Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ketvirtadienį pareiškė įtarimus dėl galimo kyšininkavimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjui Rimantui Grigui. Jam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nurodytais asmenimis, praneša STT.
 
Trečiadienį Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, gavęs generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimąsi, pasirašė dekretą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo R. Grigo įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.
 
Šioje byloje taip pat pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir papirkimo advokatams B. L. ir V. G. bei advokatės kontoros darbuotojui T. G.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Kauno advokatas, buvęs ilgametis teisėjas, B. L. susitarė su Kaune veikiančia advokate V. G., kad ji, veikdama bendrai su advokatės kontoros darbuotoju T. G., perduos neteisėtą atlygį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjui R. Grigui.
 
Kaip įtariama, už ne mažesnį kaip 2 000 eurų kyšį siekta, kad teisėjas, nagrinėdamas vieno asmens administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, paskirtų švelnesnę administracinio poveikio priemonę ir sutrumpintų vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminą nuo 12 iki 3 mėnesių. Nustatyta, kad sutartas neteisėtas atlygis ar jo dalis buvo perduota teisėjui jo darbo vietoje, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.
 
Šį ikiteisminį tyrimą atlieka STT Kauno valdyba. Tyrimą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.03; 02:00

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikdama ikiteisminį tyrimą dėl skiepijimo COVID-19 vakcina aplinkybių Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, pareiškė įtarimus trims asmenims. Įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo pareikšti Žalgirio klinikos direktorei ir dar dviem Žalgirio klinikos darbuotojams, sakoma STT pranešime.
 
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2021 m. sausio mėnesį, gavus pranešimą dėl paskiepytų asmenų, nepriklausančių nustatytoms prioritetinėms asmenų grupėms, primena STT. Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Žalgirio klinikoje 2021 m. sausio mėnesio pradžioje COVID-19 vakcina buvo paskiepyta ne mažiau kaip 24 asmenys, kurie, kaip įtariama, neatitiko tuo metu buvusios vakcinuojamų asmenų prioritetinės grupės, nebuvo sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai, jų su Žalgirio klinika nesiejo jokie sutartiniai santykiai.
 
Tyrimo duomenimis, įtariamieji, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, galimai siekdami išvengti atsakomybės ir nuslėpti savo neteisėtą elgesį, suklastojo dokumentus ir duomenis, kurie pagrįstų paskiepytų asmenų priklausymą prioritetinėms grupėms arba nuslėptų asmenų vakcinavimo faktą.
 
Paskiepijus grupę žmonių, kurie tuo metu nepriklausė vakcinuojamų asmenų prioritetinei grupei, valstybė galėjo patirti didelę neturtinę žalą, pažeidžiant valstybės teisėtumo, teisingumo, skaidrumo principus bei kitų žmonių interesus, nes pirmajame etape, siekiant suvaldyti COVID-19 ligos plitimą, užtikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikimą, turėjo būti vakcinuojami COVID-19 gydymą, skubią ir labai specializuotą neatidėliotiną pagalbą teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuotojai.
 
Ikiteisminį tyrimą atlieka STT Centrinė tyrimų valdyba. Tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.01; 06:42

Andrius Mazuronis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis teigia, kad jam kyla klausimų, ar Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) tikrai reikėjo panaudoti jėgą prieš parlamentarą Mindaugą Puidoką atliekant kratą jo kabinete. Visgi A. Mazuronis tikina sveikinąs teisėsaugos iniciatyvą nustatyti lobizmo taisykles, taip apribojant tam tikrų suinteresuotų grupių spaudimą, kurį jis pats tikina patyręs iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK).
 
„Kai tik kažkokios įstatyminės iniciatyvos paliečia būtent azartinių lošimų, loterijų reglamentavimą, prasideda beprecedentis spaudimas visiems Seimo nariams, frakcijoms. Skambučiai, spaudimas iš tų institucijų ar organizacijų, iš kurių sunku tikėtis, kad gali gauti spaudimą. Labai keista, kad organizacija, kuri turi rūpintis sporto interesais, pradeda rūpintis lošimo interesais. Nesupranti, kas čia darosi, šnekėjimo maniera tokia ultimatyvi darosi“, – „Žinių radijui“ penktadienį kalbėjo A. Mazuronis.
 
„Darbietis“ tikina, kad norint įtikinti parlamentarus ir jiems pateikti argumentus, tai galima padaryti Seimo komitetuose, konkrečių pataisų svarstymo metu posėdyje pristatant savo poziciją. Todėl A. Mazuronis tikisi, kad pasikeis ir tam tikrų žinomų asmenų požiūris, kaip geriausiai įtikinėti politikus.
Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Aš nesu pratęs, kad kažkokią teisėkūros iniciatyvą atlikus sulaukti skambučių iš tokių žinomų Lietuvos žmonių su nedviprasmiškais įvairiausiais sakymais, ką jie norėtų ar ko jie nenorėtų. Aš labai tikiuosi, kad keičiasi visuomenė, kartos, žmonių požiūris į daugelį procesų. Aš labai noriu, kad ir aukštų, Lietuvoje žinomų, populiarių, įtakingų žmonių požiūris taipogi keistųsi. Nebėra, kaip sovietiniais ar postsovietiniais laikais, kai galėdavai kažkam paskambinti ir aiškinti, kaip kažką daryti“, – tikino parlamentaras, kartu akcentuodamas, kad sveikina STT iniciatyvą sukurti skaidresnes lobizmo taisykles, aiškiai parodant, jog kyšininkavimas nėra priimtinas.
 
„Sveikintina teisėsaugos iniciatyva ateičiai nustatyti tokias taisykles, kad tas lobizmas šitoje srityje būtų skaidresnis, civilizuotesnis, visiems labiau suprantamas“, – teigė jis.
 
Visgi „darbiečiui“ klausimų kelia pats būdas, kuriuo iš M. Puidoko kabineto buvo paimti įkalčiai. Politikas mano, kad STT galėjo savo funkcijas atlikti kur kas civilizuotesniais būdais, įtikinant patį M. Puidoką bendradarbiauti su teisėsauga, pateikiant teisinius argumentus ir paaiškinant procesą.
 
„Iškyla didelis klausimas, ar parlamentas yra ta vieta, kur teisėsaugos institucijos turėtų naudoti smurtą taip, kaip jis buvo panaudotas parlamente. Ar prie „Aibės“ parduotuvės Kuršėnuose ar kitame miestelyje ant suoliuko sėdinčią chebrytę, geriančią alų iš plastikinių butelių galima prilyginti su parlamentu ir parlamento nariu? Tuos procesus, man atrodo, civilizuotai galima atlikti be jokio smurto, pasitelkus kanceliarijos darbuotojus, įtikinimo mechanizmus“, – samprotavo A. Mazuronis.
 
Narve. Slaptai.lt nuotr.

Kaip skelbė STT, gavus konservatorių frakcijai priklausančio Mato Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariama, kad M. Puidoko padėjėjas M. Maldeikiui siūlė 50 tūkst. eurų kyšį, už kurį, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad būtų sustabdytas ir (ar) atidėtas neribotam laikui Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas.
 
STT tvirtina, kad ketvirtadienį parlamentaro kabinete atliekant kratą buvo pasipriešinta teisėtiems pareigūnų reikalavimams.
 
„Buvo atlikta krata Seimo nario M. Puidoko kabinete. Taip pat buvo atlikta jo asmens krata. Jos metu siekiant paimti tyrimui reikšmingus daiktus (mobiliuosius telefonus), nebuvo vykdyti pareigūnų teisėti reikalavimai ir jiems buvo pasipriešinta. Dėl šios priežasties tyrimui reikšmingi daiktai buvo paimti prievarta“, – išplatintame pranešime teigia STT.
 
Savo ruožtu M. Puidokas iš Seimo tribūnos ketvirtadienį apkaltino Specialiųjų tyrimų tarnybos agentus smurtu ir tai įvertino kaip precendento neturintį atvejį parlamentarizmo istorijoje.
 
Pasak M. Puidoko, jis buvo smaugiamas, iš jo atimti asmeniniai daiktai.
 
„Buvau smaugiamas, suplėšė rūbus, be jokio teisinio statuso pagal jų nutartis, nors nesu nei liudininkas, nei įtariamasis. Iš manęs buvo atimti asmeniniai daiktai jėga, buvo iki kraujo rankos sudraskytos, trūko oro. Sakiau, kad aš dūstu, bet mane toliau smaugė. Savo veiksmų jie nenutraukė. Tikrai kreipiuosi į Seimo pirmininkę, kas vyksta, nes tokie dalykai Seime neturėtų vykti“, – Seimo salėje kalbėjo parlamentaras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.11; 09:48

Seimo narys Matas Maldeikis. Eltos nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) sulaikius Darbo partijos frakcijos nario Mindaugo Puidoko padėjėją dėl galimo bandymo papirkti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį Matą Maldeikį, pats konservatorius teigia patvirtinantis STT pranešime pateiktą informaciją, jog informavo pareigūnus apie „darbiečio“ padėjėjo siūlytą kyšį.
 
„Aš labai trumpai. Galiu patvirtinti, kas buvo STT pranešime. Šiuo metu esu pasirašęs daug teisės aktų, kad negaliu viešinti visos informacijos. Kreipsiuosi artimiausiu metu į prokurorą, jeigu tai jau buvo paviešinta, kad man būtų suteikta galimybė jums papasakoti, kas buvo, kodėl, kaip, už ką ir kiek“, – atsakinėdamas į žurnalistų klausimus Seime kalbėjo M. Maldeikis, kartu patikslindamas, kad jį papirkti buvo bandoma prieš mėnesį.
 
„Aš nežinau, kiek galiu sakyti. Prieš mėnesį“,– teigė jis.
 
TS-LKD frakcijos narys pabrėžė, kad pasitiki STT darbu, ir tikina, jog šioje situacijoje jie viską atliko profesionaliai.
 
„Labai pasitikiu STT. Mačiau, kaip tie pareigūnai dirba, viskas buvo labai profesionalu ir teisinga. Manau, kad mes ne toje epochoje gyvename, kad galėtume tokias banalias korupcines schemas…“, – sakė konservatorius.
 
Svarstydamas, kodėl būtent jam buvo siūlomas kyšis, M. Maldeikis kalbėjo, kad M. Puidokas greičiausiai manė, jog gerai pažįsta konservatorių, kadangi jie kartu studijavo universitete.
 
„Aš manau, kad jis įsivaizdavo, jog neblogai mane pažįsta, nes mes buvome viename kurse. Jis buvo atėjęs dėl vieno teisės akto projekto, kurį mes kartu teikėme“, – kalbėjo M. Maldeikis.
 
Kaip skelbia STT, konservatorių frakcijai priklausantis M. Maldeikis pranešė apie tai, kad M. Puidoko padėjėjas bandė jį papirkti. Kaip tvirtina STT, M. Puidoko padėjėjas sulaikytas.
 
Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Buvo atlikta krata Seimo nario M. Puidoko kabinete. Taip pat buvo atlikta jo asmens krata. Jos metu siekiant paimti tyrimui reikšmingus daiktus (mobiliuosius telefonus), nebuvo vykdyti pareigūnų teisėti reikalavimai ir jiems buvo pasipriešinta. Dėl šios priežasties tyrimui reikšmingi daiktai buvo paimti prievarta“, – išplatintame pranešime teigia STT.
 
Seimo Darbo partijos frakcijos narys M. Puidokas iš Seimo tribūnos ketvirtadienį apkaltino STT agentus smurtu ir tai įvertino kaip precendento neturintį atvejį parlamentarizmo istorijoje.
 
„Mano kabinete prieš mane buvo smurtaujama STT agentų, buvau smaugiamas, suplėšė rūbus, be jokio teisinio statuso pagal jų nutartis, nes nesu nei liudininkas, nei įtariamasis. Iš manęs buvo atimti asmeniniai daiktai jėga, buvo iki kraujo rankos sudraskytos, trūko oro. Sakiau, kad aš dūstu, bet mane toliau smaugė ir savo veiksmų jie nenutraukė“, – pareiškė Seimo narys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.10; 18:08

Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Darbo partijos frakcijos narys Mindaugas Puidokas teigia, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įtarimai, jog jo patarėjas bandė papirkti Seimo narį Matą Maldeikį, yra visiškas „briedas“.
 
„Manau, kad tai yra visiškas briedas. Iš tikrųjų man labai liūdna dėl gerbiamo Mato tokio elgesio, nes mes esame grupiokai, ketverius metus kartu mokėmės Vytauto Didžiojo universitete. Iš tikrųjų yra labai keista, ką jis kalba, labai gaila, kad tiek šmeiždamas prezidentą, tiek net ir su savo draugu taip elgdamasis, šmeiždamas jo patarėją šiuo atveju, jis šitaip elgiasi“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė M. Puidokas.
 
„Tai nėra gražus ir garbingas elgesys, ir tikrai aš esu labai nusiminęs, kad jis taip pasikeitė nuo tų laikų, kai mes kartu mokėmės“, – pridūrė jis.
 
M. Puidokas taip pat piktinasi, kad STT pareigūnai atėmė jo, o ne patarėjo telefoną.
 
„Kaip jūs vertinate, kaltina patarėją, o muša ir smaugia mane, smurtą psichologinį patiria mano mažamečiai vaikai, mano žmona dėl to, nes nesupranta, kur aš esu, negali prisiskambinti, atimami mano telefonai, o ne mano patarėjo telefonai, nors yra kaltinamas, kaip M. Maldeikis ir įvardino, mano patarėjas. Ar tai yra normali demokratinės valstybės praktika?“ – piktinosi politikas.
 
M. Puidokas įsitikinęs, kad M. Maldeikio jo patarėjui mesti kaltinimai yra „ieškojimas sensacijos ir garbės ten, kur jos negalima rasti“.
 
„Tikrai negalėjo siūlyt kyšio. Man sunku kalbėti už kitą žmogų, jis tikrai pas mane dirba neseniai, nuo šios kadencijos pradžios, aš jį vertinu kaip protingą ir išmintingą žmogų, kuris niekad taip nesielgtų, nes toks elgesys ne tai kad skandalingas, bet ir dėl to, kad toks elgesys užtraukia dėmę ne tik patarėjui, bet ir man pačiam“, – sakė jis.
 
Visgi parlamentaras teigia, kad galimybė, jog jo patarėjas galėjo būti susitikęs su M. Maldeikiu, reali. Pasak jo, M. Maldeikio kabinetas yra tame pačiame koridoriuje.
 
„Einame į tualetą, einame arbatos, natūralu, kad prasilenkiame ir persimetame keliais žodžiais“, – sakė jis.
 
M. Puidokas teigia, kad STT pareigūnai prieš jį smurtavo, kai jis norėjo išeiti iš savo kabineto.
 
„Jie neleido man išeiti iš kabineto. Aš bandžiau išeiti, jie puolė man rankas laužti, plėšyti švarko skvernus, smaugti tam, kad atimtų mano mobiliuosius telefonus. Advokatas pasakė, kad aš turiu visą teisę juos pasilikti sau kaip savo darbines priemones“, – paaiškino „darbietis“.
 
Seimo narys teigia, kad jam pavyko išsireikalauti, jog advokatas būtų iškviestas.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
„Nors ir labai nenorėjo STT agentai, kad advokatas dalyvautų kratoje, nes tai net nėra apklausa. Čia naujas žanras“, – sakė jis.
 
ELTA primena, kad Darbo partijai priklausančiam parlamentarui M. Puidokui pareiškus ketvirtadienį Seime patyrus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų smurtą, STT tvirtina pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl bandymo papirkti Seimo narį. Kaip skelbiama STT išplatintame pranešime, konservatorių frakcijai priklausantis M. Maldeikis pranešė apie tai, kad M. Puidoko padėjėjas bandė jį papirkti. Kaip tvirtina STT, M. Puidoko padėjėjas sulaikytas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.10; 18:00

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Seime užvirus diskusijoms, ar teisėtai prieš „darbietį“ Mindaugą Puidoką Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai panaudojo prievartą, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis linkęs akcentuoti kitą šios istorijos dalį. R. Karbauskis tikina, kad visiškai nenustebo išgirdęs, jog prieš kelerius metus iš „valstiečių“ partijos išmesto M. Puidoko padėjėjui inkriminuojamas galimai padarytas nusikaltimas.
 
R. Karbauskio teigimu, jo nė kiek nenustebintų, jei pasirodytų informacija, kad nusikalstamas veikas galėjo padaryti ir pats M. Puidokas.
 
„Jei man pasakytų, kad nusikalstamas veikas darė Puidokas, manęs tai nenustebintų. Jis yra iš tų žmonių, kurie yra siaurų savo asmeninių interesų siekėjai“, – teigė R. Karbauskis.
 
Komentuodamas faktą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl „darbiečio“ padėjėjo galimo bandymo papirkti parlamentarą Matą Maldeikį, R. Karbauskis prisiminė 2019 m. pradžią. Tuomet po jo ir M. Puidoko viešojoje erdvėje skambėjusio konflikto pastarasis buvo išmestas tiek iš „valstiečių“ frakcijos Seime, tiek iš pačios partijos.
 
„Jis tuomet aiškino, kad pas mus nėra demokratijos, kad Ramūnas Karbauskis kažkoks ne toks. O iš tikrųjų mes laiku ir vietoje įžvelgėme tai, kad šiam žmogui, mūsų nuomone, rūpi toli gražu ne tos vertybės, kurios rūpi Valstiečių ir žaliųjų sąjungai… Atvirai kalbant, manęs nenustebintų, jei tai (įtarimai – ELTA) pasirodytų, kad yra tiesa. Žinoma, kol nėra teismų sprendimų, nieko negali teigti“, – Eltai sakė R. Karbauskis.
 
„Esmė yra tai, kad žmogus vaidina rūpintojėlį, kalba apie šeimą, vertybes, o po to, kitomis aplinkybėmis, naudojasi tais pačiais žmonėmis arba situacijomis savo asmeniniais tikslais“, – akcentavo nepasitikėjimo buvusiu kolega neslėpdamas „valstiečių“ lyderis.
 
„Aš labai gerai prisimenu, kaip jis dergė mane ir mūsų sąjungą ir puikiai prisimenu, ką mes tada bandėme pasakyti“, – pridūrė jis.
Galiausiai R. Karbauskis įspėjo ir į savo gretas M. Puidoką priėmusius „valstiečių“ partnerius opozicijoje „darbiečius“.
Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
 
„Aš palinkėčiau jiems būti kategoriškiems ir aiškiai reikliems kiekvienam žmogui, kuris ateina. Jie tada mūsų neklausė ir nesiteiravo. Jie tada manė, kad tai eilinis žmogus, su kuriuo galbūt susidorojo „valstiečiai“ arba Karbauskis. Į iš „valstiečių“ išeinančius žmones reikia žiūrėti labai atsargiai, nes mes tikrai nesibarstome savo žmonėmis“, – apibendrino R. Karbauskis.
 
STT įtaria, kad galėjo būti siūlomas kyšis
 
Kaip skelbė STT, gavus konservatorių frakcijai priklausančio M. Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
 
Įtariama, kad M. Puidoko padėjėjas M. Maldeikiui siūlė 50 tūkst. eurų kyšį, už kurį, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad būtų sustabdytas ir (ar) atidėtas neribotam laikui Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas.
 
STT tvirtina, kad ketvirtadienį parlamentaro kabinete atliekant kratą buvo pasipriešinta teisėtiems pareigūnų reikalavimams.
 
„Buvo atlikta krata Seimo nario M. Puidoko kabinete. Taip pat buvo atlikta jo asmens krata. Jos metu siekiant paimti tyrimui reikšmingus daiktus (mobiliuosius telefonus), nebuvo vykdyti pareigūnų teisėti reikalavimai ir jiems buvo pasipriešinta. Dėl šios priežasties tyrimui reikšmingi daiktai buvo paimti prievarta“, – išplatintame pranešime teigia STT.
 
Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Savo ruožtu M. Puidokas iš Seimo tribūnos ketvirtadienį apkaltino Specialiųjų tyrimų tarnybos agentus smurtu ir tai įvertino kaip precendento neturintį atvejį parlamentarizmo istorijoje.
 
Pasak M. Puidoko, jis buvo smaugiamas, iš jo atimti asmeniniai daiktai.
 
„Buvau smaugiamas, suplėšė rūbus, be jokio teisinio statuso pagal jų nutartis, nors nesu nei liudininkas, nei įtariamasis. Iš manęs buvo atimti asmeniniai daiktai jėga, buvo iki kraujo rankos sudraskytos, trūko oro. Sakiau, kad aš dūstu, bet mane toliau smaugė. Savo veiksmų jie nenutraukė. Tikrai kreipiuosi į Seimo pirmininkę, kas vyksta, nes tokie dalykai Seime neturėtų vykti“, – Seimo salėje kalbėjo parlamentaras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.10; 17:00

Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį Seimo rūmuose buvo atlikti tam tikri procesiniai veiksmai, gavus visas reikiamas teismo sankcijas, iš Seimo tribūnos parlamentarus informavo Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas.
 
„Šiandien atlikti tam tikri procesiniai veiksmai, atliekant tyrimą, kuris yra pradėtas Seimo nariui M. Maldeikiui kreipusis į STT dėl galimo papirkimo. Atliekant šitą tyrimą buvo nustatytos vietos, kur reikėtų atlikti tam tikrus procesinės prievartos veiksmus ir kokių asmenų atžvilgiu. Gavus visas reikiamas teismo sankcijas buvo atlikti šitie veiksmai ir šiandien, kaip žinote, Seimo rūmuose atlikti tam tikri procesiniai veiksmai ir kratos, išimant tyrimui reikšmingus duomenis“, – sakė G. Ivanauskas.
 
Jis informavo, kad yra sulaikytas vienas Seimo nario Mindaugo Puidoko padėjėjas, kuris yra įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu.
G. Ivanauskas negalėjo plačiau pakomentuoti tyrimo detalių, tačiau užtikrino, kad vėliau, kai jau bus galima tai padaryti, prokuratūra bus pasiruošusi atsakyti į visus klausimus iš esmės.
 
Generalinės prokurorės pavaduotojas sakė, kad tyrimas susijęs su Seime svarstomu  Loterijų ir loterijų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu.
 
Seimo opozicijos lyderiui Sauliui Skverneliui pasiteiravus, ar buvo naudota fizinė prievarta prieš Seimo narį M. Puidoką, G. Ivanauskas negalėjo pakomentuoti kratos eigos, tačiau pažadėjo, kad bus atliktas  tyrimas.
Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
 
„Galiu pažadėti tik vieną dalyką, kad bus atliktas išsamus vidinis patikrinimas, iš pareigūnų bus paimti paaiškinimai, kad būtų nustatyta, kaip viskas vyko, ar nebuvo peržengtos tam tikros procesinių prievartos priemonių panaudojimo ribos“, – sakė G. Ivanauskas.
 
Jis taip pat teigė, kad pagal mūsų įstatymus Seimo narys neturi absoliutaus imuniteto.
 
Kaip skelbė STT, gavus konservatorių frakcijai priklausančio Mato Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
 
Įtariama, kad M. Puidoko padėjėjas M. Maldeikiui siūlė 50 tūkst. eurų kyšį, už kurį, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad būtų sustabdytas ir (ar) atidėtas neribotam laikui Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.10; 17:37

Pirmadienį krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kvietimu įvykusiame Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės susitikime su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriumi Žydrūnu Bartkumi aptartos korupcijos prevencijos ir skaidrumo aplinkos gerinimo krašto apsaugos sistemoje temos, sakoma KAM pranešime.
 
„Siekiant nustatyti darbuotojų požiūrį į korupcijos apraiškas krašto apsaugos sistemoje, 2020 m. pabaigoje KAM Generalinė inspekcija atliko tyrimą, kuris parodė, kad 78 proc. respondentų, susidūrę korupcijos apraiškomis, jų netoleruotų ir apie tai praneštų“, – sakė krašto apsaugos ministras.
 
Susitikimo metu kalbėta, kad ir kokios korupcijos rizikos egzistuoja, paprastai tai geriausiai matoma organizacijos viduje. Aptarta krašto apsaugos sistemos specifika. Nors skaidrumo kultūra ir jos standartas visuomet remiasi į žmogiškąjį faktorių, buvo aptarti skaidrios aplinkos stiprinimo, antikorupcinių nuostatų įsisąmoninimo, pačios korupcijos prevencijos gerosios praktikos pavyzdžiai, kaip kitos institucijos rūpinasi ir tvarkosi korupcijos prevencijos srityje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.02; 09:00

Prof. Gediminas Merkys. Slaptai.lt nuotr.

Psichopatas Lukašenka terorizuoja savo taikius gyventojus. Varo šlykščią propagandą ir dezinformaciją. Esą, JAV jau ruošia prieš Baltarusiją atominį smūgį, Vakarai nori atplėšti Baltarusijos perlą – Gardino sritį, toliau, visi teisėsaugininkai, jų šeimos netrukus revoliucionierių bus suplėšyti į skutelius, o už rusų kalbos vartojimą sodins į kalėjimus… 

Batka tai keikia Rusiją, kad klastingai pasiuntė samdytus smogikus „vagnerovcus“ į Baltarusiją, tai vėl giriasi, kad Rusija jau ateina sąjunginei valstybei į pagalbą ir V. Putinui ranka nesudrebės…  

Baltarusijos aneksijos rizikos akivaizdoje Lietuvoje pasigirsta įdomių interpretacijų. Tegul stovi ten tie Lenino paminklai, tegul batkos mentai kiša areštuotiems milicininko lazdą į išangę, tegul slapčiomis degina krematoriumuose nekaltų aukų lavonus, svarbu, kad rusai neateitų… Mums – Lietuvai – taip esą bus geriau? Ar tikrai?

Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Net mūsų šviesuolis, patriotas V. Radžvilas ir signataras R. Paulauskas panašiai mąsto. Manau, jie didžiai klysta. Tikrai paradoksali situacija – lietuvių tautiškumo smaugėjai dabar gulasi ant bėgių už baltarusių nacionalizmą. Tai tiesa. Visgi mums nebūtina žiūrėti, ką dar Lietuvos „sorošistai“ daro ir ko jie siekia. Kaip ten bebūtų, išsigimėliui A. Lukašenkai privalu pasakyti į veidą – „tu esi išsigimėlis“. Reika elgtis moraliai ir tebūnie tai, kas turi būti.

Politikoje ir geopolitikoje reikia, kiek įmanoma, siekti moralumo, turėti principus. Mažoms valstybėms tai vienintelis išsigelbėjimas, kitaip laukia Ribentropo-Molotovo paktai ir Miuncheno suokalbiai. Nereikia mums ir ES bei JAV bijoti paremti baltarusių laisvės siekį. Nereikia bijoti putinizmo, nes jo, kaip ir Lukašenkos, laukia sąlyginai greitas krachas. Putinizmas nesuderinamas su 21 a. Rusai nekentės ir pati Rusija jau kyla, bruzda.

Vinstonas Čerčilis

Tie, kas nežino istorijos, amžinai lieka vaikais. V. Čerčilis 1933 m. sausio mėn. šiltu laišku pasveikino ką tik reichskancleriu išrinktą Hitlerį. Netrukus suprato, su kuo turi reikalą, tad moraliai ir politiškai apsisprendė, kad su šituo moraliniu išsigimėliu sugyvenimas yra neįmanomas. Nors galėjo geopolitiškai gudrauti, kadangi Adolfas norėjo taikos su britais, netgi nusiuntė į salas ten disidento-pabėgėlio pavidalu savo parankinį – H. Hesą.

Čerčilis galėjo tikėtis nukreipti Adolfą į Rytus. Kai prasidėjo nacių ir sovietų karas, Čerčilis stojo sovietų pusėn. Jį – nuožmų antikomunistą – užpuolė britų politikai, ar išprotėjai, kodėl gini sovietus? Čerčilis pasakė: jei Hitleris okupuos pragarą, aš laikinai susidėsiu su Liuciferiu, kad išvaduočiau nuo Hitlerio ir nacių pragarą. Tai buvo principinga morali politika. Vėliau Čerčilis išdavė Rytų Europą Jaltoje ir Potsdame, bet vėliau pasakė Fultono mieste, JAV, garsiąją kalbą apie „geležinę uždangą“. Pragaro metafora ir Fultono kalba buvo didelės moralios politikos poelgiai.

EPA – ELTA nuotrauka: Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron).

Gaila, bet tokių politikos milžinų kaip Čerčilis, dabar nėra – tik šrioderio pasekėjai merkeles ir macronai. Baltarusių laisvės kovos akivaizdoje mums tikrai nereikia geopolitiškai gudrauti.

Tai, ką aš moralizuoju, aš perėjau per individualią patirtį. Kai tik supratau, kas vyksta, aš ir blogiukui P. Baršauskui – buvusiam KTU rektoriui – viešai pasakiau,  kad jis autokratas, korupcionierius ir plagiatorius. Manęs tada beveik niekas nepalaikė, išskyrus 3-4 žmones.   Man rodė pirštu prie smilkinio, sakė, ar žinai, prieš ką tu šoki?

Man – liudininkui ir pranešėjui – Kauno STT buvo grasinama, buvo iškreipti mano parodymai. Kai tatai apskundžiau prokurorui, man proceso tvarka atsakė, kad tyrėjas turi teisę pasirinkti apklausos taktiką… Suprask – falsifikuoti pranešėjo parodymus. Patyrę pareigūnai, mano magistrantai ir doktorantai, perspėjo, mokė saugotis provokacijų, mašinoje pakištų narkotikų ir pan.  

Istorija viską išsprendė, sudėliojo į vietas. Man ir mano artimiesiems teko daug iškentėti, bet aš galiu nesigėdydamas pasižiūrėti į veidrodį…

Aš noriu, kad ir Lietuvai nebūtų gėda.  Moralinio pasirinkimo akivaizdoje niekada nestovėkime po medžiu.

2020.09.02; 16:30

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ėmėsi teisinio eksperimento, teigia įtarimų prekyba poveikiu iš STT sulaukęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas. Jam trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl STT pareikštų įtarimų skyrė namų areštą bei uždraudė bendrauti su bylos medžiagoje nurodytais asmenimis ir Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiomis institucijomis.
 
„Vertinu tai, kaip kažkokį STT tęsiamą teisinį eksperimentą“, – žurnalistams vertindamas sulaikymo faktą Vilniaus miesto apylinkės teisme sakė Š. Narbutas.
 
„Visi tie veiksmai prasidėjo vakar ryte nuo kratos, nuo mano sulaikymo ir šiandien, kaip matote, prokuroras neprašė taikyti suėmimo, prašė taikyti namų areštą tam tikroms aplinkybėms. Namų areštas yra skirtas mėnesiui laiko“, – teigė Š. Narbutas.
 
„Atrodo, kad bet kokia Lietuvoje teisėtai vykdoma ūkinė veikla gali lemti, kad pas tave pasibels ir suims“, – akcentavo Š. Narbutas ir pridūrė esantis įsitikinęs, kad nusikaltimo sudėties šioje istorijoje nėra.
 
„Aš manau, kad nėra jokios nusikaltimo sudėties“, – teigė jis.
 
POLA vadovas nuogąstavo, kad teisminis procesas dėl jam pareikštų kaltinimų gali užsitęsti.
 
„Suprantu, kad visa ši istorija tęsis pusę metų ar metus laiko ar net ilgiau“, – sakė Š. Narbutas.
 
Vykdžiau komercinį atstovavimą, pagrįstą sutartimi
 
Ikiteisminio tyrimo duomenimis į įtariamojo asmeninę banko sąskaitą per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. eurų suma. Visgi POLA prezidentas teigia kol kas negalintis komentuoti konkrečios sumos, kuri buvo pervesta į jo sąskaitą. Š. Narbutas akcentuoja, jis vykdė komercinį atstovavimą, pagrįstą sutartimi.
 
„Aš negaliu komentuoti konkrečių sumų. (…) Bet yra kvalifikuojama, kad gavau neva didesnį kyšį nei 250 minimalaus gyvenimo lygio (MGL). Tai yra komercinio atstovavimo atvejis, pagrįstas sutartimi, kurią vykdžiau pagal individualios veiklos pažymą, pagal tinkamai išimtus kodus, sudaręs sutartį, išrašęs sąskaitą, pats savo iniciatyva tuos dokumentus, pagrindžiančius lėšų kilmę, pateikęs bankui, pridėdamas sutartis, sąskaitas ir t.t.“, – teigė Š. Narbutas.
 
„Kadangi mums buvo leista susipažinti su bylos medžiaga, tai ir iš liudytojų parodymų matome, kad visi taip pat ir vertino, kad aš tarpininkavau šiai įmonei, iš kurios reagentai buvo įsigyti“, – pridūrė jis.
 
Š. Narbutas akcentuoja, kad, pasak jo, 300 tūkst. reagentų, dėl kurių ir buvo pradėtas tyrimas, Lietuva įsigijo ženkliai pigiau nei visus kitus reagentus.
 
„Vieno reagento kaina pagal sutartį buvo 17 eurų, kitur, mano žiniomis, buvo nuo 20 iki 24 eurų. Tai skaičiuojant pagal tuos kiekius būtent dėl tokios sutarties Lietuva sutaupė nuo 600 tūkst. iki 2 mln. eurų. Ir vėlgi, mano atlygio dalis buvo skirta ne iš Lietuvos kažkokių skirtų pravedimų ir t. t., o iš tiekėjo jam tenkančios dalies“, – tiko jis.
 
Svarsto pasitraukti iš POLA vadovo pareigų
 
Su pareikštais kaltinimais nesutinkantis Š. Narbutas teigė svarstantis trauktis iš užimamų pareigų Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijoje ir neabejojo, kad reputacijai jau padaryta žala jam nebeleis dalyvauti kitose visuomeninėse veiklose.
 
„Visuomeninei veikloje dalyvauti jau, matyt, negalėsiu nes reputacijai padaryta žala, kad ir kaip čia viskas baigsis, yra negrįžtama“, – teigė Š. Narbutas.
 
Pasak jo, nors pareikšti įtarimai nėra niekaip susiję su POLA veikla, trauktis iš šioje asociacijoje užimamų pareigų jis svarsto.
 
„Aš pasitarsiu dar su valdyba ir priimsiu tuos sprendimus: kada tai daryti, kokiam laikotarpiui, ar daryti negrįžtamai. Reikia viską susidėlioti“, – pabrėžė POLA prezidentas.
 
„Dabartinė mano pozicija yra iš tikro stabdyti bet kokią visuomeninę veiklą, nes aš neįsivaizduoju, kaip aš galėčiau veikti su visais (taikomais – ELTA) apribojimais“, – apibendrino jis.
 
Kaip ELTA jau rašė, Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį sprendė dėl kardomosios priemonės taikymo prekyba poveikiu STT atliekamame tyrime įtariamam POLA prezidentui.
 
Tyrimo duomenimis, valstybės institucijoms kovo mėnesį siekiant ypatingai skubiai įsigyti didelį kiekį koronaviruso (COVID-19) tyrimo reagentų ir pradėjus derybas su vienos užsienio įmonės įgaliotu atstovu, įtariamasis ėmė veikti kaip neoficialus tarpininkas tarp Lietuvos institucijų ir minėtos bendrovės. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat yra duomenų apie tai, kad įtariamasis tos įmonės atstovui galimai buvo įvardijęs tam tikrą sumą už jo tarpininkavimo paslaugas šiame pirkime.
 
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jau įvykus beveik 5 mln. vertės koronaviruso (COVID-19) tyrimo reagentų pirkimams, į įtariamojo asmeninę banko sąskaitą per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. eurų suma.
 
Tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.22; 14:00

Seimo narys Gabrielius Landsbergis. Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad labai svarbu suprasti, jog Seimo sprendimai, kurie atsidūrė teisėsaugos akiratyje, buvo priimti valdančiųjų balsais.
 
Politikas, komentuodamas neteisėtu poveikiu teisėkūros procesams įtariamų Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus sulaikymo faktą, pabrėžia, kad valdantiesiems, o ne opozicijai, galėjo būti pirmiausia padaryta įtaka.
 
Konservatorius, spekuliacijomis vadindamas „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimus, esą valdančiųjų oponentai gali būti įsipainioję neskaidriose schemose, pabrėžia, – jei teisėsaugos institucijos neišsiaiškins, atsakyti turės valdančiųjų vadovybė.
 
„Mes turime prokuratūros ir STT komentarą, kuriame grėsmingiausiai skamba pasakymas apie tai, kad galėjo būti priimti žalingi sprendimai, kurie galbūt galėjo būti padaryti su verslo įtaka. Jei mes kalbame apie sprendimus, tai Seime jie priimami tik dažniausiai veikiant Vyriausybei ir valdančiosios daugumos balsais“, – Eltai teigė G. Landsbergis.
 
„Jei buvo pasakyta, kad galimai galėjo dalyvauti verslo atstovai ir kad kažkokie finansai už to buvo… Tokiu atveju, pasakius A, būtinai reikės pasakyti ir B. Būtina įvardinti, kurie politikai čia dalyvavo, nes be jų dalyvavimo sprendimai priimami negali būti“, – aiškino politikas.
Konservatorių lyderio teigimu, prokuratūrai pranešus, kad V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus sulaikymas yra susijęs su bankų apmokestinimu, galima prisiminti ir, pasak jo, keistą šio įstatymo priėmimo procesą.
Lietuvos bankas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Pirmoji versija buvo registruota lenkų (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos) atstovų, vėliau ji, neaišku kodėl, buvo ganėtinai keistai atsiimta, ir naujasis variantas, rodos, buvo įregistruotas „valstiečių“ bei „socialdarbiečių“ frakcijų narių. Naujasis įstatymas yra gerokai švelnesnis ir mažiau apkraunantis bankus. Galima susidaryti įspūdį, kad bankų atstovams jis ir buvo labiau tinkamas“, – samprotavo G. Landsbergis.
 
Konservatorius pabrėžė, kad labai svarbu, jog teisėsaugos institucijos kuo greičiau atskleistų esamos situacijos detales ir įvertintų, ar iniciatyvos apmokestinti bankus projekto koregavimas yra skaidrus.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
„Prokuratūra galėtų kuo skubiau atversti visas kortas ir paaiškinti, ar šis epizodas buvo skaidrus, ar nebuvo tarp tų dviejų įstatymų (projektų – ELTA) verslo įsikišimo bei spaudimo, kad būtų priimtas palankesnis bankams įstatymas… Jei jie to nėra pasirengę padaryti, tai tą atsakyti turi valdančiųjų vadovybė. Ar jiems nebuvo daroma įtaka priiminėjant šiuos įstatymus? Jei paaiškėtų, kad taip ir buvo, situacija primintų Eligijaus Masiulio istoriją“, – kalbėjo G. Landsbergis, ragindamas jau dabar valdančiuosius įvertinti ažiotažą keliančią istoriją.
 
„Valdantieji turėtų žiūrėti pirmiausia savo kieme. Jie priėmė sprendimus, opozicija šių sprendimų nepalaikė apskritai. Tikimės, kad teisėsauga atsakys ir nebus tokių spekuliacijų, kaip kad dabar kalba ponas Karbauskis. Bet jei darytume logišką išvadą – sprendimai yra priimami valdančiųjų balsais“, – apibendrino G. Landsbergis.
 
Teisėsaugai antradienį suėmus Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų, „valstiečių” lyderis R. Karbauskis situaciją susiejo su opozicija ir pabrėžė, kad esą ji labiausiai priešinosi bankų mokesčio įvedimui.
 
„Aišku, kad, jei ten buvo daroma įtaka, tai ji turėjo būti daroma per opoziciją. Majauskas (konservatorių frakcijos narys Mykolas Majauskas – ELTA) atėjo su pasiūlymu per pusę sumažinti bankų mokestį“, – antradienį Seime sakė R. Karbauskis.
 
Tiesa, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus antradienį žurnalistams sakė, kad kol kas nėra duomenų, jog Seimo nariai būtų įtraukti į schemą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.03; 05:42

Kaukės. Ar taip atrodo korupcija? Vytauto Visocko nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį uždarame posėdyje aptarė korupcijos situaciją teisėsaugos srityje su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadu Žydrūnu Bartkumi. NSGK nariai stebėjosi, kad Lietuvoje korupcija įtariami teisėjai dirba toliau teismuose ir nagrinėja bylas.
 
Eltai popiet atsiųstame komentare STT patikslino, kad šiuo metu 12 teisėjų yra pareikšti įtarimai. Jie teismuose nebedirba (dalis jų yra atleistų, dalis yra išėjusių savo noru, o dalis yra nušalinti nuo pareigų); 4 teisėjams yra suteiktas specialiojo liudytojo statusas ir jie toliau dirba teismuose; 2 teisėjams yra suteiktas specialiojo liudytojo statusas ir jie teismuose jau nebedirba.
 
„Šiuo atveju mes matome ir kalbame apie tuos asmenis, kurie inicijuoja korupciją. Abiejuose nustatytuose sisteminiuose korupcijos atvejuose mes matome advokatus, kurie išėję, prieš tai buvęs, vienu atveju, teisėjas, kitu atveju, finansines bylas tiriantis pareigūnas, sukūrė ir įtraukė į savo neteisėtą veiklą kitus buvusius kolegas ir kitus pareigūnus. Tai čia yra rizika“, – sakė STT vadas.
 
Ž. Bartkus teigė, kad sisteminė korupcija yra pavojingiausia.
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Su komiteto nariais aptarėme bendrai matomas Lietuvoje korupcijos rizikas, kurios egzistuoja teisėsaugos srityje, imant bendrai, ne tik ikiteisminio tyrimo įstaigas, bet nuo ikiteisminio tyrimo įstaigų iki teismų. (…) Rizikos egzistuoja. (…) komiteto nariams trumpai pristatėme, kad yra pavieniai nusikaltimai, kurie mažiau pavojingi, ir organizuoti. Pavojingiausios tai korupcinės sistemos, kaip tarkime, praėjusiais metais nustatyta korupcija teismų sistemoje bei ne per seniausiai atskleista galima korupcija, tiriant finansines, ūkines bylas. Jungiantys asmenys, kurie sugeba surasti priėjimą prie pareigūnų, prokurorų, teisėjų, tai kalbama apie šias rizikas“ , – sakė STT vadas.
 
„Ko aš tikrai norėčiau daugiau – tų institucijų vadovų didesnio dėmesio ir bendruomenės įsitraukimo, kad patys kurtų antikorupcinę aplinką ir nelauktų, kol kažkas ateis iš išorės ir išspręs. Iš išorės niekas negali ateiti ir išspręsti korupcijos bėdų taip, kad jų institucijoje visiškai neliktų. Aš kalbu apie bet kokią teisėsaugos instituciją: teismus, advokatūrą, prokuratūrą ir visas kitas institucijas. Patys vadovai turi norėti ir daryti“, – sakė jis.
 
NSGK nariai: teisėsaugoje situacija absurdiška
 
NSGK narys Laurynas Kasčiūnas stebėjosi, kad teismuose dirba teisėjai, įtariami korupcija.
 
„Mes turėjo labai rimtą pokalbį. Pora labai įdomių pavyzdžių: Lietuvoje yra dabar teisėjų, kurie patys yra įtariamieji įvairiose bylose, bet jie toliau dirba ir sprendžia bylas (…) Tai absurdiška. Mes pavardžių neišgirdome, bet jūs turite įsivaizduoti, kokioje mes situacijoje esame.
 
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Kalbant apie FNTT istoriją, tai pagrindinė problema yra tarpininkavimo schemos. Kuomet žmonės, dirbę teisėjais ar tarnybose, išeina ir tampa dažniausiai advokatais ir po to kuria įvairias tarpininkavimo schemas ir įtraukia esamus pareigūnus ir panašiai. FNTT atveju, galimi net tokie dalykai, kaip prekyba ikiteisminiais tyrimais, atidarai bylas, uždarai bylas ir taip šioje vietoje gali pasipelnyti. Tai tokia, trumpai tariant, tarpininkavimo schema“, – sakė jis.
 
Anot jo, dar nėra aišku, kaip susiklosčiusią situaciją spręsti šalyje.
 
„Mes kalbėjome apie laikotarpius. Gal suveiktų, gal nesuveiktų. Bet žmogus, išėjęs iš tarnybos, advokatu galėtų tapti tik po metų ar dvejų. Gal per tą laiką jis susirastų kitą veiklą, galbūt. Tai turime galvoti šia kryptimi ir užsidavėme sau namų darbus dėl tam tikrų teisinių pokyčių reguliavimo. Dėl FNTT aš pats kėliau klausimą, ar nereikėtų tam tikros pareigūnų rotacijos ir bylų automatizacijos, paskirstymo“, – teigė jis.
 
Tuo metu parlamentaras Vytautas Bakas teigė, kad tokie dalykai turi būti viešinami.
 
„Kas šiandien buvo pateikta, buvo įspūdinga. Jeigu mes turime nepriklausomą teismų valdžią ir teisėjai, vienaip ar kitaip susiję su korupcija, dirba teismuose ir nagrinėja bylas. Tai kuo skiriasi nuo ministro, kuris įtariamas korupcija ir mes reikalaujame jo atsistatydinimo. Kodėl tie teisėjai dirba, būdami pažeidžiami. Tai manau, tokie dalykai turi būti viešinami“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.27; 17:04

fntt
FNTT

Penktadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Antoni Mikulskis pasirašė įsakymą, kurio nušalino nuo pareigų įtariamąjį tarnybos vyriausiąjį tyrėją Nerijų Valatką.
 
N. Valatka nušalintas remiantis Vidaus tarnybos statutu, nepratęsus tyrėjui kardomosios priemonės suėmimo termino, pagal gautą informaciją iš tyrimą organizuojančios ir kontroliuojančios Generalinės prokuratūros prokurorės.
 
Suėmimo ir nušalinimo metu pareigūnui darbo užmokestis nėra mokamas.
 
Dėl vyriausiojo tyrėjo galimai neteisėtų veiksmų FNTT taip pat buvo pradėjusi tarnybinį tyrimą.
 
Apie ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo tarnybai buvo žinoma, jame FNTT dalyvavo nuo pat tyrimo pradžios, visais klausimais bendradarbiaujama su tyrimą atliekančiomis Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generaline prokuratūra.
 
Kaip jau buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie tai, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su Kaune praktikuojančiu advokatu Šarūnu Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių finansinių ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys. Galimai tokiu būdu tam tikrais atvejais buvo siekiama materialinės ar kitokios naudos.
 
2020.05.23; 01:00

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Kai gyvenimas Lietuvoje dėl pandemijos ir įvesto koronaviruso sulėtėjo visose sferose, STT baruose net plika akimi nesunku yra užmatyti šios tarnybos veiklos paūmėjimus arba net kažkokį karštligiškumą, diena iš dienos girdint pranešimus apie kovos prieš korupciją naujas pergales, suimtus nenaudėlius, pradėtas ikiteismines bylas. STT įsisiautėjo ne juokais! 

O  ar tai – blogai, – paklaus koks nors pilietis. Žinoma, viskas tik į gerą šiame geriausiame iš geriausių pasaulyje, nors čia išlieka maža abejonė dėl to – ar su koronaviruso pasklidimu mūsų padangėje vagys, kyšininkai ir kitoks brudas visiškai prarado budrumą ir atsargumą, tapdami lengvu pareigūnų grobiu demaskavimų paūmėjimo fiestoje, prasidėjusioje su nauja prezidento kadencija? Vis tik neduoda ramybės bloga analogija iš tų laikų, kai praeitą kartą, siekdami įsiteikti, STT vyrukai Gedvydo Vainausko skalpą tuometei prezidentei Daliai Grybauskaitei įteikė anosios gimimo dienos proga https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-septyni-ziniasklaidos-gundymai-lietuvoje/, taigi niekas negali būti užtikrintas, jog ir šįkart viena iš specialiųjų tarnybų nesieks įsiteikti naujai išrinkto prezidento nevykėliams patarėjams, kurie siūlo prezidentui išplėsti slaptųjų tarnybų teises, įtvirtinti jų nekontroliuojamumą. Net nekalbu apie tą menkai tikėtiną atvejį, kad pats prezidentas, pagrįstai ar nepagrįstai pelnęs silpno prezidento reputaciją, siekdamas užčiaupti burnas ir pasirodyti kietu biču, savo vienasmeniu apsisprendimu užsiundytų kovinius šunis prieš pilietinę visuomenę…

STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Antrankiai

Jau girdžiu sakant, kad niekuo nenusikaltusiam žmogui nėra ko baimintis, esą nereikia baidytis savo šešėlio. Tai tiesa, nėra ko baidytis savo šešėlio, tačiau didėjantis STT šešėlis dėl gausėjančių nuorodų apie tarnybos pomėgį falsifikuoti faktus, klastoti įrodymus ir rengti demokratinės šalies institucijai netinkamas provokacijas, neįkvepia optimizmo.

Kaip dabar atrodo man pačiam, visi ką tik išsakyti mano žodžiai ir pretenzijos iškart prarastų prasmę, jeigu nepasakočiau apie liūdną savo patirtį, kai maždaug prieš keletą dešimtmečių, dėstytojaujant viename Kauno universitete, STT ar panaši institucija bandė jūsų nuolankiam tarnui įbrukti kyšį, o, to nepavykus padaryti, operacijoje dalyvavę vyrukai kone pagrasino fiziniu susidorojimu. Įsivaizduokite situaciją: prieš korupciją kovojanti institucija siūlo pasirinkti – arba imi kyšį, arba gausi į snukį?.. Tai tikrai ne retorikos pratybos!

Labai aiškiai ir viešai pareiškiu, kad niekados niekam nesu teikęs nė mažiausio preteksto pagalvoti apie tai, kad galėčiau parsiduoti. Mano dėstomas dalykas profiliniuose universitetuose buvo šalutinė disciplina, todėl net ir nesimokantiems studentams greitai surašydavau teigiamus pažymius, blogiausiu atveju reikėdavo ateiti antrą kartą į egzamino perlaikymą, tačiau nebuvo tokio nutikimo, kad atsiskaitymai už įgytas ar neįgytas žinias užtruktų ilgiau. Todėl nemėgau tų studentų, kurie tokioje paprastoje situacijoje dar ieškodavo užtarimo (pasitaikė tik keletą kartų), dabar nesu visiškai tikras, kad tokiu atveju jų pažymys bent iš dalies nenukentėdavo.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Dėl teisybės reikia paminėti ir tą išimtį, kai pradėjus dirbti su studentais sovietiniais laikais vadinamame institute, prieš pirmą mano biografijoje egzaminą egzaminuotojo statuse į kabinetą užsuko prodekanas, kuris dekano vardu paprašė parašyti gerą pažymį vienam neakivaizdinių studijų studentui, tarpininko žodžiais tariant, kaskart gelbstinčiam dekaną, kai sugenda jo mašina (sovietiniais laikais reikėdavo išlaukti dideles eiles mašinų remonto  dirbtuvėse). Ieškodama tokios išeities padėties, kad vilkas liktų sotus, o avis (mano sąžinė) nenukentėtų, studentų auditorijai tąkart pareiškiau, kad jų dekanas paprašė už vieną studentą, tačiau aš proteguojamojo pavardę pamiršau, todėl gerus įvertinimus parašysiu visiems atvykusiems į egzaminą. Tas dekanas vėliau ne kartą sutikęs mano vyresniuosius kolegas klausdavo apie mane: iš kur jūs ir atkasate tokius prietrankas?

Tačiau štai nepriklausomybės laikais išaušo X diena, kai per kelias savaites forsuotu pavidalu buvau gundomas didelėmis pinigų sumomis parašyti teigiamą egzamino pažymį, nors mano dėstomo dalyko pažymiai paprastai būdavo teigiami be jokių papildomų insinuacijų.

Studentė prieš egzaminą pateikė vadinamąją studijų knygutę su stambiomis kupiūromis, o kai atkreipiau į tai visos auditorijos dėmesį – iš pradžių to net bandė išsiginti. Po kelių dienų egzamino metu buvau iškviestas išeiti už durų, kur keli dėdės bandė įgrūsti į kišenę taip pat kažkokius velnio pinigus. Dar juokingiau buvo kitą kartą tos pačios sesijos metu, kai leidausi į kojas, kad atsikratyčiau įkyriai siūlančiųjų kyšį pertraukos tarp egzaminų metu, o grįžęs į fakultetą buvau apstotas trijų raumeningų vyrukų, neslepiančių savo ketinimų griebtis fizinės prievartos, o vienas iš jų pro sukąstus dantis iškošė – kodėl nepaėmei?..

Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Jeigu leisite, šią situaciją, kurią norėčiau pamiršti, bet to nesugebu padaryti, nusakysiu tokiais žodžiais – kaip aš tąsyk užuodžiau kanopų dvoką? Jaučiu iki šiol, kad tokį pažeminimą, kai tave pabandė išprievartauti gyvulys, galima nuplauti tik krauju. Jeigu žinočiau tikslias tokios provokacijos užmanytojų koordinates, rimtai pamokyčiau, nežiūrit to, kokiais specialiųjų įgaliojimų pažymėjimais toks mėšlavabalis pridengia savo menkystę.

Ar ši provokacija, bandant įkišti kyšį, buvo kažkas panašaus į neapykantos nusikaltimą, kai nusususio mentaliteto pareigūnas, tarkime, pajunta baisų pasidygėjimą žmogumi, kalbančiu apie Immanuelio Kanto moralės sampratą, kraupią panieką dėstytojui, nedalyvaujančiam galios žaidimuose, bet pakylėtu tonu bylojančiam apie nepriklausomybės stebuklą? O gal viskas yra dar banaliau, tarkime, koks nors specialiųjų tarnybų debiliukas taip bandė atkeršyti universiteto dėstytojui už jo atžalai parašytą pažymį, netenkinantį liguisto įsivaizdavimo apie atžalos sugebėjimus.

Bijau, kad neseniai užstojusių keistų pervartų laikais tokių debiliukų poreikis vėl sustiprės.

(Bus daugiau)

2020.05.17; 17:32

Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymus leisti taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą įtariamiesiems Nerijui Marcinkevičiui, Donatui Puzinui, Nerijui Valatkai bei Šarūnui Mickevičiui.
 
Nerijų Marcinkevičių leista suimti 7 dienoms, Nerijų Valatką, Donatą Puziną ir Šarūną Mickevičių – 10 dienų, sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.
 
Iš viso trečiadienį paviešintame ikiteisminiame tyrime dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo yra 11 įtariamųjų.
 
Tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimu iki dabar penkiems įtariamiesiems yra paskirtos su laisvės apribojimu nesusijusios kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.
 
Kaip jau buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie tai, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su Kaune praktikuojančiu advokatu Šarūnu Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių finansinių – ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys. Galimai tokiu būdu tam tikrais atvejais buvo siekiama materialinės ar kitokios naudos.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
 
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio įsakymu visi trys prokurorai nedelsiant nušalinti nuo pareigų, pradėti atitinkami tarnybiniai patikrinimai bei kitos vidinės procedūros.
 
Ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo atlieka Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.15; 00:30

fntt
FNTT

Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų skyriaus vyriausiojo tyrėjo Nerijaus Valatkos galimai neteisėtų veiksmų tarnyboje pradėtas ir tarnybinis tyrimas, kurį atlikus bus sprendžiamas pareigūno atleidimo iš tarnybos klausimas.
 
Ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai pareikšti ir FNTT vyriausiajam tyrėjui N. Valatkai, vyksta dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo. Tyrimą atlieka Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
 
Dėl N. Valatkos galimai nusikalstamų veiksmų pati FNTT kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dar 2019 metais. Nuo to laiko tarnyba nuolat bendradarbiauja pradėtame ikiteisminiame tyrime su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generaline prokuratūra. Sprendimą dėl pareigūno N. Valatkos nušalinimo jau artimiausiu laiku priims ikiteisminio tyrimo teisėjas.
 
„Galiu užtikrinti, kad apie šį atvejį tarnybai buvo žinoma nuo pat pradžių, ir mes patys iš karto informavome kitas tarnybas apie galimas nusikalstamas veikas ar korupcinio pobūdžio nusižengimus. Apibendrindamas galiu pasakyti, jog sistema išsivalė ir jokių galimybių paveikti ją iš išorės nebėra, ir kol aš esu FNTT direktorius, tie seni laikai nebegrįš“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Finansinių nusikaltimų tarnybos direktorius, generolas Antoni Mikulskis.
 
Pasak A. Mikulskio, pernai tarnyba pradėjo iš viso 352 naujus ikiteisminius tyrimus, o 353 tyrimus baigė, buvo ištirtos 555 nusikalstamos veiklos. Tyrimuose išaiškinta daugiau nei 49,9 mln. eurų žala.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 17:00

Agnė Širinskienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

„Valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamos komisijos išvados toliau skinasi kelią Seime, o jų svarstymas kelia audras tarp politikų.
 
Antradienį po svarstymo už balsavus 61 Seimo nariui, 10 susilaikius ir 44 balsavus prieš, A. Širinskienės parengtoms išvadoms buvo pritarta. Dėl šio klausimo Seimas dar turės kartą balsuoti.
 
Kontraversiškai vertinamo ir opozicijos kritikos sulaukusio tyrimo išvadų svarstyme opozicija kalbėjo apie mindomą Konstituciją ir demokratiją, kartu prabilo ir apie žalą reputacijai, kurią, teigė jie, verslui ir strategiškai svarbioms įmonėms padarė „valstiečių“ iniciatyva atsiradęs tyrimas.
 
E. Gentvilas: nesigailiu komisijoje praleisto laiko
 
Vienintelis iš opozicijos A. Širinskienės komisijos veikloje dalyvavęs liberalas Eugenijus Gentvilas teigė nesigailintis, kad teko lankytis organizuotuose posėdžiuose.
 
„Nors šiek tiek laiko ir sugaišau – gal tik porą posėdžių praleidau – visgi nesigailiu sugaišto laiko, nes pamačiau, kaip veikia užkulisių komisija“, – teigė Seimo nariams parlamentaras.  
 
Politikas, kalbėdamas Seime, prisiminė kaip, pasak jo, klostėsi šios komisijos darbo eiga. Liberalo manymu, visi A. Širinskienės vadovautos komisijos žingsniai rodo tik tai, kad siekta kerštauti neįtikusiems. O tai, kad dirbti komisijoje nebuvo nusiteikta rimtai, rodo ir rengtų posėdžių organizavimo tvarka.
 
„Gerbiamieji, ši komisija iš rimtos dalykinės komisijos virto į keršto komisiją sau neįtikusių, iš valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos pasitraukusių kolegų elgesiui tirti. Noriu pasakyti, kad komisija nelabai ką turėjo ir daryti. Priešpaskutinis komisijos posėdis įvyko 2019 m. spalio 16 d., o kitas posėdis po to įvyko šiemet balandžio 29 d. Gerbiamieji, šešis su puse mėnesio komisija nesurengė nė vieno posėdžio“, – teigė E. Gentvilas.
 
P. Urbšys neigia jam mestus kaltinimus
 
Komisijos tyrimo radare atsidūręs Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys neigė išvadoje jam mestus kaltinimus, esą jis kartu su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu darė įtaką neteisėtam buvusio VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio atleidimui iš einamų pareigų.
 
Rosatom keliami pavojai. Nuclear-news.net

Politikas antrino E. Gentvilui ir dėliojo argumentus, kodėl, jo nuomone, į komisijai vadovaujančios A. Širinskienės akiratį pateko vienas ar kitas „valstiečiams“ oponavęs asmuo, tuo metu nuo kai kurių kitų planuotų klausimų buvo atsitraukta.
 
„Jei jūs prisiminsite, dėl ko buvo sudaryta komisija, – ji buvo sudaryta manant, kad nėra atvertas plačiai klausimas dėl „Rosatom“ įtakos konservatoriams. Ar jums nekeista, gerbiami „valstiečiai“, kodėl Širinskienė su savo užsispyrimu nesugebėjo prisikapstyti iki pažymų.
 
Tuomet NSGK vadovavo Vytautas Bakas, jis seifo neatidarė, tačiau kai tapo komiteto pirmininku Gaižauskas… Kas trukdė šį seifą atidaryti? Neabejoju, kad dėl to, jog tie ryšiai, kurie yra atskleisti, dabar veikia valdančiuosius“, – teigė P. Urbšys.
 
Kėlė klausimą dėl žalos reputacijai, paaiškino situaciją dėl Landsbergių šeimos verslo
 
Tuo metu konservatorė Monika Navickienė kalbėjo apie, pasak jos, niūrią šio tyrimo formuojamą atmosferą.  
 
„Daug entuziazmo kalbėti šiame valdančiųjų veikime nebėra. Gyvename įdomiais, bet labai neįkvepiančiais laikais. Norėčiau, kad bent mano vaikams nebereikėtų patirti tokių išsišokimų prieš demokratiją, kur klastojama tiesa“, – teigė politikė. Anot jos, A. Širinskienės komisija fiksavo ryšius tarp epizodų, kurių niekas kitas nedrįstų sieti.
 
„Ši komisija užsimojo prieš visus: nuo „Klaipėdos naftos“, pastačiusios energetinę nepriklausomybę užtikrintą terminalą, opozicijos lyderio šeimos, iki VTEK pareigūnų, kurie nenulenkė galvos, tiriant „valstiečių“ seniūno bendražygės interesų konfliktus. Buvo žemintas šioje komisijoje Seimo pirmininkas“, – tęsė M. Navickienė.
 
Galiausiai politikė prakalbo apie sugadintos reputacijos klausimą.
Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Kas atlygins žalą skaidriai veikiančiam verslui, patiriančiam reparacinius nuostolius, kas atlygins išlinksniuotiems pareigūnams, kurie galimai veikė principingai ir nenulenkė savo galvos prieš politinius interesus. Viliuosi, kad šitaip darkytis po Konstitucijos puslapius purvinais batais laiko liko nedaug“, – teigė konservatorė.
 
M. Navickienė paaiškino, kodėl diskusijos dėl sklypo už 1 eurą yra nieko vertos
 
M. Navickienė pabrėžė, kad visiškai nepagrįstai yra keliami klausimai dėl opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio ir jo sutuoktinei priklausančio verslo. Kaip teigia A. Širinskienė, laiko atžvilgiu yra sutapimas tarp dalies Seimo narių, tarp kurių dauguma – konservatoriai, kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir „Bat Cap Infrastructure Fund“ investicijų į Gabrieliui Landsbergiui priklausantį šeimos verslą. Kartu politikė kelia klausimus, ar faktas, kad bendrovė „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą, yra skaidrus.
 
Konservatorės teigimu, klausimą dėl įsigyto sklypo kelianti A. Širinskienė tiesiog iškraipo faktus.
 
„Bat Cap Infrastructure Fund“ įsigijo ne sklypą, o bendrovę, kuri valdo 1,3 mln. eurų įsipareigojimų vertės sklypą. Tiesa, kad už šią bendrovę buvo sumokėta tokia suma, tačiau tiesa ir tai, kad drauge su ja įsigyti ir finansiniai įsipareigojimai, kurie siekia 1,3 mln. eurų. Mokyklos atstovai taip pat paaiškino, kad tai yra 20 metų sandoris, kurio vertė yra 20 mln. eurų“, – kalbėjo politikė, akcentuodama, kad tai turėtų būti įdomu tiems, kuriems rūpi faktai.
 
Trys epizodai A. Širinskienės tyrime
 
Pateiktose išvadose teigiama, kad atlikusi tyrimą komisija negali paneigti tyrimo procese deklaruotų buvusio VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio liudijimų, esą Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir tuometis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys darė įtaką neteisėtam M. Siaurio atleidimui iš einamų pareigų. Kaip skelbiama išvadoje, VTEK procesai stokojo skaidrumo ir galėjo būti iš šalies veikiami aukščiausių valstybės politikų.
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ištyrus antrąjį epizodą dėl Generalinės prokuratūros darbo, konstatuota, kad jos darbui politikai galėjo daryti poveikį. Taip pat teigiama, kad kai kuriais atvejais Generalinė prokuratūra stokojo skaidrumo. Kaip aiškino išvadas parengusi A. Širinskienė, gauti liudijimai leidžia manyti, kad politikai galėjo paveikti Generalinėje prokuratūroje atliekamus tyrimus dėl viešųjų pirkimų – Ignalinos atominėje elektrinėje bei AB „Klaipėdos naftoje“.
 
„Rizika, kad ateityje gali būti bandoma neteisėtai daryti įtaką Generalinėje prokuratūroje priimamiems sprendimams ir taip siekti paveikti prokurorų nepriklausomumą, išlieka“, – rašoma komisijos išvadoje.
 
Trečiojo epizodo – dėl pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko. Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, tvirtino A. Širinskienė, teko patvirtinti ne išvadas, bet aplinkybes.
 
„Komisija šioje dalyje gali tik konstatuoti atskiras aplinkybes, tačiau negali daryti apibendrinančios išvados, nes neturėjo galimybės gauti visų parlamentiniam tyrimui reikalingų dokumentų bei apklausti visų kviestų liudininkų“, – rašoma išvadoje.
 
A. Širinskienės teigimu, laiko atžvilgiu yra sutapimas tarp dalies Seimo narių, tarp kurių dauguma – konservatoriai, kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir „Bat Cap Infrastructure Fund“ investicijų į Gabrieliui Landsbergiui priklausantį šeimos verslą. Politikė, kaip ne kartą yra teigusi, įtaria, kad tarp šių dviejų įvykių gali būti neskaidrus ryšys. Tyrimo komisijai užkliuvo ir faktas, kad bendrovė „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą.
 
„Seimo narys G. Landsbergis bei jo sutuoktinė A. Landsbergienė ir su jų šeima bei objekto statybomis susijusios įmonės atsisakė komisijai paaiškinti ir (arba) pateikti dokumentus, kurie pagrįstų UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandorį, jo vertę ir paaiškintų jo įsigijimo aplinkybes, dėl to komisija negalėjo pabaigti parlamentinio tyrimo šia apimtimi ir išvadose atsakyti į klausimą, ar toks sandoris yra skaidrus ir neturi politinės korupcijos požymių“, – rašoma išvadoje.
 
Dėl pastarojo momento, yra teigusi A. Širinskienė, bus prašoma Valstybinės mokesčių inspekcijos įvertinimo.
 
Pastarąją savaitę Seimas po pateikimo pritarė išvadoms: už balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė – 10.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.13; 08:17

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariui Laurynui Kasčiūnui kyla klausimų dėl socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės veiklos. Pasak jo, artimiausiame NSGK posėdyje bus pasiūlyta komitetui pakviesti E. Radišauskienę bei ministrą Liną Kukuraitį atsakyti į klausimus dėl imigrantų įdarbinimo.
 
L. Kasčiūnas pažymi, kad kyla daug klausimų, ar tikrai E. Radišauskienė nepiktnaudžiavo savo tarnyba ir kokių konkrečiai veiksmų ėmėsi viceministrė dėl UAB „Barta“ imigrantų įdarbinimo.
 
„Po STT vadovo pristatymo Seime mums daugiausia klausimų kelia epizodas, kuomet dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Tai susiję su tarpininkavimu bei leidimų išdavimu užsieniečiams. Migracijos klausimai bei užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje yra vienas iš svarbiausių nacionalinio saugumo sričių. Parlamentinės kontrolės metu esame gavę informacijos, kad tai pakankamai slidi, pilka zona, kurioje yra pakankamai daug neskaidrių ryšių, tarpininkavimų. Natūralu, kad tai tiesiogiai susiję su nacionaliniu saugumu, todėl mes kelsime klausimą, ar toks tarpininkavimas tarp leidimų yra įprasta praktika ir kokiu pagrindu veikia viceministrė. Koks jos mandatas šioje srityje? Ar nėra sukurtas žalias koridorius, kažkokie sistemingi veikimai. Kviečiame viceministrę ir socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį į artimiausią komitetą“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
 
Pasak jo, yra atkreiptinas dėmesys, kad viceministrės tiesioginė atsakomybė yra užtikrinti darbo teisės, darbo rinkos, darbo aplinkos srityse teikiamų viešųjų paslaugų skaidrumą ir prieinamumą. Būtent ji turi užtikrinti, kad leidimai dirbti Lietuvoje būtų gaunami skaidriai ir teisėtai, kad verslui nereiktų kreiptis į tarpininkus ar užtarėjus.
 
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

„Todėl prašome pateikti paaiškinimus dėl socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės veiksmų aplinkybių ir galimo piktnaudžiavimo tarnyba. Kokių konkrečiai veiksmų dėl UAB „Barta“ ėmėsi viceministrė E. Radišauskienė? Kokiu pagrindu viceministrė rūpinosi užsieniečių įdarbinimo reikalais UAB „Barta“?“ – klausia parlamentaras.
 
Taip pat klausiama, ar viceministrė E. Radišauskienė, tarpininkaudama tarp STT pareigūno R. Martišiaus ir UAB „Barta“ atstovų bei pasinaudodama tarnybine padėtimi, nedarė įtakos institucijoms, neviršijo tarnybinių įgaliojimų bei nepiktnaudžiavo tarnyba, siekdama UAB „Barta“ palankių sprendimų? Kokių veiksmų buvo imtasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kad būtų užtikrintas skaidrus su darbo aplinka susijusių viešųjų paslaugų teikimo procesas (leidimų dirbti Lietuvoje išdavimas/pratęsimas/panaikinimas ir kt.).
 
Galų gale domimasi, ar buvo atvejų, kuomet viceministrė E. Radišauskienė ar jai pavaldūs tarnautojai asmeniškai tarpininkavo konkretiems verslo subjektams, fiziniams asmenims darbo aplinkos klausimais, klausimais, susijusiais su viešųjų paslaugų teikimu, jei taip, prašome įvardinti šiuos atvejus, kiek laiko trunka viceministrės tarpininkavimo veikla.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.13; 08:00

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Lrytas.lt pranešime, atkreipiančiu dėmesį jau savo pavadinimu „G.Nausėda dėkoja medikams už auką Lietuvai ir išgelbėtą jo gyvybę“, visuomenė yra informuojama apie tai, jo šį pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda Medicinos darbuotojų dienos proga padėjo gėlių prie dr. Jono Basanavičiaus, kuris, kaip žinome, buvo gydytojas, paminklo.

Prezidento žodžiais tariant, tai simbolinės gėlės visai medicinos bendruomenei. Padėdami gėles prie šio paminklo, – paporino prezidentas G.Nausėda, – mes kartu įteikiame gėles visai Lietuvos sveikatos sistemos bendruomenei, besikaunančiai pirmosiose kovos su pandemija eilėse https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/04/27/news/g-nauseda-dekoja-medikams-siandien-bendrasis-geris-yra-ne-siaip-tuscia-savoka–14657784/.

Iš tiesų, labai iškalbingas, niekam neprilygstantis, kažkokia tolima senovine, bet miela kičo dvasia atsišaukiantis yra jau pats pranešimo įvardijimas. Iš pradžių pagalvojau, kad šio informacinio pranešimo surėdytojas neabejotinai bus Vytautas Bruveris, kuris, kaip žinome, yra mėgstantis pasišaipyti, nevengiantis net piktokos ironijos, be visa ko kito, nuo seno „galandantis dantį ant Nausėdos“ žurnalistas. Pasirodo, ne, nieko panašaus, tekstą paruošė visai kitas autorius su pabrėžtinai rimta veido mimika! Taigi dar kartą paaiškėja, kad juokingiausios tezės paprastai yra išsakomos su labai rimta pranešėjo veido išraiška ar įsiręžusio teisuolio poza, tarsi taip pats likimas iš mūsų tyčiotųsi užsidėjęs rimtuolio kaukę.

Daug kartų bandęs įpiršti savo tiesas, pavargęs nuo begalinio įrodinėjimo, dabar savo ruožtu paprašysiu tautiečių paaiškinti man, nieko nebesuprantančiam metraštininkui, tik vieną dalyką – kodėl po šio straipsnio apie tokius puikius artefaktus, t. y. apie gėles, Jono Basanavičiaus paminklą, aukštojo polėkio, prezidentinio pilotažo dėkingumo gestą, skaitytojų komentarų grafoje patvino tokia žmonių pykčio, patyčių ir paniekos srovė, kad nelieka nieko kito kaip pagal analogijos principą vėl prisiminti Rolando Pakso apkaltos atvejį, anuomet prasiveržusias aistras, kelią užstojusias purvo nuošliaužas. Žinia, R.Paksas buvo atstatydintas, kita vertus, negaliu būti visiškas užtikrintas, kad savo ruožtu G.Nausėda neatsistatydins pats, nepakėlęs tokio žmonių pajuokos spaudimo. Norite tikėkite, norite – ne, bet man tikrai peršti širdį, man gaila G.Nausėdos kaip ramių manierų, patologinių polinkių tarsi ir neturinčio žmogaus.

Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana padėjo gėlių prie daktaro Jono Basanavičiaus paminklo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kodėl šitaip, kuo nusikalto prezidentas, jeigu jo taurumu ir elegancija dvelkiančių pozų vaizdinys sukelia tokį įniršį ir alerginę reakciją? Kaip atrodo, paprastuoju būdu, t. y. nurodant į lrytas.lt skaitytojų nepraustaburniškumą ir Putino emisarų kenkėjišką veiklą, to nepaaiškinsi. Na, jeigu kalbėsime apie šį konkretų atvejį, žmonėms galėjo nepatikti tai, kad prezidentas gydytojams simboliškais įteikė gėles, o ne vokelį. 

Nuostabiai gražios pavasario gėlės gydytojams galėjo išprovokuoti tą iš pirmo žvilgsnio sunkiai paaiškinimą populiacijos kolektyvinės pasąmonės audringą reakciją kaip įžūlaus melo dirgiklis. Geriau ten būtų tikęs vis tik vokelis, a? Kita vertus, klasikės žodžiais tariant, Jono Basanavičiaus paminklas čia ne prie ko.

Kičo fiestos aukščiausiame lygyje tarsi ir nėra pats blogiausias dalykas, tokių fiestų esame prisižiūrėję, – atlaikėme, nepražuvome. Kičas kartais apskritai ramina žmogų, užtraukia palaimingo snaudulio atmosferą. Tačiau, kaip atrodo bent man, polinkis į kičą su nuolaidžiavimu ne visados pagrįstoms specialiųjų tarnybų pretenzijomis gali sukurti pavojingą mišinį. Kaip matome, prezidentas niekaip nesureagavo į visuomenę pribloškusį STT skandalą.

STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Gal ten didelio kriminalo realiai nėra, tačiau advokato Giedriaus Danėliaus išsakyti nuogastavimai yra tokie drastiški ir pasibaisėtini, kad prezidentas tarsi ir neturi pasirinkimo – nutylėti tai būtų galima tik savo padorumo visiško išsižadėjimo sąskaita. Kaip atrodo, tas pats G.Danėlius nėra šuns papas, anksčiau dirbo Klaipėdoje prokuroru, Sauliaus Skvernelio, pažįstančio teisėsaugininkų aplinką, buvo siūlomas Teisingumo ministru. Nesakau to, kad STT vadovas Žydrūnas Bartkus, apkaltinęs minėtą advokatą šantažu, turėjo kokių nors kudlotų minčių, tačiau retorikos varžybas su STT advokatas laimi su neįtikėtina persvara.

Nutylėjimas, užsitęsusi, pradedant spengti pauzė kartais būna savaime iškalbingas bylojimas, tačiau čia aptariamu atveju prezidento tylėjimas yra apgailėtinas pasirinkimas.

Jau  praeitą kartą pastebėjau, kad būtent silpnas, o ne stiprus prezidentas yra geriausias kvazitotalitarizmo užgimimo laidininkas.

NeduokDie!

 (Bus daugiau)

2020.04.27; 16:35

STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų projekto, kurį opozicija yra įtraukusi į ketvirtadienio nenumatyto plenarinio posėdžio darbotvarkę, antikorupcinio vertinimo.
 
Anot „valstiečių“, kreipimąsi paskatino nutylėta projekto autorystė, – nors projekto aiškinamajame rašte projekto autoriumi nurodytas liberalas Simonas Gentvilas, kuris pripažįsta projekto rengimo metu konsultavęsis su advokatūra, dokumento duomenys rodo, kad projektas sukurtas ne S. Gentvilo, bet vienos advokatės kompiuteryje.
 
Seimo „valstiečių“ frakcija pažymi, kad, „kaip matyti iš viešosios erdvės, šios advokatės domėjimasis Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektu gali būti susijęs su garsiąja „teisėjų korupcijos“ byla, kurioje buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės ir kurioje figūruoja ne tik teisėjų, bet ir žinomų advokatų pavardės“.
 
„Siekdami, kad Seime svarstomų teisės aktų projektai nekeltų abejonių, būtų skaidrūs, paprašėme STT įvertinti šį projektą. O tada galėsime tęsti tolesnius projekto svarstymus”, – sako LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
 
LVŽS frakcija dažnai naudojasi Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis, kurios suteikia teisę įstatymų leidėjui gauti projektų antikorupcinį vertinimą, kurį atlieka STT.
 
STT vertinimai leidžia išvengti įstatymo spragų ir tobulinti reguliavimą taip, kad juo nebūtų sukuriamos sąlygos korupcijai pasireikšti.
 
Šių metų kovo mėnesį parlamentarų grupė įregistravo Kriminalinės žvalgybos bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų pataisas, kuriomis siūloma suteikti galimybę gyventojams sužinoti apie jų atžvilgiu vykdytą kriminalinę žvalgybą.
 
Pagal projektą, asmuo turi teisę Generalinei prokuratūrai pateikti prašymą suteikti informaciją apie jo atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos faktą, kitokį jo asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, asmens duomenų tvarkymo laikotarpį, naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant) bei surinktus asmens duomenis.
 
Jeigu paaiškėtų, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimu informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas nedelsiant būtų sustabdomas ir nutraukiamas kriminalinės žvalgybos tyrimas.
 
Tokiu atveju kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas per 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimo sustabdymo priėmimo informuotų asmenį apie tai, kad jo atžvilgiu buvo vykdyta kriminalinė žvalgyba.
 
„Priėmus siūlomas pataisas, atsiras iki šiol neegzistavusi galimybė asmeniui pačiam įvertinti duomenų tvarkymo teisėtumą“, – Eltai yra sakęs  S. Gentvilas.
 
Asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, galėtų apskųsti šiuos veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui ir prokurorui. Skundas dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų galėtų būti paduotas per 90 kalendorinių dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus dienos.
 
Įstatyme siūloma numatyti, kad pagrindinės kriminalinės žvalgybos vadovas arba prokuroras asmenų skundus išnagrinėtų per 30 kalendorinių darbo dienų.
 
Seimo nario S. Gentvilo nuomone, akivaizdu, kad šiuo metu asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo kriminalinėje žvalgyboje teisminė ir institucinė kontrolė neužtikrina veiksmingos aukšto lygio teisės į privatų gyvenimą apsaugos, teisės į teisėtą asmens duomenų tvarkymą bei veiksmingos apsaugos nuo valstybės institucijų piktnaudžiavimo pavojų.
 
Projekto autoriai tikisi, kad priėmus siūlomą projektą, padidės kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų veiklos skaidrumas ir visuomenės pasitikėjimas šiomis institucijomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.23; 15:38