Parlamento rinkimus Lenkijoje laimėjo dešinioji Teisės ir teisingumo partija (PiS), rodo balsavusių rinkėjų apklausa. Šiais duomenimis, partija gavo 43,6 proc. balsų.
 
Didžiausias opozicinis aljansas – liberali Piliečių koalicija (KO) – surinko 27,4 proc. balsų.
 
Apklausos dar prieš rinkimus rodė, kad PiS liks stipriausia jėga. Dabar atrodo, kad partiją į rinkimus vedęs premjeras Mateuszas Morawieckis galės dirbti turėdamas absoliučią daugumą. Per praėjusius ketverius metus PiS partijai koalicijos partnerių nereikėjo.
 
Lenkai sekmadienį sprendė, kam atiteks 460 Seimo mandatų ir 100 vietų Senate. Rinkėjai aktyviai dalyvavo rinkimuose. Ypač didelis aktyvumas fiksuotas pietinėse vaivadijose – Mažosios Lenkijos ir Pakarpatės.
 
Tai tradiciškai yra regionai, kuriuose daug šalininkų turi valdančioji PiS partija.
 
Iki vėlyvos popietės savo balsą rinkimuose buvo atidavę 46 proc. rinkėjų iš daugiau kaip 30 mln., Varšuvoje pranešė Rinkimų komisija. Per ankstesnius rinkimus 2015-ųjų spalį tuo metu buvo balsavę 39 proc. rinkėjų.
 
Rinkimus laimėjus PiS, tikėtina, kad tarp ES ir Varšuvos tęsis nesantaika dėl Lenkijos teisėsaugos reformų. Europos Komisija dėl šių reformų jau keliskart kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą.
 
Sudėtingi šalies santykiai ir su Vokietija. Varšuva reikalauja iš Berlyno reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą. PiS šį punktą įtraukė ir į savo rinkimų programą.
 
PiS daugelio lenkų rinkėjų paramos sulaukė pirmiausiai dėl socialinės sistemos reformos, kuri buvo įgyvendinta per praėjusius ketverius metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.14; 03:00

Danuta Valensa ir Lechas Valensa
Trys buvę Lenkijos prezidentai pirmadienį išplatino atvirą laišką, kuriuo perspėja apie šalyje vyraujančias autoritarines tendencijas. Laiškas parašytas iki šalies parlamento rinkimų likus dviems savaitėms.
 
„Spalio 13 dieną vyksiantys rinkimai nėra paprasti rinkimai. Greičiau, jų metu bus nuspręsta, ar Lenkija yra demokratinė valstybė, grindžiama teisiniais principais, ar, vis dėlto, šalis labiau krypsta autoritarinio valdymo link “, – rašė Lechas Walesa, Aleksandras Kwasniewskis ir Bronislawas Komorowskis, o juos citavo Lenkijos naujienų agentūra PAP.
 
Trijulė paragino nepriklausomus kandidatus į Senatą atšaukti savo kandidatūras, kad sustiprintų trijų pagrindinių opozicijos partijų šansus laimėti prieš valdančiąją dešiniojo sparno Teisės ir teisingumo (PiS) partiją.
 
Apklausų duomenimis PiS partiją remia 40–45 proc. rinkėjų, toks populiarumas rodo, jog partija turėtų pralenkti bet kokį stipriausią opozicinį aljansą.
 
Liberalų konservatorių „Pilietinė koalicija“ (KO), burianti keletą partijų ir organizacijų, tarp jų ir Krikščionių demokratų pilietinę platformą, verslą remiančią „Nowoczesna“, liberalias „Inicjatywa Polska“ ir Lenkijos žaliųjų partijas, remiantis apklausomis, turi 26–28 proc. rinkėjų palaikymą.
 
2015 metais valdžią perėmusi PiS partija priėmė teisinių reformų, susilaukusių griežtos teisininkų bendruomenės kritikos. Dėl šių nutarimų iškilo ginčų tarp Lenkijos ir Europos Komisijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.01; 02:00

Būdama premjerė Beata Šydlo skyrė Ministrų kabineto nariams milžiniškas premijas. EPA – ELTA nuotr.

Lenkijos parlamentas, kuriame daugumą sudaro nacionalistinių, euroskeptiškų pažiūrų partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), priėmė įstatymą, kuriuo parlamento narių algos mažės 20 proc. Tokio žingsnio imtasi po visuomenėje kilusio pasipiktinimo dėl didelių ministrų premijų.

Siūlomas įstatymo projektas ketvirtadienį buvo patvirtintas 240 balsų dauguma. Pagrindinės opozicijos partijos per balsavimą susilaikė, pranešė naujienų agentūra PAP.

Iniciatyva mažinti deputatų algas gimė po to, kai buvusi premjerė Beata Szydlo pernai sau ir savo ministrų kabineto nariams nusprendė išmokėti premijas, kurių dydis daugiau nei dešimt kartų viršijo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.

Nuo to meto visuomenės parama valdančiajai partijai smuko. Tiesa, tą lėmė ne tik šis skandalas, bet ir virtinė kitų veiksnių.

Partijos vadovas Jaroslawas Kaczynskis praėjusį mėnesį ragino ministrus prie atlyginimo gaunamus priedus paaukoti labdarai ir pareiškė, kad parlamentarų algos bus mažinamos.

Ligšiolinis Lenkijos parlamentarų mėnesinis atlygis siekė 10 tūkst. zlotų (apie 2 350 eurų).

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.12; 06:22

Atsistatydino Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Šydlo (Beata Szydlo), vyriausybės vadovo postą užleisdama finansų ekspertui Mateušui Moraveckiui (Mateusz Morawiecki).

Prieš tai populiari politikė dar laimėjo opozicijos parlamente inicijuotą balsavimą dėl nepasitikėjimo. Prieš nepasitikėjimą vyriausybe balsavo 239 deputatai, už – 168, 17 parlamentarų susilaikė.

B. Šydlo apie savo atsistatydinimą pareiškė valdančiosios partijos Teisė ir teisingumas (PiS) vadovybei, ketvirtadienio vakarą Varšuvoje sakė PiS atstovė Beata Mazurek (Beata Mazurek). Jos įpėdiniu taps ligšiolinis finansų ir ūkio ministras M. Moraveckis. 49 metų politikas laikomas PiS pirmininko Jaroslavo Kačynskio (Jaroslaw Kaczynski) patikėtiniu.

Partija nori, kad B. Šydlo M. Moraveckio vyriausybėje vaidintų svarbų vaidmenį, sakė B. Mazurek. „Žmonės keičiasi, bet mūsų programa – ne“, – pridūrė ji. Neoficialiais duomenimis, B. Šydlo turėtų tapti vicepremjere ir vadovauti kažkuriai ministerijai. Tai gali įvykti sausį pertvarkant kabinetą.

Pasak Lenkijos naujienų agentūros PAP, parlamentas greičiausiai jau antradienį pareikš pasitikėjimą M. Moraveckiu. Tačiau kol kas kabineto nariai nesikeis.

M. Moraveckis anksčiau vadovavo BZWBK bankui, kuris priklauso Ispanijos finansų koncernui „Santander“. Jis yra už stipresnį valstybės kišimąsi į ekonomiką bei investicijų skatinimą.

Pasak liberalios opozicinės partijos „Nowoczesna“ pirmininkės Katažynos Lubnauer (Katarzyna Lubnauer), nesvarbu, ar vyriausybei vadovaus M. Moraveckis, ar B. Šydlo. Visus sprendimus esą ir toliau priiminės PiS lyderis J. Kačynskis.

PiS atstovė B. Mazurek sakė, jog pokyčiai susiję su tuo, kad šalies laukia „nauji uždaviniai“. Stebėtojai dabar tikisi stipresnio ūkio politikos akcentavimo.

B. Šydlo vadovavo vyriausybei nuo 2015 metų. Populiari 54 metų politikė liko politiškai ištikima J. Kačynskiui, tačiau pastaruoju metu daugėjo požymių, kad jis ja ne iki galo pasitiki.

B. Šydlo tviteryje atsisveikino žinute: „Šie dveji metai man buvo ypatingas laikas, o tarnavimas lenkams ir Lenkijai – garbė“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.10; 00:35

Varšuvos universiteto mokslininkė Renata Menkovska (Renata Mienkowska). MRU nuotr.

Lietuva praėjusią savaitę Seime priėmė rezoliuciją, kuria parėmė Lenkijos vyriausybės politiką, tuo tarpu Europos Parlamentas – ją pasmerkė ir pagrasino sankcijomis. Ką reiškia ir ką gali duoti Lenkijos valdžią remianti, bet Europos Sąjungai (ES) prieštaraujanti Lietuvos rezoliucija naujienų agentūra ELTA ir kalbėjosi su Varšuvos universiteto mokslininke Renata Menkovska (Renata Mienkowska).

Praėjusią savaitę Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje parlamentarai kone vienbalsiai išreiškė paramą Lenkijoje vykdomoms šeimos stiprinimo reformoms. Seimo nariai rezoliucijoje taip pat solidarizavosi su Varšuva dėl jai pradėtų Europos Sąjungos procedūrų, raginančių laikytis ES teisės ir normų. Ši parama deklaruota ne tik džiaugiantis dėl sėkmingai vykdomų kaimynės reformų, bet ir siekiant pagerinti ne itin sklandžius Lietuvos ir Lenkijos santykius.

Tačiau lenkų politologė, Varšuvos universiteto mokslininkė bei Mykolo Romerio universiteto profesorė R. Menkovska abejoja, ar toks lietuvių sprendimas turės apčiuopiamos naudos ir ar apskritai bus pastebėtas Lenkijoje. Priešingai, politikos ekspertės nuomone, lietuvių deklaruotas simbolinis palaikymas kelia daugiau rizikų nei gali duoti realios naudos.

Stebint tai, kaip ši, vos kelių frazių rezoliucija lapkričio 9-ąją dieną buvo priimta bei kokios diskusijos ir komentarai lydėjo priėmimo procesą, susidaro įspūdis, kad Seimo nariai dėl parlamento sprendimų ir pareiškimų kokybės galvos stipriai nesuka. Keisčiausia, kad patys Seimo nariai pripažino, jog rezoliucija neturi reikšmingo turinio.

Visgi ši mažytė rezoliucija sukėlė tik dar daugiau klausimų. Pavyzdžiui, ką reiškia solidarizavimasis su Lenkija, kuriai gresia ES sankcijos dėl bendrijos sutarčių pažeidinėjimo? Ar tai reiškia, kad Lietuvos Seimo nariai pritaria politikai, kuri kertasi su Europos Sąjungos pamatinėmis vertybėmis?

Tai nesunku buvo pastebėti vykusiose diskusijose priimant šią rezoliuciją. Parlamentarai žėrė komplimentus ne tik Lenkijos reformoms dėl šeimos, bet ir jos vykdomai žiniasklaidos politikai. Jau ne kartą dviprasmiška retorika pasižymėjęs Povilas Urbšys parlamentarus ragino nepasiduoti Briuseliui, anot jo, naikinančiam nacionalines tapatybes, bet vadovautis Lenkijos pavyzdžiu.

Atrodytų nieko keisto. Seime iš atskirų parlamentarų galima išgirsti ir juoką, ir baimę keliančių komentarų. Tačiau šiuo atveju nerimą kelia tai, kad iš penkiasdešimties posėdyje dalyvavusių parlamentarų tik vienas, Algirdas Sysas, skeptiškai įvertino iniciatyvą, teigdamas, jog ne viskas, kas šiuo metu vyksta Lenkijoje, yra gerai.

Turint galvoje, kad Briuselis atvirai teigia, jog Lenkijoje vykdomos reformos kelia sisteminę grėsmę įstatymų viršenybei, o Europos Parlamentas trečiadienį balsų dauguma pritarė rezoliucijai, smerkiančiai Lenkijoje vykdomus pažeidimus, Lietuvos parlamentarų sprendimas negali atrodyti kitaip nei tiesiog keistas. Ar nebus taip, kad Seimas vėl praleido puikią progą patylėti?

Varšuvos universiteto politikos ekspertė R. Menkovska šią Seimo iniciatyvą įvertino gana skeptiškai. Anot jos, šį sprendimą lėmė ideologinis dabartinių Lietuvos ir Lenkijos valdžių artumas.

Lenkijos parlamentas

Kalbėdama apie Lenkijoje vykdomas reformas mokslininkė pabrėžė, kad, nepaisant to, jog dabartinė Lenkijos vyriausybė įgyvendino kelias sėkmingas reformas, jomis labai žavėtis nereikėtų. Tai, kad Vyriausybei pavyko „paleisti“ kelias sėkmingas ekonomines ir socialines reformas, yra labai susiję su patogia pasaulio ekonomine konjunktūra.

„Pasaulio ekonomika, ypač Vokietijos ekonomika, su kuria labai susijusi Lenkija, šiuo metu auga. Ir tai dabartinė Lenkijos Vyriausybė sėkmingai išnaudoja“, – pabrėžė R. Menkovska.

Kartu Varšuvos universiteto mokslininkė pabrėžė, kad šią palankią ekonominę situaciją dabartinė valdžia išnaudoja ne tik socialinės gerovės kėlimo tikslams. Anot jos, Jaroslavo Kačinskio (Jaroslaw Kaczynski) kontroliuojama valdžia, naudodamasi padėtimi, siekia kuo labiau sustiprinti savo pozicijas, kad visų pirma laimėtų artėjančius rinkimus, ir, antra, kad sau palankia linkme pakreiptų Lenkijos politinę sistemą.

Šie Lenkijos valdžios siekiai natūraliai veda į konfliktą su ES, todėl, svarsto R. Menkovska, šalies ekonominės situacijos negalėtume įvertinti kaip labai stabilios. Lenkijos konfrontacija su ES institucijomis ateityje gali turėti rimtų ekonominių pasekmių.

Vis dėlto, apibendrindama Lenkijos valdžios politiką, teigė R. Menkovska, didžiausia grėsmė, šiuo metu kylanti Lenkijai, yra tai, kad politinė sistema suka autoritarizmo link.

Neįsileiskime lenkiškų raidžių. Slaptai.lt nuotr.

Seime išsakytas liaupses Lenkijos politikai dėl žiniasklaidos R. Menkovska įvardijo kaip visišką nesusipratimą. Anot mokslininkės, Lenkijos valstybinė žiniasklaida yra visiškai priklausoma nuo politinės valdžios. Jos teigimu, nacionalinėje žiniasklaidoje J. Kačinskis susilaukia tik panegirikos. Lenkams, teigė politikos ekspertė, yra sudaromas įspūdis, kad valdžia daro viską teisingai ir tik gerus dalykus. „Lietuvos visuomenė tikriausiai nebūtų labai entuziastinga, jei, pavyzdžiui, Seimas nuspręstų Lietuvą orientuoti panašia linkme“, – samprotavo R. Menkovska.

Galiausiai politologė pabrėžė, kad Seimo priimtoje rezoliucijoje deklaruojama parama ir solidarizacija su Lenkija prieštarauja demokratiniams ir teisinės valstybės principams.

„Teismų reformos pagrindas yra absoliučiai nepriimtinas jokiai demokratinei sistemai. Jeigu ir šią reformą savo kalbomis palaiko Lietuvos Seimas, tai čia yra didžiulis nesusipratimas. Nieko bendro šis reformavimas su demokratija ir teisine valdžia neturi“, – kalbėjo R. Menkovska.

Politikos ekspertė aiškino, kad Teismų reformos įgyvendinimas kelia riziką, jog prieš valstybę bus panaudotas 7-asis ES straipsnis, pagal kurį gali būti įšaldyta valstybės teisė balsuoti ES Taryboje. Po trečiadienio EP balsavimo šios 7-ojo straipsnio procedūros aktyvavimo bus reikalaujama oficialiai.

R. Menkovska nebuvo labai optimistiška ir vertindama Seimo narių lūkesčius, kad rezoliucija gali prisidėti gerinant dvišalius santykius su Lenkija. Politologė pabrėžė, kad šia rezoliucija yra remiama konservatyvi ir ES dviprasmiškai vertinama J. Kačinskio proteguojama politika, o ne Lenkija ir jos visuomenė. Tad, akcentavo politologė, J. Kačinskiui oponuojančios jėgos į tokią Lietuvos teikiamą paramą žiūrės labai įtariai, nes tai parama „Teisei ir teisingumui“, bet ne Lenkijai. Didelė dalis lenkų visuomenės, anot mokslininkės, nors ir palaiko Vyriausybės ekonomines programas, tačiau nepritaria bei priešinasi reformoms, susijusioms su teismų pertvarka. Šiuo atžvilgiu šis palaikymas yra trumpalaikis politinis sprendimas.

Lenkijos institutas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Antras aspektas, kurį įvardijo R. Menkovska kaip svarbų, kalbant apie priimtos rezoliucijos svarbą dvišaliams santykiams yra tai, kad J. Kačinskiui tokia parama nėra svarbi.

„J. Kačinskis padarys taip, kaip nori bet kuriuo atveju – su Lietuva ar be jos.“ Dėl to, anot mokslininkės, nėra pagrindo tikėtis, kad Lenkija už tai duos kažką mainais. „Tai tikrai neprisidės ir prie rimtų dvišalių problemų išsprendimo. Geriausiu atveju pažadės daugiau pinigų lenkų mažumai, bet jie gali nutekėti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai“, – Eltai kalbėjo R. Menkovska.

Labai svarbu, anot politologės, kalbant apie užsienio politiką turėti omenyje faktą, kad šiuo metu Lenkijos užsienio ir ES politika priklauso nuo vieno žmogaus – J. Kačinskio. Ir tai Lenkijos vyriausybę daro nenuspėjamą, kai kalba pasisuka apie užsienio politikos reikalus.

Anot Varšuvos universiteto mokslininkės, prieš priimant Rezoliuciją reikėjo labai nuodugniai apsvarstyti turinį ir įvertinti, kaip ES pažiūrės į šį Lietuvos aktą. „ES bendruomenė gali suprasti, kad Lietuva siekia atsistoti vienoje barikadų pusėje su Lenkija ir Vengrija. Tai labai rizikinga strategija“, – kalbėjo R. Mienkovska. Taip pat mokslininkė pabrėžė, kad Lenkijos dabartinė valdžia nevertina Lietuvos taip, kad jai apsimokėtų rizikuoti savo reputacija Europos Sąjungoje.

Eltos korespondentas  Benas Brunalas

2017.11.17; 03:00

Lenkijos policija ir Vidaus saugumo agentūra renka informaciją apie valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos vyriausybės priešininkus. Tai penktadienį pranešė laikraštis „Gazeta Wyborcza“.

Pasak leidinio, pirmiausia domimasi asmenimis, dalyvaujančiais antivyriausybinėse demonstracijose ir kitose protesto akcijose.

„Į registrą įtraukiami asmens duomenys, nuotraukos, taip pat automobilių numeriai“, – rašo „Gazeta Wyborcza“. Tokie sąrašai leidžia policininkams laisvai gauti informacijos apie aktyviausius protestų dalyvius neprašant specialaus teismo leidimo.

Policijos vyriausiosios valdybos atstovas paneigė pranešimus apie tokių sąrašų sudarymą. „Mes tik stebėjome akcijų organizatorių automobilių judėjimą jų rengimo rajone, kad užtikrintume kitų dalyvių saugumą“, – sakė žurnalistams pareigūnas.

Pastarosiomis dienomis Lenkijoje vyksta masinės protesto akcijos prieš vyriausybės planus įgyvendinti teismų reformą, kuri, opozicijos nuomone, sunaikins teismų sistemos nepriklausomybę ir pajungs ją Teisės ir teisingumo partijai. Demonstracijose Varšuvoje, Krokuvoje, Gdanske ir kituose dideliuose šalies miestuose dalyvauja dešimtys tūkstančių žmonių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.29; 02:30

Protestuodami prieš Jaroslavo Kačynskio (Jaroslaw Kaczynski) vadovaujamos valdančiosios partijos politiką, Varšuvoje susirinko tūkstančiai žmonių. 

Antivyriausybinis mitingas Varšuvoje. Protestuotojai reikalauja, kad Lenkijos valdžia nenutrauktų santykių su ES. EPA – ELTA nuotr.

Partijos politikos nuostatas jie vadina keliančiomis grėsmę šalies demokratijos pamatams, praneša naujienų agentūra AP.

Šeštadienį „Laisvės eitynėse“ pasisakę žmonės teigė, kad šalį valdant partijai „Teisė ir Teisingumas“ teismų ir kitų institucijų nepriklausomumui buvo padaryta tokia žala, kad jei Lenkija nepriklausytų NATO arba Europos Sąjungai (ES) ir norėtų į jas įstoti, šiuo metu ji nebūtų priimta.

Iš pradžių vienoje miesto aikščių susirinkę protestuotojai sakė kalbas, o vėliau išsirengė žygiuoti per miestą.

Pirminiais Varšuvos savivaldybės skaičiavimais, į demonstraciją susirinko apie 50 tūkst. žmonių – gerokai mažiau nei dalyvavo 2015-aisiais vykusiame didžiausiame antivyriausybiniame proteste. Tuomet į gatves išėjo 240 tūkst. žmonių.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA. EPA – ELTA nuotr.

2017.05.07; 02:05