Naujasis dešiniosios pakraipos Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, siekiantis pataisyti įtemptus santykius su Europos Sąjungos (ES) partneriais, antradienį vykdydamas didžiulę ministrų kabineto pertvarką atleido gynybos ir užsienio reikalų ministrus.

Postų neteko ne tik prieštaringai vertinamas gynybos ministras Antonis Macierewiczius ir užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis, bet ir aplinkos ministras Janas Szyszko ir keli kiti ministrai. Apie tai buvo pranešta per oficialią ceremoniją Varšuvoje įsikūrusioje prezidentūroje.

Gynybos ministro pareigos atiteko vidaus reikalų ministro pareigas ėjusiam Mariuszui Blaszczakui. Tuo tarpu užsienio reikalų ministro pavaduotojui Jacekui Czaputowicziui skiriamos užsienio reikalų ministro pareigos, o Henrykui Kowalczykui atiteko aplinkos ministro postas. Vykdant pertvarką, taip pat buvo pakeisti sveikatos apsaugos ir skaitmeninimo ministrai.

Vėliau antradienį Lenkijos ministras pirmininkas skris į Briuselį pokalbių su Europos Komisijos pirmininku Jeanu Claude’u Junckeriu. Pokalbiuose didžiausias dėmesys bus skiriamas precedento neturinčiai ES drausminei procedūrai prieš Varšuvą dėl prieštaringai vertinamų Lenkijos teismų reformų, kurios, anot Briuselio, kelia grėsmę teisinės valstybės principams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.10; 06:23

Po referendumu priimto Didžiosios Britanijos sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos, daugelio rinkimų visoje Europoje, Lietuvoje ir, galiausiai, Jungtinėse Amerikos Valstijose, politologai vardija įvairių priežasčių, kodėl taip nutiko, tačiau beveik niekam nebekyla abejonių dėl vykstančių sisteminių poslinkių Vakarų visuomenėse. 

Seimo narys Rimantas Dagys. Slaptai.lt nuotr.
Seimo narys Rimantas Dagys. Slaptai.lt nuotr.

Jau galima drąsiai teigti, kad didelė dalis vakarų visuomenės intuityviai atmeta dabar egzistuojančią tvarką. Nepretenduodamas į labai išsamią analizę, norėčiau atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Matyt, daugeliui žmonių egzistuojanti tvarka tampa vis labiau nesuprantama, o deklaruojamos vertybės neaiškios.

Viena iš deklaruojamų vakarų vertybių – teisinė valstybė. Manau, kad dauguma tikrai nenori gyventi diktatūros sąlygomis. Tačiau mes, atsisakę moralinių, vertybinių kriterijų teisėsaugoje ir besistengdami labai detaliai teisės aktuose aprašyti kiekvieną mūsų žingsnį, sukūrėme tokią sudėtingą tvarką, kad jos be advokato suprasti negalime.

Vargu ar mes, įstatymų leidėjai, prisimename visus tuos tūkstančius įstatymų, kuriuos priimame, ką jau kalbėti apie eilinį pilietį. Jo tikrai nedžiugina perspektyva visus neaiškumus aiškintis teisme. Be to, žmonės mato, kad atsiranda jų nerinktos teisinės institucijos, kurios imasi įvairių sudėtingų interpretacijų ir išvedžiojimų formą primesti visiems supratimą kas yra gerai, o kas ne. Tokia komplikuota „tvarka“ daugeliui tikrai nekelia entuziazmo.

Nedidina pasitikėjimo sistema ir kai kurių deklaruojamų vertybių devalvacija, arba greičiau perkeitimas. Štai ES kūrėsi valstybių pagarbos viena kitai pagrindu, jos jėga buvo sugebėjimas kūrybingai, lanksčiai išnaudoti esančią ekonominę, kultūrinę įvairovę solidariai sprendžiant visiems svarbius klausimus. Deja, kuo toliau ES institucijų veikla tampa savitikslė, besistengianti visus „suvienodinti“.

Vakarų visuomenė buvo kuriama krikščioniškų vertybių pagrindu – pagarba žmogaus orumui, šeimai ir gyvybei. Kas gi mėginama įteisinti dabar? Esame prieš mirties bausmę nusikaltusiems ir įteisiname vis mažiau varžomą eutanaziją ne tik ligoniams, seneliams, bet ir vaikams, ir atimame teisę gyventi pradėtiems, dar nieko nenusikaltusiems sūnums ir dukroms…

Vietoje pagarbos vienas kitam vartojame sąvoką – tolerancija, kurią dažnas supranta kaip toleravimą blogų dalykų. Giname moterų teisę nuogoms protestuoti prieš jas erzinančius dalykus ir neleidžiame vaikščioti po rūbais pasislėpusioms musulmonų moterims… Pasisakome už galimybę liberaliai reikšti savo nuomonę ir draudimą Bažnyčiai viešai išsakyti savąją, užmirštant, kad Bažnyčia – tai ne pastatai ir vyskupai, bet visi tikintys laisvi piliečiai… Gal todėl didelei daliai žmonių tampa vis labiau patrauklios radikalų deklaruojamos „paprastos“, bet primityvios vertybių sistemos, ar net radikalių islamistų nuostatos?

Na, ir dar negaliu nutylėti vienos problemos, nors tai būtų akmuo ir į mano, politiko, daržą. Politinė „virtuvė“ ne be dalies žiniasklaidos pagalbos žmonėms tapo panaši į savitikslę ir bergždžią sistemą, nenukreiptą bendro gėrio siekimui. Opozicija būtinai turi nepritarti pozicijai ir priešingai, nors siūlymai yra racionalūs. Rinkimų kampanija tampa ne idėjų kova, o šou spektakliu, kuriame dominuoja asmeninės ambicijos.

Rinkėjas ne išklausomas, o jis pamokomas. Partijos staiga užmiršta daugelį savo populistinių, tik rinkimams pritaikytų pažadų atėjusios į valdžią ir t.t. Nenuostabu, kad atotrūkis tarp vadinamojo elito ir žmogaus didėja. Prie tokios tvarkos labiau pritampa žmonės, gyvenantys sostinėse, todėl vis labiau skiriasi ten gyvenančių ir likusios valstybių dalies žmonių nuomonės.

Gal pernelyg supaprastintai pavaizdavau problemas, bet, norint pasveikti, pirmiausia reikia pripažinti ligą.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt portalas.

2016.11.24; 18:05

zemina

“Tarptautinių žodžių žodyne” jūsų partija įvardinta kaip nepatkima politinė jėga. Primenu, kad šiame žodyne rašoma: “Liberalas: 1.liberalizmo šalininkas, liberalų partijos narys, 2.laisvų, tolerantiškų pažiūrų žmogus, 3.nuolaidžiautojas, žmogus be principų”.

Taigi, neprincipingieji subjektai, nesate patikimi, o ir jūsų demagogiškas credo – “Gerbti kito nuomonę” – veda jus į absurdą. O kas gi tas “kitas”, kai subjektas šiuo atveju – liberalas be savo nuomonės ir principų – privalo gerbti “kito” nuomonę? Tikriausiai tokie žmonės nesuvokia, kad tas “kitas” griauna nusistovėjusius žmonių santykius, papročius, tradicijas ir žudo tautos mentalitetą.

Continue reading „Atviras laiškas Lietuvos liberalams“

kelpsas_tadas

Tiems, kurie domisi lietuviškosios Temidės veikla, kurie stebi Lietuvos teismuose nagrinėjamas bylas, akivaizdu, jog advokatas – itin svarbi institucija siekiant tikro, nesurežisuoto teisingumo.

Tačiau akivaizdu ir tai, kad advokatai Lietuvoje nūnai susiduria su užtektinai rimtais sunkumais.

Tiesiog kai kas bevelytų, jog Lietuvoje advokatų išvis nebūtų arba jie turėtų tik minimalias, tik simbolines galias.

Su advokatu Tadu KELPŠU apie silpnąsias ir stipriąsias Lietuvos advokatūros puses kalbasi visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Teko girdėti, jog Lietuvoje keičiamas operatyvinės veiklos reglamentavimas – ją pakeis kriminalinė žvalgyba. Kas tai – tik formalus pavadinimo pakeitimas? Ar vis tik sulauksime kardinalių permainų?

Continue reading „Advokatas Tadas Kelpšas: “Civilizuotose valstybėse niekas neklausia, kas moka honorarą advokatui” ( 2 )“

endriukaitis_statiska

Kri­tiš­kai apie sa­vo kraš­to kul­tū­rą kal­ba ame­ri­kie­čių ra­šy­to­jas Vi­da­las Go­ras, bu­vu­sio JAV vi­ce­pre­zi­den­to Alo Go­ro pus­bro­lis: „Mes vieš­pa­tau­ja­me re­kla­mos sri­ty­je, ži­no­me, kaip kur­ti įvaiz­dį. Da­bar­ti­nė dik­ta­tū­ra ne­at­ei­na juo­da ar ru­da uni­for­ma. Mes iš­ne­šio­ja­me ją te­le­vi­zi­ja, pra­mo­go­mis, pa­si­links­mi­ni­mais. Ir auk­lė­ji­mu, kvai­li­nan­čiu tau­tą“ („Li­te­ra­tur­na­ja ga­ze­ta“, 2000 12 03, p. 14). Šia­me bru­ka­ma­me glo­ba­liz­mo pa­sau­ly­je ver­tė­tų tai ap­mąs­ty­ti ir mums prieš klau­pian­tis glo­ba­lis­ti­nei kul­tū­rai.

Ga­li­ma gin­čy­ti, kad lai­kas ei­na, vis­kas su­si­tvar­kys. Kiek mes gy­ve­na­me Ber­lus­ko­nio po­li­ti­nės kul­tū­ros erd­vė­je, au­to­mo­bi­lių ir pa­sta­tų nio­ko­ji­me Pran­cū­zi­jo­je ar Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, ju­dė­ji­mo dėl ban­kų go­du­mo ir ga­lin­gu­mo „Užimk Volst­ri­tą“ pras­min­gume, kiek mums tin­ka ame­ri­kie­čių Gu­an­ta­na­mo be­lais­vių kan­ki­ni­mo de­mo­kra­tijos mo­de­lis, ana­lo­giš­kai Va­ka­rų le­gi­ti­muo­tos Ru­si­jos vyk­do­mos sker­dy­nės Če­čė­ni­jo­je?

Continue reading „Kasdien prarandame išsvajotos Lietuvos valstybės dalelę ( 3 )“