Japonijos imperatorius Akihitas. EPA-ELTA nuotr.
Japonijos imperatorius Akihitas per istorinę ceremoniją sostinėje Tokijuje oficialiai atsižadėjo sosto ir paskutinį kartą kreipėsi viešai kaip imperatorius, informuoja BBC.

Paskutinėje savo kalboje Akihitas sakė linkintis „Japonijai ir pasauliui taikos ir klestėjimo“. „Esu labai dėkingas žmonėms, kurie priėmė mane kaip simbolį ir palaikė mane“, – sakė imperatorius.

„Iš visos širdies viliuosi, kad Reivos era bus taiki ir produktyvi, ir aš meldžiuosi už mūsų šalies ir pasaulio žmonių gerovę ir laimę“, – pridūrė Akihitas.

Tai pirmasis Japonijos imperatoriaus atsistatydinimas per daugiau kaip 200 metų. Akihitas tampa pirmuoju nuo 1817 metų savo noru sosto atsisakiusiu imperatoriumi.

Leidimas atsistatydinti 85 metų amžiaus imperatoriui Akihitui duotas po to, kai jis pareiškė, kad dėl amžiaus ir prastėjančios sveikatos nebegali vykdyti savo pareigų. 

Trečiadienį į sostą įžengs sosto įpėdinis princas Naruhitas ir prasidės nauja era. Naujojo Japonijos imperatoriaus valdymo era vadinsis Reiva. Princas Naruhitas taps 126-uoju Japonijos imperatoriumi. Akihito valdymo era vadinosi Heisei, ji prasidėjo 1989 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.30; 12:00

Trys ketvirtadaliai (77 proc.) rusų prieštarauja bet kokiam Kurilų salų perdavimui Japonijai, kad būtų pasiektas taikos susitarimas ir sustiprėtų dvišaliai santykiai, rodo Rusijos valstybinės viešosios nuomonės tyrimų tarnybos „VTsIOM“ apklausa. 

29 proc. respondentų tvirtina, kad šis klausimas jau buvo išspręstas ir salos priklauso Rusijai. 

Tačiau vis daugiau rusų mano, kad derybos turėtų vykti, kol abi pusės pasieks abipusiai priimtiną sprendimą. 2018 metais taip manančiųjų buvo 51 proc., kai 2009 metais taip manė tik 34 proc. rusų. 

13 proc. respondentų ragina kaip galima greičiau užbaigti derybas ir užversti šį istorijos puslapį, net jei tai kenkia Rusijos interesams. Dar 13 proc. siūlo nutraukti derybas su Japonija, o 15 proc. mano, kad klausimo sprendimas turėtų būtų nukeltas 15-20 metų ir jį spręstų būsimos kartos. 

Japonija ir Rusija nesutaria dėl keturių strategiškai svarbių salų, kurias paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis užėmė Sovietų Sąjungos armija. Po karo šios šalys taip ir nepasirašė taikos sutarties. 

Japonija reiškia pretenzijas į Rusijos kontroliuojamas Kurilų salas ir vadina jas Šiaurinėmis teritorijomis. Tuo tarpu Maskva teigia, kad Kurilų salos atiteko Sovietų Sąjungai pagal Antrojo pasaulinio karo išdavas, ir Rusijos suverenitetas jose nekelia abejonių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.29; 00:02

Japonijos sostinės Bunkijo rajone pirmą kartą buvo surengtos gyventojų evakavimo pratybos balistinės raketos paleidimo atvejui.

Tokijo administracijos duomenimis, jose dalyvavo apie 350 žmonių. Pratybų scenarijuje buvo sakoma, jog kažkokia šalis paleido balistinę raketą, ir gresia pavojus, kad ji skris virš Japonijos teritorijos. Iškart suveikė vyriausybinė skubaus gyventojų informavimo sistema „J-Alert“, apie tai pranešė garsiakalbiai gatvėse. Atitinkami pranešimai pratybų dalyviams buvo išsiuntinėti ir mobiliojo ryšio kanalais.

Per penkias minutes jie turėjo pasislėpti po žeme – perėjose, dviejose metro stotyse, taip pat automobilių stovėjimo aikštelėje. Praėjus penkioms minutėms po pirmojo pranešimo „J-Alert“ sistema vėl buvo suaktyvinta, bet šįsyk dėl to, kad esą raketa paliko Japonijos oro erdvę. Be to, pagal scenarijų, visose Tokijo metro linijose buvo laikinai sustabdytas traukinių eismas.

Bunkijo rajone gyvena apie 210 tūkstančių žmonių. Čia yra viena didžiausių Japonijos sostinėje sporto arenų „Tokyo Dome“, pramogų parkas, Tokijo universitetas.

Praėjusių metų rugpjūčio 29-ąją ir rugsėjo 15-ąją virš Japonijos teritorijos Ramiojo vandenyno link praskriejo dvi Šiaurės Korėjos raketos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.23; 04:50

snipinejim

Takeo Josikava (1914 – 1993)japonų šnipas, veikęs Havajuose prieš Japonijai užpuolant Amerikos karinę jūrų bazę Perl Harbore (Pearl Harbor).

Takeo Josikava, Japonijos Jūrų akademijos Itadzime 1933 metų absolventas, kurį laiką tarnavo jūroje ir užsirašė į jūrų lakūnų kursus, kai 1934 metų pabaigoje sunkiai susirgo. 1936 metais jis iš laivyno buvo komisuotas. Po metų T.Josikava pradėjo tarnybą Jūrų žvalgyboje ir buvo komandiruotas į Japonijos KJP Tokijuje. Kartą jam pavyko trumposiomis bangomis perimti pranešimą, perduotą į eterį atviru tekstu (anglų kalba) iš Australijos.

Continue reading „Japonijos žvalgybos rezidentas Havajuose“

samurajus

Japoniją ištikusi nelaimė paskatino daugiau domėtis šia šalimi, nors dėmesio jai niekada netrūko. Japonų religija, kultūra, japonijos ekonomika, technologijos visada domino ir tebedomina pasaulio visuomenę. Japoniška prekė – gera, patikima prekė.

Pateikiame kai kurias ištraukas iš Irinos Kravčenko interviu su žinomu žurnalistu tarptautininku Vsevolodu Ovčinikovu, beveik dvidešimt metų dirbusiu Japonijoje (“Japonija: kristi, kad pakiltum”. Tarptautinis mėnraštis “Soveršenno sekretno” , 2011 05).

Continue reading „Japonai turi žodį “karosi”. Ką jis reiškia?“

zorge

Kad šiandien žinome, kas buvo Richardas Zorgė, – dėkingi turėtume būti kosmonautui Jurijui Gagarinui. Taip, būtent kosmonautui J.Gagarinui, žmogui, kuris pirmasis kosminiu laivu apskrido Mėnulį. Tuometinė Sovietų Sąjungos valdžia nė neketino informuoti visuomenės, kad ji Antrojo pasaulinio karo metais Japonijoje turėjo sumanų, ištikimą žvalgybininką, teikusį itin svarbios informacijos. Pavyzdžiui, pranešusį, kada tiksliai fašistinė Vokietija užpuls SSSR, taip pat informavusį, jog militaristinė Japonija neketina pulti sovietų šalies, todėl Stalinas galįs Sibiro divizijas drąsiai permesti į Vakarų frontą. Sovietų valdžia ketino pamiršti Ričardo Zorgės pavardę, jo nuopelnus bei tragišką baigtį.

Continue reading „Žvalgo Richardo Zorgės mįslė“