ultra_slide

Garsiai ir viešai “šnibždu” konkuruojantiems ir bendradarbiaujantiems…

Tai – moderniausia mechaninė fizinio aktyvumo priemonė lateralinių ir ne tik lateralinių raumenų treniruotėms.

Tai – lenta su slystančiu paviršiumi. Pasaulyje naudojama nuo 1992 metų, apie kurią Lietuvoje nesu girdėjęs. Todėl nutariau pateikti informaciją prestižinių sporto centrų instruktoriams, kūno kultūros mokytojams, atskirų sporto šakų treneriams, visuomenės sveikatos ugdytojams, reabilitologams, kineziterapeutams ir tiesiog tiems, kurie siekia sužinoti apie judesių ugdymo inventorių. Esu tikras, kad tai perspektyvi ir naudinga judėjimo įvairinimo priemonė Lietuvoje.

Continue reading „“Ultra Slide” – pionierius Lietuvoje?“

sauna_11

Įspūdingiausias kelio ligai užkirtimas kaitinimusi saunoje buvo užfiksuotas 1989 – aisiais Vokietijoje. Mokslininkai ištyrė, kad žmonės, kurie saunoje kaitindavosi dukart per savaitę, dvigubai rečiau sirgo peršalimo ligomis negu tie, kurie saunoje nesikaitino. Tiksliai nežinoma, kodėl, tačiau manoma, jog įkvėptas oras, įkaitęs iki daugiau nei 80 laipsnių, sunaikina visus peršalimo ar gripo virusus.

Infraraudonųjų spindulių saunos (IRSS) taip pat naudingos sveikatai. Karštis ir garai sukuria tokią aplinką, kurioje kenksmingos organizmo medžiagos pašalinamos iš organizmo kartu su prakaitu. Tačiau jei manote, kad galite kasdien naudotis IRSS, primygtinai rekomenduojame pasitarti su savo gydytoju. prieš pradedant infraraudonųjų spindulių sauna naudotis kasdien. Pasitarti būtina net tuo atveju, jeigu manote, kad neturite jokių sveikatos sutrikimų, kurie paūmėtų dėl karščio.

Continue reading „Pirtys, pirtys, pirtys…“

plaukimas_dar

Darome pertraukėlę tarp nepusiausviros mankštos temų. Šį kartą rašome apie žmogui, ko gero, mieliausią kūno padėtį žemėje. Tai – nesvarumo būsena, kuri dominuoja tik kosmose. Mūsų atveju – tai plaukiojimas arba tiesiog plūduriavimas vandenyje…

Gal ir ankstoka rašyti tokia tema, nes vasaros teikiamų vandens malonumų laukti dar teks bent dvejis – trejis mėnesius. Tačiau netruks prabėgti šie pavasario mėnesiai, ir pasinersite į ežerą ar kitą vandens telkinį atgauti jėgų bei pajusti nesvarumo būsenos.

Continue reading „Milžiniška plaukimo nauda“

ledo_ritulys

Žiemos sezonui tebesitęsiant pratęsiamas ir nepusiausviros mankštos modelis su vienu iš gerai žinomos sporto šakos judesių elementais – ledo rituliu.

Straipsnyje perskaitysite apie daug platesnes tokio tipo judėjimo veiklos galimybes. Tai ne tik svaičiojimai, tai praktinės veiklos rekomendacijos, kurios nuolat tobulinamos ir adaptuojamos plačiam visuomenės judėjimo poreikių tenkinimui…

Šiek tiek istorijos:

Ledo ritulys buvo išrastas Kanadoje XIX a. viduryje. Pirmosios užfiksuotos varžybos vyko Kingstone 1855 metais. Po dvidešimt ketverių metų Makgilo universiteto Monrealyje studentai susistemino taisykles, ir visoje Kanadoje susikūrė daugybė klubų bei lygų. Rungtis sparčiai vystėsi, 1917-aisiais buvo įkurta Nacionalinė ledo ritulio lyga (NHL).

Continue reading „Nepusiausvira mankšta: ledo ritulys“

greitasis_ciuozimas

Tokio tipo mankštos modeliai su BOSU kamuoliais (vienas kamuolys kainuoja 499 litus) itin populiarūs Pasaulyje. Visiškai nesvarbu, ar tai ikimokyklinukai ar garbūs senjorai. Tai – tarsi savotiškas menas kurti kūno judėjimo galimybes.

Mūsuose alternatyva dėl finansinių galimybių puikiausiai gali tapti nekondiciniai kamuoliai. Jie identiškai atlieka tą pačią paskirtį mankštinantis, tik nekainuoja nieko, nes dažniausiai tiesiog išmetami todėl, kad nebeestetiški arba nebeatlieka tiesioginės paskirties, pavyzdžiui, nebetinka žaisti krepšinį ar ugdyti jėgą su kimštais kamuoliais.

Continue reading „Nepusiausvira mankšta: čiuožimo imitavimo kompleksas“

siaurietiskas_ejimas_1

Šis vaikščiojimo būdas kilęs iš Suomijos. Nuo 1970-ųjų jis taikomas slidininkų vasaros treniruotėse. 1997 metais buvo pradėtos gaminti specialios lazdos, ir šis ėjimo metodas peraugo į fizinės būklės gerinimą.

Jis greitai tapo žinomas už Suomijos ribų ir pradėjo sparčiai plisti visoje Europoje bei JAV kaip „Nordic walking“.

Vokietijoje yra specializuotos vietovės, kur apmokomi instruktoriai kaip galintys mokyti kitus.

Toks sertifikavimo tipas yra ir Lietuvoje. Jį turi keliolika žmonių, treneriai norinčiuosius parengia arba individualiai veiklai, arba po specialiosios programos ir mokymų galima patiems tapti mokymo instruktoriais. Kalbant apie sportinį ėjimą vis labiau ryškėja techninės galimybės pagal kiekvieno poreikius. Tai tas pats kaip žaisti krepšinį savo malonumui arba imtis to profesionaliai ir nuolat tobulėti. Šis ėjimo būdas primityvus, bet efektyvus.

Continue reading „Pagiriamasis žodis šiaurietiškam ėjimui“

manksta_biure

Minėjau, kad mankšta biure – iššūkis stereotipams. Tai tas pats, kaip suvokti, jog, pavyzdžiui Švedijos Malmės mieste pasitaiko dviračių (ne automobilių) spūsčių.

Juk šiame mieste aukščiausio lygio vadovai ir vadovės, kostiumuoti bei sukneliuotos, vyksta į darbą dviračiais ir dėl to jokių problemų nejaučia ir nekelia.

Jie būtų nesuprasti, jei vyktų į darbus automobiliais.

Kinijoje visiems privaloma bent 15-os minučių mankšta darbovietėse (gūdžiu sovietmečiu Lietuvoje tokie reikalavimai buvo netgi mokyklose).

Continue reading „Nėra vaisto, pakeičiančio judesį, tačiau yra judesių, pakeičiančių vaistus“

sedejimas_03

Matyt, daugybė straipsnių paskelbta buvo, yra ir bus apie fizinį aktyvumą, sportą kaip apie veiklas, kurios skatina nuolat judėti.

Juk žmogaus pati prigimtis to reikalauja.

Deja, sėdinčiųjų darbe arba kasdien pasyviai, pasiduodant kitokiai nejudrumo pozai – gulėjimui ar drybsojimui be jokio tikslo, netgi ne dėl nuovargio, bet tiesiog dėl tingumo, – galima matyti vis daugiau.

Apmaudu, tačiau mūsų tauta pripažinta kaip mažiausiai judanti tauta Europoje. Todėl grįžtant tik prie sėdėjimo sukeliamų problemų drįsiu išdėstyti pasekmes, kurios labiau nei nedžiuginančios…

Continue reading „Sėdite ilgai – elgiatės blogai“

antsvoris_antsvoris

Nesuklysiu pasakęs, kad žmonijos rykšte šiandien tapo tokios bėdos kaip antsvoris ir nutikimas.

Pastarasis laikmetis, teisingiau tariant, ketvirtadalis amžiaus, per kurį sparčiai padaugėjo storulių, matyt, įtakotas būtent sėslaus gyvenimo būdo. Be abejo, įtakos turi ir gyvenimo gerbūvis. Juk visi matom, kaip mus išpaikino technika. Technikos atradimai padarė “meškos” paslaugą. O juk nutukimas ir antsvoris sukelia daugybę ligų bei sveikatos sutrikimų. Kai žmogus priauga papildomų kilogramų, padidėja rizika susirgti diabetu.

Continue reading „Kaip išvengti antsvorio ir nutukimo?“

kaveckas_222

Šis straipsnis – tęsinys to, kas buvo išdėstyta ankstesniuose šios temos rašiniuose.

Judesių valdymo ir mokymo mokslas integruoja daugelį mokslų – biomechaniką, fiziologiją, psichologiją, kibernetiką, fiziologiją, kibernetikų teoriją, inžineriją ir kt. (A.  Skurvydas: Judesių mokslas 13p).

B. Saltin – vienas iš geriausių šio meto sporto fiziologų pasaulyje. Nepaisant dinamiško mokymosi naudos, judesys negali per daug varijuoti ar būti pernelyg dinamiškas – tada sumažėja mokymosi kokybė. Kaip nustatyti tinkamiausią judesio varijavimą mokantis – tai didelė užduotis mokslininkams. Judesių valdymas … pablogėja, jei judesiai treniruojami standartinėmis sąlygomis ar atskirais blokais … (A.Skurvydas: Judesių mokslas 260p, 261p).

Continue reading „Geriausias judėjimas – tai atsisakymas judėjimo šablonų“

kaveckas_222

Šiandien visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt atidaro naują skiltį, kurioje bus skelbiami rašiniai sveikatos ir sporto temomis.

Mūsų skaitytojai ras čia pačių įvairiausių straipsnių: kaip sveikai maitintis, kaip deramai sportuoti, kaip numesti susikaupusį antsvorį, kaip atsikratyti streso, įtampos, blogų nuotaikų.

Pateiksime specialistų patarimus, kaip išsirinkti deramą mitybos metodą, pasakosime, ar verta vartoti vitaminus, rekomenduosime, kokias arbatas sveikiausia gerti, kaip įveikti nemigą. Teiksime žinių, kokia sporto šaka Jums labiausiai tinka – bėgimas ristele, plaukiojimas baseine, važiavimas dviračiu, tiesiog – spartus pasivaikščiojimas miške. Žodžiu, stengsimės aprėpti kuo galima daugiau klausimų. Manome, kad šios temos – aktualios daugeliui iš mūsų.

Continue reading „Visi supranta, kad judėjimas – sveikata, tačiau …“