguliavimo, jeigu jie toliau „slopins konservatorių balsus“. D. Trumpas tai pareiškė po to, kai vienas iš jo pranešimų tviteryje buvo pažymėtas specialiu ženklu, įspėjančiu skaitytojus, kad informacija gali būti nepatikima ir ją reikia papildomai patikrinti. Socialinis tinklas taip reagavo į JAV lyderio žodžius, kad demokratai, siųsdami kai kurių valstijų gyventojams balsalapius, skirtus balsavimui paštu per lapkričio mėnesį įvyksiančius prezidento rinkimus, mėgina sudaryti sąlygas sukčiavimui.
„Jeigu kažkas ir yra atsakingas už kompanijos veiksmus, tai esu aš. Prašau palikti mūsų darbuotojus ramybėje. Mes ir ateityje ženklinsime nekorektiškus ar ginčytinus pranešimus, susijusius su rinkimais visame pasaulyje“, – parašė J. Dorsey`is. Kartu jis pabrėžė, jog bendrovė neketina tapti „paskutine tiesos instancija“. “Mūsų tikslas – surinkti vienas kitam prieštaraujančius pareiškimus ir parodyti informaciją įvairiais aspektais, kad žmonės patys galėtų ją vertinti“, – pabrėžė „Twitter“ vadovas.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas vyr. ltn. Mažvydas Kunevičius. SAM nuotr.
Šalies informacinę erdvę stebintys Lietuvos kariuomenės (LK) ekspertai atkreipia dėmesį, kad dezinformacijos, melagingos informacijos ir konspiracinių teorijų srautas mūsų informacinėje erdvėje išlieka didelis. Specialistai įspėja, kad nepatikrinus informacijos šaltinių ir atidarius piktavalių siunčiamas nuorodas gali būti užkrėsti vartotojų kompiuteriai, pasinaudota vartotojų asmeniniais duomenimis dezinformacijos skleidimui.
LK Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, nuo vasario 1 d. Lietuvoje užfiksuoti 1 278 klaidinamos informacijos atvejai, o tai beveik keturis kartus daugiau nei 2017-2019 metais tuo pačiu laikotarpiu. Tad specialistai ragina gyventojus išlikti budrius ir ypač kritiškai vertinti bei patikrinti socialiniuose tinkluose ir fiktyviuose portaluose skleidžiamą informaciją.
LK Strateginės komunikacijos departamento atstovo, vyr. ltn. Mažvydo Kunevičiaus teigimu, klaidinamos informacijos tikslas yra skaldyti visuomenę, siekiant formuoti skeptišką nuomonę dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO bei koronaviruso infekcijos (COVID-19) pavojaus.
„Pastebima, kad visose Baltijos šalyse plinta informacija apie neva koronaviruso infekcija užsikrėtusius NATO karius. Lietuvoje piktybiškai stengiamasi kelti abejones dėl karantino reikalingumo, gydymo priemonių bei vakcinų kūrimo, taip pat menkinti infekcijos keliamą pavojų, teigiant, jog sergančiųjų ir mirusiųjų skaičius yra dirbtinai sumažintas. Žinoma, tokie svarstymai gerokai prasilenkia su logika“, – SAM pranešime cituojamas M. Kunevičius, Lietuvos kariuomenės atstovas Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų operacijų centre, kuruojantis dezinformacijos valdymo klausimus.
Karininkas kaip vieną iš klaidingos informacijos pavyzdžių paminėjo Brazilijoje atsiradusią teoriją, kuri plinta visame pasaulyje – ši teorija teigia, kad nėra koronaviruso, o valdžia tik apgaudinėja žmones. Šiai teorijai įrodinėti pasitelkiamos nuotraukos su kapinėse iškastais karstais, kurie – tušti. Karantinas. Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka
„Įdomu tai, kad šios nuotraukos paimtos iš kito laikotarpio – 2017 m., t.y. kol dar nebuvo koronaviruso. Jos susijusios su tais metais Brazilijoje kilusiu skandalu, kai žmonės norėdami gauti draudimo išmokas už mirusius artimuosius, fiktyviai formindavo jų mirtis. Draudimo bendrovės, norėdamos įsitikinti, ar žmogus tikrai mirė, prieš priimdamos sprendimus dėl išmokų išmokėjimo, inicijuodavo karstų iškasimą ir juos neretai rasdavo tuščius”, – pasakojo M. Kunevičius.
Jo teigimu, dezinformacijai skleisti naudojami įvairūs kanalai: naujienų portalai, televizija, radijas, laiškai, blogai, filmukai, straipsniai.
Pasak vyr. ltn. M. Kunevičiaus, informacinio karo, klaidinamos informacijos ar dezinformacijos tikslas – sutrikdyti, sugluminti, sukelti nesantaiką. Anot karininko, kad nepakliūtume į melo pinkles, reikėtų vadovautis keliomis svarbiomis taisyklėmis. Stopfake.org nuotraukoje: klaidinantys, meluojantys, dezinformuojantys Rusijos pranešimai.
„Pirmiausia, patikrinkite socialinio tinklo paskyros istoriją ir nuotraukas – netikros anketos būna sukurtos neseniai ir dažniausiai neturi realaus žmogaus nuotraukų. Įtarimą gali sukelti, jei anketa seka daug skirtingo turinio puslapių, paskyroje dalijamasi nepatvirtintais informacijos šaltiniais, reklamomis ir žaidimų programėlėmis. Jei tokio profilio anketos valdytojas komentuoja jūsų paskyroje ar bando su jumis užmegzti ryšį, reikėtų paspausti „Report“ mygtuką ir socialinės medijos platformų saugumo specialistai ją patikrins“, – sako LK karininkas.
Specialistai rekomenduoja prieš dalinantis informacija savo paskyroje gerai pasverti, ar informacija, kuria jūs norite pasidalinti, yra patikima. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ypač paveikiamais abejotinos kokybės informacija yra tie, kurie neturi savo nuomonės ar nėra iki galo apsisprendę, kurią pusę ar kurį viešai skelbiamą naratyvą palaikyti.
Internete apie Covid-19 – gausybė įvairiausių pranešimų. Slaptai.lt nuotr.
Jungtinės Amerikos Valstijos penktadienį apkaltino Kiniją ir Rusiją bendradarbiavimu platinant tikrovės neatitinkančią informaciją apie koronaviruso pandemiją. Pasak Vašingtono, Pekinas kuo toliau, tuo labiau taiko Maskvos ištobulintus metodus, informuoja AFP.
„Dar prieš COVID-19 krizę matėme tam tikrą koordinavimą propagandos srityje tarp Rusijos ir Kinijos“, – sako Lea Gabrielle, specialioji pasiuntinė iš JAV valstybės departamento Globalaus įsitraukimo centro (Global Engagement Center), stebinčio užsienio propagandą.
„Kilus pandemijai bendradarbiavimas tarp abiejų valstybių dar labiau paspartėjo (…) ir jos bando formuoti visuomenės nuomonę apie COVID-19 pandemiją siekdamos savų tikslų“, – sakė ji žurnalistams.
Pasak L. Gabrielle, kovo mėnesį Kinijos diplomatų naujų sekėjų skaičius socialiniame tinkle „Twitter“ išaugo nuo 30 per parą iki daugiau nei 720.
Šis centras anksčiau paskelbė, kad tūkstančiai su Rusija siejamų paskyrų socialinėje žiniasklaidoje platino sąmokslo teorijas apie koronavirusą, įskaitant ir teiginius, kad jį sukūrė Jungtinės Valstijos.
Be to, anksčiau JAV papiktino Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtas įrašas apie tai, kad koronavirusą Uhano mieste išplatino JAV kariuomenė. Kovo mėnesį JAV ir Kinijos prezidentai Donaldas Trumpas ir Xi Jinpingas kalbėjosi telefonu ir, regis, abi šalys sutarė susilaikyti nuo panašių teiginių. JAV Valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau įtampa vėl išaugo po to, kai JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo pareiškė, kad virusas galėjo kilti Uhano virusologijos laboratorijoje. Šį kartą Pekinas tokias mintis pavadino dezinformacija.
Tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tiek geriausi JAV epidemiologai aiškina, kad nėra jokių įrodymų, jog virusas galėjo būti sukurtas laboratorijoje. Mokslininkai tikina, kad virusas kilo Uhano turguje, kur buvo pardavinėjama egzotiškų gyvūnų mėsa.
Penktadienį bendradarbiavimą pandemijos klausimais aptarė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.
V. Putinas sako, kad „Rusija prieštarauja bandymams pasinaudoti epidemija kaip pretekstu apkaltinti Kiniją ir ją tvirtai palaiko.“
Spynelė. Slaptai.lt nuotr. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) specialistai įspėja, kad piktavaliai elektroninėje erdvėje intensyviai išnaudoja susidariusią ekstremalią situaciją dėl COVID-19 viruso plitimo. Prisidengiant įvairiomis institucijomis ir melaginga informacija, siuntinėjami laiškai su žalingu programiniu kodu, platinamos suklastotos svetainės, socialinės inžinerijos metodais bandoma vartotoją paskatinti įsidiegti kenkėjišką programinę įrangą ir kitais būdais užvaldyti įrenginius bei išgauti konfidencialią informaciją.
Viena iš pasauliniu mastu plintančių su COVID-19 susijusių apgavysčių formų yra „Pasaulio sveikatos organizacijos“ imitavimas, siunčiant melagingą informaciją elektroniniu paštu su kenkėjiškomis nuorodomis, esančiose laiškuose ar jų prieduose. NKSC specialistai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos atveju gali būti siekiama suklastoti Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, savivaldybių publikuojamą informaciją, kuriami fiktyvūs naujienų tinklalapiai.
Kibernetinio saugumo specialistai rekomenduoja kritiškai vertinti elektroniniu formatu (elektroniniame pašte, socialiniuose tinkluose, SMS žinutėse) gaunamas nuorodas, susijusias su COVID-19 tematika. Žalingos nuorodos, vedančios į netikrus puslapius ar į naudotojo kompiuterį atsiunčiančios žalingo kodo programinę įrangą, dažnai būna siunčiamos kartu su žinute. Naudojami socialinės inžinerijos metodai: dominuoja skubos, svarbos, krizės ar nelaimės motyvai. Tokie laiškai taip pat dažnai būna siunčiami apsimetant kompetentingomis institucijomis, todėl būtina atidžiai įvertinti tokių gaunamų laiškų autentiškumą ir turinį, atkreipiant dėmesį į pateiktas nuorodas ir prisegamus priedus. Spyna. Slaptai.lt nuotr.
NKSC specialistai pataria įsitikinti siunčiamos nuorodos autentiškumu , o tai padaryti galima užvedus pelyte ant adreso (nespaudžiant) – nuorodoje neturėtų būti publikuotas kitos svetainės adresas. Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad netikra nuoroda gali būti labai panaši į egzistuojančio ir gerai žinomo tinklapio adresą. „Svarbu įsitikinti, ar siunčiama nuoroda turi patikimą SSL/TLS sertifikatą, šifruojantį perduodamus duomenis. Dažniausiai populiariausios naršyklės įspėja, jeigu nėra naudojamas sertifikatas, ar jis nėra patikimas, tačiau paprasčiausias būdas įsitikinti – prie http trumpinio turi būti raidė „s“, pvz.: https://www.nksc.lt. „,– kaip pavyzdį pateikia kibernetinio saugumo specialistai.
Taip pat rekomenduojama vengti atskleisti asmeninę informaciją, ypač elektroniniu paštu, socialiniuose tinkluose, SMS žinutėmis ar skambučiais neatskleisti savo asmeninių ar finansinių duomenų. Valstybinės institucijos, bankai, sveikatos priežiūros įstaigos niekada nesikreips su prašymu elektroniniu paštu ar telefonu atskleisti asmeninę informaciją (pvz., asmens kodo, kreditinės ar debetinės kortelės numerio, banko autentifikavimo kodo ir pan.). Gavus panašius prašymus tikslingiausią tokią informaciją perduoti policijai. Kaip atpažinti klastotas nuorodas, galima susipažinti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro biuletenyje: https://www.nksc.lt/doc/biuleteniai/2018-05-15%20phishing%20klastotes%20ir%20duomenu%20vagystes.pdf
Kadangi piktavaliai esamą situaciją naudoja ir melagingai informacijai skleisti, rekomenduojama remtis tik oficialia Lietuvos valstybės ir patikimų žiniasklaidos priemonių teikiama informacija. Socialiniuose tinkluose platinamos žinutės, prieš jomis pasidalinant, taip pat turėtų būti tikrinamos.
Vienas esminių būdų, siekiant apsisaugoti nuo piktavalių – nuolat būti atidiems ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją.
Dėl smurto protrūkio po balandžio 21-osios teroro aktų Šri Lankos vyriausybė vėl laikinai užblokavo socialinius tinklus, tarp jų – „Facebook“ ir „WhatsApp“. Tai pirmadienį pranešė „Reuters“, remdamasi Šri Lankos valstybinės informacijos departamentu.
Kaip informuoja agentūra, remdamasi liudininkais, sekmadienį salos vakaruose esančiame Čilau mieste po susižodžiavimo feisbuke kelios dešimtys žmonių apmėtė akmenimis mečetes ir parduotuves, priklausančias musulmonams. Vietos žiniasklaida taip pat pranešė apie kelis incidentus, įvykusius miesto apylinkėse naktį į pirmadienį.
Ankstesnis draudimas naudotis socialiniais tinklais, įvestas po virtinės sprogimų saloje, galiojo beveik 10 dienų, nuo balandžio 21-osios iki 30-osios.
Balandžio 21-ąją Šri Lankoje buvo įvykdyta didžiausia šalies istorijoje serija teroro aktų. Kolombe, Negombe ir Batikalojoje iš viso nugriaudėjo aštuoni sprogimai, daugiausia – katalikų bažnyčiose per Velykų pamaldas ir viešbučiuose. Naujausiais duomenimis, teroro aktai pareikalavo maždaug 250 žmonių gyvybių.
Šri Lankos valdžios nuomone, šiuos išpuolius surengė šalies grupuotė „Jamaat al-Tawhid al-Watania“, kuri gali turėti ryšių su užsienio islamistinėmis organizacijomis. Iki šiol Šri Lankos pareigūnai sulaikė jau daugiau kaip 100 žmonių, kurie gali būti susiję su teroro aktais.
