Ugniagesių gelbėtojų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.

Gegužės 4-ąją šalies ugniagesiai gelbėtojai minės Šv. Florijono – ugniagesių globėjo dieną. Šiemet ji kitokia, ribojama karantino reikalavimų, tad didelių iškilmių, kaip teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, nebus, tačiau ugniagesiai verti padėkų ir gražių žodžių.
 
Šiemet jie užgesino beveik 4 tūkst. gaisrų ir atliko per 4,5 tūkst. gelbėjimo darbų, išgelbėjo 138 žmones. Pernai spalį jiems teko gesinti sudėtingą dvi savaites užsitęsusį gaisrą Alytuje, šį pavasarį lieti prakaitą likviduojant per 1 300 žolės gaisrų, kasdien vykti ne tik į gaisrus, bet ir gelbėti patekusius į eismo įvykius ar kitas nelaimes, padėti medikams ir policijai, stengiantis suvaldyti koronaviruso plitimą šalyje.
 
Šv. Florijono – ugniagesių globėjo dienos proga rytą Vilniaus švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje už ugniagesius gelbėtojus bus aukojamos šv. Mišios. Jas aukos kunigas, policijos kapelionas Algirdas Toliatas. Šv. Mišias visos šalies ugniagesiai gelbėtojai galės tiesiogiai stebėti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos „Facebook“ paskyroje. Po jų ugniagesius gelbėtojus pasveikins Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius.
Gaisrininkų automobilis. Slaptai.lt nuotr.
 
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai tądien nuotoliniu būdu stebės šv. Mišias iš Kauno šv. arkangelo Mykolo Įgulos bažnyčios. Joms pasibaigus sveikinimo žodį ugniagesiams gelbėtojams tars šios valdybos viršininkas Vidas Barauskas, bus perskaitytas įsakymas dėl geriausių ugniagesių apdovanojimų.
 
Šiauliuose, Gruzdžių švč. Trejybės bažnyčioje, gegužės 4-ąją šv. Mišias už ugniagesius gelbėtojus aukos kunigas, ugniagesių kapelionas Donatas Klimašauskas. Dieną Šiaulių miesto gatvėmis riedės gaisrinių automobilių kolona, muzika ir šventiniais sveikinimais primindama gyventojams apie šv. Florijono dieną ir kilnų ugniagesių gelbėtojų darbą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.04; 02:00

Policijos automobilis. Slaptai.lt nuotr.

Pirmąją Naujųjų metų dieną Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) užgriuvo pagalbos prašymų lavina – užregistruotas 5 261 skambutis. Šis skaičius, kaip praneša BPC, viršija iki šiol buvusį rekordinį 2017 metų sausio 1-osios dienos pagalbos prašymų skaičių daugiau nei 350.
 
Didžiausia pagalbos prašymų dalis, kaip pažymima BPC pranešime, buvo susijusi su policijos kompetencijai priskiriamais įvykiais. Užregistruota 2 728 policijai skirti prašymai, 1910 – greitajai medicinos pagalbai, 177 – priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, 23 – aplinkos apsaugai.
 
Greitoji medicinos pagalba

Iš viso pirmąją šių metų dieną buvo registruota 10 771 skambutis. Tradiciškai daugiausia skambučių sulaukta tuoj po vidurnakčio: per pirmąją 2020-ųjų metų valandą užregistruota 700 skambučių, per antrąją – 592, per trečiąją – 602. Vėliau kas valandą jų skaičius mažėjo, susilygino su buvusiu prieš vidurnaktį. Mažiausiai skambučių užregistruota tarp 8 ir 9 valandos ryto – 193.
 
Naujametę naktį daugiausia pranešimų taip pat teko policijai, teigia Bendrasis pagalbos centras. Nuo gruodžio 31 dienos 21 valandos iki sausio 1 dienos 9 valandos užregistruota 304 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, 208 pranešimai dėl konfliktų, 192 – dėl triukšmo. Tradiciškai sulaukta pasipiktinusių vyresnio amžiaus gyventojų skambučių dėl miestų gyvenamuosiuose rajonuose sprogdinamų fejerverkų.
 
Užregistruota 40 pranešimų dėl iš globos įstaigų pavieniui ar grupėmis išėjusių ir negrįžusių nepilnamečių. Dauguma jų taip paspruko nebe pirmą kartą.
 
Degė gyvenamieji, ūkiniai pastatai, šiukšlių konteineriai. Būta gelbėjimo darbų: šalinti ant važiuojamosios kelio dalies gulintys medžiai, padėta į butą patekti policijai. Sausio 1-ąją Vilniuje buvo rastas Antrojo pasaulinio karo laikų artilerijos sviedinys.
Gaisrininkų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
 
Greitosios medicinos pagalbos prireikė nukentėjusiems fejerverkų sprogdintojams, įvairaus dydžio traumas ir sužalojimus patyrusiems žmonėms.
 
Siekiant užtikrinti operatyvumą ir atsiliepti į kaip įmanoma daugiau skambučių, Bendrojo pagalbos centro Vilniaus ir Klaipėdos skyriuose tiek nakties, tiek dienos metu dirbo sustiprintos pamainos. Vidutinis atsiliepimo laikas buvo 6 sekundės, o iki 8 sekundžių buvo atsiliepta į 92 procentus skambučių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.03; 00:01

Ugniagesių gelbėtojų sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (UGPS) piktinasi Vyriausybės skleidžiama informacija, kad ugniagesių darbo užmokestis kitais metais didės 125 ar net 140 eurų. Ugniagesių teigimu, pateikta informacija yra neteisinga.
 
„Žinote, aš ir mano kolegos ugniagesiai, pasiklausę šių kalbų, jaučiamės taip, lyg mums rodytų špygą, tačiau žiūrėdami į akis sakytų, jog tai duonos kepalas. Man tikrai skaudu, kad valdantieji Seime ir Vyriausybėje ne tik spjovė į savo įsipareigojimus pasiekti tai, kad kitais metais kiekvienas statutinis pareigūnas per mėnesį uždirbtų ne mažiau nei 1000 eurų, tačiau dabar šią savo impotenciją dar bando pridengti nežinia iš kur paimtais ir iš konteksto ištrauktais skaičiais”, – pranešime spaudai teigia UGPS pirmininkas Saulius Džiautas. 
 
Išplatintame pranešime akcentuojama, kad UGPS pirmininką ypač piktina Vidaus reikalų ministerijos paskleista informacija, kad visų grandžių ugniagesių pareigūnų vidutinis atlyginimas į rankas 2020 metais turėtų didėti apie 125 eurus ir siektų apie 931 eurą, o pirminės grandies pareigūnų vidutinis atlyginimas didėtų apie 127 eurus ir siektų apie 851 eurą.
 
„Pamačius tokius skaičius man mintyje kirba dvi mintys: ar ministrė ir jo komanda visiškai nežino realios situacijos, arba mums ir visai Lietuvai tiesiog ciniškai meluoja. Ministrė, aišku, tokių dalykų gal ir neišmano, bet premjeras tikrai tikrai supranta. Todėl, manau, mes, tariant liaudiškai, tiesiog esame mulkinami. Štai, rankoje laikau tikro mūsų pareigūno tikrą šių metų rugsėjo mėnesio algalapį, pagal kurį į rankas jam buvo išmokėta 523 eurų suma. Labai norėčiau, kad ministrė ar kantrusis premjeras man ir visiems ugniagesiams paaiškintų, kaip ši suma jau kitų metų pradžioje taps tais 851 euru”, – spaudos pranešime teigia S. Džiautas.
 
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) reikalavo nuo 2020 metų ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų – Policijos departamentui, 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti ir 9,8 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.21; 05:00

Antradienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai rinksis į mitingą. Pagrindinis ugniagesių reikalavimas – užtikrinti jiems tokį finansavimą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Vyriausybės deleguotas funkcijas. Anot jų, šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio.
 
Savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai teigia, kad kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet padidins. Jie primena, kad dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems tenka 11000-13000 išvykimų per metus. Dažniausiai kaimuose ir atokiose Lietuvos vietovėse savivaldybių priešgaisrinės pajėgos pirmos atvyksta į gaisro ar nelaimės vietą. 
 
„Vyriausybės nutarimu reikalaujama, kad kiekvienoje savivaldybių ugniagesių komandoje prie automobilinės cisternos būtų priskirti ne mažiau kaip du ugniagesiai, dirbantys keturiomis pamainomis. Tačiau pagal suteiktą etatų skaičių užprogramuoti viršvalandžiai, kuriems apmokėti lėšų neskiriama“, – teigiama pranešime spaudai.  
 
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija primena, kad pasirašytoje Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje 2020 m. buvo nustatyta 176 eurų bazinė alga, o tai 3 eurais daugiau nei 2019 m. Taip pat, anot jų, Vyriausybė įsipareigojo didinti ugniagesių gelbėtojų pareiginės algos koeficientą. Tai reiškia kur kas didesnes išlaidas nei dabar.
 
„Ugniagesiams sunku tikėti tokiais pažadais, nes 2019 m. biudžete savivaldybės ugniagesių finansavimo poreikis buvo per 27 milijonus eurų, o skirta tik 24,769 milijono eurų. Dėl susidariusio deficito savivaldybių ugniagesiams nebus išmokėtas darbo užmokestis už 2019 m. gruodį.
 
Minimalus 2020 m. biudžete savivaldybės ugniagesių finansavimo poreikis yra per 32 milijonus eurų, o planuojama skirti tik kiek daugiau nei 27 milijonus eurų. Akivaizdu – šių metų problemos persikels į kitus metus, o augančios skolos tik blogins bendrą situaciją“, – teigia Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.
 
Antradienį Vinco Kudirkos aikštėje susirinkę savivaldybių ugniagesiai reikalaus tinkamu finansavimu užtikrinti, kad būtų laiku išmokėtas likęs 2019 metų atlygis, skirti finansavimą tam, kad būtų užtikrintas Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartas darbo užmokestis, padidinti nustatytą ugniagesių skaičių komandoje, kad nesusidarytų viršvalandžiai, kuriems apmokėti lėšų nepakanka nė vienais metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.18; 00:02

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai (LTPF) pasipildžius trimis teisėsaugos pareigūnų profesinėmis sąjungomis, ši organizacija tapo didžiausia Lietuvoje.

„Lapkritį mūsų nariais tapo Lietuvos policijos profesinė sąjunga (LPPS), Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga. Tapome didžiausia pareigūnų profesines sąjungas vienijančia organizacija. Šiuo metu mūsų jau yra per 4 tūkst. Tai – rimta komanda, galinti turėti kur kas daugiau įtakos tiek kalbantis su centrine valdžia, tiek padedant pareigūnams regionuose“, – teigia LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.

Vienos iš naujųjų narių – LPPS pirmininkės Romos Katinienės teigimu, LTPF pasirinkta kaip skaidri ir sąžininga organizacija. „Ne paslaptis, kad iki šio rudens buvome Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo dalimi. Deja, šios organizacijos vadovų tikslai ir požiūris į pareigūnus keičiasi ne į gera. Mes pasirinkome organizaciją, kuriai tikrai rūpi pareigūnai, o ne politinės ambicijos“, – sako R. Katinienė.

Ženkliai sustiprėjusi LTPF dar daugiau dėmesio skirs policijos reformos pokyčiams, siekiant ištaisyti Policijos departamento klaidas.

„Daug darbų yra ir ugniagesių, pasieniečių bei kitų pareigūnų „frontuose“. Niekada dar nebuvo taip bjauriai elgiamasi su pareigūnais, kaip daroma pastaruosius 2-3 metus. Darbo turime daug. O dabar – ir daugiau raumenų, kad neleistume pareigūnų vadams bei politikams ramiai snausti savo krėsluose“, – patikino LTPF pirmininkė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.14; 06:00

Šv. Florijono diena Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Visuomenės nuomonės tyrimas dėl pasitikėjimo valstybės institucijomis staigmenų nepateikia. Šalies gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 86 proc.), policija (71 proc.), Lietuvos kariuomene (68 proc.). Į patikimiausiųjų sąrašą patenka ir Konstitucinis Teismas (67 proc. pasitiki), Prezidento institucija (67 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (66 proc.), Bažnyčia (65 proc.), Lietuvos bankas (63 proc.), Valstybės saugumo departamentas (61 proc.) bei Lietuvos žiniasklaida (60 proc.).

Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki, dar yra 6 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima – Specialiųjų tyrimų tarnyba, SODRA, Valstybės kontrolė, savivaldybės, komerciniai bankai ir Prokuratūra.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ liepos 16-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, lyginant su birželio mėnesio tyrimo rezultatais, liepą 2 procentiniais punktais paaugo pasitikėjimas 5 institucijomis – policija, Lietuvos kariuomene, Konstituciniu Teismu, Valstybės kontrole bei savivaldybėmis. Per pastarąjį mėnesį šiek tiek, 3 procentiniais punktais, sumažėjo gyventojų, pasitikinčių Bažnyčia, Specialiųjų tyrimų tarnyba, SODRA, Prokuratūra, teismais bei profsąjungomis.

Gaisrininkų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.

Birželio pabaigoje-liepos pradžioje vykusios apklausos duomenimis, beveik pusė (49 proc.) suaugusiųjų tvirtino pasitikį šalies teismais. Priešingai tvirtinančių – 41 proc. Tai aukščiausias pasitikėjimo teismais rodiklis nuo 1996 metų sausio mėnesio, kai rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ kas mėnesį pradėjo analizuoti pasitikėjimą institucijomis.

Labiausiai, irgi tradiciškai, šalies gyventojai nepasitiki Seimu (nepasitiki 69 proc.) ir Vyriausybe (53 proc.).

Pasitikėjimas kitomis institucijomis nepakito ar pokyčiai yra minimalūs. 

Apklausa vyko 2018 m.liepos 16 -31 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1007 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų. 

Kl.: Pasakykite, ar jūs pasitikite ar nepasitikite kiekvienu iš šių institutų?

 

Pasitiki
(%) 

Nepasitiki
(%) 

Neturi
nuomonės
(%) 

1. Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba 

86 

12 

2. Policija 

71 

26 

3. Lietuvos kariuomene 

68 

24 

4. Konstituciniu Teismu 

67 

26 

5. Prezidento institucija 

67 

27 

6. Valstybės sienos apsaugos 
tarnyba 

66 

25 

7. Bažnyčia 

65 

24 

11 

8. Lietuvos banku 

63 

31 

9. Valstybės saugumo 
departamentu 

61 

24 

15 

10. Lietuvos žiniasklaida 

60 

36 

11. Specialiųjų tyrimų tarnyba  

54 

34 

12 

12. Sodra 

54 

39 

13. Valstybės kontrole 

53 

34 

13 

14. Savivaldybėmis  

50 

45 

15. Komerciniais bankais 

48 

46 

16. Prokuratūra  

46 

40 

14 

17. Teismais 

46 

46 

18. Lietuvos Vyriausybe 

44 

53 

19. Profsąjungomis 

38 

43 

19 

20. Lietuvos Seimu 

27 

69 

 

 

 

 

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.21; 06:45

Vidaus reikalų ministerijos specialistai, ištyrę anoniminį skundą, nustatė, kad buvusi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD) vadovybė daug metų išnaudojo ugniagesius nemokamiems darbams atlikti. Ugniagesiai neatlygintinai keitė vadovų ir administracijos automobilių padangas, atlikdavo smulkius remonto darbus.

Maža to, tarnybinės patalpos buvo naudojamos kaip nuosavi garažai – čia laikytos padangos, ant stelažų užrašytomis pavardės, kad padangos, jas keičiant, nebūtų sumaišytos.

„Statutinės tarnybos išskirtinės tuo, kad čia vyrauja griežta subordinacija – tai reiškia, kad visi vadų nurodymai turi būti vykdomi per daug neklausinėjant. Tai ilgą laiką sudarė sąlygas išnaudoti darbuotojus, jog šie atliktų įvairius darbus”, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Vidaus reikalų ministras dėl buvusio PAGD direktoriaus pavaduotojo Vygando Kurkulio ir Specialiosios priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (SPGV) viršininko Aloyzo Baradinsko veiksmų vertinimo ketina kreiptis į prokuratūrą, nes ministerijos specialistai jų veiksmuose įžvelgia galimą nusikalstamą veiką.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos jau paprašyta išaiškinti, ar įstatymus pažeidė SPGV viršininko pavaduotojas Valdas Visockas, vykdęs viršininkų nurodymus ir įsakinėjęs ugniagesiams atlikti jiems nepriklausančius darbus.

Taip pat nustatyta, kad SPGV valstybės rezervo sandėlio apsaugoje dirbo A. Baradinsko sūnus, nors su juo nebuvo sudaryta jokia darbo sutartis t. y. jis dirbo nelegaliai, saugomame objekte. Informacija apie sandėlyje saugomas vertybes yra su slaptumo žyma „riboto naudojimo“. Formaliai sargu buvo įdarbintas visai kitas asmuo.

„Matome, kad ugniagesių sistemoje yra daug užsistovėjusio vandens. Pajutę, kad gali atviriau kalbėti, jie ėmė dėstyti problemas viena po kitos. Vien dabar jau sprendžiama, ar pradėti dar keletą tarnybinių patikrinimų. Vienas jau pradėtas dėl to, kad ugniagesiai galimai buvo versti valyti įstaigos langus”, –  teigė vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.

Nuo šiandien ministerijoje pradeda veikti pasitikėjimo telefonas 85 271 8788  ir elektroninis paštas pranesk@vrm.lt

„Asmeniškai garantuoju visų pranešėjų anonimiškumą. Raginu netylėti: jei niekas nekalbės atvirai, negalėsime daug ko iš esmės pakeisti”, – aiškina E. Misiūnas.

Atlikus tarnybinį patikrinimą, nustatyta, kad:

– Jau daug metų (8 ir daugiau) buvo įprasta praktika, kad SPGV vadovai – viršininkas A. Baradinskas, viršininko pavaduotojas V. Visockas ir PAGD direktoriaus pavaduotojas V. Kurkulis, taip pat kiti aukšti SPGV darbuotojai laikė savo padangas tarnybiniuose garažuose ir kasmet ratų keitimo sezonu (lapkričio ir balandžio mėn.) jų asmeninių automobilių ratus keisdavo SPGV mechanikai. (Išskyrus V. Visocką, kuris ratus keisdavosi pats).

– Taip pat eilę metų (tiksliai nenustatytu laiku) garažuose buvo atliekami smulkūs automobilių aptarnavimo darbai (stabdžių kaladėlių keitimas, valymas, plovimas ir t.t.)

Išvados:

– Buvęs PAGD direktoriaus pavaduotojas V. Kurkulis viršijo savo įgaliojimus ir pažemino pareigūno vardą,  tačiau jam drausminės nuobaudos negali būti taikomos, nes jis iš tarnybos jau atleistas (savo noru, be išeitinių kompensacijų)

– Buvęs SPVG viršininkas A.Baradinskas, leisdamas tarnybinėse patalpose laikyti pareigūnų padangas ir liepdamas pavaldiniams jas keisti bei kitaip aptarnauti mašinas neteisėtai pasinaudojo tarnybine padėtimi ir pareigų viršenybe, pažemino tarnybos ir pareigūno vardą. A.Baradinskui nuobauda taip pat negali būti skirta, nes jis buvo atleistas iš tarnybos (savo noru, be išeitinių kompensacijų).

– SPVG viršininko pavaduotojas V. Visockas, neteisėtai laikydamas padangas garažuose, taip pat perduodamas neteisėtus V. Kurkulio ir A. Baradinsko nurodymus žemesnio rango ugniagesiams bei duodamas nurodymą tarnybiniu transportu išvežti laikomas padangas (pradėjus skundo tyrimą, veikiausiai siekiant užkirsti kelią aplinkybėms nustatyti) netinkamai atliko savo pareigas, pažeidė Valstybinės priešgaisrinės apsaugos tarnybos pareigūnų etikos kodeksą ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

– V. Kurkulio ir A. Baradinsko veiksmuose įžvelgiamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. I dalis (piktnaudžiavimas), požymių

Informacijos šaltinis – VRM

Slaptai.lt nuotr.

2017.06.07; 06:10

Gegužės 4-oji – Gaisrų sergėtojo Šv. Florijono diena.

Kaip ir kiekvienais metais, Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai mini šv. Florijono – ugniagesių globėjo dieną.

Šv. Florijono diena Lietuvoje buvo minėta nuo seno – ir iki II-ojo Pasaulinio karo, ir Lietuvai 1990-aisiais Kovo 11-ąją atkūrus nepriklausomybę. Ši gegužės diena oficialiai pripažinta ugniagesių ir gelbėtojų profesine diena. nepriklausomybę ji vėl tapo ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente. Šią dieną Vilniuje rengiami gaisrininkų pasirodymai, orkestrų koncertai.

Kas buvo Florijonas ir kodėl jis pripažintas šventuoju? Manoma, kad  Šv. Florijonas buvo romėnų karys, žiauriai nukankintas už tai, kad perėjo į krikščionių tikėjimą. Šv. Florijonas išgarsėjo neva vos vienu kibiru vandens užgesinęs didelį degantį namą. Už šį žygdarbį Šv. Florijonas traktuojamas oficialiu gelbėtoju nuo gaisrų. bei Austrijos globėju. Lietuvoje nuo gaisrų saugo Šv. Agota ir Šv. Florijonas.

Florijoną žemaičiai vadina kiek kitaip – „Pliurijonu“. Jis vaizduojamas stovintis, dešinėje rankoje laikantis dubenėlį arba kubilėlį su vandeniu, kairėje – ietį arba vėliavą. Šalia stovi degantis namelis arba bažnyčia, ant kurios šventasis ir „lieja“ vandenį. Apsirengęs jis romėnų kario drabužiais, su šalmu arba kepure ant galvos. Tikėta, kad, kartą ištikus gaisrui, būtinai reikia pastatyti koplytėlę su Šv. Florijono skulptūra. Ji turėtų stovėti taip, kad šventasis matytų sodybos trobesius. Esą tik tada daugiau gaisrai nepasikartosią.

Taigi ir šiemet Lietuvoje aukotos Šv. Mišios už ugniagesius, organizuotos šventinės rikiuotės.

Šiandien Vilniaus Arkikatedros aikštėje surengtas įspūdingas gaisrininkų pasirodymas. Jūsų dėmesiui – kelios dešimtys Slaptai.lt nuotraukų.

Slaptai.lt nuotr.

2017.05.04; 17:08

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis dalyvavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento darbuotojų susitikime, kurio metu buvo apibendrinti praėjusių metų rezultatai.

Ministras pasveikino departamento darbuotojus artėjančių švenčių proga ir padėkojo už atliktus darbus. Jis pastebėjo, kad šie metai buvo pakankamai ramūs ir geri.

Continue reading „Ministras S. Skvernelis: džiugu, kad ugniagesių gelbėtojų tarnyba vertinama labai gerai“