Danijos premjerė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.
Danijos premjerė Mettė Frederiksen trečiadienį buvo „susinervinusi ir nustebusi“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo nukelti vizitą į Daniją. D. Trumpas teigė, kad į Daniją nevyks dėl to, kad šalies vyriausybė nurodė, jog Grenlandija yra neparduodama, taip sužlugdydama JAV prezidento planus įsigyti teritoriją. Vis dėlto M. Frederiksen patikino, kad Danijos ryšiai su JAV išlieka stiprūs.
 
Savaitgalį Baltųjų rūmų nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas Lawrence’as Cadlow patvirtino, kad JAV prezidentas išties išreiškė šalies norą įsigyti Danijos Karalystei priklausančią Grenlandiją. Jo žodžiais, Jungtinės Valstijos Grenlandiją laiko strategiškai svarbia taip pat ir dėl vertingų mineralinių išteklių gausos.
 
Pirmadienį Danijos premjerė pareiškė, kad D. Trumpo išsakytas noras yra absurdiškas, nes Grenlandija negali būti parduota. Vėliau JAV prezidentas pareiškė atsisakantis vykti vizitui į Daniją dėl nesutarimo Grenlandijos klausimu.
 
M. Frederiksen teigė, kad yra labai nustebinta, jog dėl šio incidento D. Trumpas atšaukė vizitą. „Danijos ir JAV santykiai nėra ištikti krizės, JAV yra vienos iš artimiausių Danijos sąjungininkių“, – teigė premjerė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.22; 09:43

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paneigė Irano žvalgybos duomenis, kad Islamo Respublikoje buvo atskleistas Centrinės žvalgybos agentūros (CIA) tinklas. Tai yra žlungančio „religinio režimo“, kuris nežino, ko griebtis, melas ir propaganda, pirmadienį tviteryje rašė D. Trumpas.
 
Irano slaptoji tarnyba prieš tai paskelbė atskleidusi JAV žvalgybos tinklą.
 
Suimta 17 agentų, sakė Irano slaptosios tarnybos kovos su šnipinėjimu skyriaus vadovas. Kai kuriems jų gresia mirties bausmė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.23; 06:00
 

D. Grybauskaitė ir D. Trumpas. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų šalies žmonių vardu pasveikino Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Donaldą Trumpą Nepriklausomybės dienos proga.

Pasak Prezidentės, Lietuva Jungtines Amerikos Valstijas vertina kaip labai svarbią partnerę tiek nuosekliai stiprinant dvišalį dialogą ir karinį bendradarbiavimą, tiek ieškant atsako į bendrus iššūkius Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje.

„Džiaugiamės mūsų valstybių ir piliečių dialogo augimu, ypač energetikos, verslo, kibernetinio saugumo ir karinio bendradarbiavimo srityse. Atsakinga JAV pozicija ginant laisvę, Jūsų šalies karinių pajėgų dislokavimas mūsų regione garantuoja atgrasymą ir saugumą. Kartu tai reikšmingai patvirtina ilgametę šalių draugystę ir Jungtinių Amerikos Valstijų paramą Lietuvos žmonėms, kuri buvo ypač svarbi.“, – rašoma šalies vadovės sveikinime.

Prezidentės teigimu, politiniam dialogui ir įvairiapusiam žmonių bendradarbiavimui tvirtą pagrindą suteikia didžiulė lietuvių bendruomenė, susikūrusi namus JAV, taip pat bendros demokratinės vertybės ir laisvė, saugomos Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Prezidentui D. Trumpui ir visiems šalies gyventojams Lietuvos vadovė palinkėjo visokeriopos sėkmės, klestėjimo, vienybės ir taikos.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
 
2019.07.04; 09:12

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigiamai sureagavo į kvietimą atvykti kitais metais į Rusiją dalyvauti šventiniuose renginiuose, skirtuose paminėti 75-ąsias Sovietų Sąjungos pergalės Didžiajame Tėvynės kare metines, teigė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas.
 
„Mes pakvietėme JAV prezidentą dalyvauti 75-ųjų pergalės Didžiajame Tėvynės kare metinių minėjime kitų metų gegužės 9 d. JAV prezidentas reagavo labai teigiamai“, – tvirtino J. Ušakovas.
 
„Atsižvelgiant į tai, abi pusės kalbėjo apie kiekvienos šalies nuostolius per karą (Antrąjį pasaulinį karą. – TASS) ir kieno vaidmuo buvo lemiamas“, – aiškino J. Ušakovas.
 
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV vadovas D. Trumpas penktadienį susitiko G20 viršūnių susitikimo Japonijoje kuluaruose. Abiejų šalių prezidentų susitikimas truko 80 minučių.
 
Santykiai tarp JAV ir Rusijos yra įtempti dėl nuomonių skirtumų Sirijos, Ukrainos klausimais ir tariamo Rusijos kišimosi į JAV rinkimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.29; 07:40

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį įspėjo Iraną, kad jis bus sunaikintas, jei tarp abiejų šalių prasidės konfliktas.

„Jei Iranas nori kovoti, tai bus oficiali Irano pabaiga. Daugiau niekada negrasinkite JAV!“, – socialiniame tinkle tviteryje rašė D. Trumpas.

Tokiais pareiškimais JAV prezidentas reagavo į ankstesnius Irano revoliucinės gvardijos komentarus, kad ji nebijo karo. Vado Hosseino Salamio teigimu, „būtų lengva įveikti“ JAV karius. 

H. Salamis teigė, kad Iranas ir galinga Revoliucinė gvardija nenori karo, bet jie taip pat jo nebijo, ir pridūrė, kad JAV karius būtų lengva nugalėti, nes jie, priešingai nei gvardijos pajėgos, bijo mirties. 

Tokie JAV prezidento komentarai žymi jo retorikos pasikeitimą po to, kai jis bandė sumenkinti karinio konflikto galimybę. Dar prieš kelias dienas D. Trumpas sakė savo patarėjams, kad nori išvengti karinio konflikto su Iranu, nors įtampa tarp Teherano ir Vašingtono vis auga.

Įtampa tarp abiejų šalių pradėjo dar labiau augti, kai Teheranas paskelbė, kad nebesilaikys kai kurių įsipareigojimų pagal 2015 metais pasiektą daugiašalį branduolinį susitarimą, iš kurio JAV pasitraukė pernai. Iranas pagrasino atnaujinti prisodrinto urano gamybą.

JAV pernai pasitraukė iš branduolinio susitarimo, nes susitarimas neva turi daug trūkumų. Iš susitarimo pasitraukusios JAV atnaujino Iranui sankcijas. D. Trumpas kaltina Iraną, kad šis siekia branduolinių ginklų, destabilizuoja Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regionus bei skatina terorizmą. JAV vadovas siekė derybų su Iranu, bet Iranas atsisako derėtis. 

Be kita ko, JAV, tvirtindamos apie Irano keliamą grėsmę, neseniai pasiuntė į Artimuosius Rytus karo laivus ir bombonešius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.20; 00:30

Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.
Paskelbus Roberto Muellerio tyrimo dėl galimo Rusijos vaidmens JAV prezidento rinkimuose detales, demokratai reikalauja, kad būtų paviešinta visa specialiojo prokuroro ataskaita. Generalinio prokuroro Williamo Barro pateikta santrauka kelia tiek pat klausimų, kiek duoda atsakymų, pareiškė Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi be demokratų frakcijos lyderis Senate Chuckas Shumeris.

Jie pabrėžė, kad R. Muelleris neišteisino Donaldo Trumpo dėl kaltinimų trukdžius teisėsaugai. Todėl esą būtina nedelsiant paskelbti visą ataskaitą ir su ja susijusius dokumentus.

R. Muelleris savo ataskaitą penktadienį perdavė vyriausiajam prokurorui Williamui Barrui. Sekmadienį šis keturių puslapių ataskaitos santrauką nusiuntė Kongresui. R. Muelleris padarė išvadą, kad per 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją nebuvo jokių slaptų susitarimų tarp D. Trumpo rinkimų kampanijos stovyklos ir Rusijos.

Ne toks aiškus R. Muellerio tyrimo rezultatas dėl to, ar D. Trumpas trukdė teisėsaugai. Dokumente, anot W. Barro, teigiama: „Nors šioje ataskaitoje nedaroma išvada, kad prezidentas padarė nusikaltimą, tačiau ji jo ir neišteisina“. W. Barras Kongresui rašė, kad R. Muelleris išvardijo požymius, kalbančius „už“ ir „prieš“ tai.

Remiantis jais, W. Barras jau priėmė svarbų sprendimą: jis pareiškė, kad su savo pavaduotoju Rodu Rosensteinu aptarė šį klausimą ir drauge priėjo išvados, jog įrodymų nepakanka apkaltinti prezidentą pagal šį punktą. Demokratai griežtai sukritikavo šiuos veiksmus. N. Pelosi apkaltino W. Barrą, kad jis nėra objektyvus.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Demokratai JAV Kongrese dabar nori apklausti W. Barrą. Tai tviteryje paskelbė Atstovų Rūmų Teisėsaugos komiteto pirmininkas Jerry’is Nadleris. Yra „labai nerimą keliančių neatitikimų“, todėl jis pakviesiąs W. Barrą „netolimoje ateityje“ liudyti komitete. J. Nadleris atkreipė dėmesį į tai, kad R. Muelleris neišteisino D. Trumpo. R. Muelleris, anot jo, 22 mėnesius nagrinėjo šį klausimą, o W. Barras per dvi dienas nusprendė, kad D. Trumpo negalima kaltinti dėl trukdymo teisėsaugai atlikti darbą.

D. Trumpas tviteryje džiaugėsi: „Jokio susitarimo, jokio trukdymo, visiškas ir absoliutus nekaltumo įrodymas“.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.26; 06:08

Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.
Specialusis prokuroras Robertas Muelleris vėlų penktadienio vakarą JAV generaliniam prokurorui Williamui Barrui pateikė dvejus metus trukusio tyrimo dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus ataskaitą. Tyrimą pats Donaldas Trumpas vadina raganų medžiokle, o oponentai sako, kad jis veda apkaltos prezidentui link.

Ataskaitos turinys kol kas neatskleidžiamas, tačiau W. Barras laiške Kongresui patikino galbūt galėsiantis esmines ataskaitos išvadas JAV parlamentui pateikti jau šį savaitgalį.

R. Muellerio tyrimo drama, kupina beprecedenčių įtarimų dėl galimo slapto JAV prezidento D. Trumpo bendradarbiavimo su Maskva ar net valstybės išdavystės, kėlė nerimą D. Trumpui nuo pat jo kadencijos pradžios po netikėtos pergalės rinkimuose prieš Hillary Clinton.

Viso tyrimo metu prezidentas tikino esantis raganų medžioklės auka, o jo oponentai demokratai, pernai perėmę žemesniųjų Kongreso rūmų kontrolę, sako, kad D. Trumpas dar nepaaiškino savo ryšių su Rusija.

R. Muelleris, Vietnamo karo veteranas ir buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius, dirbo išskirtinio slaptumo sąlygomis pastaruosius dvejus metus. Jo, kaip specialiojo prokuroro, misijai besibaigiant, dabar D. Trumpo paskirtas generalinis prokuroras W. Barras turės spręsti, ar paviešinti tyrimo ataskaitą.
D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Visuomenės ir politikų spaudimas paviešinti visą tyrimo ataskaitą yra didžiulis, o pats W. Barras tikino esantis už „kuo daugiau skaidrumo“. Tačiau vieną svarbiausių tyrimo detalių Teisingumo departamentas visgi atskleidė – naujų baudžiamųjų bylų nebus iškelta.

Tyrimo metu R. Muelleris iškėlė bylas daugiau nei trisdešimčiai asmenų ir įmonių, tarp jų 25 rusams ir šešiems buvusiems D. Trumpo patarėjams ir pagalbininkams. Tačiau žinia, kad naujų bylų neplanuojama kelti, reiškia, jog artimi D. Trumpui žmonės, kaip jo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis ar žentas Jaredas Kushneris, gali ramiau atsikvėpti.

Pats D. Trumpas kol kas nekomentavo tyrimo pabaigos. Jo atstovė spaudai sakė, kad Baltieji rūmai dabar laukia „proceso eigos“.

Iki galimo ataskaitos paviešinimo R. Muellerio iškeltos bylos atskleidė nemažai informacijos apie didžiausią prezidento rinkimų tyrimą JAV istorijoje. Teismo dokumentai parodė ilgalaikes Maskvos pastangas paveikti 2016-ųjų rinkimus ir pažeisti šalies demokratinę sistemą.

Pats R. Muelleris apibūdinęs Rusijos valdžiai dirbančius programišius ir socialinių tinklų „trolių fermas“, dirbusius palaikant D. Trumpą kovoje su H. Clinton. Po to, kai FTB pastebėjo neaiškius D. Trumpo kampanijos dalyvių ryšius su Rusija, JAV teisėsauga pradėjo tyrimą dėl galimo slapto susitarimo. Savo ruožtu, D. Trumpas atleido tuometį FTB vadovą Jamesą Comey’į, o tyrimas buvo perduotas specialiajam nepriklausomam prokurorui R. Muelleriui.

Išvengdama informacijos nutekėjimų, o tai nėra itin dažnas reiškinys Vašingtone, R. Muellerio vadovaujama teisininkų komanda pateikė kaltinimus artimiems D. Trumpo patikėtiniams – Paului Manafortui, Rickui Gatesui, Michaelui Flynnui, Michaelui Cohenui, George’ui Papadopoulosui ir Rogeriui Stone’ui.

Penki iš jų jau buvo nuteisti už įvairius nusikaltimus, tačiau nė vienas neapkaltintas konspiracija ir susitarimu su Rusija.

Tai lėmė D. Trumpo nuolatinius pareiškimus apie tai, kad „jokio slapto susitarimo nebuvo“, o jis esą yra tik demokratų apgaulės auka. Tačiau teisės ekspertai mano, kad R. Muelleris galėjo aptikti įtartinų duomenų apie D. Trumpo ir Rusijos ryšius, tačiau jų nepakaktų perduoti bylą teismui.

Visgi tai nereiškia, kad šie klausimai bus „padėti į stalčių“. Kai kurie įtarimai gali tapti būsimų FTB kontržvalgybos tyrimų dalimi, o kitus galimus nusikaltimus jau pradėjo tirti paprasti federaliniai prokurorai.

Tarp daugybės neatsakytų klausimų – D. Trumpo verslo ryšiai su Rusija, kaip anksčiau neatskleistas sandoris statyti Trumpo bokštą Maskvoje, derybos dėl kurio vyko ir 2016 m.

Tačiau D. Trumpas dabar galės pareikšti, esą jo nekaltumas buvo įrodytas nuo R. Muellerio tyrimo pradžios. Prezidentas dėl neva kaltinimų be pagrindo puolė R. Muellerį ir likus vos kelioms valandoms iki tyrimo baigties.
FTB ir antrankiai

„Dvejus metus mes kentėme šią nesąmonę, nes nėra jokio susitarimo su Rusija. Žmonės to nepakęs“, – sakė D. Trumpas.

R. Muelleris taip pat nagrinėjo, ar D. Trumpas bandė sukliudyti teisingumui trukdydamas R. Muellerio tyrimui. JAV prezidentas ir tam turėjo atsakymą. „Jis (D. Trumpas) trukdė, kovodamas su apgaule. OK?“, – „Fox“ laidoje kalbėjo D. Trumpas.

Dabar liko vienas svarbiausių R. Muellerio tyrimo etapų – kiek šio tyrimo ataskaitos bus paviešinta. Demokratai ragina visą ataskaitos turinį paviešinti nedelsiant.

„Itin svarbu, kad W. Barras visą ataskaitą paviešintų ir pateiktų svarbiausius dokumentus ir išvadas Kongresui“, – bendrame pranešime sakė Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi ir Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeris.

Atstovų rūmų Teisingumo komiteto, kuris ir gaus W. Barro pateiktas išvadas, pirmininkas demokratas Jerry’is Nadleris tikino, kad svarbiausia – skaidrumas.

„Skaidrumas ir viešasis interesas nereikalauja nieko kito (tik paviešinimo). Visuomenės pasitikėjimas įstatymo viršenybe turi būti prioritetu“, – sakė J. Nadleris.

Kitų penkių Atstovų rūmų komitetų pirmininkai prisijungė prie J. Nadlerio ir ragino ataskaitą ir tyrimo metu atskleistus įrodymus paskelbti nedelsiant. Šiuos raginimus kartojo ir demokratų kandidatai į prezidentui, tarp jų ir senatorė Elizabeth Warren.

„Generalinis prokurore W. Barrai, paviešinkite R. Muellerio tyrimo ataskaitą Amerikos visuomenei. Dabar“, – pareiškė E. Warren.

Darius Mikutavičius (ELTA)

J. McCainas. EPA-ELTA nuotr.
Praėjus septyniems mėnesiams po senatoriaus Johno McCaino mirties JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė nesulaukęs padėkos už jo laidotuves, praneša agentūros AP ir „Reuters“. 

„Aš leidau, kad jis būtų palaidotas taip, kaip jis norėjo. Kaip prezidentas aš turėjau tam duoti leidimą, – sakė D. Trumpas. – Aš nesulaukiau padėkos, bet viskas gerai“.

J. McCainas mirė praėjusį rugpjūtį nuo smegenų vėžio. Gedulo iškilmės vyko Kapitolijuje. D. Trumpas į iškilmes nebuvo pakviestas, nes taip norėjo J. McCainas. Ekspertai pabrėžia, kad pašarvojimas Kapitolijuje buvo Kongreso reikalas, o ne prezidento.

JAV prezidentas jau kurį laiką užsipuola J. McCainą. Antradienį D. Trumpas Ovaliniame kabinete reporteriams sakė: „Aš niekuomet nebuvau Johno McCaino gerbėjas“. Po dienos jau Ohajuje prezidentas teigė: „Jei sąžiningai, aš niekad jo ypatingai nemėgau“.
Atsisveikinimas su mirusiu senatoriumi J. McCainu. EPA-ELTA nuotr.

Senatoriaus duktė sukritikavo D. Trumpą už pakartotines atakas. Meghan McCain pareiškė, kad prezidentas pasiekė „naują dugną“, kritikuodamas žmogų, kurio nebėra.

Respublikonai taip pat sakė nesuprantantys D. Trumpo teiginių. JAV senatorius Johnny’is Isaksonas teigė, kad ne tik J. McCaino šeima, bet ir žmonės nusipelno daugiau nei D. Trumpo juodinimai.

Buvęs kandidatas į prezidentus ir buvęs senatorius Mittas Romney’is tviteryje gyrė J. McCainą ir kritikavo prezidentą: „Aš negaliu suprasti, kodėl prezidentas dar kartą juodina tokį pavyzdinį žmogų kaip mano draugas Johnas McCainas“.

D. Trumpo ir J. McCaino santykiai buvo paženklinti abipusės paniekos. Tai buvo aišku jau per D. Trumpo rinkimų kampaniją 2015 ir 2016 metais. Kai D. Trumpas paskelbė norįs tapti prezidentu ir Meksikos imigrantus pavadino „nusikaltėliais“ ir „prievartautojais“, J. McCainas pareiškė, kad tai „šlykštu“.

D. Trumpas šiek tiek vėliau aiškino, kad J. McCainas nėra karo didvyris, nes per Vietnamo karą buvo paimtas į nelaisvę. „Man patinka žmonės, kurie nebuvo paimti į nelaisvę“, – teigė jis. J. McCainas, būdamas JAV karinio laivyno pilotas, Vietname pateko į nelaisvę ir buvo kankinamas.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.22; 06:00

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimui siūloma priimti rezoliuciją, kuria būtų išreikšta parama JAV prezidento Donaldo Trumpo kandidatūrai į Nobelio Taikos premiją.

Šios iniciatyvos ėmėsi parlamentaras Petras Gražulis, įregistravęs Seimo rezoliucijos projektą „Norvegijos Parlamentui ir Norvegijos Nobelio komitetui dėl siūlymo suteikti Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui Donaldui Trumpui Nobelio taikos premiją“.

„Lietuvos Respublikos Seimas (….) vertindamas Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo Trumpo indėlį siekiant susitarimo dėl Korėjos pusiasalio branduolinio nusiginklavimo; pabrėždamas Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo Trumpo išskirtinius nuopelnus išgelbstint daugybę civilių nuo žūties Sirijoje; pažymėdamas, jog dėl Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo Trumpo pastangų Irake, Afganistane ir Sirijoje tampa saugiau, remia Japonijos, Izraelio bei kitų valstybių iniciatyvą ir reiškia paramą jo kandidatūrai į Nobelio Taikos premiją“, – sakoma dokumento projekte. 

P. Gražulis siūlo Seimui priimti tokią rezoliuciją įvertinant ir „nuoširdžius ilgalaikius istorinius Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) tautų santykius.„

„JAV yra svarbiausia partnerė užtikrinant Lietuvos ir Baltijos valstybių taiką, saugumą, stabilumą bei gerovę“, – sakoma dokumento projekte. 

Jame taip pat kalbama apie „lemiamą Jungtinių Amerikos Valstijų ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos vaidmenį užtikrinant taiką, saugumą ir stabilumą Europoje ir visame pasaulyje.„

Kaip skelbė ELTA, JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra sakęs esąs vertas Nobelio taikos premijos, bet nesitikįs jos gauti.

Norvegijos Nobelio instituto duomenimis, šiais metais prestižiniam apdovanojimui gauti pasiūlyti 304 asmenys ir organizacijos. Kas yra kandidatai, laikoma griežtoje paslaptyje.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2019.03.16; 06:38

Demokratai JAV Atstovų Rūmuose pradėjo platų tyrimą dėl prezidento Donaldo Trumpo ir jo aplinkos. Teisėsaugos komitetas pirmadienį pareikalavo kai kurių dokumentų iš Baltųjų rūmų ir dešimčių asmenų iš D. Trumpo aplinkos. Tarp jų yra ir jo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis.

Gavę daugumą Atstovų Rūmuose, demokratai inicijavo įvairius tyrimus. Teisėsaugos komiteto pirmininkas Jerry’is Nadleris jau savaitgalį paskelbė, kad jo komitetas pareikalaus dokumentų iš daugiau kaip 60 asmenų iš D. Trumpo aplinkos. Tyrimai susiję su kaltinimais korupcija, piktnaudžiavimu valdžia ir trukdymu dirbti teisėsaugai, sakė J. Nadleris televizijos stočiai ABC.

Komitetas iš D. Trumpo jaunesniojo, be kita ko, reikalauja dokumentų dėl FTB vadovo Jameso Comey’io atleidimo iš pareigų 2017-ųjų gegužę. Platus ir reikalavimų Baltiesiems rūmams sąrašas.

D. Trumpo atstovė Sarah’a Sanders pirmadienį sakė, kad į reikalavimus bus atsakyta „tinkamu metu“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.05; 06:30

Buvęs Donaldo Trumpo advokatas Michaelas Cohenas trečiadienį per klausymus JAV Kongrese pareiškė, jog prezidentas iš anksto žinojo apie kibernetinę ataką prieš Demokratų partiją.

Pasak M. Coheno, buvęs D. Trumpo patarėjas Rogeris Stone`as, likus dviem dienoms iki įsilaužimo į demokratų serverius, papasakojo D. Trumpui, apie ką kalbėjo su „WikiLeaks“ įkūrėju Julianu Assange`u. Esą šis jam pranešęs, kad netrukus paskelbs laiškų, kuriuose bus demokratų kandidatę į JAV prezidentus Hillary Clinton kompromituojančias medžiagos.

Pats D. Trumpas anksčiau neigė iš anksto žinojęs apie šį nutekinimą.

M. Cohenas taip pat apkaltino savo buvusį darbdavį rasizmu. Anot jo, D. Trumpas kalbėjo, jog juodaodis negali vadovauti normaliai šaliai, taip pat sakė, kad juodaodžiai gyventojai nebalsuos už jį, nes jie „pernelyg kvaili“.

Be to, M. Cohenas prisipažino melavęs Kongresui, kai pasakojo apie derybų dėl dangoraižio „Trump Tower“ statybos Maskvoje terminus. „Aš sakiau, kad mes nutraukėme derybas 2016 metų sausį. Tai netiesa. Mūsų derybos buvo tęsiamos dar ne vieną mėnesį po to – per prezidento rinkimų kampaniją“, – pridūrė jis.

„Ponas Trumpas vadovavo deryboms dėl dangoraižio Maskvoje per rinkimų kampaniją ir melavo (to nedaręs). Jis melavo, nes niekada nesitikėjo laimėti rinkimus. Jis melavo, nes galėjo uždirbti šimtus milijonų dolerių iš nekilnojamojo turto projekto Maskvoje“, – pareiškė per klausymus buvęs D. Trumpo advokatas.

Specialiajam prokurorui Robertui Muelleriui tiriant galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, M. Cohenas prisipažino davęs melagingus parodymus Kongrese apie kontaktus su rusais dėl šio projekto. Iš pradžių jis pareiškė nutraukęs visus kontaktus su rusais dėl „Trump Tower“ statybos 2016 metų sausį. Bet vėliau prisipažino, kad vedė derybas iki 2016 metų birželio.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.28; 00:30

Minesotos valstijos pareigūnai nustatė, kad šuo vardu Donaldas Trumpas buvo nušautas ne dėl politinių priežasčių, praneša televizijos kanalas „Fox News“, remdamasis Džeksono apygardos šerifo biuru.

Jo žiniomis, Aliaskos malamutas, priklausęs vietos gyventojui, buvo nušautas vasario 10 d. Po šio incidento ėmė sklisti gandai apie politinį konflikto pobūdį, nes šuns savininkas yra karštas JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkas ir taip pavadino savo augintinį Baltųjų rūmų šeimininko garbei. Gyvūną nušovęs kaimynas yra demokratų rėmėjas.

„Džeksono apygardos šerifo biuras ištyrė šuns žūties 2019 metų vasario 10 d. aplinkybes, kadangi šis incidentas paskatino spekuliacijas socialiniuose tinkluose. Nustatyta, kad jį nušovęs asmuo teisėtai gynė savo naminius gyvulius savo valdose“, – sakoma policijos pranešime.

Pasak pareigūnų, vien tik per trejus pastaruosius metus jie gavo 14 skundų dėl nušauto šuns savininko: jo augintiniai ir anksčiau pažeidinėjo privačios nuosavybės ribas, puldinėjo ir kandžiojo žmones, galabijo kaimynų ožkas, viščiukus ir kalakutus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.16; 03:00

JAV specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimas dėl Rusijos įtakos JAV prezidento rinkimams artėja prie pabaigos. Tai pirmadienį pareiškė JAV generalinio prokuroro pareigas einantis Matthew Whitakeris. „Tyrimas, kiek aš žinau, netrukus bus baigtas, – sakė jis. – Tikiuosi, kad ataskaitą gausime kiek įmanoma greičiau“. Detalių M. Whitakeris neįvardijo.

Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.

Buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovas R. Muelleris nuo 2017 metų gegužės su savo komanda tiria Rusijos įtaką 2016 metų JAV prezidento rinkimams ir galimas D. Trumpo rinkimų kampanijos štabo sąsajas su Maskva. R. Muelleris jau yra pateikęs kaltinimus virtinei asmenų iš D. Trumpo aplinkos. Jie kaltinami melaginga priesaika, trukdymu teisėsaugos darbui ir mokestiniu sukčiavimu. Šeši asmenys pripažino savo kaltę ir bendradarbiauja su R. Muelleriu.

D. Trumpas ne kartą aštriai kritikavo tyrimą ir vadino jį „raganų medžiokle“. JAV prezidentas neigia bet kokius nelegalius susitarimus su Rusija. Ir M. Whitakeris praeityje kritiškai atsiliepė apie R. Muellerio tyrimą.

Įdomių detalių dėl vadinamojo Rusijos skandalo tikimasi iš buvusio D. Trumpo advokato Michaelio Coheno. Jis pradžioje norėjo viešai liudyti Kongrese, tačiau vėliau dėl saugumo priežasčių atšaukė šį ketinimą. Tada M. Cohenas gavo oficialių kvietimą vasario 8-ąją liudyti Žvalgybos komitete. Liudijimas nebus viešas.

M. Cohenas daugiau kaip dešimtmetį buvo artimas D. Trumpo patikėtinis. Dabar jie susivaidiję – buvęs prezidento advokatas bendradarbiauja su R. Muelleriu. Gruodį Niujorko teismas, be kita ko, dėl mokesčių vengimo ir melagingo liudijimo Kongresui skyrė M. Cohenui trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Jis prisipažino melavęs Kongresui, kai šis vykdė tyrimą dėl planuoto D. Trumpo statybų projekto Maskvoje. M. Cohenas bausmę pradės atlikti kovo 6-ąją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.30; 07:55

JAV prezidentas Donaldas Trumpas išėjo iš trečiadienį Baltuosiuose rūmuose vykusio susitikimo su demokratų mažumos Kongreso Senate lyderiu Chucku Schumeriu ir Atstovų Rūmų pirmininke demokrate Nancy Pelosi, kai šie neigiamai atsakė į jo prašymą skirti lėšų sienai Amerikos ir Meksikos pasienyje statyti, jeigu jis atnaujins federalinės vyriausybės darbą. 

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Tai papasakojo pats D. Trumpas tviteryje, taip pat kiti susitikimo dalyviai, kalbėdamiesi su žurnalistais.

„Ką tik išėjau iš susitikimo su Chucku ir Nancy, tai tik laiko gaišimas“, – parašė D. Trumpas. Prezidentas pasiteiravo demokratų lyderių, ar jie patvirtins „sienos arba plieno tvoros“ statybos pasienyje finansavimą, jeigu jis atnaujins vyriausybės darbą. „Nancy pasakė: „Ne“. Aš atsisveikinau, kol kas niekas nedirba!“ – pasakojo Baltųjų rūmų šeimininkas.

Anot Ch. Schumerio, D. Trumpas po neigiamo N. Pelosi atsakymo trenkė kumščiu į stalą ir pareiškė: „Tada mums nėra apie ką su jumis kalbėti“. „Mes vėl tapome (prezidento) įniršio liudininkais, nes jis negavo, ko norėjo, ir tiesiog išėjo iš susitikimo… Prezidentas tiesiog atsistojo ir išėjo“, – atskleidė derybų detales senatorius.

Jungtinėse Valstijose nuo gruodžio 22 d. nedirba dalis federalinės vyriausybės institucijų, nes respublikonams ir demokratams kol kas nepavyko susitarti dėl valstybės biudžeto, į kurį D. Trumpas nori įtraukti daugiau kaip 5 milijardus dolerių sienai JAV ir Meksikos pasienyje statyti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.10; 10:06

Sveikindamas D. Trumpą Rusijos prezidentas priminė, kad Rusija – atvira dialogui. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas su Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais metais pasveikino JAV prezidentą Donaldą Trumpą, informuoja naujienų agentūra TASS.

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Pasak Kremliaus spaudos tarnybos, V. Putinas savo sveikinime pabrėžė, kad „Rusijos ir JAV santykiai yra svarbiausias strateginio stabilumo ir tarptautinio saugumo faktorius, ir patvirtino, kad Rusija yra atvira dialogui su JAV įvairiausiais darbotvarkės klausimais“.

Be to, V. Putinas pasveikino ir buvusį JAV prezidentą George’ą Bushą jaunesnįjį.

Karolis Broga (ELTA)

2018.12.31; 06:22

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TSLKD) partijos garbės pirmininko, prof. Vytauto Landsbergio manymu, ar europarlamentaras Rolandas Paksas buvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, reikia paklausti paties V. Putino.

Prof. Vytautas Landsbergis ir kunigas Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Reikia paklausti Putino. Iš tikrųjų Putino evoliucija nuo Trumpo į Paksą būtų labai savotiška. Trumpas nenori su juo (V. Putinu. – ELTA) sveikintis nei kalbėtis po naujos agresijos (Ukrainoje – ELTA), aiškiai pasakęs, kad nesusitiks su juo, kol nepaleis ukrainiečių jūrininkų ir kariškių“, – neslėpdamas ironijos svarstė prof. V. Landsbergis.

Profesoriaus abejoja, kad po tokio JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo V. Putinas kaip kompensaciją bendradarbiavimui būtų pasirinkęs R. Paksą.

„Nematau čia kažko labai skirtingo nuo vaikų darželio“, – „Žinių radijui“ sakė V. Landsbergis.

ELTA primena, kad nušalintasis prezidentas R. Paksas teigia viešėjęs Maskvoje ir susitikęs su V. Putinu bei kitais aukštais Rusijos valdžios pareigūnais. Apie savo vizitą jis pranešė ketvirtadienį vos tik grįžęs iš Maskvos Vilniaus oro uoste, kur surengė spaudos konferenciją.

Simona Stalilionytė (ELTA)

2018.12.07; 13:34

JAV gynybos sekretorius: Rusija vėl bandė įsikišti į Jungtinių Valstijų rinkimus. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Jimas Mattisas pareiškė, esą Rusija bandė kištis į JAV vidurio kadencijos rinkimus praeitą mėnesį, taip pat kaip 2016 metais, kai šalies prezidentu tapo Donaldas Trumpas.

Prasti Vašingtono ir Maskvos santykiai „be abejonės pablogėjo“, Rusijai bandant paveikti Jungtinių Valstijų rinkimų procesą, gynybos forume Kalifornijoje kalbėjo J. Mattisas.

„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl bandė įsikišti į mūsų rinkimus lapkritį, matome jų pastangas paveikti rinkimus“, – sakė Pentagono vadovas.

„Jų veiksmai, kuriais jie bando suardyti demokratinius procesus, turi būti sustabdyti. Mes padarysime viską, kad apsaugotume mūsų šalies demokratiją“, – tikino J. Matissas.

J. Matisso pareiškimai pasirodė po to, kai D. Trumpas staiga atšaukė susitikimą su V. Putinu G20 šalių viršūnių susitikimo metu. Pasak D. Trumpo, susitikimą jis atšaukė dėl Rusijos karinės intervencijos į Ukrainą.

JAV teisėsaugos institucijos ne kartą yra perspėjusios, esą „amerikiečiai turi suprasti, kad užsienio valstybės, ypač – Rusija, bando paveikti viešąją nuomonę ir rinkėjų požiūrį, siekdamos destabilizuoti šalį“.

Pats prezidentas D. Trumpas yra pačiame tyrimo centre, kuriame aiškinamasi, ar Rusija galėjo paveikti 2016 m. prezidento rinkimus D. Trumpo naudai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.02; 11:44

D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė šeštadienį Buenos Airėse planuotą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Prieš išskrisdamas į G20 viršūnių konferenciją Argentinoje jis tviteryje savo sprendimą argumentavo tuo, kad Maskva iki šiol negrąžino Ukrainai sulaikytų jūreivių. „Aš vėl džiaugsiuosi svarbiu viršūnių susitikimu, kai tik ši situacija bus išspręsta“, – rašė D. Trumpas.

Rusijos pusė iki paskutinės akimirkos tikėjosi, kad abu prezidentai susitiks. Baltieji rūmai taip pat ruošėsi susitikimui. Jau buvo žinomos ir detalės, be kita ko, kad D. Trumpas ir V. Putinas 20 minučių kalbėsis akis į akį. Po to, vadovaujant prezidentams, turėjo kalbėtis daugiau abiejų šalių atstovų.

D. Trumpas antradienį pirmą kartą davė suprasti, kad dėl aštrėjančios Ukrainos krizės jam kyla abejonių dėl susitikimo. Dar prieš pat išskrendant ir prieš paskelbiant apie atšaukimą jis Vašingtone teigė nusprendęs susitikti su V. Putinu. Tam esą yra geras laikas.

Buenos Airėse D. Trumpas dvišalių pokalbių, be kita ko, susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir Japonijos premjeru Shinzo Abe. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas paskelbė ir apie susitikimą su Turkijos vadovu Recepu Tayypu Erdoganu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.30; 02:30

Rašytoja Daiva Tamošaitytė. Slaptai.lt nuotr.

„Mes žinias pirma parašome, paskui jas įgyvendiname“ (Teodoras Herclis)

 Tai, ką puikiai suvokė XIX a. austrų žurnalistas ir teisininkas Teodoras Herclis (Theodor Herzl), teisininko mantiją iškeitęs į literato karjerą, pastaruosius pusantro šimto metų ketvirtoji valdžia vykdo su triuškinama jėga. Tik jei sionizmo pradininkas kovojęs su antisemitizmu ir siekęs sukurti Izraelio valstybę, tai yra, vietą po saule, kurioje žydų tauta galėtų saugiai plėtoti savo unikalias vertybes, ir žodžio galią perkurti pasaulį naudojęs savo tautos sąmoningumui sutvirtinti, dabartiniai ideologai siekia priešingų tikslų: ištrinti tautas ir valstybių sienas ir sukurti mišrią kosmopolitinę globalią rasę.

Ir jei Herclis buvo fanatiškas idealistas, tai kairiojo liberalizmo apologai, XXI a. valdantys kone visą didžiąją pasaulio žiniasklaidą, yra varomi pirmiausia ciniško valdžios svaigulio perdalinti pasaulį, nusavinti neaprėpiamus išteklius ir tapti žinijos pranašais, kurioje žmogus būtų padarytas ne pagal Dievo paveikslą, bet „visagalio“ ir nuolat save perkuriančio (perkonstruojančio) ateistinio gyvūnžmogio prototipą su numanomomis implantais pagerintomis smegenimis ir iš atliekų perdarytais – mat natūralių žaliavų nebebus – persodinamais perpetuum mobileorganais; arba gyvame donore išaugintomis naujomis ir sveikomis ir nė kiek nenatūraliomis, o greičiausiai genetiškai perdirbtomis detalėmis. Tokio primityvumo pakaitalų nebuvo sumąstę nei neandertaliečiai, nei Velykų salų aborigenai. Jeigu ką, pirmykščiai žmonės kaldindavo skulptūras ar gamindavo totemus ir lėles. Paversti savo kūną bedvase (tai yra, lėle), idealiu atveju marionete, ateiti į galvą galėjo mažne vien mengelizmo pradininkams bei sekėjams.

Theodor Herzl. Wikipedia foto

Žodis didžiosiose pasaulio kultūrose esti šventas, galutinė jo svarba suteikiama tikėjimui aukštesne nei žmogaus galia, teisė kalbėti – Dievo vietininkams žemėje, o išminčiai iškeliami į luomų ir sprendimų galios viršūnę. Tačiau natūrali baimė prieš visatos Kūrėją, arba dvasinę sąmoningą Jėgą, buvo nuolat išbandoma Jo Priešų, žmogų padarančių aklu įrankiu, idant nesusivokdamas kas esąs šis griautų nusistovėjusią tvarką ir tradicijas mainais į efemerišką „geresnį rytojų“, kuris niekada neateina. Tokiais istoriniais laikotarpiais būdavo sparčiai prarandama didžiulėmis pastangomis įsteigta gerovė ir taika, normalus santykis su būtimi ir gamta, žmogus žmogui tapdavo priešu, žūdavo viltis ir meilė, smukdavo kultūra, o civilizacijos laimėjimai virsdavo griuvėsiais ir dulkėmis.

Daryti pažangą, nestovėti vietoje, tobulintis, siekti glaudesnio tautų bendradarbiavimo (brolybės) – tokia idėja niekada neprieštaravo visų dvasinių tradicijų žinijoje aptinkamiems įstatymams žmogui, veikiau net buvo kildinama iš paties Dievo. Todėl jose kalbama apie pavojų užimti Jo vietą ir ne Jo vardu, ne Jo priemonėmis keisti kosminės sąrangos dėsnius. Sugriauti šiosios hierarchiją, vadinasi, prarasti būtiną savisaugos instinktą ir pasinerti į juodus nežinomų galių vandenis, į drumzlinus verpetus, iš kurių išnirus jus gali pasitikti tik Charonas, prieš tai pagal nūdienos „žynių“ vadybininkų rekomendacijas sudaręs klastingą sandėrį su Marsu, o šis, kaip tikras „mūsiškis“, nukreipęs ietį prieš saviškius, juk atnešiąs Stikso keltininkui didžiausią pelną? Vargšas Marsas! Nagi ir smogė jam peiliu į nugarą feminizmo vėliavą nešanti žmona Nerija!

Tiesa, po pažinties su Charonu jums gali tekt bendrauti ne su, tarkim, šv. Petru, kurio paslaugų atsisakėt, bet su tais padėjėjais, kurie „užkūrė pragarą jūsų priešui“ ir netikinčius naujuoju progresyvizmu ištrėmė į ledines Marso dykumas užu gimtosios planetos. Panašias draugystes įvaizdina ir nevaržomą spaudoje skelbiamų manifestų manifestaciją pasaulių pragarmėse įkandin Jeronimo Boscho perteikia Šarūnas Sauka ir kiti dailininkai intuityvistai. „Ar tau neprimena šios diẽnos Romos imperijos žlugimo?“ – neseniai pasiteiravo vienas profesorius, filosofas ir civilizacijų tyrinėtojas. Lygiai taip pat retoriškai (kadangi panašumas akivaizdus) atsakiau: „Žinoma, tik anuomet į pagalbą atėjo krikščionybė. Kas ateis dabar?“

Kaip tyčia, vos susidūrus su kraupia Hado tikrove, vis arčiau, visai arti lyžtelinčia kruvina puta, kai akistata tampa nebepakeliama, tučtuojau skubu nusiraminti – pasižiūrėti siaubo filmo. Vienas paskutiniųjų buvo visai vykęs „Kliedesys“ (Delirium). Deja, didžiam mano nusivylimui, nė vienas virtualus siaubas (mistika) nė iš tolo neprilygsta tikrovėje vykstantiems procesams, ir tik laikinai suteikia ironišką refleksijos katarsį. Iki pirmo kompiuterio įjungimo ir pirmosios žinių eilutės.

Trampo meškiukai – prekyboje

Romos imperijos žlugimo priežastys – per keletą šimtmečių išsamiai išgvildenta tema, bet ją norima paversti banalia ir todėl „ne brendu“, kaip smulkiam niekšeliui ir kišenvagiui paprasčiausiai nugvelbti sąsajas ir tapatumus su nieko naujai fundamentalaus, nebent naujas žinių pateikimo ir įkūnijimo formas, taip ir neišradusia žmonija. Visas nūnai progresyvistų diegiamas visuomenėse „žmogaus teises ir laisves“ galima aptikti Romos imperijoje, paveldėjusiose papročius iš šumerų, babiloniečių ar graikų (laisvą visokiausio tipo partnerystę, vergijos formas, prekybą žmonėmis, suktą karybą ir taip toliau ir panašiai). Skirtumas tik tas – ir grąsiai baugus – kad anuomet į „biblinius“ papročius atokiai nuo „Europos civilizacijos lopšio“ gyvenančios tautos ir bendruomenės, kad ir „barbarai“ baltai, gyvenę pagal visai kitus etikos kodeksus, būtų žvelgę it avinas į naujus vartus, o globalizacijos amžiuje jie tampa visų priederme ir prievole.

Pagal Herclio dėsnį, tai, kas įkyriai kartojama žiniose (andai aikštėse), ilgainiui tampa tiesa, tiesa – teise, teisė – prievarta diegiamu įstatymu. O pagal psichologijos dėsnius žinių turiniu besąlygiškai tiki ir jį remia žmonės, kurie nieko bendra su peršamomis vertybėmis neturi, nėra to vaisiaus ragavę ir juolab patyrę padarinių, arba naiviai tikisi niekada su tais dalykais nesusidurti. Su viena sąlyga: idėjos turi būti įvilktos į humanišką rūbą. (Prekyba vaikais – į jų „teises“ be jų pačių ir tėvų žinios, žemių aneksija – į mažumų „gynimą ar apsisprendimą“, karas svetimoje teritorijoje – į „humanitarinę pagalbą“, žaliavų ir išteklių užgrobimas – į „užsienio investicijas“, kultūrinio, kalbinio ir rasinio identiteto išstūmimas – į kitataučių ir pabėgėlių „teises“, ir taip be galo). Mokyklų, universtitetų ir valdžios institucijų palaikoma žinių versija iš karto angažuoja jaunąją kartą. Jos skirtos tiems, kurie skaito žinias ir jomis tiki. Romėnai gal ir karstuose vartosi, vėlių paštu sužinoję apie jų garsiosios teisės pakitimus ir transformacijas, nes jie bent jau daiktus vadino tikrais vardais. Šiuo pamatu kuo toliau, tuo labiau skaldoma tarptautinė bendrija ir jos priimti tarpusavio įsipareigojimai, paskutiniu metu ypač atakuojamas pagrindinis sveiko proto ir vilties ramstis – Jungtinės Tautos. Tačiau niekada nebūna taip, kad propagandos iniciatoriai nebūtų atleisti nuo skelbiamų prievolių, o jos vykdytojai vietoj 30 sidabrinių dažniausiai gauna draugėn Charono kompaniją.

Kam, sakysite, skirtos ideologijos? Ar jos sąžiningai, kaip pridera minties pionieriams, ginčijasi dėl tiesos ar geresnės visų žmonių ateities? Tikrai ne. Tuo užsiima filosofai, idėjas kelia vizionieriai ir pasaulėžiūros grindėjai. Ideologija – bet kuri – yra politizuotas supaprastintų mąstytojų minčių kratinys, kuriame kiekviena formuluotė tarnauja tik ideologams žinomiems tikslams. Kitaip sakant, ideologai yra originalių mąstytojų darbų plagiatoriai, išmėsinėjantys tekstus ir sudarinėjantys savas politines suvestines, kuriose tam tikru ritmu turi it plienas spindėti metaliniai ir nepalaužiami šūkiai, galintys pasiekti mases. Ryškus pavyzdys yra Hitlerio „Mein Kampf“, sukurptas iš kada nors girdėtų ir studijuotų veikalų citatų, palankių trečiojo Reicho reikalui. (Sąrašą pratęskite patys). O kai masių pasąmonė ir kūno atoveiksmiai yra pakankamai prifarširuoti pasikartojančių žodžių darinių, ateina metas skelbti „demokratinius rinkimus“, referendumus, revoliucijas, perversmus ar kažką panašaus.

Dabartiniai ideologai norėtų, kad visos iki jų egzistavusios ideologijos nugarmėtų po žeme ir netrukdytų jiems išmušusiai valandai. Ir ne tik ideologijos, bet ir visas mokslas, kuris prieštarauja tam, kad būtų vykdomas mokslo apiplėšimas ir jo pasiekimų naudojimas neaiškiems politikos  avantiūristams, įgyjantiems tai vienoje, tai kitoje šalyje hipertrofuotą galią veikti žmones ir valstybes.

Tačiau ideologija yra paremta masių sąmonės manipuliacijomis, kurios paveikios būtent dėl aliuzijų į vienam ar kitam sluoksniui svarbias vertybes. Tas vertybes sutelkus ir supriešinus pagal numatytą seką, išvengti chaoso (klasikinės anarchijos) įvairių bendruomenės sluoksnių sąmonėje ir veiksmuose tampa beveik neįmanoma.

Kokiam bepročiui ateitų į galvą griežto režimo kalėjime paskelbti liberalizmą (laisvę)? O štai SSRS, „tautų kalėjime“, liberalizmas buvo įdiegtas iš karto, vos tik subraškėjo jo siūlės. Tuomet pasimatė, kuriose Sovietų Sąjungos dalyse kalėjimo „poniatkės“ ir elgesio modeliai turi ilgametį stažą, ir kuriose respublikose tęsia šlovingas komunistinės ideologijos tradicijas. Kaip „laisvė“, mindoma tų pačių klanų, akyse virsta savivale. Lietuva gavo pakankamą dozę šios indoktrinacijos, kuri transformavosi į vakarų demokratijos ir laisvės sampratą. Tačiau ši transformacija neatmetė okupacijos padarinių, todėl nesugebėjo pateikti savos interpretacijos. Mūsų valstybės žiniasklaida laviruoja tarp autentiškų ir pavienių, istoriškai gerokai pavėluotų bandymų atgauti savą savivertę įprasminant valstybingumo žymenis, ir juos totaliai užgožiančių globalistinių ideologijų smurto, siaubiančio kontinentus. Šiaip jau tuštybių, nešvankybių ir keiksmų prisotintas laidų ir filmų turinys, ugdantis išlepusį, aštrių malonumų ieškantį žiaurų plevėsą, kurtinantis nusigyvenusio popso lalėjimas vos paspaudi pultelio mygtuką su gyvenimo tikrove prasilenkia taip, kad nė pamojuoti vienas kitam negali. Ekrano gyvenimas sau, gyvenimas – ne mums.

Teodoro Ruzvelto ir sužeisto lokio istorija

Štai kasdien per pagrindines dienos žinias pateikiama socialinių tinklų analizė. Simpatiška mergina skaito tviterį ir feisbuką, bet atranda labai kryptingus dalykėlius. Prieš kelias dienas pateiktas „žurnalistinės analizės“ pavyzdys sukrėtė paprastumu. Buvo pranešta, jog FOX News, vienintelis kanalas skelbiantis realias žinias apie JAV prezidentą Donaldą Trampą, reklamavo naują žaislą – simpatingą meškiuką su geltonų plaukų sruoga ir šlipsu, pavadintą „Trumpy bear“. Ir kaip vienintelį teisingą liaudies komentarą diktorė perskaitė kažokio piliečio atsaką, kuriame šis meškiukas lyginamas su rusų meška. Suprask, dirba tas Trampas rusams, oi kaip dirba…

O gal reikėjo pasidomėti, kaip ši idėja kilo? Juk akivaizdu, kad „Trumpy bear“ pratęsė prezidentinę tradiciją ir buvo padarytas pagal Teodoro Ruzvelto „Teddy bear“. „Teddy bear“ rinkoje atsirado po legendos, kada JAV prezidentas medžioklės metu pagailėjo nušauti sužeistą žvėrį – juodąją mešką. Puiki verslininkų uoslė ir švelnus humoras. Ir nieko bendra su politika.

Neabejoju, kad meškiukas Trampas atneš milijardus žaislų pramonei. Užtat kokius milijardus Lietuvai atneš tokio lygio žinios, kasdien žeminačios JAV prezidento įvaizdį? Gal galima per žinias pranešti apie opozicionierių kairiarankį (pateikti nuotrauką, kai dokumentai pasirašomi kaire), kuris tokiu būdu akivaizdžiai tarnauja kairiesiems, veikiausiai Kremliui? Sudie, proteli.

Štai tokio lygmens yra „teisinga“ žiniasklaida Lietuvoje. Bet man atrodo, kad panašiais kurioziniais atvejais net Herclio dėsnis nesuveiks, jau nekalbant apie tai, kad Trampas kaip tyčia jo idėją stiprina ir palaiko, kaip koks superpatriot tankas atlaikydamas visų šalių antitautininkų ir antivalstybininkų laviną. Meškiuko nuotykiai tik prasideda ir gresia tapti ideologiniu fetišu. Kas žino, kas laukia „liberalų“ jų eteriuose, kuriuose jie jau dabar primena nuo šimtakojų apsvaigusius lemūrus blizgančiomis akutėmis? Gaila prarasti ganyklas…

Tokiomis aplinkybėmis geriausia žiūrėti gražius filmus apie gamtą ir astronomiją. Nuo ten iki prarasto dangaus – ne taip ir toli.

2018 11 27

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė galįs atšaukti planuojamą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl Maskvos ir Kijevo konfrontacijos Kerčės sąsiauryje, praneša BBC.

D. Trumpas dienraščiui „The Washington Post“ sakė laukiantis „išsamios ataskaitos“ apie sekmadienį įvykusį incidentą, kai Rusija apšaudė ir sulaikė tris Ukrainos laivus.

Planuota, kad JAV ir Rusijos vadovai susitiks penktadienį ir šeštadeinį Buenos Airėse vyksiančio G20 viršūnių susitikimo kuluaruose.

Tačiau D. Trumpas „The Washington Post“ pabrėžė, kad jo nacionalinio saugumo komandos parengta ataskaita lems, ar susitikimas įvyks.

„Gal susitikimas (su V. Putinu) neįvyks. Gal susitikimas net neįvyks. Man nepatinka tokia agresija. Visai nenoriu tokios agresijos“, – kalbėjo jis.

Per D. Trumpo ir V. Putino susitikimą planuota aptarti saugumo ir ginklų kontrolės klausimus bei padėtį Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, informavo JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.

Tuo metu kiti JAV pareigūnai ragino Europos šalis imtis daugiau veiksmų, siekiant padėti Ukrainai.

Valstybės departamento atstovė Heather Nauert pažymėjo, kad Vašingtonas nori matyti griežtesnį sankcijų Rusijai įgyvendinimą.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-28