Vienu iš pagrindinių ūkio augimo variklių šiuo metu pelnytai įvardijamas eksportas, kurio laukia nauji iššūkiai – investicijos ir inovacijos pramonėje. Nepaisant sulėtėjusio Rusijos BVP augimo, paaštrėjusios euro zonos skolų krizės, Lietuvos eksporto plėtra neparanda pagreičio.

Tokios mažos šalies, kaip Lietuva, eksportas gali po įvairiausių šokų greitai prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir toliau sėkmingai augti. Prognozuojama, jog bendras prekių ir paslaugų eksportas artimiausius dvejus metus turėtų augti vidutiniškai po 10 proc. kasmet ir 2014 m. pasiekti 115 mlrd. Lt.

Continue reading „Lietuvos gamintojų eksportas gali augti net ir lėtėjant didžiosioms eksporto rinkoms“

Praėjusios kelios savaitės labai panašios į ankstesnes dienas. Spaudos puslapiuose, televizijos ekranuose, internetinėse erdvėse gausu triukšmingų diskusijų, kodėl mums reikalingos arba nereikalingos skalūninės dujos, kokią derėtų pasirinkti pensijos kaupimo formą, verta ar neverta turėti eurą, kaip vertintinas naujosios Vyriausybės šimtadienis…

LRT žurnalistės Agnės Skamarakaitės diskusijose įsimintina daug sykių skambėjusi pastaba, jog Lietuvos valdžios per dažnai kaitalioja senatvės pensijų skaičiavimo formules, ir didžiąjai visuomenės daliai, būtent tai, kuri negali pasigirti turėjusi solidžius atlyginimus, keblu atskirti pensijų kaupimo formulių privalumus nuo trūkumų. Ir nėra jokių garantijų, kad tos formulės artimiausiu metu vėl nebus patobulintos sunkiai besiverčiančiųjų sąskaita. Be to, Europos Sąjungos visuomenė sensta, tad pensininkų nuolat daugės, o dirbančiųjų – atvirkščiai. Argi pesimistinės prognozės nėra realiausios?

Continue reading „Didysis lietuviškas paradoksas“