Švedijos žemėlapis

Stokholmas, sausio 24 d. (AFPELTA). Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį pareiškė norintis atkurti „dialogą“ su Turkija, nes derybos dėl Švedijos stojimo į NATO įstrigo, kai prie Ankaros ambasados Stokholme buvo sudegintas koranas.
 
„Mūsų bendra žinia yra ta, kad norime paraginti nusiraminti, pamąstyti, nurimti šiame procese, kad galėtume grįžti prie veikiančių Švedijos, Suomijos ir Turkijos derybų dėl mūsų bendros narystės NATO“, – per spaudos konferenciją sakė U. Kristerssonas. Jis pridūrė, kad nori grįžti prie „dialogo“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.01.25; 05:00

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Jau esu ne sykį užsiminęs: Pasaulį stebime, vertiname iš įvairiausių kampų. Tačiau man atrodo, jog pats tikriausias tarptautinių santykių vertinimo kriterijus, nors šiandien ne itin populiarus,  – teisinga ar neteisinga. Visos kitos temos – apsižioplino ar veikė sąmoningai, turėjo išeičių ar ne, – šalutinės. Pirmiausia atsakykime į klausimų klausimą – teisinga ar klaidinga?

Šiandien jūsų dėmesiui – trys pavyzdžiai.

Jurijaus Felštinskio argumentai

Jurij Felštinskij. Slaptai.lt foto

Štai JAV šiuo metu gyvenantis rusų istorikas Jurijus Felštinskis keliuose viešuose savo komentaruose minėjo, jog didžiosios NATO ir Europos Sąjungos valstybės buvo nutarusios paaukoti Ukrainą. Vakarai manė, jog Rusija – labai stipri, o Ukraina – silpna, todėl laikėsi taktikos, jog Kijevui neverta padėti, mat po kelių dienų ar kelių savaičių jis neabejotinai kris. Vašingtonas, Berlynas bei Paryžius buvo įsitikinę, jog jiems ir vėl teks derėtis su Kremliumi, nes Ukrainos tiesiog nebebus.

Štai kodėl JAV ir kitos NATO šalys deramai neparėmė Ukrainos rimtais ginklais karo išvakarėse. Štai kodėl Vakarai net dabar neduoda Ukrainai pačių svarbiausių ginklų – puolamosios ginkluotės, įskaitant tankus, toliašaudę artileriją ir naikintuvus. Jie tiesiog neatsikvošėję po patirto šoko, kai Ukraina užtektinai lengvai pasipriešino Rusijos agresijai puikiai parodydama, kad Velnias – ne toks juodas, kaip buvo galima manyti.

Tačiau Vakarai vis dar paniškai bijo Rusijos, todėl kiekvienas Vladimiro Putino pagrūmojimas net mažiausiu piršteliu verčia juos iš baimės tūpčioti, aikčioti, griebtis už galvos.

Esama vilčių, jog Vakarai po truputį atgauna žadą vis giliau suprasdami, esą Rusija, jei šiandien jos nesutramdysime, netrukus kels dar bjauresnių problemų. Tačiau tai, kad Vašingtonas, Paryžius ir Berlynas 2022-ųjų vasario pradžioje buvo nusprendę paaukoti Ukrainą lygiai taip pat, kaip kadaise aukojo Čečėniją, Moldovą, Gruziją (Sakartvelą), – didelė jų nuodėmė. Vakarai nebeturi nė menkiausios teisės vadinti savęs demokratais, kuriems pirmiausia – padorumas, sąžiningumas, garbė, tiesa. Vakarai pasirodė esą maždaug tokie pat cinikai, kaip ir tos valstybės, kurias jie kaltina korupcija, amoralumu ar žiaurumu. Ar šią mirtiną vakarietišką nuodėmę kada nors bus galima pamiršti, ją dovanoti nurašant į praeitį? – nežinau. 2022-ieji metai parodė, kad iki tikro nuoširdumo bei padorumo – dar labai toli.

Vokietijos kanclerio išdavystė

Būtent tokiu žvilgsniu vertinu Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo delsimą paremti Ukrainą moderniais Leopard 2 tankais. Man atrodo, jog Vokietijos politikas elgiasi gėdingai, bjauriai, neteisingai. Net jei rytoj ar poryt Vokietijos kancleris atsikvošės, šios nuodėmės jau niekad nenusiplaus. Nes kiekviena uždelsta diena – tai skaitlingos ukrainiečių netektys.

Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.

Visus Berlyno pasiteisinimus (vengia atominės tragedijos, neturi užtektinai ginkluotės, jau ir taip daug padeda ukrainiečių kariams, derina savo žingsnius su amerikiečiais, kaltina ukrainiečius korupcija) metu į šiukšlių kibirą. Vokietija neturi nė vieno bent kiek rimtesnio pasiteisinimo. Rusija senų seniausiai demonstravo agresyvumą. Tik kvailiai, idiotai ir Kremliaus agentai šito nematė. O kaip tuomet elgėsi Angela Merkel? Ji išsijuosusi griovė Vokietijos ginkluotąsias pajėgas: jos valdymo metais iš, regis, 26 stambių karinių junginių liko vos 6 ar 8 junginiai. Ponia Merkel savo kariuomenę sumažino beveik keturis sykius!

Puikiai prisimenu, kaip anuomet, būdamas jaunas žurnalistas, džiaugiausi, kai Lietuva sėkmingai įstojo į Europos Sąjungą ir NATO. Džiaugsmas liejosi per kraštus. Dabar puikiai matau, jog preteksto dideliems džiūgavimams nebuvo. Šios dvi organizacijos – labai gražios, puikios. Bet tik – šiltnamio sąlygomis. Užtenka Rusijai pradėt mojuoti savo kuokomis, ir europietiškos institucijos tampa bedantės, bailios, ištižusios.

Kai giliau žvelgiu vidun, matau vien klaidas ir klystkelius.

Europietiška korupcija

Štai Belgijos teismas atsisakė paleisti iš kardomojo kalinimo Graikijos europarlamentarę Evą Kaili, kuri viena iš svarbiausiųjų figūrų plačiai nuskambėjusioje Europos Parlamento korupcijos byloje.

Priminsiu: E. Kaili ir kiti trys sulaikytieji, įskaitant vieną, kuris tapo valstybiniu liudytoju, nes pripažino, kad skirstė kyšius, gautus iš Kataro ir Maroko, kaltinami korupcija. 44 metų buvusi žinių vedėja jau daugiau kaip mėnesį laikoma Belgijos areštinėje, nors ir pasisiūlė nešioti elektroninę sekimo apyrankę, jei bus laikinai paleista į laisvę iki teismo. Tačiau paskutiniojo teismo posėdžio metu Briuselio teisėjai paliko ją sulaikytą, nes prokurorai perspėjo, kad ji gali bandyti pabėgti, sunaikinti įrodymus arba susimokyti su kitais įtariamaisiais. E. Kaili suėmimo metu buvo EP vicepirmininkė, kaltinama gavusi dideles grynųjų pinigų sumas iš užsienio valstybių, norėjusių daryti įtaką EP pozicijoms ir gauti sau palankių sprendimų.

Kasparas Karampetianas ir Eva Kaili. Caliber.az foto montažas

Kad Europa demaskuoja savus kyšininkus, – puiku. Tačiau E. Kaili tema tarsi byloja, jog Europa mažai kuo skiriasi nuo tų šalių, kurias pastaruosius keletą dešimtmečių įkyriai kaltino korupcija. Pasipūtusi, išdidi Europa nurodinėjo kitoms šalims, kokius įstatymus šios privalo priimti, kokius saugiklius naudoti, kokias bausmes skirstyti. Dabar akivaizdu, jog pirmiausia derėtų apsišluoti savo kieme, ir tik po to – ieškoti svetimų nuodėmių. Lietuviai turi puikią patarlę: „Juokiasi puodas, kad katilas juodas“.

Tačiau net E. Kaili byloje europiečiai elgiasi ne iki galo nuosekliai. Kodėl nagrinėjami vien E. Kaili ryšiai su Kataru ir Maroku. Kodėl nuošalėje lieka armėniškoji linija? Juk ši moteris, dirbdama EP, pasižymėjo ir tuo, jog labai „myli Armėniją ir nekenčia Azerbaidžano“. Ji – viena iš tų 33-jų EP narių, kurie priklausė Draugystės su Armėnija grupei. Toji grupė pastaruosius kelerius metus vieną po kito kepė proarmėniškas ir antiazerbaidžanietiškas rezoliucijas, pareiškimus. Pavyzdžiui, 2020-ųjų rudenį, kai Azerbaidžanas nusprendė jėga susigrąžinti jam priklausantį Karabachą, E.Kaili savo socialinių tinklų paskyras  pavertė „fronto linija“, kur buvo žeriami nepagrįstai, nesąžiningai Azerbaidžaną kaltinantys pareiškimai, siunčiami įvykius iškreipiantys laiškai Europos Sąjungos vadovybei (Tarptautinė bendruomenė Karabachą laiko neatsiejama Azerbaidžano dalimi, tad, vadovaujantis ir sveika logika, ir tarptautine teise, azerbaidžaniečiai turi teisę susigrąžinti savo teritorijas; lygiai taip pat, kaip ir Ukraina, laisvindama savas žemes karinėmis, diversinėmis, politinėmis priemonėmis).

Įsidėmėtina ir tai, kad EP Draugystės su Armėnija grupė, kuriai priklausė E.Kaili, bičiuliavosi (bent iki paskutiniųjų įvykių) su Europos armėnų ir organizacijomis. Vienai iš armėniškųjų organizacijų vadovauja labai turtingas Kasparas Karampetianas.

Nejaugi Belgijos teisėsaugai neįdomu, kas tas paslaptingasis Kasparas Karampetianas? Beje, apie jį nerasite daug faktų. Žinoma tik tiek, kad vaikystė prabėgo Beirute, kur siautėjo teroristinių armėnų organizacijos ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun. Šiandien jis turi Graikijos pilietybę. Dažnai vieši Briuselyje. Belgijoje įsteigęs prabangių juvelyrinių parduotuvių, kurios prekiauja ne tik aukso, sidabro dirbiniais, bet ir deimantais. Dar žinoma, kad 2017-ųjų kovo mėnesį viename iš Strasbūro restoranų jis buvo pakvietęs papietauti keliolika EP narių. Keletas iš pietavusiųjų netrukus išsiruošė į Karabachą (aplenkdami Azerbaidžaną), kad „patys neva savo akimis pamatytų, kaip kenčia armėnai, baimindamiesi žiauraus Azerbaidžano atakų“.

Beje, pono K.Karampetiano šiandien ieško Azerbaidžano teisėsauga.  Paieška paskelbta 2018-aisiais. K.Karampetianas kaltinamas, kad 2014- 2018 metais neteisėtai siuntė Europos politikus į Karabachą (vadovaujantis tarptautine teise, visi, kurie nori įžengti į Karabachą, privalo gauti Azerbaidžano leidimą – azerbaidžanietiškąją vizą). Šį įstatymą K.Karampetianas ignoravo (į Karabachą siųsdavo Europos politikus iš Armėnijos pusės).

Tad, jei norime E.Kaili istoriją išnarplioti iki paskutiniojo siūlelio, turėtume atidžiai peržiūrėti ir jos entuziazmą ginant tarptautinėje arenoje nesąžiningai besielgiančią Armėniją. Kaip bežiūrėsi, Armėnija – agresorė. Visos draugystės su armėnų separatistais ir juos palaikančiomis įtartinomis europietiškomis organizacijomis Europos Parlamente turėtų būti smerkiamos.

Tačiau šią temą šiandien atidžiai nagrinėja, regis, tik Azerbaidžano spauda.

Švediška kvailystė

Kurdų karinė grupuotė

Kita europietiška nesąmonė, kurią užfiksavau, – Švedijoje. Prie Ankaros ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas – musulmonams šventa knyga. Keista, kad išsilavinusi Švedija nemato nieko blogo, kai viešai deginamos knygos. Juolab keista, jog išsilavinusi Švedija nesutrukdė prieš islamą nusiteikusiam politikui Rasmusui Paludanui viešai deginti Korano teisindamasi neva „plačia savo šalies žodžio laisvės samprata“. Tiesa, Švedijos politikai smerkė Koraną išniekinusį kraštutinių dešiniųjų pažiūrų aktyvistą. Tačiau tvirtino, jog būtent tokia „žodžio laisvės samprata“. O man atrodo, kad šiuo konkrečiu atveju teisesnis Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, įsitikinęs, jog Korano deginimas yra „neapykantos nusikaltimas“, jog „niekas neturi teisės tyčiotis iš šventųjų“.

Nesuprantu švedų net tada, kai jie leido Švedijoje gyvenantiems kurdams prie Stokholmo rotušės žemyn galva pakabinti R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę. Jei Turkijos prezidento iškamšą Švedijoje būtų išniekinę švedai, – būtų viena byla. Dabar gi įsidėmėkime: Turkijos prezidentą įžeidinėja ne švedai, o į Švediją atvykę kurdai. Įžeidinėja būtent tuo metu, kai Stokholmui verkiant reikia Turkijos pritarimo stojimui į NATO.

Kaip į tokius antiturkiškus, antimusulmoniškus išpuolius reaguoja oficialioji Ankara? Akivaizdu, jog turkai įsižeidę. Suprantama, jog Turkijoje reziduojantys švedų diplomatai buvo iškviesti pasiaiškinti dėl antiturkiškų išpuolių. Nenuostabu ir tai, kad Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas pareiškė: „Tegul Švedija nesitiki mūsų paramos siekdama įstoti į NATO“.

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Tad kaip dabar bus, jei Turkija tikrai mirtinai supyko ir niekad niekaip nepritars Švedijos narystei NATO aljanse? Beje, nepritardama Turkija teisi: jei sėdime vienoje valtyje, privalome tarpusavy derinti savus interesus. Jei Švedijai nusispjauti į turkiškas problemas, turkai turi teisę nusispjauti į švediškas problemas. Turkai turi teisę pareikšti: „dabar švedus nuo galimos Rusijos agresijos tegul gina kurdai“.   

Visiems aišku, jog kurdai niekad negins Švedijos. Švedijos saugumas jiems tiek ir terūpi. Bet gal tai ir yra didžioji Kremliaus afera: kurdų pagalba Švediją sukiršinti su Turkija? 

Labai paprasta, genealu, jei naivieji švedai Rusijos žvalgybinėje operacijoje temato „žodžio laisvę“…

2023.01.24; 09:00

Koranas. Slaptai.lt nuotr.

Ankara, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Po protesto prie Ankaros ambasados Stokholme, kai buvo sudegintas koranas, pirmadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas perspėjo Švediją, kad siekdama įstoti į NATO ji nesitikėtų Turkijos paramos.
 
„Tegul Švedija nesitiki mūsų paramos siekdama įstoti į NATO“, – sakė R. T. Erdoganas, pirmą kartą oficialiai reaguodamas į šeštadienio incidentą per protestą, kuriam Švedijos policija pritarė nepaisydama Turkijos prieštaravimų, jį surengė prieš islamą nusistatęs politikas.
 
Pikti  R. T. Erdogano komentarai dar labiau atitolina Švedijos ir Suomijos galimybes prisijungti prie Vakarų gynybos Aljanso prieš gegužę vyksiančius Turkijos prezidento ir parlamento rinkimus.
 
Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, neratifikavusios istorinio Šiaurės šalių sprendimo atsisakyti tradicinės karinio neprisijungimo politikos reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą.
Po korano deginimo R. T. Erdoganas perspėjo Švediją dėl narystės NATO. EPA-ELTA nuotr.
 
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas žada, kad kitą mėnesį šalies parlamentas pritars dviejų valstybių paraiškoms. Tačiau R. T. Erdoganas stabdo procesą prieš artėjančius rinkimus, per kuriuos mėgins sustiprinti savo nacionalistinių rinkėjų bazę.
 
„Akivaizdu, kad tie, kurie atliko tokį gėdingą veiksmą prie mūsų šalies ambasados, nebegali tikėtis mūsų geranoriškumo dėl jų prašymo įstoti į NATO“, – sakė R. T. Erdoganas.
 
Švedijos lyderiai griežtai pasmerkė kraštutinių dešiniųjų politiko Rasmuso Paludano veiksmus, bet gynė plačią savo šalies žodžio laisvės sampratą.
 
R. T. Erdoganas jau iškėlė daugybę griežtų sąlygų, įskaitant reikalavimą Švedijai išduoti dešimtis įtariamųjų, daugiausia kurdų, Ankaros kaltinamų „terorizmu“ arba dalyvavimu nepavykusiame 2016 m. perversme.
 
Po daugybės Švedijos aukščiausių ministrų kelionių į Ankarą atrodė, kad Švedijai pavyks palenkti Turkiją. Be to, Stokholmas patvirtino Konstitucijos pataisą, leisiančią priimti griežtesnius kovos su terorizmu įstatymus, kurių reikalauja Ankara.
 
Vengrijos vėliava. EPA – ELTA foto

Tačiau viskas pakrypo į bloga, kai anksčiau šį mėnesį nedidelė kurdų grupė prie Stokholmo rotušės pakabino R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę. Turkija iškvietė Švedijos ambasadorių ir atšaukė kvietimą parlamento pirmininkui apsilankyti Ankaroje. Švedijos policijos sprendimas leisti R. Paludanui surengti protestą sulaukė panašaus atsako. Turkija dar kartą iškvietė Stokholmo ambasadorių ir atšaukė suplanuotą Švedijos gynybos ministro vizitą.
 
R. T. Erdoganas sakė, kad musulmonų šventosios knygos sudeginimas yra neapykantos nusikaltimas, nepateisinamas jokia žodžio laisve. „Niekas neturi teisės įžeidinėti šventųjų“, – sakė jis per nacionalinę televiziją.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.01.24; 05:44

Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.

Stokholmas, sausio 21 d. (dpa-ELTA). Mieste greta Švedijos sostinės Stokholmo penktadienį nušautas žmogus, manoma, kad žmogžudystė susijusi su gaujų karais, informuoja dpa.
 
Penktadienio naktį Stokholmo apylinkėse buvo šaudoma kelis kartus, o sostinėje pranešta apie sprogimą. Policija įtariamųjų kol kas nenustatė.
 
Šalies premjeras Ulfas Kristerssonas visuomeniniam transliuotojui SVT sakė, kad gaujų nusikalstamumas auga, o nusikaltėliai itin linkę smurtauti ir kelia grėsmę kitų žmonių saugumui ir laisvei siekdami keršto arba statuso.
 
Policijos pareigūnai nušautą vyrą penktadienio naktį rado Solnoje, mieste į šiaurės vakarus nuo Stokholmo. Taip pat šaudyta Fruengene ir Tumboje, į pietvakarius nuo sostinės, o apie sprogimą pranešta Stokholmo pietuose.
 
Švedijos policija. EPA – ELTA nuotr.

Policija mano, kad išpuoliai susiję nes iki šiol niekada nebuvo penkių tokių rimtų nusikaltimų per 10 valandų.
 
Be to, penktadienio naktį per automobilio gaudynes Stokholme nukentėjo du paaugliai. Policijos pareigūnai jų automobilyje rado ginklų. Trys žmonės buvo sulaikyti.
 
Švedija su augančiu gaujų nusikalstamumu susiduria jau keletą metų. Vien 2022 m. šalyje užregistruoti 388 incidentai susiję su šaunamaisiais ginklais, o jų metu žuvo 61 žmogus. Vis dažniau nepilnamečiai tampa šių nusikaltimų aukomis ir vykdytojais.
 
Karolis Broga (DPA)
 
2023.01.22; 00:30

Turkish vėliava

Ankara, sausio 21 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Turkija atšaukė Švedijos gynybos ministro vizitą dėl Stokholme planuojamo protesto prieš Turkiją, praneša AFP.
 
„Švedijos gynybos ministro Palo Jonsono sausio 27 d. vizitas į Turkiją prarado savo svarbą ir prasmę, todėl mes jį atšaukiame“, – pareiškė Turkijos gynybos ministras Hulusis Akaras.
 
Švedijos ministras turėjo lankytis Ankaroje, kad įtikintų Turkiją pritarti jo šalies narystei NATO.
 
Tačiau Ankarą supykdė tai, kad šeštadienį Stokholme leista protestuoti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų danų ir švedų politikui Rasmusui Paludanui. Protesto metu jis žadėjo sudeginti Koraną, o pernai po jo pasisakymų Švedijoje kilo riaušės.
 
Penktadienį į Turkijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Švedijos ambasadorius ir Ankara griežtai pasmerkė Stokholme planuojamą protestą kaip „provokaciją ir neapykantos nusikaltimą”.
 
Tai antras kartas per daugiau nei savaitę, kai Švedijos ambasadorius iškviečiamas į Užsienio reikalų ministeriją. Praeitą savaitę Ankara išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad kurdų grupė Stokholme iškėlė Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą vaizduojančią iškamšą, kuri buvo pririšta už kojų ir pakabinta žemyn galva.
 
Švedijai ir Suomijai reikia Turkijos pritarimo, kad galėtų įstoti į NATO. Abi šalys nusprendė siekti narystės šioje organizacijoje po to, kai 2022 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo didelio masto karą.
 
Ankara teigia, kad progresas NATO narystės ratifikavimo klausimu priklauso nuo to, ar Švedija išduos terorizmu kaltinamu asmenis, kuriuos Turkija įtaria prisidėjus prie 2016 m. nepavykusio perversmo prieš R. T. Erdoganą.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2023.01.22; 05:30

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Stokholmas, sausio 16 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano iškamšos pakabinimas už kojų ant virvės Stokholme nesudaro pagrindo kelti baudžiamąją bylą, pirmadienį pareiškė prokurorai.
 
„Priimtas sprendimas nepradėti pirminio tyrimo“, – AFP sakė Švedijos prokuratūros atstovė spaudai, nepateikdama daugiau informacijos.
 
Prokuroras Lucas Erikssonas laikraščiui „Aftonbladet“ sakė, kad gavo skundą dėl „diskreditacijos“, susijusios su iškamša. „Tačiau man nepasirodė, kad tai gali būti laikoma diskreditacija“, – laikraščiui sakė jis.
 
Incidentas dar padidino įtampą tarp Švedijos ir Turkijos, kuri šiuo metu delsia ratifikuoti Švedijos stojimo į NATO sutartį.
Kurdų karinė grupuotė
 
Praėjusią savaitę Turkija iškvietė Švedijos ambasadorių Ankaroje po to, kai Švedijos kurdų Rojavos komitetas palygino R. T. Erdoganą su Italijos diktatoriumi Benitu Mussoliniu.
 
„Istorija rodo, kaip baigia diktatoriai“, – parašė grupė tviteryje šalia vaizdo įrašo, kuriame rodomos 1945 metais įvykdytos B. Mussolinio egzekucijos nuotraukos, o paskui netoli Stokholmo rotušės ant virvės pakabintas į R. T. Erdoganą panašus manekenas.
 
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ir užsienio reikalų ministras Tobiasas Billstromas pasmerkė šią akciją ir teigė, kad tai buvo bandymas „sabotuoti“ Švedijos siekį tapti NATO nare.
 
Švedija ir Suomija praėjusiais metais atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos, kai, reaguodamos į Rusijos pradėtą karą, pateikė prašymus prisijungti prie Vakarų gynybos aljanso. O Turkija ir Vengrija liko vienintelės NATO narės, kurių parlamentai dar neratifikavo šių paraiškų.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.01.17; 09:00

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Ankara, sausio 14 d. (AFP-ELTA). Turkija šeštadienį pareiškė, kad šiuo metu esą dar negali ratifikuoti Švedijos stojimo į NATO protokolų.
 
„Šiuo metu dar negalime pateikti parlamentui (ratifikavimo) įstatymo“, – žurnalistams teigė šios šalies prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas.
 
Švedija ir jos kaimynė Suomija praėjusiais metais atsisakė savo ilgus metus puoselėtos nesijungimo prie karinių blokų politikos ir pasiprašė į NATO. Abi šalys tokį sprendimą motyvavo Rusijos visapusiška invazija į Ukrainą. Iš visų Aljanso valstybių narių Švedijos ir Suomijos paraiškų iki šiol dar neratifikavo tik Turkija ir Vengrija.
 
Ankara savo delsimą argumentuoja tuo, kad Švedija esą dar neįvykdė visų įsipareigojimų, duotų pernai birželį vykusiame NATO viršūnių susitikime. R. T. Erdoganas pažadėjo nebeblokuoti Švedijos ir Suomijos stojimo į Aljansą, jei šios šalys sutiks pažaboti kurdų grupes, kurias Ankara laiko „teroristinėmis“.
 
Nuo to laiko Švedija pritarė konstitucijos pataisoms, pagal kurias šalyje bus lengviau priimti griežtesnius prieš terorizmą nukreiptus įstatymus.
 
Tačiau I. Kalinas aiškino, kad Švedijos parlamentas dar bent iki ateinančio birželio negalės priimti tokių teisės aktų, tad Ankara lauks, kol šie įstatymai įsigalios.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.01.15; 00:30

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Stokholmas, sausio 8 d. (AFP-ELTA). Turkija, eilę mėnesių blokuojanti Švedijos ir Suomijos paraiškas dėl narystės NATO, pateikė keletą reikalavimų, kurių Švedija negali įvykdyti, sekmadienį pareiškė Švedijos ministras pirmininkas.
 
„Turkija patvirtino, kad mes padarėme tai, ką žadėjome, tačiau ji taip pat reikalauja tokių dalykų, kurių mes negalime, nenorime jai suteikti“, – sakė Ulfas Kristerssonas per saugumo konferenciją, kurioje dalyvavo ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
 
„Mes esame tikri, kad Turkija priims sprendimą, tik nežinome kada“, – sakė jis, pridurdamas, kad tai priklausys nuo Turkijos vidaus politikos, taip pat nuo „Švedijos gebėjimo parodyti savo rimtumą“.
 
Švedija ir Suomija, reaguodamos į vasario mėnesį Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, nutraukė dešimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką ir pateikė prašymus įstoti į JAV vadovaujamą gynybos aljansą.
 
Tačiau Turkija atsisakė pritarti jų paraiškoms, kol abi šalys neprisijungs prie Turkijos kovos su už įstatymo ribų paskelbtais kurdų kovotojais. Dauguma Turkijos reikalavimų buvo skirti Švedijai, nes šios ryšiai su kurdų diaspora yra tvirtesni.
 
Suomijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jo šalis įstos į NATO tuo pačiu metu kaip ir jos kaimynė.
 
„Suomija taip labai neskuba stoti į NATO, kad negalėtų palaukti, kol Švedija gaus žalią šviesą“, – sekmadienį vykusioje konferencijoje žurnalistams sakė Pekka Haavisto.
 
Gruodžio pabaigoje Turkija pagyrė Švediją už tai, kad ši reaguoja į jos saugumo problemas, tačiau pabrėžė, kad reikia dar daugiau padaryti, kad Ankara visiškai paremtų įstrigusį Stokholmo prašymą įstoti į NATO.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.01.09; 05:02

Mevlüt ÇAVUŞOĞLU – Turkijos užsienio reikalų ministras

Ankara, gruodžio 22 d. (dpa-ELTA). Turkija teigia, kad derybos dėl Švedijos paraiškos įstoti į NATO dar toli gražu nebaigtos ir kad reikia imtis tolesnių veiksmų solidarizuojantis su Ankara dėl kovos su terorizmu.
 
Švedija padarė pažangą vykdydama Turkijos reikalavimus, grindžiamus vasarą pasirašytu memorandumu, sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavusoglu ketvirtadienį Ankaroje surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su kolega iš Švedijos Tobiasu Billströmu.
 
Tačiau jis pridūrė: „Nepasiekėme net pusiaukelės, esame dar tik pradinėje stadijoje“.
 
Švedija ir kaimyninė Suomija gegužės mėnesį pateikė prašymą dėl narystės NATO, susirūpinusios savo saugumu po Rusijos invazijos į Ukrainą. Tačiau Turkija iki šiol blokuoja jų stojimą, motyvuodama tariama parama grupuotėms, kurias Ankara vadina teroristinėmis.
 
Birželio susitarime abi Šiaurės šalys, be kita ko, įsipareigojo sustiprinti kovą su terorizmu ir atnaujinti gynybos įrangos pardavimą Ankarai.
 
„Švedija laikosi savo pažadų. Į susitarimą žiūrime rimtai“, – sakė T. Billströmas, turėdama omenyje neseniai padarytus įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama sustiprinti kovą su terorizmu.
 
Atskirai Ankara reikalauja išduoti dešimtis įtariamųjų terorizmu, įskaitant Švedijoje gyvenantį turkų žurnalistą Bülentą Kenesą. Švedijos Aukščiausiasis Teismas pirmadienį užblokavo B. Keneso išsiuntimą.
 
Teismo sprendimas „rimtai užnuodijo… nuoširdžias“ derybas su Švedija, pridūrė M. Çavusoglu, tačiau nedetalizavo.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.12.23; 00:05

Dainius Kreivys. Reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.

Gruodžio 1-osios išvakarėse energetikos viceministrė Inga Žilienė patikino, kad derybos su pagrindine elektros eksportuotoja į Lietuvą – Švedija – vis dar tęsiasi. Visgi, Europos Komisija buvo numačiusi, kad šalys, priklausančios nuo elektros importo, privalo pasirašyti dvišales sutartis iki gruodžio 1 d.
 
Nors kitą savaitę numatomas D. Kreivio ir Švedijos kolegos susitikimas, ar bus paskelbta apie konkrečią valstybių sutartį – neaišku.
 
Kodėl vis dar nepavyko pasiekti susitarimo, viceministrė neatsakė. Nė žodžio apie tai nebuvo girdėti ir iš paties energetikos ministro D. Kreivio, stebisi Seimo opozicija. Politikai atkreipia dėmesį, jog ši situacija išryškina Energetikos ministerijos ir jos vadovo darbo spragas. Visgi, nepaisant kritusių elektros energijos kainų, parlamentarai ragina ministrą nedelsti ir užbaigti derybas su Švedija iki Kalėdų.
 
A. Butkevičius: ministrui procesų valdymas yra nesuvokiamas ir nesuprantamas
 
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius tikino, kad informacija apie užsitęsusias derybas su švedais jį nustebino – be to, politikui buvo keista tai sužinoti ne iš ministro, bet iš žurnalistų.
 
Elektros tinklai. Slaptai.lt nuotr.

„Aš tikėjausi, kad tos derybos vyksta sėkmingai. Jeigu ministerija neinformuoja nei Seimo, nei perkelia diskusijos į aukštesnį lygį, tai mes visada suprantame, kad tos derybos vyksta pagal numatytą terminą. Bet paaiškėjo, kad tos derybos iki gruodžio 1 d. sėkmingai nepasibaigė“, – Eltai komentavo demokratas.
 
Užsitęsusios derybos ir tyla iš ministro lūpų rodo, jog D. Kreivys nesugeba valdyti procesų, tvirtina A. Butkevičius.
 
„Ministras apie tai politikų nėra informavęs. Be to, aš energetikos ministrui praktiškai daugiau klausimų neužduodu, dažniau skambinu kai kuriems ministerijos žmonėms, kuriais pasitikiu – dėl apskritai dėl tam tikrų strateginių energetinių projektų įgyvendinimo ateityje. Nes jo, ko paklausi – jis amžinai įsižeidžia“, – nurodė Seimo opozicijos atstovas.
 
„Matau, kad procesų valdymas šitam ministrui yra nesuvokiamas ir nesuprantamas“, – pridūrė jis.
 
Jis pastebėjo, kad didesnį dėmesį ministro darbui šiuo klausimu turėtų skirti ir parlamentinę kontrolę vykdantys komitetai – ypatingai Seimo Ekonomikos komitetas, kuruojantis energetikos sektorių.
 
„Ekonomikos komiteto pirmininko vietoje kiekvienam posėdyje pirmas klausimas – jo (ministro – ELTA) atsiskaitymas, kaip vyksta derybos, kaip jos sekasi. (…) Toks atsipalaidavimas ar nenoras, dėl to, kad tai mūsų ministras… Negalima taip elgtis iš politikų pusės“, – piktinosi parlamentaras.
 
Ekspremjero manymu, derybų su Švedija eigoje matant, kad ne viskas vyksta taip, kaip Vilnius norėtų ar tikėtųsi, energetikos ministrui reikėjo apsvarstyti galimybę į pokalbius įtraukti ir ES lyderius ar atstovus. Pasak A. Butkevičiaus, Lietuva turi gerųjų patirčių, kai į dvišales derybas įsijungus Briuseliui buvo pasiekiamas abejoms pusėms tinkamiausias kompromisas.
 
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Ministras turėjo šitą klausimą iškelti ir Europos reikalų komitete, informuoti, pirmiausiai, premjerę, bet jeigu reikia – ir Seimo pirmininkę, ir perkelti derybas į Briuselį. Ir tą padarius, organizuoti trišales derybas. Briuselyje įsijungtų atsakingas už energetiką Europos Komisijos atstovas ir, manau, tada būtų visai kitame lygyje vykusios derybos ir tas susitarimas gal būtų ir įvykęs“, – aiškino politikas.
 
Nepaisant to, kad rinkoje šiuo metu elektros energijos kaina yra gerokai žemesnė, A. Butkevičius pabrėžė – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skaičiavimais, kitais metais elektros kaina sieks daugiau kaip 56 ct/kWh, todėl negalima delsti ir vėlinti susitarimų dėl viršpelnių terminus.
 
„Mes parodome, kad sprendžiame problemas, kai yra tam tikros pasekmės. Šiandien nukrito kainos, reiškiasi, gal nebereikia daryt? Mes turime aiškiai įvardinti problemas, priežastis ir užkirsti kelią ateityje, kad neatsitiktų tam tikras kainų padidėjimas“, – svarstė jis.
Todėl, tęsė jis, D. Kreiviui reikėtų iki Kalėdų finalizuoti derybas su Švedija dėl viršplaninių šios šalies elektros gamintojų pajamų dalinimosi su Lietuva.
 
„Liaudyje sako – iki Kalėdų reikia užbaigti visus darbus“, – nurodė ekspremjeras.
 
V. Gapšys: buvo naivu tikėtis, kad gruodžio 1-ąją turėsime sutarimą, reikia tikėtis švedų geros valios gesto
 
Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys antrina A. Butkevičiui – anot parlamentaro, politikai ne kartą bandė klausti ir domėtis, kaip sekasi derėtis su švedais. Visgi, pastebėjo jis, dar tik prasidedant pokalbiams su užsienio partneriais buvo akivaizdu, kad tikėtis Lietuvai palankaus rezultato nereikėtų.
 
„Mes tada sakėme – tokia formuluotė, kokia yra įdedama į dokumento tekstą, ji per silpna. Ji neduos to rezultato. Šiandien mes tą ir matome. Ministerija turi prisiimti atsakomybę už tai, ką turi. Jie tikėjosi gera valia sutarti, vadovaujantis bendraeuropiniais interesais – galbūt ir pavyks, bet tai užtruks ilgiau“, – Eltai teigė politikas bei akcentavo, kad dabar Lietuvai belieka „tikėtis geros valios gesto iš švedų, kad jie norės su mumis susitarti ir uždaryti tą klausimą“.
 
Jis tvirtino Europos reikalų komiteto posėdyje klausęs ministro, kaip palaikomi Lietuvos ir Švedijos ryšiai, ar jaučiamos kokios nors indikacijos, kokios pozicijos švedai galėtų laikytis. Tačiau, tęsė V. Gapšys, parlamentarai buvo informuoti tik apie oficialius ambasadorių susitikimus, o ministerijos atstovai negalėjo detalizuoti, kokių sutarties sąlygų partneriai reikalauja.
 
„Oficialiai būdavo pasakoma, kad su ambasadoriumi kažkas kažkur kalbėjosi – tokio lygio susitikimai, kai bandoma apsičiupinėti, bet, natūralu, kad to lygio susitikimuose rezultato nepasieksi, gali tik nusibrėžti tam tikras gaires. Neformaliai tie patys aukštesnio lygio Lietuvos pareigūnai nebedėjo jokių didelių vilčių, nes matė, kad pas švedus ir skaičiavimo metodikos gali būti įvairios“, – konstatavo V. Gapšys.
 
Elektros tinklai temstant. Vytauto Visocko nuotr.

„Kai žinojai, kuo tai gresia, buvo labai aišku, kad gruodžio 1 d. tikėtis, kad mes turėsime kažkokį susitarimą – yra tiesiog naivu“, – teigė jis.
 
Reaguodamas į pokyčius elektros energijos kainų rinkoje, V. Gapšys teigė, jog galime laukti kiek tik norime ir neieškoti sutarimo su švedais. Tačiau, pažymėjo jis, tokiu atveju teks atsisakyti minčių, jog dalį susigrąžintų viršpelnių valstybė galės panaudoti kitų metų gyventojų elektros kainų kompensacijoms.
 
„Mes galime nukelti (terminą – ELTA), kiek norime – tai vadinasi, vartotojams kompensuosime iš savo turimų kitų pinigų, surenkamų iš mokesčių, iš kitų lėšų. (…) Laukti galime kiek norime, bet mums tai kainuoja, kiekviena laukimo diena mums reiškia pinigus“, – akcentavo jis.
 
Paklaustas, ko opozicija imtųsi, jeigu D. Kreiviui nepavyktų sėkmingai užbaigti derybų su švedų partneriais, V. Gapšys svarstė, kad tokiu atveju įsikišti turėtų šalies vadovas. Politikas priminė, jog dar šioje rudens Seimo sesijoje parlamento mažuma rengė interpeliaciją energetikos ministrui, todėl imtis to paties nei būtų galima, nei būtų prasmės.
 
„Jis šią sesiją jau ir taip yra saugus, todėl viskas yra prezidento rankose – pasakyti kas, kur ir kaip turi susidėlioti“, – svarstė jis.
 
„Prezidentas energetikos ministrui ne kartą yra formulavęs užduotis ir sakęs, kad čia jo atsakomybės klausimas. Kadangi prezidentas tame procese taip pat dalyvauja – kai kur tiesiogiai, dalyvaudamas Europos Vadovų Tarybose, kai kur politiškai veikdamas viduje – jis turėtų užkelti tą kartelę“, – aiškino „darbietis“.
 
ELTA primena, kad dar spalį už energetiką atsakingi ES ministrai patvirtino Europos Komisijos (EK) pasiūlytą aukštų energijos kainų suvaldymo priemonę – apmokestinti viršplanines ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių pajamas ir surinktomis lėšomis sumažinti elektros kainas. Ši išlyga aktuali tik dviem ES valstybėms – Lietuvai ir Liuksemburgui.
 
EK taip pat įpareigojo nuo elektros importo priklausančias valstybes ir jos importuotojas pasirašyti dvišales sutartis dėl šių pelnų dalijimosi. Tą Komisija numatė atlikti iki ketvirtadienio, t. y., gruodžio 1 d.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog reikalaus energetikos ministro Dainiaus Kreivio iš šių derybų „atnešti tam tikrus rezultatus“.
 
„Dėl viršpelnių derybos vyksta. Mes reikalausime ir kitų dalykų iš energetikos ministro, tiek dėl derybų Europos Sąjungos formatu. Šiuo metu intensyviai tebediskutuojama dėl kainų kepurės (dujų kainų lubų – ELTA) ir vis dar egzistuoja tam tikri nesutarimai, numatyti du papildomi posėdžiai energetikos ministrų gruodžio mėnesį, EVT gruodžio viduryje rinksis“, – trečiadienį žurnalistams teigė G. Nausėda.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.12.05; 00:30

Ankara, gruodžio 3 d. (AFP-ELTA). Švedija išdavė Turkijai nuteistą uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) narį. Ankara spaudžia Stokholmą imtis tolesnių žingsnių mainais už jos narystę NATO, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
 
Mahmutas Tatas, Turkijoje nuteistas kalėti šešerius metus ir 10 mėnesių už narystę PKK, 2015 m. pabėgo į Švediją, tačiau jo prieglobsčio prašymas buvo atmestas.
 
Sulaikytas Švedijos policijos, M. Tatas atvyko į Stambulą penktadienio vakarą, pranešė naujienų agentūra „Anadolu“. Jį netrukus po atvykimo į Stambulo oro uostą perėmė Turkijos policija ir šeštadienį perdavė teismui, pranešė privatus NTV transliuotojas.
 
Turkija kaltina Suomiją ir ypač Švediją suteikiant saugų prieglobstį uždraustoms kurdų grupuotėms, kurias laiko „teroristinėmis“, ir kol kas neratifikuoja šių šalių paraiškų tapti NATO narėmis, nepaisant birželį Madride pasiekto susitarimo.
 
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Suomija ir Švedija atsisakė karinio neprisijungimo politikos, kurios laikėsi dešimtmečius, ir gegužę pateikė prašymus įstoti į NATO. Sprendimui priimti reikalingas visų JAV vadovaujamo gynybos Aljanso narių pritarimas, tačiau Turkija ir Vengrija dar neratifikavo narystės.
 
Užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu per šią savaitę Bukarešte vykusį NATO susitikimą surengė trišales derybas su Švedijos ir Suomijos kolegomis. „ (Švedijos) pareiškimai geri, nusiteikimas geras, bet turime pamatyti konkrečius žingsnius“, – sakė M. Cavusoglu. Ankara tikisi, kad Stokholmas imsis veiksmų ir išduos nusikaltėlius bei įšaldys teroristų turtą.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.12.04; 07:48

Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Košicė, lapkričio 24 d. (dpa-ELTA). Vengrija, pasak ministro pirmininko Viktoro Orbano, ratifikuos Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO. Jo vyriausybė tai jau nusprendė, sakė jis ketvirtadienį po susitikimo su Slovakijos, Lenkijos ir Čekijos premjerais. „Mes jau ir informavome Švediją bei Suomiją“, – pridūrė V. Orbanas, kurį cituoja Slovakijos naujienų agentūra TASR.
 
Iš tikrųjų V. Orbano vyriausybė jau prieš kelias savaites pateikė parlamentui ratifikavimo įstatymą. Tačiau premjero partijos kontroliuojamas parlamentas šio klausimo vis dar neįtraukė į darbotvarkę. NATO plėtros dar nėra ratifikavusi ir Turkija.
 
Pasak Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio, V. Orbanas susitikime pažadėjo kolegoms, kad ratifikavimas įvyks pirmajame kitų metų parlamento posėdyje. Vadinasi – po kiek daugiau nei mėnesio, sakė M. Morawieckis žiniasklaidai.
 
Keturių Višegrado grupės (V4) šalių premjerai susitiko Košicėje Slovakijoje. Pagrindinė pokalbių tema buvo karas Ukrainoje ir jo padariniai.
 
Išskyrus Čekiją, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, V4 grupės šalys ribojasi su Rusijos užpulta Ukraina. Priešingai nei Vengrija, trys V4 slavų valstybės yra tarp ryžtingiausių politinių ir karinių Ukrainos rėmėjų.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.11.25; 06:22

Švedijos ginkluotųjų pajėgų emblema

Stokholmas, rugsėjo 27 d. (dpa-ELTA). Matavimo stotys Švedijoje ir Danijoje prieš dujų nuotėkius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiuose Baltijos jūroje užfiksavo smarkius sprogimus po vandeniu. Nėra abejonių, kad tai buvo sprogdinimai ar sprogimai, antradienį Švedijos radijo stočiai SVT sakė seismologas Björnas Lundas iš Švedijos seismologijos tinklo (SNSN).
 
Pirmadienį teritorijoje esą būta dviejų aiškių sprogimų – vienas driokstelėjo naktį 2.03 val., o antras 19.04 val. vakare.
 
Iš viso pastebėti trys nuotėkiai iš „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ vamzdynų. Jie fiksuoti netoli Baltijos jūros Bornholmo salos – iš dalies Danijos, iš dalies Švedijos vandenyse. Priežastis dar nustatinėjama. Neatmetamas sabotažas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)

Helsinkis, rugpjūčio 19 d. (dpa-ELTA). Suomijos, Švedijos ir Turkijos atstovai dar rugpjūtį Suomijoje susitiks pokalbių dėl NATO plėtros į šiaurę. Tai penktadienį spaudos konferencijoje pranešė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavistas. Diskusijos esą bus tęsiamos memorandumo, kurį trys šalys pasirašė prieš pat NATO viršūnių susitikimą Madride, pagrindu.
 
Turkija ilgai blokavo Švedijos ir Suomijos prisijungimą prie NATO ir kėlė virtinę sąlygų. Memorandume Suomija ir Švedija, be kita ko, pažadėjo Turkijai paramą kovoje su grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Taip pat abi šalys įsipareigojo operatyviai reaguoti į Ankaros prašymus išduoti terorizmu įtariamus asmenis.
 
Trijų šalių atstovų susitikimai ateityje pakaitomis vyks Suomijoje, Švedijoje ir Turkijoje, sakė P. Haavistas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.08.20; 06:19

Mevlüt Çavuşoğlu. Turkijos užsienio reikalų ministras. (Мевлют Чавушоглу)

Ankara, rugpjūčio 11 d. (ELTA). Turkija teigia nematanti konkrečių Suomijos ir Švedijos veiksmų, kurių privalu imtis, kad Ankara pritartų šių Skandinavijos šalių stojimui į NATO.
 
Tai ketvirtadienį pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu, praneša laikraštis „Daily Sabah“.
 
Pasak ministro, Švedija ir Suomija kol kas neįvykdė susitarimų dėl „kurdų teroristų“ ekstradicijos į Turkiją.
 
Jis taip pat informavo, kad Stokholmas ir Helsinkis pasiūlė Ankarai rugpjūčio mėnesį surengti susitikimą šiuo klausimu.
 
„Mes tikimės, kad mūsų pirmasis susitikimas įvyks rugpjūčio 26-ąją“, – pareiškė M. Çavuşoğlu.
 
Anksčiau ketvirtadienį pasirodė pranešimų, kad Švedijos vyriausybė nusprendė išduoti Turkijai vyrą, kurio ten ieškoma dėl sukčiavimo. Kaip pažymi „Reuters“, tai pirmas ekstradicijos atvejis nuo to laiko, kai Ankara pareikalavo, kad Stokholmas išduotų jai kai kuriuos žmones mainais už tai, kad Švedijai buvo leista oficialiai pateikti paraišką dėl narystės NATO.
 
Gegužės mėnesį Suomija ir Švedija pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO. Birželį per Aljanso viršūnių susitikimą Madride abiejų šalių priėmimą iki paskutinės minutės blokavo Turkija. Ji tebekelia savo reikalavimus, grasindama, kad dar gali užblokuoti Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO ratifikavimo etape.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.12; 07:36

 Trečiadienį parlamentarai neeilinėje Seimo sesijoje balsuos dėl Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolų ratifikavimo. Tam, kad šios šalys galėtų tapti visavertėmis Aljanso narėmis, pritariamąjį žodį dar turi tarti visų 30 NATO šalių narių parlamentai.
 
Švedijos ir Suomijos narystės NATO dokumentų ratifikavimui jau pritarė Kanada, Danija, Norvegija, Islandija, Estija, Jungtinė Karalystė, Albanija, Lenkija, Vokietija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Bulgarija, Latvija, Slovėnija bei Kroatija.
 
Lietuvos politikai akcentuoja, kad, atsižvelgiant į Švedijos ir Suomijos turimus karinius pajėgumus, aukštus demokratijos standartus ir aukštą sąveikumo su NATO lygį, šalių narystė NATO sustiprins ne tik saugumą regione, bet ir visą Aljansą.
 
Nepaisant prasidėjusio ratifikavimo proceso, esama būgštavimų, kad žalią šviesą šių šalių narystei ne iš karto uždegs Turkijos parlamentas, nors su Ankara buvo sudarytas principinis susitarimas dėl jos anksčiau išsakytų prieštaravimų.
 
2014 metais Suomijai ir Švedijai už indėlį į NATO operacijas ir kitas veiklas buvo suteiktas Sustiprintų galimybių partnerių statusas, kuris leidžia dar labiau gilinti politinį ir praktinį bendradarbiavimą. 2022 m. gegužės 18 d. Suomija ir Švedija, atsižvelgdamos į saugumo situacijos pokyčius po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, pateikė oficialias paraiškas prisijungti prie NATO.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.07.20; 00:30

R. T. Erdoganas oficialiai paskelbė sieksiantis dar vienos kadencijos prezidento poste. EPA-ELTA nuotr.

Ankara, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį atnaujino savo grasinimus „įšaldyti“ Švedijos ir Suomijos narystės NATO paraiškas, jei karinis aljansas neįvykdys Ankaros sąlygų.
 
Birželio pabaigoje Madride vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime R. T. Erdoganas paragino abi šalis „atlikti savo darbą“ kovojant su terorizmu ir apkaltino jas suteikus prieglobstį už įstatymo ribų paskelbtiems kurdų kovotojams.
 
Pirmadienį, trišalio viršūnių susitikimo su Rusija ir Iranu išvakarėse, R. T. Erdoganas žurnalistams sakė: „Noriu dar kartą pakartoti, kad įšaldysime procesą, jei šios šalys nesiims reikiamų veiksmų įvykdyti mūsų sąlygas”.
 
„Ypač atkreipiame dėmesį į tai, kad Švedija šiuo klausimu neturi gero įvaizdžio“, – pridūrė Turkijos vadovas.
 
Šio mėnesio pradžioje NATO pradėjo Švedijos ir Suomijos stojimo procedūras, kai pavyko pasiekti susitarimą su Turkija, kuri skelbė neleisianti Šiaurės šalims įstoti į NATO.
 
Pirmadienio vakarą jis turi sėsti į lėktuvą ir skristi į Teheraną, kur antradienį vyks derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Irano prezidentu Ebrahimu Raissiu, iš kurių jis tikisi gauti leidimą ginkluotai intervencijai Sirijos šiaurės vakaruose.
 
Ankara nuo gegužės pabaigos grasina pradėti operaciją, kurios tikslas – sukurti 30 km „saugumo zoną“ palei savo sieną, kad galėtų susidoroti su kurdų kovotojais, vykdančiais sukilimą prieš Turkijos valstybę. Tiek Teheranas, tiek Maskva jau pareiškė nepritariantys tokiam puolimui.
Rusija, Turkija ir Iranas yra pagrindiniai nuo 2011 metų Siriją niokojančio karo dalyviai: Maskva ir Teheranas remia Bašaro al Assado režimą, o Ankara – sukilėlius.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.07.19; 06:36

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Madridas, birželio 30 d. (ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas ketvirtadienį pareiškė, kad Švedija žadėjo Ankarai išduoti 73 žmones, susijusius su teroristine veikla.
 
„Mes vedame derybas su Švedija dėl 60 teroristų ekstradicijos. Dabar jų skaičius padidintas iki 73. Mes stebėsime, ar jie (Švedija) įvykdys savo pažadą“, – sakė Turkijos valstybės vadovas per spaudos konferenciją, skirtą NATO viršūnių susitikimo Madride rezultatams.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.07.01; 06:00

Turkija. EPA – ELTA nuotr.
NATO būstinė Briuselyje

Briuselis, birželio 20 d. (AFP-ELTA). Suomija ir Švedija pirmadienį Briuselyje aptars su Turkija savo stringančius siekius įstoti į NATO, tačiau viltys, kad jos sugebės išspręsti ginčą iki kitą savaitę vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo, blėsta, teigia ekspertai.
 
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas turi susitikti su trijų šalių atstovais ir mėgins pasiekti pažangos nagrinėjant Šiaurės šalių narystės paraiškas, kurias Ankara blokuoja. „Manau, kad tai įmanoma, bet bus labai sunku“, – naujienų agentūrai AFP sakė Stokholmo universiteto Turkijos studijų instituto direktorius Paulas Levinas. „Tam reikia, kad abi šalys parodytų tikrą norą padaryti kompromisų“, – sakė jis.
 
NATO ir dvi Šiaurės šalys tikėjosi, kad paraiškų teikimo procesas bus greitas. Tačiau paskutinės minutės Ankaros opozicija visus užklupo netikėtai ir tokiu metu, kai NATO siekia sutelkti vieningą frontą prieš Rusiją. Ankara kaltina Suomiją ir Švediją suteikus saugų prieglobstį uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės įtraukė į „teroristinių“ grupuočių sąrašą. Ankara taip pat pareikalavo, kad jos panaikintų ginklų embargą Turkijai.
 
Bet kokiam susitarimui dėl narystės NATO turi pritarti visos 30 Aljanso narių, todėl vis labiau baiminamasi, kad Turkija gali neribotam laikui atidėti Šiaurės šalių siekius. Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin neseniai išreiškė nuogąstavimus, kad jei problemos nebus išspręstos „iki Madrido, yra rizika, jog padėtis bus įšaldyta“.
 
Didžiausias keblumas – kurdai
 
Ankaros pyktis pirmiausia nukreiptas į Švediją. „Švedija laiko PKK teroristine organizacija ir tokia jos pozicija yra nuo 1984 m.“, – sakė P. Levinas ir pridūrė, kad ji „neabejotinai buvo pirmoji, be Turkijos, šalis“, tai padariusi. „Taigi ta prasme Švedija nelabai išsiskiria“ iš kitų Europos šalių. Tačiau Švedija palaiko YPG – JAV remiamą Sirijos kurdų grupuotę – ir jos politinę atšaką Demokratinės sąjungos partiją (PYD). Ankara laiko Vakarų remiamą YPG, kovojusią su „Islamo valstybe“ Sirijoje, PKK Sirijos atšaka.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu. EPA – ELTA nuotr.
 
Siekdama išsklaidyti Ankaros susirūpinimą, Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson pabrėžė, kad pastaraisiais metais Švedija sugriežtino savo kovos su terorizmu įstatymus, nauji griežtesni teisės aktai įsigalios nuo liepos 1 dienos. Švedija taip pat pareiškė, kad jos nepriklausoma ginklų eksporto agentūra pasirengusi peržiūrėti savo politiką, kai šalis taps NATO nare.
 
P. Levinas pažymėjo, kad viena iš sričių, kurioje Švedija išsiskiria Europoje, yra ta, kad ji „paprastai labiau simpatizuoja platesniam kurdų reikalui“. Skandinavijos šalyje gyvena apie 100 tūkst. kurdų, kuriuos P. Levinas apibūdino kaip „įtakingą“ ir „gebančią mobilizuotis“ bendruomenę. „Šia prasme galbūt Turkija yra teisi, atkreipdama dėmesį į Švediją“, – sakė P. Levinas.
 
Pasak Upsalos universiteto politikos mokslų profesorės Li Bennich-Bjorkman, kurdai yra problemos su Ankara esmė. „Yra tikras konfliktas tarp Švedijos požiūrio į kurdų klausimą ir Turkijos reikalavimų Švedijai“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
 
Švedijos rankos surištos
 
Tuo metu Švedijos vyriausybė spaudžiama ir namų fronte, jos rankos surištos nepriklausomos kurdų kilmės įstatymų leidėjos. Amineh Kakabaveh yra buvusi Kairiosios partijos Irano kurdų kilmės narė, nuo 2019 m. nepriklausoma parlamentarė. Lapkritį jos balsas buvo lemiamas atvedant į valdžią socialdemokratus, mainais į glaudesnį bendradarbiavimą su PYD. „Ji yra labai stiprioje pozicijoje, nes socialdemokratams reikia jos balso“, – naujienų agentūrai AFP sakė Amerikos įmonių instituto Šiaurės šalių ekspertė Elisabeth Braw.
 
Turkijos kariai
Turkijos žvalgybos būstinė

Šią savaitę A. Kakabaveh pagrasino balsuoti prieš vyriausybės biudžeto pasiūlymą, jei Švedija sutiks parduoti ginklus Turkijai. Švedijos vyriausybės dvejas derybas su A. Kakabaveh ir Ankara „labai sunku suderinti“, pažymėjo P. Levinas. Jei problema iki tol nebus išspręsta, rugsėjį vyksiantys Švedijos įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai gali užbaigti aklavietę su Ankara. A. Kakabaveh greičiausiai nebus perrinkta į parlamentą, o tai leistų vyriausybei laisviau derėtis su Turkija.
 
„Tikrai atrodo, kad Švedijos vyriausybė bando pasitraukti iš šio susitarimo su A. Kakabaveh, kad galėtų diskutuoti su Turkija“, – sakė P. Levinas. Tuo pat metu pirmalaikiai rinkimai Turkijoje taip pat yra galimybė „pakeisti padėtį ir sudaryti sąlygas rasti kokį nors sprendimą“, pažymėjo jis.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.06.20; 15:41

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Davosas, gegužės 24 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nusiteikęs optimistiškai, kad bus išsklaidyti Turkijos nuogąstavimai dėl Suomijos ir Švedijos priėmimo į Vakarų gynybinį aljansą. Jis esąs tikras, kad bus rastas kelias, kaip išspręsti problemą, sakė NATO vadovas antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose. Suomija ir Švedija prisidės prie kolektyvinės Aljanso gynybos, o tai ypač svarbu Baltijos jūros regionui, pridūrė jis.
 
Kalbėdamas apie Turkiją, J. Stoltenbergas sakė, kad jos padėtis prie sienų su Iraku ir Sirija turi strateginę reikšmę visai NATO. Dabar esą būtina susėsti ir rasti išeitį. „Ir aš esu tikras, kad mes tai padarysime“, – pažymėjo NATO vadovas. Taip pat esą reikia spręsti nuogąstavimų, kuriuos pareiškė Suomija ir Švedija dėl pereinamojo laikotarpio iki narystės.
 
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Suomija ir Švedija praėjusią savaitę pateikė paraiškas tapti NATO narėmis. Tam pasipriešino vienintelė iš Aljanso narių – Turkija. Vyriausybė Ankaroje abi šalis kaltina tariama parama uždraustai kurdų Darbininkų partijai (PKK) ir kurdų grupuotei YPG Sirijoje. Trečiadienį Ankaroje laukiama delegacijų iš Švedijos ir Suomijos, pranešė Turkijos užsienio reikalų ministerija.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.05.25; 09:12