Vilniaus Europos informacijos centre neseniai pristatyta knyga „Kodėl Europai reikia Magnickio įstatymo“. Iš karto atskleisiu portalo Slaptai.lt poziciją – toks įstatymas būtinas Europos Sąjungai. Jis numato personalinę atsakomybę pareigūnams ir valdininkams, grubiai pažeidžiantiems žmogaus teises bei nepaisantiems teisės viršenybės principų. Personalinė atsakomybė – puiki atgrasymo priemonė nuo blogų pagundų.

Bet Magnickio įstatymas pirmiausiai reikalingas ne tam, kad mes, ES atstovai, turėtume priemonių spausti padorumo normų nesilaikančią Rusiją. Šis įstatymas reikalingas mums patiems, kad būtų lengviau apsikuopti savo kieme. Ar mes, lietuviai, visuomet elgiamės sąžiningai, teisingai, padoriai? Ar niekas iš mūsų neturėtų būti įtrauktas į juoduosius Magnickio įstatymo sąrašus?

Continue reading „Magnickio įstatymas Lietuvai taip pat praverstų“

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt vėl narplioja skandalingosios Medininkų žudynių bylos ypatumus. Šiandien mūsų dėmesio centre – daiktiniu įrodymu tapęs elektroninis laikrodis, kuris neva įrodo, jog mūsų muitinės pareigūnus tą tragišką 1991-ųjų liepos 31-osios naktį nužudė būtent Rygos OMON milicininkai Aleksandras Ryžovas, Andrėjus Laktionovas ir Konstantinas Michailovas – Nikulinas.

Tačiau prieš pradedant analizuoti Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, nagrinėjusios Medininkų žudynių bylą, išvadas, pirmiausiai siūlau pabandyt įsivaizduoti neutralią, su konkrečiu įvykiu nesusijusią situaciją.

Continue reading „Medininkų bylos keistenybės: saugokitės anonimų, teigiančių tai, ko niekada nebuvo“

gintaras_originalas

Kuo toliau – tuo baisiau. Būtent tokios mintys kyla prisiminus 2012-ųjų gruodžio 14-osios Lietuvos Apeliacinio teismo posėdį, kuriame buvo pratęstas Medininkų žudynių bylos nagrinėjimas. Būtent tą dieną paaiškėjo, jog mūsų Generalinė prokuratūra nebeturi svarbaus Medininkų skerdynių bylos įkalčio.

Tiksliau kalbant – nebeturi buvusio Lavoriškių muitinės posto viršininko Vyto Petruškevičiaus nufilmuotos Medininkų žudynių vietos apžiūros vaizdajuostės.

V.Petruškevičiaus filmuota medžiaga – aukso vertės. Šis vyras buvo pirmasis, kuris tragedijos vietą užfiksavo vaizdajuostėje dar iki atvykstant tardytojams. Filmuota itin kruopčiai, filmavimas truko maždaug 40-imt minučių. Buvęs Lavoriškių muitinės posto vadovas nufilmavo ne tik vagonėlio prieangį ir vidų, kuriame gulėjo žiauriai nužudyti mūsų pareigūnai. Jis įamžino ir aplinką – kelius, vedančius į Medininkų postą, paliktas lengvųjų automobilių ir vikšrinių transporto priemonių vėžes, išgulėtą pasalos vietą, greta vagonėlio rastus daiktus.

Toje vaizdajuostėje užfiksuotus vaizdus šiandien būtų buvę galima palyginti su oficialiu žudynių vietos apžiūros protokolu. Deja, V.Petruškevičiaus nufilmuotos vaizdajuostės mūsų prokurorai šiandien neturi.

Continue reading „Skandalas Medininkų žudynių byloje: prarasta dar viena itin svarbi vaizdajuostė“

gintaras_originalas

Šių metų spalio 3-ioji buvo ne itin maloni valstybinį kaltinimą garsiojoje Medininkų žudynių byloje palaikantiems prokurorams Rolandui Stankevičiui ir Mindaugui Dūdai.

Metų metus narpliojama ir niekaip neišnarpliojama Medininkų skerdynių byla besidomintiems skaitytojams priminsime: Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija tądien pradėjo garsiąją bylą nagrinėti iš esmės – išklausė pirmųjų liudininkų.

Pirmasis parodymus davė Jevgenijus Rūkas, 1991-aisiais metais tarnavęs Lietuvos specialiosiose tarnybose. Parodymus teisėjų kolegijai tąsyk teikė ir buvęs Krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius. Tiesa, spalio 3-osios posėdyje iki galo apklausti A.Butkevičiaus nespėta. Jo apklausa bus tęsiama gruodžio mėnesį.

Continue reading „Medininkų žudynių byloje – subtilūs Apeliacinio teismo teisėjų tendencingumai“

g.visockas-portretas

Šią vasarą sukanka ketveri metai, kai visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pradėjo intensyviai domėtis Medininkų žudynių byla.

Per paskutiniuosius kelerius metus sukaupti duomenys jau leidžia daryti išsamius, plačius apibendrinimus.

Deja, nuomonė, kurią susidariau kantriai vaikščiodamas į visus Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo posėdžius, nėra palanki nei mūsų teisėsaugai, nei mūsų politikams. Jei Lietuva vadovautųsi savo pačios priimtais įstatymais, Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas šiandien džiaugtųsi laisve.

Lietuva buvusio Latvijos omonininko neturėjo pagrindo net suimti. Juolab – teisti pačia griežčiausia bausme. Mat Lietuvos Generalinės prokuratūros atstovai teismui nepateikė nė menkiausio K.Michailovo – Nikulino kaltę patvirtinančio įrodymo. O kalbos apie neva negaliojančius senaties terminus ar pritaikytus kaltinimus dėl karo nusikaltimų tėra pigi kelių politinių jėgų intriga, kurios pagalba begėdiškai siekiama paslėpti rezonansinės, visai Lietuvai svarbios bylos nagrinėjimo klaidas.

Continue reading „Politiniai Medininkų žudynių bylos aspektai“

esafotas_2

Susidūrimas su lietuviškąja teisėsauga – menkas malonumas. Net jei turi užtektinai pinigų profesionalaus advokato paslaugoms apmokėti, vis tiek nėra šimtaprocentinių garantijų, jog tave teisiantis Temidės tarnas bus itin objektyvus, sąžiningas, principingas.

Lietuviškosios Temidės tarnui sudaryta galimybė ignoruoti net akivaizdžiausias tave ginančio advokato pastabas. Lietuviškąją teisėsaugos veiklą reglamentuojantys įstatymai surėdyti taip, jog, tapęs įtariamuoju arba kaltinamuoju, tampi priklausomas nuo vieno, trijų ar penkių teisėjų malonės arba nemalonės. Baisiausia, kad nenumatytojos jokios sąlygos efektyviai gintis, jei mūsų teisėjai nesivadovauja lietuviškųjų įstatymų nuostatomis. Teoriškai – įmanoma. Praktiškai – ne.

Continue reading „Kaip tapau prisiekusiųjų teismo šalininku“

marcinkevicius_2-portretine

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skiria ypatingą dėmesį istorinės, rezonansinės Medininkų žudynių bylos tyrimui.

Savo dėmesį sukoncentravome į šią bylą pirmiausia dėl to, kad čia itin gausu keistų, sveiku protu sunkiai besuvokiamų dalykų. Labiausiai į akis krenta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo teisėjai buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną nubaudė kalėti iki gyvos galvos neturėdami jokių, nei konkrečių, nei šalutinių, įrodymų. Į akis krenta ir keista prokurorų Rolando Stankevičiaus bei Sauliaus Versecko, ir net advokato padėjėjo Algimanto Kliunkos, buvusio vyriausiojo prokuroro, laikysena – viešojoje erdvėje komentuoti šios išties sudėtingos bylos ypatumus, išankstinis teisėjos Sigitos Bieliauskienės interviu apie būsimą nuosprendį.

Continue reading „Ydingi ir netoleruotini įpročiai griauna Teisingumą“

advokatas_a.marcinkevicius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyrius pagarsėjęs savo keistomis nutartimis ir nuosprendžiais. Štai tik keli paskutinieji atvejai: Vilniaus Apygardos teismo teisėja Virginija Švedienė sudėtingoje terorizmo byloje akivaizdžiai trukdo liudininkei išdėstyti visas aplinkybes, kurias ji norinti papasakoti teismui, o to paties teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis milžiniška bauda baudžia žurnalistą ne už tai, ką šis konkrečiai parašė, bet už tai, ką galėjo pamanyti kažkokie “statistiniai skaitytojai”.

Šių metų birželio 23-osios dienos Vilniaus apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Viktoro Dovidaičio, Vladislavo Lenčiko ir Artūro Pažarskio pasirašyta nutartis, mano manymu, taip pat priskirtina prie sveiku protu sunkiai suvokiamų sprendimų. Atvirai sakant, klausiausi tądien Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko V.Dovidaičio skelbiamos nutarties rezonansinėje Medininkų žudynių byloje ir negalėjau patikėti savo ausimis.

Continue reading „Kas nulėmė nuosprendį Medininkų byloje: Temidės grimasos ar intrigos?“

advokatas_a.marcinkevicius

Būta laikų, kai įtariai žiūrėdavau į advokatų pastangas ginant kaltinamuosius visuomeniškai svarbiose, rezonansinėse bylose. Suprask, už pinigus advokatai pasiruošę liaupsinti kad ir patį Velnią.

Šiandien ši nuostata keičiasi. Keičiasi kardinaliai. Ne teisėjų ir prokurorų labui.

Advokatų veikla ieškant kaltinamiesiems palankių, juos teisinančių aplinkybių jau nebeatrodo visuomeniškai nereikalinga, juolab – visuomeniškai kenksminga. Advokatų gildijai palankios nuostatos pradėjo formuotis atidžiai stebint čečėnų Gatajevų, neva žiauriai pasielgusių su savo globotiniais, ar terorizmu įtariamos Eglės Kusaitės, neva ketinusios skristi į Maskvą ir ten susisprogdinti, teismo procesus. Beje, advokatų darbas, kai jie kliento interesus gina pasiraitoję rankoves, o ne atmestinai, ne formaliai, – įtemptas, sudėtingas, alinantis. Kai kada – net pavojingas. Ypač kai narpliojami politiškai aktualūs nutikimai. Pavyzdžiui, Medininkų žudynių byla.

Continue reading „Lietuviškosios Temidės bandymai nutildyti principingai dirbančius advokatus“

konstantinas_2

Puikiai prisimename posakį apie neteisingoje vietoje padėtą kablelį, kuris kardinaliai pakeitė įtariamojo likimą. Vietoj išteisinamojo nuosprendžio kaltinamąjam buvo pritaikyta griežčiausia – mirties – bausmė.

Užuot išėjęs į laisvę jis neteko gyvybės. Sušaudytas buvo tik dėl to, kad kažkas, gal teisėjas, gal sekretorė, tyčia ar netyčia, ne toje vietoje padėjo kablelį. Derėjo parašyti “nuteisti negalima, išteisinti”, o buvo parašyta “Nuteisti, negalima išteisinti”. Šios klaidos laiku niekas nepastebėjo, ir Temidė žmogaus likimą apvertė aukštyn kojomis. Neteisingai pasmerkė myriop. Šis pavyzdys rodo, jog smulkmenų teisminėse batalijose nėra ir negali būti. Čia kiekviena detalė, kiekvienas niuansas – aukso vertės.

Continue reading „Kai teismo sprendimas “absoliučiai nesuprantamas”“

gintaras_portretas_2

Gegužės 11-ąją Vilniaus Apygardos teismo kolegija, vadovaujama teisėjos Sigitos Bieliauskienės, skelbs nuosprendį istorinėje Medininkų byloje. Pažįstami kolegos žurnalistai vis dažniau teiraujasi, koks, mano manymu, bus nuosprendis.

Atsakymas toks: vilčių, jog buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną išteisins, beveik nėra. Sprendžiant iš kai kurių vos ne dvejis metus trunkančio teismo proceso ypatumų, nuosprendis buvusiam Rygos omonininkui K.Michailovui – Nikulinui skambės itin nepalankiai. Šios bylos nagrinėjimą atidžiai stebiu pusantrų metų. Todėl turiu rimtų priežasčių manyti: lietuviškosios Temidės verdiktas mažai kuo skirsis nuo prokurorų Rolando Stankevičiaus ir Sauliaus Versecko pareikalautos bausmės – kalėjimo iki gyvos galvos.

Continue reading „Kodėl ginu buvusį Rygos omonininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną“

konstantinas_2

Praėjusi savaitė įsimintina tiems, kurie domisi ketverius metus trunkančiu Medininkų žudynių bylos tyrimu. Byla artėja prie paskutiniojo etapo.

Jau galima nuspėti, koks greičiausiai bus Vilniaus apygardos teismo verdiktas. Mat prokurorai Rolandas Stankevičius ir Saulius Verseckas oficialiai pareikalavo, jog buvęs Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas būtų baudžiamas griežčiausia bausme – kalėjimu iki gyvos galvos.

Prokurorų manymu, byloje surinkta užtektinai įrodymų, jog jis dalyvavo Medininkų žudynėse. O Sigitos Bieliauskienės vadovaujama teisėjų kolegija atmetė visus buvusio Rygos OMON milicininko K.Michailovo – Nikulino advokatų prašymus. Taigi daugiau nebus atlikta jokių papildomų ekspertizių, tyrimų, nebus į teismą kviečiami ir advokatų nurodyti liudininkai. Žodžiu, keršto ištroškę primityvieji patriotai (juos filosofas Arvydas Šliogeris yra apibūdinęs dar griežčiau) gali džiūgauti: vargu ar vienintelis kaltinamasis omonininkas K.Michailovas – Nikulinas bus išteisintas.

Continue reading „Prokurorai siekia, kad buvęs Rygos OMON milicininkas į kalėjimą sėstų iki gyvos galvos“

stankevicius98

Buvusį Rygos omonininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną ginantys advokatai reikalauja, jog prie bylos būtų pridėtas buvusio tardytojo A.Astaškos pasirašytas baudžiamosios bylos Nr. 09-2-047-91 medžiagos, daiktinių įrodymų ir įrašų perdavimo lydraštis bei su bylos medžiaga perduotų daiktinių įrodymų apyrašai.

Tik tada bus aišku, ar prokurorui R.Stankevičiui tikrai nebuvo perduoti kai kurie svarbūs daiktiniai įrodymai, ar tuos daiktinius įrodymus mūsų prokuratūroje kažkas specialiai pradangino.

Nepatikėsite, bet prokuratūros atstovai priešinasi net šiam advokatų prašymui, kuris, vadovaujantis sveiku protu, “padėtų tiksliai išsiaiškinti perduotos baudžiamosios bylos dokumentų, jų priedų bei daiktinių įrodymų apimtį, specifiką ir kiekį”. Girdi, tai neturi reikšmės teisme nagrinėjamai bylai.

Advokatai pageidauja, kad Teismui būtų pateiktas Lietuvos Generalinės prokuratūros 2000 08 23 d. generalinio prokuroro pavaduotojo Kęstučio Betingio pasirašytas atsakymas, adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo nariui prof. Vytautui Landsbergiui.

Continue reading „Kokių klausimų nenori girdėti Medininkų bylą tyrę prokurorai ( 2 )“

stankevicius98

Medininkų žudynių byloje – naujas rimtas kaltintojų ir gynėjų susidūrimas. Buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą Nikuliną ginantys advokatai Arūnas Marcinkevičius ir Ingrida Botyrienė Teismo kolegijai pateikė per tris šimtus papildomų klausimų.

Žudynėmis Medininkų poste K.Michailovą kaltinantys prokurorai Rolandas Stankevičius ir Saulius Verseckas Teismo kolegijos pirmininkei Sigitai Bieliauskienei įrodinėja, jog visos advokatų pastabos – nevertos dėmesio.

Esą visus advokatų prašymus būtina atmesti kaip visiškai nepagrįstus. Šiandien savo skaitytojams pateikiame dar vieną pluoštą advokatų A.Marcinkevičiaus ir I.Botyrienės prašymų. Tegul skaitytojai patys sprendžia, ar tikrai tarp kelių šimtų pastabų nėra nė vienos, kuri verta teisėjų dėmesio?

Continue reading „Kokių klausimų nenori girdėti Medininkų bylą tyrę prokurorai ( 1 )“

vaz_sauna_maza

Buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną ginantys advokatai Medininkų žudynių bylą tiriantiems teisėjams pateikė per tris šimtus konkrečių prašymų. Daug?

Neskubėkime smerkti advokatų, esą jie specialiai, sąmoningai vilkina teismo procesą – neva kaip skęstantis žmogus griebiasi šiaudo. Advokatų Arūno Marcinkevičiaus ir Ingridos Botyrienės prašymuose – daug racionalaus grūdo. Beje, tie prašymai – tarsi akivaizdus priekaištas Medininkų bylą neva kruopščiai ištyrusiems prokurorams.

Continue reading „Neįminta posto “Medininkai 2” ir pasalos paslaptis“

booollliiisss

Buvusio kandidato į Prezidento postą generolo Česlovo Jezersko ir žurnalisto Gintaro Visocko dvikova nesibaigia.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis ir dar dvi teisėjos šių metų sausio 27-ąją paskelbė galutinį neskundžiamą sprendimą, labai nepalankų žurnalistui. Tačiau dar lieka viltis, kad šią bylą  protingiau išnagrinės Žmogaus teisių teismas Strasbūre, į kurį žurnalistas G.Visockas ketina kreiptis (žiūrėkite publikaciją “Lietuvos ryte”).

Daug vilčių, kad Strasbūro teisėjai į generolo Č.Jezersko ir žurnalisto G.Visocko bylą pažvelgs nešališkai, jautriau, profesionaliau, nei tai padarė lietuviškosios Temidės tarnai. Juk apie viešąjį asmenį, t.y. apie atsargos generolą, buvusį KAM generalinį inspektorių, prezidento posto siekusį Č.Jezerską žurnalistas niekur niekada nerašė, kad pastarasis bendradarbiavo su KGB.

Continue reading „Statistinio skaitytojo nuomonė: Vilniaus apygardos teismas neturėjo moralinės teisės nagrinėti žurnalisto G.Visocko bylos“

stankevicius98

Kiekvienas žurnalistas žino, jog rašant kritinio pobūdžio straipsnį be įrodymų išsiversti neįmanoma. Jeigu tekste tvirtinama, kad Petraitis ar Jonaitis nusižengė įstatymui, čia pat, greta, privalu pateikti duomenis, kuriais remiantis teigiama, esą publikacijos herojus ar herojai yra nusikaltėliai.

Jei neturi liudininkų parodymų, jei nėra filmuotos medžiagos, jei nėra ekspertų išvadų, jei nėra jokių daiktinių įrodymų, pavyzdžiui, pirštų atspaudų, – žmogaus viešai kaltinti padarius nusikaltimą negalima. Blogiausiu atveju būsi paduotas į teismą už šmeižimą, įžeidimą ar garbės bei orumo pažeminimą. Geriausiu atveju – paviršutiniškos, konkrečiais įrodymais neparemtos rašliavos nepraleis redaktorius, ir tądien liksi be uždarbio – honoraro.

Continue reading „Kaltinamasis aktas dėl Medininkų žudynių primena prastą rašinį“