Kibernetinis saugumas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai dėl sukčiavimų elektroninėje erdvėje pareikšti dviem ‒ Lietuvos ir Nigerijos ‒ piliečiams, perduota į teismą. Sostinės kriminalistų operatyvumo dėka dalį pervestų piniginių lėšų pavyko sustabdyti/suspenduoti. Atliktų kratų metu rast grynieji pinigai, svetimos banko mokėjimo kortelės, įrenginiai su svetimų mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenimis.
 
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimų elektroninėje erdvėje. 2019 m. rugsėjo mėn. kibernetiniams sukčiams įsilaužus į elektroninio pašto paskyras ir perėmus tarp dviejų užsienio įmonių vykusį elektroninį susirašinėjimą, buvo pateikta informacija, kad keičiasi banko sąskaitų, į kurias reikia atlikti mokėjimo pavedimus už suteiktas paslaugas, rekvizitai bei pateikti Lietuvos piliečiui priklausančios banko sąskaitos rekvizitai, į kurią apgauta įmonė pervedė apie 30 000 eurų.
 
Tuo pačiu metu Nigerijoje esantys kibernetiniai sukčiai, bendraudami su Lietuvos piliečiu, į kurio sąskaitą buvo persiųstos nusikalstamu būdu įgytos piniginės lėšos, pastarajam duodavo nurodymų dėl gautų piniginių lėšų realizavimo būdų, nurodydami užsienio šalies piliečių banko sąskaitų rekvizitus. Tik kriminalinės policijos pareigūnų operatyvumo dėka pusę pervestų piniginių lėšų pavyko sustabdyti/suspenduoti.
 
Ikiteisminio tyrimo metu pranešimai apie įtarimą buvo įteikti Lietuvos piliečiui ir Nigerijos piliečiui, atliktos kratos, kurių metu buvo rasti grynieji pinigai, svetimos banko mokėjimo kortelės ir paimti įrenginiai, kuriuose vėliau buvo aptikti svetimų mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenys (banko mokėjimo kortelių duomenys).
 
Pagal Baudžiamąjį kodeksą už sukčiavimą numatomas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, už netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis ‒ laisvės atėmimas iki šešerių metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.18; 12:00

JAV generalinis prokuroras Billas Barras. EPA – ELTA nuotr.

JAV generalinis prokuroras Billas Barras atmetė respublikonų teiginius, esą per prezidento rinkimus buvo reikšmingai sukčiaujama, taip padidindamas spaudimą Donaldui Trumpui pripažinti akivaizdžią Joe Bideno pergalę.
 
„Iki šiol nepamatėme sukčiavimo tokiu mastu, kuris galėtų paveikti rinkimų baigtį“, – interviu „Associated Press“ sakė B. Barras.
 
B. Barro komentarai patvirtina Krašto saugumo departamento, JAV žvalgybininkų ir nepriklausomų rinkimų stebėtojų išvadas, kad, vyriausybės pareigūnų žodžiais, šie rinkimai buvo „saugiausi Amerikos istorijoje“.
 
Antradienį tviteryje D. Trumpas pabrėžė neva liudytojų parodymus Mičigane, kur jau patvirtinta J. Bideno pergalė, ir dar vieną respublikonų organizuotą renginį Virdžinijoje.
 
„Žmonės ateina [duoti parodymų] kaip niekad anksčiau. Didelis vilkikas, vežantis šimtus tūkstančių suklastotų (netikrų) rinkimų biuletenių į balsavimo centrą? Siaubinga – apsaugokime Ameriką“, – rašė jis.
 
Nors D. Trumpo advokatai yra pateikę keliasdešimt ieškinių, beveik visi jie buvo atmesti teismų kaip neturintys jokios pagrindo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.02; 10:19

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Joe Bidenas taps JAV prezidentu tik tuo atveju, jei sugebės įrodyti, kad jo tariamas laimėjimas rinkimuose įvyko ne dėl sukčiavimo, penktadienį tviteryjte rašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
 
„J. Bidenas gali įžengti į Baltuosius rūmus kaip prezidentas, tik jei gali įrodyti, kad jo juokingi 80 mln. balsų nebuvo gauti apgaule ar neteisėtai. Kai matai, kas įvyko Detroite, Atlantoje, Filadelfijoje ir Milvokyje, masinis rinkėjų sukčiavimas, jam kyla didelė neišsprendžiama problema!“ – tvirtino D. Trumpas.
 
Netrukus po to, kai D. Trumpas paskelbė šią žinutę tviteryje, tviteris pažymėjo ją kaip klaidinamą.
 
Dabartinis JAV prezidentas respublikonas D. Trumpas atsisako pripažinti savo pralaimėjimą lapkričio 3 d. vykusiuose prezidento rinkimuose ir tvirtina apie plataus masto klastojimą per rinkimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.28; 03:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį atleido aukščiausią kibernetinio saugumo pareigūną Chrisą Krebsą, kuris atmetė nepagrįstus D. Trumpo teiginius apie plataus masto sukčiavimą per šalies prezidento rinkimus.
 
D. Trumpas apie Ch. Krebso, vadovaujančio Kibernetinio ir infrastruktūros saugumo agentūrai (CISA), atleidimą pranešė tviteryje ir teigė, kad pareigūno Ch. Krebso paskelbti pareiškimai apie rinkimus buvo „labai netikslūs.“
 
Praėjusią savaitę Ch. Krebso vadovaujama agentūra pareiškė, kad 2020 m. JAV prezidento rinkimai „buvo saugiausi Amerikos istorijoje.“
 
Pareigūnas taip pat paskelbė žinutę tviteryje, kurioje atmetė klaidingus teiginius apie sukčiavimą per rinkimus ir skaičiuojant balsus, kaip tai tvirtina D. Trumpas.
 
Būdamas CISA vadovu, Ch. Krebsas buvo vienas iš aukščiausio rango pareigūnų, atsakingų už balsavimo infrastruktūros apsaugojimą nuo užsienio kišimosi ir sukčiavimo.
 
D. Trumpas atsisako pripažinti savo pralaimėjimą demokratui Joe Bidenui lapkričio 3 d. vykusiuose prezidento rinkimuose ir tvirtina apie didelio masto sukčiavimą per rinkimus. Prezidento teisininkai daugelyje valstijų bando užginčyti rinkimų rezultatus, bet nesėkmingai. Visos valstijos turi iki gruodžio pradžios oficialiai patvirtinti rinkimų rezultatus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.18; 02:00

Maskvos teismas nuteisė garsų Rusijos kino ir teatro režisierių Kirilą Serebrenikovą dėl sukčiavimo ir valstybės lėšų pasisavinimo ir taip užbaigė ilgai trukusį teismo procesą, kuris sukėlė įtampą šalies kultūros bendruomenėje.
 
50-ies K. Serebrenikovas buvo suimtas prieš 3 metus. Penktadienį teismas nuteisė režisierių ir dar du jo bendrininkus pasisavinus apie 129 mln. rublių (apie 1,66 mln. eurų) meninei veiklai skirtų valstybės lėšų. Pats K. Serebrenikovas kaltinimus neigia ir tikina esąs nekaltas. Kol kas teismas nepaskelbė K. Serebrenikovui skiriamos bausmės.
 
Kai kurie apžvalgininkai bylą sieja su režisieriaus išsakyta kritika Rusijos ortodoksų bažnyčiai, kuri yra glaudžiai susijusi su aukšto rango Rusijos vyriausybės pareigūnais. Rusijos kultūros ministerija palaikė kaltinimus režisieriui.
 
Pernai, kai K. Serebrenikovui buvo taikomas namų areštas, jis tapo vieno prestižiškiausių Rusijos kino apdovanojimų – „Nika“ premijos – laureatu už filmą „Vasara“ apie SSRS roko žvaigždę Viktorą Cojų. Premija įteikta jam nedalyvaujant ceremonijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.27; 07:18

fntt
FNTT

Penktadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Antoni Mikulskis pasirašė įsakymą, kurio nušalino nuo pareigų įtariamąjį tarnybos vyriausiąjį tyrėją Nerijų Valatką.
 
N. Valatka nušalintas remiantis Vidaus tarnybos statutu, nepratęsus tyrėjui kardomosios priemonės suėmimo termino, pagal gautą informaciją iš tyrimą organizuojančios ir kontroliuojančios Generalinės prokuratūros prokurorės.
 
Suėmimo ir nušalinimo metu pareigūnui darbo užmokestis nėra mokamas.
 
Dėl vyriausiojo tyrėjo galimai neteisėtų veiksmų FNTT taip pat buvo pradėjusi tarnybinį tyrimą.
 
Apie ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo tarnybai buvo žinoma, jame FNTT dalyvavo nuo pat tyrimo pradžios, visais klausimais bendradarbiaujama su tyrimą atliekančiomis Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generaline prokuratūra.
 
Kaip jau buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie tai, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su Kaune praktikuojančiu advokatu Šarūnu Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių finansinių ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys. Galimai tokiu būdu tam tikrais atvejais buvo siekiama materialinės ar kitokios naudos.
 
2020.05.23; 01:00

Štutgarto prokurorai paskelbė pradėję kratas Vokietijos sportinių automobilių gamintojo „Porsche“ biuruose. Bendrovė įtariama auditoriaus papirkimu su prašymu suteikti konfidencialią informaciją „Porsche“ darbuotojams.
 
„Štutgarto verslo audito tarnyba atskleidė konfidencialią informaciją „Porsche AG“ darbuotojams ir mainais priėmė tam tikras dovanas“, – sakoma Štutgarto prokuratūros pranešime.
 
Antradienį apie 200 policijos pareigūnų krėtė „Porsche“ biurus ir darbuotojų namus Štutgarte ir miesto apylinkėse.
 
Be tyrimo dėl korupcijos, prokurorai taip pat įtaria, kad bendrovė suteikė „neproporcingai dideles“ išmokas vienam buvusiam profesinės sąjungos tarybos nariui.
 
Pasak prokurorų, iš viso šeši žmonės, įskaitant ir kai kuriuos bendrovės vadovybės narius, yra įtariami „galimu sukčiavimu“.
 
Anksčiau gegužę „Porsche“ sumokėjo 535 mln. eurų baudą dėl savo vaidmens „dyzelgeito“ sukčiavimo skandale.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.28; 16:19

Dėl įtarimų sukčiavimu stambiu mastu sulaikytas buvęs Rusijos ministras Michailas Abyzovas. Tai Maskvoje pranešė Valstybinis tyrimų komitetas. Jis yra tiesiogiai pavaldus prezidentui Vladimirui Putinui, kuris, Kremliaus duomenimis, buvo iš anksto informuotas apie tyrimą.

46-erių M. Abyzovas iki 2018 metų buvo ministras be portfelio, atsakingas už projektą „Atvira vyriausybė“, turėjusį garantuoti valdžios skaidrumą. Prieš tai jis dirbo V. Putino patarėjų štabe.

M. Abyzovas kaltinamas tuo, kad būdamas ministras iš kelių įmonių pasisavino 4 mlrd. rublių (55 mln. eurų) ir pinigus pervedė į užsienį. Jis įtariamas buvęs vadeiva nusikalstamos grupuotės, kuri apgaudinėjo koncernus. Detalės iki šiol nežinomos. Buvusiam politikui gresia iki 20 metų kalėjimo.

Anot žiniasklaidos, Italijoje gyvenantis M. Abyzovas buvo atviliotas į Maskvą tariamai susitikti su premjeru Dmitrijumi Medvedevu ir aptarti verslo reikalų. Kai atvyko į Rusiją, jo jau laukė Federalinės saugumo tarnybos pareigūnai.

Tai ne pirmas kartas, kai aukštas D. Medvedevo vyriausybės narys yra kaltinamas korupcija. 2016-aisiais dėl šantažo ir kyšių ėmimo buvo sulaikytas tuometinis ekonomikos ministras Aleksejus Uliukajevas. Jis nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.28; 03:45

Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų štabo vadovas Paulas Manafortas iš viso praleis kalėjime 7,5 metų, praneša „Bloomberg“.

Tai – bausmė už nusikaltimus, kuriuos išaiškino specialiojo prokuroro Roberto Muellerio komanda, bet jie nesusiję su Rusijos kišimusi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais.

P. Manafortui į bausmės laiką bus įskaityti devyni mėnesiai, kuriuos jis jau praleido už grotų.

Trečiadienį Vašingtone teisėja Amy Berman Jackson nuteisė P. Manafortą 43 mėnesius kalėti už spaudimą liudytojams ir neteisėtą lobistinę veiklą užsienyje. Jis taip pat turi sumokėti beveik 6 milijonus dolerių žalai atlyginti.

Praėjusią savaitę Virdžinijos valstijos Aleksandrijos miesto teismas nuteisė P. Manafortą 47 mėnesius kalėti pagal kelis kaltinimus, tarp kurių – mokesčių ir bankininkystės įstatymų pažeidimai ir banko sąskaitų užsienyje slėpimas. 

Teisėjas Thomas Ellis taip pat įpareigojo 69 metų P. Manafortą sumokėti 50 tūkstančių dolerių baudą ir 24,8 milijono dolerių kompensaciją.

Daugelis JAV žiniasklaidos priemonių neatmeta, kad prezidentas D. Trumpas gali suteikti malonę buvusiam savo rinkimų štabo vadovui.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.14; 07:13

Saulius Kizelavičius

Nacionalinė Ispanijos policija Marbelio mieste (Malagos provincija, Andalūzija) sulaikė tris Armėnijos ir Gruzijos piliečius, įtariamus ryšiais su organizuotomis nusikaltėlių gaujomis. Tai – Armėnijos pilietis A.S., gyvenęs Lietuvoje, o taip pat du Gruzijos piliečiai – L.B. ir I.P. Šią informaciją pateikė RIA Novosti agentūra.

Šių asmenų sulaikymas – tai tos pačios operacijos, kada šių metų birželio pabaigoje Ispanijos teisėsauga sučiupo 129 asmenis iš armėnų mafija tituluojamos grupuotės, tęsinys. Priminsime, 2018 metų birželio 26-ąją Ispanijos teisėsauga sudavė skaudų smūgį armėnų mafija vadinamai grupuotei, vienijusiai armėnų tautybės asmenis (be 129 narių suimti ir septyni „įteisinti vagys“). Tąsyk atliktos 74 kratos šiuose Ispanijos miestuose – Madride, Barselonoje, Valensijoje, Granadoje, Alikantėje. Kratų metu paimta 100 tūkst. eurų grynaisiais, 9 šaunamieji ginklai, neperšaunamos liemenės bei įrenginys, skirtas perlydyti brangiuosius metalus.

Detalių apie rugpjūčio 5-osios suėmimą nėra daug. Tačiau žinoma, kad trys vyrai sučiupti viename iš Marbelio miesto restoranų, kur jie susirinko, įtariama, aptarti smulkmenų, kaip nužudyti atstovus iš konkuruojančios nusikalstamos grupuotės, ir tuo pačiu pademonstruoti savo jėgą bei įtaką Europoje.

Visi trys suimtieji kaltinami pasikėsinimu nužudyti, dokumentų padirbinėjimu ir dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje. Pas juos aptikti padirbti ukrainietiški ir lenkiški dokumentai (pasai), išduoti jų vardu.

Intensyvus tyrimas dėl armėnų mafijos (Armenian Power) pradėtas šių metų birželio mėnesį, kai Ispanijos teisėsauga nustatė, jog Marbelio mieste gyvena keletas asmenų, palaikančių ryšius su vienu iš įtakingiausių „įteisintų vagių“ Europoje. Pasirodo, tas ypač įtakingas „įteisintas vagis“ yra gyvenęs Lietuvoje – būtent iš Lietuvos vadovavo gaujai, kurią Ispanijos teisėsauga sučiupo šių metų birželio mėnesį. 

Ispanijos policijos duomenimis, mafijos atstovas A. S. po to, kai buvo surengtas pasikėsinimas į vieno jo kontroliuojamos organizacijos nario gyvybę Valensijoje, įsakė Ispanijoje veikiantiems armėnų mafijos nariams susirinkti Lietuvoje – čia aptarti nesutarimus tarp gaujų.

Belieka dar pridurti, kad 2017-aisiais metais Ispanijos teisėsauga sudavė skaudų smūgį gruzinų mafijai, kada šalyje sučiupo 30 gruzinų, kaltinamų priklausius gruzinų mafijai.

2018.08.05; 18:10

Vilniaus apskrities VPK viršininko pavaduotojas Mindaugas Morkevičius ir prokurorė Edita Ignatavičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Bendras Generalinės  prokuratūros ir Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos pranešimas 

Po itin sudėtingo tyrimo, sėkmingai bendradarbiaujant Lietuvos, užsienio institucijų ir tarptautinių organizacijų pareigūnams, išaiškinta ir sustabdyta išskirtinio masto tarptautinio nusikalstamo susivienijimo, veikla.

Keletą metų, laikantis ypatingo konfidencialumo sąlygų, buvo renkami duomenys, kurie leidžia pagrįstai įtarti, kad šio susivienijimo nariai, kurių dauguma yra Lietuvos piliečiai, specializavosi vadinamojo „kardingo“, įsilaužimų į banko sąskaitas, BOTNET naudojimo srityje, taip pat vykdė nusikaltimus, susijusius su mokesčių slėpimu, pinigų plovimu, stambaus masto nusikalstamu būdu Vokietijos ir kitų Vakarų Europos šalių elektroninėse parduotuvėse įgytų prekių persiuntimu realizacijai į trečiąsias šalis ir kitų nusikaltimų darymu.

Lietuvoje įtarimai pareikšti 58 asmenims. Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, tyrimą atlieka Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjai. Tyrimas keletą metų vyko sudarius specialią Lietuvos bei Vokietijos pareigūnų jungtinę tyrimo grupę bei dalyvaujant tarptautinių organizacijų Eurojustas ir Europolas pareigūnams.

Pareigūnų surinkti duomenys atskleidžia, kad šiame nusikalstamame susivienijime buvo palaikoma griežta hierarchija ir vaidmenų pasiskirstymas. Viena susivienijimo narių grupė buvo atsakinga už vertingų prekių įgijimą elektroninėse parduotuvėse naudojant vogtus kreditinių kortelių duomenis. Dažniausiai nukentėdavo Vokietijos elektroninės parduotuvės.

Kita grupė buvo atsakinga už vadinamųjų „dropų“ arba kitaip „siuntinių agentų“ verbavimą ir kontakto su jais palaikymą. „Siuntinių agentų“ vardu buvo persiunčiamos elektroninėse parduotuvėse nusikalstamu būdu įgytos prekės. Šie asmenys privalėjo persiųsti prekes toliau, jau į Rytų Europos šalis. „Siuntinių agentų“ darbą kontroliavę nusikalstamo susivienijimo nariai stengėsi juos įtikinti, kad šis darbas yra legalus ir netgi gana pelningas, tačiau maždaug po mėnesio visi kontaktai su „siuntinių agentais“ būdavo nutraukiami ir jokių pinigų jie negaudavo. Susivienijimo nariai per tą laiką jau būdavo užverbavę naujus „siuntinių agentus“.

Trečia nusikalstamo susivienijimo narių grupė buvo atsakinga už nusikalstamu būdu įgytų prekių priėmimą Rytų Europoje ir šių prekių realizavimą. Iš realizacijos gautas pelnas elektroninių pinigų ir kriptovaliutos pavidalu buvo persiunčiamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriui, kuris paskirstydavo uždirbtus pinigus tarp kitų nusikalstamo susivienijimo narių. Atlygis priklausydavo nuo asmens pareigų susivienijime ir darbo produktyvumo.

Ikiteisminį tyrimą atliekantys Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjai nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo nariai, gyvendami skirtingose valstybėse, kontaktuodavo su organizatoriumi bei tarpusavyje internetu, laikydamiesi itin griežtų konspiracijos reikalavimų. Specialias duomenų bazes administravęs šio susivienijimo organizatorius reikalaudavo, kad kiekvienas jo narys tokioje duomenų bazėje nuolat talpintų tam tikras ataskaitas apie atliktus darbus ir kiti į nusikalstamą schemą įtraukti asmenys galėtų matyti visą neteisėtai įgytų prekių judėjimo grandinę.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pagrindinis prekių kiekis iš Vokietijos elektroninių parduotuvių (jos buvo pats populiariausias nusikaltėlių taikinys) keliavo į Rusiją, Ukrainą ir Baltijos šalis. Už prekių realizaciją atsakingi nusikalstamo susivienijimo nariai paprastai turėdavo ne tik sandėlius, bet ir savo elektronines parduotuves, per kurias lengvai realizuodavo prekes žymiai mažesne kaina negu Vakaruose. Populiariausios iš jų: naujausi išmanieji telefonai, kompiuteriai, navigacijos, televizoriai, dulkių siurbliai, garsių prekinių ženklų drabužiai.

2015 metais tarp Lietuvos ir Vokietijos teisėsaugos institucijų buvo pasirašyta sutartis dėl Jungtinės tyrimo grupės (JTG) sudarymo. Tai ženkliai supaprastino ir pagreitino aktualios informacijos apsikeitimo procedūrą tarp abiejų šalių policijos pareigūnų ir prokuratūros atstovų.

Tyrimo metu buvo nustatyta daugiau nei 35 000 sukčiavimo internetu atvejų, kurie nuo 2012 metų buvo įvykdyti šio tarptautinio nusikalstamo susivienijimo narių. Turimi duomenys leidžia manyti, kad šio nusikalstamo susivienijimo padaryta žala gali siekti apie 18 milijonų eurų.

2018 m. birželio mėnesį Kipre, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Šveicarijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo įvykdyta didelio masto tarptautinė operaciją. Jos metu Kipre sulaikytas šio nusikalstamo susivienijimo organizatorius, turintis Rusijos Federacijos pilietybę, o kitose šalyse – pagrindiniai susivienijimo nariai. Operacija, padedant Europolui ir Eurojustui, buvo organizuota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnų kartu su kolegomis iš Saksonijos žemės Kriminalinių tyrimų biuro.

Eurojusto atstovai reikšmingai prisidėjo prie tyrimo koordinuodami ikiteisminio tyrimo veiksmus tarp įvairių užsienio valstybių prokurorų, policijos pareigūnų, surengė penkis koordinacinius pasitarimus dėl bendrų tyrimo veiksmų bei padėjo įsteigti jungtinę tyrimo grupę.

Europolo pareigūnai buvo atsakingi už apsikeitimą informacija tarp tyrime dalyvaujančių šalių ir vykdė didžiulės apimties duomenų bei kitos informacijos analizę. Tai padėjo surinkti reikšmingus duomenis apie pagrindinius įtariamuosius ir susieti visų dalyvaujančių šalių tyrimus.

Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai ne tik dalyvavo sulaikymo operacijose Kipre ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau ir kruopščiai suplanavo ir realizavo tris operacijos etapus Lietuvoje.

Pirmasis iš jų įvyko 2017 metų spalio 10-13 dienomis. Tuo metu Lietuvos policijos pareigūnai kartu su Vokietijos policijos pareigūnais, dalyvaujant Europolo atstovui atliko vienuolika kratų Kaune, Vilniuje ir Visagine. Jų metu buvo sulaikyti penki įtariamieji. Po šių asmenų sulaikymų, vėliau buvo sulaikyti ir kiti, nusikalstamo susivienijimo hierarchijoje žemiau stovintys, susivienijimo nariai.

Antrasis operacijos etapas Lietuvoje įvyko 2018 metų birželio 12-13 dienomis. Tuo metu Lietuvos pareigūnai Visagine sulaikė nusikalstamo susivienijimo narį, atsakingą už grupuotės pinigų plovimą. Jo naudotose patalpose buvo atliktos 3 kratos. Tuo pačiu metu kiti Lietuvos policijos pareigūnai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus sulaikymo operacijoje Kipre. Tai – pagrindinė operacijos fazė. Jos metu sulaikymai taip pat vyko ir daugelyje kitų šalių. Veiksmams koordinuoti Europole buvo įsteigtas operatyvinis štabas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos policijos atstovai.

2018 metų birželio 26-28 dienomis įvyko trečiasis operacijos etapas, kurio metu Vilniuje ir įvairiose Didžiosios Britanijos miestuose buvo sulaikyti keturi įtariamieji Lietuvos Respublikos piliečiai, atlikta 10 kratų. Pažymėtina, jog Didžiojoje Britanijoje buvo sulaikytas nusikalstamo susivienijimo narys, kuris vadovavo mūsų šalies piliečių, dirbusių „siuntinių agentais“, tinklui. Šio asmens atžvilgiu buvo paskelbtas Europos arešto orderis, ir jis jau po dviejų savaičių perduotas Lietuvai.

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratas Lietuvoje buvo rasta ir paimta apie 150 000 eurų, 185 000 JAV dolerių, apribotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį bei kitą turtą Vilniuje ir Kaune.

Tyrimas šiuo metu tęsiamas.

Už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime yra numatytas laisvės atėmimas iki penkiolikos metų.

Už sukčiavimą organizuotoje grupėje yra numatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės, ar jos duomenų panaudojimą, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis yra numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų.

2018.07.28; 07:00

Florencijos prokuratūra pareikalavo patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvusio Italijos premjero Matteo Renzio tėvus, verslininkus iš Toskanos Tizianą Renzį ir Laurą Bovoli. Tai penktadienį pranešė laikraštis „La Stampa“.

Ekspremjero tėvai kaltinami finansinėmis machinacijomis. Pasak Italijos pareigūnų, jie, be kita ko, 2015 metais išrašė suklastotas faktūras šeimos bendrovėms „Eventi 6“ ir „Party“. Tai jiems leido neteisėtai pasisavinti beveik 200 tūkstančių eurų. Byloje figūruoja ir dar vienas italų verslininkas Luigis Dagostinas, kuris, spendžiant iš tyrėjų dokumentų, ir buvo šios schemos „išradėjas“. Prokuratūra pareikalavo ir jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal kaltinimus machinacijomis ir sukčiavimu.

Tai jau ne pirmas atvejis, kai Italijos teisėsaugos institucijos domisi verslininko Tiziano Renzio veikla. Praėjusių metų vasarį Romos prokuratūra oficialiai informavo ekspremjero tėvą, kad jis yra kaltinamasis byloje dėl piktnaudžiavimo bendrovei „Consip“ skirstant valstybės užsakymus.

Kaltinimai Renziui vyresniajam buvo pateikti pagal Italijos baudžiamojo kodekso straipsnį „Prekyba poveikiu“.

2014 metų rugsėjį buvo paskelbta, kad Tizianas Renzis figūruoja byloje dėl tariamo kompanijos „Chil Post“, anksčiau priklausiusios jo šeimai, bankroto. Bet 2016 metų liepą ši byla buvo nutraukta.

Matteo Renzis vadovavo Italijos vyriausybei nuo 2014 metų vasario iki 2016 metų gruodžio.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.12; 02:30

Lietuvos spaudos puslapiuose – apie politikos įvykius per savaitę (2017 m. birželio 19-24 d.)

Vėjai. Seime inicijuota dar viena tyrimo komisija, kurios tikslas – išsiaiškinti, ar socialdemokrato Artūro Skardžiaus šeima gauna pajamas iš asmenų, susijusių su vėjo energetika, ir ar politikas dėl šios priežasties ėmėsi proteguoti vėjų energetiką. Apie tai praeitą savaitę rašė „Vakaro žinios“. O pasak paties A. Skardžiaus, inicijuojant komisiją pateikti menami klausimai ir iškart – atsakymai, kad jis esąs kaltas. Faktų, kad jis proteguoja kam nors naudingas pataisas, nepateikta. 

Lietuvos spauda. Slaptai.lt nuotr.

Asmenvardžiai. Nelietuviškų raidžių lietuviškuose pasuose epopėja tęsiasi. Praeitą pirmadienį Vyriausybėje palaimintas projektas, kuris atvertų kelią pirmajame paso puslapyje rašyti asmenvardžius su trimis lotyniškomis raidėmis – W, X ir Q, skelbė „Lietuvos žinios“. Tačiau tai dar nereiškia, kad sprendimą palaimins ir Seimas. Antrasis projektas, kuriuo asmenvardžių rašybą nelietuviškai rašmenimis siūlyta įteisinti antrajame asmens dokumento puslapyje, Vyriausybės pritarimo nesulaukė. Suprantama, antrojo projekto vienas iš autorių konservatorius Audronis Ažubalis dienraščiui apie palaimintąjį pirmąjį projektą nieko gero nepasakė. Esą, nėra neko blogiau, kai politikai pradeda kištis į kalbos reikalus.

Lobizmas. Seimas galų gale ėmėsi ir patobulino daugiau kaip dešimtmetį veikiantį Lobistinės veiklos įstatymą. Nauja įstatymo redakcija, pasak rengėjų, nors nėra tobula, bet vis tiek – žingsnis skaidrumo link. Tačiau konservatorė Agnė Bilotaitė, kuri vienintelė nepritarė pateiktam įstatymo variantui, mano, kad priimtant šį įstatymą pritrūko politinės valios atlikti esminius pakeitimus – nepritarta, kad politikai registruotų ryšius su lobistais, tarp lobistų nebeliko nevyriausybinių organizacijų, nepritarta politikės pasiūlymui, kad lobistu būtų laikomas ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo. Apie tai rašė „Lietuvos žinios“.

Sukčiavimas. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė ir vėl įtariama įsivėlus į sukčiavimo skandalą, rašė „Lietuvos rytas“. Parlamentarė svarstant Sveikatos priežiūros įstatymo pataisas pateikė esą galimai suklastotas Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas šiam projektui. Tokiais įtarimais pasidalino „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis ir konservatorius Antanas Matulas. Jie kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši įvertintų minimus A. Širinskienės veiksmus.

Priekabiautojas. Seksualiniu priekabiavimu apkaltintas Seimo narys Kęstutis Pūkas, kai norėjo išsakyti savo poziciją, buvo išprašytas apkaltos komisijos, o kai teismas susiruošė išklausyti jį – neatvyko į posėdį. Bet atsiuntė porą advokatų. Dabar K. Pūkas stengiasi įrodyti, kad apkaltos komisija pažeidė jo teisę į gynybą, nes posėdžiuose neleista dalyvauti nei jam, nei jo advokatams. Apie tai rašė „Lietuvos rytas“.

Nulis. Paklaustas, kaip vertina daugiau nei pusmetį dirbančio Seimo darbą, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis „Vakaro žiniose“ jį prilygino nuliui. Pasak profesoriaus, šis Seimas tesugeba tik sukelti chaosą lygioje vietoje. Ypač aukštojo mokslo srityje. V. Daujočiui ir Švietimo ir mokslo ministerijos darbas atrodo chaotiškas, ir Premjeras kišasi ten, kur nieko nesupranta. O parlamentarai tik ginčijasi, ar galima rūkyti balkonuose, iki kelintos valandos pardavinėti alkoholį parduotuvėse, ir net apie šlapimo nelaikymo problemą. Profesoriaus nuomone, tokiomis diskusijomis seimūnai tik dangsto savo neišmanymą, nežinojimą, ką daryti.

Pabėgėliai. „Lietuvos žinių“ duomenimis, iškart keli valdančiosios frakcijos „valstiečiai“ žvalgosi prieglobsčio kitose frakcijose. Nes stringa reformos, krinta partijos reitingai, didėja ideologinė takoskyra. Dienraščio šaltinių teigimu, artimiausiu metu frakciją gali palikti iškart trys ar keturi nariai. Iki šiolei LVŽS frakciją jau paliko du nariai – Bronislovas Matelis ir Dovilė Šakalienė. Konservatorių lyderis bei frakcijos Seime seniūnas Gabrielius Landsbergis liūdesio nedemonstravo, teigė nieko pas konservatorius neviliojąs, tačiau paliekantis atviras duris.

Paslaptis. Pasklido žinia, kad mirusį parlamentarą Roką Žilinską nualino ŽIV, rašė „Lietuvos rytas“. R. Žilinsko imunitetas buvo labai nusilpęs, organizmas nekovojo su plaučių uždegimu ir sepsiu, todėl tikėtina, kad jį anksčiau buvo užklupęs koks nors virusas ar infekcija. Dienraščio teigimu, politikas nuo draugų neslėpė, kad nešioja klastingą virusą, tačiau didžioji visuomenės dalis apie tai nežinojo.

AMB. Algirdas Mykolas Brazauskas – daugiausia Lietuvai nusipelnęs prezidentas. Tokius visuomenės apklausos rezultatus internete rado „Respublika“. Pasak laikraščio, apklausa gerokai nustebino Prezidento brolį Gerardą Brazauską – ne tiek padaryta išvada, kiek apskritai tokios naujienos viešinimu. G. Brazauskas mano, kad pirmąjį atkurtos Nepriklausomybės prezidentą norima kuo greičiau pamiršti, dėl to tendencingai iškraipomi istoriniai faktai. Jo teigimu, pagrindinis politiko vertinimo kriterijus turėtų būti, ar politikas dirba Lietuvai, ar tik grobia iš biudžeto kažkokiais būdais.

Smūgis. Į valdžią atėję „valstiečiai“ rengiasi smogti lemiamą smūgį nustekentai provincijai: jeigu valdantieji patvirtins siūlomą mokesčių pertvarką, per artimiausius metus žemės ūkyje gali nelikti smulkiųjų ir vidutinių ūkių, karaliaus tik stambieji ūkininkai, didelės bendrovės ir koncernai. Valdžia pasiruošusi visus registruotus ūkininkus, neatsižvelgdama į ūkio dydį, įtraukti į valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio mokėtojų sąrašą. Siūloma VSD įmokoms apmokestinamųjų pajamų „lubas“ pakelti 4 kartus. Taip pat norima naikinti VSD įmokų mokėjimo lengvatas ūkininkams, gaunantiems pensiją (Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šių metų pradžioje buvo apie 67 tūkst. ūkininkaujančių pensininkų), dirbantiems pagal darbo sutartis ir asmenims iki 29 metų amžiaus. Apie tai rašė „Valstiečių laikraštis“.

Šnipas. Vilniaus apylinkės teismas baigė nagrinėti baudžiamąją bylą, iškeltą Rusijos žvalgybininkui Nikolajui Filipčenko, kaltinamam šnipinėjimu, rašė Latvijai skirtas rusų k. analitinis portalas „Rubaltic.ru“. Nusprendis bus paskelbtas liepos 7 d. Prokuratūra siūlo 10 metų laisvės atėmimo – 5 metus kalėjime, likusius 5 – kolonijoje. N. Filipčenko areštuotas 2015 m. balandį. Teigiama, kad jis mėgino verbuoti VSD pareigūnus, kad šie įmontuotų Prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete pasiklausymo įrangą. Pats N. Filipčenko savo kaltę neigia.

Manevrai. Ir NATO, ir rusų kariškiams reikia išlaikyti šaltakraujiškumą, nes karinių lėktuvų manevrai virš Baltijos jūros pastarosiomis dienomis gali baigtis didelėmis bėdomis, estų „Postimees“ citavo premjerą Saulių Skvernelį. Premjeras Rusijos karinių lėktuvų manevrus virš Baltijos jūros pavadino prasilenkiančiais su elementariu saugiu elgesiu, artėjančiu prie tokios ribos, už kurios gali įvykti skaudi nelaimė. Praeitą savaitę tiek NATO, tiek Rusija buvo pranešusios apie rizikingus karinių lėktuvų manevrus virš Baltijos jūros.

2017.06.27; 04:52

Antradienį Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Mindaugo Rimkaus kasacinį skundą dėl išteisinamojo nuosprendžio buvusiam Seimo nariui Vitui Matuzui ir lobistui Andriui Romanovskiui išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė perduoti bylą nagrinėti Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai, kuriuos sudomino vieno labdaros ir paramos fondo veikla. Minėtoje byloje V. Matuzas buvo kaltinamas sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnybine Seimo nario padėtimi, o A. Romanovskis – piktnaudžiavimu tarnybine lobisto padėtimi, siekiant asmeninės ir turtinės naudos, teigiama pranešime spaudai.

Dviejų instancijų teismams kaltinamuosius išteisinus, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras M. Rimkus pateikė kasacinį skundą.

„Kasacinis skundas pateiktas dėl teismų netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, teismams vertinant byloje surinktus įrodymus“, – sakė skundą LAT surašęs prokuroras M. Rimkus. Prokuroro teigimu, žemesniųjų instancijų teismai dalį byloje surinktų duomenų vertino neišsamiai, o dėl dalies įrodymų iš viso nepasisakė.

Tuometinio Seimo nario V. Matuzo labdaros ir paramos fondo veikla STT Panevėžio valdybos pareigūnai susidomėjo atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl Panevėžio miesto savivaldybės įmonėje AB „Panevėžio energija“ vykdytų viešųjų pirkimų, susijusių su šilumos energijos gamyba.

Šiuo metu byla dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų jau nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Kaltinimai pareikšti buvusiam Seimo nariui ir jo žmonai, buvusiam AB „Panevėžio energija“ vadovui ir kitiems asmenims. Įtariama, kad piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir sukčiaujant buvo siekiama kooperatinės bendrovės naudai užvaldyti apie 243 tūkst. eurų bendrovės „Panevėžio energija“ turto.

Šiuos ikiteisminius tyrimus kontroliavo ir jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.17; 02:00

 

Ketvirtadienį Lietuvos apeliaciniame teisme (LAT) Darbo partijos „juodosios“ buhalterijos byloje figūruojančiai Vitalijai Vonžutaitei buvo suteikta galimybė pasakyti paskutinę kalbą, kurios metu ji teismo paprašė tenkinti jos apeliacinius skundus.

Paskutiniame teismo posėdyje ji pasirodė su dviem advokatais ir pasakė maždaug minutę trukusią kalbą, kurios metu atkreipė dėmesį, kad Darbo partijos byla trunka jau daugiau kaip dešimtmetį, todėl šis laiko tarpas, V. Vonžutaitės nuomone, buvo pakankamas išnagrinėti bylą ir priimti sprendimus.

„Viliuosi teismo teisingumu ir prašau tenkinti mano apeliacinį skundą“, – kalbėjo V. Vonžutaitė.

Vilniaus apygardos teismas dar 2013 m. V. Vonžutaitę pripažino kalta dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir mokestinio sukčiavimo, paskirdamas jai 3 metų laisvės atėmimo bausmę ir piniginę baudą, bet toks sprendimas tuomet buvo apskųstas.

Po 2016 m. Aukščiausiojo Teismo verdikto kitų nuteistųjų – Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Marinos Liutkevičienės – bylos epizode, prokuroras Saulius Verseckas pats paprašė LAT iš dalies pakeisti nuosprendį V. Vonžutaitei – atsisakyta kaltinimo mokestiniu sukčiavimu ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau paliktas kaltinimas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir prašymas skirti daugiau kaip 6,5 tūkst. eurų baudą.

LAT savo sprendimą V. Vonžutaitės byloje skelbs birželio 26 dieną. V. Vonžutaitės byla 2015 m. buvo atskirta nuo pagrindinės Darbo partijos bylos, o 2016 m. dėl nėštumo – atidėta.

Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria ar Aukščiausiajame Teisme priimant verdiktą dėl Darbo partijos nebuvo daromas poveikis teisėjams.

Praėjusiame LAT posėdyje baigiamąją kalbą sakęs V. Vonžutaitės advokatas Arūnas Petrauskas teigė, kad jo atstovaujamoji turėtų būti visiškai išteisinta dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, nes ji niekada nebuvo nei Darbo partijos pirmininkė, nei jos iždininkė, įgaliojimai jai veikti partijos vardu buvo suteikti 2005 m., o bylos epizodai apima ir 2004 m. darytus veiksmus.

Advokatas taip pat pabrėžė, kad iki 2004 m. ir po 2006 m. V. Vonžutaitė niekada neturėjo reikalų su teisėsauga, be to šiuo metu augina tris mažamečius vaikus ir niekur nedirba.

Informacijos šaltinis – ELTA agentūra.

2017.05.11; 08:00

Vilniaus apylinkės teismas šiandien paskelbė nuosprendį sukčiavimu kaltinamiems dviem Prancūzijos piliečiams.

Teismas, prokuroro prašymu, išnagrinėjo bylą pagreitinto proceso tvarka ir skyrė kaltinamiesiems po vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Du bedarbiai Paryžiaus gyventojai kaltinami tuo, kad apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą (Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.).

Istorija prasidėjo š. m. balandžio mėnesį, kai du užsieniečiai įtikino Lietuvos pilietį R. D., kad moka gaminti netikrus pinigus – eurus, juos nukopijuojant nuo tikrų pinigų. Paryžiečiai jau buvo pademonstravę lietuviui pinigų dauginimo būdą: iš vienos kupiūros padarę dvi. R. D. tas dvi kupiūras nunešė į banką – jos buvo tikros. Toks pinigų dauginimo būdas padarė lietuviui įspūdį ir buvo su užsieniečiais sutarta padauginti didesnę sumą pinigų.

Balandžio mėnesio vakarą į vieną Vilniaus viešbutį R. D. su draugu atnešė paryžiečiams daugiau kaip 10 tūkst. eurų. Visi keturi „pinigų daugintojai“ supakavo tikrus pinigus kartu su baltos spalvos „banknotų ruošiniais“ į paketą, vėliau, pagal „technologinį procesą“, paketą drėkino ir turėjo išlaikyti šešias valandas… Per tą laiką paketas su tikrais banknotais buvo pakeistas popieriukų paketu, o paryžiečiai, palikę lietuvius laukti „technologinio proceso“ pabaigos, iš viešbučio spruko, pasiėmę daugiau kaip 10 tūkst. R. D. atneštų eurų.

Lietuvis R. D., supratęs, kad gali būti apgautas, kreipėsi į policiją. Neilgai trukus du lietuvio pinigus išviliojusius užsieniečius policininkai aptiko ir sulaikė jau kitame viešbutyje.

Ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės svetimo turto užvaldymo atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigūnai, jam vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.

Noras greitai praturtėti teistumu gali baigtis ir lietuviui R. D. Vilniaus apygardos prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d. dėl pasikėsinimo pagaminti ar suklastoti didelės vertės pinigus.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

Slaptai.lt nuotr.

2017.05.08; 18:30

Šiaulių apygardos prokuratūra perdavė teismui baudžiamąją bylą dėl svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimo.

Baudžiamojoje byloje kaltinamas 31-erių šiaulietis G. K., kuris buvo uždarosios akcinės bendrovės, registruotos Kaune, vadybininku, o vėliau – vadovu. Neturėdamas prekių ženklo savininko leidimo, vyras, kaip įtariama, pateikė realizavimui ir laikė svetimais prekių ženklais pažymėtą didelį kiekį prekių.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, metu surinkta duomenų, kad nuo 2015 metų liepos iki 2016 metų kovo kaltinamasis bendrovės vardu fiziniams asmenims ir kitoms įmonėms įsikūrusioms skirtingose Lietuvos vietovėse, taip pat ir bendrovėms Lenkijoje, Latvijoje, už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, pardavė įvairių žinomų prekės ženklų skalbimo, higienos ir valymo priemonių.

Pasak kaltinamojo suklastotas prekes jis įsigijo siekdamas brangiau parduoti ir kažkiek užsidirbti. Pavyzdžiui, visiems gerai žinomo gamintojo 250 ml talpos šampūno buteliuką jis įsigijo vos už 1 eurą, o pardavinėjo po 1,50 euro.

Tiriant nusikaltimą specialistai nustatė, kad tyrimui pateiktų prekių apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų keliamų reikalavimų, jos pažymėtos registruotais prekių ženklais be prekių ženklų savininko leidimo.

Konstatuota, kad pateiktos prekės yra klastotės. Nors jos atrodo panašiai į originalius produktus, tačiau keletas aspektų privertė manyti, kad produktai yra nelegalūs. Pavyzdžiui, skalbinių dėmių valiklis buvo parduodamas raudonoje pakuotėje, nors jo originali spalva yra ryškiai rožinė, o kitų parduodamų prekių pakuotės buvo pilkšvai kreminės spalvos, nors turėtų būti skaisčiai baltos. Be to, informacija apie produktą ir naudojimo instrukcija buvo pateikta ne lietuvių kalba bei jų žemiausia rinkos kaina yra kone dvigubai didesnė nei buvo parduodamos kaltinamojo.

Pagal bendrovės sąskaitas faktūras patikrinta, kad iš viso buvo parduota beveik du tūkstančiai suklastotų prekių. Beveik tiek pat suklastotų prekių laikyta kaltinamojo bute, bendrovėje Kuršėnuose, name Šiaulių rajone. Nusikaltimu padaryta didelė virš 23 tūkstančių eurų žala dviem prekių ženklo savininkams.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).

2017.03.15; 02:55

Kauno apygardos prokurorams teisme pavyko įrodyti, kad buvusi žemėtvarkininkė, anksčiau nuteista už sukčiavimą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, butą Kaune nusipirko už nusikalstamu būdu įgytus pinigus.

Butą teismas nusprendė konfiskuoti, be to, buvusiai valdininkei skirta bauda ir lygtinis laisvės atėmimas. Nuosprendis nebuvo apskųstas ir vakar įsiteisėjo.

Buvusi Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė, 43 metų A. V. 2014 metais buvo pripažinta kalta dėl keliolikos sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnyba bei dokumentų suklastojimo atvejų. Veikdama su keliais savo bendrininkais, ji klastodavo dokumentus, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į laisvos žemės fondo sklypus. Tuomet jos bendrininkai šias išvadas parduodavo kitiems asmenims, o pinigus pasidalindavo su žemėtvarkininke A. V.

Ikiteisminį tyrimą dėl A. V. bei kartu su ja veikusių asmenų nusikalstamų veikų kontroliavusiam Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui Vingaudui Rinkevičiui kilo įtarimų, kad A. V. nusikalstamu būdu įgytus pinigus galėjo legalizuoti įsigydama nekilnojamojo turto.

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 216 straipsnį („Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas“), kurį atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, o kontroliavo prokuroras V. Rinkevičius.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. V. 2007 metų rudenį už 150 tūkst. litų įsigijo butą Kaune, R. Kalantos gatvėje. Dalį butui pirkti reikalingos sumos, 65 tūkst. litų, jai į sąskaitą pervedė nešvaraus žemės išvadų klastojimo ir pardavimo biznio partneris A. P., paskyroje nurodęs, kad tai „paskola būstui“, o iš kokių lėšų A. V. sumokėjo likusią sumą – taip ir liko neaišku.

Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams atlikus ūkinės-finansinės veiklos tyrimą ir įvertinus turimą informaciją, nenustatyta, kad A. V. turėjo finansines galimybes įsigyti minėtą butą ir patirti tokio dydžio išlaidas.

Liudydamas šioje byloje A. P. taip pat paneigė, kad A. V. pinigus pervedė kaip paskolą – esą, tai buvo už neteisėtai įgytas ir vėliau parduotas žemės išvadas gauti pinigai.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad teisiamoji A. V. žinojo pinigų kilmę, t. y. tai, kad jie yra gauti iš nusikalstamos veikos. Su šiais pinigais ji atliko sandorį – įsigijo butą. „Šią nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. ji suvokė, kad sandoris atliekamas su nusikalstamu būdu įgytais pinigais, norėjo taip veikti bei siekė nuslėpti tikrąją tų pinigų kilmę ir tuos pinigus įteisinti“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Todėl A. V. Kauno apygardos teismas pripažino kalta ir skyrė jai 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Subendrinus ją su 2015 metais Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, bausmės subendrintos ir jai skirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo, jos vykdymą atidedant 3 metams bei 200 MGL (7 tūkst. 532 eur.) dydžio bauda. Be to, konfiskuojamas A. V. priklausantis butas R. Kalantos gatvėje.

Šio apkaltinamojo nuosprendžio A. V. neskundė, todėl kovo 8 dieną jis įsiteisėjo ir teismas artimiausiu metu įpareigos antstolį atlikti buto konfiskavimo procedūrą.

Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusio prokuroro V. Rinkevičiaus teigimu, įrodyti, kad pinigai ar turtas įgyti nusikalstamu būdu – sudėtinga, bylose dėl tokio turto legalizavimo apkaltinamieji nuosprendžiai nėra dažni. “Asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 216 straipsnį, gali ir nepriklausyti nuo to, ar jis buvo nuteistas už pagrindinės ( pirminės ) nusikalstamos veikos, kurią padarius buvo gautos piniginės lėšos ar turtas padarymą. Esminę reikšmę asmens veiksmų kvalifikavimui pagal LR BK 216 straipsnį turi tik nusikalstama pinigų ar turto kilmė“, – sakė prokuroras V. Rinkevičius.

Pasak prokuroro, legalizuojant nusikalstamu būdu gautą turtą su juo atliekamos finansinės operacijos tam, kad jis būtų įteisintas, kaip gautas iš legalių šaltinių. Dažnai šias nusikalstamas veikas išaiškinti būna labai sudėtinga, kadangi sunku įrodyti, kad asmuo žinojo, jog pinigai ar turtas yra gautas nusikalstamu būdu.

„Vertinant šioje nusikalstamoje veikoje įtvirtintus subjektyviuosius požymius, paminėtina, kad ši veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, kuri reiškia, kad asmuo turi suvokti, kad finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu gautu turtu ar pinigais ir norėti taip veikti. Norint asmenį pripažinti kaltu dėl šios veikos padarymo, reikia nustatyti ne tik objektyviuosius požymius, tyčią, tačiau ir tikslą, kad asmuo turėdamas nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą siekia nuslėpti jų tikrąją kilmę arba juos įteisinti,“ – sakė prokuroras, paaiškindamas, kodėl tokios bylos nedažnai baigiasi apkaltinamaisiais nuosprendžiais.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė.

2017.03.10; 05:50

Panevėžio apygardos prokuratūra Aukščiausiajam Teismui apskundė žemesnių instancijų teismų išteisinamuosius nuosprendžius baudžiamojoje byloje, kurioje buvęs Seimo narys V. M. buvo kaltinamas sukčiavimu, kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, o lobistas A. R. – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

Kasaciniame skunde Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Mindaugas Rimkus išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2015 metų liepos 24 dieną bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 metų lapkričio 25 dieną priimtais nuosprendžiais, išteisinusiais abu teisiamuosius.

„Kasacinis skundas pateiktas dėl teismų netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, teismams vertinant byloje surinktus įrodymus“, – sakė prokuroras M. Rimkus. Prokuroro teigimu, žemesniųjų instancijų teismai dalį byloje surinktų duomenų vertino neišsamiai, o dėl dalies įrodymų iš viso nepasisakė.

Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai ikiteisminį tyrimą atliko dėl įtarimų jiems sukėlusios 2009-2011 metais vykdytos V. M. ir A. R. veiklos. Šiam tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai. V.M. buvo kaltinamas, kad 2009 metų pavasarį, jam būnant Seimo nariu, vilnietis E. B. jo nurodymu įsteigė labdaros ir paramos fondą „Paramos iniciatyvos“, į kurį dalis rėmėjų pervestų lėšų galimai buvo pasisavintos V. M. Pareigūnai įtarė, kad nors oficialiai fondas buvo skirtas pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms ir organizacijoms paremti, iš jo tuomečio Seimo nario V. M. reikmėms buvo panaudota apie 58 tūkst. litų (16 tūkst. 800 eurų).

Ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų surinktais duomenimis, nors fondas buvo įsteigtas E. B. vardu, galimai faktinis jo vadovas buvo V. M. – jis pats ieškojo rėmėjų, skirstė gautą paramą, nors pagal įstatymus, būdamas Seimo nariu tokia veikla užsiimti negalėjo. V. M. taip pat buvo kaltinamas, kad iš fondo oficialaus vadovo E. B. išsireikalavo ir kyšį – daugiau nei 2 tūkst. litų (608 eurų) vertės fotoaparatą.

Buvo įtariama, kad kai kurie minėtam labdaros fondui po kelias dešimtis tūkstančių litų aukoję verslininkai už tai sulaukė V. M. pagalbos Seime registruojant ir priimant jų verslui palankius įstatymus. Tyrimo metu surinkti duomenys leido įtarti, kad tokiems sandoriams įvykti padėjo lobistas A. R., kuris prieš tai V. M. ir padėjo įkurti labdaros ir paramos fondą.

Lobistas A. R. šioje byloje buvo kaltinamas, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, galimai atliko nesuderinamus su teisėta lobistine veikla veiksmus ir taip piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi.

Įtariama, kad A. R. galimai ne tik padėjo V. M. įsteigti fondą „Paramos iniciatyvos“, tačiau vėliau surado rėmėją, kuris turėjo interesų dėl jo verslui svarbių įstatymų registravimo ir priėmimo Seime bei įkalbėjo jį paremti neoficialiai Seimo nario V. M. valdomą paramos ir labdaros fondą. Kai kuriuose dalykiniuose susitikimuose, kuriuose su Seimo nariu V. M. buvo aptariama galimybė inicijuoti A. R. atstovaujamoms bendrovėms palankių įstatymų svarstymą ir priėmimą Seime bei vyko kalba apie fondo „Paramos iniciatyvos“ rėmimą, dalyvavo ir pats lobistas A. R.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė (Panevėžys).

2017.02.16; 05:28 

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė buvusios teisėjos A. Š. apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ji pripažinta kalta dėl padėjimo sukčiauti, ir pirmosios instancijos teismo skirtą 7 530 eurų baudą.

2011 m. kovo 1 d. ikiteisminį tyrimą pradėjo Vilniaus apygardos prokuratūra, atsižvelgdama į daugiabučių namų savininkų bendrijos prašymą, vėliau tyrimas buvo perduotas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybai.

Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad buvusi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėja suklastojo teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taip padėdama teisininkui S. V. naudojant suklastotą dokumentą apgaule įgyti 1,6 mln. litų (arba 464 tūkst. eurų) vertės žemės sklypą sostinės M. K. Čiurlionio gatvėje. 2012 m. vasario 14 d. ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir perduotas teismui.

2016 metais teismai išnagrinėjo 21-ą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnų tirtą bylą. 32 asmenys nuteisti dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, prekybos poveikiu ir kitų korupcinio pobūdžio nusikaltimų.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.02.01; 01:52