Švedijos žemėlapis

Švedijos prokuratūra nutraukė Korano sudeginimo imigrantų gyvenamame Malmės priemiestyje tyrimą, kuris buvo atliekamas pagal straipsnį „tautinės nesantaikos kurstymas“. Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas SVT.
 
„Aš nusprendžiau nutraukti parengiamąjį tyrimą, – pareiškė prokurorė Sofia Syrén. – Neįmanoma įrodyti, kad įvykdytas nusikaltimas, o Korano sudeginimas savaime nėra neteisėtas“.
 
Rugpjūčio pabaigoje Malmės priemiestyje Rusengorde, Emilstorpo pramoninėje zonoje, Danijos dešiniosios ekstremistinės partijos „Griežtas kursas“ šalininkai surengė Korano sudeginimo akciją ir paskelbė įrašą internete. Vykstant protestams prieš akciją kilo riaušės: apie 300 žmonių, pasipiktinusių šventvagišku aktu, užblokavo pagrindines Rusengordo rajono gatves ir visiškai sustabdė eismą. Kai ten atvyko policijos pareigūnai, į juos ėmė skrieti akmenys, buteliai ir petardos. Policininkai sulaikė kelias dešimtis riaušininkų.
 
Sofia Syrén susipažino su akcijos vaizdo įrašu. „Medžiaga rodo, jog yra žmonių, kurie reiškė savo nuomonę tokiu būdu, kurį galima laikyti priešiškumo etninėms grupėms kurstymu, bet jų neįmanoma identifikuoti“, – paaiškino ji.
 
Danų advokatas Rasmusas Paludanas įkūrė „Griežtą kursą“ 2017 metais. Jis paskelbė „YouTube“ daug antiislamiškų vaizdo įrašų, viešai sudegino Koraną, vadindamas tai žodžio laisvės apraiška. R. Paludano partija reikalauja uždrausti Danijoje islamą ir deportuoti iš šalies „visus asmenis ne iš Vakarų, kuriems suteiktas prieglobstis“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.17; 06:00

Švedijoje iš pravažiuojančio automobilio nušauta dvylikametė. EPA-ELTA nuotr.

Mirtini šūviai į dvylikametę sukėlė siaubą Švedijoje: mergaitė, anot žiniasklaidos, savaitgalį buvo nušauta Stokholme prie greitojo maisto restorano iš pravažiuojančio automobilio. Ji buvo atsitiktinė auka, šūviai esą buvo skirti dviem nusikalstamos gaujos nariams.
 
Šis incidentas pakurstė debatus apie didėjantį gaujų smurtą Švedijoje. Policija pradėjo tyrimą dėl nužudymo. Tyrėjai ieško balto automobilio, kuris buvo pastebėtas nusikaltimo vietoje.
 
Teisingumo ministras Morganas Johanssonas naujienų agentūrai TT teigė esantis sukrėstas nusikaltimo. Jis žadėjo „daugiau policininkų ir griežtesnes bausmes“.
 
Pastaraisiais metais didėjant gaujų nusikalstamumui Švedijos vyriausybė išplėtė policijos įgaliojimus, liudininkų apsaugos programas ir sugriežtino baudas už su narkotikais ir ginklais susijusius nusikaltimus.
 
Policijos duomenimis, vien tik pirmąjį 2020 metų pusmetį 10,3 mln. gyventojų turinčioje šalyje per 163 šaudynes buvo nušauta 20 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.04; 04:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Pasaulyje tebesklando nuomonė, kad persirgus koronaviruso infekciją, pasveikęs žmogus įgyja imunitetą pakartotinei infekcijai. Iš tiesų, moksliniai tyrimai parodė, kad liga sugeneruoja organizme antikūnius, blokuojančius koronaviruso veiklą. 

Ne tik Švedijoje, bet ir kitose valstybėse tebesvarstoma, ar eiti karantinų keliu, keliančiu pavojų ekonominei, socialinei, apskritai, bet kokiai šalies pozityviai raidai, ar tikėtis kolektyvinio imuniteto leidžiant persirgti pakankamai dideliam skaičiui gyventojų.

Deja, imunitetas koronavirusui pacientams,  persirgusiems  ligą, trunka ne ilgiau kaip 3 mėnesius, – teigia Kinijos mokslininkai.

https://www.nature.com/articles/s41591-020-0965-6?

Straipsnyje rašoma.

„Koronavirusinės ligos COVID-19 pandemija, kurią sukėlė virusas SARS-CoV-2, paveikė daugiau nei 5 milijonus žmonių visame pasaulyje. Pranešama, kad dauguma pacientų, sergančių SARS-CoV-2 infekcija, turėjo lengvas ar sunkias kvėpavimo takų ligas su tokiais simptomais kaip karščiavimas, kosulys ir dusulys, kurie gali pasireikšti praėjus 2–14 dienų po viruso invazijos.

Tačiau yra ir kitų pacientų, kuriems diagnozuotas teigiamas testas, tačiau jie yra besimptominiai arba minimaliai simptominiai. Vis daugiau atsiranda įrodymų, kad besimptomiai asmenys gali veiksmingai skleisti  virusą, o atsiradus šiems tyliesiems SARS-CoV-2 skleidėjams kilo sunkumų kontroliuojant epidemiją.

Karantinas. Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka

Deja, besimptominių asmenų, sergančių SARS-CoV-2 infekcija, klinikinių ypatybių ir imuninės reakcijos supratimas kol kas yra ribotas.

Straipsnyje aprašome 37 besimptomių asmenų epidemiologines ir klinikines charakteristikas, viruso lygį ir imuninį atsaką.“

Pagrindinis mokslinių tyrimų rezultatas – pacientai, kurie koronavirusinę infekciją  nugalėjo be simptomų,  gali užsikrėsti iš naujo, nes jų imuninis atsakas į SARS-CoV-2 virusą yra silpnas. Atlikti tyrimai parodė, kad besimptomių pacientų, persirgusių COVID-19, imunitetas išlieka tik 2–3 mėnesius. Specialistai ištyrė 37 besimptomius užsikrėtimo koronavirusu atvejus, taip pat eilę „klasikinių“ COVID-19 atvejų (su simptomais), ir nustatė, kad po 8 savaičių daugumos šia liga persirgusių  pacientų organizme neutralizuojančių antikūnių lygis sumažėjo, o pas „besimptomius“ pacientus praktiškai jų beveik nerasta. Per 8 stebėjimo savaites antikūnių kiekis pas besimptomius pacientus sumažėjo 81 procentu, o pas „klasikinius“ su simptomais  –   62 procentais.

Mokslininkai mano, kad jų darbas bent jau įrodo potencialią riziką išduodant kai kuriose šalyse persirgusiems „imuninius pasus“.

2020.06.21; 18:33

Švedijoje registruotas iki šiol didžiausias per parą naujų koronaviruso infekcijų skaičius. Patvirtinti 1 474 nauji atvejai, pranešė sveikatos tarnyba, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
 
Rekordinis atvejų skaičiaus padidėjimas esą yra „tiesioginis išaugusių testavimo apimčių padarinys“. Tai padėjo nustatyti ir atvejus, kai žmonėms pasireiškė tik nežymūs simptomai. Iš viso infekuotųjų skaičius Švedijoje išaugo iki 48 300.
 
Covid-19 aukų padaugėjo 19 iki 4 814. Skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, tai yra gerokai daugiau nei kaimyninėse Šiaurės Europos šalyse, tačiau mažiau nei labiausiai pandemijos paveiktose Europos valstybėse Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Italijoje.
 
Priešingai nei dauguma pasaulio šalių, Švedija neįvedė griežtų ribojimų, o labiau kliovėsi žmonių sąmoningumu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.12; 02:00

Olafas Palmė. EPA – ELTA nuotr.

Švedijos prokurorai trečiadienį paskelbė užbaigę tyrimą dėl 1986 m. įvykdyto premjero Olofo Palmės nužudymo, nes pagrindinis įtariamasis – O. Palmės kairiosios politikos priemonėms prieštaravęs švedas – jau yra miręs.
 
Premjeras buvo nužudytas Stokholme, 1986 m. vasario 28 d., kai vakare, atsisakęs apsaugos palydos, su žmona Lisbeta išėjo iš kino teatro. Nenustatytas užpuolikas šovė į O. Palme iš nugaros ir pabėgo. Premjerui tuo metu buvo 59 metai.
 
Vykdant tyrimą buvo apklausta daugiau nei 10 tūkst. žmonių, kaltę dėl nužudymo pripažino net 134 asmenys.
 
„Negalime pasiekti vieno žmogaus, kuris yra nusikaltimo vykdytojas. Jis yra Stigas Engstromas“, – žurnalistams sakė vyriausiasis prokuroras Kristeris Peterssonas.
 
„Kadangi jis yra miręs, negaliu jam pateikti kaltinimų, todėl nusprendžiau užbaigti tyrimą“, – sakė jis.
 
Kiek anksčiau vykdant tyrimą S. Engstromas buvo apklausiamas kaip liudininkas, nes jis esą buvo netoli įvykus nužudymui, tačiau policijos pareigūnai nusprendė jį esant nepatikimą – savo pasakojimą S. Engstromas bent keletą kartų keitė.
 
Kaip praneša žiniasklaida, parodymus jis galėjęs keisti tam, kad nuslėptų padarytą nusikaltimą. S. Engstromas mirė 2000 m., jam tuo metu buvo 66 metai.
 
1989 m. liepą dėl nužudymo buvo nuteistas Christeris Petterssonas – nusikaltėlis ir narkomanas, kurio vardas ir pavardė atsitiktinai sutampa su vyriausiojo šią bylą tiriančio prokuroro vardu ir pavarde. Nusikaltėlis nuteistas, O. Palme’o našlei neva atpažinus jį, tačiau praėjus vos keliems mėnesiams jis buvo paleistas į laisvę, apeliaciniam teismui atmetus žmonos parodymus dėl procedūrinio pažeidimo.
 
Ch. Petterssonas mirė 2004 m., o O. Palme’s našlė mirė 2018 m.
 
Policijai taip ir nepavyko rasti ginklo, kuriuo buvo įvykdytas nužudymas, nors vykdant tyrimą ilgainiui buvo patikrinti 788 revolveriai, trečiadienį pranešė policijos atstovai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.10; 13:36

Švedija ketvirtadienį pranešė, kad per parą nuo COVID-19 ligos mirė 99 žmonės. Bendras mirčių nuo koronaviruso sukeliamos ligos skaičius šalyje jau perkopė 3 000. Švedija sulaukė nemažai kritikos dėl to, kad taip ir neįvedė kitose COVID-19 smarkiai paveiktose šalyse paskelbto karantino.
 
Švedijos visuomenės sveikatos agentūra teigė iš viso užregistravusi 3 040 mirčių nuo COVID-19 ir 24 623 užsikrėtimo atvejus. Švedijoje gyvena maždaug 10,3 mln. gyventojų.
 
Pareigūnai vis dėto aktyviai gynė savo strategiją, pagal kurią nebuvo priimta jokių griežtų karantino priemonių, sakydami, kad ligoninės valstybėje dar nėra perpildytos ir turi nemažai laisvų vietų.
 
„Kreivės rodo, kad iš esmės mūsų valstybei pavyko sėkmingai suvaldyti ligos protrūkį, tiek, kiek leidžia sveikatos sistema“, – sakė šalies epidemiologas Andersas Tegnellis.
 
Švedija neskelbė karantino ir griežtų priemonių, tokių, kokias paskelbė kitos COVID-19 epidemijos apimtos valstybės. Švedijos požiūris, šalies atstovų teigimu, yra paremtas „kiekvieno atsakomybės principu“.
 
Švedijoje taip pat nebuvo uždarytos mokyklos vaikams iki 16 m., veikė barai, restoranai, parduotuvės, nors žmonės buvo raginami laikytis saugaus atstumo rekomendacijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.07; 17:00

Švedijoje per parą nuo koronaviruso sukelto susirgimo padarinių mirusių pacientų skaičius padidėjo 111 ir pasiekė 1 511. Tai šeštadienį pranešė šalies medicinos tarnybų atstovai.
 
Užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų skaičius išaugo nuo 13 216 iki 13 822 (100 tūkstančių gyventojų tenka 138 infekuotieji).
 
Švedijoje intensyviosios terapijos skyriuose gydomi 1 054 žmonės, iš jų 785 – vyrai. Ištirta beveik 75 tūkstančiai žmonių. Vyriausybė iškėlė uždavinį sveikatos apsaugos institucijoms padidinti atliekamų testų skaičių iki 50-100 tūkstančių per savaitę.
 
Švedijos valdžia uždarė sienas užsieniečiams, negyvenantiems ES šalyse, paragino piliečius neorganizuoti renginių, kuriuose dalyvautų daugiau kaip 50 žmonių. Vyresniųjų klasių moksleiviams ir studentams rekomenduojama mokytis nuotoliniu būdu. Vaikų darželiai ir pradinės mokyklos tebedirba.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 2,2 milijono žmonių, per 150 tūkstančių infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.19; 07:00

Antonio Guterresas, JT Generalinis sekretorius. EPA – ELTA nuotr.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas dėl pasaulį teriojančios pandemijos pareikalavo stabdyti visus karinius veiksmus visuose žemynuose. Toks JT generalinio sekretoriaus reikalavimas – suprantamas, logiškas. Civilizacijai bent jau šiandien turėtų rūpėti ne okupacijos, ne intervencijos, ne galimybė išsilaikyti užgrobtose teritorijose, bet būtent mirtį nešančio viruso sutramdymas.

Popiežiaus Pranciškaus raginimas

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus iškart parėmė Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso raginimą „nedelsiant pasaulyje skelbti visuotines paliaubas“, kad pasaulis galėtų sutelkti dėmesį į kovą su naujojo koronaviruso pandemija.

„Ši liga nepaiso valstybių sienų“, – teigė popiežius ir paprašė „visų konfliktuojančių tautų atsiliepti į JT generalinio sekretoriaus raginimą, nutraukiant visus priešiškus veiksmus, skatinant humanitarinės pagalbos koridorių kūrimą, būti atvirais diplomatijai ir atkreipti dėmesį į labiausiai pažeidžiamus“ (ELTA).

NATO atšaukia karines pratybas

Kaip į šiandieninius iššūkius reaguoja NATO? Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija atšaukia daug svarbių karinių pratybų. Pavyzdžiui, nukeliamos didžiulės karinės pratybos „Defender – Europa 20“, kuriose dalyvauti turėjo apie 40 tūkst. karių, daugiausia – amerikiečių. Jie būtų treniravęsi išsilaipinti Europoje ir čia surengti gelbėjimo operacijas.

Karinių pratybų atsisako ir Norvegija su devyniomis sąjungininkėmis, įskaitant britus ir amerikiečius. „Cold Response 2020“ užsiėmimų, kurių metu būtų mokomasi apginti Europą, – šiemet nebus. Bent jau jos atidėtos, kol nurims pasaulyje kilusi koronaviruso pandemija.

NATO būstinė Briuselyje

Nebebus ir daugelio kitų svarbių pratybų: „Dynamic Front“, „Joint Warfighting Assessment“, „Saber Strike“, „Swift Response“.

Daugelis iš jų ypač aktualios Baltijos kraštams. Mat jų metu kariai būtų mokęsi apginti rytinį Europos flangą nuo galimo puolimo iš Rytų. Tokio pobūdžio pratybų nebūta ketvirtį amžiaus. Ir vis dėlto Briuselis šias pratybas atideda. Šią informaciją teikia „Foreign Policy“.

Siekia ekonominių sankcijų panaikinimo

Taip pat nuskambėjo raginimai atšaukti visoms šalims taikomas visas finansines sankcijas. Šis klausimas ypač skausmingas Rusijai, Kinijai, Sirijai, Iranui, Šiaurės Korėjai. Šios šalys nusiuntė net specialų laišką – prašymą JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui. Tai, kad Maskva, Pekinas ir Phenjanas trokšta visų ekonominių draudimų atšaukimo, patvirtino naujienų agentūra „Interfax“.

Vladimiras Putinas rodo kumštį

Dilema dėl ekonominių suvaržymų paaikinimo – sudėtingesnė nei svarstymai, ar reikalingos visuotinės paliaubos. Mat tas pats „Foreign Policy“ pastebi, jog Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja planuoja bei rengia įvairaus pobūdžio kibernetines atakas prieš svarbias Vakarų insitucijas net dabar, siautėjant COVID-19. Be to, dar visiškai nežinia, ar Rusija nūnai nesuaktyvins karinių veikslų Donbaso ir Luhansko regionuose.

Užtat žinoma, kad tiek Rusija, tiek Kinija šiuo metu labai aktyvios platinant dezinformaciją. Pavyzdžiui, rusiškasis „Sputnik“ kovo 15-ąją įrodinėjo, esą dėl COVID-19 atsiradimo ir išplitimo kalta Latvija. O kita rusiška informacinė priemonė geopolitica.ru bandė įtikinti savo skaitytojus, jog koronavirusą sukūrė ir specialiai išplatino amerikiečiai. Šiai versijai noriai antrina Kinijos diplomatai.

Humanitarinė pagalba tėra Trojos arklys

O į Vakarus siunčiamos rusiškos medicininės pagalbos siuntos – akivaizdžiai nenuoširdžios. Vieną tokį atvejį aprašė leidiniai „Bild“ ir „La Stampa“. Straipsnio autoriai pasakoja, kaip Rusijos kariškiai italams atsiuntė medicininės pagalbos siuntų, kuriose – vos 20 procentų to, kas galėtų padėt grumiantis su koronavirusu. Sakykim, atsiuntė priemonių, saugančių nuo masinio naikinimo ginklų. Italams joms nė kiek nepadės apsisaugoti nuo siautėjančio koronaviruso. Italų žvalgybos specialistai mano, kad tų daiktų, kurie gyvybiškai reikalingi italams, Rusija negalėjo atsiųsti, mat jai pačiai jų labai trūksta.

Tad kodėl Rusija siuntė savo kariškius su „humanitarinės pagalbos“ kroviniais? Italijos žvalgyba mano, kad tai – tiesiog „geopolitinis ir diplomatinis aktas“, kurio svarbiausias tikslas – Italijoje pamojuoti Rusijos vėliava. Be kita ko, Italijos kariniai ekspertai buvo priversti rusų lėktuvus, krovinius ir karinių sunkvežimių koloną atidžiai stebėti specialiomis priemonėmis, ar tik kur nors nebuvo įtaisyta šnipinėjimo aparatūra.

Švedijos ir Lietuvos žvalgybų išvados

Kad Rusija ir Kinija šiandien elgiasi ne taip, kaip derėtų, pastebi ir Švedijos saugumo tarnyba SAPO. Valstybės inicijuojamos kibernetinės atakos, šnipinėjimas, dezinformacijos kampanijos ir galimi teroristiniai išpuoliai – tokias grėsmes parengtoje ataskaitoje išskiria minėta Švedijos saugumo tarnyba.

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Pastaruoju metu sustiprėjo veiksmai, nukreipti prieš Švediją, kasmetinės grėsmių ataskaitos pristatyme kalbėjo SAPO direktorius Klasas Fribergas. Tarnybos teigimu, apie 15 šalių turi žvalgybininkų Švedijoje, bet didžiausią grėsmę šaliai kelia Kinija ir Rusija. Vienas iš tokių veiksmų pavyzdžių esą išryškėjo koronaviruso pandemijos metu, kuomet užsienio valstybės aktyviau bando paveikti visuomenės nuotaikas, teigia SAPO.

Panašios nuomonės buvo ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda po kovo 25-ąją surengto susitikimo su Lietuvos slaptosios tarnybos VSD vadovu Dariumi Jauniškiu.

„Kita vertus, negalime būti naivūs ir galvoti, kad geopolitiniai interesai ar domėjimasis kitų valstybių vidaus reikalais dings ar tiesiog viskas bus sustabdyta. Be jokios abejonės, kad ne. (…) Šiuo metu mes labiausiai stebime Rusijos žvalgybos institucijų suaktyvėjimą. Dėl koronaviruso protrūkio gerokai sumenksta galimybės fizinei žvalgybai dėl fizinio kontaktų apribojimo, bet viskas keliasi elektroninę erdvę, ir turbūt mūsų darbo režimo pasikeitimas ir pokalbių perkėlimas nuotoliniu būdu sukuria dar didesnį mūsų tinklų pažeidžiamumą ir natūralų interesą vykdyti intervenciją į šiuos tinklus“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Kinijos nenuoširdumas

Daug įtarimų – ir dėl Kinijos. Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad Kinijos humanitarinė pagalba Europos šalims yra tik įrankis savo galiai sustiprinti.

„Lietuvai suteikta Kinijos humanitarinė pagalba yra akivaizdus politinis Trojos arklys. Tie, kurie tyrinėja Kinijos humanitarinės pagalbos politiką, vieningai sutaria, kad Kinija pasirenka humanitarinę pagalbą suteikti tik šalims, atsirinktoms griežtai pagal jos interesus. Ji iš esmės niekados neteikia humanitarinės pagalbos per tarptautines organizacijas. Tai yra pakankamai įprasta kitiems donorams. Kinija visuomet tai daro dvišaliu pagrindu. Būtent dėl to, kad galėtų daryti konkrečią įtaką konkrečiai šaliai“, – Eltai sakė M. Laurinavičius.

Šiaurės Korėjos agresyvumas

Taigi yra šalių, kurios atsižvelgė ir į JT generalinio sekretoriaus, ir į Popiežiaus Pranciškaus raginimus. Bet yra valstybių, kurios akivaizdžiai spjauna į prašymus „laikytis rimties“. Viena iš agresyvumą demonstruojančių šalių – Šiaurės Korėja.

Šiaurės Korėja paleido į jūrą dvi raketas. EPA-ELTA nuotr.

Šiaurės Korėja, kaip manoma, sekmadienį į Japonijos jūrą paleido dvi trumpojo nuotolio balistines raketas, skelbia Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“.

 Manoma, kad raketos paleistos iš Vonsano miesto, esančio Šiaurės Korėjos rytinėje pakrantėje. Jos nuskriejo apie 230 km. net 30 km aukštyje. Tuo metu Japonijos naujienų agentūra „Kyodo“ skelbė, kad prieš nukrisdamos į jūrą raketos nuskriejo maždaug 250 km.

Ne tik Pietų Korėjos ir JAV žvalgybos institucijos pasmerkė Pchenjano elgesį visuotinio koronaviruso protrūkio metu: „Tokioje situacijoje, kai visas pasaulis patiria sunkumus dėl Covid-19, toks karinis Šiaurės Korėjos veiksmas yra visiškai netinkamas ir raginame nedelsiant sustoti“.

Ginklais žvangina ir Armėnija

Gazacho emblema. Slaptai.lt nuotr.

Panašiai kaip Šiaurės Korėja ginklais žvangina ir Armėnija. Kovo 27 – kovo 29 dienomis jos ginkluotosios pajėgos kasdien maždaug po 20 – 23 kartus apšaudydavo Azerbaidžano karinius objektus. Atakos prieš fronto liniją saugančius azerbaidžaniečių karius ypač intensyvios buvo Gazacho, Tertero, Agdamo ir Geranbojaus rajonuose. 

Šaudoma buvo iš stambiųjų kulkosvaidžių ir stambaus kalibro patrankų.

Apie žuvusiuosius ir sužeistuosius pranešimų nėra. 

Oficialusis Baku patvirtino, kad paskutiniosiomis kovo dienomis Armėnijos kariškiai jų pozicijas atakuodavo kasdien po keliolika kartų. Kokie tikrieji šių išpuolių motyvai – nežinomi. Tačiau manoma, kad Armėnija tokiomis priemonėmis bado palaikyti įtampą visą kaltę dėl šaudymų suversdama Azerbaidžanui, girdi, pirmieji sviedinius paleido azerbaidžaniečiai, o armėnų kariai buvo priversti gintis.

Žodžiu, pasaulyje – nieko naujo. Ne visos valstybės visuotinio pavojaus metu elgiasi padoriai.

2020.03.30; 07:43

Gintaras.Visockas. Slaptai.lt nuotr.

Besidomintiems kariniais konfliktais, kylančiais dėl teritorijų, – turiu žinių. Šių metų pradžioje rusų kalba išleistas mokslinio pobūdžio veikalas apie vis dar kraujuojančią Padniestrės žaizdą. Padniestrės problemą primiršusiai Lietuvai tai galėtų būti įdomu. Knyga taip ir pavadinta – „Padniestrės konfliktas“.

Rusenantis Padniestrės konfliktas

Tai – solidi mokslinė analizė, kurios leidyba užsiėmė „Universal“ leidykla Tbilisyje. Knygos autorius – prof. Namikas Alijevas, buvęs Azerbaidžano ambasadorius Moldovoje, šią šalį išvažinėjęs skersai išilgai, ne sykį lankęsis ir Padniestrėje, todėl puikiai nusimanantis moldaviškuose niuansuose.

Dar verta pažymėti, kad „Padniestrės konfliktas“ – ne vienintelis prof. N.Alijevo veikalas kruvinų teritorinių ginčų temomis. Jis parengė spaudai, pavyzdžiui, knygą apie Azerbaidžanui vis dar atsikvėpti neleidžiantį konfliktą dėl Kalnų Karabacho („Tarptautinė teisė ir Kalnų Karabacho konfliktas“; ji išversta į lietuvių kalbą ir 2013-aisiais pristatyta Vilniuje) bei 2008-aisiais tarp Rusijos ir Gruzijos kilusį karą (dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijų).

Prof. dr. Namikas Alijevas, knygų „Tarptautinė teisė ir Kalnų Karabachas“ bei „Padniestrės konfliktas“ autorius

Tad prof. N.Alijevas turi sukaupęs unikalios informacijos apie tris dešimtmečiais trunkančius kruvinus ginčus buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje. Nederėtų pamiršti ir aplinkybės, kad jo sūnus Kamalis Makili – Alijevas, šiuo metu dėstantis Švedijos universitetuose teisės mokslus, parašė studiją apie Švedijos – Suomijos trintis XIX amžiuje dėl Alandų salų („Teritoriniai ginčai ir tarptautinė teisė“, „Routledge“, 2019). Išvertus šiuos darbus į lietuvių kalbą ir sudėjus krūvon turėtume daug svarbios, susistemintos informacijos, leidžiančios lyginti, vertinti, analizuoti keturis tiek skirtumų, tiek panašumų turinčius susidūrimus.

O dabar – apie tai, kuo įsiminė būtent paskutinysis prof. N.Alijevo veikalas? Knygoje išryškintos visos Kremliaus politinės intrigos Moldovoje. Nors 1991-ųjų gruodžio 18-ąją Rusijos Federacija ir pripažino Moldovą esant nepriklausoma valstybe drauge su visa Padniestre, tačiau iškart pusiau slapta, pusiau viešai griebėsi ardomosios veiklos. Puikiai žinoma, kaip tuometinis SSRS komunistų lyderis Michailas Gorbačiovas grasino Kišiniovui: nepasirašysite sąjunginės sutarties – prarasite Padniestrę. Toks tuomet buvo gorbačioviškas perspėjimas (mums, beje, grasino, kad neteksime Vilniaus ir Klaipėdos, Estija – Narvos, Latvija – Latgalijos).

Moldovai nepasisekė. Jei trys Baltijos valstybės išsaugojo savo teritorijas, tai Moldova neišvengė praradimų. Nuo 1989 iki 1992 metų, pasak prof. N.Alijevo, kariniai veiksmai dėl Padniestrės laikytini „vidiniu Moldovos reikalu“ (grūmėsi tik Kišiniovas su Tiraspoliu), tai po 1992-ųjų birželio jis peraugo į tarptautinį. Mat į ginčus, kas kam priklauso, įsivėlė 14-oji Rusijos armija, akivaizdžiai stojusi ginti Padniestrės separatistų.

Rusijos 14-osios armijos nusikaltimai

Žinoma, Kremlius visąlaik slėpė, kad remia Moldovą suskaldyti siekiančias jėgas. Ir vis tik tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino potvarkiai dėl Moldovos teritorijoje esančių sovietinių ginkluotųjų pajėgų padalijimo leido numanyti, jog kraujo praliejimo nepavyks išvengti. Visa sovietinė ginkluotė, tais laikais dislokuota Moldovoje, turėjo atitekti moldavams. Bet B.Jelcino įsakymai įpareigojo Padniestrėje dislokuoto galingo karinio junginio neperduoti Kišiniovo žinion. Tos karinės pajėgos drauge su tankais, šarvuočiais, patrankomis ir sraigtasparniais padovanotos su Maskva draugiškai flirtavusiai Tiraspolio valdžiai.

Bandymų sąžiningai ir taikiai užgesinti Padniestrės gaisrą būta daug. Visų neišvardinsi. Tačiau kaskart sutrukdydavo sumaniai surengtos provokacijos. Kažkas nušaudavo arba Moldovos, arba Padniestrės atstovus, skiriamojoje linijoje vėl nuaidėdavo šūviai, ir nieko nepešę derybininkai išsiskirstydavo namo. Iki kito karto.

Namiko Alijevo veikalas „Padniestrės konfliktas“

Kad Rusija nesuinteresuota teisingomis derybomis (tarptautiniai įstatymai byloja, jog subyrėjus Sovietų Sąjungai naujosios valstybės atkuriamos būtent tose ribose, kokios buvo SSRS griūties išvakarėse, o ne pagal etninę gyventojų sudėtį), – akivaizdu. Kiekvienam bent kiek blaiviai mąstančiam politikui aišku, jog Padniestrė, remiantis tarptautine teise, priklauso Moldovai, nors šiame regione, pavyzdžiui, daugumą sudaro ne moldavai (panaši situacija ir dėl Kalnų Karabacho, Abchazijos, Pietų Osetijos, Krymo).

Nėra tokios tautos

Kad Kremliui reikalingas nuolat rusenantis konfliktas, byloja ir 2012-ųjų liepos 31-ąją renginyje „Seliger-2012“ ištarti Vladimiro Putino žodžiai, esą „kryptį turėtų pasirinkti ten įsikųūrusi Padniestrės tauta“. Visi puikiai žino, kad Moldova – daugiatautė valstybė. Čia gyvena ir rusai, ir moldavai, ir ukrainiečiai, totoriai, armėnai, bet vadinamosios Padniestrės tautos ten niekad nebuvo ir nebus. Tik praradusiam sveiką protą politikui apsiverčia liežuvis įrodinėti, girdi, Padniestrėje gyvena kažin kokia … Padniestrės tauta (beje, panašiai tvirtina Jerevanas, esą Kalnų Karabacho likimą turėtų nulemti šiuo metu ten nežinia iš kur, nežinia kaip atsiradusi Arcacho tauta).  

Moldovai nėra lengva. Jos politiką apsunkina sudėtinga demografinė padėtis. Moldavai nesudaro akivaizdžios daugumos. Moldavų tėra apie 35 proc. Visi kiti – ukrainiečiai, rusai, totoriai, mongolai, gagaūzai. Tad tie, kurie norėtų į Vakarus integruotos Moldovos, nesudaro ryškios daugumos. Be to, esama moldavų, kurie norėtų matyti savo tėvynę, susijungusią su Rumunija (šito labai bijo rusakalbiai). Dar pridėkime sudėtingą ekonominę padėtį, iš bankų išvogtus milijardus, korupciją, ir suprasime, kodėl ten gaji nostalgija dėl neva „puikių sovietinių laikų, kai Moldova buvo sovietinė respublika“.

Moldovos vėliava

Į Moldovos žemes pretenduoja Nor-ASALA

Moldovos padėtis kebli dar ir dėl to, kad 2012-aisiais metais rugpjūčio mėnesį Libane susikūrė nauja teroristinė organizacija „Nor –ASALA“, kurios tikslas kuo greičiau suburti Nor-Chajastan (Naująją Armėniją). Šios organizacijos programoje numatytas tikslas sukurti armėnišką darinį specifiniame Budžako regione, nusidriekusiame tarp Ukrainos, Moldovos ir Rumunijos. Taigi į Moldovos žemes pretenduoja ne vien Rusija. Savo gabalą atsiriekti trokšta ir „Nor – ASALA“, kurios interesai sutampa su Padniestrės separatistų interesais.

Beje, niekam nėra paslaptis, kad 2014-ųjų metų liepos 25 dieną tuometiniai Padniestrės lyderiai su Rusijos vicepremjeru Dmitrijumi Rogozinu kurpė planus šį regioną prijungti prie Ukrainos žemėse kuriamos „Novorosijos“.

Moldovos klaida

Atidžiai, geranoriškai analizuodamas Padniestrės konfliktą prof. N.Alijevas pastebi vieną Moldovos klaidą, kuri norom – nenorom apsunkino Ukrainos, Sakartvelo (Gruzija) bei Azerbaidžano pastangas susigrąžinti savas žemes. Spaudžiamas prorusiškų jėgų tiek šalies viduje, tiek išorėje oficialusis Kišiniovas sykį buvo neatsargiai besutinkąs, kad derybose dėl Padniestrės dalyvautų ne tik Moldova ir Rusija, bet ir Padniestrė.

Vėliau ši klaida ištaisyta. Bet Maskva nuolat remiasi šiais kadaise neatsargiai išsprūdusiais žodžiais. Juos nuolat prisimena, visur kaišioja. Tokias Moldovai nepalankias idėjas kursto ir Abchazijos, Pietų Osetijos, Donbaso, Luhansko, Kalnų Karabacho separatistai. Esą ne tik Moldova, bet ir Sakartvelas, Ukraina ir Azerbaidžanas pasielgtų protingai, jei pilnateisiais derybininkais pripažintų separatistų komandas. 

Prof. N.Alijevas mano, kad kapituliantiškos nuotaikos – labai pavojingos. Skaitant „Padniestrės konfliktą“ akivaizdu, jog knygos autorius Moldovą, Sakartvelą, Ukrainą ir Azerbaidžaną ragina veikti ranka rankon, kaip vieną galingą kumštį. Prof. N.Alijevas pastebi, jog tokios teritorijas praradusios valstybės kaip Azerbaidžanas, Sakartvelas, Moldova ir Ukraina privalo visuomet viena kitai pagelbėti.

Tačiau realybė, deja, kiek kitokia. Lietuvos skaitytojai tikriausiai nežino, jog viešai, atvirai, kategoriškai palaikyti Azerbaidžano teritorinį vientisumą oficialusis Kijevas pradėjo tik tuomet, kai neteko Krymo, kai prasidėjo bėdos dėl Donbaso ir Luhansko. Iki tol oficalusis Kijevas buvo gan abejingas Azerbaidžano skausmui. Oficialusis Baku dėl pasyvios ukrainietiškos laikysenos nesupyko, neįsižeidė. Neatsakė Ukrainai tuo pačiu – jums formaliai terūpėjo Kalnų Karabacho likimas, mes paviršutiniškai domėsimės Krymo problemoms. Oficialusis Baku buvo vienas iš tų, kurie nuo pat pirmųjų konflikto akimirkų rėmė Ukrainos teritorinį vientisumą.

Padniestrės separatizmas. AFP nuotr.

Tad anksčiau tvyrojusius diplomatinius, į viešumą neprasprūdusius nesusikalbėjimus tarp Ukrainos ir Azerbaidžano verta prisiminti ne tam, kad ieškotume pretekstų naujai kritikos bangai. Šie niuansai prisimintini tam, kad dar sykį suprastume, kokia svarbi vienybė. Juk separatistinės jėgos, plėšančios į gabalus Moldovą, Ukrainą, Sakartvelą ir Azerbaidžaną, – karštligiškai ieško galimybių draugauti. Jos vienijasi. Jei joms pavyks įteisinti savo ekspansijas, Kremliaus apetitai dar ką nors apiplėšti tik sustiprės. O jei Rusija, vaizdžiai tariant, gautų per nagus, taptume saugesni ir mes – lietuviai, latviai, estai. Kremlius suprastų – tarptautinės organizacijos skaudžiai baudžia už kiekvieną svetimos žemės pėdos okupaciją, tad plėšiko amatu verstis neapsimoka. Dabar gi Krymo likimas byloja, jog bėdos užgriūti gali bet ką, net ir tuos, kurių saugumą iškilmingai garantavo tokios galybės kaip JAV ir Didžioji Britanija.

Kodėl visas dėmesys tik sakartvelui ir Ukrainai?

Skaitydamas prof. N.Aljevo darbą prisiminiau, kad ir Lietuva galėtų būti kur kas principingesnė. Kiek sykių prie Rusijos ambasados Vilniuje buvo surengti piketai, smerkiantys Osetijos, Pietų Abchazijos ir Krymo okupacijas! Kai kuriose slaptai.lt nuotraukose užfiksuota, kaip Rusijai priekaištaujama dėl agresijos prieš Sakartvelą. Fotografijose įamžinti parlamentarai Mantas Adomėnas, Emanuelis Zingeris, Audronius Ažubalis, prof. Vytautas Landsbergis… O štai prie Rusijos ambasados surengtų protestų, smerkiančių Padniestrės ir Kalnų Karabacho okupacijas – ar teko matyti? Ne, nematėme. Tokių nebuvo. Kodėl?

Gruzijos palaikymo akcija prie Rusijos ambasados Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka

Nebūtume teisūs, visą kaltę permesdami neaktyvioms užsienio ambasadoms. Manau, kad priekaištų nusipelnė ir tie lietuviai, kurie protesto akcijas prie Rusijos ambasados rengia tik dėl gruzinų ir ukrainiečių bėdų, o Padniestrę ir Kalnų Karabachą – pamirša.

Tiems, kurie sakys, jog mitingus dėl Kalnų Karabacho derėtų rengti ne prie Rusijos, bet prie Armėnijos ambasados, atsakyčiau, jog Armėnija be Rusijos politinės ir karinės pagalbos nebūtų pajėgusi įsitvirtinti Kalnų Karabache, todėl užtektų susibūrimo ir Latvių gatvėje. Bet, žinoma, nekenktų ir dvigubas piketas – prie Rusijos ir Armėnijos ambasados, juolab kad Rusijos ir Armėnijos diplomatinės atstovybės – netoli viena kitos.

Be visų mūsų pastangų nepavyks sąžiningai sureguliuoti teritorinių konfliktų, į kuriuos įsivėlusi Rusija. Konfliktą dėl Alandų salų lengvai užgesinti pavyko tik todėl, kad pagrindiniai derybininkai buvo padorumą, sąžiningumą, garbingumą, teisigumą branginančios suomių ir švedų tautos. Kremlius – ne toks.   

2020.03.26; 08:00

Kamalas Makili – Alijevas

2019-aisiais metų pabaigoje įtakinga užsienio leidykla „Routledge“ išleido mokslų dakataro Kamalio Makili – Alijevo veikalą „Teritoriniai ginčai ir tarptautinė teisė“ (angliškai – Contested Territories and International Law; A Comparative Study of the Nagorno-Karabakh Conflict and the Aland Islands Precedent).

Šiame moksliniame veikale ieškoma išeičių, kaip turėtų būti sureguliuotas karinis Armėnijos – Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho. Azerbaidžaniečių mokslininko darbas vertingas tuo, kad analizuojamos ne tik priežastys, trukdančios šį konfliktą išnarplioti taikiai, vadovaujantis tarptautine teise. Knyga ypač vertinga, nes priešprieša dėl Kalnų Karabacho lyginama su kadaise tarp Švedijos ir Suomijos kilusiais susirėmimais dėl Baltijos jūroje esančių Alandų salų. Iš Azerbaidžano kilęs mokslininkas mato akivaizdžių skirtumų tarp likimo, nutikusio Alandų salų ir Kalnų Karabacho gyventojams. Ir vis dėlto jis įsitikinęs, kad sukaupta tarptautinė patirtis sureguliuojant švedų – suomių pykčius dėl tarp Turku ir Stokholmo Baltijos jūroje išsibarsčiusių 6500 salų (tik 80 salų yra gyvenamos, žmonių – apie 28 tūkstančiai; daugiausia – švedai) galėtų pasitarnauti Azerbaidžanui ieškant išeičių, kaip, vadovaujantis tarptautine teise, būtų įmanoma susigrąžinti Juodąjį Sodą (toks azerbaidžanietiškas Kalnų Karabacho pavadinimas).

Sutikite, Lietuvos skaitytojui tokia tema – netikėta. Iki šiol karas dėl Kalnų Karabacho lygintas su kariniais susirėmimais dėl Padniestrės, Abchazijos, Osetijos, Krymo, Donbaso, Luhansko. Nesutarimai dėl Kalnų Karabacho gretinti su Lietuvos – Lenkijos nesutarimais dėl Vilniaus krašto, su Lietuvos – Vokietijos priešprieša dėl Klaipėdos. O štai su Baltijos jūroje išsibarsčiusiomis Alandų salomis Lietuvos žiniasklaidoje dar negretinta.

Kamalio Makili – Alijevo veikalas „Teritoriniai ginčai ir tarptautinė teisė“

Kamalas Makili – Alijevas yra juridinių mokslų daktaras. Šiuo metu jis dirba Švedijoje (Malmės universitete – vyriausiasis dėstytojas, Lundo universitete ir Raulio Valenbergo institute – mokslinis tyrinėtojas). Jis sėkmingai darbuojasi ir Strateginių tyrimų centre (SAM) vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijai ši azerbaidžaniečių mokslininko knyga labai praverstų bendraujant su Azerbaidžano ir Armėnijos diplomatais. Mat nors veikalo autorius – azerbaidžanietis, jo mokslinį darbą paskelbė nešališkumu, objektyvumu visame pasaulyje garsėjanti leidykla, kurios niekaip neapkaltinsi tendencingumu.

O kol neturime šio veikalo nei anglų, nei lietuvių kalbomis, internetinėje erdvėje galima pasižiūrėti tarptautinės teisės ir tarptautinių santykių specialisto K.M. Alijevo interviu, duotą Azerbaidžano televizijai cbc.az (https://www.youtube.com/watch?v=2FwwS5BOwnw&fbclid=IwAR2wVL2hX4Jyl_OpaxHeiyMBxsuYz67qo3hOFqCSnOyf7vmtA7-a2S5hGRI).

Šiame videointerviu aiškiai, suprantamai išdėstomas požiūris į 19-ame amžiuje tarp Švedijos ir Suomijos kilusį karinį konfliktą dėl Alandų salų (po 1808-1809 karo su Rusijos imperija Alandų salos kartu su Suomija pateko į Maskvos rankas; 1917-aisiais salos tapo nepriklausomybę atgavusios Suomijos dalimi, nors gyventojai troško prisigungti prie Švedijos; 1921 metais po tarptautinių Tautų Sąjungos Tarybos sprendimų salos įtvirtintos kaip Suomijos teritorija su sąlyga, kad švedai turės plačią kultūrinę autonomiją).

Alandų salos

Tame videointerviu taip pat išdėstomos priežastys, kodėl tarptautinių organizacijų parama Kalnų Karabachą praradusiam Azerbaidžanui nėra tokia akivaizdi, kaip, sakykim, Kuveitui, Ruandai ar buvusios Jugoslavijos respublikoms. Mokslininkas K.M.Alijevas mano, kad tarptautinė opinija – labai svarbus argumentas.

Čia palaidoti kare dėl Kalnų Karabacho žuvę azerbaidžaniečiai. Gazacho miestas. Slaptai.lt nuotr.

Taip pat įtakos turi ir politinė konjunktūra. Tiesiog tuo metu, kai iš Azerbaidžano buvo jėga ir klasta atplėšiamas Kalnų Karabachas (aktyvioji karo fazė truko tarp 1992 – 1994 metų, nusinešusi per 35 tūkst. gyvybių; tačiau azerbaidžaniečiai pradėti vyti iš šių teritorijų gerokai anksčiau) pasaulyje būta daug rimtų karinių konfliktų. Tarptautinė bendruomenė tiesiog nepajėgė į visus iššūkius reaguoti vienodai atidžiai, jautriai. Be to, bijota Rusijos reakcijos. Be to, 1992 – 1994-aisiais, kai azerbaidžaniečiai buvo jėga vejami iš savo gimtųjų namų, nebūta kai kurių tarptautinių tribunolų, kurie galėtų teisti tuos, kurie padarė karo nusikaltimus arba nusikaltimus žmoniškumui. Tie tribunolai susikūrė vėliau, jų sprendimai atgalios – neįmanomi.

Žodžiu, mokslininko K.M.Alijevo veikalas – dar vienas rimtas žingsnis siekiant tarptautinei bendruomenei priminti azerbaidžaniečių netektis kalnų Karabacho frontuose.

2020.03.21; 18:30  

Slaptai.lt skaitytojams pateikiame dar keletą pusiau asmeninių, pusiau visuomeninių prisiminimų, įamžintų Vytauto Visocko ir Gintaro Visocko nuotraukose.

Slaptai.lt redakcija

2020.03.12; 00:00

Olafas Palmė. EPA – ELTA nuotr.

Praėjus 34 metams po iki šiol neišaiškinto tuometinio Švedijos ministro pirmininko Olofo Palmės nužudymo, tyrėjai skelbia apie poslinkį byloje.
 
Jis esąs tikras, kad pirmąjį šių metų pusmetį galės atskleisti, kas atsitiko ir kam tenka kaltė dėl žmogžudystės, antradienį Švedijos televizijos stočiai SVT sakė bylą tiriantis prokuroras Kristeris Peterssonas.
 
Iki vasaros bus pateiktas kaltinimas dėl O. Palmės nužudymo – priešingu atveju tyrimas bus nutrauktas, kalbėjo K. Peterssonas. Pėdsakai esą suteikia pagrindo optimizmui.
 
Socialdemokratas O. Palmė buvo nužudytas Stokholmo centre po apsilankymo kino teatre 1986 metų vasario 28 dieną. Jis tuo metu daugiau kaip trejus metus vadovavo Švedijos vyriausybei. Aptarinėjamos įvairios nusikaltimo sąmokslo teorijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.19; 00:30

Du švedų parlamentarai ketvirtadienį 2020 m. Nobelio taikos premijai nominavo paauglę klimato aktyvistę Gretą Thunberg ir pasaulinį protestų judėjimą „Penktadieniai už ateitį“.
 
„Greta Thunberg yra klimato aktyvistė, o pagrindinė priežastis, kodėl ji nusipelnė Nobelio taikos premijos, yra tai, kad, nepaisant jauno amžiaus, ji sunkiai dirbo, kad atvertų politikų akis klimato krizės atžvilgiu“, – laiške Norvegijos Nobelio komitetui rašė Kairės partijos parlamentarai Jensas Holmas ir Hakanas Svennelingas.
 
„Klimato krizė sukurs naujus konfliktas ir galiausiai karus. Taigi, veiksmai siekiant emisijų sumažinimo ir Paryžiaus susitarimo laikymosi kartu yra ir taiką nešantys veiksmai“, – teigė parlamento nariai.
 
Politikai pridūrė, kad be judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ ir G. Thunberg „klimato klausimas nebūtų taip plačiai įtrauktas į darbotvarkę, kaip yra dabar“.
 
17-metė G. Thunberg buvo minima tarp kandidatų sulaukti Nobelio taikos premijos 2019 m., tačiau ši garbė atiteko Etiopijos premjerui Abiy Ahmedui už jo pastangas užbaigiant ilgai trukusį konfliktą su kaimynine Eritrėja.
 
Vos per metus Aspergerio sindromu serganti klimato aktyvistė tapo balsu kartos, kuriai didžiulį nerimą kelia klimato kaitos krizė.
 
2018 m. rugpjūtį G. Thunberg pradėjo „mokyklos streikus už klimatą“ prie Švedijos parlamento. Nuo tada jos veiksmai įkvėpė milijonus jaunų žmonių reikalauti pokyčių kovoje su klimato kaita.
 
Norvegijos Nobelio komitetas priima paraiškas dėl Nobelio taikos premijos nominantų iki vasario 1 d. Tūkstančiai žmonių turi teisę teikti paraiškas, tarp jų – buvę laureatai, dalis universitetų profesorių, parlamentų nariai ir vyriausybių ministrai, taip pat dabartiniai ir buvę Norvegijos Nobelio komiteto nariai.
 
Komitetas niekada neatskleidžia nominantų vardų, tačiau kandidatus nominavę žmonės turi teisę atskleisti savo siūlymus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.31; 03:00

Metų žmogumi paskelbti G. Thunberg. EPA-ELTA nuotr.

Ketvirtadienį Stokholmo apygardos teismas nuteisė 40 metų vyrą iš Spareholmo miestelio Švedijos pietryčiuose lygtine laisvės atėmimo bausme ir 200 valandų viešųjų darbų už grasinimus klimato aktyvistei Gretai Thunberg ir jos motinai, operos dainininkei Malenai Ernman.
 
Tai pranešė laikraštis „Katrineholms-Kuriren“.
 
Gautomis žiniomis, byla buvo iškelta dėl anoniminių laiškų, kuriuose Greta buvo raginama atsisakyti kovos už klimatą. Be kita ko, autorius rašė apie ketinimą užpjudyti šunimis G. Thunberg ir nušauti ją snaiperio šautuvu. Jis taip pat grasino nužudyti M. Ernman, jeigu jos duktė viešai nepareikš, kad lėktuvų skrydžiai nedaro pražūtingo poveikio aplinkai.
 
Per apklausas vyras teigė siuntęs laiškus dėl pernelyg didelio žiniasklaidos dėmesio Gretai. Bet jis tvirtino tik norėjęs pagąsdinti aktyvistę.
 
G. Thunberg visame pasaulyje žinoma kaip neformali judėjimo „Mokyklos streikas už klimatą“ lyderė. Ji buvo nominuota šių metų Nobelio taikos premijai, pelnė kitų apdovanojimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.20; 00:01

Švedų paauglė klimato aktyvistė Greta Thunberg po ilgų kelionių po pasaulį sugrįžo namo į Stokholmą.
 
„Namai!“ – tviteryje parašė G. Thunberg ir įkėlė savo nuotrauką Stokholmo krantinėje su dviem Thunbergų šeimos šunimis. Namuose Stokholme jaunoji klimato aktyvistė nebuvo jau keturis su puse mėnesio.
 
16-metė šiuo metu dalyvavo klimato konferencijose, vykusiose įvairiose pasaulio vietose – nuo Šveicarijos iki Niujorko. Prieš sugrįždama į Stokholmą ji dalyvavo Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje Madride ir mitinge Italijos mieste Turine.
 
G. Thunberga neskrenda lėktuvu dėl ekologinių sumetimų, per kelis mėnesius ji net dukart laivu perplaukė Atlanto vandenyną.
 
Iš Niujorko, kur ji kalbėjo JT viršūnių susitikime, skirtame klimato kaitai, ji keliavo į Monrealį, o tada – per JAV į Los Andželą.
 
JT klimato kaitos konferencija turėjo vykti Čilės sostinėje Santjage, tačiau ji buvo atšaukta dėl Pietų Amerikos šalį apėmusių neramumų.
 
Pernai rugpjūtį G. Thunberg pradėjo protestuoti priešais Švedijos parlamentą ir taip įkvėpė daugybę jaunų žmonių visame pasaulyje pradėti judėjimą dėl klimato kaitos „Penktadieniai ateičiai“ (angl. Fridays for Future).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.17; 14:55

Švedijos valdžia nusprendė deportuoti iš šalies 46 metų Uzbekistano pilietį, kuris anksčiau buvo nuteistas septynerius metus kalėti už teroro akto rengimą ir terorizmo finansavimą. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra TT.
 
Nuteistasis, laikytas saugumo policijoje SAPO, jau paleistas į laisvę, nes manoma, kad tėvynėje jo gyvybei grėstų pavojus.
 
Teroristinių nusikaltimų rengimo byla buvo nagrinėjama sausio-vasario mėnesiais, kaltinimai buvo pateikti šešiems sulaikytiesiems.  Trys iš jų buvo įtariami chemikalų ir įrangos įsigijimu ir laikymu. Visi šeši taip pat buvo kaltinami įstatymo dėl terorizmo finansavimo pažeidimu, bet jie savo kaltę neigė.
 
Žiniasklaidos duomenimis, penki 30-46 metų amžiaus kaltinamieji – Uzbekistano piliečiai, dar vienas – Kirgizijos.
 
Apygardos teismas kovo mėnesį pripažino įrodytais 46 metų įtariamojo kontaktus su teroristine „Islamo valstybės“ (IS) organizacija, taip pat chemikalų įsigijimą, priėmė sprendimą, kad jis yra kaltas dėl teroro akto rengimo, ir nuteisė jį septynerius metus kalėti.
 
Apeliacinis teismas birželio mėnesį nepatvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimo ir panaikino Uzbekistano piliečiui kaltinimus rengus teroro aktą, bet pripažino jį kaltu dėl terorizmo finansavimo.
 
Po to teisiamasis buvo uždarytas į SAPO, ketinusios deportuoti jį kaip keliantį grėsmę nacionaliniam saugumui, izoliatorių. Tačiau šis policijos ketinimas buvo apskųstas, ir tik dabar vyriausybė priėmė galutinį sprendimą šiuo klausimu.
 
Spalio pabaigoje Švedijos ministrų kabinetas taip pat nusprendė išsiųsti šešis radikalius islamistus, sulaikytus šį pavasarį per specialią SAPO operaciją. Šiuo metu jie taip pat paleisti į laisvę. Apeliacinis teismas nustatė, jog esama kliūčių deportacijai, kadangi šie asmenys „savo šalyje gali tapti persekiojimų aukomis“. Bet vyriausybė teigia aktyviai dirbanti, kad šios kliūtys būtų pašalintos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.05; 05:37

Trečiadienį Vilniuje su darbo vizitu lankysis rugsėjo pradžioje pareigas pradėjusi eiti Švedijos užsienio reikalų ministrė Anna Linde.
 
Susitikime su Lietuvos diplomatijos vadovu Linu Linkevičiumi planuojama aptarti dvišalį ir regioninį bendradarbiavimą, saugumo, Rytų kaimynystės, Europos Sąjungos aktualijas, Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimą tarptautiniuose formatuose.
 
Ministrai taip pat susitiks su Lietuvoje viešinčia Ukrainos savivaldos administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovų delegacija, besidominčia lyčių lygybės ir žmogaus teisių klausimais.
 
Popietę Užsienio reikalų ministerijoje rengiama Lietuvos ir Švedijos užsienio reikalų ministrų spaudos konferencija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.09; 07:00

Ar pavyks Švedijai tapti nerūkančia šalimi? EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį švedai priėmė griežtesnius rūkymą ribojančius įstatymus, skelbė „Deutsche Welle“. Viešosios vietos, kuriose galima prisidegti cigaretę, buvo dar labiau apribotos.
 
Skandinavijoje rūkyti baruose ir restoranuose buvo uždrausta jau 2005 metais. Švedija šią savaitę žengė dar vieną žingsnį, siekdama tapti šalimi be rūkalų.
 
Pirmadienį šalis priėmė įstatymą, draudžiantį rūkyti švedams tam tikrose vietose. Rūkymas buvo uždraustas žaidimų aikštelėse, traukinių stotyse, net šalia restoranų ir barų. Draudimas taip pat taikomas el. cigarečių vartotojams.
 
Europos Sąjungos statistika rodo, kad pagal rūkalų suvartojimo kiekį Švedija yra mažiausiai nuolatinių rūkal
Švedija iki 2025 metų žada tapti nerūkančia šalimi: priimtas rūkymą ribojantis įstatymas. EPA-ELTA nuotr.
ių turinti šalis. Dabartinis Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas iškėlė tikslą iki 2025 metų švedams tapti visiškai nerūkančia tauta.
 
Vis dėlto naujasis įstatymas sukėlė pasipriešinimą. Rūkantis pilietis Niklas Qvarnstromas sukūrė rūkymo įstatymui oponuojančią feisbuko grupę, buvo surengtas ir nedidelis protestas.
 
Grupės įkūrėjas teigė, kad rūkymo problemos turėtų būti sprendžiamos tikrai ne draudimais. Jo požiūriu, naujasis Švedijos įstatymas dėl rūkymo buvo moraliai netinkamas – jis diskriminuoja rūkančius žmones, žeidžia juos asmeniškai, tokia rūkančius ir nerūkančius žmones atskirianti situacija, N. Qvarnstromo nuomone, yra nesąžininga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.03; 07:00

Policija pirmadienį pietiniame Švedijos mieste Malmėje, centrinėje stotyje, pašovė žmogų, kuris teigė turintis bombą, teigia policija ir liudininkai.
 
Policijos pareigūnai sakė, kad šūvis pasigirdo truputį po 10 valandos ryto, kai į pranešimus apie skubų atvejį sureagavę pareigūnai priėjo prie vyro, savo veiksmais keliančio paniką.
 
Vietinės žiniasklaidos priemonės citavo keletą liudininkų, teigusių, kad maždaug 40 metų vyras metė ant žemės sportinį krepšį ir sušuko, kad turi bombą.
 
Kai prie vyro prisiartino policija, jis vis tiek elgėsi gąsdinančiai, teigė spaudos atstovė Evelina Olsson.
 
„Situacija toliau plėtojosi, todėl policijos pareigūnui teko iššauti iš tarnybinio ginklo“, – sakė E. Olsson.
 
Vyras buvo nuvežtas į ligoninę, o traukinių stotis evakuota, pakviesti bombas neutralizuojantys darbuotojai. Policijos pareigūnai teigė, kad tyrėjai laukia, kada galės įvykdyti apklausą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.11; 06:00
 

NAUJIENŲ FILTRAS
M. Salvinis teigia, kad Europos Sąjungos fiskalinės taisyklės turėtų būti pakeistos, o ne laužomos
 
2019-05-24 11:56
Teismas sustabdė Kauno sporto halės rekonstrukciją: savivaldybė sprendimą skųs (1)
 
2019-05-24 11:55
G. Nausėda balsavo: I. Šimonytei linkiu išlikti savimi (10)
 
2019-05-24 11:49
„Girteka Logistics“ vadovas: Europa buvo pagrindinė augimo rinka
 
2019-05-24 11:44
 Kauno geležinkelio tunelį aplankė rekordinis skaičius lankytojų
 
2019-05-24 11:43
Šį sezoną kopiant į Everestą jau žuvo šeši žmonės
 
2019-05-24 11:42
Suomija nerimauja, kad JAV sankcijos paveiks jų energetikos kompaniją „Fortum“
 
2019-05-24 11:32
Gegužę nuvylė euro zonos verslo augimas (2)
 
2019-05-24 11:17
Į Lietuvą neįleista beveik 4 mln. nesaugių medicinos priemonių
 
2019-05-24 11:11
A. Juozaitis nusivylė V. Radžvilu: ragina į EP rinkti N. Puteikį (3)
 
2019-05-24 11:08
Nuomonės dėl krizės išsiskyrė: I. Šimonytė nieko nekeistų, G. Nausėda būtų pasukęs kitu keliu (1)
 
2019-05-24 11:07
Th. May penktadienį turėtų paskelbti savo atsistatydinimo datą (2)
 
2019-05-24 11:00
Valdantieji siūlo nustatyti parduotuvių darbo ribojimą per šventes
 
2019-05-24 10:49
Prekybos karas smogė Vokietijos gamybai ir paslaugoms (1)
 
2019-05-24 10:47
Teisme – buvę apsaugos bendrovės vadovai, įtariami beveik 700 tūkst. eurų pasisavinimu
 
2019-05-24 10:45
Kauno viešosios erdvės praturtėjo nauju menininko V. Jako kūriniu (2)
 
2019-05-24 10:33
Čekijos premjero A. Babišo partijai ANO prognozuojama daugiausiai balsų EP rinkimuose
 
2019-05-24 10:29
Rašytojų sąjunga – prieš P. Cvirkos paminklo nukėlimą Vilniuje (1)
 
2019-05-24 10:27
JAV pateikė naujus kaltinimus J. Assange’ui (1)
 
2019-05-24 10:10
Notariato veiklos kainodara turėtų nudžiuginti jaunas šeimas
 
2019-05-24 10:08
Per keturias išankstinio balsavimo dienas pilietinę valią pareiškė 5,78 proc. rinkėjų
 
2019-05-24 10:08
L. Linkevičius susitikime su ambasadoriumi: Lietuva palaiko Sakartvelo siekį integruotis į ES ir NATO (2)
 
2019-05-24 10:05
ECB teko mokytis iš savo klaidų
 
2019-05-24 09:55
VRK primena apie agitaciją socialiniuose tinkluose
 
2019-05-24 09:49
RODYTI DAUGIAU
© 2019, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti ar kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama. Privatumo politika
 
JAV teisingumo departamentas apkaltino J. Assange’ą pažeidus JAV šnipinėjimo įstatymą, kai 2010 metais jis paviešino slaptus JAV karinius dokumentus apie karus Afganistane ir Irake. Tarp 17 naujų pareikštų kaltinimų yra kaltinimai pakursčius tuometę JAV kariuomenės žvalgybos analitikę Chelsea Manning pavogti slaptus JAV duomenis ir padėjus jai tai padaryti ir kaltinimai beatodairiškai paviešinus įslaptintą informaciją.
 
Teisingumo departamentas atmeta J. Assange’o tvirtinimą, kad jis paprasčiausiai paskelbė duomenis, kuriuos gavo iš Ch. Manning. Remiantis naujais kaltinimais, A. Assange’as susimokė su Ch. Manning, kad būtų pavogta šimtai tūkstančių slaptų duomenų, siekiant „pakenkti JAV arba siekiant naudos užsienio šaliai“.
 
J. Assange’as šiuo metu yra Didžiosios Britanijos kalėjime ir, jei būtų išduotas JAV ir ten nuteistas, jam galėtų grėsti dešimtmečiai kalėjime.
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
 
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
 
2019.05.24; 12:10