Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Rytis Rainys pristatys Lietuvos kibernetinio saugumo būklės metinę ataskaitą.
 
„Klausimai susiję su kibernetinio saugumo ataskaita bei klausimai, susiję su Baltijos šalių oro erdvės gynyba ir t.t. Taip pat yra teorinių ir strateginių įstatymų projektų ir darbotvarkė pakankamai sudėtinga“, – Eltai sakė NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas.
 
Komiteto darbotvarkėje įtraukti ir opozicijai priklausančių NSGK narių klausimai R. Karobliui bei R. Rainiui dėl kibernetinio saugumo užtikrinimo ekstremalioje situacijoje dėl COVID19 ligos plitimo grėsmės metu.
 
„Pranešimai eina, kad Kinija sukūrė kibernetinės atakos programėlę ir laužiasi į ligonines, į tinklus bei kelia sumaištį. Kyla klausimas, ar ir Lietuva yra objektas bei patyrė kažkokias atakas ar ne“, – Eltai sakė konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
Taip pat opozicijos nariai kviečia ir sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Pasak L. Kasčiūno, kaip visuomet bus prašoma pateikti informaciją apie koronaviruso epidemijos situaciją Lietuvoje bei pateikti analizę dėl galimo susirgimų augimo pradėjus švelninti karantino sąlygas ir epidemijos tolesnio suvaldymo planą, įskaitant prognozes dėl galimo šio susirgimo sezoniškumo.
 
D. Gaižauską stebina opozicijos įtraukti klausimai. Anot jo, jie dubliuojasi jau su esama komiteto darbų programa.
 
„Jie padaro destrukcinį variantą. Neva neeilinio prašo ir padaro destrukcinį variantą. Taip kaip ir klausimai dėl kibernetinio saugumo. Tai jie įtraukė klausimą, kad nori apklausti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovą Rytį Rainį dėl situacijos COVIS-19 krizės metu. Savaime juk suprantama, kad ataskaitos metu bus nagrinėjami šie klausimai ir atskira dalimi jie bus pristatyti. Bet ne, opozicija prašo atskirai“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.13; 00:05

Vytenis Andriukaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kandidatas į prezidentus Vytenis Povilas Andriukaitis teigia, kad rengiami referendumai dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių mažinimo yra tinkamai neparuošti, paminantys Konstitucijos dvasią, todėl juose nedalyvaus. Jis taip pat prisiminė situaciją Jungtinėje Karalystėje, kai po „Brexito“ šalis iki šiol neranda atsakymų po esą emocionalaus referendumo.

Pasak socialdemokrato, referendumai, organizuojami su prezidento rinkimais, neva pamina konstitucinį principą, kad tokiu būdu sprendžiami tik svarbiausi tautai klausimai.

„Mano asmenine nuomone, rengti du tokius referendumus vienu metu kartu su prezidento rinkimais – tai nusižengti Konstitucijos raidei ir dvasiai, kad svarbiausi klausimai sprendžiami referendumu. Tuo tarpu prezidento rinkimai nėra svarbiausi – jie periodiniai“, – sakė politikas.

Jo teigimu, abu klausimai – dėl pilietybės ir Seimo narių skaičiaus mažinimo – yra rengiami skubotai.

„Klausimai yra neparengti, neišdiskutuoti ir nepateikti visuomenei taip, kad kiekvienas rinkėjas, kuris tuo pačiu taps konstitucinės pataisos autoriumi, galėtų sąmoningai priimti sprendimą, žvelgdamas į teigiamas ir neigiamas galimas pasekmes. (…) Kas gi yra tas konstitucinis įstatymas? Rinkėjas bent jau turi teisę žinoti jo koncepciją, ar nereikia žinoti?“ – klausė V. P. Andriukaitis.

Anot socialdemokrato, Seimo narių mažinimo referendumas taip pat esą parengtas atmestinai. Jo manymu, tarp dviejų referendumų yra savotiškas konfliktas: vienu norima išplėsti balsuojančiųjų skaičių, kitu – sumažinti tautos atstovų skaičių.

„Lietuvoje yra labai melaginga žinia, kad darome tai, nes gyventojų sumažėjo. Taip, Lietuvoje gyvenančių sumažėjo, bet tie 600 tūkst., kurie išvyko, jie visi yra piliečiai, jiems neatimta balsavimo teisė. Ir rinkėjų skaičius nepakitęs – tai kodėl taip elgiamasi? Mano atsakymas – abu (referendumai. – ELTA) yra tik priedanga tam, kad ateitų daugiau rinkėjų į prezidento rinkimus.„

Pasak V. P. Andriukaičio, į organizuojamus referendumus reikėtų žiūrėti atsakingiau, esą Jungtinė Karalystė, organizavusi emocingą balsavimą, vis dar negali rasti būdų, kaip išeiti iš susidariusios padėties.

„Brexito“ sumaištis rodo, kad reikia labai atsakingai rengtis referendumams. Neduok Dieve, jeigu tokia sumaištis dėl tolesnių Konstitucijos pataisų ir konstitucinio turinio tęsis ir kitame Seime, po referendumo. Nelinkėčiau (Lietuvai. – ELTA) tokios sutarties. (…) Abiem atvejais, manau, kad referendumai yra neparengti, tad žadu šitoje sumaištyje nedalyvauti“, – teigė kandidatas į prezidentus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.05.08; 08:35

Prie Seimo rūmų antradienio vidurdienį surengtas piketas prieš siūlomą asmenvardžių rašymą lietuviškuose dokumentuose. Protesto akcija, į kurią susirinko apie 20 žmonių, buvo organizuota prieš parlamentarams imantis spręsti dėl įstatymo projekto, kad išimtiniais atvejais asmens ar kituose dokumentuose būtų leidžiama vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, įskaitant raides „q“, „w“ bei „x“.

Pikete dalyvavęs kalbininkas Kazimieras Garšva įsitikinęs, kad įstatymo projektu griaunama valstybinės lietuvių kalbos ir jos rašybos sistema.

„Jeigu, kaip siūloma, būtų pirmajame paso puslapyje rašomi asmenvardžiai visomis lotyniškomis raidėmis, tai tų raidžių susidarytų iki 150. Be to, pagal mašininį skaitymą būtų iškraipomos pavardės, pavyzdžiui, „Jovaiša“ taptų „Jovaisa“ ir t.t. Nereikia tos sumaišties ir daryti politikos, ir išvis – ne politikų reikalas yra rašybą tvarkyti“, – naujienų agentūrai ELTA sakė Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos Abėcėlės skyriaus autorius dr. K. Garšva.

Pikete dalyvavę asmenys Eltai teigė, kad pasisako už kompromisą, kai pirmajame paso puslapyje lieka įrašai lietuviškais rašmenimis, o antrajame – originalo kalba. Romanų-germanų filologijos specialistė Tamara Grinkevičienė teigė, kad šis variantas leidžia išvengti sumaišties ir papildomų nesklandumų tiek valstybei, tiek žmonėms.

„Yra du būdai, karingas – Gedimino Kirkilo – būdas, kai išmetama valstybinė kalba iš paso, o žmonėms duodama ne originali pavardė, o iš esmės nutautinti asmenvardžiai, be jokių nacionalinių požymių. Alternatyvūs variantai siūlo paprastą sprendimą: dvikalbis pasas, valstybinė kalba lieka savo vietoje, raštvedyboje neįvedamas chaosas“, – kalbėjo T. Grinkevičienė.

Vilniaus Sąjūdžio tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius savo ruožtu teigė, kad Seimui siūlomą įstatymo projektą savo parašais parėmę 70 parlamentarų išduoda Konstituciją.

„Tai, ką sugalvojo iniciatoriai, yra Konstitucijos pažeidimas, lietuvių raidyno niekinimas, nusikaltimas prieš Lietuvą. Ne dėl to buvome Sąjūdyje, ne dėl to žuvo žmonės, kad vėl atsirastų gaujelė, kuri bando pakeisti Lietuvos Konstituciją“, – sakė L. Kerosierius.

Seimo Pirmininkui ir parlamentarams skirtame pareiškime piketo dalyviai, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, Koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti ir dar kelios organizacijos pabrėžia, kad minėtas įstatymo projektas penkiais punktais prieštarauja ir Konstitucijai, ir Konstitucinio Teismo išaiškinimams.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė Seimo vicepirmininko socialdemokrato G. Kirkilo pateiktam įstatymo projektui, kuriame, remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos suformuluotomis nuostatomis, aiškiai apibrėžiami atvejai, kada vardai ir pavardės gali būti rašomi naudojant lotyniškus rašmenis, įskaitant raides „q“, „w“ bei „x“.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.09; 20:01