zigmas_zinkevicius

Mūsų švietimo reformos strategai nuėjo kosmopolitizmo keliu. Pradžią padarė Darius Kuolys

Šioje ištraukoje buvęs švietimo ir mokslo ministras atskleidžia priežastis, lėmusias tautiškumo susilpnėjimą, o dalies jaunimo ir visišką praradimą. Įvardina kai kuriuos to meto politikus ir švietimo ideologus, tyčia ir netyčia labai pakenkusius lietuvių tautai. Tik kai kuriuos. Reikia tikėtis, kas nors kada nors parašys išsamią studiją su visų tautiškumo ir patriotiškumo niekintojų ir naikintojų pavardėmis, ypač tų, kurie dabar tarsi atsisuko patys prieš save ir bando paslėpti padarytas klaidas ir jų pasekmes.

Praradimai milžiniški ir vargu ar pataisomi. Tad juo didesnė kaltė tų, kurie visokiais būdais trukdė ugdyti “sąmoningus valstybės piliečius, gimtojo krašto patriotus”.

Continue reading „Prie Lituanistikos židinio (4)“

sklaida_0

Kovo 21 d. Seime įvyko konferencija “Tautos istorija ir jos sklaida”. Tema labai aktuali. Gaila, nedalyvavo žmonės nei iš Švietimo ir mokslo, nei iš Kultūros ministerijos. Didelis stačiakampis stalas Konstitucijos salėje nebuvo pilnai apsėstas, trūko kokių trijų dešimčių istorijos mokytojų, kultūros veikėjų, neabejingų mūsų istorijai ir jos sklaidai.

Buvo pasakyta, kad konferencija transliuojama internetinėmis priemonėmis, kad matyti ir girdėti gali tūkstančiai. Gerai, kad transliuojama, gal vienas kitas vieną kitą žodį ir išgirs. Tik vienas kitas, vieną kitą žodį. Nes kas gi visą dieną sėdės prie kompiuterio ir klausysis, ką sako istorikas prof., dr. Eugenijus Jovaiša, jo mokinė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Jūratė Litvinaitė, istorikas Algimantas Liekis, mitologas Dainius Razauskas, istorinių romanų rašytojas Jonas Užurka, istorikė Inga Baranauskienė, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Endriukaitis ir kiti pranešėjai, diskusijos dalyviai!

Continue reading „Apie tai, kaip yra ir kaip turėtų būti“

zigmas_zinkevicius

Lietuvių kalba tokia sunki, kad lenkai jos nepajėgia išmokti

Neseniai paskelbėme videointerviu “Kai aš buvau ministras” su akademiku Zigmu Zinkevičiumi. Buvo kalbama apie jo pastangas gelbėti lietuvybę Pietryčių Lietuvoje, kuri ten jau “kabėjo ant plauko”. Tuo metu visoje Lietuvoje “švietimas tebebuvo kryžkelėje”. Reikėjo pasiekti, kad mokykla ugdytų gimtojo krašto patriotus. Ministras ėmėsi šio kilnaus darbo, bet iškart pajuto didžiulį pasipriešinimą. Jėgos buvo nelygios, nes pagalius į ratus jam kaišiojo ir savi, ir svetimi.

Akademikas leido skelbti ištraukas iš knygos “Prie lituanistikos židinio”, kur rašoma apie labai sunkų, neilgą, neužbaigtą, bet labai vaisingą jo darbą Švietimo ir mokslo ministerijoje. Skelbiame pirmąją ištrauką. 

Continue reading „Prie lituanistikos židinio ( 1 )“

vilius_morkunas

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) formuojant rezidentūros nuostatų keitimo projektą, apimantį visas tris studijų kryptis – veterinariją, odontologiją ir mediciną – Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) pabrėžia, kad ne visi pakitimai studentams yra palankūs.

“Tai, jog šalies valdžia atkreipė dėmesį į progresuojantį gydytojų padėties valstybėje blogėjimą, yra labai teigiamas pokytis.

Vis dėlto metodai susidariusiai situacijai spręsti turi būti itin apgalvoti ir lankstūs.“ – sako LSAS prezidentas Vilius Morkūnas. LSAS teigia, jog koreguojant rezidentūros studijų organizavimą, būtina atsižvelgti į tai, jog studentai atsakingai planuoja savo ateitį, baigę studijas dauguma yra sukūrę šeimas.

Continue reading „LSAS: rezidentūros studijų organizavimui trūksta lankstumo“

p-1

Lapkričio 22 d. Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje buvo pristatytos knygos apie kalbininką, literatūrologą, pedagogą, publicistą Andrių Ašmantą (1906-1941), kurių autorius (“Andrius Ašmantas: gyvenimas ir kūryba”) ir sudarytojas (“Dienoraščiai. Laiškai. Bibliografija”) – kalbininkas  doc. dr. Aldonas Pupkis.

A.Ašmantas, deja, mažai žinomas ne tik plačiajai visuomenei, bet ir mano kartos lituanistams. Kai studijavome Vilniaus universitete, apie jį mūsų dėstytojai ir profesoriai paskaitų neskaitė. Net minėtų knygų autorius ir sudarytojas A.Pupkis su A.Ašmanto spausdintais darbais susipažino tik 1962-1965 metais mokantis anuometinio Rusijos Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) universiteto aspirantūroje.

Continue reading „Nemalonios analogijos“

panka_0

Lietuvių liaudis turi gerą patarlę: įleisk kiaulę į bažnyčią – ant altoriaus užlips. Kaip sakoma nei iš patarlės, nei iš dainos žodžių neišmesi. Turbūt labiausiai tie žodžiai šiuo metu tinka Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Aišku, ši tema jau valkiota ir nuvalkiota, bet kai įvykiai vystosi su tokiu neregėtu pagreičiu, tylėti nebeišeina.

Kad Rytų Lietuvoje klesti nesąžininga konkurencija tarp lenkiškų ir lietuviškų mokyklų, seniai žinomas faktas. Lenkų rinkimų akcija, turėdama absoliučią daugumą Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybėse, savo rankose turi daugybę poveikio svertų. Savivaldybė turi didelę įtaką skiriant valdininkų etatus, ji skiria artimiausią žmogui valdžios atstovą – seniūną, skirsto pašalpas, kompensacijas, kitą socialinę paramą.

Continue reading „Tūkstantis „auksinių“ už vaiką! Kas daugiau?“

stepon_gintar

Šalies mokslo ir švietimo sektoriuje ryškėja neigiami reiškiniai, virstantys pavojingomis tendencijomis.

Ministru tapus Gintarui Steponavičiui, pirmą kartą atkurtos nepriklausomybės laikotarpiu šios srities politika pradėta grįsti antivalstybiškai orientuotomis Lietuvos laisvosios rinkos instituto propaguojamomis ekonominio liberalizmo idėjomis. Geriausia pasaulyje sukaupta  šios srities valdymo patirtis ir kvalifikuotų jos ekspertų rekomendacijos sąmoningai ir atvirai ignoruojamos.

Continue reading „Atsargiai – Lietuvos Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius“

partizanai_0

Apie renginį prie Švietimo ir mokslo ministerijos sužinojau iš politologo, publicisto, nepailstančio kovotojo prieš komunizmą ir šiuolaikinį jo rūbą  – globalizmą Viliaus Bražėno. Gegužės 17 dieną, mane informavo jis, prie Švietimo ir mokslo ministerijos susirinks partizanai, jų rėmėjai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, visi, kurie supranta, kad jaunajai kartai mokyklose sąmoningai nutylima rezistencinių kovų istorija, ji klastojama, iškraipoma.

Kad nutylima ir klastojama – man jokia naujiena, esu dalyvavęs kai kuriose mokytojų istorikų konferencijose, su mokytojais istorikais šia tema esu kalbėjęs Alytaus, Kauno, Vilniaus, Kėdainių, Kalvarijos, Telšių, Šakių ir kt. mokyklose. Skaičiau Nepriklausomybės akto signataro Vlado Terlecko knygą “Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai”, internete skelbiau tos knygos ištraukas.

Continue reading „Ar tikrai prezidentė su mumis?“

kumstis_01

Darganotą lapkričio 11-osios dieną Vilniaus mokytojų namų didžiojoje salėje įvyko Lietuvos kultūros kongreso ir Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Vilniaus skyriaus surengta Respublikinė muzikos ir meno mokyklų konferencija “Lietuvos muzikos ir meno mokyklų dabartis, ateitis ir perspektyva: dėl muzikos ir meno mokyklų tinklo išsaugojimo Lietuvoje”.

Tiek dvasingų Lietuvos meno, kultūros kūrėjų kūrėjų iš visos Lietuvos meno ir muzikos mokyklų ši salė senokai neregėjo. Konferencijoje kalbėjo mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, LR Švietimo ir mokslo ministerijos, Seimo, profesinių sąjungų atstovai. Susirinkusieji nuoširdžiais plojimais dėkojo už muzikinį sveikinimą – LMTA studentės Julijos Demidovos virtuoziškai fortepionu skambintus du savo kūrybos kūrinius.

Continue reading „Valstybė skriaudžia meno ir muzikos mokyklas ( 1 )“

SMM

„Kuriam bankui jūs tarnaujate?“ – Švietimo ir mokslo ministras sulaukė klausimo iš Seimo narių, kai buvo iškviestas pasiaiškinti dėl absoliučiai nevykusios, ne vietoj ir ne laiku vykdomos aukštojo mokslo reformos. Tik jam tai nė motais. Jis, kaip amžinas dar neatrastas variklis, vis sukasi ir sukasi nesustodamas, nematydamas, vis žiūrėdamas pro rožinius akinius, save vadinantis „puikios“ reformos „architektu“ ir kaskart vis piktindamasis, kodėl studentų atstovai „nesupranta“ ir nepritaria jo rožiniam kūriniui. Komunistai irgi visuomet teigdavo, kad tai, ką jie daro, yra tiesiog puiku, kaip ir G.Kirkilas teigė, kad jokios krizės nėra.

Reformos kalvis apgavo mokyklą vos baigusį jaunimą. Būdama abituriente aš nė už ką nesirinkčiau studijų Lietuvoje. Niekada (ir tikrai žinau, kad magistrantūrą studijuosiu užsienyje). Niekaip nesupratau, kodėl jaunimas vis tiek stoja į aukštąsias mokyklas užsikraudami ant pečių tūkstantines paskolas, siekiančias iki 20 000Lt. per metus, milžiniškas palūkanas ir pasiduodami į vergiją bankams.

Continue reading „„Ministre, kuriam bankui Jūs tarnaujate?““