Seimo narių Lauryno Kasčiūno ir Manto Adomėno spaudos konferencija „Dėl Lietuvos ir Kinijos santykių“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo konservatorių frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Mantas Adomėnas penktadienį pristatė rezoliucijos projektą, kuriuo siekia atkreipti dėmesį ir įvertinti Lietuvos santykius su Kinija. Politikų teigimu, didėjantis Kinijos ekonominis aktyvumas bei agresyvi retorika turi būti tinkamai ir atsakingai įvertinta prieš plėtojant prekybą ir bendradarbiavimą su šia šalimi.
 
Dar prieš trisdešimt metų, pasak L. Kasčiūno, analitikams bei ekspertams kalbėjus apie komunizmo žlugimą, šių dienų realybė, sako politikas, rodo, kad komunizmas ne tik nežlugo, bet ir „kai kuriuose regionuose įgauna vis naujas formas, kurios prisitaiko prie globalizacijos“.
 
„Kalbant apie galios augimą, reikia minėti bandymą pirmauti technologijų pasaulyje, dominuoti ekonominiuose santykiuose ir jau galima kalbėti netgi apie tam tikrą poveikį kitų valstybių politinėms sistemoms“, – penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Kasčiūnas.
 
Tęsdamas kalbą apie didėjančią Kinijos įtaką, parlamentaras kartu priminė suintensyvėjusias Europos Sąjungos diskusijas apie 5 G ryšio saugumą, investicijų iš trečiųjų šalių patikros mechanizmą. Jo teigimu, griežtesniam Kinijos investicijų reguliavimui ES prieštarauja tos šalys, kuriose Kinija, teigia L. Kasčiūnas, investuoja „neproporcingai daug“ – Portugalija, Graikija, Vengrija.
 
„Matome, kad ekonominis bendradarbiavimas, ryšiai, ekonominis Kinijos poveikis jau ima veikti įvairių valstybių politinius apsisprendimus“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
Tuo metu M. Adomėnas atkreipė dėmesį, kad 2019 m. Kinijai buvo esminiai metai – 70 metų nuo komunistinės Kinijos susikūrimo, Tibeto okupacijos metinės, taip pat Tiananmenio žudynių trisdešimtosios metinės.
 
„Šie trys jubiliejai savotiškai buvo lūžio taškas pačios Kinijos mąstyme apie pasaulį ir santykį su juo. Tai, kas iki tol buvo daroma ganėtinai latentiškai, šiais metais buvo apnuoginta ir iškilo į paviršių“, – kalbėjo M. Adomėnas. Kaip Kinijos grėsmės pavyzdžius jis įvardijo šios šalies grasinimus Taivanui, Honkongo autonominiam regionui, agresiją Pietų Kinijos jūroje, etninės uigūrų mažumos persekiojimą.
 
Kinijos komunistų partijos suvažiavimas. EPA – ELTA nuotr.

„Mes turime suprasti, kad Kinija, nepaisant jos pastangų (kurti. – ELTA) savo, kaip pažangios, modernios ir neagresyvios šalies įvaizdį, iš tikrųjų yra nusikaltimus žmogiškumui tebevykdantis karine prasme agresyvus režimas“, – aiškino Seimo narys.
 
M. Adomėnas taip pat priminė, kad šiemet Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje Kinija pirmą kartą buvo įvardinta kaip grėsmė Lietuvai. Vis dėlto šis faktas, teigė parlamentaras, valdžios buvo ignoruotas.
 
„Mes turime konstatuoti, kad politinė šalies valdžia, užuot priėmusi tą perspėjimą kaip svarbų orientyrą politikos ir santykių su Kinija peržiūrėjimui, bandė jį tiesiog paneigti, nustumti į paraštę ir kažkokiu būdu retušuoti. (…) Tokie signalai, ateinantys iš Užsienio reikalų ministerijos, yra dalykas, kuris iš tikrųjų kelia didžiulį nerimą, nes (…) matome vis didėjantį Kinijos aktyvumą ES ir taip pat Lietuvoje“, – konstatavo M. Adomėnas.
 
Politikas priminė, kad Lietuvoje rugpjūčio 23 d. vykęs Honkongo paramai skirtas mitingas buvo bandomas blokuoti Kinijos ambasados. Lietuvoje, pasak jo, veikia ir Kinijos žvalgybų tinklas, prisidengęs Kinijos piliečių Lietuvoje asociacijos vardu.
 
„Labai svarbu, kad Lietuva neatliktų sprendimų, kurie toliau ją įstumtų į Kinijos politinės gravitacijos orbitą, ir čia Lietuva, kaip šalis, pirmoji pradėjusi Sovietų Sąjungos demontavimą, turėtų būti viena iš pirmųjų, kuri atvirai ir aiškiai nacionaliniu politiniu lygiu ES, NATO formatuose turi kalbėti apie Kinijos grėsmę“, – sakė M. Adomėnas. Jo teigimu, Lietuva, norėdama plėtoti prekybinius, energetinius, technologinius ryšius su Kinija, turi gerai įvertinti visas potencialias grėsmes.
 
„Mūsų tikslas yra vėl grąžinti Kinijos temą į nacionalinio dėmesio tašką“, – pabrėžė M. Adomėnas.
 
Rezoliuciją, siekiančią paskatinti rimčiau vertinti Kinijos galią, pasirašė šeši parlamentarai: L. Kasčiūnas, M. Adomėnas, Audronius Ažubalis, Vytautas Bakas, Žygimantas Pavilionis ir Ingrida Šimonytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.28; 06:47

Žmogaus teisėms iškilęs pavojus visame pasaulyje, įskaitant Vakarų šalis, Vokietijos parlamente pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
 
Kalbėdamas per diskusiją apie Vyriausybės žmogaus teisių politiką, H. Maasas pabrėžė, kad šiuo metu Sirijoje yra kankinami kaliniai, Kinijos sulaikyta daugiau nei milijonas etninių uigūrų, o Venesueloje persekiojami opozicijos lyderiai.
 
„Kartais mus paveržia pavojingos iliuzijos apie pažangą, – Bundestage teigė H. Maasas. – Nėra automatinio žmogaus teisių pažangos mechanizmo.“
 
Pažymėdamas dabartines žmogaus teisių problemas, H. Maasas paragino Vokietijos partnerius Europos Sąjungoje veikti kartu ir taip sustiprinti savo pozicijas žmogaus teisių apsaugos srityje.
 
Pasak ministro, globalizacija, skaitmenizacija ir klimato kaita padarė poveikį žmogaus teisėms. Vyriausybės ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį šalyje taip pat teigiama, kad Vokietija negali užmigti ant laurų.
 
„Nacionalinio verslo ir žmogaus teisių veiksmų plano įvertinimas aiškiai parodė, kad daugelis įmonių vis dar nėra įgyvendinusios plano programos“, – sakė H. Maasas, pabrėždamas, kad tik kas penkta Vokietijos bendrovė šiuo metu imasi atitinkamų veiksmų užtikrinti žmogaus teises.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.12; 13:00

Kinija penktadienį užsipuolė Europos Parlamentą (EP) dėl šių metų Sacharovo premijos už minties laisvę skyrimo Kinijoje iki gyvos galvos kalėti nuteistam Kinijos uigūrų mažumos teisių gynėjui Ilhamui Tohti.
 
Pasak Kinijos, I. Tohti yra „teroristas“.
 
„Viliuosi, kad Europa gali gerbti Kinijos vidaus reikalus ir teismų nepriklausomumą ir vengti aukštinti teroristą“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying.
 
„Nežinau, koks tiksliai tai yra apdovanojimas, kokia jo svarba ar įtaka. Tačiau žinau, kad I. Tohti yra Kinijos teismų nuteistas nusikaltėlis“, – teigė atstovė.
 
Aktyvistas I. Tohti, buvęs ekonomikos profesorius, 2014 metais buvo nuteistas kalėjimu iki gyvos galvos už „separatizmą“.
 
Ketvirtadienį EP paskelbė I. Tohti šių metu Sacharovo premijos laureatu, ir EP pirmininkas Davidas Sassolis paragino Kiniją nedelsiant paleisti aktyvistą iš kalėjimo, pavadindamas jį „nuosaikumo ir susitaikymo balsu“, bei paragino gerbti mažumų teises Kinijoje.
 
I. Tohti, kuriam penktadienį sukako 50 metų, rugsėjį tapo Vaclavo Havelo žmogaus teisių premijos laureatu už tai, kad „suteikė uigūrų žmonėms balsą“.
 
Žmogaus teisių gynimo grupių ir ekspertų teigimu, Kinijos Sindziango regione daugiau kaip milijonas uigūrų ir kitų daugiausiai musulmonų mažumos grupių narių yra laikomi auklėjimo stovyklose, kurios labiau primena kalėjimus. Jose jie verčiami atsisakyti savo kultūros ir religijos.
 
Kinija sulaukia vis griežtesnės kritikos dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš uigūrus, etninius kazachus, Kirgizijos musulmonus ir kitas musulmonų mažumos grupes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.26; 00:30
pukenis_

Esame tik 3 milijonų lietuvių krikščioniška tauta iš septynių milijardų žemės gyventojų, tačiau mes drauge su kitomis pavergtomis tautomis nugalėjome Sovietų Sąjungos komunistinį režimą.

Todėl esame jautresni kenčiantiems ir kovojantiems už žmogaus teises. Tad tebūnie leista ir mums su ypatinga pagarba išsakyti Jums didžiosios, modernios Kinijos vadovams tai, ką galvoja kiekvienas į Dievą tikintis žmogus. Jeigu Kinijos žmonės galėjo padaryti tokią didelę pažangą ekonominėse reformose, įvedant laisvosios rinkos dėsnius, leidžiant veikti nevyriausybinėms organizacijoms, tai kodėl negalima visa tai vainikuoti ir žmogaus teisių apsauga?

Continue reading „Viešas laiškas Kinijos vadovybei“

turkija_skareles_1

Šiandienos pasaulyje vis labiau plintanti islamofobija – tai viena iš pagrindinių ksenofobijos formų, greta antisemitizmo ir dar kelių smarkiai paplitusių ksenofobijos formų.

Islamofobija tampa propagandiniu ginklu totalitarinių režimų, įtakingų slaptųjų ložių ir kai kurių tarptautinių verslo sindikatų rankose. Šios ksenofobijos formos kurstymu suinteresuotos ir kai kurios slaptosios tarnybos, savo ataskaitose prikurianančios daug nebūtų grėsmių, ir taip išsireikalaujančios didžiules pinigų sumas iš savo šalių vyriausybių vadinamųjų antiteroristinių programų.

Rusijos Šiaurės Kaukazo regione vykstantis pastovus islamo dvasininkų žudymas – tai akivaizdus  įrodymas, kad okupacinė administracija nuožmiai persekioja islamo pasekėjus.

Continue reading „Kas, kaip ir kodėl kursto islamofobiją?“