Trečiadienį Uzbekijos prezidentas pasiūlė pagalbą JAV institucijoms tiriant Niujorke įvykdytą išpuolį, kurio metu, kaip pranešama, Uzbekijos pilietis pikapu rėžėsi į pėsčiuosius, dviratininkus ir mokyklinį autobusą. Šio išpuolio metu žuvo 8 žmonės.
„Uzbekija yra pasiruošusi panaudoti visas pajėgas ir išteklius, kad padėtų tiriant šį teroristinį išpuolį“, – teigė prezidentas Šavkatas Mirzijajevas ir pareiškė užuojautą Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump).
Antradienį Niujorke, Manhatano rajone, 29 metų amžiaus Sajfulas Saipovas išnuomotu pikapu rėžėsi į pėsčiuosius ir dviratininkus, o paskui trenkėsi į mokyklinį autobusą. Teigiama, kad jis yra Uzbekijos pilietis, 2010 metais imigravęs į JAV. Floridos valstijoje, Tampos mieste gyvenantis užpuolikas pastaruoju metu buvo apsistojęs Naujajame Džersyje, kur ir išsinuomojo baltą pikapą. Jis per išpuolį pašautas ir sulaikytas.
Uzbekijos prezidento pranešime nebuvo oficialiai patvirtinta išpuolio vykdytojo tapatybė ir tautybė. Tačiau Š. Mirzijajevas pridūrė: „Smerkiame bet kokias ekstremizmo ir terorizmo formas ir demonstravimą. Šis negailestingas ir labai žiaurus nusikaltimas jokiu būdu negali būti pateisintas“.
JAV lyderis pavadino S. Saipovą „sunkiai sergančiu ir išprotėjusiu asmeniu“ ir pasmerkė išpuolį, nurodydamas griežtinti į JAV atvykstančių užsieniečių patikrą.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Tomas de Mazjeras (Thomas de Maiziere) patvirtino, kad, suėmus terorizmu įtariamą sirą, buvo užkirstas kelias „dideliam teroristiniam išpuoliui Vokietijoje“. Jis pabrėžė, kad dėl besitęsiančios islamistinio terorizmo grėsmės saugumo tarnybos, „jei reikės, veiks ryžtingai ir nuosekliai“.
Anot ministro, visi atliko „puikų darbą“. „Aš dėkoju žvalgybos agentūros darbuotojoms ir darbuotojams, kriminalinei policijai, specialiesiems šalies ir federalinių žemių daliniams, taip pat teisėsaugai, kurie kiekvieną dieną rūpinasi mūsų saugumu“, – kalbėjo T. de Mezjeras.
Jau antradienio rytą Vokietijos prokuratūra paskelbė, kad suimtas 19-metis Jamenas A. (Yamen A.), kuris įtariamas „Vokietijoje planavęs islamistinį išpuolį panaudojant labai galingus sprogmenis ir jam jau buvęs konkrečiai pasirengęs“.
Jaunas vyras jau seniai buvo stebimas tarnybų. Jis esą jau liepą apsisprendė Vokietijoje detonuoti sprogmenis, „kad nužudytų ir sužeistų kuo daugiau žmonių“. Nuo liepos jis pradėjo ieškoti komponentų ir cheminių medžiagų sprogmeniui pasigaminti.
Ne taip seniai įtakingas anglų žurnalas priskyrė Kijevą prie dešimties blogiausių pasaulio miestų, motyvuodamas dar ir dideliu terorizmo pavojingumu. Tuo tarpu pati Didžioji Britanija, kaip, beje, ir kitos Europos sostinės, žymiai labiau už mus kenčia nuo terorizmo.
Anot žurnalo „The Economist” versijos, Kijevas įeina į nepatogiausių miestų gyventi dešimtuką: pagal to leidinio analizės skyriaus ekspertų kasmet atliekamų tyrimų rezultatus, Ukrainos sostinė užima 131 vietą iš 140-os vietos.
Blogiausiai žurnalas „The Economist” įvertino stabilumą Ukrainos sostinėje (tai kriminaliteto – žiaurių ir smulkių nusikaltimų – lygis), terorizmo, taip pat ir karinio bei pilietinio konflikto grėsmės – 35 balai iš 100 galimų. Kaip pažymi leidinio ekspertai, šiokiam tokiam atgimimui, kurį demonstruoja Ukrainos rodikliai, vis dėlto gresia pavojus dėl netvarkos, ekonominio nestabilumo ir nesibaigiančio karo Donbase.
Ar iš tikrųjų tie kriterijai taip blogina potencialų Kijevo komfortą – ginčytinas klausimas. Bent jau todėl, kad, nors ir nėra tiesioginių karo veiksmų ES teritorijoje, dauguma Europos sostinių irgi toli nuo „idealaus miesto gyventi“ statuso. Ir kaltas tas pats terorizmas, kurį užsienio analitikai įžvelgė Kijeve, bet nemato savo panosėje.
Pabrėšime, kad Europolas apie visas teroro atakas Europos Sąjungos šalyse kasmet skelbia oficialią ataskaitą, kurios pavadinimas „Terorizmas ES: situacija ir tendencijos“ (EU Terrorism Situation & Trend Report (Te-Sat)). Ataskaitoje surinkta informacija iš ES valstybių, Eurojust organizacijos partnerių, taip pat faktai, gauti iš atvirų šaltinių.
„Tai situacinė ataskaita, kurioje aprašomi ir analizuojami išoriniai terorizmo pasireiškimai, tai yra teroristiniai puolimai bei veiksmai. Joje nesistengiama analizuoti giluminių terorizmo priežasčių, ir joje nebandoma vertinti kovos su terorizmu įtakos ar veiksmingumo“, – pranešama Europolo portale.
Remdamasis tokių kasmetinių situacinių Europolo ataskaitų informacija, UNIAN surinko duomenis apie garsiausius teroro aktus Europos sostinėse nuo 2014 metų – nuo Rusijos agresijos Ukrainos teritorijoje pradžios – nuo tada, kai Kijevo reitingai, matuojantys „komfortą ir miesto saugumą gyventi“ jame, pradėjo smukti.
2014 metai: 4 mirtys
2014 metų ataskaitoje pranešama, kad per metus ES iš viso užfiksuotas 201 teroro aktas (daugiau kaip pusė – Didžiojoje Britanijoje, nors nė per vieną niekas nežuvo). Čia reikia pažymėti, kad, apskaičiuodamas šitą rodiklį, Europolas tradiciškai sumuoja ne tik įvykdytas atakas, bet ir sužlugdytas ar nepavykusias.
Po Anderso Breiviko surengto teroro akto Norvegijos sostinėje. EPA – ELTA nuotr.
Mirtini atvejai per teroro išpuolius 2014 metais buvo užfiksuoti Belgijoje. Antai, 2014 metų kovą iš Alžyro kilęs prancūzas Mechdis Nemušas apšaudė Žydų muziejų Briuselyje. Žuvo keturi žmonės – du turistai iš Izraelio ir du muziejaus darbuotojai, dar trys žmonės buvo sužeisti.
Užpuolikas buvo sugautas po kelių dienų Prancūzijoje, paaiškėjo, kad jis kariavo Sirijoje „Islamo valstybės“ pusėje.
Pagal Europolo informaciją, iš viso 2014 metais Europos Sąjungos šalyse už nusikaltimus, susijusius su terorizmu, suimta apie 800 žmonių. Beje, šis rodiklis buvo žymiai aukštesnis, negu 2013 metais (tada buvo suimta vos per 500 žmonių). Daugiausia žmonių suimta Prancūzijoje (238), po to eina Ispanija (145) ir Didžioji Britanija (132).
Atskirai reikia pabrėžti, kad daugiau kaip pusė areštų – Europos Sąjungoje, jie susiję su religiniu terorizmu – džihadu. „Daugiausia areštų susiję su religijos įkvėptu terorizmu, kaip ir 2013 metais. Taip tęsiasi tendencija, kuri pastebima nuo 2011 metų“, – sakoma dokumente.
Kai dėl teisminių nagrinėjimų, tai situacija 2014 metais buvo tokia: 15 ES valstybių pranešė, kad išnagrinėjo 180 bylų, susijusių su kaltinimais terorizmu. O iš viso nuosprendžiai už teroristinius teisės pažeidimus buvo paskelbti apie 400 žmonių.
2015 metai: žuvo 151 žmogus
2015 metais teroro aktų ES šalyse nežymiai padaugėjo. Iš viso buvo užfiksuota 211 įvykdytų, nesėkmingų arba sužlugdytų atakų. O štai mirtinų, palyginus su 2014-aisiais, smarkiai padaugėjo. Iš viso ES nuo teroristų rankos žuvo 151 žmogus – 148 Prancūzijoje, 2 – Danijoje, 1 – Graikijoje.
Beje, anksčiau Europolo ataskaitos stabiliai fiksuodavo teroristinių nusikaltimų mažėjimą Prancūzijoje, tačiau 2015 metais šalis pagal tuos rodiklius užėmė grėsmingą antrą vietą – 72 teroro aktai per metus. Daugiau tik Didžiojoje Britanijoje (103).
Teroro aktas Mančesteryje. EPA-ELTA nuotr.
Apie skandalingus teroro aktus Prancūzijoje tada visi rašė ir kalbėjo… Iš pradžių, 2015 metų sausį, 12 žmonių žuvo po šaudynių Paryžiuje satyrinio leidinio Charlie Hebdo redakcijoje, dar 10 žmonių buvo sužeisti. O tiesiog po kelių dienų dar vienas teroro aktas: Paryžiuje, žydų supermarkete, 4 žmonės paimti įkaitais ir nužudyti piktadario, pretenduojančio į priklausomybę „Islamo valstybei“.
2015 metų lapkritį Paryžiaus teatre „Bataclan“ įvykdytas dar vienas kraupus teroro aktas. Nusikaltėliai vėl pagrobė įkaitų, 130 žmonių žuvo, daugiau kaip 300 sužeisti. Dalyvavimą atakose irgi patvirtino „Islamo valstybė“.
Prancūzijos valdžia net paskelbė įvedanti ypatingąją padėtį ir laikinai uždaranti sienas…
Per 2015 metus už nusikaltimus, susijusius su terorizmu, ES-oje buvo suimti 1077 žmonės. Iš jų 700 areštų buvo susiję būtent su džihadistų terorizmu. 12-a Europos Sąjungos valstybių pranešė išnagrinėjusios teisme daugiau kaip 200 terorizmo bylų, paskelbti iš viso 527 nuosprendžiai (dauguma iš jų taip pat susiję su džihadistų terorizmu).
2016 metai: užfiksuotos 142 mirtys
Pernai 8-ios Europos Sąjungos šalys pranešė apie 142 įvykdytus, nepavykusius ir užkardytus teroristinius puolimus. Kaip pranešama Europolo ataskaitoje, „…Tarp jų buvo užpuolimų, kuriuos rengė džihadistai, o taip pat nacionalistai, ultradešinieji ir kitokios grupės…“.
Daugiau kaip pusė teroro aktų (76) įvykdyti Didžiojoje Britanijoje. Prancūzija pareiškė apie 23 užpuolimus, Italija pagarsino 17, Ispanija – 10, Graikija – 6, Vokietija – 5, Belgija – 4 ir Niderlandai – 1 ataką. Iš viso 2016 metais Europos Sąjungoje per teroristinius puolimus žuvo 142 žmonės ir apie 400 buvo sužeisti.
Antai, du šiurpūs teroro aktai 2016 metų kovo 22-ąją įvykdyti Briuselyje. Abi atakos buvo sukoordinuotos ir kruopščiai parengtos. Per pirmąjį puolimą 2 teroristai-mirtininkai susprogdino detonuotus savadarbius sprogmenis Briuselio oro uoste. Per ataką žuvo 14 žmonių ir apie 100 buvo sužeisti. Oro uoste buvo uždrausta leistis visiems lėktuvams, jie buvo persiunčiami į atsarginius oro uostus, oro uosto pastatas irgi iš dalies nukentėjo.
Sulaukus įspėjimo apie galimą teroro aktą, Nyderlanduose atšauktas roko koncernas. EPA – ELTA nuotr.
Tą pačią dieną, tiesiog po pusvalandžio, dar du sprogimai Briuselio metro traukiniuose nusinešė 28 žmonių gyvybes. Atsakomybę už teroro aktus mieste prisiėmė „Islamo valstybė“.
Renkant informaciją apie teroro aktus vien tik ES šalių sostinėse, vis dėlto neįmanoma ignoruoti tragedijos Nicoje… Taigi, 2016 metų liepos 14 bakarą, švenčiant Bastilijos dieną, sunkvežimis du kilometrus įvažiavo į žmonių minią. Tokiu būdu teroristas nužudė 85 žmones, įskaitant 10 vaikų, ir sužeidė daugiau kaip 200 asmenų.
Tais pačiais metais, pagal analogišką siaubingą „scenarijų“, įvyko teroro aktas ir Berlyne. Gruodžio 19 dieną sunkvežimis įvažiavo į minią žmonių, atėjusių į kalėdinę mugę. Žuvo 12 žmonių, pusšimtis buvo traumuoti. Sunkvežimio vairuotojas bandė dingti, bet buvo sulaikytas. Antras žmogus, kuris įvažiuojant buvo kabinoje, žuvo.
Apskritai, Europolas praneša, kad 2016 metais už teroristinius nusikaltimus suimta šiek tiek mažiau žmonių nei 2015 metais – 1002. Bet dauguma areštų – kaip ir anksčiau – susiję su džihadistų terorizmu – 718.
Beje, vienintelė ES valstybė, kurioje išlieka areštų daugėjimo tendencija, tai Prancūzija: 238 – 2014 metais, 424 – 2015 metais ir 456 – 2016 metais. Europolo ataskaitoje pranešama, kad pernai 17-a Europos Sąjungos šalių išnagrinėjo teismuose 300 bylų, susijusių su terorizmu. Iš viso už teroristinius nusikaltimus paskelbti nuosprendžiai 600-ams žmonių, ir dauguma nuosprendžių susiję su džihadistų terorizmu.
2017 metai: pavojų nemažėja
Nors ataskaita apie šiuos metus pasirodys tik ateityje, 2018 metais tai nė trupučio netrukdo prisiminti garsiausių teroro aktų, kurie jau įvyko Europos sostinėse. Antai, šių metų vasarį Paryžiuje nežinomas asmuo su dviem mačetėmis rankose, apsirengęs marškinėliais su kaukole, šaukdamas „Allah Akbar“, užpuolė karinį patrulį, saugojusį tvarką šalia Luvro vykdant specialiąją operaciją Sentinelle. Kariškiai pradėjo šaudyti į užpuoliką – jis buvo sunkiai sužeistas į pilvą ir paguldytas į ligoninę. Vienas kariškis irgi buvo lengvai sužeistas. Prancūzijos valdžia pareiškė, kad užpuolimas yra „teroristinio pobūdžio“.
Šių metų balandį teroro aktas įvykdytas Švedijos sostinėje. Sunkvežimis visu greičiu įsirėžė į žmones, kurie vaikščiojo po Drotningataną – pagrindinę pėsčiųjų gatvę Stokholme. Mašina sustojo po to, kai įvažiavo į vienos parduotuvės vitriną. Žuvo mažiausiai 5 žmonės, 15-a buvo sužeisti.
Britų policija skuba į pagalbą teroro aukoms
Londonui šie metai buvo itin gedulingi… Gegužės 22-ąją nugriaudėjęs teroro aktas Mančester-Arenoje nusinešė daugiau kaip 20 žmonių gyvybes, o jau birželio 3 miestą užgriuvo visa serija teroro atakų. Antai, vakare į Londono tilto pėsčiųjų taką ant žmonių užvažiavo sunkvežimis. Įvyko restorano šalia Boro-Market turgaus ginkluotas užpuolimas. Iš viso 2017 metų birželio 3 dieną per nusikalstamas atakas žuvo 8 žmonės, o dešimtys nekaltų žmonių buvo sužeisti ir hospitalizuoti.
Pastaraisiais metais nuo teroristinės agresijos ypač kenčia Ispanijos turistinis centras. Antai, šių metų rugpjūtį, tegul ir ne sostinėje, o Ispanijos šiaurės rytuose, įvykdyta visa serija teroro aktų. Pirmiausia šalies turizmo centre, Barselonoje, furgono vairuotojas užvažiavo ant praeivių. O vėliau panašų teroro aktą teroristai planavo Kambrilso miestelyje, bet policija juos nušovė. Per tuos du teroro aktus Ispanijoje žuvo 16 žmonių, nukentėjo daugiau kaip šimtas.
Beje, prieš 13 metų Ispanijos sostinėje Madride įvykdytas teroro aktas, kuris tada buvo apibūdintas kaip baisiausias Europoje… 2004 metų kovo 11-ąją Al-Qaeda islamistai susprogdino keletą sprogmenų keliuose traukiniuose. Per sprogimus žuvo 191 žmogus – 17-os valstybių piliečių. 192-ąja auka tapo specialiosios paskirties būrio kovotojas, žuvęs šturmuojant butą, kuriame slėpėsi teroristai.
O prieš porą savaičių Londono metro irgi driokstelėjo sprogimas. Kaip tvirtino liudytojai, kalbėdami su žiniasklaida, sprogo konteineris, kuris stovėjo šalia vagono durų. Nukentėjo keliasdešimt žmonių, laimei, niekas nežuvo.
Teroro aktai Kijeve
Apskritai, jei tikėsime Nacionalinės policijos statistika, pernai („The Economist” paskutinėje ataskaitoje analizavo būtent 2016 metus) nusikalstamumo lygis Kijeve pakilo 16 proc. Bet tai ne kažkokių masinių neramumų, teroro aktų ir kitų sunkių nusikaltimų sąskaita, o dėl to, kad registruojama daugiau nusikaltimų nuosavybei, apiplėšimų gatvėse ir chuliganizmo atvejų (kuo, iš principo, gali „pasigirti“ bet kuris pasaulio megapolis).
Ukranos slaptoji tarnyba SBU
Antai, Nacionalinė policija pranešė, kad užfiksuotas transporto priemonių vagysčių padaugėjimas 24 proc., o apiplėšimų – 45 proc. Kai dėl teroro aktų (įvykdytų, nepavykusių arba sužlugdytų, kaip jie kvalifikuojami Europoje), tai nuo 2014 metų – Rusijos agresijos pradžios Ukrainoje ir to laiko, kai visiškai nusmuko Kijevo reitingai, matuojantys, „miesto komfortiškumą ir saugumą gyventi“ jo ribose, juos galima ant pirštų suskaičiuoti.
Taigi 2014 metų gruodį Lugansko gyventoja Anastasija Kovalenko gavo iš užsakovo moterišką rankinę, prikimštą sprogmenų, ir paliko ją Kijevo centre. Bet teroro aktas buvo sužlugdytas – Anastasiją sulaikė SBU – Ukrainos saugumo tarnybos – bendradarbiai. Teisme ji prisipažino, kad rengėsi įvykdyti teroro aktą. O 2017 metų vasarą Pečioros teismas paskelbė jai nuosprendį – penkerius metus laisvės atėmimo.
2015 metų balandį SBU apibūdino kaip teroro aktą sprogimą sostinėje šalia vieno Rusijos taupomojo banko „Sberbank Rossiji“ skyriaus, per kurį niekas nenukentėjo. Beje, jėgos atstovai pareiškė, kad nusikaltimas buvo įvykdytas pagal nurodymą iš RF, „siekiant destabilizuoti visuomeninę situaciją Kijeve“.
Žurnalisto Pavelo Šeremeto žuvimo vieta
O štai ką iš tikrųjų galima laikyti teroro aktu, ir dar su aukomis, – tai įvykius prie Aukščiausiosios Rados 2015 metų rugpjūčio 31-ąją. Priminsim, tada prie parlamento sienų buvo susprogdinta kovinė granata, o per sprogimą žuvo 4 Nacionalinės gvardijos kovotojai, dar apie 150 žmonių buvo sužeisti. Bet šiandien Podolės rajono teismas vis dar nepradėjo nagrinėti iš esmės baudžiamosios bylos, kurioje 15-a figūrantų.
Teroro aktams galima priskirti ir tyčinį žymaus žurnalisto Pavlo Šeremeto nužudymą, – jo automobilis susprogdintas Kijevo centre 2016 metų liepą (teisėsaugininkai svarstė šešias incidento versijas). Nuo 2017 metų liepos 24-osios Nacionalinė policija įslaptino visus teismų nuosprendžius Šeremeto nužudymo byloje, nenurodydama priežasčių.
Automobilio susprogdinimą Kijeve, Solomensko rajone 2017 metų birželį, kai žuvo GUR (Vyriausiosios žvalgybos valdybos) specialiojo būrio pulkininkas Maksimas Šapovalas, Nacionalinės policijos Vyriausiosios valdybos Tyrimo skyrius iškart pavadino teroro aktu. Taip pat kaip ir tą patį mėnesį, tik porą savaičių anksčiau, sprogimą netoli JAV ambasados Ukrainoje. Laimė, per jį niekas nenukentėjo.
Ir vienas iš paskutiniųjų įsiminusių incidentų – sprogimas prie Ministrų kabineto Kijeve Nepriklausomybės dieną. Teroro aktas – ar ne teroro aktas, bet sprogus paketui, nukentėjo du žmonės.
Kaip ten bebūtų, net tokia statistika liudija, kad Ukrainos sostinėje viskas ne taip liūdna, kaip bandė pavaizduoti The Economist analitikai. Ypač lyginant su ES sostinėmis.
Užsienio reikalų ministerija (URM) neturi duomenų apie per sprogimą Londono metro nukentėjusius lietuvius.
Ministerija dėl šio incidento, kuris Londono policijos tiriamas kaip teroristinis, susisiekė su ambasada Jungtinėje Karalystėje. Kol kas neturima duomenų, kad per sprogimą būtų nukentėję Lietuvos piliečiai.
„Smerkiame šį teroristinį incidentą ir reiškiame solidarumą su Jungtinės Karalystės žmonėmis ir vyriausybe. Stiprybės visiems nukentėjusiems. Turime išlikti vieningi ir toliau bendradarbiauti kovojant su terorizmu“, – pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius, reaguodamas į šį rytą pietvakarių Londono metro stotelėje „Parsons Green“ įvykusį sprogimą.
URM rekomenduoja Lietuvos piliečiams, esantiems Londone, būti budriems, patariama vengti „Parsons Green“ metro stoties prieigų. Šalyje besilankantys asmenys privalo su savimi visuomet turėti galiojančius asmens tapatybės ir kelionės dokumentus. Užsienio reikalų ministerija ragina piliečius atidžiai sekti Jungtinės Karalystės institucijų skelbiamas rekomendacijas bei jomis vadovautis.
Bendrasis pagalbos telefono numeris Jungtinėje Karalystėje – 112 (arba 999).
Nelaimės atveju Lietuvos piliečiai gali kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją visą parą veikiančiu telefonu +370 5 236 2444 arba el. paštu pilieciai@urm.lt, su ambasada Londone galima susisiekti telefonu +44(0) 7388 994 717 arba el. paštu amb.uk@urm.lt. Atnaujinta informacija apie įvykio detales nuolat skelbiama ir ambasados feisbuko paskyroje @ambasadaJK.
Pietvakarių Londone traukinio galinėje dalyje sprogus baltai dėžei, kai kurie keleiviai patyrė veido nudegimus. Paviešintose nuotraukose matomas užsidegęs baltas kibiras, tačiau traukinio vagonui nepadaryta didelės žalos. Incidentas įvyko rytinio piko metu. Policija ir paramedikai į „Parsons Green“ stotelę iškviesti 8.20 val. ryto vietos laiku.
Kol kas nežinoma, kas sukėlė sprogimą.
Tyrėjai mano, kad įtariamasis suimtas dėl sprogimo Londone ketino bėgti iš šalies. EPA-ELTA nuotr.
Londono metro traukinyje penktadienį piko metu įvykusį sprogimą sukėlė savadarbis sprogstamasis įtaisas, patvirtino Skotland Jardas, kuriuo remiasi Didžiosios Britanijos transliuotojas BBC.
Komisaro padėjėjas Markas Raulis (Mark Rowley) informavo, kad „Parsons Green“ stotelėje pietvakarių Londone sustojusiame metro traukinyje įvykusį sprogimą tiria šimtai detektyvų, jiems talkina vidaus žvalgybos tarnyba MI5.
Į ligonines buvo nugabenti iš viso 22 nukentėjusieji. Dauguma jų patyrė nudegimus.
Policijos teigimu, iš Vimbldono rytų kryptimi važiavusiame „District Line“ linijos traukinyje 8.20 val. ryto vietos laiku nugriaudėjęs sprogimas siejamas su terorizmu.
Paviešintose nuotraukose matyti traukinio vagono gale stovintis prekybos centro maiše patalpintas užsidegęs baltas kibiras su iš jo kyšančiais laideliais.
M. Raulio teigimu, Londono gyventojai turėtų būti pasiruošę penktadienį visame mieste, o ypač transporto sistemoje, matyti sustiprintas policijos pajėgas.
Policija miesto gyventojus ir svečius prašo būti budrius, tačiau tuo pat metu ragina išlikti ramius.
Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei (Theresa May) tviteryje rašė: „Mintimis esu su visais nukentėjusiaisiais „Parsons Green“ ir su pagalbos tarnybomis, kurios taip drąsiai reaguoja į šį teroristinį incidentą.”
Londono meras Sadikas Chanas (Sadiq Khan) savo ruožtu miestiečius paragino išlikti ramius ir pridūrė, kad „terorizmas (miesto) niekuomet neįbaugins ir nenugalės“.
Penktadienio vakare Kijevo centre nugriaudėjo automobilio sprogimas, per kurį žuvo Gruzijos pilietis Timuras Machauris, jo žmona sunkiai sužeista. Automobilyje buvęs jų vaikas nenukentėjo.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, žuvęs automobilio vairuotojas T. Machauris turėjęs glaudžių ryšių su čečėnų kriminalinio pasaulio atstovais. Ukrainoje jis buvo teistas dėl neteisėto ginklo panaudojimo.
Turimais ministerijos duomenimis, automobilyje buvo susprogdinti sprogmenys.
Ukrainos specialiųjų tarnybų duomenimis, į šį vyrą jau buvo tris kartus pasikėsinta, įskaitant mėginimą nužudyti 2009 m. kovo 8 d. Tbilisyje. Tą kartą T. Machauriui pavyko išgyventi.
Ukrainos nacionalinės policijos tarnybos duomenimis, šis incidentas gali būti laikomas „teroro išpuoliu“, o ne „tyčiniu nužudymu“.
Kaip skelbia televizija „112 Ukraina“ remdamasi savo šaltiniais, vyras priklausė savanorių būriui, kovojančiam Rytų Ukrainoje.
Šimtai tūkstančių žmonių Barselonoje žygiavo protestuodami prieš islamistų kovotojus, per kurių išpuolius praėjusią savaitę Barselonoje ir Kambrilse žuvo 15 žmonių, rašo BBC.
Pasipriešinimo terorizmui maršo dalyviams kartu su ministru pirmininku Marianu Rachojumi (Mariano Rajoy) vadovavo Ispanijos karalius Felipė VI (Felipe VI). Jis yra pirmasis nuo monarchijos atkūrimo (XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio) demonstracijoje dalyvavęs Ispanijos monarchas.
Žygyje garbinga vieta taip pat atiteko ekstremalias situacijas likviduojantiems darbuotojams ir parduotuvės personalui, kurie padėjo per išpuolį La Ramblos gatvėje.
Procesijos dalyviai nešė plakatus su užrašu „aš nebijau“, kituose plakatuose buvo smerkiama islamofobija.
Atsakomybę už rugpjūčio 17-osios išpuolį prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS). Atakos metu La Ramblos bulvare į žmones tyčia įsirėžė furgonas. Vairuotojas vėliau nudūrė kitame automobilyje buvusį 34 metų ispaną ir šiuo automobiliu pabėgo. Po kelių valandų netoliese esančiame Kambrilse automobiliui įsirėžus į žmones žuvo moteris.
Už išpuolius kaltinama 12 džihadistų kuopelė. Iš jų aštuoni jau mirę, keturi kiti ketvirtadienį pasirodė Madrido teisme.
Prancūzijos žvalgybos būstinė. Ar nederėtų Prancūzijos žvalgybai atkreipti dėmesio į Charlie Hebdo veikla?
Prancūzijos satyrinis žurnalas „Charlie Hebdo“ sulaukė kritikos dėl viršelio, ant kurio pavaizduota provokuojanti karikatūra apie islamą ir teroristinius išpuolius Ispanijoje. Manoma, kad šia karikatūra gali būti kurstoma islamofobija, rašo AFP.
Visas religines figūras kritikuojančio „Charlie Hebdo“ žurnalo, kurio redakcijoje 2015 metais buvo įvykdytas išpuolis, naujausio leidinio viršelyje pavaizduoti du kraujo klane gulintys autobusiuko pervažiuoti žmonės, o šalia išspausdinti tokie žodžiai: „Islamas – amžina taikos religija“.
Žurnalo „Charlie Hebdo“ kritikų teigimu, pirmajame puslapyje išspausdinta karikatūra apjuodino visą religiją, kurią visame pasaulyje praktikuoja 1,5 mlrd. žmonių. Karikatūra bandoma pasakyti, neva islamas pats savaime yra smurtinis.
Žymus socialistas parlamentaras ir buvęs ministras Stefanas le Folas (Stephane Le Foll) pavadino karikatūrą „ypač pavojinga“. Jo manymu, žurnalistai turėtų elgtis santūriau.
Manoma, kad praėjusios savaitės išpuolius Barselonoje ir Kambrilse, kurių metu žuvo 15 žmonių ir daugiau kaip 100 buvo sužeisti, suplanavo tuzinas Maroko kilmės ekstremistų. Remiantis pranešimais, juos radikalizavo ekstremistas islamo pamokslininkas, kuris žuvo per sprogimą išpuolio išvakarėse Alkanare. Čia teroristai gamino bombas, naudodami dujų balionus.
Penktadienį Suomijos pietinėje dalyje esančiame Turku mieste peiliu ginkluotam vyrui užpuolus praeivius, du žmonės žuvo, dar septyni buvo sužeisti. Tai per spaudos konferenciją pranešė Suomijos policijos atstovai.
Pasak pareigūnų, tiriant incidentą yra vienas įtariamasis. Šiuo metu jis yra ligoninėje. Preliminariais šalies Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, jis nėra Suomijos pilietis.
Anksčiau policija pranešė, kad nežinomas vyras Turku centre peiliu sužeidė kelis žmones. Pareigūnai paleido ugnį į užpuoliką ir sužeidė jį į koją, po to jis buvo sulaikytas.
Policija taip pat paragino Turku gyventojus nesiartinti prie miesto centro. Dėl incidento sugriežtintos saugumo priemonės Helsinkio oro uoste ir stotyse.
Per baltųjų nacionalistų mitingą Virdžinijos valstijos Šarlotsvilio mieste žuvo moteris, dar 19 žmonių buvo sužeisti, skelbia BBC.
Nelaimė įvyko, kai į mieste prieš nacionalistus protestuojančią žmonių minią įvažiavo automobilis. Jį vairavo dvidešimtmetis Ohajo valstijos gyventojas, šiuo metu sulaikytas dėl įtarimų antrojo laipsnio žmogžudyste. JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) pradėjo įvykio tyrimą.
Pasak Šarlotsvilio policijos departamento, be sužeistųjų, dar 15 žmonių nukentėjo per kitus smurtinius incidentus per kraštutinių dešiniųjų mitingą.
Spaudos konferencijos metu Virdžinijos gubernatoriaus Terio Makoulaifo (Terry McAuliffe) žinutė chaosą Šarlotsvilyje sukėlusiems baltiesiems nacionalistams buvo trumpa: „eikite namo“.
Taip vadinamas dešiniųjų susivienijimo („Unite the Right“) mitingas buvo surengtas protestuojant dėl planų nuversti generolo Roberto Edvardo Li (Robert Edward Lee) paminklą. Šis amerikiečių generolas JAV pilietiniame kare vadovavo už vergiją pasisakiusiems konfederatams.
Paryžiaus policija sulaikė peiliu ginkluotą vyrą, kuris mėgino įsiveržti į Eifelio bokštą. Kaip pranešė sekmadienį radijo stotis „France Info“, incidentas įvyko šeštadienį apie 23 valandą 30 minučių vietos laiku.
„Peiliu ginkluotas žmogus mėgino prasiveržti pro policininkus Eifelio bokšto papėdėje. Jis buvo tučtuojau sulaikytas ir neutralizuotas. Jo veiksmų motyvai nežinomi“, – sakoma radijo stoties pranešime.
Po incidento visi bokšto lankytojai buvo greitai evakuoti. Policija ir išminuotojai patikrino visus konstrukcijos aukštus – nieko įtartino nerasta.
Eifelio bokšto eksploatavimo bendrovė pareiškė pasitenkinimą „operatyviais policijos veiksmais ir tuo, kad lankytojų evakavimo procedūra įrodė savo efektyvumą“.
Nuo praėjusių metų patekti į aikštelę po Eifelio bokštu ir prieiti prie bilietų kasų galima tik po patikrinimo metalo detektoriais ir kruopščios apžiūros. Teritoriją aptverta aukšta tvora.
Masines žudynes Norvegijoje surengęs Andersas Beringas Breivikas (Anders Behring Breivik), kuris neseniai oficialiai pakeitė vardą į Fjotolfo Hanseno (Fjotolf Hansen), savo kalinimo sąlygas apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT), ketvirtadienį pranešė jam atstovaujantis teisininkas, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Andersas BreivikasPo Anderso Breiviko surengto teroro akto Norvegijos sostinėje. EPA – ELTA nuotr.
Anksčiau šį mėnesį Norvegijos Aukščiausiasis teismas atsisakė svarstyti šio 2011-ųjų liepą Norvegijoje dvigubą teroro aktą surengusio ir 77 žmones pražudžiusio ultradešiniųjų pažiūrų ekstremisto skundą.
Vienas jam atstovaujančių teisininkų Eisteinas Sturvikas (Oeystein Storrvik) tuomet žadėjo, kad jo klientas pateiks apeliacinį skundą Strasbūre įsikūrusiam Europos Žmogaus Teisių Teismui.
„Šio skundo pagrindas – pernelyg didelė izoliacija ir tai, kad ji tęsiasi ilgą laiką“, – Norvegijos transliuotojui NRK sakė E. Sturvikas.
A.Breivikas siekia, kad būtų panaikinta kovą Norvegijos apeliacinio teismo priimta nutartis, išaiškinusi, kad beveik visiška jo izoliacija kameroje, kurią sudaro trys atskiri kambariai, jo žmogaus teisių nepažeidžia.
Ukrainos vidaus reikalų ministerija kvalifikavo automobilio sprogimą Kijeve kaip teroro aktą, žuvusysis buvo šalies ginkluotųjų pajėgų kariškis. Tai pranešė ministerijos atstovas Artiomas Ševčenka.
„Žuvo vienas žmogus, kariškis, gimęs 1978 metais. Akivaizdu, kad suveikė sprogstamasis įtaisas“, – sakė jis televizijos kanalui „112“.
Anot A. Ševčenkos, viskas rodo, kad tai buvo „suplanuotas teroro aktas“. Pareigūnas pridūrė, kad per sprogimą nukentėjo dar vienas žmogus, jo gyvybei pavojus negresia.
Ukrainos leidinio „Obozrevatel“ šaltinio duomenimis, teroro akto auka tapo Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiosios žvalgybos valdybos specialiųjų dalinių viršininkas Maksimas Šapovalovas.
Automobilis „Mercedes“ sprogo antradienio rytą Kijevo Solomiankos rajone.
Europoje įvykdytas dar vienas teroro aktas. Po kelių išpuolių Paryžiuje ir Londone antradienio vakarą nežinomas žmogus detonavo sprogstamąjį įtaisą Briuselio centrinėje geležinkelio stotyje.
Po sprogimo Briuselyje ant kojų buvo pakeltos gausios saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
Piktadarį minioje pastebėjo karinis patrulis – jį išdavė laidai, kyšoję iš po drabužių. Kariškiai ėmė artintis prie jiems įtarimą sukėlusio žmogaus, ir tuo metu nugriaudėjo sprogimas. Teroristas, supratęs, kad atkreipė pareigūnų dėmesį, detonavo sprogstamąjį įtaisą, kurio tipas dar nenustatytas.
Sprogimas buvo nestiprus, todėl aplinkiniai nenukentėjo. Pasak mačiusiųjų, incidento vietoje buvo daug dūmų, kilo panika, bet pareigūnai ir geležinkelio stoties personalas greitai paėmė situacijos kontrolę į savo rankas.
Nusikaltėlio tapatybė ir motyvai dar nežinomi. Belgijos federalinė prokuratūra tiria incidentą kaip teroro aktą. Premjeras Šarlis Mišelis (Charles Michel) trečiadienį šaukia skubų nacionalinės saugumo tarybos posėdį.
Kai kurios Belgijos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad teroristas prieš sprogimą savo šūksmais šlovino Alachą. Prokuratūra šios informacijos nepatvirtino.
Vėliau žinyba pranešė, kad teroro akto vykdytojas mirė. „Mes galime patvirtinti, kad įtariamasis buvo mirtinai sužeistas, jis negyvas“, – pareiškė prokuratūros atstovai.
Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II (Elizabeth II) oficialiame pareiškime savo oficialios gimimo dienos proga pažymėjo, kad Jungtinė Karalystė nugrimzdo į „niūrias nuotaikas“ dėl pastarųjų savaičių įvykių – gaisro 24 aukštų daugiabutyje, išpuolio ant Londono tilto ir teroro atakos Mančesterio koncertų salėje, informuoja BBC.
Terorizmas
Karalienė penktadienį, susitikusi su nukentėjusiaisiais, pažymėjo, kad nepaisydami visų šių liūdnų įvykių žmonės mielai tiesia pagalbos ranką vieni kitiems.
„Ši diena, pagal tradiciją, yra šventinė diena. Tačiau šiais metasi sunku nepastebėti, kad tauta nugrimzdo į itin niūrias nuotaikas. Per pastaruosius mėnesius šalis išgyveno eilę siaubingų tragedijų“, – taip savo žinią pradeda britų monarchė.
Kovo 22 d. teroristas Chalidas Masudas (Khalid Masood) išnuomotu automobiliu ant Vestminsterio tilto taranavo praeivius, per išpuolį žuvo trys žmonės. Po to Ch. Masudas prie parlamento nudūrė 48 metų policininką. 52 metų teroristas buvo nušautas saugumo pajėgų.
Po dviejų mėnesių, gegužės 22 dieną mirtininkas, susprogdinęs užtaisą per koncertą Mančesteryje, pražudė 22 žmones ir daugiau kaip 100 sužeidė.
Prieš kelias savaites, birželio 3 dieną, išpuolis Londone, kurį įvykdė trys užpuolikai, nusinešė aštuonių žmonių gyvybes. Visi užpuolikai buvo nukauti.
Galiausiai šią savaitę bent 30 žmonių žuvo, dešimtys nukentėjo per gaisrą, siautusį daugiabutyje vakarinėje Londono dalyje.
„Kaip tauta, toliau galvojame ir meldžiamės dėl visų tų, kuriuos tiesiogiai paveikė šie įvykiai. Per neseniai surengtus susitikimus su nukentėjusiaisiais Mančesteryje ir Londone mane pribloškė žmonių iš visų šalies kampelių ryžtas teikti paramą, padėti tiems, kam pagalba beviltiškai reikalinga“, – rašo karalienė Elžbieta II.
Penktadienį karalienė Elžbieta II susitiko su žmonėmis, nukentėjusiais per teroro išpuolį Mančesteryje ir gaisrą daugiabutyje „Greenfell Tower“.
„Išbandymų laikais Jungtinė Karalystė išlikdavo nepalaužiama, vos tik iškildavo pavojus. Suvienyti bendro sielvarto, mes esame nusiteikę ryžtingai padėti visiems tiems, kas iš naujo kuria savo gyvenimus, tiems, kam sugriovimai ir praradimai paliko siaubingą pėdsaką“, – tokiais žodžiais baigiamas karalienės Elžbietos II oficialus pranešimas.
Birželio 17 dieną šiais metais oficialiai švenčiama karalienės gimimo diena. Paprastai šventė minima antrąjį birželio šeštadienį, bet šįmet ji buvo nukelta savaitei.
Po teroristinio išpuolio Londone sulaikyta 12 asmenų, sekmadienį pranešė policija. Įtariamieji sulaikyti Rytų Londone, Barkingo rajone. Britų žiniasklaida prie tai pranešė apie čia vykdomą policijos operaciją.
Taip pat atlikta krata keliuose namuose Barkinge. Kitos detalės kol kas neskelbiamos, veikiausiai – nenorint pakenkti tyrimui.
Trys užpuolikai šeštadienio vakarą ant Londono tilto pradžioje automobiliu taranavo praeivius, o tada netoliese esančiame Borafo turgaus rajone žmones badė peiliais. Žuvo septyni asmenys, dešimtys buvo sužeisti. Užpuolikus nušovė policija.
Apie išpuolio motyvus kol kas mažai žinoma. Vidaus reikalų sekretorė Ember Rud (Amber Rudd) sakė, kad užpuolikai greičiausiai yra „radikalūs islamo teroristai“. Kol kas jokia teroristinė grupuotė atsakomybės neprisiėmė.
Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May) išpuolius Londone pavadino brutalia ataka prieš nekaltus piliečius ir paskelbė apie griežtesnius veiksmus prieš terorizmą.
Informacijos šaltinis – ELTA
EPA – ELTA nuotraukoje: Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei.
Ketvirtadienį per sprogimą buvusio Graikijos premjero Luko Papadimo (Lukas Papadimos) automobilyje nukentėjo keturi žmonės, paties politiko gyvybei pavojus negresia.
Tai naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pranešė šaltinis Graikijos policijoje.
Anksčiau buvo pranešta, kad per sprogimą Atėnų centre nukentėjo buvęs Graikijos vyriausybės vadovas ir jo vairuotojas.
„L. Papadimas yra ligoninėje, jo gyvybei pavojus negresia. Sprogo užminuotas paketas. Sprogimas įvyko automobilyje, taip pat sužeisti trys ekspremjerą lydėję žmonės“, – sakė agentūros šaltinis.
Naujienų tinklalapis „newsit.gr“ rašo, jog tai galėjo būti teroro aktas. Jo duomenimis, sprogimas įvyko tuo metu, kai ekspremjeras savo automobilyje atplėšė kažkokį paketą.
Kaip praneša laikraštis „Ethnos“, L. Papadimas paguldytas į ligoninę, jis sužeistas į ranką ir pilvą. Pasak leidinio, sprogimas įvyko automobiliui važiuojant.
Pastaruoju metu Graikijos anarchistų organizacijos nusiuntė kelias siuntas su bombomis Tarptautiniam valiutos fondui ir kai kuriems Vokietijos politikams.
L.Papadimas ėjo Graikijos ministro pirmininko pareigas nuo 2011 metų lapkričio 11 d. iki 2012 metų gegužės 16 d.
Sprogimas nugriaudėjo per pirmadienį vykusį JAV popdainininkės Arianos Grandė (Ariana Grande) koncertą 22.35 val. Didžiosios Britanijos laiku.
Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May) teigė, kad jos mintys yra kartu su nukentėjusiais nuo, šalies policijos manymu, „siaubingos teroristinės atakos“.
„Dirbame, kad išsiaiškintume visas smulkmenas to, kas nutiko Mančesteryje. Visos mūsų mintys yra su aukomis ir nukentėjusių asmenų šeimomis“, – teigė premjerė T. Mei.
Įvykio vietoje dirbę paramedikai BBC sakė, kad kai kurių asmenų sužeidimai priminė šrapnelio (rutulinių kulkų pripildytas sviedinys, – ELTA) sukeltus sužalojimus. Greitosios pagalbos tarnyba teigia į ligonines nugabenusi 59 per sprogimą sužeistus žmones. Remiantis nepatvirtintais dviejų JAV pareigūnų pranešimais, išpuolį koncerte įvykdė savižudis sprogdintojas.
Didžiosios Britanijos transporto policijos teigimu, sprogimas įvyko Mančesterio arenos fojė, kuri jungiasi su Viktorijos traukinių ir tramvajų stotimi. Netrukus po sprogimo uždaryta stotis ir atšaukti visi traukiniai.
Antradienis, gegužės 23 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nuoširdžią užuojautą Jos Didenybei Didžiosios Britanijos Karalienei Elžbietai II dėl baisaus teroristinio išpuolio Mančesteryje, pareikalavusio daug nekaltų žmonių gyvybių.
Šalies vadovė griežtai pasmerkė šį žiaurų ir niekaip nepateisinamą, aukų nesirenkntį smurtą bei išreiškė tvirtą Lietuvos solidarumą su Jungtinės Karalystės žmonėmis.
Prezidentė savo ir visos šalies žmonių vardu palinkėjo stiprybės ir ištvermės aukų šeimoms ir artimiesiems, taip pat sveikatos nukentėjusiesiems.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Tarptautinėje viešojoje erdvėje pastaruoju metu padažnėjo vieno planetos regiono paminėjimai.
Šiuo atveju kalbama ne vien apie sprogimą balandžio 3-ąją Sankt Peterburgo metro, kai žuvo 16 ir buvo sužeista daugiau kaip 50 žmonių. Tik primintina, kad sprogstamą užtaisą aktyvavo iš Kirgizijos kilęs Rusijos pilietis Akbaržonas Džalilovas, vienu numanomų teroro aktų organizatorių įvardijamas 26-erių irgi iš Kirgizijos kilęs Abroras Azimovas, balandžio 17 dieną sulaikytas Maskvos srityje.
Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Balandžio 19-ąją Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) suėmė jo vyresnįjį brolį Akramą, kurį įtaria falsifikavus dokumentus tarptautinės teroristų grupuotės nariams bei iš teroristinės organizacijos nario gavus grynųjų sumą Turkijoje, kad ją vėliau perduotų Abrorui Azimovui, o šis ją pervestų mirtininkui.
Balandžio 17 dieną Sankt Peterburge dviems mėnesiams suimti 10 Kirgizijos bei Uzbekistano piliečių, kurie įtariami teroro aktų Sankt Peterburge bei Leningrado srityje vykdytojų verbavimu arba jų siuntimu į Siriją kariauti ISIS pusėje.
Įtariamieji nesusiję su teroro aktu balandžio 3 dieną. Verbuotojai interneto pranešimų programose „Whats App“ ir „Viber“ su verbuojamaisiais iš pradžių pabendraudavo neuždraustomis temomis, vėliau pereidavo prie džihado, esą musulmonai žūsta Sirijoje, todėl būtų tinkama vykti kariauti prieš „netikėlius“. FST duomenimis, aktyvi verbavimo fazė tęsėsi pusantrų metų.
Balandžio 15-ąją „The Times“ informavo apie buvusio Tadžikistano OMON‘o karininko Gulmurodo Khalimovo, žinomo ir kaip al-Tajiki, likvidavimą per antiterositinės koalicijos aviacijos ataką Irako Mosulo miesto vakaruose. G.Khalimovas užėmė „Islamo valstybės“ karo ministro postą, buvo atsakingas už Mosulo gynybą ir yra surengęs daugybę tarptautinės koalicijos automobilių sprogdinimų.
Balandžio 19-ąjją FST paskelbė, kad jos pareigūnai Vladimiro srityje likvidavo verbavimu tarptautinėms teroristų organizacijoms užsiėmusius bei pasirengusius Rusijos teritorijoje vykdyti teroro aktus 26 ir 30 metų Tadžkisitano piliečius. Pasak televizijos kanalo „Life“, per Pergalės dienos minėjimą gegužės 9-ąją jie rengėsi sušaudyti žmones minioje Maskvos bei Vladimiro sirtyse pagal Paryžiuje 2015metų lapkričio 13-ąją įvykdyto teroro akto scenarijų.
Balandžio 25-ąją rusų žiniasklaida informavo, kad surengti teroro aktą Sankt Peterburgo metro įsakė Kirgizijos pilietis Sirodžiddinas Muchtarovas, žinomas kaip Abu Salachasal-Uzbeki arba Abu Salochasal-Uzbeki. Pasak Kirgizijos valdžios, Sirijoje jis buvo salafitų radikalų grupuotės „Jama’atal-Tawhidwal-Jihad“ vadas.
„Gazeta.ru“ nurodo, jog iš Ošo srities Kashgar-Kyshtako kilęs 26-erių S.Muchtarovas pagal tautybę yra uigūras, nors pasui nurodė esąs uzbekas. Kirgizijos nacionalinio saugumo komiteto duomenimis, jis prisidėjo prie Kinijos atstovybės Biškeke užpuolimo 2016-ųjų rugpjūčio 30 dieną, kai teroristas mirtininkas uigūras (uigūrai yra Kinijos vakaruose gyvenanti Islamą išpažįstanti nacionalinė mažuma) mini venu taranavo atstovybės vartus ir suveikus sprogstamajam užtaisui kelis žmones sužeidęs žuvo. Kirgizija yra paskebusi tarptautinę S. Muchtarovo paiešką.
Amerikos kariškiai balandžio 23-ąją informavo apie „Islamo valstybės“ (ISIS) lyderio Abu Bakroal-Baghdadi bendražygio (manoma, kilusio iš Uzbekistano) Abdurahmono Uzbeki nukovimą per balandžio 6-ąją įvykdytą operaciją prie Mayadino miesto rytų Sirijoje. A.Uzbeki įtariamas prisidėjęs prie teroro akto Stambulo naktiniame klube, kur šių metų sausio 1-ąją žuvo 39 žmonės.
Vidurio Azijos interneto puslapis „Fergananews.com“ pasiteiravo švedų žurnalisto, buvusios SSRS šalių specialisto Torgnio Hinnemo apie situaciją Švedijoje po 4 gyvybes nusinešusio bei 15 žmonių sužeidusio balandžio 7-osios teroro akto Stokholme, kurį įvykdė 39 metų Rachmatas Akilovas iš Uzbekistano. Pasak žurnalisto, policija tebesiaiškina, ar jo vykdytojas galėjo turėti ryšių su kitais teroristais Švedijoje bei už jos ribų.
Uzbekistano užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, esą Taškentas buvo perspėjęs apie potencialią R.Akilovo keliamą grėsmę, švedai vertina rezervuotai. Prieš 11 metų Stokholme buvo sulaikytas uzbekų opozicionierius Muhammadas Salichas po to, kai policija gavo iš uzbekų teisėsaugininkų informaciją apie jį. Išsiaiškinus, jog ji melaginga, M.Salichas po paros buvo paleistas, švedai nuo tada nepasitiki autoritarinio Uzbekistano teikiama informacija ir reikalauja nepaneigiamų įrodymų.
Švedijoje ir iki teroro akto vyko diskusijos, ką daryti su žmonėmis, kuriems atsakoma suteikti priglobstį – siųsti ar ne atgal į šalį, kur nesilaikoma žmogaus teisių. Čia primintina, jog gavęs pabėgėlio statusą R.Akilovas būtų išvengęs deportacijos ne tik iš Švedijos, bet ir bet kurios kitos Europios valstybės.
Beje, „Fergananews.com“ pabendravus su R.Akilovą pažinojusiais žmonėmis jo gimtajame Samarkande, šie tvirtino negalį patikėti, jog paskelbta šio žmogaus tarptautinė paieška dėl kaltinimų religiniu ekstremizmu.
R.Akilovo atvejis veikiau nurodo į desperaciją, patekus į aklavietę. Pasak švedų „Aftonbladet“, šis žmogus Rachmatjono Kurbonovo vardu 2014-aisias prašė suteikti jam teisę gyventi Švedijoje, nurodęs, kad tėvynėje buvo suimtas už dalyvavimą demonstracijoje ir jo giminėms esą teko sumokėti 10 tūkstančių dolerių kyšį, kad būtų išleistas. Jo pasakojimai migracijos tarnyboje vis skirdavosi – vieną kartą žmogus tvirtino kalėjime praleidęs 14, kitą – 20, trečią – 9-ias dienas. Vienąkart tvirtino, kad jo šeima priklauso viduriniajai klasei, kitą kartą, kad yra turtinga. Galų gale R.Akilovu nepatikėjo ir liepė apleisti Švediją.
Globalizacija trina sienas, lyg ir suteikia galimybių, tačiau neretai jos būna apgaulingos. O žmonės iš uždarų, nuožmių autoritarinių režimų valdomų Vidurio Azijos valstybių veržiasi į laisvąjį pasaulį.
Fragmentas, išraiškingai atskleidžiantis viduramžiuose mėginamus „konservuoti“ šio regiono papročius. Taškento Yunusabado rajono (beje, turinčio beveik 300 tūkstančius gyventojų) „Mirso Yusuf“ mečetės imamui Rachamui Tullochui Saifutdinovui paskelbus vaizdo įrašą, kad Uzbekistane reikia padaryti galą vyrų ginekologų praktikai, mat tuo privalo užsiimti vien moterys, nors ir jų misija yra pirmiausia įtikti savo vyrams, interneto socialiniuose tinkluose kilo šioks toks ažiotažas.
Reaguodamas R.T.Saifutdinovas apkaltino BBC, „Amerikos balsą“ bei vietos radijo stotį „Ozodlik“ sumaišties kėlimu, mat šios informacijos priemonės siekė sužinoti rusakalbės auditorijos nuomonę apie imamo pasisakymą. Pasak R.T.Saifutdinovo, neigiamus komentarus jo pamokslo atžvilgiu skelbė „nepageidautini žmonės iš Vakarų“.
Tokios nuostatos dominuoja tarp įtakingų dvasininkų milijoniniame ir kažkiek vis tiek kosmopolitiniame Taškente, o ką kalbėti apie atokesnius Vidurio Azijos regionus.
Prancūzų antropologas, Islamo specialistas Olivier Roya savo knygoje „Džihadas ir mirtis: „Islamo valstybės“ žinia pasauliui“ nurodo, jog šiuolaikinius džihadistus skatina veikti neapykanta egzistuojančioms visuomenėms, vakarietiškoms ir musulmoniškoms, kartu su savimi jie žudo pasaulį, kurį atmeta.
Todėl ir motyvai dažnai atrodo migloti, tarkime, teroro akto Nicoje vykdytojas iš pradžių buvo aprašomas kaip psichinis ligonis, vėliau – nusikaltimui nuosekliai rengęsis ISIS smogikas.
Vienijantis teroro aktų bruožas tas, kad masines žudynes vykdo jaunesni, nevilties apimti nihilistai. Vakariečiai plūkiasi aiškindamiesi, ko iš tiesų nori Islamas, bet konfliktai iš tiesų vyksta tarp pačių musulmonų ir jų priežastys yra nacionalinės, vietinės. Džihadizmas remiasi siaura socialine bei politine baze, negali mobilizuoti masių, taigi traukia tuos, kuriuos gyvenimas nubloškė į paribį.
Globalizacija su savo privalumais bei drastiškomis apraiškomis iki atokios Vidurio Azijos irgi prisibrovė, nebėra skirtumo, kokios yra teroro šaknys, galima sakyti, jis planetoje plinta ratilais.
Kuo čia „dėtos“ kol kas kaip tikri saugumo uostai atrodančios Baltijos šalys? Teroro aktai Stokholme ar Sankt Peterburge – tai jau, galima sakyti, mūsų regionas. Rytinė Baltijos dalis ne be problemų, vis dėlto nuosekliai juda Vakarų gyvenimo kokybės standartų link, gi daugeliui posovietinės erdvės, taip pat ir Vidurio Azijos, respublikų atstovų mentališkai mes vis dar atrodome beveik „sava teritorija“.
Įvairiai motyvuotas terorizmas nepastebimai gali prasismelkti ir pas mus, šįkart iš sovietmečiu buvusios „broliškos“ Vidurio Azijos.
