Penktadienį Stokholmo apygardos teismas patenkino prokuratūros prašymą pratęsti suėmimą žmogui, įtariamam šnipinėjimu Rusijos naudai. Tai pranešė teismo atstovai.

„Apygardos teismas prokuroro prašymu šiandien priėmė sprendimą dėl žmogaus, įtariamo neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją, suėmimo pratęsimo. Kaltinimai bus pateikti pirmadienį, kovo 18 d. Posėdis paskirtas 15 valandą“, – sakoma pranešime.

45 metų švedas įtariamas „neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją“. Jis buvo sulaikytas vasario mėnesį per susitikimą restorane Stokholmo centre. Švedijos saugumo policijos (SAPO) pareigūnų nuomone, jį užverbavo Rusijos specialiųjų tarnybų agentas, „dirbęs diplomatinėje priedangoje“. Spėjama, kad sulaikytasis šnipinėjo bent jau nuo 2017 metų. Jeigu jo kaltė bus įrodyta, jam gresia nuo šešių mėnesių iki ketverių metų kalėjimo.

Vyras neigia savo kaltę. Jis dirba Švedijoje aukštųjų technologijų srityje su informacija, kuri, pasak SAPO atstovų, domina užsienio šalių žvalgybininkus. Kaip pranešė leidinys „Dagens Nyheter“, jis turi keturis vaikus, gimė Švedijoje ir yra jos pilietis.

Vyras turi savo bendrovę, kuri rengia informacijos perdavimo modeliavimo, mobiliųjų telefonų programavimo ir kompiuterių virusų modeliavimo projektus. Be to, jis dirbo mokslinį darbą ir skelbė straipsnius mokslo žurnaluose. Anksčiau buvo nuteistas lygtinai už užpuolimą.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.16; 05:45

Ketvirtadienį Švedijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo situaciją dėl vieno iš Rusijos diplomatų, kuris įtariamas šnipinėjimu.

„Švedijos URM iškvietė Rusijos ambasadorių dėl vieno iš diplomatų veiklos. Ministerija šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiauja su Švedijos saugumo tarnyba“, – pareiškė naujienų agentūrai „RIA Novosti“ Švedijos užsienio politikos žinybos atstovas.

Jis atsisakė suteikti išsamesnės informacijos.

Kaip anksčiau pranešė leidinys „Dagens Nyheter“, trečiadienį Švedijos URM iškvietė Rusijos ambasadorių Viktorą Tatarincevą ir pareikalavo, kad vienas iš diplomatų paliktų šalį. 

Pasak laikraščio šaltinio, Rusijos diplomatinės misijos atstovas susijęs su 46 metų amžiaus Švedijos piliečiu, kuris buvo sulaikytas vasario mėnesį, įtarus jį žvalgybos duomenų rinkimu Rusijai.

Gautomis žiniomis, įtariamasis neigia savo kaltę. Vyras, įtariamas neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją, buvo sulaikytas per susitikimą restorane Stokholmo centre. Švedijos saugumo policijos (SAPO) pareigūnų nuomone, jį užverbavo Rusijos specialiųjų tarnybų agentas, dirbęs diplomatinėje priedangoje. Spėjama, kad sulaikytasis šnipinėjo bent jau nuo 2017 metų. Jeigu jo kaltė bus įrodyta, jam gresia nuo šešių mėnesių iki ketverių metų kalėjimo.

Vyras dirbo Švedijoje aukštųjų technologijų srityje su informacija, kuri, pasak SAPO atstovų, domina užsienio šalių žvalgybininkus. Kaip praneša leidinys „Dagens Nyheter“, jis turi keturis vaikus, gimė Švedijoje ir yra jos pilietis.

Švedijos URM atstovas Patricas Nilssonas patvirtino informaciją apie Rusijos ambasadoriaus V. Tatarincevo iškvietimą, bet nepatikslino, apie ką konkrečiai buvo kalbama susitikimo metu.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.15; 09:30

Penktadienį Švedijos prokuratūra kreipėsi į Stokholmo apygardos teismą, prašydama leisti suimti žmogų, įtariamą šnipinėjimu Rusijos naudai. Tai pranešė žinybos atstovai.

„Prokuroras prašo leisti suimti vasario 27 d. sulaikytą žmogų, įtariamą neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją. Posėdžio dėl kardomosios priemonės datą paskirs Stokholmo apygardos teismas“, – sakoma pranešime.

45 metų vyras, įtariamas „neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją“, buvo sulaikytas per susitikimą restorane Stokholmo centre. Švedijos saugumo policijos (SAPO) pareigūnų nuomone, jį užverbavo Rusijos specialiųjų tarnybų agentas, „dirbęs diplomatinėje priedangoje“. Spėjama, kad sulaikytasis šnipinėjo bent jau nuo 2017 metų.

Vyras dirba Švedijoje aukštųjų technologijų srityje su informacija, kuri, pasak SAPO atstovų, domina užsienio šalių žvalgybininkus. Kaip praneša leidinys „Dagens Nyheter“, jis turi keturis vaikus, gimė Švedijoje ir yra jos pilietis.

Vyras turi savo bendrovę, kuri rengia informacijos perdavimo modeliavimo, mobiliųjų telefonų programavimo ir kompiuterių virusų modeliavimo projektus. Be to, jis dirbo mokslinį darbą ir skelbė straipsnius mokslo žurnaluose. Anksčiau buvo nuteistas lygtinai už užpuolimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.03; 09:00

Rusijos žvalgybinis lėktuvas, lydimas dviejų Rusijos naikintuvų, buvo trumpam pažeidę Švedijos oro erdvę Baltijos jūros pakrantėje, ketvirtadienį pranešė Švedijos kariuomenė, informuoja naujienų agentūra AP. 

Lėktuvas „IL-20“ ir du naikintuvai „Sukhoi Su-27“ į Švedijos oro erdvę įskrido be leidimo. Lėktuvai šeštadienį skrido į pietus nuo Karlshamno miesto, už maždaug 135 km į šiaurės rytus nuo pakrantės miesto Malmės. 

Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija neigė tokį incidentą. 

„Visi skrydžiai vykdomi griežtai laikantis tarptautinių taisyklių, reglamentuojančių naudojimąsi oro erdve, nepažeidžiant kitų valstybių sienų“, – skelbė ministerija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.25; 06:00

Emigracija. Slaptai.lt nuotr.

Švedijos ir Lietuvos pensijų dydis skiriasi apie 10 kartų. Nepaisant to, Švedijos Upsalos universiteto profesorius Edwardas Palmeris tikino, kad Lietuva šiuo metu juda teisinga linkme.

Pagal Europos Komisijos prognozes, Lietuvoje per artimiausią laikotarpį pastebimai sumažės jaunų gyventojų, o pensinio amžiaus žmonių daugės. Dėl to vienam darbingo amžiaus gyventojui tenkančių vyresnių nei 65 m. asmenų skaičius iki 2040 m. gali padvigubėti. Pasak profesoriaus, svarbiausias dalykas, apie ką Lietuva turėtų šiuo metu galvoti, – tai socialinio draudimo pensijų indeksavimas, kas jau yra padaryta. Svarbūs yra ir motyvacijos klausimai.

„Geriausias būdas surasti balansą yra turėti dinamišką, augančią ekonomiką, kurioje būtų kuriamos įdomios ir perspektyvios darbo vietos, kurios skatintų lietuvius pasilikti namie. Prie to taip pat prisideda, pavyzdžiui, parama šeimoms su vaikais, apie kurią Lietuvoje taip pat jau pagalvota. Tai verčia pamąstyti esančius Londone, kurie tokios paramos galbūt negauna, ar nevertėtų grįžti namo. Vilnius yra gražus miestas. Kodėl gyventi kitur, o ne čia? Kita vertus, kitose šalyse gali būti geresnės darbo galimybės. Todėl Lietuvai svarbiausia tapti patrauklia vieta gyventi ir dirbti“, – Eltai teigė E. Palmeris.

Nuo šių metų dėl indeksavimo Lietuvoje pakilo vidutinė metinė senatvės pensija, todėl liepą vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, siekė 323,75 euro.

Pasak E. Palmerio, prie pensijų tiek prisidėti, tiek jas gauti turi visi vienodai. Švedijoje dauguma dirbančiųjų, išskyrus individualią veiklą vykdantys asmenys, priklauso profesiniam pensijų fondui.

„Nenorima, kad, pavyzdžiui, lėktuvų pilotai gautų naudą iš privalomojo kaupimo vien dėl to, kad kai kurios šalys galvoja, jog jie, pasiekę 60 metų, jau nebegali skraidyti, o kitos, kad gali. Tai individualus dalykas“, – Eltai teigė profesorius.

Ekonomistas Romas Lazutka Eltai sakė, kad kolektyvines pensijų sistemas, darbuotojų ir darbdavių susitarimo būdu, būtų galima įgyvendinti ir Lietuvoje, nes dabar tam – palanki ekonominė situacija.

„Lietuvoje pastaraisiais metais algos auga vidutiniškai 8-10 proc., tai būtų labai lengva sutarti su darbdaviais ir profsąjungomis, kad 2 proc. to algų kilimo atidėtų į pensiją fondą. Žmonėms, kuriems kyla algos, tai būtų visai neskausminga, nes algos didėjimas ir taip 5-6 proc. yra neblogas dalykas. Reikėtų pasinaudoti šia situacija, kas buvo padaryta Švedijoje ar Danijoje, – būtent šiuo būdu buvo išplėstos privačios pensijos“, – Eltai sakė R. Lazutka.

Turizmas ar emigracija. Slaptai.lt nuotr.

Dar vienas Švedijos išskirtinumas – pensijas kaupiantys asmenys visą informaciją apie kaupiamas lėšas gali lengvai surasti internete, savo duomenimis prisijungę prie savo pensijos sistemos. Pasak E. Palmerio, tai leidžia lengviau sekti savo pensijų kaupimą bei jį koreguoti.

„Vienu metu galiu turėti iki 5 pensijų fondų iš 800. Jeigu mano amžius artėja prie 65 metų, aš turėčiau būti atsargus, kur investuoju savo pinigus. Vis dėlto pats geriausias fondas yra jau numatytasis, nes, kuomet žmogui yra 20 metų, jam nereikia jokių žinių apie pensijų sistemą. Visi 20-mečiai, pradėję kaupti pensijai, kaupia tame fonde be jokių kitų pasirinkimų“, – apie Švedijos pensijų sistemą pasakojo Upsalos universiteto profesorius.

Pasak profesoriaus, pensijų sektorius labai priklauso nuo gyvenimo būdo, tai ypač matoma šalyse, kurios anksčiau turėjo sąsajų su Sovietų Sąjunga. Tokiose šalyse dažniau anksti mirštama dėl alkoholizmo, rūkymo, nesportavimo.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2018.09.18; 03:00

Švedijos parlamento rinkimai. EPA – ELTA nuotr.

Pergalę sekmadienį vykusiuose Švedijos parlamento rinkimuose šventė Socialdemokratų partija, praneša thelocal.se.

Pagal nacionalinio transliuotojo SVT skelbiamus rinkimų rezultatus, suskaičiavus balsavimo biuletenius 5963-ose iš 6004-ių balsavimo apylinkių, paaiškėjo, kad Raudonųjų ir žaliųjų bloką palaikė 40.6 procentai rinkėjų. Už šį bloką sudarančius socialdemokratus balsavo 28,4 proc., už Kairės partiją – 7,9 proc., o už žaliuosius – 4,3 proc. rinkėjų.

Tuo metu dešiniųjų partijų Aljansas surinko 40.3 proc. balsų. Už Nuosaikiųjų partiją balsavo 19,8 proc., už Centro partiją – 8,6 proc., už krikščionis demokratus – 6,4 proc., o už liberalus – 5,5 proc. rinkėjų.

1,4 proc. rinkėjų palaikė kitas partijas, kurios neperžengė 4 proc. balsų barjero ir į parlamentą nepateks.

Švedijos parlamento rinkimų akimirka. EPA – ELTA nuotr.

Nuosaikiųjų partijos atstovas ir Europos Parlamento narys Christoferis Fjellneris mano, kad šalį valdyti galėtų Aljansas, net ir neturėdamas daugumos. „Visi žino, kad Švedijos demokratai pasiekė fantastišką rezultatą, tačiau jie nesugebės to paversti politine įtaka“, – C. Fjellneris sakė naujienų tinklapiui thelocal.se.

Tokiai nuomonei pritarė jo kolegė Sofia Arkelsten, pasak jos, dauguma nereikalinga norint būti valdžioje Švedijoje. „Čia Švedija ir mes įpratę prie mažumos vyriausybių, man regis, čia tebuvo trys daugumos vyriausybės nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakė parlamentarė.

Prieš imigraciją pasisakanti Švedijos demokratų partija džiaugėsi pasiekimais rinkimuose, nes surinko beveik 5 proc. daugiau balsų nei 2014 m., rašo naujienų agentūra dpa.

Šios politinės jėgos lyderis Jimmie Akessonas teigė, kad ji sustiprino savo vaidmenį ir įtaką parlamente. Jis teigė kviesiąs Nuosaikiųjų partijos pirmininką Ulfą Kristerssoną į derybas dėl naujosios vyriausybės formavimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.10; 06:30

Sekmadienį Švedijoje vyksta visuotiniai rinkimai. Prognozuojama, kad 349 vietas turinčiame parlamente nemažai mandatų gali atitekti prieš imigraciją pasisakančiai Švedijos demokratų partijai, informuoja naujienų agentūra dpa.

Apklausos rodo, kad kairiųjų blokas, kuriam vadovauja premjero Stefano Lofveno socialdemokratai, turi šiokį tokį pranašumą prieš savo varžovus – keturių partijų centro dešinės Aljansą. Manoma, kad naują vyriausybę suformuoti bus sudėtinga, nes nesitikima, kad kuris nors blokas užsitikrins daugumą.

Aljansas, kurį sudaro Nuosaikiųjų, Liberalų, Centro ir Krikščionių demokratų partijos, siekia, kad konservatorius Ulfas Kristerssonas pakeistų S. Lofveną premjero poste.

Švedijos demokratams šiuose rinkimuose prognozuojama didesnė sėkmė nei 2014 m., kai jie gavo13 procentų balsų. Partijos populiarumas išaugo šalyje vykstant diskusijoms apie imigraciją ir nusikalstamumą.

S. Lofveno vyriausybė imigracijos taisykles sugriežtino 2015 m. pabaigoje po to, kai į šalį atvyko daug migrantų, bėgančių nuo karinio konflikto Sirijoje.

Švedijos demokratai siekia daryti įtaką būsimos vyriausybės formuojamai politikai. Tačiau kitos politinės jėgos žada nebendradarbiauti su šia partija dėl jos rasistinių ištakų.

Rinkimuose balsuoti gali 7,4 mln. žmonių. Balsavimo punktai veikia nuo 8 val. ryto iki 8 val. vakaro.

Visuotiniuose rinkimuose švedai renka ne tik parlamentą, bet ir 20 apskričių tarybas bei 290 savivaldybių tarybas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.09; 09:30

Pirmadienio vakarą ir naktį į antradienį Geteborgo ir Trolhetano miestuose Švedijos pietvakariuose sudegė ir nukentėjo mažiausiai 80 automobilių. Kaip pranešė televizijos kanalas SVT, mašinos buvo padegtos iškart keliuose rajonuose.

„Yra pasitaikę laikotarpių, kai kildavo daug gaisrų, bet kad vieną ir tą patį vakarą ir per tokį trumpą laiką skirtingose vietose – to dar nėra buvę“, – pareiškė Vakarų regiono policijos atstovė Ulla Brem.

Laikraščiui „Goteborgs-Posten“ policijos pareigūnai sakė, kad akcija veikiausiai buvo koordinuojama per socialinius tinklus. Anot mačiusiųjų, automobilius degino tamsiais drabužiais apsirengę žmonės. Jų rankose buvo kanistrai su benzinu ir beisbolo lazdos, kuriomis jie daužė automobilių langus.

Trolhetane gelbėtojams padėję policininkai buvo apmėtyti akmenimis. „Jaunuoliai mėtė akmenis į tvarką palaikiusius pareigūnus. Jie buvo su gobtuvais ir veidą dengiančiomis kepurėmis, kad juos būtų sunku atpažinti“, – papasakojo žurnalistams policijos inspektorius Claesas Dahlstromas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.15; 07:41

Švedijos kalėjime buvo užpultas už teroro aktą Stokholme iki gyvos galvos nuteistas uzbekas Rachmatas Akilovas. Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas SVT.

Incidentas Kumlos įkalinimo įstaigoje įvyko praėjusią savaitę. R. Akilovą užpuolė 24 metų nuteistasis, atliekantis bausmę tame pačiame kalėjimo bloke. Jam pavyko patekti į teroristo kamerą, kai durys buvo neužrakintos. Atskubėję apsaugos darbuotojai išvydo, kad užpuolikas talžo ant grindų gulintį R. Akilovą.

Išsamesnės incidento detalės kol kas nežinomos, apie R. Akilovo būklę nepranešama.

Užpuolikas, atliekantis 4 metų laisvės atėmimo bausmę, perkeltas į izoliatorių.

Iš Uzbekistano kilęs R. Akilovas nuteistas kalėti iki gyvos galvos už teroro aktą Švedijos sostinėje. 2017 metų balandžio 7 d. jis pagrobtu sunkvežimiu, priklausiusiu bendrovei „Spendrups“, įsirėžė į žmones Drotningo gatvėje Stokholmo centre. Per šį išpuolį penki žmonės žuvo, o dar 15 buvo sužeisti.

Informaciją pateikė Stasys Gimbutis (ELTA)

2018.08.10; 01:30

Švedija pasirengusi sustiprinti pasų kontrolę šalies uostuose ir oro uostuose dėl kylančių grėsmių saugumui, skelbia naujienų agentūra dpa.

Pasienio policija išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad kontrolė pasienyje bus išplėsta „dėl šiek tiek kitokių nei anksčiau grėsmių“.

Švedija pasų kontrolę sienos kirtimo punktuose įvedė dar 2015 m. rudenį, mėgindama suvaldyti didelį kiekį migrantų, kurie į šalį pateko per Eresundo tiltą, jungiantį Švediją ir Daniją.

Neseniai Švedijos valdžia ėmė vertinti migrantų antplūdį kaip reiškinį, keliantį grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui. Dėl to pastaruoju metu migrantai į šalį beveik išvis nepateko.

Laikraštis „Sydsvenskan“ rašė, kad pasieniečiai Pietų Skonės regione kiekvieną savaitę sulaiko iš karų Sirijoje ir Irake grįžtančius migrantus.

Nuo liepos 2 d. iki lapkričio 11 d. pasai atsitiktine tvarka bus tikrinami Stokholmo, Malmės ir Geteborgo oro uostuose. Tuo metu uostuose, pavyzdžiui, Stokholmo ir Istado, kontrolė bus vykdoma reguliariai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-07-01

Švedijos Siodertorno apygardos teismas penktadienį nuteisė kalėti 1 metus ir 4 mėnesius vyrą, šnipinėjusį Kinijos naudai. Tai sakoma teismo pranešime spaudai.

„Šis žmogus rinko asmeninius duomenis apie atvykėlius iš Tibeto. Jis turėjo už atlygį perduoti šią informaciją Kinijos atstovams“, – pažymima pranešime.

„Buvo įrodyta, kad vyras kelis kartus lankėsi Lenkijoje, kur susitiko su Kinijos žvalgybos karininku. Nustatyta, kad šie susitikimai buvo plataus masto žvalgybinės kampanijos prieš atvykėlius iš Tibeto dalis. Nors šio žmogaus surinkta informacija gali atrodyti triviali, ji galėjo labai pakenkti tibetiečiams tiek Švedijoje, tiek užsienyje“, – paaiškino teismo pirmininkas Danielis Erikssonas.

Vyras, taip pat kilęs iš Tibeto, rinko duomenis nuo 2015 iki 2017 metų. Pranešama, kad jis bendradarbiavo su tyrėjais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.15; 15:40

Du feministinės Rusijos pankroko grupės nariai, remiantis Švedijos žiniasklaidos pranešimais, pasiprašė prieglobsčio Švedijoje, nes jie yra persekiojami Rusijoje, informuoja „Euronews“.
 
Grupės nariai – Lusinė Džanian ir Aleksejus Kniedliakovskis – prieglobsčio Švedijoje prašė skųsdamiesi persekiojimu savo gimtojoje šalyje Rusijoje. Šią žinią muzikantai iš pankroko grupės „Pussy Riot“ atskleidė nacionaliniam transliuotojui SVT.
 
Kaip pranešama, pora šiuo metu kartu su savo sūnumi gyvena prieglobsčio prašytojams skirtuose namuose Lindesbergo mieste ir laukia Švedijos migracijos agentūros sprendimo. Pora Švedijoje gyvena jau 10 mėnesių ir tikisi sprendimo sulaukti jau greitai.
 
Žinomumą „Pussy Riot“ pelnė 2012 metais, po katalikų bažnyčioje Maskvoje surengto pasirodymo, kurio metu buvo išjuokiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2018.01.27; 00:01

Naktinis klubas „Babel“ Malmės mieste Švedijos pietuose tuo metu, kai jame nugriaudėjo sprogimas, buvo uždarytas. Žmonės per incidentą nenukentėjo.

Tai Švedijos laikraščiui „Sydsvenskan“ pranešė policijos atstovas.

Leidinio duomenimis, klubui padaryta materialinės žalos. Sprogimas išlaužė tvirtas įėjimo duris. Incidentas įvyko penktadienį maždaug pusvalandis po vidurnakčio vietos laiku (apie 1 valandą 30 minučių Lietuvos laiku). Pasak mačiusiųjų, prieš pat sprogimą nuo pastato mopedu nuvažiavo nežinomas žmogus.

Incidento vietoje dirba policijos specialistai. Pasak pareigūnų, tiriamos kelios įvykio versijos. Įtariamieji kol kas nenustatyti.

Prieš maždaug metus nežinomi asmenys taip pat susprogdino šio naktinio klubo duris. Tada nukentėjo ir netoliese esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Trečiajame kaimyninio namo aukšte išbyrėjo langų stiklai.

Malmėje gyvena daug migrantų, mieste aukštas nedarbo lygis. Švedijos teisėsaugos institucijos įtraukė Malmę į „pažeidžiamiausių“ šalies miestų nusikalstamumo grėsmės požiūriu sąrašą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.04; 01:01

Judrioje Stokholmo (Švedija) aikštėje peiliu buvo užpultas policijos pareigūnas. Pranešama, kad įtariamasis užpuolikas sulaikytas, informuoja naujienų agentūra AFP.

„Pareigūnui peiliu buvo smogta į nugarą ir kaklą“, – naujienų agentūrai AFP sakė inspektorius Ronis Telbergeris (Ronnie Tellberger). Jis pridūrė, kad nukentėjusysis buvo užpultas iš nugaros.

Išpuolio motyvas kol kas neaiškus.

Incidentas įvyko apie 10.30 val. vietos laiku, netoli Medborgarplatseno metro stoties Siodermalmo rajone.

„Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti“, – informavo Stokholmo policija.

Sužeistasis pareigūnas nugabentas į ligoninę, tačiau jo gyvybei pavojus negresia.

Švedijoje vis dar nenuslopo susirūpinimas po balandį Stokholmo centre įvykdyto kruvino išpuolio. Tuomet uzbekų kilmės prieglobsčio prašytojas sunkvežimiu tyčia įsirėžė į pėsčiųjų gatve vaikščiojusius žmones. Per išpuolį žuvo penki asmenys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.01; 00:01

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visos Lietuvos žmonių vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą Švedijos Karaliui Karlui XVI Gustavui dėl žmones pražudžiusio teroristinio išpuolio Stokholme.

Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva smerkia niekaip nepateisinamą žiaurumą ir reiškia solidarumą su Švedijos tauta.

Šią sunkią akimirką Švedijos Karaliui, aukų šeimoms ir artimiesiems bei visiems Švedijos žmonėms Prezidentė palinkėjo didžiausios stiprybės, vienybės ir vilties.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Thesun.co.uk nuotr.

2017.04.08; 07:45

Claudia von Salzen / Tagesspiegel

Švedų mokslininkai ir saugumo ekspertai mano, kad Rusija atlieka tikslingą kampaniją, darydama spaudimą politiniams debatams Švedijoje, rašo Tagesspiegel korespondentė Klaudia fon Zalcen.

„Laiškas, pasirodęs socialiniuose tinkluose 2015 metų vasarį, sukėlė didelį triukšmą Švedijoje: jis neva tai buvo parašytas Švedijos gynybos ministro Peterio Hultkvisto didžiausio šalies gynybinio koncerno vadovui, ir autorius siūlė koncernui tiekti ginklus Ukrainai. Laiške, tiesa, buvo klaidų ir nesuderintų dalykų: antai, laiške minimas koncerno vadovas jau seniai nebėjo tų pareigų, o ir parašytas jis buvo ne ministro ir adresato gimtąja švedų kalba, o angliškai. Tad buvo prieita prie išvados, kad laiškas suklastotas. Tačiau internete pasklido gandai apie švedų ginkluotės tiekimą Ukrainai – ypač aktyviai tą temą plėtojo prokremliška žiniasklaida“, – praneša žurnalistė.

Stokholmo Tarptautinių santykių instituto mokslininkų nuomone, ta istorija – pavyzdys, kaip Rusija stengiasi paveikti politinius debatus Švedijoje, pasitelkdama dezinformaciją ir sufabrikuotas naujienas, sakoma straipsnyje.

Neseniai išspausdintos išvados apie Rusijos strategijos darant įtaką politinei padėčiai Švedijoje naudojant viešos diplomatijos mechanizmus ir aktyvius veiksmus tyrimą. Jose sakoma, kad „Rusija nuo 2014 metų stengiasi paveikti pirmiausia du procesus: „Švedijos bendradarbiavimą su NATO ir paramą Ukrainai“.

Tyrimo autorių Martino Krago ir Sebastiano Aisbergo nuomone, Rusija tam naudos platų priemonių arsenalą – „pradedant kariniais grasinimais bei dezinformacija ir baigiant vadinamųjų įtakos agentų, kitaip sakant, Maskvos poziciją skleidžiančių asmenų ir organizacijų įtraukimu“, perduoda publikacijos autorius.

„Švedų mokslininkai remiasi tuo, kad šiandien Rusijos užsienio politikoje vėl naudojami nuo šaltojo karo laikų žinomi būdai“, – rašo fon Zalcen. Pernai prieš parlamentui priimant sprendimą suintensyvinti bendradarbiavimą su NATO, Švedijos specialiosios tarnybos užregistravo Rusijos stiprinamą užmaskuotą aktyvumą.

„Praktiškai tuo pačiu metu, – tęsia žurnalistė, – Vokietijos Federalinė Konstitucijos apsaugos žinyba kreipėsi į visuomenę su analogišku perspėjimu. Nuo Ukrainos krizės pradžios pastebima, kad Vokietijoje aktyviai stiprinama propagandinė kampanija ir įsigali dezinformacija. Kartu su žvalgyba buvo parengtas pranešimas apie Rusijos veiklą, stiprinant įtaką politiniam klimatui Vokietijoje“.

Kaip pirmadienį pareiškė Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zaibertas, vyriausybinis pranešimo patikrinimas dar nebaigtas, vadinasi, kol kas neaišku, kokių priemonių imsis federalinė vyriausybė. Atrodo, kad Berlynas planuoja sugriežtinti pasipriešinimą dezinformacijos sklaidai ir laiku identifikuoti informacijos intarpus, sakoma straipsnyje.

Informacijos šaltinis: Tagesspegel leidinys.

2017.01.15; 06:40

Nil Makfarkuar / The New York Times

Audringų tarpnacionalinių debatų fone dėl to, ar vertėtų Švedijai tapti NATO aljanso nare, oficialioji Stokholmo valdžia netikėtai susidūrė su pavojinga problema.

„Toji problema – socialiniuose tinkluose padaugėjo iškraipytos ir net atvirai melagingos informacijos, kuri visuomenėje sukelia painiavą“. Taip rašo „The New York Times“ korespondentas Nilas Makfarkuaras antrąjame straipsnyje iš serijos „Tamsūs menai: konfliktas, kurį Rusija veda kariauja tylomis“. 

Nuotraukoje - švediški laikraščiai ir žurnalai.
Nuotraukoje – švediški laikraščiai ir žurnalai.

Socialiniuose tinkluose ne sykį buvo tvirtinama, kad jeigu susitarimas bus pasirašytas, NATO ims saugoti Švedijos teritorijoje slaptus atominius ginklus ir galės be švedų vyriausybės sutikimo atakuoti Rusiją iš Švedijos teritorijos, o NATO kariai būtinai prievartaus švedes, nebijodami būti apkaltinti seksualiniais nusikaltimais.

Pasak straipsnio autoriaus, visi šitie teiginiai buvo melagingi. „Bet dezinformacija ėmė sunktis į tradicinius visuomenės informavimo priemones, ir, kada gynybos ministras Chulkvist važinėjo po šalį, savo kalbose ir susitikimuose merijose propaguodamas susitarimą, jį vėl kamantinėdavo dėl minėtų apgaulių“, – rašoma straipsnyje.

Švedijos valdžia taip ir nesugebėjo nustatyti melagingų pranešimų šaltinio. „Bet Švedijos vyriausybė, taip pat Amerikos ir Europos žvalgybų analitikai pagrindine įtariamąja laiko Rusiją. Jie pažymi, kad NATO plėtimosi stabdymas – vienas iš pagrindinių uždavinių prezidento Vladimiro Putino užsienio politikoje, kai 2008 metais Rusijos armija įsiveržė į Gruziją, siekdama bet kokia kaina sutrukdyti Tbilisiui įsilieti į NATO aljansą“, – pabrėžiama straipsnyje.

Kryme, Rytų Ukrainoje, o dabar ir Sirijoje Kremliaus vadovas V.Putinas pateikia parodai modernizuotas ir sustiprėjusias savo ginkluotąsias pajėgas. Bet jo ekonominės ir bendrosios galios neužtenka atvirai užpulti NATO, ES arba JAV. Todėl jis skiria dideles išlaidas informacijos programai, „paverstai galingu ginklu“, kad paskleistų abejones ir paskatintų skilimą. Užduotis – susilpninti valstybių – NATO narių susitelkimą, pasėti nesantaiką jų vidaus politikoje ir prislopinti įtarumą dėl Rusijos“, – rašo autorius.

„Maskva supranta pasaulio politiką kaip specialiųjų operacijų sistemą ir labai nuoširdžiai laiko save Vakarų specialiųjų atakų taikiniu“, – teigia Glebas Pavlovskij, kuris iki 2008 metų padėjo kurti Kremliaus „informacinę mašiną“. – Aš įsitikinęs, kad yra daug centrų, kai kurie iš jų susiję su valdžia, jie aktyviai dalyvauja kuriant ir platinant melagingus pranešimus“.

Leidinio duomenimis, šiandien dezinformacija yra svarbus Rusijos karinės doktrinos aspektas ir naudojamas daug plačiau ir masiškiau, negu buvusios Sovietų Sąjungos laikais.

NATO ir ES sukūrė specialias žinybas dezinformacijos išaiškinimui ir paneigimui. Oficialūs JAV asmenys Rusijos žvalgybą vadina tikėtina elektroninių laiškų nutekėjimo priežastimi iš Demokratų partijos nacionalinio komiteto.

Kremlius naudoja kaip įprastas žiniasklaidos priemones (informacinę agentūrą „Sputnik“ ir telekompaniją RT), taip ir slaptus kanalus (pavyzdžiui, Švedijoje), kurių beveik neįmanoma atsekti, – pabrėžiama straipsnyje.

Pasak ekspertų, pagrindinis dezinformacijos uždavinys – pakirsti tikėjimą oficialia įvykių versija ir paskleisti idėją, kad egzistuoja kita, būtent teisingoji įvykių versija. Kitas tikslas – išprovokuoti kažką panašaus į politinio gyvenimo paralyžių.

Maskva kategoriškai neigia naudojanti dezinformaciją, įtakojančią Vakarų visuomenės nuomonę, primena laikraštis.

Kaip tai bebūtų, švedų ir kiti NATO bei ES ekspertai pastebėjo ir atskleidė kai kuriuos dėsningumus.

Tam tikras tvirtinimas „atsiranda kažkur Rusijoje, valstybiniuose rusiškuose tinkluose leidiniuose arba internetiniuose rusiškuose tinklalapiuose. Štai tokia būna pradžia, štai toks kontekstas“. Taip teigia švedų žurnalistas ir juristas Anders Lindberg. „Tuomet netikras dokumentas tampa naujienų straipsnio šaltiniu, kuris platinamas ultrakairiųjų arba ultradešiniųjų tinklalapiuose. Tie, kurie semiasi žinių minėtuose tinklalapiuose, platina nuorodą šiam straipsniui, ir būtent tokiu būdu jis plinta. Niekas negali nustatyti, iš kur atsiranda šie tvirtinimai, tačiau jie tampa pagrindiniais dalykais, lydinčiais politinius nutarimus saugumo srityje“, – pažymi jis.

Pasak švedų žurnalisto Patriko Oksaneno, esminė mintis, kuri yra propaguojama, – tai idėja, kad „liberalioji demokratija korumpuota, neefektyvi, chaotiška, ir, galiausiai, nėra demokratinė“.

„Kita idėja, kuri retai atvirai deklaruojama, – kaltinimai Europos vyriausybėms nekompetentingumu, o taip pat užuominos, kad oficialūs Europos asmenys – JAV marionetės. ORT ir „Sputnik“ demonstruoja save kaip nepriklausomus, alternatyvinius balsus,“ – primena laikraštis.

Pasak The New York Times leidinio, RT ir „Sputnik“ medžiagoje Vakarai pateikiami kaip niūrūs, svetimi, žiaurūs, pūvantys, nestabilūs, knibždantys kraujo ištroškusiais imigrantais.

Iš savo pusės, pagrindinė RT redaktorė Margarita Simonian pareiškė, kad jos telekompaniją ypač išskiria laikant ją grėsminga tik todėl, esą jos įvykių versija skiriasi nuo „britų ir amerikiečių žiniasklaidos politinės vadovybės“ versijos. RT, pareiškė ji, nori pateikti „požiūrį, kurio nėra pagrindinėje spaudoje.

Autorius atkreipia dėmesį į situaciją Švedijoje. Pasak jo, paskutiniuoju metu atsirado „serija keistų melagingų laiškų ir naujienų apie NATO ten, kur esama jungčių su Rusija.

„Vienoje klastotėje, parašytoje ant gynybos ministerijos blanko su padirbtu gynybos ministro Chulkvisto parašu, teigiama, kad vieną stambią švedų firmą skatino pardavinėti artileriją Ukrainoje (toks žingsnis šiuo metu Švedijoje būtų neteisėtas)“, – teigiama straipsnyje.

Laikraštis taip pat mano, jog Rusija mažų mažiausiai vieną sykį mėgino įtakoti debatus Švedijoje.

Informacijos šaltinis – „The New York Times“.

2016.08.30; 06:14

Aš įkūriau šią – www.emaso.com – svetainę 2006 m. tam, kad informuočiau savo labai neapsišvietusius tautiečius Švedijoje (originali šios svetainės švediška versija yra www.amoso.se).

Kadangi Švedijos gėjų lobistinė organizacija (RFSL) įtikino didžiąją mano mylimos šalies dalį savo melais, aš jaučiau didelę pareigą pasidalinti su mano tėvynainiais tuo, ką atskleidė mano tyrimas. Dabar, praėjus daugeliui mėnesių, ši svetainė (kartu su švediškos kultūros, visuomenės ir moralės pavyzdžiais) dėl didelės paklausos yra išversta ir į jūsų kalbą.

Vienintelis mano svetainės tikslas yra informuoti tėvus ir senelius, kaip sutrukdyti jų atžaloms tapti homoseksualais, jiems pradėjus lytiškai bręsti. Jei jūs jau pasirinkote homoseksualinę orientaciją, ši svetainė – ne jums. Prašau, uždarykite šią svetainę, kad jos turinys jūsų nenuliūdintų.

Continue reading „Svetainės tikslas – informuoti tėvus, kaip sutrukdyti jų atžaloms tapti homoseksualais“

ingrid_carlqvist7

Ponios ir ponai. Mano vardas – Ingrida Karlkvist. Gimiau Švedijoje 1960 metais, kuomet socialdemokratai ruošėsi valdyti amžinai, o mūsų šalis buvo pati jaukiausia, saugiausia ir pažangiausia pasaulyje.

Dabar aš gyvenu Absurdistane – šalyje su aukščiausiu užregistruotų išprievartavimų skaičiumi pasaulyje, šimtais vadinamųjų „atskirties zonų“, kuriose žmonės gyvena už švediškos visuomenės ribų, ir laikraščiais, slepiančiais nuo žmonių visus šiuos kraupius faktus.

Jaučiuosi lyg Dorotė Geil iš „Ozo šalies burtininko“ – atskriejęs viesulas nunešė mane už jūrų marių, toli nuo namų ir numetė nepažįstamoje šalyje. „Toto, jaučiuosi, tarytum būtume jau nebe Švedijoje.“ Kaip ir Dorotė, ieškau būdų atrasti savo namus, tačiau kelyje sutinku tik bailius liūtus, besmegenes kaliauses ir alavinius medkirčius be širdies.

Continue reading „Sensacinga Ingridos Karlkvist kalba Briuselyje“

lesbiete

Seksualiai „pažangiausiose“ Europos šalyse – Anglijoje ir Švedijoje – jau pradedama įgyvendinti tai, apie ką Lietuvoje „Gender Loops“ projekto stūmėjai tegalėjo pasvajoti.

Švedų dienraštis „Aftonbladet“ aprašo vaikų darželį, kuriame vaikai auginami tariamai neutralioje lyčių santykių atmosferoje. O „Daily Mail“ rašo apie privalomą homoseksualistų problematikos įtraukimą į įvairių pamokų turinį.

Žinoma, homodiktatūros sąlygomis šioms naujovėms išsakoma tik labai švelni kritika, jokių kalbų apie vaikų žalojimą ir iškrypimų platinimą.

„Besiruošdami Šventos Liucijos šventei rašėme apie kepėją. Žodelis „jis“ (han) buvo pakeistas neutraliu belyčiu naujadaru hen.“

Continue reading „Modernus švietimas: darželinukams – nulytinimas, moksleiviams – uždaviniai apie gėjus“