Asmens sekimas, slapta jo gyvenamosios ar darbo vietų apžiūra, pokalbių ar susirašinėjimo korespondencijos kontroliavimas bei liustracija [lot. Lustratio – peržiūrėjimas, peržiūra] yra operatyvinio tyrimo būdais, įsibraunančiais į privačią sferą.

Dėl to šiems veiksmams atlikti privalomas faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais duomenimis pagrįstas teismo sprendimas. Todėl ikiteisminio tyrimo metu prokuratūra, o operatyvinio tyrimo atveju – specialiosios tarnybos privalo įrodyti teismui bet kurios iš paminėtų specialiųjų priemonių panaudojimo prieš konkretų asmenį faktinį pagrindą ir neišvengiamą būtinumą.

Continue reading „Advokatas Arūnas Marcinkevičius: „Kai įteisinami kaltumo prezumpcijos principai““

„Sunku įsivaizduoti Facebook‘ą be Marko Cukerbergo, tačiau būtent tokioje situacijoje atsidūrė socialinis tinklas numeris vienas Rusijoje „VKontakte“, – praneša Le Figaro korespondentė Liusi Ronfo. – Jo įkūrėjas ir veikiantis generalinis direktorius Pavelas Durovas sausio pabaigoje paskelbė, kad pardavė savo dalį VK akcijų, visiškai netekdamas savo įmonės kontrolės“. 

P.Durovo akcijų pirkėjas – mobiliojo operatoriaus „Megafon“ generalinis direktorius Ivanas Tavrinas, senas Vladimirui Putinui artimo Ališerio Usmanovo partneris, sakoma straipsnyje. Socialinis tinklas „VKontakte“ atsirado 2006 metais ir greitai tapo populiariausias Rusijoje, primena straipsnio autorė. Tas populiarumas didele dalimi paaiškinamas tinklo pakantumu neteisėtam turiniui. VK tinkle galima buvo nemokamai pažiūrėti daugybę filmų, serialų ir muzikinių kompozicijų.

Continue reading „Facebook rusiškąjį analogą ėmė kontroliuoti žmogus iš Putino aplinkos“

moteris_tyrinetoja

Šveicarijos laikraščio Wochenzeitung žurnalistai nusprendė pasikeisti vietomis su specialiosiomis tarnybomis ir ėmė sekti Šveicarijos Federacinės žvalgybos tarnybos vadovą Markusą Zeilerį, praneša Vokietijos leidinys Stern.

Keletą savaičių du laikraščio redaktoriai Dominykas Grossas ir Žanas Giratas sekiojo M.Zeileriui iš paskos, ir jiems pasisekė atskleisti „paties svarbiausia Šveicarijos agento“ gyvenimą. 

Continue reading „Žurnalistai sėkmingai sekė Šveicarijos specialiųjų tarnybų vadovą“

Džeimsas Džeimsas (Lu James) buvo šiaurės vietnamiečių paimtas į nelaisvę 1975 metų balandžio 16 dieną, kai tie priartėjo prie Saigono.

Balandžio 30 dieną iš Vietnamo pasitraukė paskutiniai amerikiečiai, bet Džeimso su jais nebuvo. Jo likimas oficialiai nežinomas ir CŽV jis laikomas kaip dingęs be žinios „konsulato darbuotojas“.

Jis buvo sučiuptas su grupe Pietų Vietnamo armijos karininkų, mušamas ir kankinamas ilgalaikiais tardymais, o po to pergabentas į kalėjimą Hanojuje.

Džeimso priedanga buvo nepatikima, jo asmens pažymėjime buvo parašyta, kad jis yra „JAV ambasados tarnautojas“ ir „diplomatinio darbo rezervistas“.

Continue reading „Koks buvo paskutiniojo Vietnamą palikusio CŽV bendradarbio slapyvardis?“

The Guardian įsigilino į Didžiosios Britanijos ir Uzbekistano santykių smulkmenas. Kaip išsiaiškino leidinio korespondentas Jenas Kobeinas (Ian Cobain), „jau po rugsėjo 11 teroro akto keletas Britanijos aukštųjų mokyklų, visiškai pritariant Britanijos vyriausybei, užmezgė kontaktus su Islamo Karimovo režimu.

Į šiuos kontaktus palankiai žiūrėjo Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerija ir Britanijos taryba. Žurnalistas mano, kad tai buvo daroma „santykiams stiprinti“ su strategiškai svarbia Viduriniosios Azijos valstybe (per jos teritoriją gabenami kroviniai NATO kontingentui Afganistane).

Straipsnyje sakoma, kad Vestminsterio universitetas ne šiaip sau užmezgė partnerystės santykius su Uzbekijos aukštosiomis mokyklomis (kaip tai padarė Bato, Kembridžo, Rytų Anglijos ir Londono sostinės universitetai, o taip pat Londono mados koledžas), bet net atidarė Uzbekistane savo filialą, kurio rektoriumi paskyrė „buvusį KGB karininką“ Abdužabarą Abduvachitovą.

Continue reading „Britanijos universitetai, nepaisant baimių dėl žmogaus teisių laikymosi, stengiasi suartėti su Uzbekistanu“

Įvesti kontrolę Sirijos cheminiams ginklams ir juos sunaikinti – titaniškas uždavinys, rašo Gvidas Olimpijus laikraštyje Corriere della Sera. „Jos vykdymą labai sudėtinga patikrinti dar ir todėl, kad rusai Sirijoje neturi teigiamų precedentų“, – sakoma straipsnyje.

1992 metais Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas pavedė generolui Anatolijui Kuncevičiui užduotį sunaikinti cheminius ir bakteriologinius ginklus, – pasakoja korespondentas. – Aukštas karininkas buvo autoritetas toje srityje, bet išdirbo tik dvejus metus, o paskui buvo nušalintas nuo pavedimo vykdymo dėl „rimtų pažeidimų“.

Continue reading „Generolas, nužudytas lėktuve, ir šnipas, „nuskendęs“ jūroje“

Malkolmas Mageridžas (Malcolm Muggeridge, 1903–1990) – britų rašytojas ir žvalgas. Didžiąją antrojo pasaulinio karo dalį M.Mageridžas ištarnavo saugumo lauko tarnyboje (karinėje policijoje).

Kartą jam teko atlikti paties Didžiosios Britanijos imperijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko generolo sero Edmundo Aironsaido (Edmund Ironside) operatyvinį patikrinimą.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: britų rašytojas ir satyrikas Malkolmas Mageridžas“

Kai NSA negali įsilaužti į jūsų kompiuterį, tie žmonės įsilaužia į jūsų namus, pareiškia laikraštyje Foreign Policy istorinių knygų apie specialiąsias tarnybas autorius Metju M. Eidas. (Matthew M. Ayd).

„Darbas su „juoduoju krepšiu“ (blac bag job) – CŽV žargonas, reiškiantis neteisėtą ir – pageidautina – nepastebimą kratą.

Autorius aiškina, kad šaltojo karo metais tas posakis reiškė seifų atidarymą, šifro raktų vagystę arba šifravimo mašinų derinimo fotografavimą.

Continue reading „Naujas CŽV „juodasis krepšys“ – skaitmeninis“

1-oji dalis

Šiandien teisėjas seras Robertas Ouenas pasiuntė Didžiosios Britanijos teisingumo ministrui laišką, rekomenduodamas paskirti specialią vyriausybinę komisiją (public inquiry), kuri galėtų išnagrinėti slaptus įkalčius Aleksandro Litvinenkos byloje. Tai leis, teisėjo nuomone, išbristi iš aklavietės, į kurią įklimpo teisminis tyrimas po to, kai buvo įslaptina dalis medžiagų, susijusių su galimu Rusijos valstybės dalyvavimu nužudyme.

Šiuo straipsniu pradedu publikuoti medžiagas apie Londono tyrimą, kuriose bus sistemingai išdėstytos bylos aplinkybės taip, kaip jas mato Aleksandro Litvinenkos našlė Marina Litvinenko, šešerius metus siekianti, kad būtų ištirtos jos vyro žūties aplinkybės.

Continue reading „Žvilgsnis iš Londono. Viskas, ko jūs nežinojote apie „Litvinenkos bylą“ ( 1 )“

Mįslingomis aplinkybėmis žuvusio VSD karininko Vytauto Pociūno našlė Liudvika Pociūnienė aukštesniajam prokurorui apskundė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl jos vyro mirties. Liudvika Pociūnienė mananti, kad prokurorai neturėjo nutraukti tyrimo, o tik sustabdyti.

V.Pociūno našlė ir jos advokatas reikalauja iš naujo įvertinti parodymus. L.Pociūnienės advokato teigimu, prokurorai ignoravo liudijimą apie pašalinį asmenį, karininko žūties naktį buvusį jo viešbučio kambaryje. L.Pociūnienė teigia, kad duomenų apie pašalinio asmens buvimą V.Pociūno kambaryje esama. Manoma, kad tas asmuo ir galėjo prisidėti prie V.Pociūno žūties.

VSD karininkas V.Pociūnas žuvo 2006-ųjų rugpjūčio 23-iosios naktį, esą pats iškritęs iš devinto aukšto viešbutyje Baltarusijos mieste Breste.

Generalinė prokuratūra dukart buvo pripažinusi, kad ši mirtis – nelaimingas atsitikimas. Tačiau teismo nurodymu ikiteisminis tyrimas vis buvo atnaujinamas. Pastarąjį kartą tirta ir nužudymo versija. Tačiau šių metų vasario 1-ąją Lietuvos Generalinė prokuratūra vėl paskelbė neradusi nusikaltimo požymių.

Savo skaitytojams primename, kad 2007-ųjų metų spalio mėnesį Slaptai.lt yra paskelbęs išskirtinį Liudvikos Pociūnienės interviu, duotą žurnalistui Gintarui Visockui. Maždaug prieš šešetą metų parengtą interviu "Liudvika POCIŪNIENĖ: „Vytauto Pociūno žūtis susijusi su jo darbu slaptosiose tarnybose“ publikuojame lygiai tokį, koks jis buvo paskelbtas anuomet – 2007-ųjų metų pabaigoje.

Continue reading „Liudvika Pociūnienė: „Vytauto Pociūno žūtis susijusi su jo darbu slaptosiose tarnybose““

Reinhardas Gelenas (Reinhard Gehlen, 1902–1979)-Vokietijos karinės žvalgybos operacijų Rytų (Rusijos) fronte operacijų vadovas antrajame pasauliniame kare, vėliau – Vakarų Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos (BND–Bundesnachrichtendienst) šefas.

Kadrinis kariškis, Reinhardas Gelenas pradėjo savo karjerą artilerijoje. 1940 metų gegužę, Prancūzijos kampanijos metu, jis ėjo ryšių karininko pareigas prie didelių karo vadų, o tų pačių metų liepą buvo paskirtas į Generalinį štabą.

Vėliau R.Gelenas buvo pasiųstas į Rytų frontą, o 1942 metų balandį, būdamas papulkininkis, jis tapo Generalinio štabo karininku, atsakingu už reikalus Rytų fronte, pradėjo vadovauti 12-ajai valdybai – Rytų užsienio armijoms.

Continue reading „“Tinkamiausia vieta – beprotnamyje”“

usojan_usojan

Vakarų spauda plačiai aprašo kriminalinio autoriteto, žinomo kaip Senis Hasanas, nužudymą Maskvoje.

Leidiniai anglų kalba cituoja Marką Galeottį iš Niujorko universiteto, studijuojantį Rusijos kriminalinį pasaulį: „Aslano Usojano nužudymas gali pakeisti situaciją, ypač kai naudingi kontraktai Olimpiados – 2014 statyboms ir heroino kontrabandos koridoriai iš Afganistano tampa naujais organizuotų nusikalstamų grupuočių varžybų objektais“.

Continue reading „Kas buvo Aslanas Usojanas ir ko laukti po jo nužudymo“

litvinenkos

„Mano vyras buvo nužudytas… Aš noriu teisingumo“, – cituoja Mariną Litvinenką ėmęs iš jos interviu prodiuseris ir rašytojas Piotras Pomerancevas straipsnyje “Newsweek”.

2000-aisiais metais Marina ir jos vyras, buvęs KGB karininkas, paprašė politinio prieglobsčio Londone, kur jis viešai apkaltino Rusijos FSB (Federalinę saugumo tarnybą) organizavus namų sprogdinimą Maskvoje bei reketo ir tarptautinių narkotikų kartelių kontroliavimu, rašo leidinys.

Continue reading „Šokėja ir KGB darbuotojo žmona: „Mano vyras buvo nužudytas, aš noriu teisingumo““

marcinkevicius_2-portretine

Tik dabar visuomenę purtančiuose teisiniuose procesuose pradėjo akivaizdžiai reikštis 1993 – 1995 ir 2003 metų diletantiškiausių „pertvarkymų“ Lietuvos policijoje bei prokuratūroje pasekmės.

Taip pat prisiminkime patyrusių specialistų perspėjimus, kurių anuomet niekas iš specialiųjų tarnybų įstaigų vadovų ir politikais išdidžiai save drįsusių vadinti asmenų nenorėjo girdėti, ir net kaltindavo kišimusi į „politinius sprendimus bei jų įgyvendinimą“.

Rezonansiniai procesai dėl žudynių Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės poste, dėl VSD pulkininko Vytauto Pociūno nužudymo ir kitose, ne mažiau skandalingai garsėjančiose baudžiamosiose bylose, atskleidė tikrąją padėtį, apie kurią beveik du dešimtmečius užsispyrusiai tylėta.

Continue reading „Diletantiškų teisėsaugos reformų pasekmės“

leonid_razvozajev

Rusijos opozicijos aktyvistas Leonidu Razvozžajevas pareiškė, kad jam tris dienas nedavė nei valgyti, nei į tualetą nueiti.

Ir grasino nužudyto jo vaikus, todėl jis apšmeižė save.

„Tai kaip 1937 metais – rimta“, – sako Georgijus Satarovas. Vladimiras Putinas, žinoma, ne Josifas Stalinas, komentuoja Vakarų žiniasklaida, bet tie, kas nori matyti Rusiją laisvą ir demokratinę, suvokia, kad dabartinė „potvynio banga“ ritasi į priešingą pusę.

Continue reading „Jeigu tikėsime Leonidu Razvozžajevu, “jį pagrobė, kankino ir grasino nužudyti”“

zaicevas_vadimas

Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) atstovas pareiškė, kad Lietuvos žvalgybos institucijos per karį, išėjusį į atsargą, mėgino organizuoti integruotą žinių apie šalies priešlėktuvinės gynybos sistemą ir karines oro pajėgas gavimo kanalą.

„Per agentūrinę akciją Baltarusijos valstybės saugumo komiteto darbuotojai sulaikė su įkalčiais Lietuvos karinės žvalgybos rezidentą pilietį „F“. Tuo pačiu laiku pagal slaptų žinių perdavimo užsienio specialiajai tarnybai faktą buvo sulaikyti asmenys, su kuriais jis palaikė agentūrinį ryšį“, – antradienį pranešė KGB ryšių su visuomene centro viršininko pareigas laikinai einantis Arturas Strechas.

Continue reading „Baltarusijos KGB tebesisvaido kaltinimais“

snoras

Atrodo, pildosi juodžiausios prognozės, kad įtariamas aferistas Vladimiras Antonovas ims pagal dūdelę šokdinti Lietuvos teisinę ir politinę sistemą.

Nors Londono teismas areštavo buvusio „Snoro“ savininko turto už 1,7 mlrd. litų, jam dar turėjo likti pakankamas kiekis neapskaitytų finansų. Neabejotina, kad tie pinigai bus ir jau yra naudojami visapusiškai gynybai. Vargu ar kas galėtų pasiūlyti V.Antonovui geresnį gynybos planą, nei bandymas apkaltinti Lietuvą, kad su „Snoro“ savininkais buvo susidorota dėl politinių motyvų. Tas planas nuosekliai vykdomas.

Continue reading „Apsisnorino iki ausų“

rusai_kursantai

RF ginkluotųjų pajėgų (GP) padaliniai antrąjį šių metų pusmetį planuoja dalyvauti apie 50 taktinių mokymų ir treniruočių su  užsienio šalių GP kariais. Apie tai informavo RF gynybos ministerijos Spaudos ir informacijos valdyba.

„Bus stiprinamas karinis bendradarbiavimas su Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) šalimis narėmis. Su KSSO šalimis suplanuoti 7 kariniai mokymai“, – teigiama pranešime.

Continue reading „Karinės žinios iš Rusijos: antrąjį šių metų pusmetį suplanuota itin daug pratybų“

ignalinos-atomine-elektrine

Apie už­da­ro­mos Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės (IAE) pro­jek­tus plūs­ta prieš­ta­rin­ga in­for­ma­ci­ja, ta­čiau aki­vaiz­du, kad pro­jek­tai brangs­ta šim­tais mi­li­jo­nų li­tų ir ke­le­rius me­tus vė­luo­ja. To­kia pa­dė­tis iš­ryš­kė­jo prieš skan­da­lin­gai vy­ku­sį IAE Kor­po­ra­ty­vi­nių rei­ka­lų di­rek­to­riaus Os­val­do Čiuk­šio at­sta­ty­di­ni­mą pra­ėju­sią sa­vai­tę.

Tęs­ti jė­gai­nės už­da­ry­mą Lie­tu­vai ga­li tek­ti sa­vo lė­šo­mis, nes ES kol kas nu­si­tei­ku­si tam skir­ti tik pu­sę rei­ka­lin­gos trijų milijardų litų su­mos. Pa­grin­di­niai už­da­ry­mo pro­jek­tai – lai­ki­no­sios pa­nau­do­to ku­ro sau­gyk­los (B1) ir kie­tų­jų ra­dio­ak­ty­vių­jų at­lie­kų tvar­ky­mo ir sau­go­ji­mo kom­plek­so (B2/3/4) sta­ty­ba – vė­luo­ja ir brangs­ta dėl pa­grin­di­nio ran­go­vo – ru­siš­ko ka­pi­ta­lo Vo­kie­ti­jos ben­dro­vės „NUKEM Tech­no­lo­gies“ (NT) kal­tės. IAE skai­čiuo­ja, kad vė­luo­jant pro­jek­tui B1, bran­duo­li­nis ku­ras ir to­liau sau­go­mas IAE rek­to­riu­je ir ba­sei­nuo­se, o dėl to IAE iš vi­so pa­tirs apie 56 mln. Lt pa­pil­do­mų iš­lai­dų, apie 2,5 mln. Lt per mė­ne­sį.

Continue reading „Dar kartą apie su­dė­tin­gą pa­dė­tį už­da­ro­mo­je ato­mi­nė­je jė­gai­nė­je“

latynina10

Įsiminė Rusijos žurnalistės, rašytojos, politikos apžvalgininkės Julijos Latyninos autorinė laida “Kod dostupa”, kurioje išsamiai, vaizdingai ir remiantis konkrečiais pavyzdžiais pasakota apie išsigimstančias Rusijos žvalgybas ir kontržvalgybas. Laidą transliavo RTVi televizija ir “Echo Moskvy” radijas. Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pateikia sutrumpintą Julijos Latyninos komentaro variantą.

Rusijoje surengtoje parodoje “Fanbore” mūsų SVR (Služva vnešnej razvedki – Slaptai.lt past.) atstovai netikėtai sulaikė du fotografus iš Chorvatijos ir vieną fotografą iš Argentinos. Sulaikytuosius apkaltino šnipinėjimu. Esą užsieniečiai fotografavo kažką draudžiamo. Ar galima įsivaizduoti absurdiškesnę situaciją? Juk toji paroda Maskvoje – legali, vieša. Paroda tam ir rengiama, kad atėjusieji į parodą galėtų apžiūrinėti, fotografuoti, užsirašyti, diskutuoti. Pabandykime įsivaizduoti, kad oficialioje, viešoje prancūziškoje “Le Burže” parodoje būtų sulaikyti šnipai. Neįmanoma įsivaizduoti. Kiltų tarptautinis skandalas. Gal kai kam net būtų pasiūlyta kreiptis pagalbos pas psichiatrus.

Continue reading „Tokie šnipinėjimo absurdai įmanomi tik Rusijoje“