Vilniuje šimtą dienų bus rodoma „Įstabioji teatro istorija“. Teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotr.

Šeštadienio vakarą Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pradeda didžiausią savo istorijoje projektą – parodą po atviru dangumi „Įstabioji teatro istorija“, skirtą Valstybės teatro 100-mečiui. Tai šimtas eksponatų iš muziejaus fondo – režisierių, aktorių, atlikėjų, dailininkų, spektaklių fotografijos, plakatai, eskizai, kita unikali medžiaga, ženklinanti Lietuvos profesionaliojo teatro kūrimąsi.
 
Nuo pirmadienio įvairiose sostinės vietose miestelėnų dėmesį trauks pirmoji dalis Lietuvos kultūros istoriją įprasminusių plakatų.
 
1920-ųjų pabaigoje Kaune pasirodė afišos, skelbiančiomis, kad „gruodžio mėn. 19 d., lygiai 6.30 val. vakaro Miesto teatre vyks „dramos atidengimas“ – „Joninės“, keturių veiksmų Hermano Zudermano (Herman Sudermann) drama. Smulkiomis raidėmis parašyta, kad „dramos vedėjas“ ir vyriausias režisierius J. Vaičkus, su gramatinėmis klaidomis, matyt, per skubėjimą, išvardytos spektaklio dalyvių pavardės. Juozo Vaičkaus režisuotos „Joninės“ – pirmasis laikinojoje sostinėje veikusios Lietuvos meno kūrėjų draugijos sprendimu įkurtos Dramos vaidyklos spektaklis.
 
Iš spektaklio, suvaidinto tik kartą, liko tik programa, neišsaugotos fotografijos, rekvizitas.
 
Prieš šimtmetį įvykusią premjerą primins Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus: tą pačią dieną ir tą pačią – 18.30 val. Vilniaus gatvės praeivius „nukels“ į pirmąjį profesionalų dramos spektaklį. Ant Salomėjos Nėries gimnazijos sienos bus rodoma „Joninių“ programa, režisieriaus, aktorių fotografijos.
 
Tais pačiais metais Lietuvos meno kūrėjų draugija įsteigė ir Operos vaidyklą. Pirmojo profesionalaus operos spektaklio – Giuzeppe Verdi „Traviatos“ – premjera įvyko 1920 m. gruodžio 31 d. Spektaklį dirigavo Juozas Tallat Kelpša, režisavo Konstantinas Glinskis, pagrindines partijas lietuvių kalba atliko Kipras Petrauskas (Alfredas) ir Adelė Galaunienė (Violeta).
 
Lietuviškasis „Traviatos“ pastatymas sulaukė didžiulės sėkmės. Nuo „Traviatos“ premjeros skaičiuojama Lietuvos profesionaliosios operos istorija; šiandien ją tęsia Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Apmaudu, kad unikalią 82 metų tradiciją Naujuosius metus pasitikti su „Traviata“, teatras 2002-aisiais nutraukė.
Vilniuje šimtą dienų bus rodoma „Įstabioji teatro istorija“. Teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotr.
 
Muziejininkai, primindami prieš šimtą metų sukurtą „Traviatą“, parengė istorinių fotografijų, afišų rinkinį. Ir šią ant Salomėjos Nėries gimnazijos sienos išdidintą medžiagą, pamatys tie, kas šeštadienio vakarą eidamas Vilniaus gatve, prie muziejaus sulėtins žingsnį.
 
1920 m. savo veiklą pradėjusios Dramos ir Operos vaidyklos po kurio laiko buvo sujungtos į Valstybės teatrą. Vėliau dramos ir operos trupės išsiskyrė, tapo savarankiškais teatrais.
 
Šimtą dienų galėsime saugiu atstumu vaikščioti po miestą, ant didžiulių reklaminių skydų matydami teatro korifėjų, garsių kūrėjų fotografijas, eskizus, spektaklių akimirkas įamžinusius kadrus.
 
Šis projektas, anot Teatro, muzikos ir kino muziejaus darbuotojų, nebūtų įvykęs be lauko reklamos kompanijos „JCDecaux Lietuva“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.20; 05:19

Virgilijaus Noreikos šypsena įamžinta teatro fojė. Teatro nuotr.

Minint 85-ąsias Virgilijaus Noreikos (1935-2018) gimimo metines, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Raudonojoje fojė antradienį iškilmingai atidengtas Maestro memorialinis biustas. Jį teatrui dovanojo ponia Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė, sumanymą įgyvendinti padėjo Vilniaus klubas ir paramos fondas „Orfėjo lyra“.
 
„Muzikos ir teatro akademijoje mokydamasis V. Noreikos klasėje, jutau Maestro globą nuo pat pirmos akimirkos. Jo muzikines pastabas lydėdavo pastebėjimai apie gyvenimą ir vertybes. Mane ir kitus jaunuosius solistus jis mokė scenoje elgtis oriai ir pagarbiai, nes pagarba scenai ir pagarba žmogui jam buvo svarbiausia. Netrukus minėsime Lietuvos operos šimtmetį, kurį pasitiksime naujai pastatyta „Traviata“ – Giuseppe’s Verdi opera, kurioje daugelį metų skambėjo V. Noreikos tenoras“, – priminė teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.
 
Pasak kompozitorės, kultūros viceministrės Zitos Bružaitės, neįmanoma aprašyti V. Noreikos gyvenimo istorijos, kaip ir jo balso, be jausmų. Džiugu, kad nuo šiol V. Noreika mus visada pasitiks ir lydės šiame teatre“.
 
Maestro žmona Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė nusilenkė visiems V. Noreikos talento gerbėjams, prisidėjusiems prie to, kad jo memorialinis biustas atsirastų teatro fojė. Ji dėkojo ir skulptoriui Gediminui Piekurui už profesionalų požiūrį bei nuoširdų bendravimą.
 
„Mūsų tautai labai reikalingas kultūros asmenybių įvertinimas. Jas būtina įamžinti, kad jaunimas prisimintų, kokie talentingi žmonės gyveno, kūrė ir dirbo Lietuvai“, – sakė L. Bartusevičiūtė-Noreikienė.
 
Iškilmingoje ceremonijoje taip pat kalbėjo Vilniaus klubo atstovas Romualdas Bakutis, paramos fondo „Orfėjo lyra“ direktorė Nijolė Galinienė, skulptorius Juozas Kalinauskas, Varėnos rajono, kuriame Noreikų šeima turėjo sodybą, meras Algis Kašėta ir dainininko gimtųjų Šiaulių meras Artūras Visockas. Sveikinimo žodį iš Ciuricho atsiuntė V. Noreikos mokinys, žymus tenoras Edgaras Montvidas.
 
Bronzinis biustas teatre atidengtas II Tarptautinio V. Noreikos dainininkų konkurso finalo išvakarėse. V. Noreika – ne tik žymiausias lietuvių tenoras bei vokalo pedagogas, bet ir buvęs ilgametis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.23; 00:00

Artėjančius Naujuosius galima pasitikti tradicine „Traviata“, klasikos koncertu, tačiau galima ir rokenrolo ritmu. Uždegančią rokenrolo jėgą gruodžio 31-ąją išlaisvins projektas „Orgen Roll band“ – vienintelis Lietuvoje gyvos rokenrolo muzikos koncertas šį šventinį vakarą.

Norintiems patirti tikro rokenrolo dvasią, grupė 5-ių unikalių muzikantų, susibūrusių šiam projektui, Naujųjų metų išvakarėse atliks geriausią visų laikų rokenrolą sostinės „Pramogų banko“ salėje „Vakaris Vilnius“.

Continue reading „„Orgen Roll Band“ naujų metų naktį nukels į rokenrolo laikus“