D. Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

Per pirmąjį didelį savo pasirodymą po pasitraukimo iš Baltųjų rūmų sausį buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsipuolė užkrečiamųjų ligų ekspertą Anthony‘į Faucį, reikalavo reparacijų iš Kinijos, o tyrimą dėl jo finansų pavadino raganų medžiokle. Kalbėdamas Respublikonų partijos suvažiavime Grinvilyje Šiaurės Karolinoje, D. Trumpas, be to, užsiminė apie galimą dalyvavimą 2024 metų prezidento rinkimuose, praneša agentūra „Reuters“.
 
D. Trumpas įsitraukė į chorą respublikonų politikų, kurie kritikuoja A. Faucį dėl kovos su pandemija. Anot D. Trumpo, A. Faucis yra „ne geras gydytojas, o geras savireklamos specialistas“. A. Faucis esą per pandemiją beveik viską darė blogai ir klydo vertindamas viruso kilmę. Epidemiologas skeptiškai vertino tuomečio prezidento teoriją, kad virusas į aplinką pateko iš laboratorijos Kinijos Uhano mieste.
 
Buvęs prezidentas savo kalboje taip pat ragino Kiniją dėl koronaviruso sumokėti JAV ir pasauliui 10 trln. JAV dolerių (8,25 mlrd. eurų) reparacijų. Pasaulio šalys, be to, esą neturėtų mokėti Kinijai skolų.
 
D. Trumpas, be to, sakė, kad Niujorko generalinės prokuratūros prieš jį pradėtas baudžiamais tyrimas yra naujausias demokratų mėginimas jį sužlugdyti. Niujorko generalinė prokurorė Letitia James aiškinasi, ar įmonė „Trump Organisation“ nepateikė klaidingų duomenų apie nekilnojamojo turto vertes, kad užsitikrintų kreditų ir gautų ekonominių bei mokestinių lengvatų.
 
D. Trumpas prisiekė padėti respublikonams 2022 metų Kongreso rinkimuose ir vėl užsiminė apie galimą kandidatavimą 2024 metų prezidento rinkimuose. „Amerikos išlikimas priklauso nuo mūsų gebėjimo išrinkti respublikonus visais lygiais, pradedant vidurio kadencijos rinkimais kitais metais“, – sakė D. Trumpas.
 
D. Trumpo pasirodymas turėjo visus tipiškus rinkimų kampanijos požymius – skambėjo daug muzikos, o Šiaurės Karolinos Respublikonų partijos pirmininkas Michaelis Whatley‘is pasveikino D. Trumpą kaip „mūsų prezidentą“. Tai buvo užuomina į nepagrįstus D. Trumpo teiginius, kad 2020-ųjų rinkimai iš jo buvo pavogti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.06; 09:00

Donaldas Trampas – ar sulauks apkaltos. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad jo pirmtakas Donaldas Trumpas, kuris šiuo metu laukia Senato apkaltos teismo dėl kaltinimų kursčius Kapitolijaus šturmą, neturėtų gauti slaptų žvalgybos ataskaitų, kaip tai yra įprasta kadenciją baigusiems prezidentams.
 
„Manau, kad jam gauti žvalgybos ataskaitas nėra reikalo. Kokia nauda iš to, kad jam duosime žvalgybos ataskaitą? Kokią įtaką jis turi, išskyrus tai, kad jis gali paslysti ir kažką atskleisti?“ – interviu televizijos CBS laidai „Evening News“ penktadienį sakė J. Bidenas.
 
Naujasis prezidentas kalbėjo apie D. Trumpo „padriką elgesį, nesusijusį su sukilimu“ sausio 6 d. Buvęs JAV vadovas yra kaltinamas kurstęs savo šalininkus įsiveržti į Kongresą ir neleisti parlamentarams patvirtinti J. Bideno pergalės rinkimuose.
 
D. Trumpas kartojo, kad rinkimai iš jo buvo pavogti, nepaisant įrodymų, kad rinkimai vyko demokratiškai, ir dešimčių pralaimėtų bylų teismuose.
 
Būdamas prezidentu Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas ne kartą sukėlė nerimą dėl to, kaip jis naudojo ar kartais nekreipė dėmesio į žvalgybą.
 
2017 m. gegužę jis esą susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru ir ambasadoriumi pasidalijo slapta informacija. JAV žvalgybos teigimu, dėl to kilo grėsmė vienos iš JAV sąjungininkių operacijai.
 
D. Trumpas taip pat viešai abejojo JAV žvalgybos išvadomis, kad Rusija kišosi į 2016 m. prezidento rinkimus ir vykdė masinę kibernetinę ataką jo kadencijos pabaigoje.
 
Atstovų Rūmai jau surengė D. Trumpui apkaltą dėl Kapitolijaus šturmo, per kurį žuvo penki žmonės, kurstymo, o kitą savaitę jo laukia teismas Senate.
 
D. Trumpui jau buvo surengta apkalta dėl bandymo priversti Ukrainą įsikišti į lapkričio 3 d. rinkimus jo naudai.
 
Buvę prezidentai įprastai gauna žvalgybos ataskaitas, tačiau daugelis D. Trumpo kritikų išreiškė nerimą, kad jis dėl savo neprognozuojamumo gali atskleisti nacionaliniam saugumui itin svarbią informaciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.07; 06:00

Vladimir Putin and Donald Trump. EPA – ELTA foto

Apie tai britų laikraščiui „Guardian“ papasakojo buvęs KGB šnipas Jurijus Švecas, kurį Sovietų Sąjunga praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje buvo išsiuntusi veikti Vašingtone. Švecas palygino Trumpą su „Kembridžo penketuku“ – britų šnipų grupe, kuri Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo pradžioje perduodavo Maskvai valstybės paslaptis.

67 metų Švecas buvo svarbus žinių šaltinis Craigo Ungero knygai „American Kompromat“ („Amerikiečių kompromatas“, 2021), kurioje aptariami Trumpo santykiai su mirusiu finansininku Jeffrey‘iu Epsteinu. 2018 m. išėjo kita Ungero knyga „House of Trump, House of Putin“ („Trumpo namai, Putino namai“).

„Tai pavyzdys, kaip verbuojami žmonės, kai jie dar buvo studentai, kad po to iškiltų iki reikšmingų pareigybių; panašiai nutiko su Trumpu“, – pasakė Švecas telefoniniame pokalbyje iš savo būsto Virdžinijos valstijoje.

KGB majoras Švecas devintąjį dešimtmetį dirbo Vašingtone. Kaip priedanga pasinaudojo TASS‘o agentūros korespondento darbu. 1993 m. jis apsigyveno JAV ir gavo JAV pilietybę, dirbo saugos tarnybos tardytoju, buvo 2006 metais Londone nužudyto Aleksandro Litvinenkos partneris.

Ungeras naujausioje knygoje aprašo, kaip Trumpas patraukė sovietinių tarnybų dėmesį, kai jis 1977 m. pirmąkart vedė čekų modelį Ivaną Zelničkovą. Trumpas tapo verbavimo operacijos taikiniu. Veiksmus vykdė Čekoslovakijos žvalgyba, bendradarbiaudama su KGB.

1980 metais renovuotame Niujorko viešbutyje „Grand Hyatt New York“ buvo atidaryta Trumpo bendrovė „Trump Organization“ – jo pirmas didžiulis darbas nekilnojamojo turto rinkoje. Trumpas šiam viešbučiui nupirko 200 televizorių iš sovietinio emigranto Semiono Kislino, elektronikos bendrovės „Joy-Lud“ bendrasavininkio Niujorko Penktojoje aveniu.

Jurijus Švecas

Švecas mano, kad bendrovę „Joy-Lud“ kontroliavusi KGB, o Kislinas veikęs kaip „agentas stebėtojas“, identifikavęs jauną perspektyvų verslininką Trumpą kaip potencialų aktyvą. Kislinas neigia sąsajas su KGB.

1987 metais Trumpas su žmona Ivana pirmąkart lankėsi Maskvoje. Švecas mano, kad tuomet KGB stengėsi paveikti Trumpo pažiūras. KGB operatyvininkai, meilikaudami Trumpui, pakišo mintį, kad jis turėtų užsiimti politika.

„KGB buvo surinkusi daug informacijos apie jo asmenybę, vadinasi, asmeniškai žinojo, kas jis toks. Pojūtis toks, jog jis buvo labai neapsaugotas intelektine, psichologine prasme ir pasidavė meilikavimui“, – Švecas pasakoja savo atsiminimuose.

„Jie tuo pasinaudojo. Jie žaidė žaidimą, kad jiems padarė didelį įspūdį jo asmenybė ir jie matantys Trumpą, tą vaikiną, kuris vieną dieną galėtų tapti Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, kad tik tokie žmonės, kaip jis, gali pakeisti pasaulį. Jį „pamaitino“ šiomis aktyviomis sumanymų frazėmis, ir tai įvyko. Tuomet tai buvo didelis tuometinės KGB veiklos pasiekimas“, – tvirtina Švecas.

Sugrįžęs į JAV, Trumpas pradėjo domėtis galimybe būti nominuotas JAV prezidento rinkimams nuo Respublikonų partijos, net surengė kampanijos mitingą Niuhempširo valstijos Portsmuto mieste. Šiai akcijai paskyrė puslapio dydžio reklamą laikraščiuose „New York Times“, „Washington Post“ ir „Boston Globe“, skleidžiusią skepticizmą dėl JAV dalyvavimo NATO, apkaltinusią Japoniją išnaudojant JAV.

Švecas pasakojo, kad toks požiūris apie gynybą sujaudinęs Maskvą. Tuomet jis ką tik buvo grįžęs  iš JAV į gimtinę ir KGB pirmojoje vyriausiosios direkcijos būstinėje Jeseniove gavęs telegramą, charakterizuojančią šią reklamą kaip veiksmingą „aktyvo planą“, kurį įvykdė  naujas KGB aktyvas.

EPA – ELTA nuotraukoje – specialusis prokuroras Robertas Miuleris

„Buvo sunku patikėti, kad kas nors tai paviešintų savo vardu ir kad tai paliktų įspūdį rimtiems žmonėms Vakaruose, bet taip įvyko ir pagaliau šis vaikinas tapo prezidentu“, – sako buvęs KGB šnipas.

Maskva teigiamai atsiliepė apie Trumpo rinkimų pergalę 2016 metais. Ypatingojo prokuroro Roberto Millerio tyrime neaptariamas slaptas Trumpo kampanijos bendrininkų pokalbis su Rusijos atstovais.

Švedas laikraščiui „Guardian“ pasakoja apie savo atliktą tyrimą: „Man Millerio pranešimas teikė didelių vilčių, nes žmonės laukė, kad bus iš esmės ištirti visi Trumpo ryšiai su Maskva, bet buvo tirta tik nusikaltimą liečiantys klausimai. Tenai nebuvo jokių papildomų tyrimo aspektų dėl Trumpo ir Maskvos santykių.“

„Mes nusprendėme tuos pamatus tvirtinti. Todėl aš atlikau savo tyrimą ir tada susitikau su Craigu. Mes nusprendėme šioje knygoje parašyti tai, ką paliko neištyręs Milleris“, – pridūrė Švecas.

Septynių knygų autorius ir buvęs žurnalo „Vanity Fair“ redaktorius Ungeras sakė, kad Trumpas buvo Rusijos „aktyvas“. „Tai prasidėjo devintąjį dešimtmetį, kai rusai kaip patrakę ėmė verbuoti ir stengėsi patraukti dešimčių dešimtis žmonių“.

„Trumpas buvo tobulas taikinys daugeliu atvejų: jo išdidumas ir narcisizmas padarė jį natūraliu verbavimo taikiniu. Tai buvo kultivuojama ilgiau nei 40 metų, iki pat jo išrinkimo“, –  tvirtina naujos knygos autorius.

Apie pirmą Trumpo kelionę į Maskvą ir galbūt ryšį su KGB yra rašęs ir „Guardian“ užsienio korespondentas L. Hardingas savo 2017 m. išleistoje knygoje „Collusion: Secret Meetings, Dirty Money, and  How Russia Helped Donald Trump Win“(„Sąmokslas: Slapti susitikimai, nešvarūs pinigai, ir kaip Rusija padėjo Donaldui Trumpui nugalėti“).

Lubianka – buvusi KGB būstinė. EPA – ELTA nuotr.

Hardingas, pateikdamas ištraukas iš savo knygos internetiniame žurnale „Politico“, detaliau apibūdino tuometinę situaciją KGB ir Sovietų Sąjungoje.

Hardingas rašė, kad KGB neturėjo didelių pasisekimų veikiant prieš JAV, todėl norint pagerinti veiklą buvo pasitelktos „draugiškos žvalgybos“, pavyzdžiui, Čekoslovakijos ir Rytų Vokietijos. Autorius daro prielaidą, kad KGB sudarė Trumpo dosje jau 1977 metais, kai jis vedė 28 metų Čekoslovakijos modelį Ivaną Zelničkovą. Jo pirmąja žmona, kaip komunistų valdomos šalies piliete, domėjosi tiek šalies žvalgyba, tiek JAV Federalinis žvalgybos biuras (FBI), tiek Centrinė žvalgybos valdyba (CIA).

Šaltojo karo metais čekų ir vengrų šnipai garsėjo savo profesionalumu ir buvo dažnai panaudojami užsienio valstybių operacijose, ypač JAV ir Lotynų Amerikoje, nes buvo ne tokie pastebimi kaip Maskvos siųsti šnipai.

Zelničkovos pirmoji santuoka buvo sudaryta su Austrijos nekilnojamojo turto agentu. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje ji persikėlė į Kanadą – pas draugą slidinėjimo instruktorių, nes tuo  metu likti Čekoslovakijoje buvo „neįsivaizduojamai sunku“. Po to Zelničkova persikėlė į Niujorką ir 1977 metų balandį susituokė su Trumpu.

2016 m. Čekijoje atskleistose bylose paaiškėjo, kaip Čekoslovakijos šnipai sekė Trumpą ir skaitė laiškus, kuriuos Ivana Trumpa siuntė savo tėčiui inžinieriui Milošui. Paaiškėjo, kad Ivana Trumpa yra paminėjusi savo vyro susidomėjimą politika.

Sugrįždamas į 1987 metus, Hardingas rašo, kad Trumpo vizitą į Maskvą sovietų  diplomatinė tarnyba aukščiausiu lygiu suderino su KGB. Tai įvyko tuo metu, kai KGB užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Vladimiras Kriučkovas norėjo, kad KGB  darbuotojai užsienyje užverbuotų kuo daugiau amerikiečių.

Pats Trumpas pasakojo, kad jo pirmos kelionės į Maskvą idėja gimė 1986 metų rudenį, kai vieno verslininko renginyje sėdėjęs šalia Sovietų Sąjungos ambasadoriaus Jurijaus Dubinino ir kalbėjosi apie didelio ištaigaus viešbučio statybą šalia Kremliaus. Dubinino dukra „buvo skaičiusi apie Trumpo Bokštą ir viską žinojo apie jį“, – rašė Trumpas savo 1987 m. išleistame biuletenyje „The Art of the Deal“ („Sandėrio menas“). Natalija Dubinina pasakoja, kad Trumpas jos tėvą sutikęs 1986 metų kovą Trumpo Bokšte ir ambasadorius sužavėjęs Trumpą  kaip puikus anglų kalbos žinovas ir nuostabus pokalbio draugas.

Centrinės Amerikos žvalgybos (CŽV) emblema JAV vėliavos fone

Trumpas rašė, kad 1987 metų sausį gavęs Dubinino laišką, jog sovietų tarptautinė turizmo agentūra „Inturist“ susidomėjusi viešbučio statyba. Dubininas suderino kelionę, ir Trumpas su žmona Ivana ir jos asistentu 1987 metų liepos 14 d.  išskrido į Maskvą, kur jis buvo nuoširdžiai priimtas. Per šią kelionę Trumpas aplankė ir Leningradą.

Hardingas pažymi, kad po šios ir būsimų kelionių į Maskvą nieko nebuvo pasiekta dėl verslo galimybių  Rusijoje, bet Trumpas sugrįžo į Niujorką su nauju strateginiu tikslu – kurti politiko karjerą aukščiausiu lygiu, kaip JAV prezidento.

Parengta pagal LETA

2021.02.05; 14:34

Donaldas Trampas atsisveikina. EPA – ELTA nuotr.

Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo apkaltos straipsnis dėl įsiveržimo į Kapitolijų pirmadienį bus perduotas Senatui, kur vyks D. Trumpo apkaltos teismas, pranešė Senato demokratų frakcijos lyderis Chuckas Schumeris.
 
„Pasikalbėjau su (Atstovų Rūmų) pirmininke (Nancy) Pelosi, kuri mane informavo, kad straipsnis pirmadienį bus pristatytas Senatui“, – kalboje penktadienį teigėSenato daugumos lyderis Ch. Schumeris.
 
„Teismas vyks Jungtinių Valstijų Senate, bus balsuojama dėl to, ar nuteisti prezidentą“, – savo kolegoms senatoriams sakė Ch. Schumeris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.23; 04:47

Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.

JAV federalinis tyrimų biuras (FTB) ketvirtadienį iki 75 tūkst. dolerių padidino atlygį už pagalbą nustatant asmenį, per sausio 6 d. Kapitolijaus šturmą galimai padėjusį dvi vamzdines bombas.
 
Bombas prie Demokratų ir Respublikonų partijų būstinių, esančių šalia Kapitolijaus, manoma, padėjo asmuo, kuris, kaip užfiksavo stebėjimo kameros, dėvėjo laisvą pilką džemperį, juodas pirštines ir veidą dengiančią medicininę kaukę.
 
Nors bombos nebuvo detonuotos, jos laikomos galimu įrodymu, kad tuometinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai išpuolį planavo iš anksto.
 
Kai kurie analitikai, įskaitant buvusį Kapitolijaus policijos vadą, įtaria, kad bombos galėjo būti padėtos siekiant tyčia nukreipti saugumo pajėgų dėmesį, kad užpuolikai galėtų netrukdomi patekti į Kapitolijų.
 
FTB pranešimas leidžia suprasti, kad institucija galimai neturi naujų įkalčių apie įtariamojo tapatybę.
 
Anksčiau už papildomą informaciją buvo siūlomas 50 tūkst. dolerių atlygis.
Įsiveržusieji į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
 
Institucija buvo sutelkusį dėmesį į kiek neįprastus įtariamojo sportinius batelius, veikiausiai naujo leidimo „Nike Air Max Speed Turf“ modelio.
 
Dėl sausio 6 d. atakos baudžiamoji atsakomybė gali grėsti šimtams žmonių. Per ją D. Trumpo rėmėjai, įaudrinti buvusio prezidento teiginių apie sukčiavimą prezidento rinkimuose, įsiveržė į Kapitolijų, kuriame tuo metu buvo tvirtinama Joe Bideno pergalė.
 
D. Trumpas kaltinamas pakursčius šią ataką, kuri neužkirto kelio demokrato inauguracijai 46-uoju prezidentu trečiadienį.
 
Federalinė vyriausybė iki šiol pareiškė kaltinimus 117 asmenų, dalyvavusių šioje mirtinoje atakoje.
 
Daugumą jų buvo nustatyti padėjo socialinių tinklų naudotojai, pavyzdžiui, per jų paskelbtus vaizdo įrašus iš įvykio ir gavus informacijos iš nepriklausomų tyrėjų, susitelkusių į kraštutinių dešiniųjų ekstremizmą.
Tie, kurie įsiveržė į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
 
Organizacijos „Program on Extremism“ duomenimis, į sąrašą žmonių, kuriems buvo pareikšti kaltinimai, šiuo metu patenka 102 vyrai ir 15 moterų, visi jie atkeliavo iš 35 skirtingų valstijų ir Vašingtono.
 
Daugumai jų pareikšti kaltinimai neteisėtu įsiveržimu į Kapitolijų ir smurtiniu elgesiu, tačiau kai kuriems pareikšti kaltinimai užpuolimu.
 
Tačiau kai kuriems žmonėms pareikšti kaltinimai buvo dar rimtesni – antradienį trys žmonės buvo apkaltinti sąmokslu.
 
Trijulė, siejama su smurtine, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupe „Oath Keepers“, „planavo įtaigiai šturmuoti JAV Kapitolijų“, sakoma kaltinamajame akte.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.22; 07:00

Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paliks Baltuosius rūmus, turėdamas žemiausią reitingą per visus ketverius kadencijos metus.
 
Kaip rodo trečiadienį paskelbti apklausos, kurią surengė kompanija „Morning Consult“ ir laikraštis „Politico“, rezultatai, jo darbą valstybės vadovo poste teigiamai vertina 34 proc. amerikiečių, neigiamai – 63 proc.
 
Sausio 6 d. įvykiai, kai Amerikos lyderio šalininkai įsiveržė į Kongreso pastatą Vašingtone, iš esmės įtvirtino procentinį JAV piliečių pasiskirstymą į D. Trumpo šalininkus ir priešininkus, pažymi „Politico“. Mat per analogišką apklausą, surengtą sausio 6-7 dienomis, taip pat 63 proc. amerikiečių pareiškė laiką JAV prezidentą D. Trumpą daugiau ar mažiau atsakingu už riaušes, kilusias trečiadienį ant Kapitolijaus kalvos.
 
Leidinys primena, kad per ketverius metus D. Trumpo reitingas svyravo nuo 40 proc. iki 50 proc. ir labai priklausė nuo respondentų politinių simpatijų. Tarp Demokratų partijos šalininkų prezidento populiarumas iš esmės buvo lygus nuliui, tarp respublikonų pasiekdavo ir 83 proc.
 
Kaip konstatuoja „Politico“, dauguma respublikonų rėmėjų net ir po sausio 6 d. įvykių liko ištikimi savo lyderiui – naujausios apklausos duomenimis, 75 proc. jų teigiamai vertina D. Trumpo darbą Amerikos prezidento poste. Tokios pat nuomonės laikosi ir 29 proc. politiškai nepriklausomų rinkėjų, nors dar gruodžio mėnesį tokių buvo 38 proc.
 
Sausio 8-11 dienomis surengtoje apklausoje dalyvavo 1 996 amerikiečiai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.14; 06:05

JAV prezidentas Donaldas Trumpas norėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dar prieš rinkimus Amerikoje, įvyksiančius šių metų lapkritį. Tai trečiadienį pranešė Didžiosios Britanijos laikraštis “The Times“.
 
Tiesa, leidinys nenurodo informacijos šaltinio ir nepateikia citatų savo tvirtinimams pagrįsti.
 
Pasak publikacijos autorių, labiausiai tikėtina tokio susitikimo data yra rugsėjo 15 d., kai Niujorke vyks Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesija.
 
Be to, straipsnyje teigiama, kad liepos 13 d. telefonu kalbėdamasis su Rusijos URM vadovu Sergejumi Lavrovu JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo patvirtino D. Trumpo norą surengti tokį susitikimą.
 
Oficialių pranešimų apie galimą D. Trumpo ir V. Putino susitikimą JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose nei JAV, nei Rusija kol kas neskelbia.
 
Pastarąjį kartą D. Trumpas ir V. Putinas asmeniškai bendravo daugiau kaip prieš metus G20 viršūnių susitikime Osakoje (Japonija). Tada JAV ir Rusijos vadovų pokalbis truko 1 val. 20 min.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.16

Senoviškas automobilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino Europos Sąjungai (ES) muitais automobilių importui, jei Briuselis nedelsiant neatšauks muitų jūros gėrybėms iš Jungtinių Valstijų. Diskusijoje su žvejais jis penktadienį Bangore Meino valstijoje kritikavo, kad ES taiko 20 proc. muitus omarams ir kitoms jūros gėrybėms iš JAV. Tuo tarpu omarai iš Kanados – to paties regiono – į ES importuojami be muitų.
Senoviškas automobilis Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Kanada nemoka muitų už lygiai tuos pačius omarus iš tų pačių vandenų, o mes muitus mokame. Jei Europos Sąjunga nedelsiant neatšauks šių muitų, mes lygiavertiškai apmuitinsime jų automobilius“, – kalbėjo D. Trumpas.
 
Jis pridūrė, kad šie muitai gali būti ne tik lygiaverčiai, bet net dar didesni. „Europos Sąjunga taip nulupo šitą šalį, neįtikėtina“, – tęsė prezidentas. Tačiau ši problema „lengvai išsprendžiama“, – pridūrė.
 
„Aš jiems paskambinsiu, – sakė D. Trumpas, turėdamas omenyje europiečius. – Ir jei jie nesikeis, mes apmuitinsime jų automobilius, kol jie pasikeis. Ir jie iš karto pasikeis“.
 
D. Trumpas paskelbė, kad jo patarėjas prekybos klausimais Peteris Navarras bus atsakingas už derybas su ES. „Peteris Navarras dabar bus omarų karalius“, – pabrėžė prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.07; 08:00

Atstovų rūmai trečiadienį balsavimu pritarė Donaldo Trumpo apkaltos dėl piktnaudžiavimo valdžia straipsniams. Po trejų neramių prezidentavimo metų dabar D. Trumpui teks stoti prieš Senato teismą, kuris nuspręs, ar jį pašalinti iš pareigų.
 
Demokratų daugumą turinčiuose Atstovų rūmuose už apkaltos straipsnį dėl piktnaudžiavimo valdžia balsavo 230 įstatymų leidėjų, 197 buvo nusiteikę prieš. 45-asis JAV prezidentas tapo trečiuoju prezidentu JAV istorijoje, prieš kurį rengiama apkalta.
 
Demokratai teigė „neturėję kitos išeities“, kaip tik pareikšti oficialius kaltinimus 73 metų respublikonui, kurio apkalta palieka sunkiai nuplaunamą dėmę ir plečia JAV politinį susiskaldymą tarp partijų.
 
„Kyla pavojus pačiai Amerikos idėjai“, – prieš balsavimą sakė įstatymų leidėjas, vadovavęs apkaltos tyrimui, Adamas Shiffas.
 
D. Trumpas dabar stos prieš respublikonų daugumą turinčio Senato teismą, kur, kaip manoma, prezidentas gali būti išteisintas.
 
Balsavimas Atstovų rūmuose surengtas, praėjus keturiems mėnesiams po to, kai informatoriaus pranešimas apie D. Trumpo spaudimą Ukrainos prezidentui sukėlė didžiulį skandalą. Prezidentas buvo apkaltintas spaudęs Volodymyrą Zelenskį, kad šis pradėtų tyrimą dėl D. Trumpo varžovo 2020 m. prezidento rinkimuose demokrato Joe Bideno.
 
Po 10 valandų trukusių debatų Atstovų rūmai patvirtino ir antrąjį apkaltos straipsnį, kuriuo prezidentas kaltinamas trukdymu Kongresui vykdyti tyrimą dėl jo susitarimų su Ukraina. Už šį straipsnį balsavo 229 atstovai, prieš – 198.
 
Pirmąją dienos pusę D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose rašė žinutes tviterio paskyroje, tačiau trečiadienio vakarą prezidentas praleido palankesnėje aplinkoje. Atstovų rūmams balsuojant dėl apkaltos straipsnių, tūkstančiai ištikimų prezidento rėmėjų, susirinkusių į rinkimų kampanijos renginį Mičigano valstijoje, palaikė D. Trumpo komentarus apie „radikalią kairiąją“, „naikinamą neapykantos“.
 
„Demokratai demonstruoja gilią savo neapykantą ir panieką amerikiečiui rinkėjui“, – sakė D. Trumpas ir sulaukė minios ovacijų.
 
Mūšis dėl Senato teismo
 
Abi pusės jau ruošiasi mūšiui dėl Senato teismo, o respublikonų daugumos Senate lyderis Mitchas McConnellis veiksmus pažadėjo koordinuoti su D. Trumpo komanda. Manoma, kad teismas gali ir netrukti ilgiau nei dvi savaites. Tad jei prezidentas būtų išteisintas, apkalta gali virsti politiniu laimėjimu prieš 2020 m. lapkričio mėnesį vyksiančius rinkimus.
 
Demokratai po trečiadienį įvykusio balsavimo teigė, kad paliudyti turės ir keturi dabartiniai bei buvę Baltųjų rūmų padėjėjai, kuriems liudyti Atstovų rūmuose neleido M. McConnellis, – jie esą apie D. Trumpo spaudimą Ukrainai žino tiesiogiai.
 
„Kyla klausimas, ar senatorius M. McConnellis leis įvykti sąžiningam teismui Senate, ar daugumos lyderis leis vykdyti teismą, kuriame dalyvaus liudytojai, (bus pasitelkiami) parodymai bei dokumentai“, – sakė A. Shiffas.
 
Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi užsiminė, kad Atstovų rūmai gali delsti perduoti apkaltos straipsnius Senatui ir tokiu būdu spausti M. McConnellį dėl liudininkų klausimo.
 
„Kol kas nematome nieko, kas mums atrodytų sąžininga, – sakė ji. – Tačiau kol kas – prezidentui paskelbta apkalta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.19; 09:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Žiniasklaidoje nuskambėjo pranešimas, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo Maskvą nesikišti į kitų metų rinkimus. Tai antradienį paskelbė Baltieji rūmai, bet Vašingtone su D.Trumpu susitikęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paneigė, kad šis klausimas apskritai buvo paliestas.

JAV žvalgyba išsiaiškino, kad Rusija, be kita ko, manipuliavo socialiniais tinklais, kad pakreiptų 2016 metų rinkimus D. Trumpo naudai. D. Trumpas, tapęs prezidentu, pasmerkė „apgaulę apie Rusiją“ ir paskleidė alternatyvią teoriją, esą į JAV rinkimus kišosi ne Maskva, o Kijevas, tačiau Jungtinių Valstijų žvalgyba ją griežtai atmeta.

EPA – ELTA nuotraukoje: JAV ir Rusijos vadovai D.Trampas ir V.Putinas.

Per kiek anksčiau vykusią spaudos konferenciją JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo taip pat tvirtino, kad „mūsų kolegos rusai“ kišosi į 2016-ųjų balsavimą, ir perspėjo Maskvą to nebedaryti kitąmet. „Trumpo administracija visuomet stengsis apsaugoti mūsų rinkimų vientisumą ir taškas“, – kalbėjo M. Pompeo. „Jeigu Rusija arba koks nors  užsienio veikėjas įsikištų, kad sutrukdytų mūsų demokratinius procesus, mes imsimės atsakomųjų veiksmų“, – pridūrė jis.

Ar kas abejoja, kad Rusijos kišimasis į bet kurios valstybės rinkimus gresia jos nacionaliniam saugumui?

O dabar pagalvokime. Jei jau JAV Prezidentas viešai prašo Kremlių nesikišti į rinkimus, o tai byloja apie JAV bejėgiškumą šioje srityje, tai ką jau kalbėti apie rinkimus Lietuvoje su joje gyvenančiu trečdaliu „prie ruso buvo geriau“?

Rinkimai Lietuvoje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Partijas per ilgesnį laiką dar galima šiek tiek įvertinti, kurios iš jų, greičiausiai, Kremliaus nupirktos, kurios – ne. Partijų lyderiai, Seime esantys ar buvę jame partijų nariai yra pastoviame žiniasklaidos, socialinių tinklų dėmesio centre. O kas gali ką nors garantuoti už pusę Seimo narių, tokiais tapusių per vienmandates rinkimų apygardas?

Verkiant reikia įvesti vien proporcinę rinkimų sistemą pagal partinius sąrašus.

Kur žiūri Respublikos Prezidentas? Jo reitingas kol kas labai aukštas. Jei jis paragintų visuomenę referendumu pereiti prie proporcinės Seimo rinkimų sistemos (ši valdančioji Seimo dauguma tikrai nekeis Seimo rinkimų įstatymo, o ir kita vargu ar bus įgali), neabejoju, kad problema būtų išspręsta. Kaip mat atsirastų iniciatyvinė 300 000 parašų surinkimo grupė, o referendume balsuotojai pasisakytų už proporcinę Seimo rinkimų sistemą, už didesnį nacionalinį saugumą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.12.12; 06:00

Aiškėja naujų detalių apie galimai skandalingą JAV prezidento  Donaldo Trumpo pokalbį telefonu su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.
 
D. Trumpas prieš šį pokalbį nurodė įšaldyti žadėtą karinę paramą Ukrainai, rašo „The New York Times“ („NYT“) ir „The Washington Post“. „NYT“ informacija, tai buvo 391 mln. JAV dolerių vertės pagalba. „The Washington Post“ rašo apie „beveik 400 mln. dolerių“.
 
Laikraščiai remiasi neįvardytais aukštais JAV pareigūnais. Prezidento nurodymas esą per jo štabo vadovą MIcką Mulvaney‘į buvo perduotas Valstybės departamentui ir Pentagonui. Argumentuota, kad D. Trumpas turi „dvejonių“, ar parama tikrai turi būti skirta. Pasak laikraščio, lėšas leista skirti tik po daugiau kaip mėnesio  – rugsėjo 11-ąją.
 
D. Trumpo ir V. Zelenskio pokalbis telefonu vyko liepos 25-ąją. Jis jau kurį laiką kelia didelį ažiotažą JAV. Anot žiniasklaidos, D. Trumpas per pokalbį kelis kartus ragino V. Zelenskį bendradarbiauti su jo advokatu Rudy Giulianiu, kad būtų pradėtas tyrimas prieš Joe Bideno sūnų Hunterį.
 
Buvusio viceprezidento sūnus kurį laiką dirbo vienoje Ukrainos bendrovėje.
 
Pats J. Bidenas yra potencialus D. Trumpo varžovas būsimuose JAV prezidento rinkimuose.
 
Vis dėlto „Washington Post“ cituoja savo šaltinius, teigusius, kad nebuvo tiesioginio ryšio tarp paramos lėšų Ukrainai ir tariamo mėginimo daryti įtaką V. Zelenskiui. „Tai nebuvo atlygis“, – teigė šaltiniai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.24; 10:12

Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Kiekvienas, kuris nors kiek prisiliečia prie žemės, žino, koks bjaurus padaras yra kurmis. Sunkiai sugaunamas, atbaidomas, rausdamas požeminius tunelius, daro žalą vejoms, darko landšaftą… O jeigu toks atsiranda įmonėje, įstaigoje ar valstybės aparate?

Šiuos „kurmius“ priimta vadinti tiesiai šviesiai – šnipais. Šiomis dienomis, kai, atrodo, Donaldas Trumpas ėmė siųsti ženklus, siekdamas pagerinti santykius su Rusija, pirmuose pasaulio žiniasklaidos puslapiuose atsirado Olego Smolenkovo pavardė. Šį Amerikos šnipą JAV specialiosios tarnybos išvežė iš Rusijos dar 2017 m., kai paaiškėjo, kad D. Trumpas gali netyčia išplepėti V. Putinui apie jo rezidentą Kremliuje. Mat, O. Smolenkovas buvo įsitaisęs šiltoje vietelėje šalia Rusijos prezidento – jo administracijoje ir galėjo perduoti informaciją apie svarbiausius Kremliaus vadovo sprendimus ir užkulisinius veiksmus.

Abi pusės pripažino, kad toks žmogus tikrai čia dirbo. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas patikslino, jog O. Smolenkovas prieš keletą metų buvo atleistas „vidaus potvarkiu“, ir jo pareigose nebuvo numatyta tiesioginių kontaktų su prezidentu, jis nedalyvavo pasitarimuose su V. Putinu. Po atleidimo Kremliuje nebuvo žinomas tolesnis O. Smolenkovo likimas.

Taigi, kur jis dingo, niekas nežino, jo nuotraukos nėra, duomenys apie šį veikėją smarkiai skiriasi, kokią informaciją jis teikė CŽA, neaišku… Vadinasi, tvirtina apžvalgininkai, jis tikrai buvo geras šnipas…

Kol Maskva trauko pečiais, nuduodama, kad šis „kurmis“ apgadino labai nedaug rusiškos vejos, naujas šnipų skandalas JAV plykstelėjo dar smarkiau. CNN paskelbė, jog CŽA šnipas buvo „vienu aukščiausio rango šaltiniu Rusijos vyriausybėje“, išgabentu iš Maskvos prieš dvejus metus, kad nebūtų atskleistas, nes paaiškėjo, jog D. Trumpas „nenulaiko liežuvio už dantų ir gali išplepėti slaptą informaciją“.

Žibalo į ugnį kliūstelėjo faktas, kad, žurnalistams pradėjus domėtis į JAV persikėlusia O. Smolenkovo šeima, ji skubiai dingo iš savo namo Stafordo mieste, Virdžinijos valstijoje. Buvęs CŽA informatorius jį nusipirko 2018 m. birželį. 760 kv. metrų ploto vila kainavo 925 tūkstančius JAV dolerių, turėjo šešis miegamuosius ir šešis vonios kambarius, stovėjo ant 1,2 ha ploto sklypo, namą saugojo slaptosios tarnybos. O. Smolenkovas jame gyveno su žmona Antonina ir trimis vaikais, bet rugsėjo 10 dieną, kai prie namo atvyko vieno Amerikos tabloido žurnalistai, šeima per 15 sekundžių automobiliu skubiai iš jų dingo…

Centrinė žvalgybos valdyba CŽV

Kol Kremlius nuduoda, kad šitas „kurmis“ jam jokios žalos nepridarė, užjūrio žiniasklaidoje vis plinta faktai, jog šis veikėjas nebuvo eilinis Amerikos šnipas. O. Smolenkovas dirbo Rusijos pasiuntinybėje Vašingtone ir Rusijos vyriausybės aparate Maskvoje. 2010 m. tuometinio prezidento D. Medvedevo įsaku vyriausybės departamento referentui buvo suteiktas III klasės valstybės patarėjo rangas, atitinkantis karinį generolo majoro laipsnį.

Sprendimas išgabenti šnipą iš Rusijos į Juodkalniją buvo skubiai priimtas po to, kai 2017 m. gegužę Baltųjų rūmų Ovaliniame kabinete susitiko D. Trumpas, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas bei Rusijos pasiuntinys JAV Sergėjus Kisliakas. Būtent šis gegužės 10 d. vykęs pasitarimas Vašingtone sukėlė įtarimų, kad D. Trumpas galėjo Maskvai perduoti slaptą informaciją apie Rusijoje uždraustos teroristinės grupuotės „Islamo valstybės“ (ISIS) veiklą ir taip atskleisti CŽA šaltinį…

Nors ši žvalgybos tarnyba ragina Kongresą pradėti tyrimą dėl CNN skleidžiamų žinių, o V. Putinas ir D. Trumpas tvirtina nieko nežiną apie naują šnipą, JAV ir Rusijos santykiams suduotas naujas skaudus smūgis.

D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

„The New York Times“ tvirtina, kad D. Trumpui baisiausia, jog šis informatorius gali patvirtinti, jog Rusija iš tikrųjų darė įtaką prezidento rinkimams 2016 m.

Dabar gi virš šio „kurmio“ ir jo šeimos pakibo kita didžiulė grėsmė: jie gali sulaukti Skripalių likimo…

2019.09.11; 11:25

Danijos premjerė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.
Danijos premjerė Mettė Frederiksen trečiadienį buvo „susinervinusi ir nustebusi“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo nukelti vizitą į Daniją. D. Trumpas teigė, kad į Daniją nevyks dėl to, kad šalies vyriausybė nurodė, jog Grenlandija yra neparduodama, taip sužlugdydama JAV prezidento planus įsigyti teritoriją. Vis dėlto M. Frederiksen patikino, kad Danijos ryšiai su JAV išlieka stiprūs.
 
Savaitgalį Baltųjų rūmų nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas Lawrence’as Cadlow patvirtino, kad JAV prezidentas išties išreiškė šalies norą įsigyti Danijos Karalystei priklausančią Grenlandiją. Jo žodžiais, Jungtinės Valstijos Grenlandiją laiko strategiškai svarbia taip pat ir dėl vertingų mineralinių išteklių gausos.
 
Pirmadienį Danijos premjerė pareiškė, kad D. Trumpo išsakytas noras yra absurdiškas, nes Grenlandija negali būti parduota. Vėliau JAV prezidentas pareiškė atsisakantis vykti vizitui į Daniją dėl nesutarimo Grenlandijos klausimu.
 
M. Frederiksen teigė, kad yra labai nustebinta, jog dėl šio incidento D. Trumpas atšaukė vizitą. „Danijos ir JAV santykiai nėra ištikti krizės, JAV yra vienos iš artimiausių Danijos sąjungininkių“, – teigė premjerė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.22; 09:43

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paneigė Irano žvalgybos duomenis, kad Islamo Respublikoje buvo atskleistas Centrinės žvalgybos agentūros (CIA) tinklas. Tai yra žlungančio „religinio režimo“, kuris nežino, ko griebtis, melas ir propaganda, pirmadienį tviteryje rašė D. Trumpas.
 
Irano slaptoji tarnyba prieš tai paskelbė atskleidusi JAV žvalgybos tinklą.
 
Suimta 17 agentų, sakė Irano slaptosios tarnybos kovos su šnipinėjimu skyriaus vadovas. Kai kuriems jų gresia mirties bausmė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.23; 06:00
 

D. Grybauskaitė ir D. Trumpas. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų šalies žmonių vardu pasveikino Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Donaldą Trumpą Nepriklausomybės dienos proga.

Pasak Prezidentės, Lietuva Jungtines Amerikos Valstijas vertina kaip labai svarbią partnerę tiek nuosekliai stiprinant dvišalį dialogą ir karinį bendradarbiavimą, tiek ieškant atsako į bendrus iššūkius Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje.

„Džiaugiamės mūsų valstybių ir piliečių dialogo augimu, ypač energetikos, verslo, kibernetinio saugumo ir karinio bendradarbiavimo srityse. Atsakinga JAV pozicija ginant laisvę, Jūsų šalies karinių pajėgų dislokavimas mūsų regione garantuoja atgrasymą ir saugumą. Kartu tai reikšmingai patvirtina ilgametę šalių draugystę ir Jungtinių Amerikos Valstijų paramą Lietuvos žmonėms, kuri buvo ypač svarbi.“, – rašoma šalies vadovės sveikinime.

Prezidentės teigimu, politiniam dialogui ir įvairiapusiam žmonių bendradarbiavimui tvirtą pagrindą suteikia didžiulė lietuvių bendruomenė, susikūrusi namus JAV, taip pat bendros demokratinės vertybės ir laisvė, saugomos Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Prezidentui D. Trumpui ir visiems šalies gyventojams Lietuvos vadovė palinkėjo visokeriopos sėkmės, klestėjimo, vienybės ir taikos.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
 
2019.07.04; 09:12

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigiamai sureagavo į kvietimą atvykti kitais metais į Rusiją dalyvauti šventiniuose renginiuose, skirtuose paminėti 75-ąsias Sovietų Sąjungos pergalės Didžiajame Tėvynės kare metines, teigė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas.
 
„Mes pakvietėme JAV prezidentą dalyvauti 75-ųjų pergalės Didžiajame Tėvynės kare metinių minėjime kitų metų gegužės 9 d. JAV prezidentas reagavo labai teigiamai“, – tvirtino J. Ušakovas.
 
„Atsižvelgiant į tai, abi pusės kalbėjo apie kiekvienos šalies nuostolius per karą (Antrąjį pasaulinį karą. – TASS) ir kieno vaidmuo buvo lemiamas“, – aiškino J. Ušakovas.
 
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV vadovas D. Trumpas penktadienį susitiko G20 viršūnių susitikimo Japonijoje kuluaruose. Abiejų šalių prezidentų susitikimas truko 80 minučių.
 
Santykiai tarp JAV ir Rusijos yra įtempti dėl nuomonių skirtumų Sirijos, Ukrainos klausimais ir tariamo Rusijos kišimosi į JAV rinkimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.29; 07:40

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį įspėjo Iraną, kad jis bus sunaikintas, jei tarp abiejų šalių prasidės konfliktas.

„Jei Iranas nori kovoti, tai bus oficiali Irano pabaiga. Daugiau niekada negrasinkite JAV!“, – socialiniame tinkle tviteryje rašė D. Trumpas.

Tokiais pareiškimais JAV prezidentas reagavo į ankstesnius Irano revoliucinės gvardijos komentarus, kad ji nebijo karo. Vado Hosseino Salamio teigimu, „būtų lengva įveikti“ JAV karius. 

H. Salamis teigė, kad Iranas ir galinga Revoliucinė gvardija nenori karo, bet jie taip pat jo nebijo, ir pridūrė, kad JAV karius būtų lengva nugalėti, nes jie, priešingai nei gvardijos pajėgos, bijo mirties. 

Tokie JAV prezidento komentarai žymi jo retorikos pasikeitimą po to, kai jis bandė sumenkinti karinio konflikto galimybę. Dar prieš kelias dienas D. Trumpas sakė savo patarėjams, kad nori išvengti karinio konflikto su Iranu, nors įtampa tarp Teherano ir Vašingtono vis auga.

Įtampa tarp abiejų šalių pradėjo dar labiau augti, kai Teheranas paskelbė, kad nebesilaikys kai kurių įsipareigojimų pagal 2015 metais pasiektą daugiašalį branduolinį susitarimą, iš kurio JAV pasitraukė pernai. Iranas pagrasino atnaujinti prisodrinto urano gamybą.

JAV pernai pasitraukė iš branduolinio susitarimo, nes susitarimas neva turi daug trūkumų. Iš susitarimo pasitraukusios JAV atnaujino Iranui sankcijas. D. Trumpas kaltina Iraną, kad šis siekia branduolinių ginklų, destabilizuoja Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regionus bei skatina terorizmą. JAV vadovas siekė derybų su Iranu, bet Iranas atsisako derėtis. 

Be kita ko, JAV, tvirtindamos apie Irano keliamą grėsmę, neseniai pasiuntė į Artimuosius Rytus karo laivus ir bombonešius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.20; 00:30

Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.
Paskelbus Roberto Muellerio tyrimo dėl galimo Rusijos vaidmens JAV prezidento rinkimuose detales, demokratai reikalauja, kad būtų paviešinta visa specialiojo prokuroro ataskaita. Generalinio prokuroro Williamo Barro pateikta santrauka kelia tiek pat klausimų, kiek duoda atsakymų, pareiškė Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi be demokratų frakcijos lyderis Senate Chuckas Shumeris.

Jie pabrėžė, kad R. Muelleris neišteisino Donaldo Trumpo dėl kaltinimų trukdžius teisėsaugai. Todėl esą būtina nedelsiant paskelbti visą ataskaitą ir su ja susijusius dokumentus.

R. Muelleris savo ataskaitą penktadienį perdavė vyriausiajam prokurorui Williamui Barrui. Sekmadienį šis keturių puslapių ataskaitos santrauką nusiuntė Kongresui. R. Muelleris padarė išvadą, kad per 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją nebuvo jokių slaptų susitarimų tarp D. Trumpo rinkimų kampanijos stovyklos ir Rusijos.

Ne toks aiškus R. Muellerio tyrimo rezultatas dėl to, ar D. Trumpas trukdė teisėsaugai. Dokumente, anot W. Barro, teigiama: „Nors šioje ataskaitoje nedaroma išvada, kad prezidentas padarė nusikaltimą, tačiau ji jo ir neišteisina“. W. Barras Kongresui rašė, kad R. Muelleris išvardijo požymius, kalbančius „už“ ir „prieš“ tai.

Remiantis jais, W. Barras jau priėmė svarbų sprendimą: jis pareiškė, kad su savo pavaduotoju Rodu Rosensteinu aptarė šį klausimą ir drauge priėjo išvados, jog įrodymų nepakanka apkaltinti prezidentą pagal šį punktą. Demokratai griežtai sukritikavo šiuos veiksmus. N. Pelosi apkaltino W. Barrą, kad jis nėra objektyvus.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Demokratai JAV Kongrese dabar nori apklausti W. Barrą. Tai tviteryje paskelbė Atstovų Rūmų Teisėsaugos komiteto pirmininkas Jerry’is Nadleris. Yra „labai nerimą keliančių neatitikimų“, todėl jis pakviesiąs W. Barrą „netolimoje ateityje“ liudyti komitete. J. Nadleris atkreipė dėmesį į tai, kad R. Muelleris neišteisino D. Trumpo. R. Muelleris, anot jo, 22 mėnesius nagrinėjo šį klausimą, o W. Barras per dvi dienas nusprendė, kad D. Trumpo negalima kaltinti dėl trukdymo teisėsaugai atlikti darbą.

D. Trumpas tviteryje džiaugėsi: „Jokio susitarimo, jokio trukdymo, visiškas ir absoliutus nekaltumo įrodymas“.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.26; 06:08

Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.
Specialusis prokuroras Robertas Muelleris vėlų penktadienio vakarą JAV generaliniam prokurorui Williamui Barrui pateikė dvejus metus trukusio tyrimo dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus ataskaitą. Tyrimą pats Donaldas Trumpas vadina raganų medžiokle, o oponentai sako, kad jis veda apkaltos prezidentui link.

Ataskaitos turinys kol kas neatskleidžiamas, tačiau W. Barras laiške Kongresui patikino galbūt galėsiantis esmines ataskaitos išvadas JAV parlamentui pateikti jau šį savaitgalį.

R. Muellerio tyrimo drama, kupina beprecedenčių įtarimų dėl galimo slapto JAV prezidento D. Trumpo bendradarbiavimo su Maskva ar net valstybės išdavystės, kėlė nerimą D. Trumpui nuo pat jo kadencijos pradžios po netikėtos pergalės rinkimuose prieš Hillary Clinton.

Viso tyrimo metu prezidentas tikino esantis raganų medžioklės auka, o jo oponentai demokratai, pernai perėmę žemesniųjų Kongreso rūmų kontrolę, sako, kad D. Trumpas dar nepaaiškino savo ryšių su Rusija.

R. Muelleris, Vietnamo karo veteranas ir buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius, dirbo išskirtinio slaptumo sąlygomis pastaruosius dvejus metus. Jo, kaip specialiojo prokuroro, misijai besibaigiant, dabar D. Trumpo paskirtas generalinis prokuroras W. Barras turės spręsti, ar paviešinti tyrimo ataskaitą.
D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Visuomenės ir politikų spaudimas paviešinti visą tyrimo ataskaitą yra didžiulis, o pats W. Barras tikino esantis už „kuo daugiau skaidrumo“. Tačiau vieną svarbiausių tyrimo detalių Teisingumo departamentas visgi atskleidė – naujų baudžiamųjų bylų nebus iškelta.

Tyrimo metu R. Muelleris iškėlė bylas daugiau nei trisdešimčiai asmenų ir įmonių, tarp jų 25 rusams ir šešiems buvusiems D. Trumpo patarėjams ir pagalbininkams. Tačiau žinia, kad naujų bylų neplanuojama kelti, reiškia, jog artimi D. Trumpui žmonės, kaip jo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis ar žentas Jaredas Kushneris, gali ramiau atsikvėpti.

Pats D. Trumpas kol kas nekomentavo tyrimo pabaigos. Jo atstovė spaudai sakė, kad Baltieji rūmai dabar laukia „proceso eigos“.

Iki galimo ataskaitos paviešinimo R. Muellerio iškeltos bylos atskleidė nemažai informacijos apie didžiausią prezidento rinkimų tyrimą JAV istorijoje. Teismo dokumentai parodė ilgalaikes Maskvos pastangas paveikti 2016-ųjų rinkimus ir pažeisti šalies demokratinę sistemą.

Pats R. Muelleris apibūdinęs Rusijos valdžiai dirbančius programišius ir socialinių tinklų „trolių fermas“, dirbusius palaikant D. Trumpą kovoje su H. Clinton. Po to, kai FTB pastebėjo neaiškius D. Trumpo kampanijos dalyvių ryšius su Rusija, JAV teisėsauga pradėjo tyrimą dėl galimo slapto susitarimo. Savo ruožtu, D. Trumpas atleido tuometį FTB vadovą Jamesą Comey’į, o tyrimas buvo perduotas specialiajam nepriklausomam prokurorui R. Muelleriui.

Išvengdama informacijos nutekėjimų, o tai nėra itin dažnas reiškinys Vašingtone, R. Muellerio vadovaujama teisininkų komanda pateikė kaltinimus artimiems D. Trumpo patikėtiniams – Paului Manafortui, Rickui Gatesui, Michaelui Flynnui, Michaelui Cohenui, George’ui Papadopoulosui ir Rogeriui Stone’ui.

Penki iš jų jau buvo nuteisti už įvairius nusikaltimus, tačiau nė vienas neapkaltintas konspiracija ir susitarimu su Rusija.

Tai lėmė D. Trumpo nuolatinius pareiškimus apie tai, kad „jokio slapto susitarimo nebuvo“, o jis esą yra tik demokratų apgaulės auka. Tačiau teisės ekspertai mano, kad R. Muelleris galėjo aptikti įtartinų duomenų apie D. Trumpo ir Rusijos ryšius, tačiau jų nepakaktų perduoti bylą teismui.

Visgi tai nereiškia, kad šie klausimai bus „padėti į stalčių“. Kai kurie įtarimai gali tapti būsimų FTB kontržvalgybos tyrimų dalimi, o kitus galimus nusikaltimus jau pradėjo tirti paprasti federaliniai prokurorai.

Tarp daugybės neatsakytų klausimų – D. Trumpo verslo ryšiai su Rusija, kaip anksčiau neatskleistas sandoris statyti Trumpo bokštą Maskvoje, derybos dėl kurio vyko ir 2016 m.

Tačiau D. Trumpas dabar galės pareikšti, esą jo nekaltumas buvo įrodytas nuo R. Muellerio tyrimo pradžios. Prezidentas dėl neva kaltinimų be pagrindo puolė R. Muellerį ir likus vos kelioms valandoms iki tyrimo baigties.
FTB ir antrankiai

„Dvejus metus mes kentėme šią nesąmonę, nes nėra jokio susitarimo su Rusija. Žmonės to nepakęs“, – sakė D. Trumpas.

R. Muelleris taip pat nagrinėjo, ar D. Trumpas bandė sukliudyti teisingumui trukdydamas R. Muellerio tyrimui. JAV prezidentas ir tam turėjo atsakymą. „Jis (D. Trumpas) trukdė, kovodamas su apgaule. OK?“, – „Fox“ laidoje kalbėjo D. Trumpas.

Dabar liko vienas svarbiausių R. Muellerio tyrimo etapų – kiek šio tyrimo ataskaitos bus paviešinta. Demokratai ragina visą ataskaitos turinį paviešinti nedelsiant.

„Itin svarbu, kad W. Barras visą ataskaitą paviešintų ir pateiktų svarbiausius dokumentus ir išvadas Kongresui“, – bendrame pranešime sakė Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi ir Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeris.

Atstovų rūmų Teisingumo komiteto, kuris ir gaus W. Barro pateiktas išvadas, pirmininkas demokratas Jerry’is Nadleris tikino, kad svarbiausia – skaidrumas.

„Skaidrumas ir viešasis interesas nereikalauja nieko kito (tik paviešinimo). Visuomenės pasitikėjimas įstatymo viršenybe turi būti prioritetu“, – sakė J. Nadleris.

Kitų penkių Atstovų rūmų komitetų pirmininkai prisijungė prie J. Nadlerio ir ragino ataskaitą ir tyrimo metu atskleistus įrodymus paskelbti nedelsiant. Šiuos raginimus kartojo ir demokratų kandidatai į prezidentui, tarp jų ir senatorė Elizabeth Warren.

„Generalinis prokurore W. Barrai, paviešinkite R. Muellerio tyrimo ataskaitą Amerikos visuomenei. Dabar“, – pareiškė E. Warren.

Darius Mikutavičius (ELTA)

J. McCainas. EPA-ELTA nuotr.
Praėjus septyniems mėnesiams po senatoriaus Johno McCaino mirties JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė nesulaukęs padėkos už jo laidotuves, praneša agentūros AP ir „Reuters“. 

„Aš leidau, kad jis būtų palaidotas taip, kaip jis norėjo. Kaip prezidentas aš turėjau tam duoti leidimą, – sakė D. Trumpas. – Aš nesulaukiau padėkos, bet viskas gerai“.

J. McCainas mirė praėjusį rugpjūtį nuo smegenų vėžio. Gedulo iškilmės vyko Kapitolijuje. D. Trumpas į iškilmes nebuvo pakviestas, nes taip norėjo J. McCainas. Ekspertai pabrėžia, kad pašarvojimas Kapitolijuje buvo Kongreso reikalas, o ne prezidento.

JAV prezidentas jau kurį laiką užsipuola J. McCainą. Antradienį D. Trumpas Ovaliniame kabinete reporteriams sakė: „Aš niekuomet nebuvau Johno McCaino gerbėjas“. Po dienos jau Ohajuje prezidentas teigė: „Jei sąžiningai, aš niekad jo ypatingai nemėgau“.
Atsisveikinimas su mirusiu senatoriumi J. McCainu. EPA-ELTA nuotr.

Senatoriaus duktė sukritikavo D. Trumpą už pakartotines atakas. Meghan McCain pareiškė, kad prezidentas pasiekė „naują dugną“, kritikuodamas žmogų, kurio nebėra.

Respublikonai taip pat sakė nesuprantantys D. Trumpo teiginių. JAV senatorius Johnny’is Isaksonas teigė, kad ne tik J. McCaino šeima, bet ir žmonės nusipelno daugiau nei D. Trumpo juodinimai.

Buvęs kandidatas į prezidentus ir buvęs senatorius Mittas Romney’is tviteryje gyrė J. McCainą ir kritikavo prezidentą: „Aš negaliu suprasti, kodėl prezidentas dar kartą juodina tokį pavyzdinį žmogų kaip mano draugas Johnas McCainas“.

D. Trumpo ir J. McCaino santykiai buvo paženklinti abipusės paniekos. Tai buvo aišku jau per D. Trumpo rinkimų kampaniją 2015 ir 2016 metais. Kai D. Trumpas paskelbė norįs tapti prezidentu ir Meksikos imigrantus pavadino „nusikaltėliais“ ir „prievartautojais“, J. McCainas pareiškė, kad tai „šlykštu“.

D. Trumpas šiek tiek vėliau aiškino, kad J. McCainas nėra karo didvyris, nes per Vietnamo karą buvo paimtas į nelaisvę. „Man patinka žmonės, kurie nebuvo paimti į nelaisvę“, – teigė jis. J. McCainas, būdamas JAV karinio laivyno pilotas, Vietname pateko į nelaisvę ir buvo kankinamas.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.22; 06:00