Didelė dauguma vokiečių pasisako už tai, kad Turkija dėl savo karinės operacijos Šiaurės Sirijoje būtų pašalinta iš NATO. Remiantis nuomonės tyrimo instituto „YouGov“ atlikta apklausa, tokią idėją remia 58 proc. respondentų ir tik 18 proc. yra prieš.
 
Dar didesnė dauguma apklaustųjų yra už griežtesnę Vokietijos vyriausybės poziciją Turkijos atžvilgiu: 61 proc. vokiečių pasisako už ekonomines sankcijas, 69 proc. – už visišką ginkluotės eksporto draudimą.
 
Prasidėjus Turkijos operacijai, vyriausybė ginklų tiekimą Ankarai tik apribojo.
 
Vis dėlto Turkijos pašalinimas iš NATO būtų labai sudėtingas ir todėl laikomas nerealiu, nes to nėra numatyta 1949 metų NATO sutartyje. Dėl to šią sutartį pirmiausiai reikėtų pakeisti – pritarus ir ratifikavus visoms šalims narėms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.31; 00:01

Vašingtonas paskelbė Turkijai neskirsiantis sankcijų dėl S-400 raketinių sistemų pirkimo iš Rusijos tol, kol Turkija šių įrengimų neaktyvuos.
 
Prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė atšaukiantis Turkijai dėl puolimo Sirijoje skirtas sankcijas.
 
Tačiau įtampa ir toliau išlieka: Turkija vis dar laukia bausmės už S-400 raketinių gynybos sistemų pirkimą iš Rusijos, NATO priešininkės.
 
„Ankaroje turbūt yra blaivesnių protų, sakančių, kad, dėl Dievo meilės, neturėtumėte jų jungti“, – teigė vienas anonimiškumą norėjęs išlaikyti valstybės departamento pareigūnas.
 
Kol kas neatrodo, kad Turkija būtų aktyvavusi S-400 sistemas, teigė pareigūnas. NATO narės baiminasi, kad iš Rusijos pirktos sistemos gali padėti Maskvai ištobulinti įgūdžius numušti Vakarų lėktuvus ir raketas.
 
„Dar yra daug darbo, norint įtikinti Turkiją atsisakyti S-400 – Ankara gali sistemas laikyti išjungtas, gali grąžinti jas arba sunaikinti, kaip jai patinka“, – teigė JAV valstybės departamento atstovas.
 
„Idealiu atveju jie turėjo niekada nepirkti ir nepriimti jokios S-400 sistemų dalies, tačiau dabar, kai riba jau peržengta, svarbiausias klausimas, kuris kyla, yra kaip visa tai izoliuoti, išskaidyti į dalis – neutralizuoti – ir judėti į priekį“, – sakė jis.
 
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir toliau puoselėja santykius su Rusija. Maskva sutiko Šiaurės Sirijoje dislokuoti pajėgų, pakeisiančių D. Trumpo patrauktas JAV pajėgas.
 
Ištikimas D. Trumpo šalininkas, senatorius Lindsey‘us Grahamas kreipėsi į Turkiją ir pasiūlė neaktyvuoti S-400 raketų ir taip išvengti sankcijų.  
 
Pagal 2017 metais priimtą įstatymą, JAV įsipareigoja sankcijas skirti bet kuriai šaliai, jei ši sudaro „reikšmingų“ karinių sandorių su JAV priešininkėmis, tarp jų ir Rusija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.26; 06:02

Vašingtonas atšaukia sankcijas, paskelbtas Turkijai dėl jos karinės operacijos Sirijoje. Tai trečiadienį Baltuosiuose rūmuose pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
 
„Aš daviau iždo sekretoriui Stevenui Mnuchinui nurodymą atšaukti visas sankcijas, įvestas spalio 14-ąją“, – sakė Amerikos administracijos vadovas.
Kartu D. Trumpas pažymėjo, jog Jungtinės Valstijos bus pasirengusios atnaujinti sankcijas Turkijai, jeigu bus nepatenkintos jos veiksmais Sirijoje.
 
„Sankcijos bus atšauktos, kol nenutiks kažko tokio, kas mums nepatiks“, – paaiškino JAV prezidentas.
 
Netrukus po to JAV iždo departamentas pranešė, kad iš sankcijų sąrašo išbraukiamos Turkijos nacionalinės gynybos ministerija, energetikos ir gamtos išteklių ministerija bei šių žinybų vadovai, taip pat VRM vadovas.
„Dėl ugnies nutraukimo ir prezidento D. Trumpo potvarkiu Iždo departamentas išbraukia iš (sankcijų) sąrašo dvi Turkijos ministerijos ir tris aukštus oficialius asmenis“, – pareiškė JAV iždo sekretorius S. Mnuchinas.
 
Spalio 9 d. Ankara paskelbė pradedanti Sirijos šiaurėje karinę operaciją „Taikos šaltinis“, kurios tikslas – sudaryti ten buferinę zoną. Ji prasidėjo Turkijos karinių oro pajėgų smūgiais kurdų formuočių pozicijoms.
 
Sirija pavadino šią operaciją agresija, o pasaulio bendrija pasmerkė Ankaros veiksmus. Spalio 14 d. JAV iždo departamentas pranešė, kad Vašingtonas išplėtė sankcijų sąrašą ir įtraukė į jį dvi minėtas Turkijos ministerijas ir tris pareigūnus.
 
Spalio 17 d. JAV ir Turkija susitarė dėl karo veiksmų pristabdymo. Turkija sutiko 120 valandų nutraukti ugnį, kad kurdų būriai, priklausantys Demokratinės Sirijos pajėgų koalicijai, paliktų Ankaros kuriamą pasienio saugumo zoną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.24; 00:01

Turkija sutiko penkioms paroms sustabdyti savo karinę operaciją Sirijoje, kurią visiškai nutrauks, jei kurdų vadovaujamos Sirijos demokratinės pajėgos (SDF) pasitrauks iš saugumo zonos ties Turkijos ir Sirijos siena, paskelbė JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as ir Turkijos pareigūnai.
 
120 val. truksiantis ugnies nutraukimas sumažino įtampą šioje beprecedentėje krizėje tarp Turkijos ir JAV, tačiau kritikai ir vėl suskubo apkaltinti prezidentą Donaldą Trumpą palikus kurdų sąjungininkus likimo valiai.
 
Pagal susitarimą, kurdų pajėgos turės pasitraukti iš 32 km pločio ruožo palei Turkijos ir Sirijos sieną, kur Ankara ketina įkurti saugumo zoną, į kurią bus perkelti į Turkiją pabėgę sirų migrantai.
 
D. Trumpo sprendimas atitraukti amerikiečių karius nuo Turkijos ir Sirijos pasienio leido Ankarai praeitą savaitę pradėti šią karinę operaciją, tačiau pats prezidentas vėliau įvedė sankcijas turkų ministrams ir pagrasino sunaikinti NATO narės Turkijos ekonomiką.
 
Po derybų su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu M. Pence’as patvirtino, kad Turkijos karinės operacija „bus visiškai nutraukta, kai bus baigtas“ kurdų SDF atitraukimas, o JAV tada atšauks sankcijas Turkijai.
M. Pence’o teigimu, Jungtinės Valstijos bendradarbiaus su YPG – kurdų kovotojais, vadovaujančiais SDF – „kad užtikrintų tvarkingą pasitraukimą per 120 valandų“.
 
SDF vadas Mazlumas Abdi tikino, kad jo pajėgos yra „pasirengusios laikytis paliaubų“ teritorijoje nuo Ras al Aino iki Tal Abjado.
 
Vis dėlto JAV įgaliotinis Sirijoje Jamesas Jeffrey’is pripažino, kad kurdų kovotojai nebuvo patenkinti susitarimo, o Vašingtonui prireikė naudotis „botagu ir meduoliu“, grasinant sankcijomis, tam, jog būtų pasiektas paliaubų susitarimas.
 
„Nėra jokios abejonės, kad YPG nori pasilikti šiose vietovėse“, – reporteriams sakė jis, grįždamas iš Ankaros.
 
Stebėsenos organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) anksčiau pranešė, kad dėl karinės operacijos buvo priversti bėgti 300 tūkst. gyventojų. SOHR teigimu, nuo Turkijos puolimo pradžios žuvo beveik 500 žmonių, įskaitant dešimtis civilių, dauguma jų – kurdų pusėje.
 
Visgi Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pabrėžė, kad Ankara tik „stabdo operaciją, o ne ją nutraukia“.
 
„Tai nėra paliaubos. Paliaubas pasiekia dvi teisėtos šalys“, – sakė M. Cavusoglu.
 
Turkija kurdų YPG kovotojus laiko uždraustus Kurdistano darbininkų partijos (PKK) atšaka. PKK Turkijoje jau 35 metus vykdo kruvinus išpuolius, taip siekdami didesnės autonomijos kurdams.
 
J. Jeffrey’io teigimu, Turkija pažadėjo amerikiečių diplomatams, kad neužsibus saugumo zonoje. Jis taip pat pabrėžė, kad JAV gerbia Sirijos teritorinį vientisumą.
 
„Turkai ir pats prezidentas R. T. Erdoganas asmeniškai mums daug kartų tikino, kad jie neturi jokių ketinimų – visai jokių ketinimų – likti Sirijoje ilgam laikui“, – sakė J. Jeffrey’is.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.18; 09:00

Turkijai tęsiant operaciją Šiaurės Sirijoje, dar viena Europos šalis paskelbė stabdanti ginklų tiekimą Ankarai. Po Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos ir Suomijos apie tokį žingsnį pranešė ir Prancūzija.
 
Vis ginkluotės, kurią Turkiją gali panaudoti Sirijoje, eksporto projektai nedelsiant stabdomi, sakoma bendrame Prancūzijos užsienio reikalų ir Gynybos ministerijų pareiškime.
 
Prieš tai Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas pareiškė, kad vyriausybė neišduos naujų leidimų tiekti ginklus, kuriuos Turkija gali panaudoti Sirijoje.
 
Nyderlandai penktadienį paskelbė, kad stabdo karinės ginkluotės eksportą į Turkiją. Prieš tai šį žingsnį jau žengė Suomija ir Norvegija.
 
ES užsienio reikalų ministrų taryba pirmadienį Liuksemburge tarsis dėl koordinuotos Europos pozicijos šiuo klausimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.14; 02:00

Turkija tęsia kurdų kontroliuojamų Sirijos pasienio miestų puolimą. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį ataka prieš kurdų kontroliuojamus miestus Turkijos ir Sirijos pasienyje prasidėjo ketvirtoji Turkijos karinės operacijos prieš Sirijos kurdus diena.
 
Turkų operacija susilaukia vis didesnio tarptautinės bendruomenės, įskaitant ir JAV, pasipriešinimo.
 
Paskatinti sėkmingų pasistūmėjimų naktį į šeštadienį, Turkijos pajėgos ir jų sąjungininkai Sirijoje ėmėsi pulti teritoriją pasienio viduryje, kurioje, nepaisant kurdų kontrolės, gyvena daugiausia etniniai arabai.
 
Du miestai abiejose puolamos zonos pusėse – Ras al-Ainas ir Tal Abyadas – buvo smarkiai bombarduojami. Dėl bombardavimų iš miestų pabėgo dešimtys tūkstančiai civilių.
 
„Turkijos pajėgos ir jų sąjungininkės sukilėlių grupuotės puola Ras al-Ainą“, – pranešė stebėsenos organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).
 
Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios organizacijos teigimu, Ankaros pajėgos link Ras al-Aino juda trimis frontais, kariai yra palaikomi artilerijos ugnimi ir oro antskrydžiais.
 
Naujienų agentūros AFP korespondentas netoli Ras al-Aino girdėjo daugybę šūvių ir sprogimų, kai Turkijos sąjungininkai, daugiausia Sirijos arabai, su raketsvaidžiais judėjo fronto linija.
 
Kariniais pajėgumais gerokai nusileidžiančios kurdų Sirijos demokratinės pajėgos (SDF), besipriešindamos turkų puolimui, neteko daugybės karių.
Pernakt susidūrimuose žuvo mažiausiai 20 SDF kovotojų, teigė SOHR. Iš viso per Turkijos karinę operaciją, organizacijos duomenimis, jau žuvo 74 kurdų kariai.
 
Operacijos metu taip pat žuvo 20 civilių Sirijoje, o Turkijos žiniasklaida pranešė apie 17 turkų civilių gyventojų žūtį.
 
SDF pareigūnas Ras al-Aine tvirtino, kad kurdų kariai atrėmė Ankaros ataką, tačiau susidūrimai vis dar tebevyksta.
 
Žiniasklaidos duomenimis, už miesto ribų kurdų kovotojai šiuo metu praranda savo turėtas pozicijas.
Po Turkijos kariouomenės puolimo. EPA – ELTA nuotr.
 
SOHR teigimu, pernakt Turkijos pajėgos užėmė 11 kaimų, daugiausia netoli Tal Abyado. Iš viso operacijos metu užimti jau 23 kaimai.
 
SDF buvo pagrindinė JAV partnerė kovoje su „Islamo valstybės“ (IS) džihadistais. SDF kovoje su IS neteko iš viso 11 tūkst. karių.
 
Susidūręs su nepasitenkinimu ir kaltinimais sąjungininkų išdavyste, net ir iš jo paties respublikonų partijos, JAV prezidentas Donaldas Trumpas sugriežtino savo poziciją Turkijos atžvilgiu ir pagrasino sankcijomis, jei karinė operacija nebus nutraukta.
 
Savo ruožtu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas nesutiko sustabdyti operacijos, o Pentagonui nepavyko perkalbėti Ankaros ir priversti nutraukti kurdų puolimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.13; 02:00

JAV gynybos sekretorius Markas Esperas paragino Turkiją sustabdyti veržimąsi į Šiaurės rytų Siriją ir perspėjo, kad puolimas gali atnešti „rimtų pasekmių“ Ankarai, penktadienį informavo Pentagonas.
 
M. Esperas su Turkijos gynybos ministru Hulusiu Akaru kalbėjosi telefonu. Pokalbio metu JAV gynybos sekretorius „griežtai paragino Turkiją nutraukti veiksmus Šiaurės rytų Sirijoje“, pareiškime teigė Pentagono atstovai.
 
„Nors sekretorius pakartojo, kad vertina strateginius dvišalius santykius, jis teigė, kad dėl antpuolio Turkija gali susilaukti rimtų pasekmių“, – buvo sakoma pareiškime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.12; 08:00

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pagrasino Jungtinėms Valstijoms nebepirkti „Boeing“ orlaivių, jei jo šaliai bus paskelbtos sankcijos dėl rusiškos gynybos sistemos S-400 įsigijimo.
 
„Mes esame geri klientai, – pareiškė R. T. Erdoganas penktadienį savo partijos susitikime, turėdamas omenyje naujų „Boeing“ lėktuvų pirkimą. – Bet jei taip tęsis toliau, norime mes ar ne, privalėsime dar kartą apie tai pagalvoti“.
 
R. T. Erdoganas birželį susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu kalbėjosi apie sutartį su „Boeing“ dėl naujų lėktuvų pirkimo. Todėl R. R. Erdoganas buvo įsitikinęs, kad D. Trumpas neskelbs sankcijų Turkijai dėl S-400 sistemos pirkimo.
 
Turkijai gresia baudžiamosios priemonės pagal CAATSA įstatymą, kuris leidžia taikyti bausmes už sandorius su Rusijos ginklų koncernais. Dėl rusiškos sistemos įsigijimo JAV jau eliminavo Ankarą iš F-35 naikintuvų programos. R. T. Erdoganas dabar pabrėžė, kad Turkija ir kitur gali įsigyti naikintuvų. „Neduosite mums F-35? Labai gerai, tačiau tokiu atveju mes imsimės priemonių šiuo klausimu ir kreipsimės į ką nors kitą“, – kalbėjo prezidentas.
Turkijos ginkluotosios pajėgos – vienos iš galingiausių visoje Europoje ir NATO aljanse.
 
Rusija jau pasiūlė Turkijai parduoti savo naikintuvus. JAV baiminasi, kad NATO narė Turkija labiau atsigręš į Maskvą. Turkija tuo tarpu tikina, kad S-400 sistema reikalinga jos gynybai. Jokie „grasinimai ir sankcijos“ esą nesutrukdys Turkijai „garantuoti savo saugumo“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.27; 07:04
 
 

Po mirtino išpuolio prieš diplomatus Šiaurės Irako Erbilio mieste Turkija suengė oro antskrydžius prieš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) pozicijas. Gynybos ministras Hulusis Akaras ketvirtadienį kalbėjo apie iki šiol didžiausią Turkijos ginkluotųjų pajėgų operaciją Šiaurės Irako Kandilio kalnuose. PKK esą suduotas „rimtas smūgis“.
 
Per išpuolį prieš turkų diplomatus restorane autonominio kurdų regiono sostinėje trečiadienį žuvo trys žmonės, tarp jų – Turkijos vicekonsulas Erbilyje. PKK atstovas pareiškė, kad jo grupuotė nesusijusi su ataka. Tačiau ekspertai dėl išpuolio kaltina PKK.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.19; 10:00

JAV trečiadienį paskelbė, kad Turkija nebegalės dalyvauti F-35 naikintuvų programoje, pranešė „Deutsche Welle“. Pentagonas ėmė grasinti priimsiąs tokį sprendimą po to, kai Turkijos vyriausybės nutarė iš Rusijos įsigyti S-400 raketinių gynybos sistemų.
 
„Deja, Turkijos sprendimas pirkti rusiškas S-400 raketines gynybos sistemas padaro tolesnį šalies dalyvavimą F-35 projekte neįmanomą“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė Stephanie Grisham. Ji papildė teigdama, kad F-35 negali veikti kartu su Rusijos žvalgybos duomenų rinkimo platforma, kuri bus naudojama sužinoti apie pažangias programos galimybes“.
 
Vašingtonas baiminasi, kad Rusija per įdiegtos sistemos radarą gali sužinoti duomenis apie naujojo JAV naikintuvo F-35 pajėgumus.
 
Turkijos visiškas pašalinimas iš programos turėtų įvykti iki kitų metų, teigė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoja įsigijimo ir palaikymo reikalams Ellen Lord.
 
„Mes rengiamės labai tvarkingam, nuosekliam pašalinimui iki 2020 metų kovo. Tai ypatingas atsakas į ypatingus veiksmus“, – sakė E. Lord.
 
Rusiškos sistemos pirkimas jau daug mėnesių kelia ginčus tarp JAV ir Turkijos. Sistemos komponentai pradėti tiekti penktadienį. Turkija yra F-35 gamybos partnerė, ji ketino įsigyti apie 100 naikintuvų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.18; 12:11

JAV pašalinus Turkiją iš F-35 naikintuvų programos, Ankara įspėjo Vašingtoną dėl „nepataisomos žalos“.
 
Užsienio reikalų ministerija kalbėjo apie didelę JAV klaidą, kuri padarys „nepataisomos žalos“ abiejų šalių santykiams.
 
Vienašališkas ir neteisingas Vašingtono žingsnis neatitinka „Aljanso (NATO) dvasios“ (NATO) ir neturi teisėto pagrindo, sakoma pareiškime. Todėl jis esą turi būti atšauktas. Turkija, be to, pabrėžė, kad jai svarbi draugystė tarp abiejų šalių.
 
Vašingtonas pašalino Turkiją iš F-35 naikintuvų programos, nes šalis įsigijo rusišką raketinės gynybos sistemą. Vašingtonas baiminasi, kad Rusija per sistemos S-400 radarą gaus duomenimis apie naujojo JAV naikintuvo F-35 pajėgumus. Kaip F-35 gamyboje dalyvaujanti partnerė, Turkija turėjo gauti apie 100 tokių naikintuvų.
 
Trečiadienį Baltieji rūmai paskelbė, kad Turkija šalinama iš programos. Joje, be kitų, dar dalyvauja Didžioji Britanija, Italija, Kanada ir Australija. Vašingtonas argumentavo, kad S-400 sistemos pirkimas yra nusižengimas NATO narių įsipareigojimams neturėti rusiškų sistemų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.18; 14:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė suprantąs Turkijos sprendimą įsigyti rusišką oro erdvės gynybos sistemą S-400. Anot D. Trumpo, jo santykiai su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu yra „labai geri“, o situacija labai sudėtinga.
 
Turkija buvo „priversta“ įsigyti rusišką sistemą, nes pirmtakė demokratų vyriausybė nepardavė jai amerikietiškos „Patriot“ sistemos, sakė D. Trumpas antradienį žurnalistams. Taip jis pakartojo Turkijos vyriausybės argumentą.
 
Prieš tai paskirtasis JAV gynybos sekretorius Markas Esperas „neteisingu ir nuviliančiu“ pavadino Turkijos sprendimą įsigyti S-400. Per klausymus JAV Kongrese jis pabrėžė, kad vyriausybė Ankaroje negali turėti abiejų sistemų.
 
Rusiškos sistemos pirkimas jau daug mėnesių kelia ginčus tarp JAV ir Turkijos. Sistemos komponentai pradėti tiekti penktadienį. Vašingtonas baiminasi, kad Rusija per sistemos radarą gali sužinoti duomenis apie naujojo JAV naikintuvo F-35 pajėgumus. Turkija yra F-35 gamybos partnerė, ji ketina įsigyti apie 100 naikintuvų. Pentagonas grasina liepos pabaigoje išmesti Turkiją iš F-35 programos.
 
D. Trumpas per kabineto posėdį sakė, kad Turkijai dabar uždrausta įsigyti naikintuvus – dėl to „Lockheed Martin“ ginkluotės koncernas „nėra labai laimingas“.
 
„Mes turime situaciją, kai Turkija mums buvo labai gera, labai gera. Ir mes dabar Turkijai sakome, kad jai, kadangi ji buvo priversta įsigyti kitą raketų sistemą, neparduosime „F-35“ naikintuvų“, – kalbėjo D. Trumpas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.17; 02:00
 

Turkija pareiškė esanti pasiruošusi imtis atsakomųjų veiksmų už bet kokias Libijos generolo Khalifos Haftaro pajėgų atakas prieš Turkijos laivus ir interesus Libijoje.
 
Tokie Turkijos komentarai pasirodė po to, kai Kh. Haftaras nurodė savo vadovaujamai Libijos nacionalinei armijai (LNA) atakuoti Turkijos laivus ir kompanijas Libijoje bei suimti Libijoje esančius Turkijos piliečius.
 
LNA atstovas Turkijos objektus Libijoje pavadino „teisėtais taikiniais“. Kh. Haftaras apkaltino Turkiją remiant jo priešininkus.
 
Tuo metu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas patvirtino, kad jo šalis remia tarptautiniu mastu pripažintą Nacionalinės santarvės vyriausybę (GNA) ir tiekia jai ginklus pagal „karinio bendradarbiavimo susitarimą“.
 
Libijoje veikia dvi konkuruojančios vyriausybės. Sostinėje Tripolyje veikia tarptautinės bendrijos remiama GNA. Tuo metu generolas Kh. Haftaras ir jo vadovaujama LNA remia priešišką vyriausybę šalies rytuose.
 
Balandžio pradžioje LNA pradėjo puolimą dėl sostinės Tripolio kontrolės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.01; 06:51

Turkijos įsigyjamos rusiškos zenitinės raketų sistemos S-400 „Triumf“ Jungtinėms Valstijoms kelia nepriimtiną riziką, teigia JAV gynybos ministro patarėjas Europos ir NATO politikos klausimams Andrew Winternitzas, pabrėždamas, kad jokios pastangos negalės panaikinti šio nerimo.
 
„Turkijos įsigyjamos raketų sistemos S-400 kelia JAV nepriimtiną riziką. Nėra tokių priemonių, kurios galėtų sumažinti mūsų nerimą šiuo klausimu. Šis sandoris yra nesuderinamas su Turkijos įsipareigojimais NATO“, – „Foreign Policy“ organizuotoje konferencijoje kalbėjo A. Winternitzas.
 
„Apie tai mes nuolat kalbame su Ankara ir toliau tęsime šias diskusijas. Esame visada pasiruošę jose dalyvauti“, – teigė A. Winternitzas.
 
Atsakydamas į klausimą apie diskusijų su Turkija eigą ir tolesnius Vašingtono veiksmus, jis pažymėjo kol kas nenorįs „veltis į hipotetinius išvedžiojimus“.
 
„Pažiūrėsime, kas pavyks, o tada priimsime sprendimą. Nenoriu veltis į hipotetinius išvedžiojimus dėl to, ką mes galime, o ko negalime padaryti“, – sakė JAV gynybos ministro patarėjas.
 
Vis dėlto A. Winternitzas išreiškė viltį, kad Ankara „priims sprendimą nepirkti S-400 iš Rusijos“.
 
Balandžio pradžioje JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as pareiškė, kad Vašingtonas nestovės šalia tuo metu, kai NATO narė perka ginkluotę iš Rusijos.
 
„Turkija turi pasirinkti – ji nori likti svarbia sėkmingiausio karinio aljanso pasaulio istorijoje nare, ar rizikuoti šia partneryste priimdama tokius neapgalvotus sprendimus, kurie kenkia visam Aljansui“, – sakė M. Pence’as.
 
Turkija ir Rusija dėl S-400 „Triumf“ pirkimo pradėjo derėtis 2016 m., o sandoris patvirtintas 2017-ųjų rugsėjo 12 d. Turkija taps pirmąja NATO valstybe nare, savo šalyje naudojančia rusiškas S-400 raketų sistemas.
 
S-400 „Triumf“ sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.07; 06:00

Paryžiaus sprendimas įsteigti balandžio 24-ąją Nacionalinę armėnų genocido atminimo dieną neigiamai atsilieps Turkijos ir Prancūzijos santykiams. Tai ketvirtadienį pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

„Prancūzijos pozicija Turkijos atžvilgiu tolima draugystės principams. Neabejotina, kad ji neigiamai atsilieps Turkijos ir Prancūzijos santykiams“, – cituoja URM vadovo žodžius Anatolijos naujienų agentūra.

Turkija neigia kaltinimus dėl armėnų genocido ir griežtai reaguoja į kritiką šiuo klausimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.12; 06:56

Turkijos sprendimas įsigyti rusiškų zenitinių raketų sistemų S-400 „Triumf“ yra iššūkis, tačiau jis nebuvo aptartas Vašingtone vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, teigia Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Sprendimą dėl to, kokias ginkluotės sistemas pirkti, priima konkreti šalis. Mes pripažįstame, kad šis klausimas kelia iššūkių. Šį dalyką būtina aptarti“, – sakė J. Stoltenbergas ir pridūrė, kad „šis klausimas nebuvo įtrauktas į ministrų susitikimų darbotvarkę“.

Pasak generalinio sekretoriaus, NATO suteikia platformą, kurioje šalys gali diskutuoti įvairiais jiems rūpimais klausimais.

„NATO taip pat ir šiame susitikime suteikia platformą plėtoti Aljanso narių dialogą. Žinoma, mes sveikiname, kad NATO tampa platforma aptarti klausimus, dėl kurių kyla nesutarimai“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

Jo teigimu, NATO jau stiprina Turkijos oro erdvės gynybą moderniomis raketų sistemomis.

„Turime prisiminti, kad NATO stiprina Turkijos gynybą – dislokuotos ispanų „Patriot“ sistemos ir nemažai Italijos sistemų“, – sakė J. Stoltenbergas ir tikino palankiai vertinantis dialogą tarp JAV ir Turkijos dėl raketų sistemų „Patriot“ tiekimo Ankarai.

Anksčiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, atmesdamas Vašingtono siūlymą įsigyti „Patriot“ raketų sistemas, pareiškė, kad Turkija tęs rusiškų raketų sistemų įsigijimą.

„Susitarėme su Rusija dėl S-400 pirkimo, negalime dabar to atšaukti. Tai jau padaryta“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas. Pasak Turkijos lyderio, šalis tikisi jau šių metų liepą sulaukti rusiškų S-400 sistemų pristatymo.

Laikinasis JAV gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas antradienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Turkija atšauks planus įsigyti rusiškų zenitinių raketų sistemas S-400 „Triumf“ ir vietoj jų įsigis amerikietiškas „Patriot“ sistemas.

Pirmadienį Pentagonas pranešė stabdantis bendrą JAV ir Turkijos naikintuvų F-35 programą tuo atveju, jei Ankara pirks raketų sistemas S-400 iš Rusijos. Toks žingsnis, Jungtinių Valstijų pareigūnų teigimu, keltų grėsmę NATO, kurios narė yra ir Turkija, vientisumui.

Turkija ir Rusija dėl S-400 „Triumf“ pirkimo pradėjo derėtis 2016 m., o sandoris patvirtintas 2017-ųjų rugsėjo 12 d. Turkija taps pirmąja NATO valstybe nare, savo šalyje naudojančia rusiškas S-400 raketų sistemas. S-400 „Triumf“ sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.

Darius Mikutavičius (ELTA)

Rusijos konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Vadovauti Klaipėdai nėra lengva. Mūsų uostamiestis – specifinis miestas. Jame nuo seno įsikūrusi stipri Rusijos šnipų bazė. Šitaip teigdamas mintyse turiu Rusijos Federacijos konsulatą Klaipėdoje. Kas bent sykį matė tą milžinišką pastatą, suvokia, jog aukštos tvoros bei gausybė kambarių erdviame kelerių aukštų pastate – ne šiaip sau, ne atsitiktinai. Akivaizdu, kad rusų diplomatai čionai ne atostogauti sugužėjo. Ne poilsis prie smėlėto jūros kranto jiems rūpi. Jie intensyviai dirba. Pluša, žinoma, ne Lietuvos labui.

Kas slypi už Rusijos konsulato sienų

Kad komfortiškai Klaipėdoje įsikūrę Rusijos diplomatai darbuojasi be laisvadienių, be atokvėpio, netiesiogiai byloja ir prie konsulato įrengta erdvi stovėjimo aikštelė, kurioje nuolat gausu tai išvažiuojančių, tai parvažiuojančių automobilių, pažymėtų diplomatiniais numeriais.

Štai tuomet, atidžiai žvelgiant į Rusijos konsulatą Klaipėdoje, nejučiom ir randamas atsakymas, kodėl tokie uostamiesčio gyventojai kaip Viačeslavas Titovas, net šmeiždami žymiausius mūsų partizanų vadus, vis tik jaučiasi ramūs, saugūs, įtakingi.

Belieka nuoširdžiai užjausti Klaipėdos merą. Be gausybės ekonominių problemų jam, skirtingai nei kai kurių kitų Lietuvos miestų ir miestelių vadovams, tenka galynėtis su tarsi nepastebima, bet vis tik realia Rusijos įtaka.

Lietuvos rinkėjai nulėmė, kad uostamiesčiui antrą sykį vadovaus Vytautas Grubliauskas. Tai reiškia, kad būtent V.Grubliauskui mažų mažiausiai dar keletą metų teks rūpintis ne vien buitiniais klaipėdiečių reikalais. Jam teks atremti Rusijos konsulato kurpiamas intrigas. Politinių intrigų būta ir pirmosios kadencijos metu, nesumažės jų ir dabar.

Dovana nelygu dovanai

Viena iš labiausiai matomų rusiškų klastų – pastangos svetimomis rankomis kiršinti uostamiestyje gyvenančias tautines bendrijas. Vadovaujantis sveiku protu, lietuviams neturėtų būti nei labiau mylimų, nei mažiau gerbtinų tautų. Jei gyveni Lietuvoje, gerbi lietuviškus įstatymus, neini obuoliauti su mūsų priešais, – vadinasi, esi toks pat brangus ir gerbtinas, kaip ir visi kiti, gerbiantys bei mylintys Lietuvą.

Bet būtent Klaipėdoje pastebimi dvigubi standartai. Vienoje iš Klaipėdos aikščių prieš keletą metų išdygo armėniškas kryžius – chačkaras. Paminkle iškalti žodžiai: „Armėnų bendruomenės „Van“ dovana Klaipėdos miestui“.

Chačkaras Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Jei tai – nuoširdi dovana, kodėl nepasidžiaugus? Ir vis tik dovana nelygu dovanai. Kai kurios dovanos – su vadinamuoju „dvigubu dugnu“, su „gilia potekste“.

Prieš laiminant chačkaro statybą uostamiesčio savivaldybės atstovams derėjo bent jau pasidomėti turkiškąja Osmanų imperijos istorijos versija.

Tada jie būtų supratę, jog chačkarai dažniausiai statomi siekiant pagerbti 1915-ųjų metų aukas.

Taigi mums įpiršta dovana – tai spjūvis Turkijai, mūsų sąjungininkei NATO aljanse. O spjūvis yra spjūvis. Ne veltui apžiūrėti chačkaro į Klaipėdą buvo atvykę Lietuvoje reziduojantys turkų diplomatai.

Turkija – vis dar NATO narė

Temperamentingas turkų šokis. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.

Beje, mums neturėtų itin rūpėti, kas nūnai valdo Turkiją. Pašliję Ankaros santykiai su JAV ir Europos Sąjunga – ne pats didžiausias galvos skausmas. Svarbiausia, kad Turkija – vis dar NATO narė, turinti vieną stipriausių kariuomenių Europoje. Turkija neatšaukusi NATO aljansui duotų įsipareigojimų. Jei Baltijos šalys būtų užpultos, Turkijos kariuomenė privalėtų mus ginti.

Be abejo, Lietuva – per maža, kad pajėgtų suteikti reikšmingos karinės ar ekonominės pagalbos. Juolab tokioms didelėms ir įtakingoms valstybėms kaip Turkija (vienintelė iš Aljanso narių išdrįso numušti jos oro erdvę pažeidusį Rusijos naikintuvą).

Bet jei Turkija vis dar įsipareigojusi NATO aljansui (tikėkimės, jog taip bus ir ateityje), tai ir Lietuva privalo mažų mažiausiai gerbti Turkijos nuomonę, įsiklausyti į jos žodžius. Lietuva prieš suteikdama leidimą chačkaro statybai neabejotinai privalėjo pasidomėti, kaip šiuos kryžius vertina turkų diplomatai.

Klaipėdiečiams pritrūko įžvalgumo

Bet Klaipėdos valdžiai pritrūko politinio įžvalgumo. Tuometiniai uostamiesčio savivaldybės atstovai nepastebėjo politinių niuansų. Jie tarsi apsimetė nematą milžiniškų skirtumų tarp Turkijos ir Armėnijos. Todėl priminsiu: jei Turkija – NATO narė, tai Armėnija ne tik nepriklauso Šiaurės Atlanto Sutarties Aljansui, bet ir ilgam įsileidusi Rusijos karines bazes. Šiandieninė Armėnija – Baltijos šalims grasinančio bei Ukrainą, Gruziją, Moldovą terorizuojančio Kremliaus sąjungininkė.

Kada pagerbsime turkų karių atminimą?

Žodžiu, naujoji uostamiesčio valdžia, jei jai rūpi NATO narių solidarumas, privalėtų ištaisyti klaidą. Griauti chačkaro niekas neragina. Tačiau jei lietuviai gerbia armėnų aukas, tai kodėl mums neprisiminti 1915-aisiais žuvusių turkų karių? Juolab kad apie turkų – armėnų santykius Lietuva turi per mažai žinių, kad būtų kategoriška, skubėtų palaikyti vieną ar kitą pusę.

Lietuva pasielgtų protingai, jei, prieš žengdama bet kokį žingsnį, pirmiausia įsigilintų į istoriją – atidžiai išklausytų ne tik armėnų, bet ir turkų argumentus. Nes tarp Turkijos ambasados ir Lietuvos kultūros ministerijos tik dabar pasirašytas bendradarbiavimo dokumentas, leidžiantis mūsų istorikams, žurnalistams, politikams svečiuotis Stambulo ir Ankaros archyvuose. Mano žiniomis, iki šiol Turkijos archyvuose nėra dirbęs nė vienas lietuvių istorikas, žurnalistas, politikas. Bet Lietuvoje jau pastatyti net trys chačkarai (vienas Kaune, kitas – prie Šiaulių, trečias – Klaipėdoje).

Jei Klaipėdos meras – įžvalgus vyras, galėtų organizuoti bent vieno Klaipėdos istoriko kelionę į Turkiją. Patys išsiaiškinkime, kas rašoma apie 1915-ųjų tragedijos priežastis Osmanų imperijos dokumentuose.

Organizuoti mūsų istorikų išvykų į Armėnijos archyvus neraginu. Oficialusis Jerevanas, skirtingai nei Ankara, svetimtaučių į savo archyvus neįsileidžia. Keista: jei Armėnija jaučiasi esanti visiškai teisi, kodėl ji vengia viešumo? Galvoje kirba net tokie įtarimai: kai į gabalus buvo plėšoma Osmanų imperija, kas karinių susidūrimų išvakarėse ėmė talkinti turkus puolančiai rusų kariuomenei? Todėl galima manyti, jog turkų nemalonėn jie pateko visai ne todėl, kad yra armėnai ir krikščionys, o dėl to, kad išdavė tuos, kurių žemėje gyveno.

Žodžiu, antrąją mero kadenciją pradedančio V. Grubliausko laukia rimtas darbas – užglaistyti Turkijos susierzinimą.

Kodėl azerbaidžaniečiams neleidžiame turėti paminklo?

Bet tai – ne vienintelis naujojo mero darbas. Kai Klaipėdoje buvo pastatytas armėniškas chačkaras, savo paminklą panoro turėti ir azerbaidžaniečiai. Bet jiems turėti savo paminklo iki šiol neleidžiame. Oficiali priežastis – kai savivaldybės nariai laimino šį sprendimą, pritrūko balsų… Suprask, niekas nekaltas, taip nulemta demokratinio balsavimo metu. Bet tiek ponas V.Grubliauskas, tiek ir visi kiti Klaipėdos savivaldybės nariai puikiai suvokia, kaip kartais koreguojami balsavimai…

Suprantama, Azerbaidžanas – ne NATO narė Turkija. Bet Azerbaidžane, skirtingai nei Armėnija, nėra ir Rusijos karinės bazės. Be to, tiek NATO, tiek Europos Sąjunga įsitikinusi, jog, padedama rusų karinių junginių, Armėnija okupavo 20 proc. Azerbaidžano teritorijos – Kalnų Karabachą ir dar septynetą gretimų azerbaidžanietiškų rajonų. Net keturios Jungtinių Tautų rezoliucijos reikalauja kuo greičiau iš Kalnų Karabacho išvesti Armėnijos ginkluotąsias pajėgas. Bet oficialusis Jerevanas vis išsisukinėja, muistosi, teisinasi, ieško pačių keisčiausių priežasčių, kaip pasilikti svetimose žemėse.

Rusijos konsulatas uostamiestyje. Slaptai.lt nuotr.

Tad jei ir naujosios Klaipėdos savivaldybės kadencijos metu uostamiesyje neatsiras nė vieno azerbaidžanietiško bei turkiško paminklo, norom nenorom kils įtarimų: kodėl čia dienos šviesą išvysta tik Rusijos karines bazes įsileidusiai, svetimas teritorijas puldinėjančiai Armėnijai svarbūs atminimo ženklai, o NATO narės Turkijos bei rusiškų karinių bazių neįsileidusio Azerbaidžano paminklų – nė vieno.

Atsakymo į šį klausimą, žinoma, derėtų ieškoti Rusijos konsulate Klaipėdoje. Už konsulato sienų besislepiantys rusų diplomatai puikiai žino, ką, kaip ir su kuo kiršina, kaip manipuliuoja asmeninėmis mūsų politikų ambicijomis.

Ir vis dėlto antrąją mero kadenciją pradedantis V.Grubliauskas pats privalo būti politiškai labai atidus ir įžvalgus.  

2019.04.01; 10:09

Pasklidus informacijai, kad kruviną išpuolį Naujojoje Zelandijoje surengęs australas galėjo kelis kartus lankytis Turkijoje, Ankara pradėjo tyrimą, praneša AFP.

Vieno Turkijos pareigūno teigimu, šioje šalyje kelis kartus lankėsi ir nemažai laiko praleido 28 metų australas, kuris įtariamas 49 žmonių nužudymu Naujojoje Zelandijoje.

„Manome, kad įtariamasis galėjo lankytis ir kitose valstybėse Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Mes tiriame, kur jis keliaudavo ir su kuo bendraudavo“, – sakė anonimu norėjęs likti pareigūnas.

Turkijos žiniasklaida pranešė, kad internete išplatintame šaulio manifeste buvo užuominos apie Turkiją ir Sofijos soboro minaretus Stambule. Šiame pastate dabar yra muziejus, tačiau kadaise tai buvo bažnyčia, kuri Osmanų imperijos laikais buvo paversta į mečetę.

Bulgarija taip pat paskelbė besiaiškinanti ar joje 2018 m. lapkritį lankėsi išpuolio vykdytojas.

Manoma, kad australas 2016 m. gruodį galėjo keliauti ir po Balkanus – Serbiją, Kroatiją, Juodkalniją ir Bosniją ir Hercegoviną.

Karolis Broga (ELTA)
 
2019.03.17; 05:00

Gintaras Visockas, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) nusprendė ypatingai iškilmingai pagerbti šalyje gyvenančią gausią armėnų bendruomenę. Nuo šiol kiekvienais metais oficialusis Paryžius tragiškus 1915-ųjų įvykius minės ne tik kaip armėnų genocidą. Šių metų balandžio 24-ąją Prancūzija gedės kartu su visa 600 tūkst. armėnų bendruomene. Mat balandžio 24-oji Prancūzijoje oficialiai skelbiama „nacionalinio gedulo diena“.

Kad kiekvienais metais Prancūzijoje iškilmingai pagerbiamos armėnų aukos, – labai gražu. Nieko nematau blogo ir tada, kai Emanuelis Makronas teigia, jog „Prancūzijoje gyvenančių armėnų istorija – tai Prancūzijos istorija“.

Bet vis tik rūpi išsiaiškinti, kaip su tragiškais 1915-ųjų įvykiais tuometinėje Osmanų imperijoje (dabartinė Turkija) susijusi Pancūzija konkrečiai? Juk tie nesutarimai, į kapus nusinešę milijonus gyvybių, buvo kilę tarp turkų ir armėnų. Prancūzai tiesiogiai dėl šių nelaimių niekuo dėti.

Ypač svarbu pabrėžti, kad šie įvykiai Europoje nėra labai atidžiai išnagrinėti. Jie neanalizuoti pirmiausia dėl Armėnijos kaltės, nes ši valstybė, skirtingai nei Turkija, savų archyvų neatidariusi iki šiol. Ko ji bijo, ką slepia? Gal atidžiai išstudijavus armėniškus archyvus paaiškėtų, kad teisūs būtent tie, kurie sako, jog „turkai gynėsi nuo jų priešams ginklu ir klasta talkinusių armėnų“, jog „daug armėnų tąsyk žuvo dėl siautėjusių ligų“, jog „žuvusiųjų armėnų skaičius dirbtinai padidintas, nes tuometinėje Osmanų imperijoje tebuvo vienas milijonas armėnų“, jog „nuo armėnų teroristų rankų žuvo daug turkų“?

Prancūzijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Galų gale nepamirškime, jog Turkija savarankiškai, be niekieno skatinimų žiauriai nubaudė ranką prieš civilius armėnus pakėlusius saviškius, jog turkai patyrė ne mažesnių nuostolių nei armėnai.

Tad kam Prancūzijai pačiu aukščiausiu valstybiniu lygiu minėti tai, dėl ko nei kaltas, nei asmeniškai atsakingas? Nebent tokiu keistu būdu Prancūzijos vadovas siekia įsiteikti įtakingai armėnų bendruomenei. O gal štai tokiomis priemonėmis Prancūzijos galva nori įgelti įtakingai, savarankišką politiką puoselėjančiai, Europos nuomonės ne visada paisančiai Turkijai?

Atsakymų į šiuos klausimus nesužinosime, nebent Prancūzijos prezidentas E.Makronas sutiktų duoti nuoširdų, išsamų interviu. Tiesa, Prancūzijos lyderis, balandžio 24-ąją paskelbęs nacionalinio gedulo diena, įspėjo Turkijos vadovybę apie savo sprendimą iš anksto (gražiai pasielgė), bet tuo pačiu pridūrė, kad su oficialiąja Ankara nenori pyktis (diplomatinė vingrybė). Beje, šis paaiškinimas kai kuriuos politikos apžvalgininkus tik dar labiau paskatino analizuoti E.Makrono elgesį: „oficialusis Paryžius nesąmoningai keršija šiandieninei Turkijai už tai, kad ši kadaise buvo užkariavusi beveik visą Europą, o šiandien nepasiduoda Briuselio spaudimui“.

Žinoma, Prancūzija – savarankiška valstybė. Jos prezidentas – savarankiškas politikas. Tačiau akivaizdus prancūzų pataikavimas Armėnijai – sunkiai suvokiamas. Juolab kad Prancūzija turi nuodėmių. Ir labai didelių. Ji turi už ką atsiprašyti, turi už ką atgailauti, turi dėl ko jaustis kalta.

Omenyje turiu prancūziškas kolonijas. Prisiminkime kad ir tuos laikus, kai Alžyras gyveno prispaustas prancūziško kareiviško bato. Alžyro arabai prancūzišką okupaciją kentė ne vieną dešimtmetį. Prancūziška okupacija tęsėsi nuo 1830 iki 1962-ųjų metų. Logiškai mąstant, Prancūzijai dar labiau nei „armėnų genocidas“ turėtų rūpėti Alžyro gyventojams padarytos skriaudos. Jei jau skelbti „nacionalinio gedulo dieną“, tai ne balandžio 24-ąją, o tą, kurios metu būtų galima bent simboliškai prisiminti Alžyro žmonėms padarytus nusikaltimus. Jei jau Pancūzijos prezidentas toks jautrus armėnų skausmui, koks jis turėtų būti jautrus Alžyro žmonių skausmui?

Emanuelis Makronas – Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Bet ar tikrai Prancūzija deramai atsiprašė Alžyro – užtektinai nuoširdžiai liūdi dėl šios šalies gyventojams padarytų skriaudų?

Kadangi literatūros šiuo subtiliu klausimu Lietuvoje nėra daug, kreipiausi pagalbos į Lietuvoje reziduojančius Prancūzijos diplomatus. Tegul pateikia duomenų, kiek dėl pancūziškos okupacijos 1830 – 1962 metais žuvo arabų, kiek jų buvo suluošinta, neteisėtai įkalinta, nukankinta tardant. Taip pat rūpi sužinoti, kiek paminklų Prancūzijoje pastatyta ir kiek gedulingų minėjimų kasmet surengiama pagerbiant būtent prancūziško smurto aukas Alžyre?

Jei Prancūzija yra demokratinė, spaudos laisvę gerbianti valstybė, turėtų atsakyti, paaiškinti. Palauksime – pamatysime.

Beje, pataikaudama Armėnijai keistai elgiasi ne vien Prancūzija. Lietuvą irgi derėtų priskirti šalims – keistuolėms. Tik šiemet Lietuvos kultūros ministerija su Turkijos institucijomis pasirašė bendradarbiavimo sutartį archyvų srityje. Tik nuo 2019-ųjų vasario mėnesio Lietuvos archyvų atstovai, mūsų mokslininkai, istorikai galės laisvai naudotis Osmanų ir Turkijos Respublikos archyvų medžiaga. Tokį dokumentą pasirašė Turkijos ambasadorius Lietuvoje ponas Gokhanas Turanas.

Tai reiškia, kad nė vienas Lietuvos istorikas, mokslininkas, tyrinėtojas iki šiol nėra pravėręs turkiškų archyvo durų.

Ir vis tik Lietuva jau seniausiai pripažinusi 1915-ųjų įvykius „armėnų genocidu“. Armėniškų archyvų mes nesame matę, nes Armėnija nieko neįsileidžia, turkiškų archyvų neanalizavome, nes tingėjome ar neturėjo noro, tad kaip, kam ir kodėl iš Lietuvos politikų kilo mintis 1915-ųjų tragediją tuometinėje Osmanų imperijos teritorijoje pavadinti „armėnų genocidu“?

2019.02.11; 13:24

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas susitikęs su naujuoju Turkijos ambasadoriumi Gokhanu Turanu aptarė bendradarbiavimo perspektyvas kultūros srityje.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas (deš.) susitiko su naujuoju Turkijos ambasadoriumi Gokhanu Turanu. KM nuotr.

Ministras pažymėjo, kad Lietuva yra suinteresuota pasirašyti Lietuvos ir Turkijos bendradarbiavimo archyvų srityje protokolą. Tokį tarpinstitucinį susitarimą galėtų pasirašyti abiejų šalių valstybinės archyvų institucijos, dokumento tekstas yra parengtas, tačiau reikia pabaigti spręsti procedūrinius klausimus.

Protokolas skatintų tiesioginį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Turkijos archyvų institucijų, suteiktų galimybę Lietuvos archyvų atstovams, mokslininkams, tyrėjams naudotis Osmanų archyvo bei Turkijos Respublikos archyvo medžiaga, ypač tiriant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, rengti bendras parodas, ekspozicijas, publikacijas, katalogus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.09; 05:50