Stebėjimo, pasiklausymo ar radijo ryšių slopintuvas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Viešoje erdvėje paviešinus informaciją apie tai, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie kai kuriuos asmenis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas sako, kad dabar tarnybos turi tirti, ar nebuvo pažeistas Pranešėjų apsaugos įstatymas.
 
„Turinio nekomentuosiu, nes mes komitete buvome informuoti, kad tai įslaptinta informacija. Kitas labai svarbus klausimas, ar nepažeistas Pranešėjo apsaugos įstatymas. Tai turi vertinti tarnybos ir labai greitai. Ar jos tai daro – nežinau. Kaip suprantu, visa pateikta informacija, kurią dabar perskaičiau, ji buvo teikta tuometiniam NSGK pirmininkui Vytautui Bakui. (…) Ar dabar nekyla grėsmė pranešėjui, ar nepažeistas Pranešėjo apsaugos įstatymas visą atsakomybę, kaip suprantu, turėtų prisiimti V. Bakas. Tokių pranešimų gali būti šimtai, juos reikia tikrinti ir jas tikrina tarnybos. Priimti tai, kas dabar pateikta V. Bako, už gryną tikrovę nesiryžčiau“, – trečiadienį žurnalistams sakė D. Gaižauskas.
 
Jo teigimu, dar trečiadienį jis ketina susitikti su tam tikromis tarnybomis, nes galimai yra pažeistas Pranešėjų apsaugos įstatymas.
„Turi pasisakyti Generalinė prokuratūra, STT, nes, jeigu mes esame sukūrę Pranešėjų apsaugos įstatymą, mes garantuojame pranešėjams apsaugą ir to turime laikytis“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Pasak žiniasklaidos, aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Stebėjimo kamera. Slaptai.lt nuotr.
 
Informaciją apie tai pareigūnas 2019 metų balandį pateikė tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Vytautui Bakui. Informaciją taip pat yra gavę generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus.
 
Informaciją pateikusio žvalgybos pareigūno tapatybė jo paties prašymu nėra atskleista. Dokumentai rodo, kad jam gali būti suteiktas pranešėjo statusas.
 
Pranešėjas yra pateikęs informaciją apie tris epizodus. Jis teigė, kad informacija buvo renkama apie G. Nausėdos aplinkoje rinkimų kampanijos metu buvusius politikos, verslo ir kultūros žmones, įskaitant dabartinius G. Nausėdos komandos narius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 13:27

NSGK narys Vytautas Bakas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo narys Vytautas Bakas, nepaisant Seimo valdybos atsisakymo inicijuoti parlamentinį tyrimą, yra įsitikinęs, kad Įtakingi Lietuvos politikai, pareigūnai galėjo išnaudoti nacionalinį saugumą turinčias užtikrinti institucijas savo siauriems politiniams tikslams.
 
 „Įtakingi Lietuvos politikai, pareigūnai galėjo išnaudoti nacionalinį saugumą turinčias užtikrinti institucijas savo siauriems politiniams tikslams arba siekdami įgyti pranašumą prieš savo politinius konkurentus arba net juos kompromituoti, gali patvirtinti, kad be teisėto pagrindo buvo renkama informacija apie niekuo dėtus žmones“, – teigė V. Bakas.
 
„Esu įsitikinęs, kad buvo kišimąsi į šalies piliečių privatų gyvenimą. Taip pat, atskiri asmenys stengėsi daryti įtaką, mano nuomone neteisėtą, demokratiniam rinkimų procesui“, – sakė V. Bakas.
 
Anot jo, Seimo valdyba Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Dainiaus Gaižausko buvo suklaidinta.
 
„Mano nuomone, Seimo valdyba suklydo ir savo sprendimą jie grindė antrine, ar net tretine informacija“, – sakė V. Bakas.
 
Skirtingai nei teigia NSGK pirmininkas D. Gaižauskas, pasak V. Bako, antradienį uždarame NSGK komiteto posėdyje nebuvo priimti jokie sprendimai, o tik išklausyta STT ir Generalinės prokuratūros informacija. V. Bakas taip pat tikina, kad E. Pašilis ir Ž. Bartkus antradienį pateikė visiems NSGK nariams informaciją, į kokius būtent rinkimus buvo kišimąsi bei kokios institucijos pareigūnai rinko neteisėtus duomenis apie šalies piliečius.
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.
 
V. Bakas teigia, kad tik prieš metus gavęs informaciją, jis kreipėsi į STT bei su E. Pašiliu susitiko asmeniškai.
 
„Tik gavęs man adresuotą informaciją, matydamas, nusikalstamos veikos požymius (…) iš karto kreipiausi į STT ir informavau E. Pašilį asmeniškai per oficialų susitikimą“, – teigė jis.
 
„Man yra svarbus šis atvejis ir dešimt mėnesių palaikiau ryšius su E. Pašiliu ir STT. Gavau atsakymą, kad tyrimas nebetęsiamas, tuomet kreipiausi į Seimo valdybą“, – teigė jis.
 
ELTA primena, kad Seimo valdyba trečiadienį atsisakė inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją, atsižvelgdami į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto perduotą protokolą.
 
„Tai yra NSGK kompetencija, jie nusprendė, kad tyrimo pradėti neverta. Kitaip sakant, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas prisiėmė sprendimo atsakomybę“, – sakė V. Pranckietis.
 
V. Bakas praeitą savaitę valdybą informavo, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones be įstatyme numatytų pagrindų bei daromas „galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“. Visgi rašte neatskleidžiama, kuri nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija turima omenyje.
 
V. Bakas tvirtina, kad dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, tačiau sausio 29 dieną jis iš minėtų institucijų gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.
 
Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.

V. Bakui paskelbus apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą, antradienį dabartinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas D. Gaižauskas sušaukė neeilinį posėdį, kuriame komiteto nariai, išklausę Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros vadovų informaciją, nusprendė neinicijuoti parlamentinio tyrimo dėl Seimo nario pateiktos informacijos.
 
„Informacijos turinio neatskleisiu, bet pagal informaciją, kurią mes gavome, galiu pasakyti, kad nei nusikaltimo, nei suinteresuotumo, užsakymų greičiausiai nebuvo. Informacija, kuri buvo pateikta viešojoje erdvėje, buvo įvertinta subjektyviai ir neatitiko tikrovės“ , – po NSGK uždaro posėdžio teigė komiteto pirmininkas D. Gaižauskas.
 
Tuo metu, V. Bakas po NSGK posėdžio teigė, kad ir toliau laikosi savo nuomonės ir viliasi, kad trečiadienį Seimo valdyba nuspręs pradėti parlamentinį tyrimą.
 
„Visų pirma aš esu labai dėkingas NSGK kolegoms, generaliniam prokurorui bei STT vadovui, kurie atėjo į posėdį, kurie pateikė komitetui informaciją. Mano įspūdžiai tokie, kad laukiu Seimo valdybos sprendimo dėl tos informacijos, kurią pateikiau“, – sakė V. Bakas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.26; 00:30

Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo valdyba trečiadienį spręs, ar inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją dėl Seimo nario Vytauto Bako pateiktos informacijos apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų.
 
Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas praeitą savaitę valdybą informavo, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones be įstatyme numatytų pagrindų bei daromas „galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“. Visgi rašte neatskleidžiama, kuri nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija turima omenyje.
 
V. Bakas tvirtina, kad dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, tačiau sausio 29 dieną jis iš minėtų institucijų gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.
 
V. Bakui paskelbus apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą, antradienį dabartinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas sušaukė neeilinį posėdį, kuriame komiteto nariai, išklausę Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros vadovų informaciją, nusprendė neinicijuoti parlamentinio tyrimo dėl Seimo nario pateiktos informacijos.
 
„Informacijos turinio neatskleisiu, bet pagal informaciją, kurią mes gavome, galiu pasakyti, kad nei nusikaltimo, nei suinteresuotumo, užsakymų greičiausiai nebuvo. Informacija, kuri buvo pateikta viešojoje erdvėje, buvo įvertinta subjektyviai ir neatitiko tikrovės“ , – po NSGK uždaro posėdžio teigė komiteto pirmininkas D. Gaižauskas.
 
Tuo metu, V. Bakas po NSGK posėdžio teigė, kad ir toliau laikosi savo nuomonės ir viliasi, kad trečiadienį Seimo valdyba nuspręs pradėti parlamentinį tyrimą.
 
„Visų pirma aš esu labai dėkingas NSGK kolegoms, generaliniam prokurorui bei STT vadovui, kurie atėjo į posėdį, kurie pateikė komitetui informaciją. Mano įspūdžiai tokie, kad laukiu Seimo valdybos sprendimo dėl tos informacijos, kurią pateikiau“, – sakė V. Bakas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.26; 00:30

NSGK narys Vytautas Bakas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) antradienį bus aiškinamasi dėl mįslingų mišriai Seimo narių grupei priklausančio buvusio NSGK pirmininko Vytauto Bako teiginių apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų. Uždarame NSGK posėdyje turėtų būti išklausyti Generalinės prokuratūros bei Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai. 
 
Į pastarąsias institucijas, tvirtina V. Bakas, dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos jis kreipėsi, tačiau, pasak jo, šių metų sausio 29 dieną iš šių institucijų jis gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.
 
Praėjusios savaitės trečiadienį buvęs NSGK pirmininkas informavo Seimo valdybą, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones be įstatyme numatytų pagrindų bei daromas galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams. Šiems galimai vykusiems procesams išsiaiškinti V. Bakas siūlo įkurti laikinąją tyrimo komisiją.
 
Kol kas V. Bakas neatskleidžia, kurią nacionalinį saugumą užtikrinančią instituciją jis turi omenyje.
 
Buvusio NSGK vadovo teiginiai neįtikino nei valdančiųjų, nei opozicijos
 
V. Bako reiškiami būgštavimai dėl esą vykusio neteisėto kišimosi į rinkimų procesus ir neteisėto informacijos rinkimo bent jau dalies šio Seimo lyderių neįtikino. Abejones V. Bako teiginių pagrįstumu reiškė tiek šiuo metu opozicijos lyderio statusą užimantis socialdemokratas Julius Sabatauskas, tiek konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Pastarojo teigimu, V. Bako pareiškimai neatrodo rimtai, nes yra neaiškūs.
 
Itin skeptiškai V. Bako užuominas įvertino ir šiuo metu NSGK pirmininko pareigas einantis „valstietis“ Dainius Gaižauskas. Dar pastarąją savaitę jis Eltai teigė, kad V. Bakas savo pareiškimu padarė didelę žalą Lietuvos žvalgybai bei Lietuvos įvaizdžiui tiek žvelgiant iš NATO partnerių, tiek geopolitinių konkurentų – Rusijos ir Baltarusijos perspektyvos. Politikas teigė, kad taip jaučia susirūpinimą dėl buvusio frakcijos kolegos teiginių abstraktumo.
 
Pirmadienį NSGK pirmininkas Eltai teigė, kad jokios papildomos informacijos dėl V. Bako iškeltos problemos nuo pastarojo trečiadienio neatsirado.
 
Tuo tarpu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis praėjusią savaitę žurnalistams teigė, kad V. Bako pateiktą informaciją ir inicijuojamą idėją kurti laikinąją komisiją vertina rimtai.
 
„Manau, kad ji (situacija – ELTA) yra pakankamai rimta. Jeigu tai yra įtaka rinkimams, įtaka politiniams procesams, pasinaudojant tomis galimybėmis, kurios yra suteiktos, tai tikrai yra rimta“, – komentavo praėjusią savaitę V. Pranckietis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.25; 06:30

Rokas Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkui Ramūnui Karbauskiui antradienį paviešinus daugiau informacijos apie buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio veiklą, pastarasis sako, kad „valstiečių“ lyderis palaiko Kremliui palankią retoriką.
 
Kartu R. Masiulis pažymi, kad R. Karbauskio pasidalintoje informacijoje yra daug melo.
 
„R. Karbauskis toliau stebina – imdamas faktus ir pramanytus dalykus, skaičius daugindamas iš 100 ir juos klastingai interpretuodamas, naujam gyvenimui prikėlė jau prieš 7 metus paneigtą A. Skardžiaus komisijos medžiagą. Pateiktose „sensacijose“ nematau nieko naujo – tik išlaikoma ta pati linija taip naudinga Kremliui – torpeduoti visus svarbiausius mūsų valstybės energetinius projektus. SGD terminalas, elektros linijos de facto davė mums energetinę nepriklausomybę ir sumažino dujų ir elektros kainas, o tai neleidžia priešams ramiai miegoti“, – feisbuke antradienį rašė R. Masiulis.
 
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Dar daugiau – daugelyje p. Karbauskio aprašytų epizodų mano dalyvavimo net nebuvo, dėl to akivaizdu, kokia tendencinga yra ši srutų srovė“, – pridūrė buvęs susisiekimo ministras.
 
ELTA primena, kad antradienį R. Karbauskis socialinio tinklo „Facebook“ profilyje dar kartą paviešino informaciją apie R. Masiulio veiklą. Kurį laiką žadėjęs kompromituojančią informaciją apie buvusį susisiekimo ministrą, R. Karbauskis pastarąją savaitę paviešino asmenų sąrašą, kuriuos, kaip tvirtina „valstiečių“ pirmininkas, Susisiekimo ministerijai pavaldžiose institucijose įdarbino buvęs ministras R. Masiulis.
 
Politikas dėl to planuoja kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ši įvertintų, ar buvęs energetikos, o vėliau ir susisiekimo ministras R. Masiulis bei su juo susiję asmenys nekūrė įsidarbinimo aukštose pareigose valstybinėse įmonėse schemų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.05; 07:00

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ir buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Eltos nuotr.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio kaltinimai dėl  susijusių asmenų įdarbinimo yra neargumentuoti ir nemaža dalis jų yra paremta melu. R. Masiulis tikina, kad kiekvienas jo įdarbintas asmuo, kandidatuodamas į savo pareigas, laimėjo konkursą ir buvo atrinktas pagal profesionalumą.
 
„Ramūnas Karbauskis dabar kaip politinis „Grigeo“ vamzdis – pila visas srutas jau nerinkdamas nei žodžių, nei argumentacijos. Per tą trumpą laiką, kiek aš susipažinau, ir melo yra nemažai, yra paminėtos sąsajos su žmonėmis, kurių nėra. Net nežinau, kaip vertinti žmogiškai, nes tiesiog ta informacija kaip srautas srutų plaukia“, – kalbėjo R. Masiulis.
 
Buvęs susisiekimo ministras teigia, kad kiekvienas iš jo įdarbintų asmenų, kandidatuodamas į savo pareigas, laimėjo konkursą ir buvo atrinktas pagal profesionalumą.
 
„Pirmiausia kiekvienas iš tų žmonių pagal savo pareigas laimėjo konkursus, jie buvo atrinkti pagal profesionalumą. Galėtume paimti pavyzdį – Lietuvos geležinkelių vadyba, vadovai ir visa pertvarka „Lietuvos geležinkelių“, kuri yra įvykus man tik tapus susisiekimo ministru, ji buvo padaryta, ji buvo suderinta detaliai su premjeru“, – tikino buvęs susisiekimo ministras.
 
R. Masiulio teigimu, valstybei yra didžiulis pliusas, kad žmonės, su kuriais buvusiam ministrui teko dirbti tarptautinėse kampanijose, sutiko dirbti valstybei.
 
„Per savo karjerą aš daug esu dirbęs tarptautinėse kompanijose, kurios kelia pačius aukščiausius tikslus ir skaidrumo, ir profesionalumo. Kai kurie žmonės, su kuriais man teko garbė dirbti, sutiko dirbti ir valstybei. Tai yra didžiulis pliusas valstybei. Tai nėra kažkokios politinės sąsajos“, – kalbėjo jis, akcentuodamas, kad tarp priimtų nėra jokių artimų draugų.
 
Buvęs susisiekimo ministras pritaria R. Karbauskio sprendimui dėl R. Masiulio įdarbintų asmenų kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą.
 
„Labai gerai, tegul kreipiasi. Su STT daug bendradarbiavau ir apdovanojimą turiu už korupcijos mažinimą, taip, kad tikrai sveikinu“, – ironizavo R. Masiulis.
 
ELTA primena, kad valdančiųjų lyderis R. Karbauskis paviešino anksčiau žadėtą sąrašą asmenų, kuriuos, kaip tvirtina „valstiečių“ pirmininkas, Susisiekimo ministerijai pavaldžiose institucijose įdarbino buvęs ministras R. Masiulis.
 
R. Karbauskis kreipiasi į STT, kad ši įvertintų, ar buvęs energetikos, o vėliau – ir susisiekimo ministras R. Masiulis bei su juo susiję asmenys nekūrė įsidarbinimo aukštose pareigose valstybinėse įmonėse schemų. Kaip skelbiama ketvirtadienį išplatintame pranešime, R. Karbauskis STT pateikė per dvidešimt įvairiai tarpusavyje susijusių asmenų pavardžių ir paprašė išsiaiškinti, ar tokių asmenų su panašiomis sąsajomis nebuvo daugiau.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.31; 00:05

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Bartkus po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda ir aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika sakė, kad Aplinkos ministerijos daromos reformos yra fragmentiškos.
 
„Susitikime atkreipiau dėmesį į tai, kad viena iš priežasčių, leidžiančių įvykti korupciniams dalykams arba kilti didelėms neigiamoms pasekmėms, yra valstybės ir konkrečių institucijų fragmentiškumas. (…) Ministerija jau daro žingsnius dėl reformų, jie yra daugiau formalūs, nes, sujungiant regiono aplinkos apsaugos departamentus į vieną juridinį vienetą, vietose situacija neišsispręs savaime. Ji gali išsispręsti tik tada, jeigu centre ministerija, ministerijos padaliniai valdys informaciją apie tai, kas vyksta regionuose“, – teigė Ž. Bartkus.
 
„Nė viena ministerija, įskaitant Aplinkos ministeriją, negali susikoncentruoti tik į savo sektoriaus reformos įgyvendinimą“, – pridūrė jis.
Pasak STT vadovo, antikorupcinė aplinka ministerijoje nėra sukurta.
 
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

„Antikorupcinė aplinka Aplinkos ministerijoje, beje, ne vienintelėje ministerijoje, nėra sukurta. Tai indikuoja ir skaičius pranešimų, kiek gauname apie tai, kad paprastą aplinkos inspektorių vienas ar kitas suinteresuotas asmuo bandė papirkti. Šis skaičius yra lygus nuliui. Arba niekas nesistengia išsispręsti korupciniu būdu problemų, arba paprasčiausiai aplinka nėra sukurta tokia, kokia būtų atspari korupcijai, ir žmonės, susidūrę su ta situacija, signalizuotų visais įmanomais kanalais“, – sakė Ž. Bartkus.
 
ELTA primena, kad Lietuvos teisėsauga po atliktos operacijos praėjusią savaitę paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias. Skelbiama, kad aplinkai padaryta žala galėjo siekti ne vieną milijoną eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.14; 17:43

snoras
Snoras. Slaptai.lt nuotr.

Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui perduoda nagrinėti buvusio banko „Snoras“ baudžiamąją bylą.
 
Joje kaltinimai dėl didelės vertės „Snoro“ turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo pareikšti buvusiems banko „Snoro“ vadovams ir akcininkams Vladimirui Antonovui bei Raimondui Baranauskui.
 
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Stankevičius sako, kad priimtos įstatymo pataisos leido pradėti nagrinėti bylą teisme kaltinamiesiems nedalyvaujant.
 
„Turtinė žala siekia beveik pusę milijardo eurų. Jungtinės Karalystės teismai visiškai patenkino Lietuvos Generalinės prokuratūros prašymus ir išdavė kaltinamuosius Lietuvai. Kaltinamieji pabėgo į Rusijos Federaciją, kurioje slapstosi iki šiol ir Lietuvai nėra pasiekiami. Tai sunkino ikiteisminio tyrimo eigą, bet buvo priimtos baudžiamojo įstatymo pataisos, kurios įgalino pabaigti šį tyrimą ir perduoti šią bylą teismui ir nagrinėti ją teisme kaltinamiesiems nedalyvaujant“, – teigė D. Stankevičius.
 
Rusija apie kaltinamuosius jokios informacijos neteikia.
 
„Rusija neišduoda savo piliečių, taip pat ir kito kaltinamojo. Informacija, kurią jie gali suteikti Lietuvai, pažeis Rusijos Federacijos įstatymus ir jie tokios informacijos teikti negali. Kitaip sakant, jie pateikė mums neigiamą atsakymą ir daugiau informacijos nepateikė“, – sakė D. Stankevičius.
 
Anot jo, ištirtos finansinės daugiapakopės operacijos buvo vykdomos per užsienio bankus, o areštai kaltinamųjų ir su jais susijusių asmenų turtams uždėti tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.
 
„Siekiant užtikrinti civilinio ieškinio reikalavimus ir galimą turto konfiskavimą, byloje uždėti areštai kaltinamųjų ir su jais susijusių asmenų turtams tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, maždaug 230 mln. eurų sumai. Viena nustatytų finansinių pervedimo turto operacijų sudaro net 74 mln. eurų. Vienas mygtuko paspaudimas leido turtą pervesti į asmenines ar susijusių asmenų sąskaitas užsienio valstybėse“, – teigė jis.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robertas Šadianecas teigė, kad yra tikimybė, jog didelė dalis padarytos žalos bus atlyginta.
„Snoro“ byla. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nuotr.
 
„Buvo apklausta per 90 liudytojų, kurie dauguma liudijo ir davė teisingus parodymus. Buvo atlikta 12 tarptautinės finansinės veiklos tyrimų, 7 tyrimai, kas liečia skaitmenines laikmenas. (…) Kreiptasi į užsienio valstybės virš 200 kartų. Žala byloje nustatyta beveik 500 mln. eurų ir didesnės dalies tų pinigų, 220 mln. eurų, mes nustatėme buvimo vietą. Tai leidžia tikėtis, kad ateityje didesnė dalis žalos bus atlyginta“, – kalbėjo R. Šadianecas.
 
Bylą iš viso sudaro 517 tomų medžiagos, prie jos pridėtos ir elektroninės laikmenos. Kaltinamasis aktas sudaro dar 3 tomus medžiagos.
„Snoro“ banko veikla Lietuvos Vyriausybės sprendimu buvo sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, lapkričio 24 dieną Lietuvos bankas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o bankroto byla „Snorui“ buvo iškelta 2011 metų gruodžio 7 dieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.18; 13:36

Panevėžio apygardos teismas, ketvirtadienį išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pripažino buvusią Visagino savivaldybės merę Dalią Štraupaitę kalta dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo ir skyrė laisvės atėmimą trejiems metams, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, bei 15 060 eurų baudą.
 
Pagal pranešimą, teismas taip pat nusprendė konfiskuoti iš D. Štraupaitės turto už 12 190 eurų, nes tokią pinigų sumą ji gavo kaip kyšius ar materialinę naudą. Buvusiai merei taip pat atimta teisė trejus metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.
 
Verslininkas Gintautas Vaitiekūnas pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu, jam skirta 3 765 eurų bauda.
 
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai, o jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
 
STT Panevėžio valdybos pareigūnai, atlikę tyrimą, nustatė, kad D. Štraupaitė už neteisėtą veikimą vykdant merės įgaliojimus reikalavo kyšių iš kai kurių uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, dalyvavusių Visagino savivaldybės organizuotuose statybos ir remonto darbų konkursuose, ir kyšius priėmė. Įmonių vadovai „atsilygino“ kyšiais Visagino merei už tai, kad jų vadovaujamos įmonės būtų kviečiamos dalyvauti savivaldybės rengiamuose viešuosiuose pirkimuose.
 
Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad merės nurodymu kai kurie savivaldybės darbuotojai darbo savivaldybėje valandomis atliko įvairius darbus jos pačios ir jai artimų asmenų namuose.
 
Be to, D. Štraupaitė savo pačios ir artimųjų asmeniniais tikslais naudojosi savivaldybei priklausančiu transportu. Darant šias nusikalstamas veikas buvo klastojami Visagino savivaldybės oficialūs dokumentai – darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kelionės lapai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.25; 04:00

STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai pirmą kartą atliko korupcijos rizikos analizę bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo srityse. Nustatyti rizikos veiksniai, galintys sudaryti prielaidas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimams: bylų paskirstyme atliekamas tik vienas automatizuotas veiksmas iš kelių, informacija koreguojama rankiniu būdu bei neužtikrinama efektyvi kontrolė.

Atlikus analizę nustatyta, kad naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Bylų paskirstymo moduliu, automatizuotai atliekamas tik vienas iš bylų paskirstymo procedūros veiksmų – teisėjų, galinčių nagrinėti bylą, eilės suformavimas. Tačiau ir šio veiksmo funkcionalumas nėra tobulas.

Dar iki teisėjų eilės sudarymo, pirminiai duomenys yra suvedami ir koreguojami rankiniu būdu. Rankiniu būdu sistemoje pakeitus pirminę informaciją (pvz., dėl teisėjui priskirtų nagrinėtinų bylų tipų ar jų specializacijos), teisėjas gali būti pašalintas iš automatizuotos atrankos iki eilės sudarymo.

Automatizuotai sudarant teisėjų eilę, nėra vertinamas teisėjui priskirtų bylų skaičius ir jų sudėtingumas bei teisėjo užimtumas. Dėl to dažnai rankiniu būdu paskiriamas ne pirmasis ar antrasis, o žemiau automatizuotai sudarytoje eilėje esantis teisėjas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas. Slaptai.lt nuotr.

Šiais aspektais, kaip labiau rizikinga, vertinama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus taikoma bylų paskirstymo teisėjams praktika – dėl bylų paskirstymo taisyklių dviprasmiškų nuostatų bei teisėjų paskyrimo protokoluose esančių abstrakčių formuluočių dėl jų atmetimo.

STT atkreipė dėmesį ir į nepakankamai efektyvią aukštesniųjų teismų atliekamą bylų teisėjams paskirstymo kontrolę žemesniuose teismuose. Ne visada buvo patikrinami visi rizikingi šios procedūros aspektai (pavyzdžiui, pirminių duomenų koregavimo pagrįstumas), teismų veikla buvo vertinama fragmentiškai, neapimant viso laikotarpio, praėjusio nuo paskutinio patikrinimo.

Siekiant sukurti korupcinėms apraiškoms atsparią aplinką teismuose, siūloma užtikrinti funkcijų atskyrimą, dirbant su LITEKO sistema ir atliekant pirminę bylų paskirstymo kontrolę, mažinti bylas paskirstančių ir sprendimus dėl teisėjo paskyrimo priimančių asmenų diskreciją veikti savo nuožiūra, labiau formalizuoti ir dokumentuoti visus bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo procedūrų etapus bei vertinti bylų paskirstymo procedūras pagal papildomus rizikingus kriterijus.

Teismo verdiktas

Nacionalinei teismų administracijai pateiktos rekomendacijos dėl LITEKO tobulinimo: mažinti žmogiškųjų veiksnių įtakas, labiau automatizuoti bylų paskirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo procedūras.

Analizės išsamumui užtikrinti vertinimui buvo pasirinkti skirtingų instancijų ir kompetencijų teismai: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Vilniaus apygardos, Kauno apygardos, Vilniaus apygardos administracinio, Vilniaus miesto apylinkės, Panevėžio apylinkės ir Alytaus apylinkės teismai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.08.02; 04:00

Per pastaruosius kelis mėnesius, rodo naujausios apklausos, Lietuvos visuomenėje augo pasitikėjimas bankais, tuo metu teigiamai atsiliepiančių piliečių apie Specialiųjų tyrimų tarnybą, SODRA, žiniasklaidą ir Vyriausybę – mažėjo.
 
Lyginant su 2019 m. balandžio tyrimo rezultatais, labiausiai į teigiamą pusę keitėsi pasitikėjimas bankais. Per du mėnesius pasitikėjimas komerciniais bankais šoktelėjo 8 procentiniais punktais ir šiuo metu jais pasitiki 48 proc. piliečių, tuo metu 44 proc. respondentų teigia priešingai ir komerciniais bankais nepasitiki. Per tą patį laikotarpį 4 procentiniais punktais pagerėjo gyventojų pasitikėjimas Lietuvos banku (60 proc. pasitiki ir 29 proc. nepasitiki).
 
Tuo metu didžiausius pasitikėjimo nuostolius patyrė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pasitikėjimas šia institucija per du pastaruosius mėnesius sumenko 8 procentiniais punktais ir šiuo metu siekia 55 proc. (27 proc. teigia, kad STT nepasitiki).
 
6 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių SODRA (pasitiki 56 proc., o nepasitiki 35 proc.), 5 procentiniais punktais pablogėjo Bažnyčios (pasitiki 66 proc. ir nepasitiki 22 proc.), Lietuvos žiniasklaidos (pasitiki 61 proc., o nepasitiki 36 proc.) bei savivaldybių (atitinkamai 53 proc. ir 40 proc.) vertinimai.
 
4 procentiniais punktais sumažėjo visuomenės pasitikėjimas pokyčių, valdantiesiems derantis dėl naujos koalicinės sutarties, laukiančiu Sauliaus Skvernelio vadovaujamu Ministrų Kabinetu. Tai, kad Vyriausybe pasitiki, teigia 44 proc. piliečių, kad nepasitiki – 52 proc.
 
Lygiai tiek pat – 4 procentiniais punktais – sumažėjo pasitikėjimas ir profsąjungomis (pasitiki 38 proc. ir nepasitiki 41 proc.).
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gegužės 27–birželio 9 dienomis atliktos apklausos rodo, kad labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Lietuvos Seimu (nepasitiki 68 proc., o pasitiki 28 proc.), teismais (nepasitiki 57 proc., o pasitiki 33 proc.) ir Vyriausybe.
 
Kaip parodė apklausa, 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 92 proc. ir nepasitiki 6 proc.), Lietuvos kariuomene (pasitiki 72 proc. ir nepasitiki 21 proc.), Prezidento institucija (atitinkamai 70 proc. ir 22 proc.), policija (69 proc. ir 28 proc.),  Valstybės sienos apsaugos tarnyba (68 proc. 25 proc.), Bažnyčia, Konstituciniu Teismu (62 proc. ir 30 proc.), Lietuvos žiniasklaida, Valstybės saugumo departamentu (60 proc. ir 25 proc.) ir Lietuvos banku.
 
Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki (šeši iš dešimties ar daugiau), dar yra 5 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima – tai SODRA, Specialiųjų tyrimų tarnyba, savivaldybės, Valstybės kontrolė (49 proc. ir 37 proc.) ir komerciniai bankai.
Apklausa vyko 2019 m. gegužės 27 – birželio 9 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.23; 08:30

Išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos atstovas Aistis Zabarauskas sako, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikta informacija apie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorių kardiologą Remigijų Žaliūną nėra tokia, dėl kurios reikėtų atsisakyti planų naudotis šio mediko paslaugomis.
 
„Tai, ką išgirdome iš STT, ten nebuvo faktų, kurie reikalautų keisti sprendimą“ – Eltai sakė A. Zabarauskas.
 
Pasak jo, R. Žaliūno kandidatūrą į asmeninius prezidento gydytojus pateikė tiek komandos nariai, tiek ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.  
„Dėl Žaliūno, kaip žinoma, išrinktojo prezidento pageidavimas buvo vieną mediką iš Vilniaus, vieną iš Kauno. Jo pavardė figūravo ir sveikatos apsaugos ministro pateiktame sąraše, ir bendruomenės, ir komandos rekomendacijose. Tai turintis didžiulę profesinę patirtį kardiologas, kuriam nei įtarimai yra pareikšti, nei byla iškelta. Plius dar negavome jokių faktų, kurie reikalautų pasielgti kitaip, dėl to jis buvo ir pačioje pradžioje pasirinktas“, – sakė A. Zabarauskas.
 
Pasak A. Zabarausko, vis dėlto yra priimtas sprendimas galutinę gydytojų sudėtį paskelbti prieš inauguraciją.
 
„Prieš inauguraciją, prieš priimant įgaliojimus, paskelbsime gydytojų sudėtį, komandos sudėtį“, – sakė A. Zabarauskas.
 
STT vadovas Žydrūnas Bartkus išrinktajam prezidentui informaciją apie R. Žaliūną pateikė praėjusią savaitę.
 
R. Žaliūnas buvo apklaustas kaip liudytojas koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Teisme jis davė parodymus apie savo bendravimą su Raimondu Kurlianskiu. R. Žaliūnas tvirtina su R. Kurlianskiu bendravęs kaip su bet kuriuo verslininku.  
 
G. Nausėda yra paskelbęs, kad taip pat naudosis Santaros klinikų anesteziologo reanimatologo Andriaus Klimašausko ir savo ilgametės šeimos gydytojos Aušros Apanavičienės iš Vilniaus Centro poliklinikos paslaugomis.
 
G. Nausėdos inauguracija vyks liepos 12 dieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.18; 08:18

STT užrašas

Šiandien Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus ir direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius dalyvavo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos posėdyje, kuriame aptarė kriminalinės žvalgybos vykdymo principus ir kontrolės efektyvumo užtikrinimo aspektus.

STT, vykdydama kriminalinę žvalgybą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, pirmiausia – Kriminalinės žvalgybos įstatymu (KŽĮ). KŽĮ 3 straipsnio 2 dalis numato, kad kriminalinė žvalgyba yra grindžiama ne tik teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, viešojo intereso apsaugos, viešų ir slaptų veiksmų derinimo, bet ir konspiracijos bei konfidencialumo principais.

Dėl kriminalinės žvalgybos masto

Viešojoje erdvėje skleidžiami teiginiai, kad „nėra jokių duomenų, kokie yra kriminalinės žvalgybos mastai“, yra neatitinkantys tikrovės. Generalinė prokuratūra renka duomenis apie visų kriminalinės žvalgybos subjektų vykdomus kriminalinės žvalgybos veiksmus ir juos teikia Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai. Ne kartą tokie apibendrinti duomenys yra buvę pateikti ir viešai (pavyzdžiui: https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/dainius-gaizauskas-kriminaline-zvalgyba-kai-maziau-yra-daugiau.d?id=80711097).

„Tai, kad tam tikri kriminalinės žvalgybos duomenys nėra viešinami arba jų nežino vienos ar kitos profesijos savivaldos institucija, nereiškia, kad jų nežino niekas. Kriminalinės žvalgybos efektyvumas yra neatsiejamas nuo tokių veiksmų slaptumo bei fakto, kad duomenų subjektui iš esmės nėra žinoma, jog jo asmens duomenys yra tvarkomi. Tarnyba viešai neatskleidžia savo vykdytos ar vykdomos kriminalinės žvalgybos masto, nes tai pakenktų kriminalinės žvalgybos efektyvumui, siekiant atskleisti ypatingu latentiškumu pasižyminčius korupcinius nusikaltimus. Teiginiai, kad valstybėje šiuo požiūriu yra nevaldoma padėtis, mažų mažiausiai yra neteisingi, todėl jais neturėtų būti klaidinama visuomenė“, – sakė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Dėl kriminalinės žvalgybos kontrolės

Kriminalinės žvalgybos veiksmai visais atvejais atliekami tik esant KŽĮ nustatytiems jų atlikimo pagrindams – turint pakankamai KŽĮ nurodytos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką. Kriminalinės žvalgybos veiksmų, reikšmingai susijusių su asmens privatumu, pagrindą vertina prokuroras, o po to ir teismas leidžia (sankcionuoja) arba neleidžia atlikti konkrečius veiksmus. Dar daugiau, KŽĮ septintajame skirsnyje aiškiai apibrėžta kriminalinės žvalgybos daugiapakopė, Tarnybos vertinimu, efektyvi, kontrolės sistema. Tad teiginiai, kad „šiandien Lietuvoje bet kurio žmogaus gali būti klausomasi ir jis gali būti sekamas net ir be galimai realaus pagrindo“ yra klaidinantys ir neatitinka tikrovės.

Kriminalinės žvalgybos daugiapakopė kontrolės sistema:

Vidaus kontrolė. Kriminalinės žvalgybos vidaus kontrolę organizuoja kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovai, kurie užtikrina, kad būtų nepriekaištingai laikomasi kriminalinės žvalgybos subjektų pareigų, įtvirtintų KŽĮ 7 straipsnyje. Kriminalinės žvalgybos subjektai, vykdydami kriminalinę žvalgybą, privalo užtikrinti asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugą, įgyvendinti kriminalinės žvalgybos vidaus kontrolę ir užtikrinti galimybę atlikti kriminalinės žvalgybos išorės kontrolę. Taip pat privaloma užtikrinti kriminalinės žvalgybos informacijos saugumą, užtikrinti, kad visa kriminalinės žvalgybos informacija būtų renkama tik siekiant įgyvendinti kriminalinės žvalgybos uždavinius, o gauta informacija būtų naudojama pagal paskirtį šio įstatymo nustatyta tvarka.

Prokuratūros vykdoma kontrolė. Kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą koordinuoja ir jų veiklos teisėtumą kontroliuoja prokurorai, rengdami motyvuotus teikimus, sankcionuodami ar atsisakydami sankcionuoti veiksmus ir gaudami informaciją apie veiksmų atlikimo eigą ir rezultatus, nagrinėdami asmenų skundus dėl galimai pažeistų žmogaus teisių ir laisvių. Generalinis prokuroras nustato veiksmų koordinavimo ir teisėtumo kontrolės tvarką.

Teismo vykdoma kontrolė. Teismas asmens privatumą varžančius veiksmus kontroliuoja mažiausiai trimis būdais/etapais: 1) Sankcionuodamas, t. y. leisdamas arba neleisdamas atlikti šiuos veiksmus – šiame etape yra vertinamas teisinis ir faktinis tokių veiksmų atlikimo pagrindas, šie veiksmai galimi tik tada, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie tam tikrus apysunkius nusikaltimus; 2) Nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, kuriose, greta kitų įrodymų, pateikiami ir kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys – šiuo atveju dar kartą vertinamas tokių duomenų ryšys, gavimo aplinkybės ir teisėtumas; 3) Nagrinėdamas civilines ar administracines bylas, kai asmenys skundžiasi dėl jiems galimai padarytos žalos, kitų neigiamų teisinių pasekmių, atsisakymo supažindinti su apie asmenį turima informacija ir pan.

Vyriausybės vykdoma kontrolė. Vyriausybė vykdo kriminalinės žvalgybos kontrolę pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytą kompetenciją.

Parlamentinė kontrolė. Kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę vykdo Seimo statute nurodytas Seimo struktūrinis padalinys – nuolat veikianti Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija. Komisija kontroliuoja konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą vykdant kriminalinės žvalgybos veiklą; analizuoja kriminalinės žvalgybos pagrįstumą ir tikslingumą; prižiūri, ar kriminalinės žvalgybos subjektų veikla atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.

Dėl žmogaus teisių ir laisvių apsaugos vykdant kriminalinę žvalgybą

KŽĮ 5 straipsnyje yra nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos metu negali būti pažeistos žmogaus teisės ir laisvės. O atskiri šių teisių ir laisvių ribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą.

„Kriminalinė žvalgyba yra vykdoma tik tuo atveju, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens ar valstybės interesus. Kriminalinės žvalgybos informacijos slaptumas yra svarbus kriminalinės žvalgybos tikslų pasiekimui, be to, šios informacijos įslaptinimo tikslas visų pirma yra užtikrinti, kad ji iki tam tikro momento netaptų žinoma asmeniui, su kuriuo tokia informacija yra susijusi“, – sakė STT vadovas.

Vadovaujantis KŽĮ 5 straipsnio 6 dalimi, asmeniui, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, tačiau gauta informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, bet atsirado teisinės neigiamos pasekmės, pareikalavus, turi būti pateikti kriminalinės žvalgybos metu apie jį surinkti duomenys.

Įstatyme, be kita ko, taip pat nustatytas ir labai aiškus mechanizmas, kaip asmenys, kurie dėl jų atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos patyrė teisinių neigiamų pasekmių, gali ginti savo pažeistas teises.  Asmenys, kurie mano, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai pažeidė jų teises ir laisves, turi teisę šiuos veiksmus skųsti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui, prokurorui, teismui KŽĮ 5 straipsnio 9 dalyje nustatytais terminais ir tvarka.

Dėl advokatų veiklos garantijų

Advokatūros įstatymo 46 straipsnyje yra nurodytos advokato veiklos garantijos. Tačiau advokato teisė į konfidencialumą nėra absoliuti.

Suformuotoje teismų praktikoje įvardinta, kad informacija apie advokato neteisėtus, juolab nusikalstamus veiksmus, ginant kliento interesus negali būti laikoma profesine advokato paslaptimi arba žiniomis, kurias advokatas sužinojo, vykdydamas gynėjo pareigas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato imunitetas laikytinas funkciniu imunitetu ir taikytinas tik ta apimtimi, kuri yra susijusi su advokato profesine veikla, o ne su advokato statuso turėjimu apskritai; kad teisinių paslaugų teikimu laikytinas ne bet koks advokato ir į jį besikreipiančio asmens bendravimas, o tik teisinių paslaugų teikimas tarp kliento ir advokato sudarytos sutarties rėmuose; kad advokato paslaptimi negali būti laikomi duomenys apie neteisėtų, tuo labiau – apie savarankiškos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių gynybos būdų naudojimą.

„Kriminalinės žvalgybos subjektai, vykdydami savo veiklą surenka įvairios jautrios ar net konfidencialios informacijos. Tačiau nėra nustatyta nei vieno atvejo, kai tokia informacija būtų panaudota ne pagal paskirtį ar neteisėtai. Kriminalinės žvalgybos metu yra naudojama tik tokia informacija, kuri yra susijusi su padarytų, daromų ar planuojamų daryti nusikalstamų veikų atskleidimu. Vykdant kriminalinę žvalgybą visais atvejais yra užtikrinama asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga“, – pabrėžė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Informacijos šaltinis – STT

2019.06.05; 15:45

LPPARA generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas. dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos poveikiu, sekmadienį sulaikė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) generalinį direktorių Rimantą Šidlauską ir dar du asmenis.

Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad R. Šidlauskas ir vienos užsienio akcinės bendrovės filialo Lietuvoje darbuotojas susitarė priimti kyšį iš Rusijos Federacijos piliečio, vieno Rusijos banko kontrolinio akcijų paketo valdytojo, sakoma STT pranešime.

Įtariama, kad už kyšį R. Šidlauskas pažadėjo, pasinaudodamas savo ankstesne ilgamete diplomatine tarnyba, galimai paveikti asmenis, kad Rusijos Federacijos piliečiui būtų išduota Šengeno valstybės viza.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.08; 10:08

Temidė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visuomenė sureagavo į ažiotažą Lietuvoje sukėlusią teisėjų korupcijos istoriją. Naujausios apklausos rodo, kad per pastarąjį mėnesį pasitikėjimas teismais krito net 11 procentinių punktų. Sociologo teigimu, tai didžiausias pasitikėjimo teismais smukimas per daugiau nei dvidešimt metų.
 
Tuo tarpu vasario mėnesį pasitikėjimas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) darbu kaip niekada augo – tai patys geriausi STT vertinimai nuo 2004 metų. 

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 15-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, teismais nepasitiki daugiau gyventojų (62 proc.), nei pasitiki (30 proc.). Šiuo atžvilgiu blogiau už teismus vertinamas tik Seimas – juo nepasitiki 68 proc., pasitiki 29 proc. gyventojų. 

„Baltijos tyrimų“ sociologas Romas Mačiūnas teigia, kad apie pasitikėjimą teismais gyventojų reguliariai buvo klausiama nuo 1996 metų sausio mėnesio. Pasak jo, iki pat 2017 m. birželio mėnesio teismais Lietuvos gyventojai daugiau nepasitikėjo, nei pasitikėjo. Sociologo teigimu, patys prasčiausi rezultatai buvo 2010 metų gegužę – tada teismais pasitikėjo tik 17 proc. suaugusių šalies gyventojų ir net 74 proc. jais nepasitikėjo. 

Tačiau, pastebi sociologas, pastaraisiais metais pasitikėjimas teismais pamažu kilo, ir nuo 2018 metų birželio mėnesio iki pat metų pabaigos teismais šalies gyventojai jau daugiau pasitikėjo, nei nepasitikėjo. Geriausi teismų vertinimai buvo praėjusių metų pabaigoje, lapkričio mėnesį, – 48 proc. jais pasitikėjo, 40 proc. nepasitikėjo.

R. Mačiūno nuomone, po rezonansą sukėlusios teismų korupcijos istorijos labai tikėtina, kad visuomenės opinija teismų atžvilgiu keisis iš lėto.

„Pasitikėjimas teismas augo labai iš lėto, ir tik 2018 metais tapo vertinami labiau teigiamai nei neigiamai, todėl ir pasitikėjimo teismais atsistatymas gali būti ilgalaikis procesas“, – apibendrino sociologas.
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

R. Mačiūnas atkreipia dėmesį, kad teismų korupcijos skandalas turėjo didelį poveikį visuomenės nuotaikoms. 

„Lietuvos gyventojų apklausa prasidėjo šių metų vasario 15 d., o vasario 20 d. įvyko pirmieji įtariamų korupcija teisėjų ir advokatų sulaikymai. Didžioji dauguma (trys iš keturių) respondentų į anketos klausimus atsakinėjo jau pasidėjus šiems įvykiams, todėl tai paveikė gyventojų nuomonę apie teismus“, – sakė jis. 

Apklausa rodo, kad teismais daugiau nepasitiki vyrai (66 proc.) nei moterys (58 proc.), vyresni nei 50 metų žmonės (66 proc.), gyvenantys kaime (67 proc.), respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu (66 proc.), taip pat rusų tautybės gyventojai (67 proc.), kairiųjų (66 proc.) ir centristinių (66 proc.) pažiūrų respondentai. 

Teismais šiuo metu kiek daugiau už kitus pasitiki 18-29 metų jaunimas (37 proc. pasitiki), rajonų centrų ir mažesnių miestelių gyventojai (35 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (37 proc.), besimokantis jaunimas (44 proc.), dešiniųjų pažiūrų žmonės (36 proc.).

Per pastarąjį mėnesį 3 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų pasitikėjimas policija ir Konstituciniu Teismu. 

Šiuo metu šalies gyventojai labiausiai nepasitiki Lietuvos Seimu (nepasitiki 68 proc.), teismais ir Lietuvos Vyriausybe (55 proc.). 

Tuo tarpu per pastarąjį mėnesį visuomenės pasitikėjimas labiausiai didėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pasitikėjimas ja išaugo 8 procentiniais punktais. STT šių metų vasario mėnesį pasitikėjo šeši iš dešimties (59 proc.) šalies gyventojų, o šia tarnyba nepasitikėjo trys iš dešimties (28 proc.). Tai patys geriausi STT vertinimai nuo 2004 metų rugpjūčio mėnesio, kai pradėtas analizuoti pasitikėjimas šia tarnyba.

5 procentiniais punktais pagerėjo Prezidento institucijos ir „Sodros“ vertinimas, 4 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių Valstybės saugumo departamentu, o 3 procentiniais punktais per šį laikotarpį pagerėjo gyventojų pasitikėjimas Bažnyčia, Lietuvos žiniasklaida bei Seimu.

Kaip parodė 2019 metų vasario mėnesį vykusi apklausa, 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis institucijomis: Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 90 proc.), Lietuvos kariuomene (73 proc.), Bažnyčia (69 proc.), Prezidento institucija (69 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (68 proc.), policija (67 proc.), Konstituciniu Teismu (62 proc.), Lietuvos žiniasklaida (62 proc.), Valstybės saugumo departamentu (61 proc.), Lietuvos banku (61 proc.), Specialiųjų tyrimų tarnyba (59 proc.) ir „Sodra“ (58 proc.). Be šių 12 institucijų, kuriomis pasitiki šeši iš dešimties ir daugiau apklaustų gyventojų, dar yra 4 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima: tai savivaldybės (51 proc.), Valstybės kontrolė (49 proc.), komerciniai bankai (41 proc.) ir profsąjungos (41 proc.).

Benas Brunalas (ELTA)
 
2019.03.15; 06:00

Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Generalinei prokuratūrai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo teismų sistemoje, šiandien sulaikyti dar 5 asmenys.

Tarp sulaikytų asmenų – praktikuojantis advokatas Gintaras Ruseckas, kiti  – suinteresuoti teismų sprendimais ar jų tarpininkai. Siekiant surinkti tyrimui reikšmingų duomenų, šiandien atliktos kratos sulaikytų asmenų darbo, gyvenamosiose vietose, automobiliuose.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja, jį organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų grupė.

2019.02.27; 19:34

Eurai. Slaptai.lt nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai ir prokurorai, atlikę kratas sulaikytų asmenų darbo ir gyvenamosiose vietose bei automobiliuose, rado ir paėmė daugiau nei 300 000 eurų grynųjų pinigų. Iš jų – apie 200 000 eurų grynųjų pinigų rasta pas korupcija įtariamus teisėjus.

Šiame ikiteisminiame tyrime dėl įvairių korupcinių nusikaltimų įtarimai yra pareikšti 28 asmenims, tarp kurių 8 teisėjai, 5 advokatai, Druskininkų meras, jo padėjėjas ir kiti asmenys. Teismas leido suimti 19 asmenų, dėl kurių suėmimo buvo kreiptasi, dar 9 asmenims skirtos kardomosios priemonės – pasižadėjimai neišvykti, nebendrauti su tam tikrais asmenimis ir dokumentų paėmimai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 000 eurų.

STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

Atliekant ikiteisminį tyrimą, per dvi dienas STT pareigūnai jau atliko daugiau kaip 40 liudytojų apklausų, iš kurių – daugiau nei 20 teisėjų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja, jį organizuoja ir kontroliuoja trijų specialiųjų Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento bei dviejų Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų grupė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.24; 00:01

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu Anykščių rajono savivaldybėje. Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Įtariama, kad Anykščių rajono savivaldybėje buvo susitarta priimti bei priimta kyšių iš kai kurių verslo atstovų. Verslininkams, kaip įtariama, buvo pažadėta priimti naudingus sprendimus, paveikiant Anykščių rajono savivaldybės valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai arba neteisėtai veiktų ir sudarytų išskirtines sąlygas, naudingas jų verslui.

Atlikdami procesinius veiksmus, STT Panevėžio valdybos pareigūnai iš Anykščių rajono savivaldybės paėmė tyrimui reikšmingų dokumentų. Buvo atliktos kratos kai kurių asmenų darbo vietose bei namuose.

Anykščių rajono meras K. T. laikinai sulaikytas. Sulaikant buvo nutrauktos galimai daromos korupcinės nusikalstamos veikos ir neteisėta įtaka savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams. Merui įteiktas panešimas apie įtarimus dėl prekybos poveikiu.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT)

2019.01.29; 05:35

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) visai neseniai sulaikė kyšininkavimu įtariamus Raseinių savivaldybės valdininkus. Prieš kelis mėnesius pareigūnai lankėsi Panevėžio, Šilutės, Telšių savivaldybėse ir vis korupciniai nemalonumai valstybiniuose namuose. Tokios istorijos jau beveik 30 metų. Tai viena savivaldybė, tai kita, ir jokių prošvaisčių, kad situacija pasikeis.

Be kyšių nė žingsnio

Visi korupcijos tyrimai rodo, kad labiausiai kyšininkavimu garsėja medikai ir savivaldybės. Tik policijos pareigūnai, kurie irgi ilgai pirmavo korupcijos žemėlapiuose, pamažu užleidžia pozicijas. Policijai mažinti kyšininkavimą padėjo skaidrus vadovų požiūris, padidintos algos ir sustiprinta kontrolė. Reiktų pagirti ir buvusį komisarą Saulių Skvernelį, kurio vadovavimo laikais buvo pasiekta esminė pažanga. Kai S. Skvernelis tapo Premjeru, buvo galima tikėtis, kad gerąją patirtį pavyks perkelti į sveikatos sritį ir savivaldybes. Gaila, to neatsitiko.

Savivaldybėse taip įsigalėjusi kyšininkavimo kultūra, kad tarp valdininkų kalbama ne „ar imti“, bet „kaip imti, kad nepagautų“. Pagrindinės priežastys, kodėl valdininkai nenori dirbti skaidriai, yra tos pačios, kurios buvo panaikintos Policijoje. Valstybės tarnautojų atlyginimai, įvertinant infliaciją, paskutinį dešimtmetį tik mažėjo, o, ir savivaldybių merai, ir kiti vadovai dažnai būna tie, kurie ne kontroliuoja savo pavaldinius, bet patys inicijuoja nusikalstamas veikas. Tą rodo nuolatiniai STT vizitai į savivaldybes, kai sulaikomi ar nušalinami nuo pareigų net aukščiausi vadovai. Tik liūdesį gali kelti eilinis atvejis Panevėžyje, kai buvo sulaikytas meras Rytis Mykolas Račkauskas, kuris prieš rinkimus žadėjo skaidrumą, o miesto tarybos nariai ne tik neišsižadėjo įtarimų sulaukusio lyderio, bet dar ir audringai reiškė paramą. Tai ką galvoti paprastam panevėžiečiui apie tokią valdžią? Kaip, apskritai, pasitikėti demokratija?

Verslo ir politikos suaugimas

Savivaldybių politikai mėgsta kalbėti, kad politikos savivaldybėje nėra, o yra tik „ūkiniai reikalai“. Toks politikas iškart turėtų kelti abejonę? Pasak tokio, nėra viešųjų klausimų, nėra gyventojų interesų, yra tik „reikalai“. Tokiam politikieriui pritaria abejotinos reputacijos verslininkai, kurie labai mielai tvarko tokius „reikalus“. Eilinėje savivaldybėje, visai nesvarbu, kokios politinės pakraipos politikai dominuoja, dalį tarybos narių būtinai sudaro vietos verslininkai ir neretai būtent jų verslas būna glaudžiai susijęs su tos savivaldybės užsakymais. Jeigu tokie neskaidrūs vietos verslininkai, kurių užsakymai susiję su konkrečia savivaldybe, patys neužima tarybos narių ar administracijos pareigūnų postų, tai juos užima arba jų giminaičiai, arba bičiuliai. Tokių atvejų visoje Lietuvoje tiek daug, kad tai net ne atvejai, o taisyklė.

Savivaldybė teikia užsakymus, o neaiškiais būdais laimintys verslininkai atsidėkodami apdovanoja politikus ir valstybės tarnautojus. Tai standartinė schema. Labai sunku ją suardyti, nes visos pusės suinteresuotos, o pinigai gi „valstybiniai“. Tokie „šešėliniai“ machinatoriai gadina sąžiningo verslo reputaciją, todėl niekaip nepavyksta pakeisti neigiamos visuomenės nuomonės apie verslą. Bet kokie bandymai apriboti verslininkų dalyvavimą politikoje yra neleidžiami Konstitucinio Teismo, pačių verslininkų bendruomenė nėra vieninga ir savo narių nekontroliuoja, o Seimo bandymai didinti reikalavimus valstybės tarnybai nieko nekeičia.

Seimas yra linkęs kelti tarnautojams vis daugiau reikalavimų ir bausti už bet kokią klaidą. Tai turėtų gerinti situaciją, bet yra priešingai. Įstatymų yra tokia daugybė, jie painūs, prieštarauja vieni kitiems, todėl suklysti galimybių daug ir tai valstybės tarnautojus verčia jaustis nesaugiai, nevertinti užimamos pozicijos ir skatina leistis į avantiūras. Opiausi sektoriai yra statybų ir viešųjų pirkimų, kur valstybės tarnautojams nuolat grasinama baudomis ir teismo procesais, bet visai nevertinamas jų principingumas.

Rinkimų komitetai kaip kyšininkavimo „Pandoros skrynia“

Nusivylę politikų pažeidžiamumu korupcijai, rinkėjai bando ieškoti geresnių alternatyvų rinkimų komitetuose. Ar jie geresni? Deja, ne. Jie net blogesni! Per šią kadenciją STT pradėjo tirti korupcijos atvejus Raseiniuose, Panevėžyje, Šiauliuose, kur valdo įtakingi rinkimų komitetai. STT įtarimų neišvengė ir Kauno savivaldybė, kur STT lankėsi jos kontroliuojamoje įmonėje „Kauno švara“, o Alytuje pareigūnams teko vykti į savivaldybės valdomus „Dzūkijos vandenis“. Visos minėtos savivaldybės dominuojamos rinkimų komitetų.

Tvarkingoje savivaldybėje valdančiųjų savivalę turėtų apriboti budri opozicija, bet dažnai savivaldybėse trūksta sveikos politinės konkurencijos, nes visi politikai būna tampriai susiję su šešėliniais vietos verslininkais. Kad trūksta tikros partijų konkurencijos, o yra tik interesai, labiausiai atskleidžia populiarėjantys visuomeniniai rinkimų komitetai. Nors jie buvo sugalvoti kaip demokratiją stiprinanti pilietinė galimybė, realybėje dažniausiai į juos buriasi vietos oligarchų kontroliuojami buvę įvairių partijų atskalūnai. Taip patogiau, nes išvengiama bet kokios partijos lyderių kontrolės „iš Vilniaus“, o ir finansavimo klausimai sprendžiami agresyviau ir paprasčiau.

Artėjant savivaldybių merų rinkimams svarbu ne garsūs šūkiai, bet politikų patikimumas ir principingumas. „Rinkimų komiteto“ afiša, toli gražu, negarantuoja, kad pasikeis politinė kultūra, todėl kartais lieka tik pasidžiaugti STT aktyvumu. Tai kartais būna vienintelė tikra opozicija vietos savivaldybių politikų ir oligarchų suokalbiams.

stt
STT emblema

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo bandymo papirkti Lietuvos kariuomenės karininką, siekiant, kad vienai privačiai bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti tarptautinį Lietuvos kariuomenės viešąjį pirkimą.

Pasak STT, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos informaciją, kad vienos privačios bendrovės vadovas bandė papirkti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų atstovą, kuriam pasiūlė didesnį nei 90 000 eurų kyšį už tai, kad vienai užsienio bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos dalyvauti ir laimėti viešojo pirkimo konkursą.

Privačios bendrovės vadovui pareikšti įtarimai dėl papirkimo. Tyrimo duomenimis, įtariamasis galimai neteisėtais veiksmais siekė naudos vienai Latvijos bendrovei. Trečiadienį įtariamasis buvo sulaikytas, jo namuose ir darbo vietoje atliktos kratos. Taip pat atliktos kratos vienoje Latvijos bendrovėje.

aotd_okei
AOTD emblema

Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas STT pareigūnams bendradarbiaujant su AOTD, taip pat su Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuro (KNAB) pareigūnais.

„Šis atvejis – tai dar vienas sektinas pavyzdys, kai pačios institucijos kuria antikorupcinę aplinką jų viduje, o nustačiusios konkretų korupcijos atvejį, nedelsiant apie tai praneša STT.

Institucijoms nėra lengva pasiekti, kad apie konkretų bandymą papirkti informuotų kiekvienas darbuotojas, bet šis pavyzdys rodo, kad tai yra įmanoma ir būtų gerai, kad tokių atvejų Lietuvoje visose srityse tik daugėtų“, – pranešime cituojamas STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.16; 06:00