Dauguma amerikiečių mano, kad Donaldas Trumpas laimės 2020 metais įvyksiančius JAV prezidento rinkimus. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis nepriklausomos tyrimų tarnybos SSRS surengtos apklausos rezultatais.
 
Tyrimo duomenimis, 54 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas nugalės 2020 metų rinkimuose. 41 proc. respondentų mano priešingai, o 5 proc. neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu.
 
CNN primena, jog praėjusių metų gruodį 51 proc. apklausos dalyvių pareiškė, kad D. Trumpas pralaimės prezidento rinkimus.
 
Apklausoje dalyvavo 1006 amerikiečiai, ji buvo surengta gegužės 28-31 dienomis telefonu anglų ir ispanų kalbomis. 34 proc. apklaustųjų prisistatė esą Demokratų partijos šalininkai, 27 proc. – respublikonų, 39 proc. pareiškė esą nepriklausomi. Galima paklaida – 3,8 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.06; 00:01

JAV prezidentas Donaldas Trumpas žada Didžiajai Britanijai dvišalį prekybos susitarimą. „Įmanoma didelė prekybos sutartis, jei tik Jungtinė Karalystė išsilaisvins iš savo pančių, – rašė jis pirmadienį tvitreyje lankydamasis Londone. – Mes jau pradėjome apie tai kalbėtis“.
 
Didžioji Britanija dėl narystės ES šiuo metu negali sudaryti savo prekybos sutarčių, informuoja agentūra „Reuters“.
 
Jo vizitas Londone vyksta labai gerai, dar prieš tai rašė D. Trumpas.
 
Santykiai tarp Didžiosios Britanijos ir JAV taip pat yra labai stiprūs. „Didelės sveikintojų ir žmonių, mylinčių mūsų šalį, minios. Aš dar nemačiau demonstrantų, tačiau esu tikras, kad melaginga žiniasklaida atkakliai dirbs, kad jų rastų“, – postringavo prezidentas toliau tviteryje.
 
Per valstybinį banketą D. Trumpo garbei Bakingemo rūmuose pirmadienio vakarą karalienė Elžbieta II savo kalboje gyrė „glaudžią ir ilgametę draugystę“ tarp abiejų valstybių. D. Trumpas taip pat pabrėžė Antrajame pasauliniame kare atsiradusį „neišardomą ryšį tarp abiejų šalių“.
 
Bankete dalyvavo ir princas Charlesas su žmona Camilla bei princas Williamas su sutuoktine hercogiene Kate, taip pat premjerė Theresa May. Su pareigas paliekančia vyriausybės vadove D. Trumpas pokalbių susitiks antradienį.
 
D. Trumo vizitas Didžiojoje Britanijoje vertinamas labai prieštaringai.
 
Milijonai britų pasirašė peticiją, kad jam užkirstų kelią. Tūkstančiai išėjo į gatves, protestuodami prieš D. Trumpą ir jo politiką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.04; 06:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, duodamas interviu britų laikraščiui „Sunday Times“, vėl kišosi į Didžiosios Britanijos politiką. Jis pareiškė, kad, jei ES nepatenkins Londono reikalavimų, Didžioji Britanija turėtų išstoji iš Bendrijos be sutarties.
 
„Jei jūs negausite to, ko norite, tada aš traukčiausi (iš ES)“, – sakė D. Trumpas, atsakydamas į klausimą, ką patartų pareigas paliekančios premjerės Theresos May įpėdiniui.
 
Jis taip pat sakė, kad Londonas neturėtų mokėti ES savo 39 mlrd. svarų (44 mlrd. eurų) skolos. „Jei aš būčiau jūs, aš nemokėčiau 50 mlrd. dolerių, – kalbėjo D. Trumpas. – Tai didelė suma“. Jis tęsė: „Aš nemokėčiau 50 mlrd. dolerių. Toks aš esu. Aš nemokėčiau – tai milžiniška suma“.
 
D. Trumpas taip pat rekomendavo britams į derybas su Briuseliu įtraukti radikalios „Brexito“ partijos pirmininką NIgelą Farage’ą. Jam esą turėtų būti atlyginta už jo pergalę Europos Parlamento rinkimuose.
 
Šeštadienį JAV prezidentas kitame interviu bulvariniam laikraščiui „The Sun“ sakė, kad iš pareigų pasitraukiančią ministrę pirmininkę Th. May turėtų pakeisti „Brexito“ griežto kurso šalininkas Borisas Johnsonas.
Abu laikraščiai priklauso žiniasklaidos magnato Ruperto Murdocho imperijai.
 
D. Trumpas pirmadienį atvyks į Didžiąją Britaniją su trijų dienų vizitu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.03; 09:00

Išaugo palaikymas JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Gallup“ duomenimis, palaikymas JAV vadovui dabar didžiausias per visą jo prezidentavimo laikotarpį. 

Palaikymas D. Trumpui išaugo po to, kai buvo paskelbta dvejus metus trukusio specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio tyrimo dėl įtariamo Rusijos kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus ataskaita. Reitingo augimui įtakos turėjo ir geros ekonomikos naujienos.

JAV prezidentą teigiamai vertina 46 proc. amerikiečių. Tačiau vis dar didesnė dalis žmonių – 50 proc. – nepritaria D. Trumpo veiklai JAV prezidento poste. 

Palaikymas D. Trumpui išaugo nuo 39 proc. kovo mėnesio pradžioje iki 46 proc. antrojoje balandžio mėnesio pusėje, o nepritarimas jo veiklai sumažėjo nuo 57 proc. iki 50 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.07; 09:03

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nerodo didelio noro surengti karinę operaciją Venesueloje, bet jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas yra už griežtesnę poziciją šios šalies atžvilgiu, rašo laikraštis „The Washington Post“, remdamasis savo šaltiniais.

„Pasak dabartinių ir buvusių (prezidento) patarėjų, D. Trumpas nerodo didelio noro įsiveržti į Venesuelą, nors jis jau įvedė sankcijas Kubai, kurią JAV administracija kaltina Venesuelos kariškių kontrole, ir grasina įvesiąs dar“, – rašo leidinys. 

„Prezidentas ne sykį yra sakęs, kad J. Boltonas nori įtraukti jį į karą“, – teigia „The Washington Post“.

Šiomis dienomis interviu televizijos kanalui „Fox News“ JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo pareiškė, jog Vašingtonas neatmeta karinio Venesuelos krizės sprendimo varianto, bet teikia pirmenybę taikiam valdžios perdavimui šioje šalyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.02; 02:00

Be tviterio gyventi negalintis JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose priėmė tviterio įkūrėją Jacką Dorsey“į, informuoja agentūra „Reuters“.

„Nuostabus susitikimas Baltuosiuose rūmuose su Jacku iš tviterio“, – parašė D. Trumpas socialiniame tinkle po pokalbio su jo įkūrėju ir vadovu J. Dorsey’iu. Prieš tai prezidentas kritikavo, kad šis socialinis tinklas jį diskriminuoja.

D. Trumpo paskyrą tviteryje seka 59,9 mln. žmonių, ji yra viena populiariausių. Prezidentas ir jo respublikonai kongresmenai ne kartą kritikavo bendrovę dėl šališkumo konservatorių atžvilgiu. Tviteris kaltinimus neigia.

Įmonė pranešė, kad J. Dorsey’io susitikimas su JAV prezidentu buvo konstruktyvus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.25; 08:40

JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį kritikavo laikraštį „The New York Times“, teigdamas, kad leidinys turės jo atsiprašyti atsiklaupęs. 

„Įdomu, ar „The New York Times“ atsiprašys manęs antrą kartą, kaip ir po 2016 metais įvykusių rinkimų. Bet šįsyk jie turės atsiklaupti ir maldauti atleidimo – jie tikrai yra žmonių priešai!“ – parašė tviteryje Baltųjų rūmų šeimininkas.

Jis nepatikslino, kuri konkrečiai publikacija sukėlė jo nepasitenkinimą. Bet pirmadienį laikraštyje buvo paskelbtas apžvalgininko Paulo Krugmano straipsnis, kuriame D. Trumpas vėl buvo kaltinamas trukdęs tirti Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, o visa Respublikonų partija – tikėjimo Amerikos vertybėmis praradimu. 

Pasak D. Trumpo, P. Krugmanas, „kaip ir pats „The New York Times“, prarado bet kokį pasitikėjimą dėl melagingų ir nekorektiškų naujienų“. 

D. Trumpas anksčiau ne kartą kaltino liberalią JAV žiniasklaidą neobjektyviu požiūriu į jį patį ir jo administracijos sprendimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.24; 07:00

Paviešinus beveik dvejus metus vykusio specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimo dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus ataskaitą, Donaldo Trumpo palaikymas sumažėjo, rodo penktadienio vakarą paskelbta viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Ipsos“ apklausa.

Naujienų agentūros „Reuters“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, JAV prezidentą teigiamai vertina 37 proc. rinkėjų, o neigiamai – 56 proc.

D. Trumpo reitingai smuko, palyginti su kovo pabaigoje atlikta apklausa, kurioje 43 proc. respondentų pasisakė palaikantys prezidentą. Neigiamai vertinančių D. Trumpą taip pat buvo mažiau – 54 proc.

Tiesa, balandžio apklausoje skirtingoms partijoms prijaučiančių respondentų nuomonės gerokai skyrėsi. Tarp demokratų šalininkų D. Trumpo palaikymas siekė vos 10 proc., o tarp respublikonų partiją palaikančių respondentų net 75 proc. sakė palaikantys ir JAV prezidentą.

Skirtumai tarp partijų rinkėjų matomi ir neigiamo D. Trumpo vertinimo rodikliuose. 86 proc. demokratų rinkėjų tikino nepalaikantys D. Trumpo, o tarp respublikonų rinkėjų tokių atsirado tik 20 proc.

92 proc. respondentų sakė žinantys apie R. Muellerio atliktą tyrimą ir paskelbtą ataskaitą.

„Ipsos“ rinkėjų apklausą atliko balandžio 18-19 dienomis.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.04.20; 16:04

Prieš paviešinant specialiojo prokuroro Roberto Muellerio ataskaitą, JAV generalinis prokuroras Williamas Barras vėl gynė prezidentą Donaldą Trumpą nuo kaltinimų, susijusiu su Rusijos įtaka 2016 metų rinkimams, praneša agentūra „Reuters“.

Tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad D. Trumpas trukdė teisingumui, sakė W. Barras ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vašingtone. Esą nenustatyta ir jokių slaptų susitarimų tarp D. Trumpo rinkimų kampanijos komandos bei Rusijos atstovų. Taip generalinis prokuroras patvirtino išvadas, kurias padarė jau kovą, kai R. Muelleris perdavė jam ataskaitą.

Beveik 400 puslapių ataskaitos kopijos dar ketvirtadienį bus perduotos Kongresui. Tiesa, tai bus „paredaguotas variantas“. Manoma, kad kai kurie ataskaitos skirsniai bus užjuodinti. Anot W. Barro, tai būtina, nes ataskaitoje yra jautrios informacijos.

R. Muelleris beveik dvejus metus tyrė, ar būta slaptų susitarimų tarp Rusijos ir D. Trumpo rinkimų kampanijos komandos demokratų kandidatės Hillary Clinton nenaudai ir ar prezidentas trukdė teisingumui. Baigus tyrimą, D. Trumpo paskirtas generalinis prokuroras kovą pradžioje paskelbė tik keturių puslapių ataskaitos santrauką. Paviešinti visą ataskaitą reikalavo demokratai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.19; 08:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia dar neperskaitęs specialiojo prokuroro Roberto Muellerio ataskaitos dėl galimų jo komandos ryšių su Rusija. Jis žino tik išvadas, rašė D. Trumpas tviteryje. Jis esą turįs teisę skaityti ataskaitą, tačiau kol kas to nepadarė.

D. Trumpas pabrėžė, jog R. Muelleris priėjo prie išvados, kad nebuvo jokių slaptų susitarimų tarp jo rinkimų štabo ir Rusijos.

Specialusis prokuroras savo tyrimą baigė prieš dvi savaites ir konfidencialią ataskaitą perdavė generaliniam prokurorui Williamui Barrui. Šis iki šiol paskelbė tik keturių puslapių ataskaitos santrauką. Ja remiantis, R. Muelleris priėjo prie išvados, jog nėra įrodymų, kad būtų slaptų susitarimų tarp D. Trumpo rinkimų stovyklos ir Maskvos atstovų.

Tačiau kartu ataskaitoje teigiama, jog nebuvo įmanoma nustatyti, ar D. Trumpas, atleisdamas iš pareigų FTB vadovą Jamesą Commey’į, trukdė teisingumui. W. Barras, komentuodamas ataskaitą, tuo tarpu sakė, kad prezidentas išteisintas ir pagal šį punktą.

Praėjusiomis dienomis būta pranešimų, jog R. Muellerio komandos tyrėjai mano, kad W. Barras tyrimo rezultatus perteikė neadekvačiai ir kad jie yra problematiškesni D. Trumpui, nei pristatė generalinis prokuroras. Demokratai ir dėl to reikalauja, kad būtų paskelbta visa 400 puslapių ataskaita.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.07; 11:11

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį Berlyne priėmė buvusį JAV prezidentą Baracką Obamą. Jų susitikimas truko pusantros valandos. Manoma, kad jie, be kita ko, galėjo kalbėtis apie įtemptus transatlantinius santykius. Šie, prie Baltųjų rūmų vairo stojus B. Obamos įpėdiniui Donaldui Trumpui, gerokai pablogėjo. A. Merkel ir D. Trumpas ypač nesutaria dėl JAV protekcionistinės ekonominės politikos.

Pasak vyriausybės atstovo Steffeno Seiberto, tai konfidencialus susitikimas. Kanclerė esą susitinka su buvusiais prezidentais ir vyriausybių vadovais, „su kuriais glaudžiai ir gerai bendradarbiavo“. Atsakydamas į klausimą, ar šis susitikimas yra aiškus ženklas D. Trumpui, S. Seibertas teigė: „Kategoriškai tai atmetu“.

Tarp A. Merkel ir B. Obamos per aštuonerius jo kadencijos metus užsimezgė politinė draugystė, nors abu jie priklauso skirtingoms partinėms šeimoms. Pokalbis buvo ne spaudai, pabrėžė vyriausybės atstovė.

Ketvirtadienį B. Obama dalyvavo renginyje Kelne, kur jį sveikino 14 000 žmonių. Demokratas, be kita ko, teigė tikįs, kad JAV netrukus vėl lyderiaus klimato apsaugos srityje. Apie D. Trumpą jis neužsiminė nė žodžiu, tačiau įvairiose vietose buvo aišku, kas turima omenyje.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.06; 06:00

Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Tyrimą atlikęs JAV specialusis prokuroras Robertas Muelleris nerado įrodymų, kad prezidentas Donaldas Trumpas per rinkimų kampaniją 2016 metais būtų susimokęs su Rusija. Tai rodo ataskaita, kurią sekmadienį Teisingumo departamentas perdavė Kongresui.

„Specialiojo prokuroro tyrimas neparodė, kad D. Trumpo kampanijos komanda – ar kas nors su ja susijęs – buvo susitarę su Rusija daryti įtaką 2016 metų JAV prezidento rinkimams“, – sakė generalinis prokuroras Williamas Barras.

Įdomu tai, kad R. Muelleris nekaltina D. Trumpo nusikaltimu, tačiau jo visiškai ir neišteisina. Keturių puslapių ataskaitoje teigiama, kad nebuvo įmanoma nustatyti, ar D. Trmpas trukdė teisėsaugai. „Viena vertus, ataskaitoje nedaroma išvada, kad prezidentas įvykdė nusikaltimą. Antra vertus, jo nekaltumas nėra įrodytas“, – W. Barras citavo ataskaitą.

D. Trumpas iš karto po ataskaitos paskelbimo tviteryje komentavo ją savaip. „Jokio susitarimo, jokio trukdymo, visiškas ir absoliutus nekaltumo įrodymas“, – rašė jis. Reporteriams prezidentas sakė, jog „gėda“, kad buvo toks tyrimas. Tyrimas esą buvo tik „nelegalus sumanymas sunaikinti“, kuris žlugo.
Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.

Baltųjų rūmų atstovė Sarah’a Sanders taip pat patvirtino, kad specialiojo prokuroro ataskaita visiškai išteisina prezidentą D. Trumpą nuo kaltinimų, susijusių su Rusijos afera. Tyrimas reiškia „visišką prezidento išteisinimą“, pabrėžė ji.

R. Muelleris po beveik dvejus metus trukusio tyrimo penktadienį ataskaitą dėl galimų D. Trumpo rinkimų komandos ryšių su Rusija perdavė W. Barrui. Visa ataskaita, Teisingumo departamento pageidavimu, skelbiama nebus.

R. Mullerio tyrimas truko 674 dienas. Jo metu septyni asmenys buvo nuteisti, dar 27-iems pateikti kaltinimai. Vien tik Michaelio Flynno – buvusio D. Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais – apklausos truko 62 valandas ir 45 minutes. Iš viso apklausa apie 500 liudytojų.

R. Mulleris nuo 2017 metų gegužės tyrė, ar būta slaptų susitarimų tarp S. Trumpo stovyklos ir Rusijos atstovų galimai darant įtaką 2016 metų prezidento rinkimų kampanijai ir ar prezidentas, atleisdamas FTB vadą Jamesą Comey’į, trukdė teisėsaugai.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.25; 06:00

Po Hanojų jau blaškosi D. Trumpo ir Kim jong-uno antrininkai. EPA-ELTA nuotr.

Likus savaitei iki JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim jong-uno viršūnių susitikimo, Hanojuje jau galima išvysti itin į juos panašius jų antrininkus. Veidą rudinančiu kremu išsitepęs D. Trumpo antrininkas Russelas White’as ir Kim jong-uną vaizduojantis Howardas X penktadienį sveikinosi ant Operos teatro Vietnamo sostinėje laiptų. Tikrųjų šalių vadovų susitikimas vyks vasario 27-28 dienomis. Pirmasis jų susitikimas praėjusį birželį vyko Singapūre.

„Mes siekiame taikos. Derybomis, dialogu, žinoma, kad mes norime padėti Šiaurės Korėjai“, – sakė D. Trumpo antrininkas. „Tikiuosi, kad jis nekreips dėmesio į branduolines raketas ir atšauks sankcijas“, – postringavo į Kim jong-uno vaidmenį įsijautęs Howardas X. 

Abu jie už savo vaidmenis sulaukia nemažo atlygio. Kim jong-uną įkūnijantis aktorius, pavyzdžiui, už pasirodymą prašo mažiausiai 3 500 dolerių (3 000 eurų). Kartą jam buvo atseikėta net 15 000 dolerių.

Tiesa, pasikeitimas visad kainuoja daug laiko ir pastangų. Honkonge gyvenantis Howardas X kaskart tris valandas skiria tam, kad įsikūnytų į Šiaurės Korėjos diktatorių. Tai ne tik šukuosena, bet ir kruopščiai padarytas manikiūras, akiniai storais juodais rėmeliais bei specialiai siūtas kostiumas.

Tuo tarpu iš Kanados kilusiam R. White’ui, jo pačio duomenimis, pasirengimui užtenka 20 minučių. Jam tenka atkartoti D. Trumpo ševeliūrą ir pasirudinti veidą.

Abu ieško kitų antrininkų, kad sukomplektuotų savo „tironų“ trupę. Jie ragina atsiliepti Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Kinijos vadovo Xi Jinpingo ar Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro antrininkus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.24; 04:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano turįs visišką teisę įvesti nepaprastąją padėtį, kad, apeidamas Kongresą, gautų lėšų barjerui Amerikos ir Meksikos pasienyje statyti. Baltųjų rūmų šeimininkas tai pareiškė ketvirtadienį interviu televizijos kanalui „Fox News“.

„Įstatyme šiuo klausimu viskas aišku – turiu omenyje tai, kad mes turime visišką teisę paskelbti nepaprastąją padėtį šalyje“, – sakė jis. „Jeigu mes nesusitarsime su Kongresu, aš tikriausiai tai padarysiu, – pridūrė prezidentas. – Nematau priežasčių, kodėl man šito nepadarius, aš turiu tokią teisę. Įstatymas 100 procentų mano pusėje“.

D. Trumpui taip pat buvo užduotas klausimas, ar ilgai jis pasirengęs laukti prieš įvesdamas nepaprastąją padėtį. JAV prezidentas atsakė: „Manau, mes artimiausiomis dienomis pamatysime, kas nutiks“. Tikslesnių terminų jis neįvardijo.

JAV vyriausybė nuo gruodžio pabaigos yra iš dalies uždaryta, nes prezidentas D. Trumpas atsisako pasirašyti biudžeto projektą, jei Kongresas nesutiks skirti 5 mlrd. dolerių sienos tarp JAV ir Meksikos statybai.

Apie 800 tūkst. federalinės vyriausybės darbuotojų, tarp jų – oro eismo kontrolieriai ir pakrančių apsaugos pareigūnai, jau tris savaites negauna atlyginimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.11; 09:05

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, jog tai, kad jis yra nepopuliarus dalyje Europos, tik patvirtinta, kad jo politika yra teisinga. „Jei aš būčiau populiarus Europoje, nedirbčiau savo darbo“, – sakė D. Trumpas trečiadienį žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.

„Europos požiūris į mane manęs nedomina. Mane išrinko ne europiečiai, o amerikiečiai“, – kalbėjo prezidentas. Jis dar kartą pabrėžė, kad Europos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, jo nuomone, nepakankamai investuoja į gynybą ir todėl išnaudoja JAV.

Buvęs respublikonų kandidatas į prezidentus ir būsimasis senatorius Mittas Romney’is trečiadienį straipsnyje „Washington Post“, be kita ko, kritikavo D. Trumpo užsienio politiką ir atkreipė dėmesį į jo dažnai prastus populiarumo rodiklius Europoje.

Spalį atlikta „Pew“ nuomonės tyrimo instituto apklausa rodo, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje, tik 10 proc. respondentų mano, kad D. Trumpo veiksmai globaliais klausimais yra teisingi. Pasitikėjimas D. Trumpo pirmtaku Baracku Obama šiuo klausimu per šio paskutiniuosius kadencijos metus 2016 metais buvo 86 proc. Panašūs rodikliai buvo Prancūzijoje. Tačiau Rytų Europos šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, apklausų rezultatai buvo žymiai palankesni D. Trumpui. 

D. Trumpas trečiadienį sakė: „Aš noriu, kad Europa mokėtų už gynybą“. Vokietija esą, pavyzdžiui, gynybai skiria tik 1 proc. savo BVP. „Ji turėtų mokėti 4 proc.“, – pažymėjo prezidentas. Anot D. Trumpo, Europos šalių vyriausybių vadovai, tarkim, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, patys stebisi, kad buvę JAV prezidentai leido taip elgtis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.03; 03:00

Plk. Robas Manessas

„BREITBART“, 2018 gruodžio 21 d.

Nuo 2001 metų Rugsėjo 11-osios aš buvau tiesiogiai įtrauktas į šalies vyriausiąją Nacionalinio saugumo komandą patarinėti planuojant ir vykdant Jungtinių Valstijų ir jungtinių pajėgų atsaką į atakas.

Aš treniravau karinius būrius išsiskleisti, prižiūrėjau ir vedžiau žvalgybos, sekimo ir zondavimo operacijas, ir buvau pirmosios operacijos „Patvari laisvė“, taip pat operacijos „Irako laisvė“ vadas.

Mano parama prezidentui Trumpui išvesti amerikiečių karius iš Sirijos ir netrukus – iš Afganistano nulemta ne tik mano žinių ir patirčių po Rugsėjo 11-osios, bet ir keturių dešimtmečių karinės ir civilinės patirties planuojant ir vykdant nacionalinio saugumo politiką. Nacionalinio saugumo dalyką studijavau pas Harvarde dėstantį amerikietį atsargos jūrų pėstininką, generolą leitenantą Micką Trainorą ir daugelį kitų didžių mąstytojų JAV Karinio jūrų laivyno koledže.

Sirijos sostinė Damaskas. EPA – ELTA nuotr.

Iš mano biografijos faktų matyti, kad esu ne pacifistas, tačiau karo baisumus mačiau savo paties akimis ir suprantu, kad karinė jėga turi būti paskutinė išeitis, ir kad vyriausiojo vado pareiga yra parvesti karinius dalinius namo, kai tik nustatytos misijos tikslas yra pasiektas.

Priešingai nei dvipartinė užsienio politikos pelkė[1], kuri pastarąjį dešimtmetį nuolat parodydavo savo klaidingumą dėl beveik kiekvieno svarbesnio karinio sprendimo, prezidentas Trumpas laikosi aiškios, tvirtos ir tikroviškos užsienio politikos, susitelkdamas į „pirmiausia – Amerika“ tikslo iškėlimą. Atkurdamas Amerikos kariuomenę, sumušdamas ISIS, padarydamas galą sandėriui su Iranu, sumažindamas įtampą su Šiaurės Korėja, jis kaskart įrodo, kad užsienio politikos pelkės neigiami balsai neteisūs.

Tais, kurie mus vedė į nuokalnę nenusisekusių ir pavojingų, nesibaigiančių karų Viduriniuosiuose Rytuose, Pietvakarių Azijoje ir dar toliau keliu, turėtų būti žmonės, kurių mažiausiai reikia klausytis kalbant apie Siriją. Iš tikrųjų daugelis žmonių, šiandien puolančių prezidentą Trumpą dėl Sirijos, yra patys atsakingi už chaosą, regimą dabar Viduriniuosiuose Rytuose. Kodėl reikėtų tikėti žmonių grupe, kurios taisyklės visą laiką pasirodo abejotinos palyginti su žmogumi, kurio taisyklės ir instinktas užsienio politikos atžvilgiu nuolat pasirodo esantis teisingas?

Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

Užsienio politikos pelkės nariai netgi negali paaiškinti, kodėl Amerikos nacionalinis interesas yra 2000 amerikiečių karių ir žvalgybos karininkų laikyti Sirijoje įvykdžius misiją, kurią prezidentas jiems pavedė prieš dvejus metus: sunaikinti ir nugalėti ISIS. Ar negali būti, kad užsienio politikos pelkei niekada iš tikrųjų nerūpėjo įveikti ISIS, ir vietoj to ji nori, kad mes liktume Sirijoje dėl jos klaidinančio ir pavojingo fetišo sukurti dar vieną režimo pasikeitimą Viduriniuosiuose Rytuose?

Jie šaukia, kad mums išėjus prasidės chaosas, patogiai ignoruodami faktą, kad didžiausias chaosas, kurį regime Viduriniuosiuose Rytuose, yra tiesioginė jų dienotvarkės pakeisti režimą Libijoje ir Irake pasekmė. Dar daugiau: nejaugi iš tikrųjų norime, kad Sirija pavirstų į dar vieną Afganistaną, kuriame stovime 17 metų be jokio realaus tikslo ir Amerikos interesų, dėl kurių vertėtų rizikuoti?

Mes jau anksčiau matėme šį scenarijų, ir jis Jungtinėms Valstijoms baigėsi nekaip. Bet užsienio politikos pelkei tai nieko nereiškia, nes ji net ir nepretenduoja į nacionalinį interesą, veikiau tai – neįgyvendinama svajonė Viduriniuosiuose Rytuose įdiegti liberaliąją demokratiją.

Laimė, prezidentas Trumpas supranta, kad mes mūsų karo padaliniams skolingi daug daugiau.

Prezidentas supranta tai, ką suprantame mes: Vidurinieji Rytai niekada nebus liberaliai demokratiški, ir kad mūsų užsienio politika niekada neturi būti vedama didingų ideologinių tikslų, o veikiau privalo remtis paparasta dogma, kuri kelia klausimą: „Kas geriausia Amerikai ir jos žmonėms?“

Kai dėl Sirijos, man visiškai aišku, kad nėra jokio apčiuopiamo Amerikos intereso tenai pasilikti. Kaip trisdešimt dvejų metų kariškis galiu pasakyti, kad prezidentas Trumpas yra visiškai teisus – mes įvykdėme misiją, sunaikinome priešą, ir dabar atėjo laikas mūsų kariams grįžti namo bei paskelbti pergalę.

O tų, kurie su tuo nesutinka, galiu paklausti tik vieno: „Kiek dar amerikiečių kraujo jūs ketinate išlieti, kad pasiektumėte savo tikslą pakeisti režimą Sirijoje? Nes jeigu paklaustumėte manęs, atsakymas būtų labai aiškus – nė vieno lašo.“

Atsargos pulkininkas Robas Manessas įstojo į JAV oro pajėgas būdamas septyniolikos metų, jose dirbo sprogstamųjų atliekų šalinimo techniku. Kaip karininkas jis tarnavo Jungtinio štabo viršininkų gretose, išgyveno Rugsėjo 11-osios išpuolį prieš Pentagoną, kovos metu vadovavo B-1 bombonešių eskadrilei, buvo didžiausio Amerikos desantinės oro žvalgybos sparno vado pavaduotojas ir šio sparno branduolinių operacijų aviacijos pulko vadas.

Iš anglų k. vertė Aaronas Rosenbaumas

Versta iš https://www.breitbart.com/politics/2018/12/21/maness-the-foreign-policy-swamp-why-they-are-wrong-and-president-trump-is-right-on-syria/


[1]foreign policy swamp – frazeologizmas, reiškiantis Vašingtono ir jo apylinkių lobistus, išnaudojančius valdžią praturtėjimo tikslu. Išsireiškimas nurodo į miestui dovanotus plotus – pelkes Kolumbijos rajone. Apygardos aplink Vašingtoną pačios turtingiausios pagal gyventojų pajamas, jose gyvena lobistai ir biurokratai, turintys valdiškus darbus su didesnėmis algomis nei privačiam sektoriuje, labai didelėmis pensijomis ir sveikatos draudimais, jų beveik neįmanoma atleisti iš darbo. Donaldo Trumpo kampanijos metu buvo iškeltas šūkis – „nusausinkime pelkes“. Taigi perkeltine prasme norima pasakyti, kad „pelkių gyventojai“ (krokodilai ir gyvatės) priešinasi naujojo prezidento reformoms. (Vert. past.)

Kęstutis Eidukonis. Slaptai.lt foto.

By KĘSTUTIS EIDUKONIS

LTC IN USAR (ret)

It is very hard for most Westerners to comprehend how KGB Colonel Putin’s mind works, but we need to be able to do so in order to understand what is going on in this country vis-à-vis Russia’s success in sowing chaos in dissension in this country. We need to know in order to predict what comes next.

Going back to 2016, we know for a fact that the whole world (with a few exceptions) absolutely believed that Hillary would win the Presidential election in a landslide! This belief was shared by Putin and the Russian government.

Their meddling in the election was based on this fact. They did not believe that Donald Trump would win. If they did, they would have exhibited much more insight than our mainstream media, but they did not. Anyone studying Russian disinformation knows, that their goal was to discredit ALL OF American democracy, sow chaos and damage “President-elect” Hillary, so she would be dealing from a position of weakness. Since Moscow could not do this openly, they needed to raise up the challenger Donald Trump, at the expense of Hillary. Easy enough to do! With all the scandals surrounding her, Hillary made their job easy and the media, anxious for click bait, was happy to cover Trump for free. Because in their infinite wisdom, they believed that Trump would be the easiest candidate for Hillary to beat.

With all this going on, Putin was very happy with the idea of Hillary being President. She was his “gal”. She had given him control of Uranium One. (Does anyone think that this deal was done without Obama’s knowledge?) She had let Russian companies share in US technology secrets. Putin indirectly contributed money to the Clinton Foundation.  Hillary was able to park her campaign staff there before the election in order to have them available to her for the election. Her husband had given speeches in Moscow for hundreds of thousands of dollars. He has her “missing” e-mails. “Kompromat” from the Steele dossier could in reality be about Bill Clinton. It’s a known fact, that Bill cannot resist trysts with women other than Hillary. Speeches in Moscow – probably, some Kompromat occurred there also. 

Hillary Clinton

Putin had no reason to believe that she would not continue Obama’s policies. However, the election of Trump was a HUGE setback for Putin. Hillary was his “gal”, but Trump ruined that. Hillary starts yelling, “Russia! Russia! Russia!” Putin at first fights back by trying to deal with Trump, hoping he could win him over.  This does not work.  So, he needs to destroy Trump, because he is much more dangerous than Hillary. In step the „useful idiots“, Obama loyalists in the Government, follow: John Brennan, James Clapper, Robert Mueller, Adam Schiff, Rod J. Rosenstein, James Comey, Lisa Page… Putin is absolutely delighted. He has either got some agents in the Deep State directing this, or the „useful fools“ are doing this on their own. By their actions they are doing Putin’s work. „Useful fools” or Russian agents, who knows? No Russian collusion between Trump and Putin is found, but plenty of „useful fools“ or Putin agents go into action. The result is a country being torn apart. Obama is in the White House. He had tons of loyal people to draw from for his Staff. They are either bewitched by his charisma, his hate of the US ideology, or are they foreign agents? Let us not forget Obama’s mentors, teachers, pastors and Louis Farrakhan, not to mention Bill Ayers and other leftists, anarchists or even outright communists.

Obama was caught on mic saying to Dmitri Medvedev, “Let me get reelected first, then I’ll have a better chance of making something happen. On all these issues, but particularly missile defense, this, this can be solved but it’s important for him to give me space.”

Medvedev: “Yeah, I understand. I understand your message about space. Space for you…”

Obama: “This is my last election. After my election I will have more flexibility.”

Medvedev: “I understand. I will transmit this information to Vladimir, and I stand with you.”

What were all these issues? What other things were agreed upon? Obama and Hillary were of one mind with Putin on the need to work together. Obama supported Hillary, campaigned with her, and endorsed her. I do not believe, that she would have gone against her sponsor. Any major attention to Russian Election meddling in the election was down played until after Trump was elected, then all hell broke loose. Obama did nothing as long as he believed Hillary would win! There was no need to muddy the waters.

Vladimir Putin and Donald Trump. EPA – ELTA foto

Trump is often accused of being a tool of Putin, but let us compare Obama to Trump, by their actions not their words. Does anything Trump do vis-à-vis Russia and Putin suggest that Putin has anything on him? Trump builds up the US military, gives lethal weapons to Ukraine, gets low oil prices thereby improving the US economy, places sanctions on Russia, breaks with Cuba, places sanctions on Venezuela, gets NATO to pony up more money for defense, puts tariffs on China, increase in NATO funding and memberships, and cancels treaties that Russia refuses to comply with. Do any of these things help Putin?

Compare this to Obama who removed missiles and radar from Poland, let Crimea be occupied, let Putin seize other parts of Ukraine, cut the military, gave money to Iran (Russia’s ally) and resumed relations with Cuba (another Russian ally). Obama withdrew US forces from Europe – to include all tank units, cut and ran in Iraq, announced withdrawal from Afghanistan, got US into deeper debt, slow walked the US economy, and spent all kinds of money on his political allies. Banks and business were forced into bankrolling far left organizations instead of facing criminal charges. Obama turned the IRS, the FBI and Intel agencies into tools of political repression and oppression and spied on the Trump campaign using US and British Intel agencies.

Barac Obama

We need to remember who staffed the Deep State. If not Obama, who would have put John Brennan and James Clapper in such high positions? Brennan voted for a Communist for President. Gus Hall ran for US President as a member of the USA Communist Party – financed by Moscow. How did he pass any sort of background check? Clapper proved himself a dubious leader when he perjured himself! Background checks were very loose during Obama’s term; a lot of things went out the window. Loose background checks probably let in some people that were either blindly loyal to Obama, or maybe even some, that were working for Russia. How else would you explain quick deportation and release of Russian spies like Anna Chapman who was deported before even being fully interrogated and debriefed?

What if some of those people are still there and taking their orders from Russia? Is that possible? Maybe not a lot of them, but maybe one or two masterminds. We are faced with too many leaks, too much disloyalty, and too many things coming out that would have destroyed anyone else other than Trump.

Why were people like Paul Manafort and Michael Cohen allowed to work for Trump without the FBI passing info to Trump àla Dianne Feinstein and her Chinese driver? When the FBI found out he was working for China, she was secretly notified and the spy was allowed to retire quietly.

How did Obama get away with the Iran deal, and “Fast and Furious”? Who thinks giving billions of dollars to sponsors of terrorism is a good idea? What about the occupation of Crimea, letting Russians into Syria, releasing Russian spies, Isis and Al Qaeda Terrorists, emptying out GITMO, and trying terrorists in a civilian court in New York, etc.?

I have only one question for President Trump: is any of this possible treason and collusion being investigated? If not, maybe we ought to put Counter Intel on this right away. But maybe they, too, have been compromised by the Deep State? Useful Fools or KGB/GRU agents? 

capman
Anna Chapman

Other interesting things are going on. Over in Russia. Head of GRU dies, at a ripe age of 63. Miami paper resurrects the Epstein pedophile case with connections to Bill Clinton and Prince Charles. Ukrainian ship crisis, Mueller dropping legal “bombs”, while Trump is overseas. Coincidences? I wonder what Epstein re-trial would dig up? Hillary and Bill are no longer needed. Without Hollywood stars they cannot even attract 10% of the crowd Trump draws. Their speaking tour in a theater in Toronto on Tuesday, November 27, drew about 3000 in a space designed for 20,000 after discounting tickets! Putin will probably drop the “bomb” on them, too. Maybe Putin has figured out that they will never be useful again. We are truly living in interesting times.

December 1, 2018

Apie ką šnekėjosi Rusijos ir JAV prezidentai už uždarų durų? EPA-ELTA nuotr.

Josh Meyer / Politico

„Prezidento Trumpo išsireikalavimas, kad susitikimas su Rusijos prezidentu Putinu vyktų formatu tête-à-tête, apribojo JAV saugumo tarnybas, kurios įprastai tokį susitikimą būtų stebėjusios iš arti; bet Amerikos žvalgyba vis dėlto turi išskirtinių galimybių surinkti informaciją apie pokalbio temas į vieną visumą“, – rašo Politico žurnalistas Džošas Mejeris.

„Didele dalimi tai įmanoma todėl, kad Amerikoje egzistuoja super slapta informacijos rinkimo tarnyba, kurios specializacija – operatyvus priešininkų pokalbių pasiklausymas, įskaitant ir asmenis, lydėjusius Putiną viršūnių susitikime Helsinkyje. Šaltiniai, informuoti apie JAV žvalgybos galimybes, neoficialiai pareiškė esą įsitikinę, kad vadinamoji Specialioji informacijos rinkimo tarnyba (Special Collection Service) ne tik gavo Putino „informacijos rinkinuką“ apie dviejų valandų susitikimą, bet ir išsiaiškino, ką iš tikrųjų galvoja apie tą susitikimą Kremliaus žvalgybos tarnybų vadovai ir kaip jie jį vaizduoja, adresuodami pranešimus savo užsienio kolegoms“, – rašo straipsnio autorius.

„Tai reiškia, kad NSA ir CŽV strateginė padėtis ne tokia jau nenaudinga, kaip viešai kalbėjo JAV žvalgybos tarnybų pareigūnai. Bet kadangi jie, tikriausiai, neturi reikalingiausio žvalgybos duomenų elemento – pažodinės ataskaitos apie tai, ką būtent pasakė per susitikimą Trumpas ir Putinas, – tie pareigūnai, matyt, iš dalies veikia aklai, vykdydami savo misija – stengdamiesi padėti Amerikos politikos kūrėjams nuspėti tolesnius įvykius“, – spėja Meejris.

„Jeigu, būdamas tête-à-tête su Putinu, prezidentas suformulavo ar pakeitė kažkokią politiką, bet atsisako kam nors pasakyti, kas būtent atsitiko, kaip gali nacionalinio saugumo aparatas rengti tarnybinius užrašus ir argumentų sąrašus kitiems susitikimams, kurie įtakos būtent tą politiką?“ – kelia klausimą buvęs CŽV pareigūnas Deivis Prisas.

„Dabartiniai ir buvusieji JAV žvalgybos tarnybų pareigūnai pastebi situacijos ironiją: pats Trumpas – vienintelė kliūtis, kad jie galėtų galutinai patvirtinti jo paties teiginius ir aiškiai atskleisti visą vaizdą, kas gi vyko Helsinkyje. Praktiškai prie kiekvieno kito prezidento, sakė mūsų leidiniui kai kurie šaltiniai, būtinai būtų padaryti tokio esminio įvykio garso ir vaizdo įrašai, ypač jeigu kambaryje nebuvo kokio nors artimiausio patarėjo su konkrečia užduotimi detaliai konspektuoti visa, kas dedasi.

Be to, iš Putino pusės taip yra garantuotai. Amerikos žvalgybos analitikai norėtų išstudijuoti kiekvieną Trumpo ir jo sukto priešininko žodį, veido išraišką ir gestų bei mimikos kaitą, o taip pat pasidalyti savo išvadomis su Baltaisiais rūmais, Kongresu, JAV ginkluotųjų pajėgų ir diplomatijos vadovais, o ir su daugybe sąjungininkų žvalgybos tarnybose visame pasaulyje“, – sakoma straipsnyje.

Tačiau, kaip sako buvęs NSA radiotechninės žvalgybos vyresnysis analitikas Džonas Šindleris, amerikiečiai gali sužinoti, kas kalbėta susitikime, tik iš NSA pranešimų, „kur tai, kas kalbėta susitikime, perpasakojama iš rusiškų žodžių“, o taip pat ir Prancūzijos bei kitų šalių URM versijų, pagrįstų tuo, ką toms šalims papasakojo rusai. Šindleris sakė: „Žvalgybos požiūriu, labai svarbu, kokią informaciją mes renkame susitikime. Bet kadangi nėra JAV versijos, su kuria ją galima būtų sutikrinti, galimas dalykas, rusai meluoja apie tą susitikimą, o mes to net nesuprasime“.

„Galų gale mes surinksime visas versijas to, kas įvyko, – pridūrė Šindleris, – išskyrus Trumpo versiją“.

Mejeris tvirtina: net jeigu JAV žvalgybos tarnybų pareigūnai gaus visą susitikimo ataskaitą, jų galimybės pasinaudoti ta informacija bus kraštutinai ribotos: Trumpas gali net paskelbti, kad informacija rinkta be jo leidimo, tai yra neteisėtai.

Autorius rašo: „Pasak dabartinių ir buvusių Amerikos valdininkų, kadangi galutinai dėl viršūnių susitikimo buvo susitarta vos keletą savaičių prieš jį surengiant, JAV žvalgybos tarnybų vadovams teko paskubėti, kad dislokuotų savo agentus, analitikus ir techninio informacijos rinkimo specialistus renginio, kuris potencialiai gali būti vienas iš lemtingiausių per Trumpo prezidentavimą, pasiklausymo „pozicijose“. Speciali informacijos rinkimo tarnyba – superslapta „perėmėjų“ iš NSA ir CŽV komanda, be abejo, pradėjo užsimti pozicijas, vos tik buvo priimtas sprendimas, sako šaltiniai“.

Pasak buvusių JAV žvalgų, Helsinkyje taip pat veikė ir kiti JAV žvalgybos aparato ir JAV sąjungininkų, neutralių šalių, tokių kaip Suomija, ir tokių JAV priešininkų, kaip Kinija,  žvalgybos tarnybų elementai.

„Amerikos valdininkai laikė savaime suprantamu dalyku, kad Rusija išdėstys Helsinkyje nesuskaičiuojamą daugybę žvalgybos agentų“, – tęsia autorius.

„Bet, kaip sako kai kurie dabartiniai ir buvę valdininkai, JAV žvalgybos nuo pat pradžių buvo nepalankioje padėtyje. Pagal nusistovėjusį protokolą, Koutsas ar kiti žvalgybos tarnybų vadovai privalo informuoti aukščiausius Baltųjų rūmų asmenis, gal ir Trumpą ar patarėją nacionalinio saugumo reikalams Boltoną, apie tai, ką NSA, CŽV ir kitos žinybos gali padaryti iki viršūnių susitikimo, per jį ir po jo. Kas iš tikrųjų – įskaitant ir tai, ar Trumpas ir jo komanda, – uždraudė per tą procesą naudoti kokias nors konkrečias galimybes žvalgybiniams duomenims rinkti, – viena iš griežčiausiai saugomų ir įslaptintų paslapčių“, – rašo Mejeris.

Du buvę JAV žvalgybos pareigūnai sakė, kad kiek pamena – pirmą kartą viršūnių susitikime labiau nerimavo dėl savo šalies lyderio žodžių ir poelgių, negu dėl jos priešininko.

JAV prezidento D.Trump ir Rusijos prezidento V.Putino spaudos konferencija Helsinkyje. EPA – ELTA nuotr.

Pasak autoriaus, dabar Rusijos valstybinė žiniasklaida „leidžia medžiagą vieną po kitos apie tai, kaip Rusija juda į priekį tais klausimais, kuriais Trumpas pasiūlė nuolaidas. Gi Amerikos žvalgai gaišta daugiau laiko ir eikvoja daugiau jėgų, kad išsiaiškintų, ar iš tikrųjų Trumpas padarė nuolaidų ir ar neatskleidė informacijos, kurios neturėjo atskleisti, tvirtina Šindleris, Prisas ir Piteris Harelas, kuris Obamos administracijoje buvo aukšto rango Valstybės departamento valdininkas.

„Mes leidome rusams viešai ir neoficialiai pasakoti tai, kas neva tai buvo aptarta susitikime, – sakė Harelas. – O JAV neturi jokios sukoordinuotos galimybės tam atsikirsti“.

Informacijos šaltinis: Politico

2018.07.26; 08:00

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

JAV prezidento D. Trumpo susitikimai su Europos valstybių ir politiniais lyderiais, be abejo, reikšmingiausias pastarųjų savaičių, o gal ir mėnesių įvykis.  Todėl nenuostabu, kad pasaulio žiniasklaida, o tuo pačiu ir Lietuvos, skiria D. Trumpo susitikimams didžiausią dėmesį.

Ir taip pat nenuostabu, kad didžiausia dozė dėmesio teko Trumpo susitikimui su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. O kaip gi kitaip: juk susitiko didžiausios pasaulio branduolinės galybės.

Lietuvos politikams (ir žiniasklaidai) šie įvykiai pateikė papildomą galvosūkį: kaip korektiškai „prasisukti“ tarp Lietuvos interesų atžvilgiu jautrių situacijų ir pateikti visuomenei objektyvią – žiūrint iš Lietuvos varpinės – jų sklaidą.

D.Trumpas, kaip tikina Vakarų Europos bei mūsų žiniasklaida, odioziškiausia figūra, labiausiai nestandartinis politikas iš visų, kurie pastaraisiais metais žėrėjo vakarų politinėje padangėje, bet, kita vertus, Lietuva iki šiol tradiciškai ir ne be pagrindo laikė (tebelaiko?) JAV ištikimiausia savo gynėja, saugumo garantu nuo buvusios „Didžiosios sesės“ galimos agresijos.

Angela Merkel tiems, kurių mintis nepaslanki ir nespėja reaguoti į greitai besikeičiančius politinius ciklonus ir anticiklonus, tebeatrodo įtakingiausia Vakarų Europos politikė, daug metų diktavusi politines madas ir meniu.

Lietuva yra tiesioginėje priklausomybėje nuo A. Merkel, kaip ES narė, bet, kita vertus, pati A. Merkel yra priklausoma nuo net ne dešimtmečius, o šimtmečius (bent jau nuo imperatorės Jekaterinos II, iš Prūsijos kilusios Sofijos Augustos Frederikos Angelt epochos) besitęsiančios abipusės Vokietijos ir Rusijos simpatijos, laikas nuo laiko peraugančios į kaimynams (o galiausiai – ir joms pačioms) nelemtus susitarimus.

Rusija jau nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų (su retomis ir trumpalaikėmis išimtimis) buvo ir, deja, tebėra, nuolatinė ir didžiausia grėsmė Lietuvos saugumui ir laisvei, todėl Lietuvos politikams ir šalies likimui neabejingiems piliečiams, kaskart, kai tik akivaizdžiai ar neakivaizdiniu būdu ima bendrauti tos Lietuvai svarbios asmenybės, labai svarbu pamatyti ir apmąstyti visą spektrą jų išsakomų nuomonių, ketinimų, veiksmų bei viso to  galimas pasekmes Lietuvai.

EPA – ELTA nuotraukoje: JAV ir Rusijos vadovai D.Trampas ir V.Putinas.

O dabar pasižvalgykime po  Lietuvos žiniasklaidos platybes: ar tai, kas jose skelbiama ar vaizduojama, padeda suprasti ir realiai įvertinti, kuo Lietuvai yra (ar galėtų būti) svarbūs Europos galiūnų susitikimai su JAV prezidentu?

Manau, kiekvienas žiniasklaidos vartotojas geba pats surasti atsakymą į šį klausimą. O štai mane, prisipažinsiu, nustebino itin vienašališka, netgi tendencinga pozicija, kurią užėmė LRT  televizijos apžvalgininkai sekmadienio laidoje „Savaitė“. Žurnalistas V. Pugačiauskas nė vienu sakiniu nenukrypo nuo savo visą laiką kultivuojamos tendencijos vaizduoti JAV prezidentą vienašališkai neigiamai, papūgiškai atkartojant vien„juodus“ atsiliepimus bei kritiką, kurios nešykšti savo šalies prezidentui jo politiniai oponentai.

Kas rašoma ar kalbama apie JAV prezidentą JAV žiniasklaidoje, viešojoje erdvėje – tai jų, amerikiečių, vidaus reikalas. Bet mums Lietuvoje tokie  apsibaksnojimai įdomūs nebent akiračiui  išplėsti. Tačiau jei norima padėti suformuoti mūsų (primenu, Lietuvos, o ne JAV, Vokietijos ar Rusijos piliečių) nuomonę apie D. Trumpą, tai žurnalistinė etika reikalauja skaitytojui/žiūrovui pateikti ir kitus faktus, kitas nuomones, tas, kuriose prezidentas giriamas, o jo sprendimai ir  darbai palankiai vertinami.

Taip, beje, elgiasi internetinės svetainės  www.lrt.lt apžvalgininkas Mykolas Drunga. Nors jis vargu ar yra prezidento D. Trumpo  simpatikas, tačiau neužmiršta objektyvumo reikalavimų, neužmiršta, pavyzdžiui, pabrėžti, jog „tai nereiškia, kad D. Trumpas yra V. Putino „marionetė“. Tokių sąmokslo teorijų skleidimas arba Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento apkaltinimas valstybės išdavyste be solidžių įrodymų tik prisideda prie demokratijos normų sumenkėjimo“.

O štai prisiminti ir priminti klausytojams, kaip D. Trumpas „paauklėjo“ Vokietijos kanclerę dėl dvigubų ekonominių žaidimų su Putinu, kurių pasekmėje Vokietija teikia finansinius, dujotiekio formos ramentus agresyviai Putino politikai, nei Pugačiauskas, nei energingoji laidos vedėja Pumprickaitė nematė reikalo. Nepolitkorektiška? O diena iš dienos loti ant JAV prezidento politkorektiška? Gal būt, remiamasi faktais paremta informacija, kad Vokietija+Putino vamzdis patikimiau mus gins, nei NATO su JAV? Tai vertėjo ta informacija pasidalinti su klausytojais.

Donaldas Trampas ir Angela Merkel. Nenuoširdus bučinys. EPA – ELTA nuotr.

Beje, jei matome, jog Vokietija pučia į vieną vamzdį su Rusija, o D. Trumpas, pasak kai kurių mūsų nuomonės formuotojų, labai labai blogas, tai nuo ko mums reikėtų gintis, ir kas galėtų mums padėti? Kas lieka? NATO? Tačiau kiek ši organizacija bus įgali, jei JAV žiūrės į vieną pusę, o Vokietija – į kitą?

Beje, po Trumpo priekaištų vokiečiams, kad jie nevykdo savo finansinių įsipareigojimų NATO, 56 proc. vokiečių, rinkos tyrimų bendrovės „Forsa“ apklausos duomenimis, pareiškė manantys, kad Europa gali pati pasirūpinti savo saugumu, ir tą ji gali padaryti be JAV pagalbos.

Man, beje, tokie duomenys sukėlė didelių abejonių, ar daug vokiečių geba pakelti galvą nuo dešrelių ir alaus bokalo ir apsižvalgyti po pasaulį. O gal tiesiog iki šiol nepastebėjau, jog vokiečiai ir mes matome/įsivaizduojame skirtingus priešus, kas, deja, nesustiprina mūsų saugumo…

O juk nepaisant nediplomatiško, erzinančio elgesio, iš šou verslo pasaulio prisigraibytų manierų, Lietuvos atžvilgiu JAV prezidentas iki šiol nepadarė (būtent – nepadarė) nieko, dėl ko jis nusipelnytų viešai ar neviešai išsakomų priekaištų bei pretenzijų… ko, pavyzdžiui, negalėtume pasakyti apie mūsuose taip gerbiamą Vokietijos kanclerę.

Tuo tarpu Putinas nei iki susitikimo su Trumpu, nei po jo nedavė preteksto atsiliepti apie jį bent jau neutraliai, kaip apie vadovą šalies, negrasinančios Lietuvai sankcijomis, katastrofomis ir pan.

Beje, po prezidentų susitikimo Rusijos internetinėje erdvėje pasirodė pranešimas apie tai, jog Baltijos šalys jau numatė datą, kai bus įvykdytas testinis (bus testuotas atsisakymas? Originale: „data provedenija testovogo atkliučenija“ – nežinau kaip geriau išversti) atsijungimas nuo BRELL (Baltarusija-Rusija-Estija- Lietuva-Latvija) energetinio žiedo. Pranešimą lydi komentarai, kurie skelbia, jog po tokio sprendimo Baltijos šalių energijos ūkį ir ekonomiką ištiksianti katastrofa (https://newzfeed.ru)

Tiesa, nespėjus išsigąsti, žvilgsnis užkliuvo už frazės apie tai, jog kiti ekspertai vertina tokį Baltijos šalių sprendimą „kaip klaidą, kuri  Baltijos šalių ekonomikai pridarys daugiau žalos, nei Rusijos kompanijoms“. 

Žodžiu, dar neaišku, kuriai šaliai toks sprendimas yra nenaudingesnis, bet  negalima nematyti, kad bet koks Baltijos šalių žingsnis tolyn nuo Rusijos sukelia agresyviai nervingą Rusijos žiniasklaidos reakciją su gąsdinimais prapultimi Baltijos šalims.

O mes tuo tarpu, stokodami tiek bendrosios kultūros, tiek ir plačios erudicijos analitikų, o vieno kito, dar neatbukinto, negerbdami, tampame (o gal jau tapome?) palaidų liežuvių šalimi, ir  tuo palaidu liežuviu paslaugiai pridengiame savo valdžios bei nuskurdintos tautos nuogą užpakalį.

2018.07.25; 13:27

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą paragino nutraukti specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio vykdomą tyrimą dėl Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus, tvirtindamas, kad jis buvo „diskredituotas“.

„Jie turėtų tuoj pat nutraukti diskredituotą R. Muellerio raganų medžioklę“, – teigė prezidentas.

Buvęs Federalinio tyrimo biuro (FTB) direktorius R. Muelleris vykdo tyrimą dėl to, ar D. Trumpo kampanija slapta bendrininkavo su Rusija šiai mėginant pakreipti JAV rinkimus D. Trumpo naudai.

JAV prezidentas, atkakliai tvirtinantis, kad nebuvo jokio bendrininkavimo, nuolat kartoja, kad jis yra „raganų medžioklės“ taikinys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.24;02:00