Aiškėja naujų detalių apie galimai skandalingą JAV prezidento  Donaldo Trumpo pokalbį telefonu su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.
 
D. Trumpas prieš šį pokalbį nurodė įšaldyti žadėtą karinę paramą Ukrainai, rašo „The New York Times“ („NYT“) ir „The Washington Post“. „NYT“ informacija, tai buvo 391 mln. JAV dolerių vertės pagalba. „The Washington Post“ rašo apie „beveik 400 mln. dolerių“.
 
Laikraščiai remiasi neįvardytais aukštais JAV pareigūnais. Prezidento nurodymas esą per jo štabo vadovą MIcką Mulvaney‘į buvo perduotas Valstybės departamentui ir Pentagonui. Argumentuota, kad D. Trumpas turi „dvejonių“, ar parama tikrai turi būti skirta. Pasak laikraščio, lėšas leista skirti tik po daugiau kaip mėnesio  – rugsėjo 11-ąją.
 
D. Trumpo ir V. Zelenskio pokalbis telefonu vyko liepos 25-ąją. Jis jau kurį laiką kelia didelį ažiotažą JAV. Anot žiniasklaidos, D. Trumpas per pokalbį kelis kartus ragino V. Zelenskį bendradarbiauti su jo advokatu Rudy Giulianiu, kad būtų pradėtas tyrimas prieš Joe Bideno sūnų Hunterį.
 
Buvusio viceprezidento sūnus kurį laiką dirbo vienoje Ukrainos bendrovėje.
 
Pats J. Bidenas yra potencialus D. Trumpo varžovas būsimuose JAV prezidento rinkimuose.
 
Vis dėlto „Washington Post“ cituoja savo šaltinius, teigusius, kad nebuvo tiesioginio ryšio tarp paramos lėšų Ukrainai ir tariamo mėginimo daryti įtaką V. Zelenskiui. „Tai nebuvo atlygis“, – teigė šaltiniai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.24; 10:12

Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Kiekvienas, kuris nors kiek prisiliečia prie žemės, žino, koks bjaurus padaras yra kurmis. Sunkiai sugaunamas, atbaidomas, rausdamas požeminius tunelius, daro žalą vejoms, darko landšaftą… O jeigu toks atsiranda įmonėje, įstaigoje ar valstybės aparate?

Šiuos „kurmius“ priimta vadinti tiesiai šviesiai – šnipais. Šiomis dienomis, kai, atrodo, Donaldas Trumpas ėmė siųsti ženklus, siekdamas pagerinti santykius su Rusija, pirmuose pasaulio žiniasklaidos puslapiuose atsirado Olego Smolenkovo pavardė. Šį Amerikos šnipą JAV specialiosios tarnybos išvežė iš Rusijos dar 2017 m., kai paaiškėjo, kad D. Trumpas gali netyčia išplepėti V. Putinui apie jo rezidentą Kremliuje. Mat, O. Smolenkovas buvo įsitaisęs šiltoje vietelėje šalia Rusijos prezidento – jo administracijoje ir galėjo perduoti informaciją apie svarbiausius Kremliaus vadovo sprendimus ir užkulisinius veiksmus.

Abi pusės pripažino, kad toks žmogus tikrai čia dirbo. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas patikslino, jog O. Smolenkovas prieš keletą metų buvo atleistas „vidaus potvarkiu“, ir jo pareigose nebuvo numatyta tiesioginių kontaktų su prezidentu, jis nedalyvavo pasitarimuose su V. Putinu. Po atleidimo Kremliuje nebuvo žinomas tolesnis O. Smolenkovo likimas.

Taigi, kur jis dingo, niekas nežino, jo nuotraukos nėra, duomenys apie šį veikėją smarkiai skiriasi, kokią informaciją jis teikė CŽA, neaišku… Vadinasi, tvirtina apžvalgininkai, jis tikrai buvo geras šnipas…

Kol Maskva trauko pečiais, nuduodama, kad šis „kurmis“ apgadino labai nedaug rusiškos vejos, naujas šnipų skandalas JAV plykstelėjo dar smarkiau. CNN paskelbė, jog CŽA šnipas buvo „vienu aukščiausio rango šaltiniu Rusijos vyriausybėje“, išgabentu iš Maskvos prieš dvejus metus, kad nebūtų atskleistas, nes paaiškėjo, jog D. Trumpas „nenulaiko liežuvio už dantų ir gali išplepėti slaptą informaciją“.

Žibalo į ugnį kliūstelėjo faktas, kad, žurnalistams pradėjus domėtis į JAV persikėlusia O. Smolenkovo šeima, ji skubiai dingo iš savo namo Stafordo mieste, Virdžinijos valstijoje. Buvęs CŽA informatorius jį nusipirko 2018 m. birželį. 760 kv. metrų ploto vila kainavo 925 tūkstančius JAV dolerių, turėjo šešis miegamuosius ir šešis vonios kambarius, stovėjo ant 1,2 ha ploto sklypo, namą saugojo slaptosios tarnybos. O. Smolenkovas jame gyveno su žmona Antonina ir trimis vaikais, bet rugsėjo 10 dieną, kai prie namo atvyko vieno Amerikos tabloido žurnalistai, šeima per 15 sekundžių automobiliu skubiai iš jų dingo…

Centrinė žvalgybos valdyba CŽV

Kol Kremlius nuduoda, kad šitas „kurmis“ jam jokios žalos nepridarė, užjūrio žiniasklaidoje vis plinta faktai, jog šis veikėjas nebuvo eilinis Amerikos šnipas. O. Smolenkovas dirbo Rusijos pasiuntinybėje Vašingtone ir Rusijos vyriausybės aparate Maskvoje. 2010 m. tuometinio prezidento D. Medvedevo įsaku vyriausybės departamento referentui buvo suteiktas III klasės valstybės patarėjo rangas, atitinkantis karinį generolo majoro laipsnį.

Sprendimas išgabenti šnipą iš Rusijos į Juodkalniją buvo skubiai priimtas po to, kai 2017 m. gegužę Baltųjų rūmų Ovaliniame kabinete susitiko D. Trumpas, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas bei Rusijos pasiuntinys JAV Sergėjus Kisliakas. Būtent šis gegužės 10 d. vykęs pasitarimas Vašingtone sukėlė įtarimų, kad D. Trumpas galėjo Maskvai perduoti slaptą informaciją apie Rusijoje uždraustos teroristinės grupuotės „Islamo valstybės“ (ISIS) veiklą ir taip atskleisti CŽA šaltinį…

Nors ši žvalgybos tarnyba ragina Kongresą pradėti tyrimą dėl CNN skleidžiamų žinių, o V. Putinas ir D. Trumpas tvirtina nieko nežiną apie naują šnipą, JAV ir Rusijos santykiams suduotas naujas skaudus smūgis.

D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

„The New York Times“ tvirtina, kad D. Trumpui baisiausia, jog šis informatorius gali patvirtinti, jog Rusija iš tikrųjų darė įtaką prezidento rinkimams 2016 m.

Dabar gi virš šio „kurmio“ ir jo šeimos pakibo kita didžiulė grėsmė: jie gali sulaukti Skripalių likimo…

2019.09.11; 11:25

Danijos premjerė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.
Danijos premjerė Mettė Frederiksen trečiadienį buvo „susinervinusi ir nustebusi“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo nukelti vizitą į Daniją. D. Trumpas teigė, kad į Daniją nevyks dėl to, kad šalies vyriausybė nurodė, jog Grenlandija yra neparduodama, taip sužlugdydama JAV prezidento planus įsigyti teritoriją. Vis dėlto M. Frederiksen patikino, kad Danijos ryšiai su JAV išlieka stiprūs.
 
Savaitgalį Baltųjų rūmų nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas Lawrence’as Cadlow patvirtino, kad JAV prezidentas išties išreiškė šalies norą įsigyti Danijos Karalystei priklausančią Grenlandiją. Jo žodžiais, Jungtinės Valstijos Grenlandiją laiko strategiškai svarbia taip pat ir dėl vertingų mineralinių išteklių gausos.
 
Pirmadienį Danijos premjerė pareiškė, kad D. Trumpo išsakytas noras yra absurdiškas, nes Grenlandija negali būti parduota. Vėliau JAV prezidentas pareiškė atsisakantis vykti vizitui į Daniją dėl nesutarimo Grenlandijos klausimu.
 
M. Frederiksen teigė, kad yra labai nustebinta, jog dėl šio incidento D. Trumpas atšaukė vizitą. „Danijos ir JAV santykiai nėra ištikti krizės, JAV yra vienos iš artimiausių Danijos sąjungininkių“, – teigė premjerė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.22; 09:43

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paneigė Irano žvalgybos duomenis, kad Islamo Respublikoje buvo atskleistas Centrinės žvalgybos agentūros (CIA) tinklas. Tai yra žlungančio „religinio režimo“, kuris nežino, ko griebtis, melas ir propaganda, pirmadienį tviteryje rašė D. Trumpas.
 
Irano slaptoji tarnyba prieš tai paskelbė atskleidusi JAV žvalgybos tinklą.
 
Suimta 17 agentų, sakė Irano slaptosios tarnybos kovos su šnipinėjimu skyriaus vadovas. Kai kuriems jų gresia mirties bausmė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.23; 06:00
 

D. Grybauskaitė ir D. Trumpas. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų šalies žmonių vardu pasveikino Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Donaldą Trumpą Nepriklausomybės dienos proga.

Pasak Prezidentės, Lietuva Jungtines Amerikos Valstijas vertina kaip labai svarbią partnerę tiek nuosekliai stiprinant dvišalį dialogą ir karinį bendradarbiavimą, tiek ieškant atsako į bendrus iššūkius Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje.

„Džiaugiamės mūsų valstybių ir piliečių dialogo augimu, ypač energetikos, verslo, kibernetinio saugumo ir karinio bendradarbiavimo srityse. Atsakinga JAV pozicija ginant laisvę, Jūsų šalies karinių pajėgų dislokavimas mūsų regione garantuoja atgrasymą ir saugumą. Kartu tai reikšmingai patvirtina ilgametę šalių draugystę ir Jungtinių Amerikos Valstijų paramą Lietuvos žmonėms, kuri buvo ypač svarbi.“, – rašoma šalies vadovės sveikinime.

Prezidentės teigimu, politiniam dialogui ir įvairiapusiam žmonių bendradarbiavimui tvirtą pagrindą suteikia didžiulė lietuvių bendruomenė, susikūrusi namus JAV, taip pat bendros demokratinės vertybės ir laisvė, saugomos Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Prezidentui D. Trumpui ir visiems šalies gyventojams Lietuvos vadovė palinkėjo visokeriopos sėkmės, klestėjimo, vienybės ir taikos.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
 
2019.07.04; 09:12

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigiamai sureagavo į kvietimą atvykti kitais metais į Rusiją dalyvauti šventiniuose renginiuose, skirtuose paminėti 75-ąsias Sovietų Sąjungos pergalės Didžiajame Tėvynės kare metines, teigė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas.
 
„Mes pakvietėme JAV prezidentą dalyvauti 75-ųjų pergalės Didžiajame Tėvynės kare metinių minėjime kitų metų gegužės 9 d. JAV prezidentas reagavo labai teigiamai“, – tvirtino J. Ušakovas.
 
„Atsižvelgiant į tai, abi pusės kalbėjo apie kiekvienos šalies nuostolius per karą (Antrąjį pasaulinį karą. – TASS) ir kieno vaidmuo buvo lemiamas“, – aiškino J. Ušakovas.
 
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV vadovas D. Trumpas penktadienį susitiko G20 viršūnių susitikimo Japonijoje kuluaruose. Abiejų šalių prezidentų susitikimas truko 80 minučių.
 
Santykiai tarp JAV ir Rusijos yra įtempti dėl nuomonių skirtumų Sirijos, Ukrainos klausimais ir tariamo Rusijos kišimosi į JAV rinkimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.29; 07:40

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį įspėjo Iraną, kad jis bus sunaikintas, jei tarp abiejų šalių prasidės konfliktas.

„Jei Iranas nori kovoti, tai bus oficiali Irano pabaiga. Daugiau niekada negrasinkite JAV!“, – socialiniame tinkle tviteryje rašė D. Trumpas.

Tokiais pareiškimais JAV prezidentas reagavo į ankstesnius Irano revoliucinės gvardijos komentarus, kad ji nebijo karo. Vado Hosseino Salamio teigimu, „būtų lengva įveikti“ JAV karius. 

H. Salamis teigė, kad Iranas ir galinga Revoliucinė gvardija nenori karo, bet jie taip pat jo nebijo, ir pridūrė, kad JAV karius būtų lengva nugalėti, nes jie, priešingai nei gvardijos pajėgos, bijo mirties. 

Tokie JAV prezidento komentarai žymi jo retorikos pasikeitimą po to, kai jis bandė sumenkinti karinio konflikto galimybę. Dar prieš kelias dienas D. Trumpas sakė savo patarėjams, kad nori išvengti karinio konflikto su Iranu, nors įtampa tarp Teherano ir Vašingtono vis auga.

Įtampa tarp abiejų šalių pradėjo dar labiau augti, kai Teheranas paskelbė, kad nebesilaikys kai kurių įsipareigojimų pagal 2015 metais pasiektą daugiašalį branduolinį susitarimą, iš kurio JAV pasitraukė pernai. Iranas pagrasino atnaujinti prisodrinto urano gamybą.

JAV pernai pasitraukė iš branduolinio susitarimo, nes susitarimas neva turi daug trūkumų. Iš susitarimo pasitraukusios JAV atnaujino Iranui sankcijas. D. Trumpas kaltina Iraną, kad šis siekia branduolinių ginklų, destabilizuoja Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regionus bei skatina terorizmą. JAV vadovas siekė derybų su Iranu, bet Iranas atsisako derėtis. 

Be kita ko, JAV, tvirtindamos apie Irano keliamą grėsmę, neseniai pasiuntė į Artimuosius Rytus karo laivus ir bombonešius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.20; 00:30

Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.
Paskelbus Roberto Muellerio tyrimo dėl galimo Rusijos vaidmens JAV prezidento rinkimuose detales, demokratai reikalauja, kad būtų paviešinta visa specialiojo prokuroro ataskaita. Generalinio prokuroro Williamo Barro pateikta santrauka kelia tiek pat klausimų, kiek duoda atsakymų, pareiškė Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi be demokratų frakcijos lyderis Senate Chuckas Shumeris.

Jie pabrėžė, kad R. Muelleris neišteisino Donaldo Trumpo dėl kaltinimų trukdžius teisėsaugai. Todėl esą būtina nedelsiant paskelbti visą ataskaitą ir su ja susijusius dokumentus.

R. Muelleris savo ataskaitą penktadienį perdavė vyriausiajam prokurorui Williamui Barrui. Sekmadienį šis keturių puslapių ataskaitos santrauką nusiuntė Kongresui. R. Muelleris padarė išvadą, kad per 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją nebuvo jokių slaptų susitarimų tarp D. Trumpo rinkimų kampanijos stovyklos ir Rusijos.

Ne toks aiškus R. Muellerio tyrimo rezultatas dėl to, ar D. Trumpas trukdė teisėsaugai. Dokumente, anot W. Barro, teigiama: „Nors šioje ataskaitoje nedaroma išvada, kad prezidentas padarė nusikaltimą, tačiau ji jo ir neišteisina“. W. Barras Kongresui rašė, kad R. Muelleris išvardijo požymius, kalbančius „už“ ir „prieš“ tai.

Remiantis jais, W. Barras jau priėmė svarbų sprendimą: jis pareiškė, kad su savo pavaduotoju Rodu Rosensteinu aptarė šį klausimą ir drauge priėjo išvados, jog įrodymų nepakanka apkaltinti prezidentą pagal šį punktą. Demokratai griežtai sukritikavo šiuos veiksmus. N. Pelosi apkaltino W. Barrą, kad jis nėra objektyvus.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Demokratai JAV Kongrese dabar nori apklausti W. Barrą. Tai tviteryje paskelbė Atstovų Rūmų Teisėsaugos komiteto pirmininkas Jerry’is Nadleris. Yra „labai nerimą keliančių neatitikimų“, todėl jis pakviesiąs W. Barrą „netolimoje ateityje“ liudyti komitete. J. Nadleris atkreipė dėmesį į tai, kad R. Muelleris neišteisino D. Trumpo. R. Muelleris, anot jo, 22 mėnesius nagrinėjo šį klausimą, o W. Barras per dvi dienas nusprendė, kad D. Trumpo negalima kaltinti dėl trukdymo teisėsaugai atlikti darbą.

D. Trumpas tviteryje džiaugėsi: „Jokio susitarimo, jokio trukdymo, visiškas ir absoliutus nekaltumo įrodymas“.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.26; 06:08

Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.
Specialusis prokuroras Robertas Muelleris vėlų penktadienio vakarą JAV generaliniam prokurorui Williamui Barrui pateikė dvejus metus trukusio tyrimo dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus ataskaitą. Tyrimą pats Donaldas Trumpas vadina raganų medžiokle, o oponentai sako, kad jis veda apkaltos prezidentui link.

Ataskaitos turinys kol kas neatskleidžiamas, tačiau W. Barras laiške Kongresui patikino galbūt galėsiantis esmines ataskaitos išvadas JAV parlamentui pateikti jau šį savaitgalį.

R. Muellerio tyrimo drama, kupina beprecedenčių įtarimų dėl galimo slapto JAV prezidento D. Trumpo bendradarbiavimo su Maskva ar net valstybės išdavystės, kėlė nerimą D. Trumpui nuo pat jo kadencijos pradžios po netikėtos pergalės rinkimuose prieš Hillary Clinton.

Viso tyrimo metu prezidentas tikino esantis raganų medžioklės auka, o jo oponentai demokratai, pernai perėmę žemesniųjų Kongreso rūmų kontrolę, sako, kad D. Trumpas dar nepaaiškino savo ryšių su Rusija.

R. Muelleris, Vietnamo karo veteranas ir buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius, dirbo išskirtinio slaptumo sąlygomis pastaruosius dvejus metus. Jo, kaip specialiojo prokuroro, misijai besibaigiant, dabar D. Trumpo paskirtas generalinis prokuroras W. Barras turės spręsti, ar paviešinti tyrimo ataskaitą.
D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Visuomenės ir politikų spaudimas paviešinti visą tyrimo ataskaitą yra didžiulis, o pats W. Barras tikino esantis už „kuo daugiau skaidrumo“. Tačiau vieną svarbiausių tyrimo detalių Teisingumo departamentas visgi atskleidė – naujų baudžiamųjų bylų nebus iškelta.

Tyrimo metu R. Muelleris iškėlė bylas daugiau nei trisdešimčiai asmenų ir įmonių, tarp jų 25 rusams ir šešiems buvusiems D. Trumpo patarėjams ir pagalbininkams. Tačiau žinia, kad naujų bylų neplanuojama kelti, reiškia, jog artimi D. Trumpui žmonės, kaip jo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis ar žentas Jaredas Kushneris, gali ramiau atsikvėpti.

Pats D. Trumpas kol kas nekomentavo tyrimo pabaigos. Jo atstovė spaudai sakė, kad Baltieji rūmai dabar laukia „proceso eigos“.

Iki galimo ataskaitos paviešinimo R. Muellerio iškeltos bylos atskleidė nemažai informacijos apie didžiausią prezidento rinkimų tyrimą JAV istorijoje. Teismo dokumentai parodė ilgalaikes Maskvos pastangas paveikti 2016-ųjų rinkimus ir pažeisti šalies demokratinę sistemą.

Pats R. Muelleris apibūdinęs Rusijos valdžiai dirbančius programišius ir socialinių tinklų „trolių fermas“, dirbusius palaikant D. Trumpą kovoje su H. Clinton. Po to, kai FTB pastebėjo neaiškius D. Trumpo kampanijos dalyvių ryšius su Rusija, JAV teisėsauga pradėjo tyrimą dėl galimo slapto susitarimo. Savo ruožtu, D. Trumpas atleido tuometį FTB vadovą Jamesą Comey’į, o tyrimas buvo perduotas specialiajam nepriklausomam prokurorui R. Muelleriui.

Išvengdama informacijos nutekėjimų, o tai nėra itin dažnas reiškinys Vašingtone, R. Muellerio vadovaujama teisininkų komanda pateikė kaltinimus artimiems D. Trumpo patikėtiniams – Paului Manafortui, Rickui Gatesui, Michaelui Flynnui, Michaelui Cohenui, George’ui Papadopoulosui ir Rogeriui Stone’ui.

Penki iš jų jau buvo nuteisti už įvairius nusikaltimus, tačiau nė vienas neapkaltintas konspiracija ir susitarimu su Rusija.

Tai lėmė D. Trumpo nuolatinius pareiškimus apie tai, kad „jokio slapto susitarimo nebuvo“, o jis esą yra tik demokratų apgaulės auka. Tačiau teisės ekspertai mano, kad R. Muelleris galėjo aptikti įtartinų duomenų apie D. Trumpo ir Rusijos ryšius, tačiau jų nepakaktų perduoti bylą teismui.

Visgi tai nereiškia, kad šie klausimai bus „padėti į stalčių“. Kai kurie įtarimai gali tapti būsimų FTB kontržvalgybos tyrimų dalimi, o kitus galimus nusikaltimus jau pradėjo tirti paprasti federaliniai prokurorai.

Tarp daugybės neatsakytų klausimų – D. Trumpo verslo ryšiai su Rusija, kaip anksčiau neatskleistas sandoris statyti Trumpo bokštą Maskvoje, derybos dėl kurio vyko ir 2016 m.

Tačiau D. Trumpas dabar galės pareikšti, esą jo nekaltumas buvo įrodytas nuo R. Muellerio tyrimo pradžios. Prezidentas dėl neva kaltinimų be pagrindo puolė R. Muellerį ir likus vos kelioms valandoms iki tyrimo baigties.
FTB ir antrankiai

„Dvejus metus mes kentėme šią nesąmonę, nes nėra jokio susitarimo su Rusija. Žmonės to nepakęs“, – sakė D. Trumpas.

R. Muelleris taip pat nagrinėjo, ar D. Trumpas bandė sukliudyti teisingumui trukdydamas R. Muellerio tyrimui. JAV prezidentas ir tam turėjo atsakymą. „Jis (D. Trumpas) trukdė, kovodamas su apgaule. OK?“, – „Fox“ laidoje kalbėjo D. Trumpas.

Dabar liko vienas svarbiausių R. Muellerio tyrimo etapų – kiek šio tyrimo ataskaitos bus paviešinta. Demokratai ragina visą ataskaitos turinį paviešinti nedelsiant.

„Itin svarbu, kad W. Barras visą ataskaitą paviešintų ir pateiktų svarbiausius dokumentus ir išvadas Kongresui“, – bendrame pranešime sakė Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi ir Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeris.

Atstovų rūmų Teisingumo komiteto, kuris ir gaus W. Barro pateiktas išvadas, pirmininkas demokratas Jerry’is Nadleris tikino, kad svarbiausia – skaidrumas.

„Skaidrumas ir viešasis interesas nereikalauja nieko kito (tik paviešinimo). Visuomenės pasitikėjimas įstatymo viršenybe turi būti prioritetu“, – sakė J. Nadleris.

Kitų penkių Atstovų rūmų komitetų pirmininkai prisijungė prie J. Nadlerio ir ragino ataskaitą ir tyrimo metu atskleistus įrodymus paskelbti nedelsiant. Šiuos raginimus kartojo ir demokratų kandidatai į prezidentui, tarp jų ir senatorė Elizabeth Warren.

„Generalinis prokurore W. Barrai, paviešinkite R. Muellerio tyrimo ataskaitą Amerikos visuomenei. Dabar“, – pareiškė E. Warren.

Darius Mikutavičius (ELTA)

J. McCainas. EPA-ELTA nuotr.
Praėjus septyniems mėnesiams po senatoriaus Johno McCaino mirties JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė nesulaukęs padėkos už jo laidotuves, praneša agentūros AP ir „Reuters“. 

„Aš leidau, kad jis būtų palaidotas taip, kaip jis norėjo. Kaip prezidentas aš turėjau tam duoti leidimą, – sakė D. Trumpas. – Aš nesulaukiau padėkos, bet viskas gerai“.

J. McCainas mirė praėjusį rugpjūtį nuo smegenų vėžio. Gedulo iškilmės vyko Kapitolijuje. D. Trumpas į iškilmes nebuvo pakviestas, nes taip norėjo J. McCainas. Ekspertai pabrėžia, kad pašarvojimas Kapitolijuje buvo Kongreso reikalas, o ne prezidento.

JAV prezidentas jau kurį laiką užsipuola J. McCainą. Antradienį D. Trumpas Ovaliniame kabinete reporteriams sakė: „Aš niekuomet nebuvau Johno McCaino gerbėjas“. Po dienos jau Ohajuje prezidentas teigė: „Jei sąžiningai, aš niekad jo ypatingai nemėgau“.
Atsisveikinimas su mirusiu senatoriumi J. McCainu. EPA-ELTA nuotr.

Senatoriaus duktė sukritikavo D. Trumpą už pakartotines atakas. Meghan McCain pareiškė, kad prezidentas pasiekė „naują dugną“, kritikuodamas žmogų, kurio nebėra.

Respublikonai taip pat sakė nesuprantantys D. Trumpo teiginių. JAV senatorius Johnny’is Isaksonas teigė, kad ne tik J. McCaino šeima, bet ir žmonės nusipelno daugiau nei D. Trumpo juodinimai.

Buvęs kandidatas į prezidentus ir buvęs senatorius Mittas Romney’is tviteryje gyrė J. McCainą ir kritikavo prezidentą: „Aš negaliu suprasti, kodėl prezidentas dar kartą juodina tokį pavyzdinį žmogų kaip mano draugas Johnas McCainas“.

D. Trumpo ir J. McCaino santykiai buvo paženklinti abipusės paniekos. Tai buvo aišku jau per D. Trumpo rinkimų kampaniją 2015 ir 2016 metais. Kai D. Trumpas paskelbė norįs tapti prezidentu ir Meksikos imigrantus pavadino „nusikaltėliais“ ir „prievartautojais“, J. McCainas pareiškė, kad tai „šlykštu“.

D. Trumpas šiek tiek vėliau aiškino, kad J. McCainas nėra karo didvyris, nes per Vietnamo karą buvo paimtas į nelaisvę. „Man patinka žmonės, kurie nebuvo paimti į nelaisvę“, – teigė jis. J. McCainas, būdamas JAV karinio laivyno pilotas, Vietname pateko į nelaisvę ir buvo kankinamas.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.22; 06:00

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimui siūloma priimti rezoliuciją, kuria būtų išreikšta parama JAV prezidento Donaldo Trumpo kandidatūrai į Nobelio Taikos premiją.

Šios iniciatyvos ėmėsi parlamentaras Petras Gražulis, įregistravęs Seimo rezoliucijos projektą „Norvegijos Parlamentui ir Norvegijos Nobelio komitetui dėl siūlymo suteikti Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui Donaldui Trumpui Nobelio taikos premiją“.

„Lietuvos Respublikos Seimas (….) vertindamas Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo Trumpo indėlį siekiant susitarimo dėl Korėjos pusiasalio branduolinio nusiginklavimo; pabrėždamas Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo Trumpo išskirtinius nuopelnus išgelbstint daugybę civilių nuo žūties Sirijoje; pažymėdamas, jog dėl Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo Trumpo pastangų Irake, Afganistane ir Sirijoje tampa saugiau, remia Japonijos, Izraelio bei kitų valstybių iniciatyvą ir reiškia paramą jo kandidatūrai į Nobelio Taikos premiją“, – sakoma dokumento projekte. 

P. Gražulis siūlo Seimui priimti tokią rezoliuciją įvertinant ir „nuoširdžius ilgalaikius istorinius Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) tautų santykius.„

„JAV yra svarbiausia partnerė užtikrinant Lietuvos ir Baltijos valstybių taiką, saugumą, stabilumą bei gerovę“, – sakoma dokumento projekte. 

Jame taip pat kalbama apie „lemiamą Jungtinių Amerikos Valstijų ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos vaidmenį užtikrinant taiką, saugumą ir stabilumą Europoje ir visame pasaulyje.„

Kaip skelbė ELTA, JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra sakęs esąs vertas Nobelio taikos premijos, bet nesitikįs jos gauti.

Norvegijos Nobelio instituto duomenimis, šiais metais prestižiniam apdovanojimui gauti pasiūlyti 304 asmenys ir organizacijos. Kas yra kandidatai, laikoma griežtoje paslaptyje.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2019.03.16; 06:38

Demokratai JAV Atstovų Rūmuose pradėjo platų tyrimą dėl prezidento Donaldo Trumpo ir jo aplinkos. Teisėsaugos komitetas pirmadienį pareikalavo kai kurių dokumentų iš Baltųjų rūmų ir dešimčių asmenų iš D. Trumpo aplinkos. Tarp jų yra ir jo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis.

Gavę daugumą Atstovų Rūmuose, demokratai inicijavo įvairius tyrimus. Teisėsaugos komiteto pirmininkas Jerry’is Nadleris jau savaitgalį paskelbė, kad jo komitetas pareikalaus dokumentų iš daugiau kaip 60 asmenų iš D. Trumpo aplinkos. Tyrimai susiję su kaltinimais korupcija, piktnaudžiavimu valdžia ir trukdymu dirbti teisėsaugai, sakė J. Nadleris televizijos stočiai ABC.

Komitetas iš D. Trumpo jaunesniojo, be kita ko, reikalauja dokumentų dėl FTB vadovo Jameso Comey’io atleidimo iš pareigų 2017-ųjų gegužę. Platus ir reikalavimų Baltiesiems rūmams sąrašas.

D. Trumpo atstovė Sarah’a Sanders pirmadienį sakė, kad į reikalavimus bus atsakyta „tinkamu metu“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.05; 06:30

Buvęs Donaldo Trumpo advokatas Michaelas Cohenas trečiadienį per klausymus JAV Kongrese pareiškė, jog prezidentas iš anksto žinojo apie kibernetinę ataką prieš Demokratų partiją.

Pasak M. Coheno, buvęs D. Trumpo patarėjas Rogeris Stone`as, likus dviem dienoms iki įsilaužimo į demokratų serverius, papasakojo D. Trumpui, apie ką kalbėjo su „WikiLeaks“ įkūrėju Julianu Assange`u. Esą šis jam pranešęs, kad netrukus paskelbs laiškų, kuriuose bus demokratų kandidatę į JAV prezidentus Hillary Clinton kompromituojančias medžiagos.

Pats D. Trumpas anksčiau neigė iš anksto žinojęs apie šį nutekinimą.

M. Cohenas taip pat apkaltino savo buvusį darbdavį rasizmu. Anot jo, D. Trumpas kalbėjo, jog juodaodis negali vadovauti normaliai šaliai, taip pat sakė, kad juodaodžiai gyventojai nebalsuos už jį, nes jie „pernelyg kvaili“.

Be to, M. Cohenas prisipažino melavęs Kongresui, kai pasakojo apie derybų dėl dangoraižio „Trump Tower“ statybos Maskvoje terminus. „Aš sakiau, kad mes nutraukėme derybas 2016 metų sausį. Tai netiesa. Mūsų derybos buvo tęsiamos dar ne vieną mėnesį po to – per prezidento rinkimų kampaniją“, – pridūrė jis.

„Ponas Trumpas vadovavo deryboms dėl dangoraižio Maskvoje per rinkimų kampaniją ir melavo (to nedaręs). Jis melavo, nes niekada nesitikėjo laimėti rinkimus. Jis melavo, nes galėjo uždirbti šimtus milijonų dolerių iš nekilnojamojo turto projekto Maskvoje“, – pareiškė per klausymus buvęs D. Trumpo advokatas.

Specialiajam prokurorui Robertui Muelleriui tiriant galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, M. Cohenas prisipažino davęs melagingus parodymus Kongrese apie kontaktus su rusais dėl šio projekto. Iš pradžių jis pareiškė nutraukęs visus kontaktus su rusais dėl „Trump Tower“ statybos 2016 metų sausį. Bet vėliau prisipažino, kad vedė derybas iki 2016 metų birželio.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.28; 00:30

Minesotos valstijos pareigūnai nustatė, kad šuo vardu Donaldas Trumpas buvo nušautas ne dėl politinių priežasčių, praneša televizijos kanalas „Fox News“, remdamasis Džeksono apygardos šerifo biuru.

Jo žiniomis, Aliaskos malamutas, priklausęs vietos gyventojui, buvo nušautas vasario 10 d. Po šio incidento ėmė sklisti gandai apie politinį konflikto pobūdį, nes šuns savininkas yra karštas JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkas ir taip pavadino savo augintinį Baltųjų rūmų šeimininko garbei. Gyvūną nušovęs kaimynas yra demokratų rėmėjas.

„Džeksono apygardos šerifo biuras ištyrė šuns žūties 2019 metų vasario 10 d. aplinkybes, kadangi šis incidentas paskatino spekuliacijas socialiniuose tinkluose. Nustatyta, kad jį nušovęs asmuo teisėtai gynė savo naminius gyvulius savo valdose“, – sakoma policijos pranešime.

Pasak pareigūnų, vien tik per trejus pastaruosius metus jie gavo 14 skundų dėl nušauto šuns savininko: jo augintiniai ir anksčiau pažeidinėjo privačios nuosavybės ribas, puldinėjo ir kandžiojo žmones, galabijo kaimynų ožkas, viščiukus ir kalakutus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.16; 03:00

JAV specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimas dėl Rusijos įtakos JAV prezidento rinkimams artėja prie pabaigos. Tai pirmadienį pareiškė JAV generalinio prokuroro pareigas einantis Matthew Whitakeris. „Tyrimas, kiek aš žinau, netrukus bus baigtas, – sakė jis. – Tikiuosi, kad ataskaitą gausime kiek įmanoma greičiau“. Detalių M. Whitakeris neįvardijo.

Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.

Buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovas R. Muelleris nuo 2017 metų gegužės su savo komanda tiria Rusijos įtaką 2016 metų JAV prezidento rinkimams ir galimas D. Trumpo rinkimų kampanijos štabo sąsajas su Maskva. R. Muelleris jau yra pateikęs kaltinimus virtinei asmenų iš D. Trumpo aplinkos. Jie kaltinami melaginga priesaika, trukdymu teisėsaugos darbui ir mokestiniu sukčiavimu. Šeši asmenys pripažino savo kaltę ir bendradarbiauja su R. Muelleriu.

D. Trumpas ne kartą aštriai kritikavo tyrimą ir vadino jį „raganų medžiokle“. JAV prezidentas neigia bet kokius nelegalius susitarimus su Rusija. Ir M. Whitakeris praeityje kritiškai atsiliepė apie R. Muellerio tyrimą.

Įdomių detalių dėl vadinamojo Rusijos skandalo tikimasi iš buvusio D. Trumpo advokato Michaelio Coheno. Jis pradžioje norėjo viešai liudyti Kongrese, tačiau vėliau dėl saugumo priežasčių atšaukė šį ketinimą. Tada M. Cohenas gavo oficialių kvietimą vasario 8-ąją liudyti Žvalgybos komitete. Liudijimas nebus viešas.

M. Cohenas daugiau kaip dešimtmetį buvo artimas D. Trumpo patikėtinis. Dabar jie susivaidiję – buvęs prezidento advokatas bendradarbiauja su R. Muelleriu. Gruodį Niujorko teismas, be kita ko, dėl mokesčių vengimo ir melagingo liudijimo Kongresui skyrė M. Cohenui trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Jis prisipažino melavęs Kongresui, kai šis vykdė tyrimą dėl planuoto D. Trumpo statybų projekto Maskvoje. M. Cohenas bausmę pradės atlikti kovo 6-ąją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.30; 07:55

JAV prezidentas Donaldas Trumpas išėjo iš trečiadienį Baltuosiuose rūmuose vykusio susitikimo su demokratų mažumos Kongreso Senate lyderiu Chucku Schumeriu ir Atstovų Rūmų pirmininke demokrate Nancy Pelosi, kai šie neigiamai atsakė į jo prašymą skirti lėšų sienai Amerikos ir Meksikos pasienyje statyti, jeigu jis atnaujins federalinės vyriausybės darbą. 

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Tai papasakojo pats D. Trumpas tviteryje, taip pat kiti susitikimo dalyviai, kalbėdamiesi su žurnalistais.

„Ką tik išėjau iš susitikimo su Chucku ir Nancy, tai tik laiko gaišimas“, – parašė D. Trumpas. Prezidentas pasiteiravo demokratų lyderių, ar jie patvirtins „sienos arba plieno tvoros“ statybos pasienyje finansavimą, jeigu jis atnaujins vyriausybės darbą. „Nancy pasakė: „Ne“. Aš atsisveikinau, kol kas niekas nedirba!“ – pasakojo Baltųjų rūmų šeimininkas.

Anot Ch. Schumerio, D. Trumpas po neigiamo N. Pelosi atsakymo trenkė kumščiu į stalą ir pareiškė: „Tada mums nėra apie ką su jumis kalbėti“. „Mes vėl tapome (prezidento) įniršio liudininkais, nes jis negavo, ko norėjo, ir tiesiog išėjo iš susitikimo… Prezidentas tiesiog atsistojo ir išėjo“, – atskleidė derybų detales senatorius.

Jungtinėse Valstijose nuo gruodžio 22 d. nedirba dalis federalinės vyriausybės institucijų, nes respublikonams ir demokratams kol kas nepavyko susitarti dėl valstybės biudžeto, į kurį D. Trumpas nori įtraukti daugiau kaip 5 milijardus dolerių sienai JAV ir Meksikos pasienyje statyti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.10; 10:06

Sveikindamas D. Trumpą Rusijos prezidentas priminė, kad Rusija – atvira dialogui. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas su Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais metais pasveikino JAV prezidentą Donaldą Trumpą, informuoja naujienų agentūra TASS.

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Pasak Kremliaus spaudos tarnybos, V. Putinas savo sveikinime pabrėžė, kad „Rusijos ir JAV santykiai yra svarbiausias strateginio stabilumo ir tarptautinio saugumo faktorius, ir patvirtino, kad Rusija yra atvira dialogui su JAV įvairiausiais darbotvarkės klausimais“.

Be to, V. Putinas pasveikino ir buvusį JAV prezidentą George’ą Bushą jaunesnįjį.

Karolis Broga (ELTA)

2018.12.31; 06:22

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TSLKD) partijos garbės pirmininko, prof. Vytauto Landsbergio manymu, ar europarlamentaras Rolandas Paksas buvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, reikia paklausti paties V. Putino.

Prof. Vytautas Landsbergis ir kunigas Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Reikia paklausti Putino. Iš tikrųjų Putino evoliucija nuo Trumpo į Paksą būtų labai savotiška. Trumpas nenori su juo (V. Putinu. – ELTA) sveikintis nei kalbėtis po naujos agresijos (Ukrainoje – ELTA), aiškiai pasakęs, kad nesusitiks su juo, kol nepaleis ukrainiečių jūrininkų ir kariškių“, – neslėpdamas ironijos svarstė prof. V. Landsbergis.

Profesoriaus abejoja, kad po tokio JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo V. Putinas kaip kompensaciją bendradarbiavimui būtų pasirinkęs R. Paksą.

„Nematau čia kažko labai skirtingo nuo vaikų darželio“, – „Žinių radijui“ sakė V. Landsbergis.

ELTA primena, kad nušalintasis prezidentas R. Paksas teigia viešėjęs Maskvoje ir susitikęs su V. Putinu bei kitais aukštais Rusijos valdžios pareigūnais. Apie savo vizitą jis pranešė ketvirtadienį vos tik grįžęs iš Maskvos Vilniaus oro uoste, kur surengė spaudos konferenciją.

Simona Stalilionytė (ELTA)

2018.12.07; 13:34

JAV gynybos sekretorius: Rusija vėl bandė įsikišti į Jungtinių Valstijų rinkimus. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Jimas Mattisas pareiškė, esą Rusija bandė kištis į JAV vidurio kadencijos rinkimus praeitą mėnesį, taip pat kaip 2016 metais, kai šalies prezidentu tapo Donaldas Trumpas.

Prasti Vašingtono ir Maskvos santykiai „be abejonės pablogėjo“, Rusijai bandant paveikti Jungtinių Valstijų rinkimų procesą, gynybos forume Kalifornijoje kalbėjo J. Mattisas.

„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl bandė įsikišti į mūsų rinkimus lapkritį, matome jų pastangas paveikti rinkimus“, – sakė Pentagono vadovas.

„Jų veiksmai, kuriais jie bando suardyti demokratinius procesus, turi būti sustabdyti. Mes padarysime viską, kad apsaugotume mūsų šalies demokratiją“, – tikino J. Matissas.

J. Matisso pareiškimai pasirodė po to, kai D. Trumpas staiga atšaukė susitikimą su V. Putinu G20 šalių viršūnių susitikimo metu. Pasak D. Trumpo, susitikimą jis atšaukė dėl Rusijos karinės intervencijos į Ukrainą.

JAV teisėsaugos institucijos ne kartą yra perspėjusios, esą „amerikiečiai turi suprasti, kad užsienio valstybės, ypač – Rusija, bando paveikti viešąją nuomonę ir rinkėjų požiūrį, siekdamos destabilizuoti šalį“.

Pats prezidentas D. Trumpas yra pačiame tyrimo centre, kuriame aiškinamasi, ar Rusija galėjo paveikti 2016 m. prezidento rinkimus D. Trumpo naudai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.02; 11:44

D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė šeštadienį Buenos Airėse planuotą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Prieš išskrisdamas į G20 viršūnių konferenciją Argentinoje jis tviteryje savo sprendimą argumentavo tuo, kad Maskva iki šiol negrąžino Ukrainai sulaikytų jūreivių. „Aš vėl džiaugsiuosi svarbiu viršūnių susitikimu, kai tik ši situacija bus išspręsta“, – rašė D. Trumpas.

Rusijos pusė iki paskutinės akimirkos tikėjosi, kad abu prezidentai susitiks. Baltieji rūmai taip pat ruošėsi susitikimui. Jau buvo žinomos ir detalės, be kita ko, kad D. Trumpas ir V. Putinas 20 minučių kalbėsis akis į akį. Po to, vadovaujant prezidentams, turėjo kalbėtis daugiau abiejų šalių atstovų.

D. Trumpas antradienį pirmą kartą davė suprasti, kad dėl aštrėjančios Ukrainos krizės jam kyla abejonių dėl susitikimo. Dar prieš pat išskrendant ir prieš paskelbiant apie atšaukimą jis Vašingtone teigė nusprendęs susitikti su V. Putinu. Tam esą yra geras laikas.

Buenos Airėse D. Trumpas dvišalių pokalbių, be kita ko, susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir Japonijos premjeru Shinzo Abe. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas paskelbė ir apie susitikimą su Turkijos vadovu Recepu Tayypu Erdoganu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.30; 02:30