NAUJIENŲ FILTRAS
M. Salvinis teigia, kad Europos Sąjungos fiskalinės taisyklės turėtų būti pakeistos, o ne laužomos
 
2019-05-24 11:56
Teismas sustabdė Kauno sporto halės rekonstrukciją: savivaldybė sprendimą skųs (1)
 
2019-05-24 11:55
G. Nausėda balsavo: I. Šimonytei linkiu išlikti savimi (10)
 
2019-05-24 11:49
„Girteka Logistics“ vadovas: Europa buvo pagrindinė augimo rinka
 
2019-05-24 11:44
 Kauno geležinkelio tunelį aplankė rekordinis skaičius lankytojų
 
2019-05-24 11:43
Šį sezoną kopiant į Everestą jau žuvo šeši žmonės
 
2019-05-24 11:42
Suomija nerimauja, kad JAV sankcijos paveiks jų energetikos kompaniją „Fortum“
 
2019-05-24 11:32
Gegužę nuvylė euro zonos verslo augimas (2)
 
2019-05-24 11:17
Į Lietuvą neįleista beveik 4 mln. nesaugių medicinos priemonių
 
2019-05-24 11:11
A. Juozaitis nusivylė V. Radžvilu: ragina į EP rinkti N. Puteikį (3)
 
2019-05-24 11:08
Nuomonės dėl krizės išsiskyrė: I. Šimonytė nieko nekeistų, G. Nausėda būtų pasukęs kitu keliu (1)
 
2019-05-24 11:07
Th. May penktadienį turėtų paskelbti savo atsistatydinimo datą (2)
 
2019-05-24 11:00
Valdantieji siūlo nustatyti parduotuvių darbo ribojimą per šventes
 
2019-05-24 10:49
Prekybos karas smogė Vokietijos gamybai ir paslaugoms (1)
 
2019-05-24 10:47
Teisme – buvę apsaugos bendrovės vadovai, įtariami beveik 700 tūkst. eurų pasisavinimu
 
2019-05-24 10:45
Kauno viešosios erdvės praturtėjo nauju menininko V. Jako kūriniu (2)
 
2019-05-24 10:33
Čekijos premjero A. Babišo partijai ANO prognozuojama daugiausiai balsų EP rinkimuose
 
2019-05-24 10:29
Rašytojų sąjunga – prieš P. Cvirkos paminklo nukėlimą Vilniuje (1)
 
2019-05-24 10:27
JAV pateikė naujus kaltinimus J. Assange’ui (1)
 
2019-05-24 10:10
Notariato veiklos kainodara turėtų nudžiuginti jaunas šeimas
 
2019-05-24 10:08
Per keturias išankstinio balsavimo dienas pilietinę valią pareiškė 5,78 proc. rinkėjų
 
2019-05-24 10:08
L. Linkevičius susitikime su ambasadoriumi: Lietuva palaiko Sakartvelo siekį integruotis į ES ir NATO (2)
 
2019-05-24 10:05
ECB teko mokytis iš savo klaidų
 
2019-05-24 09:55
VRK primena apie agitaciją socialiniuose tinkluose
 
2019-05-24 09:49
RODYTI DAUGIAU
© 2019, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti ar kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama. Privatumo politika
 
JAV teisingumo departamentas apkaltino J. Assange’ą pažeidus JAV šnipinėjimo įstatymą, kai 2010 metais jis paviešino slaptus JAV karinius dokumentus apie karus Afganistane ir Irake. Tarp 17 naujų pareikštų kaltinimų yra kaltinimai pakursčius tuometę JAV kariuomenės žvalgybos analitikę Chelsea Manning pavogti slaptus JAV duomenis ir padėjus jai tai padaryti ir kaltinimai beatodairiškai paviešinus įslaptintą informaciją.
 
Teisingumo departamentas atmeta J. Assange’o tvirtinimą, kad jis paprasčiausiai paskelbė duomenis, kuriuos gavo iš Ch. Manning. Remiantis naujais kaltinimais, A. Assange’as susimokė su Ch. Manning, kad būtų pavogta šimtai tūkstančių slaptų duomenų, siekiant „pakenkti JAV arba siekiant naudos užsienio šaliai“.
 
J. Assange’as šiuo metu yra Didžiosios Britanijos kalėjime ir, jei būtų išduotas JAV ir ten nuteistas, jam galėtų grėsti dešimtmečiai kalėjime.
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
 
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
 
2019.05.24; 12:10

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Rusija išsiunčia du Švedijos diplomatus, Švedija apgailestauja dėl šio Rusijos valdžios sprendimo. Tai trečiadienį naujienų agentūrai TASS pranešė Švedijos URM atstovas Rasmusas Eljanskogas.

„Du švedų diplomatai paprašyti palikti Rusiją, – sakė jis. – Anksčiau Švedija paskelbė, kad rusų diplomatui nebuvo pratęsta viza: mes nepatenkinome Rusijos prašymo išduoti diplomatinę vizą. Atsakydama į tai Rusija paprašė du švedų diplomatus išvykti iš šalies. Mes apgailestaujame dėl Rusijos URM sprendimo“. 

Švedijos URM kol kas nepateikė išsamesnių komentarų šiuo klausimu.

Kaip pareiškė trečiadienį per spaudos konferenciją Maskvoje oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova, dviejų Švedijos diplomatų išsiuntimas iš Rusijos yra atsakomoji priemonė.

Vasario mėnesį restorane Stokholmo centre buvo sulaikytas 45 metų švedas, įtariamas neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją Rusijos naudai. Jis pietavo su Rusijos diplomatu, kuris netrukus išvyko iš Švedijos. Po to Rusija paprašė vizų naujiems diplomatams, bet gavo neigiamą atsakymą. 

Švedijos saugumo policijos (SAPO) pareigūnų nuomone, įtariamą švedą užverbavo Rusijos specialiųjų tarnybų agentas, „dirbęs diplomatinėje priedangoje“. Spėjama, kad sulaikytasis šnipinėjo bent jau nuo 2017 metų. Jeigu jo kaltė bus įrodyta, jam gresia nuo šešių mėnesių iki ketverių metų kalėjimo.

Įtariamasis neigia savo kaltę. Vyras dirba Švedijoje aukštųjų technologijų srityje su informacija, kuri, pasak SAPO atstovų, domina užsienio šalių žvalgybininkus. Kaip pranešė leidinys „Dagens Nyheter“, jis turi keturis vaikus, gimė Švedijoje ir yra jos pilietis.

Vyras turi savo bendrovę, kuri rengia informacijos perdavimo modeliavimo, mobiliųjų telefonų programavimo ir kompiuterių virusų modeliavimo projektus. Be to, jis dirbo mokslinį darbą ir skelbė straipsnius mokslo žurnaluose. Anksčiau buvo nuteistas lygtinai už užpuolimą.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.05.08; 20:20

Švedija pasirengusi imtis sankcijų prieš ES šalis, atsisakančias priimti migrantus, pavyzdžiui, Vengriją. Tai pirmadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Dagens Nyheter“ pareiškė Švedijos ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas.

„Taip, aš pasirengęs tai padaryti, – atsakė S. Lofvenas, paklaustas apie galimas sankcijas. – Juk kada nors mes turime pademonstruoti solidarią atsakomybę (už migrantų priėmimą). Šios naštos negali nešti viena, dvi ar trys šalys, mums reikalinga pagalba“.

„Jeigu jos nepasirengusios imtis atsakomybės, tai irgi kainuos. Nebus galima gauti ES lėšų taip, kaip dabar, – teigė premjeras. – Vengrija – viena iš didžiausios sėkmės lydimų šalių. Neleistina, kad šalis, gavusi didžiausią ES paramą, pareikštų: „Ne, mes neprisiimame atsakomybės už migraciją“.

Kiekvieną savaitę Švedijos pasienyje policija sulaiko 150-200 migrantų. 2015 metais į 9,8 milijono gyventojų turinčią šalį atvyko 163 tūkstančiai pabėgėlių. Tai – aukščiausias rodiklis Europoje skaičiuojant vidutiniškai vienam gyventojui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.15; 11:30

Britų policijos duomenimis, Londone sulaikytas „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as. Australas čia nuo 2012 metų gyveno Ekvadoro ambasadoje, kad išvengtų išdavimo Švedijai bei proceso JAV, informuoja agentūra „Reuters“.

Ekvadoro vyriausybė dabar atėmė iš jo diplomatinio prieglobsčio statusą.

Pasak Skotland Jardo, 47-erių J. Assange’as nuvežtas į vieną Londono komisariatų.

Remiantis „WikiLeaks“ žinute tviteryje, J. Assange’as pats neišėjo iš ambasados. Į pastatą ambasadorius esą įleido britų pareigūnus.

Nepatikrintoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip J. Assange’as kelių vyrų išnešamas iš ambasados. „WikiLeaks“ tvirtina, kad diplomatinio prieglobsčio atėmimas iš australo buvo neteisėtas.

Pasak Ekvadoro prezidento Lenino Moreno, jis buvo patikintas, kad J. Assange“as nebus išduotas šaliai, kurioje jam gresia mirties bausmė.

J. Assange’as 2012 metais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone, kad išvengtų išdavimo Švedijai dėl kaltinimų išprievartavimu. Stokholmo prokuratūra 20017-aisiais paskelbė nutraukianti tyrimą. Tačiau vis dar galioja britų išduotas arešto orderis, nes J. Assange’as 2010 metais nusižengė lygtinio paleidimo nuostatoms.

Australas būgštauja, kad bus išduotas JAV, kur jam gresia procesas dėl paslapčių išdavimo ir galbūt net mirties bausmė. Jo įkurta „Wikileaks“ platforma 2010 metais paviešino slaptus JAV karinius dokumentus.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.11; 14:55

Švedijos sostinės Stokholmo pramoninėje zonoje įvykus galingam sprogimui, sužeisti penki žmonės.

Stokholmo policijos atstovo teigimu, sprogimas vakarinėje Stokholmo dalyje įsikūrusiame pramoninės paskirties pastate įvyko netrukus po vidurnakčio. Galingo sprogimo metu dužo ne tik šio pastato, bet ir netoliese esančio viešbučio langai, apgadinti keli automobiliai. 

Po sprogimo du žmonės nugabenti į ligoninę su nesunkiais sužalojimais. 

Kol kas nežinoma, dėl kokios priežasties įvyko sprogimas. Incidentas nelaikomas teroristiniu.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.27; 14:00

Penktadienį Stokholmo apygardos teismas patenkino prokuratūros prašymą pratęsti suėmimą žmogui, įtariamam šnipinėjimu Rusijos naudai. Tai pranešė teismo atstovai.

„Apygardos teismas prokuroro prašymu šiandien priėmė sprendimą dėl žmogaus, įtariamo neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją, suėmimo pratęsimo. Kaltinimai bus pateikti pirmadienį, kovo 18 d. Posėdis paskirtas 15 valandą“, – sakoma pranešime.

45 metų švedas įtariamas „neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją“. Jis buvo sulaikytas vasario mėnesį per susitikimą restorane Stokholmo centre. Švedijos saugumo policijos (SAPO) pareigūnų nuomone, jį užverbavo Rusijos specialiųjų tarnybų agentas, „dirbęs diplomatinėje priedangoje“. Spėjama, kad sulaikytasis šnipinėjo bent jau nuo 2017 metų. Jeigu jo kaltė bus įrodyta, jam gresia nuo šešių mėnesių iki ketverių metų kalėjimo.

Vyras neigia savo kaltę. Jis dirba Švedijoje aukštųjų technologijų srityje su informacija, kuri, pasak SAPO atstovų, domina užsienio šalių žvalgybininkus. Kaip pranešė leidinys „Dagens Nyheter“, jis turi keturis vaikus, gimė Švedijoje ir yra jos pilietis.

Vyras turi savo bendrovę, kuri rengia informacijos perdavimo modeliavimo, mobiliųjų telefonų programavimo ir kompiuterių virusų modeliavimo projektus. Be to, jis dirbo mokslinį darbą ir skelbė straipsnius mokslo žurnaluose. Anksčiau buvo nuteistas lygtinai už užpuolimą.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.16; 05:45

Ketvirtadienį Švedijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo situaciją dėl vieno iš Rusijos diplomatų, kuris įtariamas šnipinėjimu.

„Švedijos URM iškvietė Rusijos ambasadorių dėl vieno iš diplomatų veiklos. Ministerija šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiauja su Švedijos saugumo tarnyba“, – pareiškė naujienų agentūrai „RIA Novosti“ Švedijos užsienio politikos žinybos atstovas.

Jis atsisakė suteikti išsamesnės informacijos.

Kaip anksčiau pranešė leidinys „Dagens Nyheter“, trečiadienį Švedijos URM iškvietė Rusijos ambasadorių Viktorą Tatarincevą ir pareikalavo, kad vienas iš diplomatų paliktų šalį. 

Pasak laikraščio šaltinio, Rusijos diplomatinės misijos atstovas susijęs su 46 metų amžiaus Švedijos piliečiu, kuris buvo sulaikytas vasario mėnesį, įtarus jį žvalgybos duomenų rinkimu Rusijai.

Gautomis žiniomis, įtariamasis neigia savo kaltę. Vyras, įtariamas neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją, buvo sulaikytas per susitikimą restorane Stokholmo centre. Švedijos saugumo policijos (SAPO) pareigūnų nuomone, jį užverbavo Rusijos specialiųjų tarnybų agentas, dirbęs diplomatinėje priedangoje. Spėjama, kad sulaikytasis šnipinėjo bent jau nuo 2017 metų. Jeigu jo kaltė bus įrodyta, jam gresia nuo šešių mėnesių iki ketverių metų kalėjimo.

Vyras dirbo Švedijoje aukštųjų technologijų srityje su informacija, kuri, pasak SAPO atstovų, domina užsienio šalių žvalgybininkus. Kaip praneša leidinys „Dagens Nyheter“, jis turi keturis vaikus, gimė Švedijoje ir yra jos pilietis.

Švedijos URM atstovas Patricas Nilssonas patvirtino informaciją apie Rusijos ambasadoriaus V. Tatarincevo iškvietimą, bet nepatikslino, apie ką konkrečiai buvo kalbama susitikimo metu.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.15; 09:30

Penktadienį Švedijos prokuratūra kreipėsi į Stokholmo apygardos teismą, prašydama leisti suimti žmogų, įtariamą šnipinėjimu Rusijos naudai. Tai pranešė žinybos atstovai.

„Prokuroras prašo leisti suimti vasario 27 d. sulaikytą žmogų, įtariamą neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją. Posėdžio dėl kardomosios priemonės datą paskirs Stokholmo apygardos teismas“, – sakoma pranešime.

45 metų vyras, įtariamas „neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją“, buvo sulaikytas per susitikimą restorane Stokholmo centre. Švedijos saugumo policijos (SAPO) pareigūnų nuomone, jį užverbavo Rusijos specialiųjų tarnybų agentas, „dirbęs diplomatinėje priedangoje“. Spėjama, kad sulaikytasis šnipinėjo bent jau nuo 2017 metų.

Vyras dirba Švedijoje aukštųjų technologijų srityje su informacija, kuri, pasak SAPO atstovų, domina užsienio šalių žvalgybininkus. Kaip praneša leidinys „Dagens Nyheter“, jis turi keturis vaikus, gimė Švedijoje ir yra jos pilietis.

Vyras turi savo bendrovę, kuri rengia informacijos perdavimo modeliavimo, mobiliųjų telefonų programavimo ir kompiuterių virusų modeliavimo projektus. Be to, jis dirbo mokslinį darbą ir skelbė straipsnius mokslo žurnaluose. Anksčiau buvo nuteistas lygtinai už užpuolimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.03; 09:00

Rusijos žvalgybinis lėktuvas, lydimas dviejų Rusijos naikintuvų, buvo trumpam pažeidę Švedijos oro erdvę Baltijos jūros pakrantėje, ketvirtadienį pranešė Švedijos kariuomenė, informuoja naujienų agentūra AP. 

Lėktuvas „IL-20“ ir du naikintuvai „Sukhoi Su-27“ į Švedijos oro erdvę įskrido be leidimo. Lėktuvai šeštadienį skrido į pietus nuo Karlshamno miesto, už maždaug 135 km į šiaurės rytus nuo pakrantės miesto Malmės. 

Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija neigė tokį incidentą. 

„Visi skrydžiai vykdomi griežtai laikantis tarptautinių taisyklių, reglamentuojančių naudojimąsi oro erdve, nepažeidžiant kitų valstybių sienų“, – skelbė ministerija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.25; 06:00

Emigracija. Slaptai.lt nuotr.

Švedijos ir Lietuvos pensijų dydis skiriasi apie 10 kartų. Nepaisant to, Švedijos Upsalos universiteto profesorius Edwardas Palmeris tikino, kad Lietuva šiuo metu juda teisinga linkme.

Pagal Europos Komisijos prognozes, Lietuvoje per artimiausią laikotarpį pastebimai sumažės jaunų gyventojų, o pensinio amžiaus žmonių daugės. Dėl to vienam darbingo amžiaus gyventojui tenkančių vyresnių nei 65 m. asmenų skaičius iki 2040 m. gali padvigubėti. Pasak profesoriaus, svarbiausias dalykas, apie ką Lietuva turėtų šiuo metu galvoti, – tai socialinio draudimo pensijų indeksavimas, kas jau yra padaryta. Svarbūs yra ir motyvacijos klausimai.

„Geriausias būdas surasti balansą yra turėti dinamišką, augančią ekonomiką, kurioje būtų kuriamos įdomios ir perspektyvios darbo vietos, kurios skatintų lietuvius pasilikti namie. Prie to taip pat prisideda, pavyzdžiui, parama šeimoms su vaikais, apie kurią Lietuvoje taip pat jau pagalvota. Tai verčia pamąstyti esančius Londone, kurie tokios paramos galbūt negauna, ar nevertėtų grįžti namo. Vilnius yra gražus miestas. Kodėl gyventi kitur, o ne čia? Kita vertus, kitose šalyse gali būti geresnės darbo galimybės. Todėl Lietuvai svarbiausia tapti patrauklia vieta gyventi ir dirbti“, – Eltai teigė E. Palmeris.

Nuo šių metų dėl indeksavimo Lietuvoje pakilo vidutinė metinė senatvės pensija, todėl liepą vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, siekė 323,75 euro.

Pasak E. Palmerio, prie pensijų tiek prisidėti, tiek jas gauti turi visi vienodai. Švedijoje dauguma dirbančiųjų, išskyrus individualią veiklą vykdantys asmenys, priklauso profesiniam pensijų fondui.

„Nenorima, kad, pavyzdžiui, lėktuvų pilotai gautų naudą iš privalomojo kaupimo vien dėl to, kad kai kurios šalys galvoja, jog jie, pasiekę 60 metų, jau nebegali skraidyti, o kitos, kad gali. Tai individualus dalykas“, – Eltai teigė profesorius.

Ekonomistas Romas Lazutka Eltai sakė, kad kolektyvines pensijų sistemas, darbuotojų ir darbdavių susitarimo būdu, būtų galima įgyvendinti ir Lietuvoje, nes dabar tam – palanki ekonominė situacija.

„Lietuvoje pastaraisiais metais algos auga vidutiniškai 8-10 proc., tai būtų labai lengva sutarti su darbdaviais ir profsąjungomis, kad 2 proc. to algų kilimo atidėtų į pensiją fondą. Žmonėms, kuriems kyla algos, tai būtų visai neskausminga, nes algos didėjimas ir taip 5-6 proc. yra neblogas dalykas. Reikėtų pasinaudoti šia situacija, kas buvo padaryta Švedijoje ar Danijoje, – būtent šiuo būdu buvo išplėstos privačios pensijos“, – Eltai sakė R. Lazutka.

Turizmas ar emigracija. Slaptai.lt nuotr.

Dar vienas Švedijos išskirtinumas – pensijas kaupiantys asmenys visą informaciją apie kaupiamas lėšas gali lengvai surasti internete, savo duomenimis prisijungę prie savo pensijos sistemos. Pasak E. Palmerio, tai leidžia lengviau sekti savo pensijų kaupimą bei jį koreguoti.

„Vienu metu galiu turėti iki 5 pensijų fondų iš 800. Jeigu mano amžius artėja prie 65 metų, aš turėčiau būti atsargus, kur investuoju savo pinigus. Vis dėlto pats geriausias fondas yra jau numatytasis, nes, kuomet žmogui yra 20 metų, jam nereikia jokių žinių apie pensijų sistemą. Visi 20-mečiai, pradėję kaupti pensijai, kaupia tame fonde be jokių kitų pasirinkimų“, – apie Švedijos pensijų sistemą pasakojo Upsalos universiteto profesorius.

Pasak profesoriaus, pensijų sektorius labai priklauso nuo gyvenimo būdo, tai ypač matoma šalyse, kurios anksčiau turėjo sąsajų su Sovietų Sąjunga. Tokiose šalyse dažniau anksti mirštama dėl alkoholizmo, rūkymo, nesportavimo.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2018.09.18; 03:00

Švedijos parlamento rinkimai. EPA – ELTA nuotr.

Pergalę sekmadienį vykusiuose Švedijos parlamento rinkimuose šventė Socialdemokratų partija, praneša thelocal.se.

Pagal nacionalinio transliuotojo SVT skelbiamus rinkimų rezultatus, suskaičiavus balsavimo biuletenius 5963-ose iš 6004-ių balsavimo apylinkių, paaiškėjo, kad Raudonųjų ir žaliųjų bloką palaikė 40.6 procentai rinkėjų. Už šį bloką sudarančius socialdemokratus balsavo 28,4 proc., už Kairės partiją – 7,9 proc., o už žaliuosius – 4,3 proc. rinkėjų.

Tuo metu dešiniųjų partijų Aljansas surinko 40.3 proc. balsų. Už Nuosaikiųjų partiją balsavo 19,8 proc., už Centro partiją – 8,6 proc., už krikščionis demokratus – 6,4 proc., o už liberalus – 5,5 proc. rinkėjų.

1,4 proc. rinkėjų palaikė kitas partijas, kurios neperžengė 4 proc. balsų barjero ir į parlamentą nepateks.

Švedijos parlamento rinkimų akimirka. EPA – ELTA nuotr.

Nuosaikiųjų partijos atstovas ir Europos Parlamento narys Christoferis Fjellneris mano, kad šalį valdyti galėtų Aljansas, net ir neturėdamas daugumos. „Visi žino, kad Švedijos demokratai pasiekė fantastišką rezultatą, tačiau jie nesugebės to paversti politine įtaka“, – C. Fjellneris sakė naujienų tinklapiui thelocal.se.

Tokiai nuomonei pritarė jo kolegė Sofia Arkelsten, pasak jos, dauguma nereikalinga norint būti valdžioje Švedijoje. „Čia Švedija ir mes įpratę prie mažumos vyriausybių, man regis, čia tebuvo trys daugumos vyriausybės nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakė parlamentarė.

Prieš imigraciją pasisakanti Švedijos demokratų partija džiaugėsi pasiekimais rinkimuose, nes surinko beveik 5 proc. daugiau balsų nei 2014 m., rašo naujienų agentūra dpa.

Šios politinės jėgos lyderis Jimmie Akessonas teigė, kad ji sustiprino savo vaidmenį ir įtaką parlamente. Jis teigė kviesiąs Nuosaikiųjų partijos pirmininką Ulfą Kristerssoną į derybas dėl naujosios vyriausybės formavimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.10; 06:30

Sekmadienį Švedijoje vyksta visuotiniai rinkimai. Prognozuojama, kad 349 vietas turinčiame parlamente nemažai mandatų gali atitekti prieš imigraciją pasisakančiai Švedijos demokratų partijai, informuoja naujienų agentūra dpa.

Apklausos rodo, kad kairiųjų blokas, kuriam vadovauja premjero Stefano Lofveno socialdemokratai, turi šiokį tokį pranašumą prieš savo varžovus – keturių partijų centro dešinės Aljansą. Manoma, kad naują vyriausybę suformuoti bus sudėtinga, nes nesitikima, kad kuris nors blokas užsitikrins daugumą.

Aljansas, kurį sudaro Nuosaikiųjų, Liberalų, Centro ir Krikščionių demokratų partijos, siekia, kad konservatorius Ulfas Kristerssonas pakeistų S. Lofveną premjero poste.

Švedijos demokratams šiuose rinkimuose prognozuojama didesnė sėkmė nei 2014 m., kai jie gavo13 procentų balsų. Partijos populiarumas išaugo šalyje vykstant diskusijoms apie imigraciją ir nusikalstamumą.

S. Lofveno vyriausybė imigracijos taisykles sugriežtino 2015 m. pabaigoje po to, kai į šalį atvyko daug migrantų, bėgančių nuo karinio konflikto Sirijoje.

Švedijos demokratai siekia daryti įtaką būsimos vyriausybės formuojamai politikai. Tačiau kitos politinės jėgos žada nebendradarbiauti su šia partija dėl jos rasistinių ištakų.

Rinkimuose balsuoti gali 7,4 mln. žmonių. Balsavimo punktai veikia nuo 8 val. ryto iki 8 val. vakaro.

Visuotiniuose rinkimuose švedai renka ne tik parlamentą, bet ir 20 apskričių tarybas bei 290 savivaldybių tarybas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.09; 09:30

Pirmadienio vakarą ir naktį į antradienį Geteborgo ir Trolhetano miestuose Švedijos pietvakariuose sudegė ir nukentėjo mažiausiai 80 automobilių. Kaip pranešė televizijos kanalas SVT, mašinos buvo padegtos iškart keliuose rajonuose.

„Yra pasitaikę laikotarpių, kai kildavo daug gaisrų, bet kad vieną ir tą patį vakarą ir per tokį trumpą laiką skirtingose vietose – to dar nėra buvę“, – pareiškė Vakarų regiono policijos atstovė Ulla Brem.

Laikraščiui „Goteborgs-Posten“ policijos pareigūnai sakė, kad akcija veikiausiai buvo koordinuojama per socialinius tinklus. Anot mačiusiųjų, automobilius degino tamsiais drabužiais apsirengę žmonės. Jų rankose buvo kanistrai su benzinu ir beisbolo lazdos, kuriomis jie daužė automobilių langus.

Trolhetane gelbėtojams padėję policininkai buvo apmėtyti akmenimis. „Jaunuoliai mėtė akmenis į tvarką palaikiusius pareigūnus. Jie buvo su gobtuvais ir veidą dengiančiomis kepurėmis, kad juos būtų sunku atpažinti“, – papasakojo žurnalistams policijos inspektorius Claesas Dahlstromas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.15; 07:41

Švedijos kalėjime buvo užpultas už teroro aktą Stokholme iki gyvos galvos nuteistas uzbekas Rachmatas Akilovas. Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas SVT.

Incidentas Kumlos įkalinimo įstaigoje įvyko praėjusią savaitę. R. Akilovą užpuolė 24 metų nuteistasis, atliekantis bausmę tame pačiame kalėjimo bloke. Jam pavyko patekti į teroristo kamerą, kai durys buvo neužrakintos. Atskubėję apsaugos darbuotojai išvydo, kad užpuolikas talžo ant grindų gulintį R. Akilovą.

Išsamesnės incidento detalės kol kas nežinomos, apie R. Akilovo būklę nepranešama.

Užpuolikas, atliekantis 4 metų laisvės atėmimo bausmę, perkeltas į izoliatorių.

Iš Uzbekistano kilęs R. Akilovas nuteistas kalėti iki gyvos galvos už teroro aktą Švedijos sostinėje. 2017 metų balandžio 7 d. jis pagrobtu sunkvežimiu, priklausiusiu bendrovei „Spendrups“, įsirėžė į žmones Drotningo gatvėje Stokholmo centre. Per šį išpuolį penki žmonės žuvo, o dar 15 buvo sužeisti.

Informaciją pateikė Stasys Gimbutis (ELTA)

2018.08.10; 01:30

Švedija pasirengusi sustiprinti pasų kontrolę šalies uostuose ir oro uostuose dėl kylančių grėsmių saugumui, skelbia naujienų agentūra dpa.

Pasienio policija išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad kontrolė pasienyje bus išplėsta „dėl šiek tiek kitokių nei anksčiau grėsmių“.

Švedija pasų kontrolę sienos kirtimo punktuose įvedė dar 2015 m. rudenį, mėgindama suvaldyti didelį kiekį migrantų, kurie į šalį pateko per Eresundo tiltą, jungiantį Švediją ir Daniją.

Neseniai Švedijos valdžia ėmė vertinti migrantų antplūdį kaip reiškinį, keliantį grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui. Dėl to pastaruoju metu migrantai į šalį beveik išvis nepateko.

Laikraštis „Sydsvenskan“ rašė, kad pasieniečiai Pietų Skonės regione kiekvieną savaitę sulaiko iš karų Sirijoje ir Irake grįžtančius migrantus.

Nuo liepos 2 d. iki lapkričio 11 d. pasai atsitiktine tvarka bus tikrinami Stokholmo, Malmės ir Geteborgo oro uostuose. Tuo metu uostuose, pavyzdžiui, Stokholmo ir Istado, kontrolė bus vykdoma reguliariai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-07-01

Švedijos Siodertorno apygardos teismas penktadienį nuteisė kalėti 1 metus ir 4 mėnesius vyrą, šnipinėjusį Kinijos naudai. Tai sakoma teismo pranešime spaudai.

„Šis žmogus rinko asmeninius duomenis apie atvykėlius iš Tibeto. Jis turėjo už atlygį perduoti šią informaciją Kinijos atstovams“, – pažymima pranešime.

„Buvo įrodyta, kad vyras kelis kartus lankėsi Lenkijoje, kur susitiko su Kinijos žvalgybos karininku. Nustatyta, kad šie susitikimai buvo plataus masto žvalgybinės kampanijos prieš atvykėlius iš Tibeto dalis. Nors šio žmogaus surinkta informacija gali atrodyti triviali, ji galėjo labai pakenkti tibetiečiams tiek Švedijoje, tiek užsienyje“, – paaiškino teismo pirmininkas Danielis Erikssonas.

Vyras, taip pat kilęs iš Tibeto, rinko duomenis nuo 2015 iki 2017 metų. Pranešama, kad jis bendradarbiavo su tyrėjais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.15; 15:40

Du feministinės Rusijos pankroko grupės nariai, remiantis Švedijos žiniasklaidos pranešimais, pasiprašė prieglobsčio Švedijoje, nes jie yra persekiojami Rusijoje, informuoja „Euronews“.
 
Grupės nariai – Lusinė Džanian ir Aleksejus Kniedliakovskis – prieglobsčio Švedijoje prašė skųsdamiesi persekiojimu savo gimtojoje šalyje Rusijoje. Šią žinią muzikantai iš pankroko grupės „Pussy Riot“ atskleidė nacionaliniam transliuotojui SVT.
 
Kaip pranešama, pora šiuo metu kartu su savo sūnumi gyvena prieglobsčio prašytojams skirtuose namuose Lindesbergo mieste ir laukia Švedijos migracijos agentūros sprendimo. Pora Švedijoje gyvena jau 10 mėnesių ir tikisi sprendimo sulaukti jau greitai.
 
Žinomumą „Pussy Riot“ pelnė 2012 metais, po katalikų bažnyčioje Maskvoje surengto pasirodymo, kurio metu buvo išjuokiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2018.01.27; 00:01

Naktinis klubas „Babel“ Malmės mieste Švedijos pietuose tuo metu, kai jame nugriaudėjo sprogimas, buvo uždarytas. Žmonės per incidentą nenukentėjo.

Tai Švedijos laikraščiui „Sydsvenskan“ pranešė policijos atstovas.

Leidinio duomenimis, klubui padaryta materialinės žalos. Sprogimas išlaužė tvirtas įėjimo duris. Incidentas įvyko penktadienį maždaug pusvalandis po vidurnakčio vietos laiku (apie 1 valandą 30 minučių Lietuvos laiku). Pasak mačiusiųjų, prieš pat sprogimą nuo pastato mopedu nuvažiavo nežinomas žmogus.

Incidento vietoje dirba policijos specialistai. Pasak pareigūnų, tiriamos kelios įvykio versijos. Įtariamieji kol kas nenustatyti.

Prieš maždaug metus nežinomi asmenys taip pat susprogdino šio naktinio klubo duris. Tada nukentėjo ir netoliese esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Trečiajame kaimyninio namo aukšte išbyrėjo langų stiklai.

Malmėje gyvena daug migrantų, mieste aukštas nedarbo lygis. Švedijos teisėsaugos institucijos įtraukė Malmę į „pažeidžiamiausių“ šalies miestų nusikalstamumo grėsmės požiūriu sąrašą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.04; 01:01

Judrioje Stokholmo (Švedija) aikštėje peiliu buvo užpultas policijos pareigūnas. Pranešama, kad įtariamasis užpuolikas sulaikytas, informuoja naujienų agentūra AFP.

„Pareigūnui peiliu buvo smogta į nugarą ir kaklą“, – naujienų agentūrai AFP sakė inspektorius Ronis Telbergeris (Ronnie Tellberger). Jis pridūrė, kad nukentėjusysis buvo užpultas iš nugaros.

Išpuolio motyvas kol kas neaiškus.

Incidentas įvyko apie 10.30 val. vietos laiku, netoli Medborgarplatseno metro stoties Siodermalmo rajone.

„Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti“, – informavo Stokholmo policija.

Sužeistasis pareigūnas nugabentas į ligoninę, tačiau jo gyvybei pavojus negresia.

Švedijoje vis dar nenuslopo susirūpinimas po balandį Stokholmo centre įvykdyto kruvino išpuolio. Tuomet uzbekų kilmės prieglobsčio prašytojas sunkvežimiu tyčia įsirėžė į pėsčiųjų gatve vaikščiojusius žmones. Per išpuolį žuvo penki asmenys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.01; 00:01

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visos Lietuvos žmonių vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą Švedijos Karaliui Karlui XVI Gustavui dėl žmones pražudžiusio teroristinio išpuolio Stokholme.

Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva smerkia niekaip nepateisinamą žiaurumą ir reiškia solidarumą su Švedijos tauta.

Šią sunkią akimirką Švedijos Karaliui, aukų šeimoms ir artimiesiems bei visiems Švedijos žmonėms Prezidentė palinkėjo didžiausios stiprybės, vienybės ir vilties.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Thesun.co.uk nuotr.

2017.04.08; 07:45