Japonų būgnininkai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) vadovas Thomas Bachas pareiškė, jog „šiuo metu nėra jokių priežasčių manyti, kad liepos 23-iąją Tokijo Olimpiniame stadione olimpinės žaidynės nebus atidarytos“.
 
Anot jo, plano B nėra. „Mes norime, kad šios žaidynės būtų saugios ir sėkmingos“, – sakė Th. Bachas interviu japonų naujienų agentūrai „Kyodo“.
 
Dėl smarkiai išaugusio naujų koronaviruso infekcijų skaičiaus Japonijos ministras pirmininkas Yoshihidė Suga praėjusią savaitę išplėtė nepaprastąją padėtį, kuri dabar galioja Tokijo regione ir dar septyniose prefektūrose. Iki vasario 7 dienos taikomas draudimas atvykti į šalį. Naujausios apklausos rodo, kad aiški dauguma japonų yra už olimpinių žaidynių atšaukimą ar atidėjimą dar kartą.
 
Žaidynių organizatoriai ruošiasi renginiui pandemijos sąlygomis. Anot Th. Bacho, gali būti mažinamas žiūrovų skaičius. TOK turi būti „lankstus“ ir daryti viską, kad būtų apsaugotos dalyvių gyvybės. „Saugumas yra prioritetas. Saugumo klausimu tabu negali būti“, – kalbėjo prezidentas.
 
Japonijos premjeras Y. Suga ne kartą patikino, kad nenori atšaukti žaidynių. Žaidynės, anot jo, bus įrodymas, „kad žmonija įveikė koronavirusą“.
 
Vasaros olimpinės žaidynės pernai dėl pandemijos buvo atidėtos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.22; 03:00

Naujų koronaviruso atvejų skaičiaus didėjimas Tokijuje kelia antrosios infekcijų bangos baimę. Japonų televizijos stotis NHK pirmadienį pranešė, kad kasdien registruojamų naujų infekcijų padaugėjo iki 48 – antrą dieną iš eilės viršijama 40 riba. Prieš parą pranešta apie 47 naujas infekcijas.
 
Tokijo problemine zona įvardijamas naktinių linksmybių kvartalas Šinjuku.
 
Japonija gegužės pabaigoje atšaukė visoje šalyje galiojusią nepaprastąją padėtį. Jos metu gyventojai buvo raginami kiek įmanoma likti namuose. Tokie judėjimo ribojimai kaip Europoje, Japonijoje teisiniu požiūriu neįmanomi.
 
Dėl globalios pandemijos į kitus metus nukeltos Tokijo vasaros olimpinės žaidynės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA

Iki kitų metų atidėtos Tokijo olimpinės žaidynės bus visiškai atšauktos, jei koronaviruso pandemija iki to laiko nebus suvaldyta, pareiškė olimpinių žaidynių organizacinio komiteto valdybos pirmininkas Yoshiro Mori.
 
Dėl pandemijos 2020-ųjų vasaros olimpinės žaidynės jau buvo atidėtos ir turėtų prasidėti 2021 m. liepos 23 d., tačiau, Y. Mori teigimu, dar kartą atidėti žaidynių neįmanoma.
 
Interviu Japonijos dienraščiui „Nikkan Sports“, Y. Mori į klausimą, ar olimpinės žaidynės gali būti atidėtos iki 2022-ųjų, jei koronaviruso pandemija kels grėsmę ir kitąmet, atsakė kategoriškai: „Ne.“
 
„Tokiu atveju, jos bus atšauktos“, – teigė Y. Mori.
 
Pareigūno teigimu, olimpinės žaidynės anksčiau buvo atšauktos tik dėl pasaulinių karų, o kova su koronaviruso yra „kova su nematomu priešu“.
 
Jei viruso plitimas bus sėkmingai suvaldytas, „mes ramiai surengsime olimpines žaidynes kitą vasarą“, pridūrė jis.
 
„Žmonija to tikisi“, – sakė Tokijo olimpiados organizatorius.
 
Spaudžiami sportininkų ir sporto asociacijų, Tokijo olimpinių žaidynių organizatoriai ir Tarptautinis olimpinis komitetas kovą sutarė atidėti olimpines žaidynes metams.
 
Japonijos pareigūnai tvirtino, kad atidėtos olimpinės žaidynes bus galimybė parodyti pasaulio triumfą kovoje su koronavirusu, tačiau pastaruoju metu kilo nerimas, kad vienerių metų tam gali neužtekti.
 
Antradienį Japonijos medicinos asociacijos vadovas Yoshitake Yokokura perspėjo, kad kitąmet surengti olimpines žaidynes bus „neįtikėtinai sudėtinga“, jei iki to laiko nebus išrasta vakcina nuo koronaviruso.
 
„Nesakyčiau, kad jos neturėtų būti rengiamos, tačiau tai būtų neįtikėtinai sudėtinga“, – žurnalistams sakė Y. Yokokura.
 
Praeitą savaitę vienas Japonijos medicinos ekspertas, kritikavęs šalies reakciją į koronaviruso protrūkį, sakė „labai pesimistiškai“ vertinantis galimybes kitąmet surengti olimpines žaidynes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.28; 00:30

Japonijos ministras pirmininkas Shinzas Abė pirmą kartą užsiminė apie vasaros olimpinių žaidynių atidėjimą dėl koronakrizės. Parlamente Tokijuje jis pareiškė, kad to reikėtų tikėtis. Tačiau Sh. Abė pabrėžė, kad apie žaidynių atšaukimą negali būti kalbos.
 
„Sunku surengti žaidynes šiomis aplinkybėmis, mes turime spręsti dėl atidėjimo, nes atletų sveikata yra didžiausias prioritetas“, – kalbėjo Sh. Abė. Tačiau galutinį sprendimą esą turi priimti Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC).
 
IOC ketina per keturias savaites apsispręsti dėl galimo Tokijo olimpinių žaidynių atidėjimo. Komitetas šį terminą nustatė sekmadienį po vykdomojo komiteto telefoninės konferencijos, tačiau kartu atmetė galimybę visiškai atšaukti sporto renginį.
 
Svarstoma, kad liepos 24-rugpjūčio 9 dienomis turinčios vykti vasaros olimpinės žaidynės galėtų būtu nukeltos į rudenį, į 2021 metų vasarą ar net į 2022-uosius. Labiausiai tikėtinas žaidynių atidėjimas metams.
 
Olimpinių žaidynių atidėjimas būtų istorinis sprendimas. Tuo tarpu jų atšaukimo praeityje jau būta per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus.
 
Nors Japonija gerai susidorojo su virusu, tačiau pandemija pasaulio mastu plinta vis labiau. Todėl organizuoti sporto renginį su 11 000 atletų, tūkstančiais žiūrovų, aptarnaujančio personalo ir žurnalistų, anot stebėtojų, būtų neatsakinga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.23; 08:00

Antradienį Minske įvykusiame Olimpiniame susirinkime Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pažadėjo atleisti iš darbo sporto funkcionierius, jeigu jų auklėtiniai Tokijo olimpinėse žaidynėse nepasieks gerų rezultatų, praneša portalas „naviny.by“.
 
Pasak jo, šiuo metu Baltarusijoje sudarytos visos sąlygos, kad olimpiečiai galėtų normaliai rengtis svarbiausiems ketverių metų laikotarpio startams.
 
Prezidentas pabrėžė, jog jei 2020 metų olimpinėse žaidynėse nebus gerų rezultatų, niekas iš sporto funkcionierių ir valdininkų neužsibus savo postuose.
 
„Todėl pagalvokite prieš ten važiuodami kaip vyriausieji treneriai, patarėjai, specialistai… Ar apskritai jums verta ten važiuoti. Jeigu jūs nuvažiuosite ten kaip turistai ir nieko nepešite, tai verčiau negrįžkite į šalį“, – cituoja Baltarusijos vadovo žodžius jo spaudos tarnyba.
 
Pasak A. Lukašenkos, jis įspėja „kaip šalies prezidentas, o ne visuomeninės organizacijos vadovas“. „Supraskite mane kaip norite“, – pridūrė jis.
 
Baltarusijos prezidentas taip pat davė nurodymą individualiai kontroliuoti kiekvieno šalies olimpiečio pasirengimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.20; 03:00

Japonijos imperatorius Akihitas. EPA-ELTA nuotr.
Japonijos imperatorius Akihitas per istorinę ceremoniją sostinėje Tokijuje oficialiai atsižadėjo sosto ir paskutinį kartą kreipėsi viešai kaip imperatorius, informuoja BBC.

Paskutinėje savo kalboje Akihitas sakė linkintis „Japonijai ir pasauliui taikos ir klestėjimo“. „Esu labai dėkingas žmonėms, kurie priėmė mane kaip simbolį ir palaikė mane“, – sakė imperatorius.

„Iš visos širdies viliuosi, kad Reivos era bus taiki ir produktyvi, ir aš meldžiuosi už mūsų šalies ir pasaulio žmonių gerovę ir laimę“, – pridūrė Akihitas.

Tai pirmasis Japonijos imperatoriaus atsistatydinimas per daugiau kaip 200 metų. Akihitas tampa pirmuoju nuo 1817 metų savo noru sosto atsisakiusiu imperatoriumi.

Leidimas atsistatydinti 85 metų amžiaus imperatoriui Akihitui duotas po to, kai jis pareiškė, kad dėl amžiaus ir prastėjančios sveikatos nebegali vykdyti savo pareigų. 

Trečiadienį į sostą įžengs sosto įpėdinis princas Naruhitas ir prasidės nauja era. Naujojo Japonijos imperatoriaus valdymo era vadinsis Reiva. Princas Naruhitas taps 126-uoju Japonijos imperatoriumi. Akihito valdymo era vadinosi Heisei, ji prasidėjo 1989 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.30; 12:00

Trys ketvirtadaliai (77 proc.) rusų prieštarauja bet kokiam Kurilų salų perdavimui Japonijai, kad būtų pasiektas taikos susitarimas ir sustiprėtų dvišaliai santykiai, rodo Rusijos valstybinės viešosios nuomonės tyrimų tarnybos „VTsIOM“ apklausa. 

29 proc. respondentų tvirtina, kad šis klausimas jau buvo išspręstas ir salos priklauso Rusijai. 

Tačiau vis daugiau rusų mano, kad derybos turėtų vykti, kol abi pusės pasieks abipusiai priimtiną sprendimą. 2018 metais taip manančiųjų buvo 51 proc., kai 2009 metais taip manė tik 34 proc. rusų. 

13 proc. respondentų ragina kaip galima greičiau užbaigti derybas ir užversti šį istorijos puslapį, net jei tai kenkia Rusijos interesams. Dar 13 proc. siūlo nutraukti derybas su Japonija, o 15 proc. mano, kad klausimo sprendimas turėtų būtų nukeltas 15-20 metų ir jį spręstų būsimos kartos. 

Japonija ir Rusija nesutaria dėl keturių strategiškai svarbių salų, kurias paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis užėmė Sovietų Sąjungos armija. Po karo šios šalys taip ir nepasirašė taikos sutarties. 

Japonija reiškia pretenzijas į Rusijos kontroliuojamas Kurilų salas ir vadina jas Šiaurinėmis teritorijomis. Tuo tarpu Maskva teigia, kad Kurilų salos atiteko Sovietų Sąjungai pagal Antrojo pasaulinio karo išdavas, ir Rusijos suverenitetas jose nekelia abejonių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.29; 00:02

Japonijos sostinės Bunkijo rajone pirmą kartą buvo surengtos gyventojų evakavimo pratybos balistinės raketos paleidimo atvejui.

Tokijo administracijos duomenimis, jose dalyvavo apie 350 žmonių. Pratybų scenarijuje buvo sakoma, jog kažkokia šalis paleido balistinę raketą, ir gresia pavojus, kad ji skris virš Japonijos teritorijos. Iškart suveikė vyriausybinė skubaus gyventojų informavimo sistema „J-Alert“, apie tai pranešė garsiakalbiai gatvėse. Atitinkami pranešimai pratybų dalyviams buvo išsiuntinėti ir mobiliojo ryšio kanalais.

Per penkias minutes jie turėjo pasislėpti po žeme – perėjose, dviejose metro stotyse, taip pat automobilių stovėjimo aikštelėje. Praėjus penkioms minutėms po pirmojo pranešimo „J-Alert“ sistema vėl buvo suaktyvinta, bet šįsyk dėl to, kad esą raketa paliko Japonijos oro erdvę. Be to, pagal scenarijų, visose Tokijo metro linijose buvo laikinai sustabdytas traukinių eismas.

Bunkijo rajone gyvena apie 210 tūkstančių žmonių. Čia yra viena didžiausių Japonijos sostinėje sporto arenų „Tokyo Dome“, pramogų parkas, Tokijo universitetas.

Praėjusių metų rugpjūčio 29-ąją ir rugsėjo 15-ąją virš Japonijos teritorijos Ramiojo vandenyno link praskriejo dvi Šiaurės Korėjos raketos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.23; 04:50

snipinejim

Takeo Josikava (1914 – 1993)japonų šnipas, veikęs Havajuose prieš Japonijai užpuolant Amerikos karinę jūrų bazę Perl Harbore (Pearl Harbor).

Takeo Josikava, Japonijos Jūrų akademijos Itadzime 1933 metų absolventas, kurį laiką tarnavo jūroje ir užsirašė į jūrų lakūnų kursus, kai 1934 metų pabaigoje sunkiai susirgo. 1936 metais jis iš laivyno buvo komisuotas. Po metų T.Josikava pradėjo tarnybą Jūrų žvalgyboje ir buvo komandiruotas į Japonijos KJP Tokijuje. Kartą jam pavyko trumposiomis bangomis perimti pranešimą, perduotą į eterį atviru tekstu (anglų kalba) iš Australijos.

Continue reading „Japonijos žvalgybos rezidentas Havajuose“

samurajus

Japoniją ištikusi nelaimė paskatino daugiau domėtis šia šalimi, nors dėmesio jai niekada netrūko. Japonų religija, kultūra, japonijos ekonomika, technologijos visada domino ir tebedomina pasaulio visuomenę. Japoniška prekė – gera, patikima prekė.

Pateikiame kai kurias ištraukas iš Irinos Kravčenko interviu su žinomu žurnalistu tarptautininku Vsevolodu Ovčinikovu, beveik dvidešimt metų dirbusiu Japonijoje (“Japonija: kristi, kad pakiltum”. Tarptautinis mėnraštis “Soveršenno sekretno” , 2011 05).

Continue reading „Japonai turi žodį “karosi”. Ką jis reiškia?“

zorge

Kad šiandien žinome, kas buvo Richardas Zorgė, – dėkingi turėtume būti kosmonautui Jurijui Gagarinui. Taip, būtent kosmonautui J.Gagarinui, žmogui, kuris pirmasis kosminiu laivu apskrido Mėnulį. Tuometinė Sovietų Sąjungos valdžia nė neketino informuoti visuomenės, kad ji Antrojo pasaulinio karo metais Japonijoje turėjo sumanų, ištikimą žvalgybininką, teikusį itin svarbios informacijos. Pavyzdžiui, pranešusį, kada tiksliai fašistinė Vokietija užpuls SSSR, taip pat informavusį, jog militaristinė Japonija neketina pulti sovietų šalies, todėl Stalinas galįs Sibiro divizijas drąsiai permesti į Vakarų frontą. Sovietų valdžia ketino pamiršti Ričardo Zorgės pavardę, jo nuopelnus bei tragišką baigtį.

Continue reading „Žvalgo Richardo Zorgės mįslė“