Ukrainos diplomatijos galva Pavlo Klimkinas. EPA – ELTA nuotr.
Ukraina jau ruošia keletą „siurprizų“ Rusijai už jos sprendimą supaprastinta tvarka išduoti rusiškus pasus Donbaso gyventojams, Briuselyje vykstančiame Rytų partnerystės užsienio reikalų ministrų susitikime pareiškė Ukrainos diplomatijos galva Pavlo Klimkinas.
„Iš esmės bus keletas siurprizų, bet aš jų neatskleisiu. Yra idėjos, susijusios su praktiškais, techniniais biometrijos dalykais. Yra idėjos, susijusios su gyventojų surašymu. Taigi yra labai, labai daug dalykų, mes juos dabar konsoliduojame. Yra idėjos, apie kurias jūs dabar neišgirsite, nes jie bus atliekami specialiųjų tarnybų lygmeniu, o yra idėjos, apie kurias išgirsite jau artimiausiu metu“, – spaudos konferencijoje sakė P. Klimkinas, praneša Ukrainos valstybinė naujienų agentūra „Ukrinform“.
Pasak ministro, Ukraina šiuo metu taip pat rengia sisteminį daugelio valstybių atsakymą į rusiškų pasų dalybas, nes tokie Rusijos veiksmai kelia grėsmę ne tik Rusijos kaimynėms, bet ir visai Europos Sąjungai.
„Aš Vokietijos (užsienio reikalų) ministrui pasakiau – ten, Vokietijoje, yra 2 milijonai rusakalbių, pasižiūrėkime, kiek pas juos rusiškų pasų“, – kalbėjo P. Klimkinas.
„Svarbu, kad ES suprastų, jog šį kartą (po Rusijos sprendimo dalyti pasus Donbaso gyventojams. – ELTA) kažkokiomis formaliomis sankcijos, asmeninėmis, negalima nieko užbaigti – tai tikrai būtų tai, ką Ukrainoje vadina išdavyste. Jei mes 10, 20, 50 žmonių įvesime sankcijas, tai nebus atsakymas. Manau, kad mes žingsnis po žingsnio judėsime sisteminio atsakymo link“, – tęsė P. Klimkinas.
Ukrainos atstovo teigimu, jei Europos Taryba nebereikalaus iš Rusijos įsipareigojimų vykdymo, tada tai gali suteikti Ukrainai pagrindo nesilaikyti Minsko susitarimo.
„Manęs daugelis kolegų klausė, kas bus su Europos Taryba (ET). Aš jiems atsakiau sąžiningai: jei eisite ten, kur norėjo kelios šalys (pasisakančios už tai, kad Rusija liktų Europos Tarybos nare, nepriklausomai nuo įsipareigojimų vykdymo. – ELTA), aš iš tikrųjų, tą pačią dieną išeisiu ir pasakysiu, kad, pirmiausia pas mus jokio Minsko (susitarimo. – ELTA) nėra, o antra, susitarimą pražudė ne tik Maskva, bet ir jūs“, – pareiškė P. Klimkinas.
Ministro teigimu, tarptautiniuose santykiuose ypač svarbios yra pačios valstybių ir institucijų pozicijos, o jei Europos Tarybos pozicija neatitiks ankstesnių pareiškimų Rusijos atžvilgiu, Minsko susitarimas gali visiškai žlugti.
„Visi supranta, kad jei dabar, kai Rusijai praktiškai dalija pasus, bus koks nors žingsnis, vertinamas kaip ET palankumas Rusijai, tada viso to, ką mes darėme, logika visiškai griūna. Iš esmės mūsų draugai ir partneriai laikosi būtent tokios nuomonės“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras.
Gegužės 16-17 dienomis Helsinkyje vyks Europos Tarybos Ministrų Komiteto posėdis, kuriame dalyvaus 47 valstybių narių užsienio reikalų ministrai.
Rusija, Europos Tarybos valstybė narė, nuo 2017-ųjų birželio nebesilaiko savo įsipareigojimų organizacijai ir nebemoka įmokų į ET biudžetą. Visgi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra sakęs, kad palaiko Rusijos narystę ET. Tokios pozicijos laikosi daugelis valstybių narių.
Po Krymo aneksijos 2014-aisiais ET suspendavo Rusijos balsavimo teisę Parlamentinėje Asamblėjoje. Draudimas galioja iki šiol.
Išrinktasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sumenkino Rusijos prezidento pasiūlymą supaprastinti Rusijos Federacijos pilietybės suteikimo tvarką visiems ukrainiečiams, ir savo ruožtu pažadėjo suteikti pilietybę rusams, „kenčiantiems“ nuo Kremliaus valdžios.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, jog Maskva svarsto galimybę supaprastinti Rusijos Federacijos pilietybės suteikimo tvarką ne tik nepripažintų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų gyventojams, bet ir visiems ukrainiečiams.
„Puikiai žinome, ką suteikia rusiškas pasas“, – teigė V. Zelenskis, vardindamas „teisę būti suimtam už taikų protestą“ ir „teisę neturėti laisvų ir konkurencingų rinkimų“.
Išrinktasis prezidentas V. Zelenskis taip pat pažadėjo „suteikti pilietybę visų tautų, kenčiančių nuo autoritarinių ir korumpuotų režimų, atstovams. Bet pirmiausia – Rusijos žmonėms, kurie kenčia labiausiai“.
Anot V. Zelenskio, vienas iš skirtumų tarp Ukrainos ir Rusijos yra toks, kad „mes, ukrainiečiai, savo šalyje turime žodžio laisvę, žiniasklaidos ir interneto laisvę“.
Nors Rusijos prezidentas nepasveikino V. Zelenskio su pergale Ukrainos prezidento rinkimuose, jis sakė esąs pasiruošęs kalbėtis su naująja Ukrainos vadovybe ir norįs „suprasti“ aktoriaus poziciją konflikto Rytų Ukrainoje atžvilgiu.
JAV smerkia Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsaką dėl supaprastinto Rusijos pilietybės suteikimo Luhansko ir Donecko regionų gyventojams. Tai rašoma JAV ambasados Ukrainos sostinėje tviteryje.
„Krymas yra Ukraina. Doneckas yra Ukraina. Luhanskas yra Ukraina. Mes smerkiame absurdišką ir destabilizuojantį įsaką dėl Rusijos pasų Donecko ir Luhansko gyventojams ir patvirtiname, kad ryžtingai remiame Ukrainos suverenitetą ir teritorijos vientisumą“, – sakoma JAV ambasados pareiškime.
Rusijos prezidentas V. Putinas trečiadienį pasirašė įsaką, kuris suteikia galimybę Ukrainos separatistinėse rytinėse teritorijose gyvenantiems žmonėms gauti Rusijos pilietybę pagal supaprastintą procedūrą. Vadinamosiose liaudies respublikose gyvenantys žmonės turės teisę gauti Rusijos pasą per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo.
Šiuo žingsniu neva „siekiama apsaugoti asmens ir piliečio teises ir laisves“.
Ukraina laiko šį įsaką kišimusi į šalies vidaus reikalus ir dėl to jau kreipėsi į JT Saugumo Tarybą.
Ukrainos palaikymo akcija Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.
Koks turėtų būti Lietuvos vaidmuo tolimesniame Ukrainos politiniame kelyje – klausimas, į kurį kandidatai į prezidentus atsisakė nevienareikšmiškai. Tiesa, daugelis jų sutaria, kad nepaisant Ukrainos vidinių problemų, kaip korupcija ar oligarchų įtaka, šalis verta paramos kelyje į Europos Sąjungą.
Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, Ukraina yra viena pagrindinių Lietuvos partnerių Rytuose, kovojanti ir dėl savo šalies, ir dėl visos Europos ateities. Tad, tvirtino jis, lietuvių parama ukrainiečiams neturėtų apsiriboti žodžiais, ji turi būti įvairi, ir materialinė. Tiesa, jis pažymėjo, kad Ukraina iš savo pusės turi vykdyti reformas.
Konservatorių į prezidentus keliama Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad tokie reikalavimai, kaip reformų vykdymas, yra pagristi iš Europos Sąjungos, tačiau kartu, samprotavo politikė, tai atveda į užburtą ratą, kuomet nėra apdovanojančios garantijos. Jos teigimu, Ukraina turėtų turėti aiškų tikslą stoti į Europos Sąjungą, o Lietuva advokatauti kaimynei kariniame konflikte, taip pat prisidėti prie reformų.
Kad Ukrainos narystės ES galimybė pasistūmėjo būtent Lietuvai pirmininkaujant Europos Tarybai, paminėjo Arvydas Juozaitis. Jis kartu pažymėjo, kad svarbu sulaukti Ukrainos prezidento rinkimų rezultatų, kurie lems santykių su Rusija toną. „Esam prieš tam tikrą tamsią dėžę“, – LRT televizijoje vykusiose debatuose sakė jis. Kandidatas į prezidentus taip pat paminėjo, kad Lietuva nemažai įtakos Ukrainos atžvilgiu turi ir dėl to, kad į šalį atvyksta migruojanti darbo jėga.
Į Ukrainos ateities klausimą ekonomistas Gitanas Nausėda pažvelgė per socioekonominį kontekstą. Jis pabrėžė, kad į Lietuvą atvykstantys ukrainiečiai jaučiasi gerai ir yra čia priimami. Taip pat jis teigė suprantantis, kad šalis, turinti ir vidinių problemų – korupcija, klanų valdymas, ir išorinių – karo veiksmai, negali lengvai vystytis. Bet kandidatas į prezidentus sako tikintis Ukrainos ateitimi, jei ši sugebės išsaugoti demokratines institucijas.
Tuo tarpu Ukrainos ateitimi suabejojo europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis. Jo teigimu, Ukrainos tolesnę eigą lemia šalies gyventojų mentalitetas, kuris, samprotavo europarlamentaras, yra panašus į Vidurio Azijos, kur korupcija turi gilias šaknis. „Perspektyvos nėra geros“, – sakė jis tikindamas, kad Ukrainai galima mesti lėšas kaip į „bačką“ be dugno. Pasak kandidato, iš šalies išvyko 5 milijonai gyventojų ir mano, kad gali išvažiuoti dar tiek pat.
Kandidatas į prezidentus Mindaugas Puidokas sako esąs tikintis Ukrainos ateitimi, tiesa, pasak jo, tam reikia pažaboti oligarchus. M. Puidoko teigimu, jam yra tekę kalbėti su Rados nariais, kurie teigė, kad po Prezidento Petro Porošenko išrinkimo korupcija tapo dar didesnė. Tad Ukraina „turi pasveikti nuo šios ligos“, antraip nebus galima įgyvendinti jokios realios reformos.
Eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis teigė, kad reformoms įgyvendinti Europos Sąjunga Ukrainai yra skyrusi virš milijardo eurų paramos ir kad rezultatas verčia daryti išvadas, jog šalis yra sudėtingoje situacijoje. Pasak socialdemokratų keliamo kandidato, Lietuva turi būti teisinga Ukrainos atžvilgiu ir aktyvi šalyje vykdomų reformų rėmėja.
Europarlamentaras Valentinas Mazuronis taip pat akcentavo, kad didžiausia problema Ukrainoje yra korupcija ir oligarchai, valdantys arba turintys didžiulę įtaką. Pasak kandidato, tai yra pagrindinė problema, kurią reikia spręsti šiai šaliai, antraip įgyvendinti reformas bus labai sudėtinga. Jis sutinka, kad Lietuva turi padėti ukrainiečiams, tačiau neužmerktomis akimis, o realiai vertindama situaciją.
Tuo metu Naglis Puteikis tikina, kad kuo mažiau Lietuva mokys Ukrainą, tuo bus geriau. Pasak jo, čia su korupcija kovojama prasčiau nei Ukrainoje – jo teigimu, ten skiriamos baudos yra didesnės, specialieji prokurorai yra atskirti nuo generalinio prokuroro ir parlamento. „Jeigu ukrainiečiai mokytųsi iš mūsų, jie privatizuotų komunalinius ūkius ir antstolius. Gerbiami ukrainiečiai, nedarykite taip, kaip daro Lietuvoje kovoje su korupcija“, – sakė jis.
Centre – ukrainiečių komikas Vladimiras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Kada prezidento rinkimų kampanija jau nėra prezidento rinkimų kampanija? Kai jos centre – Ukrainos komikas Vladimiras Zelenskis, turintis rimtą šansą per savaitgalio balsavimą tapti šalies lyderiu.
Kai kiti neprognozuojamose lenktynėse dėl prezidento posto dalyvaujantys kandidatai penktadienį kreipėsi į rinkėjus, V. Zelenskis, pirmaujantis sekmadienio pirmojo turo balsavimo apklausose, su savo eskizų trupe pasirodė Kijevo priemiesčio arenoje.
„Mes šiandien nerengiame rinkimų kampanijos“, – sakė jis juokiantis ir plojant daugiau negu 2 tūkst. žmonių auditorijai.
Kai kurie iš jų buvo V. Zelenskio kandidatūros rėmėjai, bet dauguma tiesiog atėjo kaip jo televizinio ir komedijų darbo gerbėjai.
Kaip dažnai nutinka neeiliniuose rinkimuose, riba tarp populiaraus atlikėjo ir prezidentinės vilties yra neryški. Tai tarsi televizinė komedija, kurioje 41 metų aktorius vaidina prezidentą.
V. Zelenskis pateko į ugnį nuo pat pradžių dėl iki galo neatskleisto savo manifesto. Pagrindiniai jo pažadai buvo pasirinkti po balsavimo socialinėje žiniasklaidoje.
Kritikai teigia, kad jis neturi rimtų pasiūlymų, kaip užbaigti konfliktą su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje, šaliai jau kainavusį 13 tūkst. gyvybių.
Kai kurie kaltina V. Zelenskį, kad jis atstovauja oligarcho Igorio Kolomojskio interesams, nes šis valdo kanalą, kuriame transliuojami kandidato šou, nors pats pramogų atstovas neigia bet kokius politinius ryšius.
Rėmėjai sako, kad tik naujas veidas gali išvalyti miglotą Ukrainos politiką.
Dalia Grybauskaitė ir Petro Porošenko. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Iki Ukrainos prezidento rinkimų, kurie vyks kovo 31-ąją, liko mažiau nei trys savaitės.
Iki Europos Parlamento (EP) rinkimų – trys mėnesiai.
Kremlius ir jo propagandistai, EP prieš kelias dienas priėmusiam rezoliuciją, jog Rusija jau nebėra Europos strateginis partneris, guodžiasi, kad naujos sudėties EP tam nepritars.
Taip manyti, žinoma, pagrindo yra: Europa poliarizuojasi, vieningosios Europos vizija vis labiau tolsta. Ir tai iš tikrųjų neramina.
Prieš keletą dienų, kalbėdamas apie Rusijos tiesiamą dujotiekį „ Nord Strem-2“ (jo jau nutiesta per aštuonis šimtus kilometrų) JAV energetikos ministras Perezas Rusiją pavadino žvėrimi su kuoka rankose. Vakarai puikiai supranta, jog šis Kremliaus vykdomas projektas yra politinis, o ne ekonominis projektas, kuriuo siekiama: 1) nutraukti dujų tranzitą per Ukrainą, tokiu būdu dar labiau sugriaunant šios kariaujančios šalies ekonomiką; 2) pajungti Europą savo geopolitiniams interesams, suskaldant jos vienybę, sukiršinant ją su JAV kaip strategine partnere tiek ekonomikos, tiek gynybos srityje.
Kremlius dedasi nė kiek nesijaudinantis nei dėl JAV rengiamų naujų sankcijų, nei dėl EP priimtos rezoliucijos, nes ji esą nieko nereiškianti.
Juodajame nusistovėjusios pasaulio tvarkos ardymo scenarijuje Rusija, be abejonės, vaidina pagrindinį vaidmenį. Prisidengdama neva Rusiją, kaip neišsenkančių gamtos išteklių turtingą ir todėl reikalingą užkariauti valstybę, supančiojo NATO aljanso piktais kėslais, Kremliaus klika nė nerausdama kartoja, jog ne ji pažeidinėja visus tarptautinės teisės principus, o Vakarai, nuolat apgaudinėjantys vertybėmis (!) besivadovaujančia, nieko užpulti neketinančią Rusiją.
Ačiū Dievui, ne visi šiuo akivaizdžiu melu tiki.
Tačiau visada bus taip?
Politinis demokratinio pasaulio fonas penkerius metus kariaujančiai Ukrainai tarsi ir palankus, tačiau Kremlius, Putino vadovaujamos banditiškos gaujos desperatiškomis pastangomis, visokeriopai stengiasi suardyti šios šalies visuomenės vienybę.
Petro Porošenko. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos propagandiniuose kanaluose diena iš dienos pilamas šlykščiausias purvas dabartinio prezidento Petro Porošenko adresu, pravardžiuojant jį bjauriausiais epitetais, vadinant jį ir girtuokliu, ir didžiausiu Ukrainos korupcionieriumi bei vagimi.
Nusirista iki to, jog net jo pavardė linksniuojama nepadorios, asmenį žeminančios leksikos fone.
Tuo pačiu etatiniai Kremliaus propagandistai negudriai nuolat teigia tarsi ir atsižegnojantys nuo visų 39 prezidentinėje kampanijoje dalyvaujančių kandidatų, įkyriai piršdami savo šeimininkų nuomonę, jog Rusijai visiškai nesvarbu, kas taps naujuoju prezidentu; esą nė su vienu iš jų susitarti vis tiek nepavyks, nė vienas iš jų nėra prorusiškas. „Porošenko ili Timošenko – nam vsio ravno“, – choru nuolat kartoja jie.
Tačiau pagrindinis liejamos neapykantos ir, sakyčiau, net egzistencinės baimės taikinys vis dėlto yra P. Porošenka, kuris nesutaikomas, naująją imperiją besistengiančios atkurti Rusijos priešas numeris vienas.
Neseniai publikuotame žurnalistiniame tyrime artimo Ukrainos prezidento P. Porošenko sąjungininko sūnus apkaltintas sudarinėjęs neteisėtus kariuomenės pirkimų sandorius. „The Atlantik Council“ ekspertai bandė įvertinti, kiek šis skandalas gali pakenkti P. Porošenkai, kuris kaip vieną iš antrosios prezidentinės kampanijos tikslų įvardijo kariuomenės stiprinimą.
Žurnalistinių tyrimų grupė Bihus.info parodė ir filmą, kuriame teigiama, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (SNBO) sekretoriaus Oleho Hladkovskio sūnus Ihoris Hladkovskis drauge su Vitalijumi Žukovu ir Andrijumi Rohoza per fiktyvias įmones tiekė gynybos kompanijoms kontrabandines rusiškas detales, o iš Ukrainos karinių dalinių gautas detales parduodavo už kelis kartus didesnę kainą, tokiu būdu pasisavindami mažiausiai 250 mln. grivinų (8,165 mln. eurų). Teigiama, esą ši informacija gauta iš anoniminio šaltinio. Tačiau patvirtintų įrodymų nėra, o po šios informacijos paskelbimo P. Porošenko reitingas smarkiai krito.
Bet kaip gi teisingoji, korupciją jau nugalėjusi Rusija taip ilgai nematė, kad iš jos teritorijoje esančių karinių gamyklų vagiamos chocholų karo mašinoms reikalingos detalės?
Kremliaus propagandistai vakar suskubo pranešti, jog jų šalies Federalinė saugumo tarnyba (FST) jau užblokavo visus galimus kontrabandos kelius.
Juokingiau nebūna.
Prieš paskelbiant šią informaciją P. Porošenka apklausose užėmė antrąją vietą – už jį prezidento rinkimuose ketino balsuoti 18 proc. apsisprendusių rinkėjų. Dabartinį šalies vadovą lenkė tik komikas Volodymyras Zelenskis (kadaise ir mes turėjome savo komiką, kuris bandė siekti Lietuvos prezidento posto – R. Vilkaitį – red. past.), kuriam prognozuojama 26,4 proc. balsų. Trečiojoje vietoje – dujų karaliene vadinama buvusi premjerė Julija Tymošenko, už kurią balsus atiduoti ketino 13,8 proc. rinkėjų.
Dabar P. Porošenka atsidūrė trečiojoje vietoje.
„The Atlantic Council“ rašė, kad prezidentas nuolat tikino niekam neleisiantis vogti iš šalies ginkluotųjų pajėgų. Ukrainiečių žurnalo „Novoje Vremia“ žurnalistė Kristina Berdynskych teigia, kad tai – rimtas smūgis P. Porošenkai, kurio kampanijos šūkis – „Kariuomenė. Kalba. Tikėjimas“.
„Dabar viena pagrindinių jo šūkio dalių – kariuomenė – yra kvestionuojama. Dabar manoma, kad prezidento draugai paprasčiausiai praturtėjo iš karo. Pagrindinė problema yra ta, kad dabar visuomenė turės tokių abejonių“, – „The Atlantic Council“ sakė K. Berdynskych. Pasak jos, ši situacija itin paranki V. Zelenskiui.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su Ukrainos kariais – savanoriais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Taip, Ukrainoje korupcijos lygis tebėra labai aukštas, nors ir nemažai padaryta su ja kovojant. Tuo pačiu reikia pripažinti, jog su klastingu priešu kariaujančia, visokiomis įmanomomis provokacijomis garsėjančia šalimi tai pasiekti nėra lengvas uždavinys.
Kodėl ši skandalinga informacija paskelbta tik dabar, rinkiminei kampanijai artėjant prie finišo?
Šį klausimą kelia ir buvęs JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Michaelas Carpenteris. Jis teigia, kad Bihus.info paskelbta informacija rodo, jog Ukrainos gynybos pramonės sektoriuje korupcijos schemos yra itin paplitusios. „Ukrainos vyriausybė privalo tirti šiuos kaltinimus ir išsiaiškinti, ar buvo įvykdyti nusikaltimai. Negaliu spekuliuoti apie informacijos patikimumą, tačiau jos paviešinimo laikas kelia klausimų. Vis dėlto, Ukrainos visuomenė nusipelno rimto, patikimo ir nešališko tyrimo“, – sakė M. Carpenteris.
FSB emblema
Buvusio Dniepropetrovsko srities gubernatoriaus Igorio Kolomoiskio pavardė nuolat mirga, kai kalbama apie į reitingų viršūnes pakilusį komiką Volodymyrą Zelenskį. Naujausios apklausos rodo, jog už šį politinės patirties visiškai neturintį marginalinį kandidatą ketina balsuoti 25,2 proc. apsisprendusių rinkėjų.
I. Kolomoiskio parama V. Zelenskiui galima dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – asmeninis I. Kolomoiskio kerštas P. Porošenkai už 2016 metais nacionalizuotą oligarchui priklausiusį „Privat Bank“. Jis surinkdavo indėlininkų pinigus ir juos paskolų pavidalu dalydavo I. Kolomoiskio ir partnerių verslams.
Tačiau neatmestina ir tai, jog šį kandidatą, iš pažiūros iš jo tarsi ir šaipydamasi, stumia pati Rusija, kuri, jį išrinkus, jo asmenyje sieks visiškai sukompromituoti Ukrainą kaip valstybę, kaip vieningą politinę naciją.
Kuo jokios politinės patirties neturintis Zelenskis, išrinktas prezidentu, galės remtis?
Oligarchu Viktoru Medvedčiuku, kurio palikuonio krikštatėviu yra Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas? Jis net nebando slėpti savo simpatijų Kremliui. Ukrainos televizijos kanalo „112“ savininkas V. Medvečiukas šiuose prezidento rinkimuose palaiko atvirai prorusišką kandidatą Jurijų Boiką. O šis su neslepiama neapykanta pasisako prieš P. Porošenką, jo partiją vadinatis „karo partija“, nors visas pasaulis žino, kas tą karą pradėjo.
Ukrainos vėliava
Per savo pirmąją prezidentinę kadenciją P. Porošenka, vykdydamas bekompromisę kovą prieš Rusiją kaip agresorę, įsigijo daugybę priešų tiek Rusijoje, tiek ir šalies viduje. Jam sunkiai sekasi sukurti ukrainietišku patriotizmu grindžiamą unitarinę-nacionalinę valstybę, kurioje penkerius metus vyksta hibridinis karas Ukrainos Rytuose; kur Donbase ir Luhanske prieš Kijevą kovojančius separatistus aktyviai remia Kremlius.
Šalyje, kurioje daugėja išdavysčių, kur sveikas nacionalizmas neretai įgauna agresyvaus ekstremizmo apraiškas.
Rusijos energetikos ministro Aleksandro Novako pareiškimas, esą dujų tranzitas per Ukrainą gali būti nutrauktas, kai dujotiekis „Nord Stream 2“ bus užbaigtas tiesti, suerzino Vokietijos politikus, rašo šalies laikraštis „Handelsblatt“.
A. Novakas rusų žiniasklaidai pareiškė, kad dujų tranzitas per Ukrainą greičiausiai būtų pats brangiausias dujų tiekimo į Vakarų Europą variantas, todėl, tikėtina, teks jį nutraukti.
„Jei pono A. Novako pareiškimas iš tikrųjų atspindi galutinę Rusijos poziciją, tai būtų neįtikėtina Vokietijos pasitikėjimo išdavystė ir sukeltų abejonių dėl Rusijos patikinimų dėl „Nord Stream 2“, – „Handelsblatt“ sakė kanclerės Angelos Merkel konservatorių aljanso (CDU ir CSU) parlamento frakcijos vicepirmininkas Johannas Wadepuhlas.
Tuo tarpu Žaliųjų partijos atstovė, Europos Parlamento (EP) narė Rebecca Harms laikraščiui teigė, kad Rusijos sprendimas apeiti Ukrainą nėra stebinantis, tačiau, pasak jos, sprendimas buvo atskleistas anksčiau, nei ji to tikėjosi.
„Tikiuosi, kad Rusijos pozicija yra aiški visiems, manau, jog šis Vokietijos ir Rusijos vamzdyno projektas ir Europos energetinės politikos interesai bus aptarti iš naujo“, – apie dujotiekį „Nord Stream 2“ kalbėjo R. Harms.
A. Merkel, norėdama numalšinti nerimą dėl dujotiekio po Baltijos jūra, ne kartą paragino Rusiją užtikrinti, kad Ukraina nebus palikta be dujų tranzito. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė suprantantis tokius A. Merkel reikalavimus, tačiau juos patenkinti esą galima būtų tik tuo atveju, jei dujų tranzitas per Ukrainą būtų ekonomiškai perspektyvus.
„Nord Stream 2“ projektui aktyviai priešinasi daug ES šalių, kurios baiminasi, kad dujotiekis padidins Bendrijos priklausomybę nuo rusiškų dujų ir prieštaraus ES Rusijai įvestoms sankcijoms.
Lietuva tvirtai remia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą. Smerkiame prieš Ukrainą vykdomą Rusijos Federacijos karinę agresiją, grubiai pažeidžiančią tarptautinės teisės normas, Jungtinių Tautų Chartiją, Helsinkio baigiamojo akto nuostatas, dvišalius Ukrainos ir Rusijos susitarimus. Palaikydami Ukrainą, toliau nuosekliai įgyvendinsime prieš penkerius metus prasidėjusios neteisėtos Krymo okupacijos ir aneksijos nepripažinimo politiką, sakoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareiškime dėl penktųjų Krymo okupacijos metinių.
„Rusijos Federacijos neteisėti veiksmai ne tik pamina dvišalius ir daugiašalius susitarimus dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo užtikrinimo, bet ir kelia grėsmę saugumui bei stabilumui visoje Europoje. 2014 metų kovo 27 dieną priimta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 68/262 patvirtino Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, pasmerkė Rusijos veiksmus kaip nusižengiančius tarptautinei teisei, patvirtino Krymą Ukrainos teritorijos dalimi ir pabrėžė Rusijos surežisuoto Krymo „referendumo“ rezultatų nepripažinimą.
2016, 2017 ir 2018 metais Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtos rezoliucijos dėl žmogaus teisių padėties Krymo autonominėje respublikoje ir Sevastopolio mieste, 2016 metų lapkričio 14 dienos Tarptautinio baudžiamojo teismo pristatyta preliminari išvada dėl tarptautinio karinio konflikto Kryme, 2017 metų gegužės 3 dienos ET Ministrų komiteto sprendimas dėl situacijos Krymo autonominėje respublikoje ir Sevastopolio mieste aiškiai pripažįsta, kad Rusijos Federacijos karinė agresija, pradėta prieš penkerius metus Ukrainos Krymo autonominėje respublikoje ir šiuo metu tebesitęsianti Rytų Ukrainoje, grubiai pažeidžia tarptautinės teisės normas, Jungtinių Tautų Chartiją, Helsinkio baigiamojo akto nuostatas ir 1994 metų Budapešto memorandumą.
Lietuva ir toliau sieks, kad tarptautinė bendruomenė stiprintų atsaką dėl Rusijos Federacijos vykdomų grubių tarptautinės teisės pažeidimų Ukrainos Krymo autonominėje respublikoje, Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse, Kerčės sąsiauryje ir Azovo jūroje. Rusijos Federacijai taikomos tarptautinės ir ES sankcijos turi tęstis iki Rusijos visiško pasitraukimo iš neteisėtai užimtų Ukrainos teritorijų.
Tuo pat metu privalome reaguoti ir į naujus Rusijos Federacijos bandymus destabilizuoti situaciją Ukrainoje – laisvos navigacijos trukdymą Azovo jūroje, provokacinius Rusijos karinių pajėgų veiksmus Juodojoje jūroje, kuomet buvo taranuoti, apšaudyti ir neteisėtai sulaikyti Ukrainos laivai ir jų įgulos. Smerkiame šiuos grubius tarptautinės teisės pažeidimus ir raginame Rusijos Federaciją nedelsiant išlaisvinti neteisėtai kalinamus Ukrainos jūreivius ir kitus neteisėtai sulaikytus Ukrainos piliečius, užtikrinti netrikdomą ir laisvą navigaciją bei tranzitą Azovo jūroje ir Kerčės sąsiauryje, nutraukti Kryme vykdomus pagrindinių žmogaus teisių suvaržymus, žiniasklaidos, taikių susirinkimų, religijos ir įsitikinimų laisvių pažeidimus, Krymo totorių persekiojimą“, – sakoma URM pareiškime.
Likus dviem mėnesiams iki prezidento rinkimų, Ukrainos parlamentas uždraudė Rusijos piliečiams stebėti rinkimus. Už tai ketvirtadienį balsavo parlamentarų dauguma. Atitinkamu įstatymu norima užkirsti kelią Rusijos kišimuisi į rinkimus, Kijeve argumentavo iniciatyvos šalininkai.
Prieš tai vyriausybės atstovai kategoriškai pasisakė prieš tai, kad rusai būtų akredituoti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų misijai. Ši nuostata galioja visiems rinkimams Ukrainoje.
Pirmasis prezidento rinkimų ratas vyks kovo 31-ąją. Iki šiol oficialiai užregistruoti 38 kandidatai, tarp jų – dabartinis šalies vadovas Petro Porošenka. Apklausos rodo, kad jis gali nepatekti į antrąjį ratą. Spalio gale, be to, Ukrainoje turėtų būti rengiami parlamento rinkimai.
Po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir Maskvos paramos separatistams šalies rytuose Kijevas kalba apie karą su kaimyne. Nuo konflikto pradžios Kijevas sugriežtino įvažiavimo taisykles Rusijos valstybės piliečiams, ypač – kariauti tinkamo amžiaus vyrams.
„Brexitas“, pokyčiai JAV prezidento administracijoje ir Lietuvos šimtmečio minėjimo išnaudojimas didinant šalies pripažinimą pasaulyje, mūsų politologų nuomone, yra išskirtiniai įvykiai 2018 m. Lietuvos užsienio politikoje. Lietuvos ir Rusijos santykių tema, politologų manymu, taip pat išlieka aktuali, ypač, pabrėžia jie, žvelgiant per įvykių Ukrainoje prizmę. Pasak jų, visus šiuos įvykius Lietuvai reikės stebėti ir ateinančiais 2019 metais.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas kaip vieną iš Lietuvai svarbiausių 2018 m. įvykių išskyrė Jungtinės Karalystės traukimąsi iš ES.
Minint antrąsias „Brexit“ referendumo metines, dešimtys tūkstančių žmonių Londone protestavo prieš JK išstojimą iš ES. EPA-ELTA nuotrauka
,,Brexitas“ svarbus ne tiek dėl tiesioginių jo pasekmių Lietuvos piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, teisėms ateityje ar ES biudžetui, kiek dėl netiesioginių pasekmių kaip vienas iš ES fragmentacijos veiksnių. Kol kas likusioms 27 ES valstybėms pavyko išlaikyti vienybę derantis su JK ir tuo pačiu parodyti, kokį neapibrėžtumą kelia išstojimas iš ES. Tačiau net jei JK pasitrauks tvarkingai, t. y. pagal su ES susiderėtą išstojimo sutartį, – o tai dar toli gražu nėra aišku, po pasitraukimo iš ES bus naujos derybos dėl JK santykių su ES ateityje, kurių metu ES šalims gali būti daug sudėtingiau išsaugoti savo vienybę“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.
Savo ruožtu, TSPMI docentas Deividas Šlekys teigė, kad Lietuva jau dabar turėtų ruoštis visiems galimiems „Brexito“ scenarijams.
,,Nepriklausomai nuo to, ar Didžiosios Britanijos pasitraukimas bus lengvesnis ar sunkesnis, tai palies viską, ypač tarptautinę finansų rinką, kurios dabar ir taip yra nestabilios. O nuo to, kaip rinkos reaguos ir kaip tai atsilieps finansams, kaip žmonės reaguos ir kaip tai padės ar pakenks emigrantams, galiausiai prekybai – yra daugybė nežinomųjų (…) Žodžiu, ,,Brexitas“ yra labai svarbus Lietuvai, todėl vykstančius procesus būtina atidžiai stebėti“, – teigia D. Šlekys.
R. Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad po ,,Brexito“ bus naujos derybos dėl JK santykių su ES ateityje, dėl kurių ES valstybių narių nuomonės gali išsiskirti.
,,Tačiau net jei JK pasitrauks tvarkingai, t. y. pagal su ES susiderėtą išstojimo sutartį, – o tai dar toli gražu nėra aišku, po pasitraukimo iš ES bus naujos derybos dėl JK santykių su ES ateityje, kurių metu ES šalims gali būti daug sudėtingiau išsaugoti savo vienybę. (…) Daugiausia dėmesio reikėtų skirti ES reikalams, ypač JK išstojimui ir išsaugojimui to, kas ES buvo pasiekta per daugiau nei pusšimtį metų, ypač laisvos prekybos ir Šengeno erdvės“, – teigia R. Vilpišauskas.
Pasak Vilniaus politinės analizės instituto eksperto Mariaus Laurinavičiaus, Lietuvai svarbios ne tik piliečių teisės po ,,Brexito“, o ir tai, kaip klostysis geopolitiniai procesai po Didžiosios Britanijos atsiskyrimo. Pasak jo, ,,Brexitas“ yra Vakarų pasaulio silpnėjimo ženklas, kuo pasinaudoti nevengia Rusija, kaip ekstremistinių idėjų Vakarų pasaulyje skleidėja.
,,Lietuvai svarbiausios geopolitinės pasekmės šito proceso yra ne tai, kas dažniausiai akcentuojama, pavyzdžiui, Lietuvos piliečių padėtis pasitraukus Britanijai iš ES, tačiau Vakarų byrėjimo arba silpnėjimo Rusijos akivaizdoje grėsmė“, – Eltai sakė M. Laurinavičius.
Politologai, vertindami Lietuvai svarbiausius tarptautinės politikos įvykius, išskyrė šiemet ne kartą kritikos sulaukusią prezidento Donaldo Trumpo retoriką ir vis dažniau pasigirstančius jo pasakymus, kad NATO yra pasenusi struktūra. Politikos ekspertų manymu, nerimą kelia ir pokyčiai JAV prezidento administracijoje.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su JAV prezidentu Donaldu Trampu. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
,,Manau, kad 2018 m. potencialiai didžiausią įtaką gali turėti tai, kas vyko JAV prezidento Donaldo Trumpo komandoje, tai yra jo patarėjų pasikeitimas, kai iš jo komandos pasitraukė tie, kas panašiai, kaip Lietuva ir kitos šio regiono NATO bei ES narės, supranta pagrindinius iššūkius Europos saugumui ir transatlantinių ryšių svarbą, reaguojant į saugumo iššūkius“, – sakė VU TSPMI direktorius R. Vilpišauskas.
Pasak R. Vilpišausko, Lietuvai 2019 metais reikia stebėti ne tik ,,Brexito“ procesą, bet taip pat atidžiai sekti ir JAV veiksmus tarptautinėje erdvėje. Jo teigimu, įvykę pokyčiai D. Trumpo komandoje gali lemti korekcijas JAV užsienio politikoje.
,,Nors vasarą vykęs NATO vadovų susitikimas priėmė tinkamus sprendimus ir dar labiau įtvirtino tai, kas buvo pradėta dar prieš ketvertą metų Velso vadovų susitikime, tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo komunikacija jo metu sukūrė didelį neapibrėžtumą dėl jo sprendimų ateityje“, – sako R. Vilpišauskas.
Jo teigimu, JAV yra svarbiausia Lietuvos saugumo partnerė, todėl labai svarbiu išlieka klausimas, ar pasikeitusi JAV prezidento komanda nereiškia ir galimybės, kad artimiausiais metais gali keistis ir JAV dalyvavimas Europoje.
,,Į tai ir reikėtų kreipti daugiausia dėmesio Lietuvai kitais metais, dirbant su visomis pagrindinėmis JAV institucijomis, kurios susijusios su užsienio politika“, – teigė R. Vilpišauskas.
D. Šlekys primena, kad nuo sausio keisis ir JAV kongreso sudėtis, kuomet į valdžią ateis Demokratų partijos atstovai. Pasak politologo, galimos JAV vidaus įtampos augimas tarp prezidento ir Kongreso gali nukreipti JAV dėmesį nuo tarptautinės arenos įvykių, o tai, pabrėžė jis, Lietuvai būtų neparanku.
,,Keisis Kongreso sudėtis, nuo sausio mėnesio ateina demokratai, kurie valdys Atstovų rūmus, ir tai reiškia, kad bus daug daugiau įtampų su Prezidentūra, daug daugiau gąsdinimų ir šantažavimų, jei nebus pasirašyti įstatymai. (…) O tai reiškia didelį dėmesį vidinėms peštynėms ir mažesnę koncentraciją į išorėje vykstančius procesus“, – sako D. Šlekys.
D. Šlekys iš Lietuvai svarbiausių įvykių užsienio politikoje taip pat išskyrė tarptautinio dėmesio sulaukusį prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirodymą liepą vykusiame NATO šalių viršūnių susitikime. Jis pabrėžė, kad, nepaisant to, jog Lietuva yra maža valstybė, vis dėlto buvo sugebėta atkreipti JAV dėmesį.
,,Per metus Lietuva kaip maža valstybė sugebėjo įtikinti amerikiečius, kurie sprendžia globalias problemas, skirti laiko Lietuvai. Ir ne pusvalandį, o suorganizuoti normalius darbinius susitikimus. Manau, tai yra pasiekimas, nes buvo daugiausia kalbėta apie krašto gynybą, saugumo bei kitus dalykus. Stiprinant JAV ir Lietuvos santykius, tai buvo svarbūs metai“, – Eltai sakė D. Šlekys.
Politologo teigimu, Lietuva taip pat gerai atliko ,,namų darbus“ tarptautinėje erdvėje švęsdama Valstybės atkūrimo šimtmetį. Lietuvą lankė bei sveikino ES bei pasaulio valstybių vadovai.
,,Tai buvo tam tikras Lietuvos pristatymas pasauliui, parodymas, ką pasiekėme ir ką turime. Lietuvos ambasados ir atstovybės darė daugybę renginių pasaulio sostinėse. Tai buvo, kas akademiškai yra vadinama švelnioji galia (soft power). Lietuva, kaip valstybė, parodė savo pasiekimus, strateginius tikslus tarptautinėje bendruomenėje“, – teigė D. Šlekys.
R. Vilpišausko nuomone įtakos Lietuvos užsienio politikai turės ir politiniai procesai, vykę Švedijoje, Italijoje ar Prancūzijoje.
,,Galima būtų išskirti ir daugiau įvykių, pavyzdžiui, rinkimus Italijoje ir naujos vyriausybės po jų suformavimą, rinkimus Švedijoje, po kurių vis dar nesuformuota nauja vyriausybė, protestus Prancūzijoje prieš (prezidento. – ELTA) Emmanuelio Macrono politiką, nes visa tai gali ilgainiui keisti ir ES raidą. O besikeičiant JAV užsienio politikai, ypač požiūriui į ES bei transatlantinę bendruomenę, Lietuvai dar svarbesnėmis tampa tokios tarptautinės organizacijos kaip NATO ir ES, o jų raida, savo ruožtu, priklausys nuo to, kas vyksta svarbiose šių organizacijų narėse“, – teigė R. Vilpišauskas.
Tuo tarpu Vilniaus politinės analizės instituto ekspertas M. Laurinavičius kaip vieną svarbiausių įvykių 2018 metų politinėje darbotvarkėje išskyrė Rusijos agresiją Ukrainoje bei cheminio ginklo panaudojimą prieš NATO valstybę.
Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.
,,Tai Sergejaus Skripalio apnuodijimas, nes, mano manymu, tai buvo cheminio ginklo ataka prieš NATO narę. Kol tai nėra taip įvardijama, tol atrodo, kad čia yra tik juokai, o iš tiesų buvo peržengtos visos ribos. Kare, kurį vykdo Rusija prieš Vakarus, ši ataka yra labai svarbus įvykis ir, mano galva, iki galo neįsisavintas“, – teigė M. Laurinavičius.
Neteisėtas Ukrainos laivų užgrobimas Kerčės sąsiauryje, jų įgulų įkalinimas, Mariupolio ir Berdiansko uostų blokada aiškiai demonstruoja, kad Rusija siekia legitimizuoti Krymo aneksiją, Azovo jūrą paversti savo vidaus jūra ir galimų karinių veiksmų, nukreiptų prieš Ukrainą, placdarmu bei diskredituoti artėjančius prezidento rinkimus, sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė Kijeve, penktadienį nuvykusi palaikyti Ukrainą.
Prezidentė susitiko su Ukrainos vadovu Petro Porošenka.
Tai pirmasis Lietuvos vadovės vizitas į Ukrainą po to, kai Rusija neteisėtai užgrobė šios valstybės laivus Kerčės sąsiauryje.
Lietuvos ir Ukrainos prezidentai dalyvavo 11-ajame Lietuvos ir Ukrainos prezidentų Tarybos posėdyje, kuriame viena svarbiausių temų buvo saugumo padėtis Rytų Ukrainoje ir Azovo jūroje, kaip Lietuva ir tarptautinė bendruomenė galėtų padėti Ukrainai.
Lietuva tvirtai palaiko Ukrainą ir įvedė nacionalines sankcijas už agresiją Kerčės sąsiauryje bei Juodojoje jūroje atsakingiems asmenims. Lietuva taip padidina savo karinę paramą Ukrainai, papildomai skirdama didesnį kiekį amunicijos, siųsdama daugiau karinių instruktorių ir kibernetinio saugumo ekspertų, kurie padės atremti hibridines atakas, ypač rinkimų metu.
Lietuva taip pat didina humanitarinę paramą Ukrainai, papildomai skirdama 30 tūkst. eurų. Lietuvos humanitarinė parama Ukrainai šiemet sudaro 140 tūkst. eurų. Iš viso per ketverių metų laikotarpį Lietuva skyrė apie 13 mln. eurų paramos Ukrainai.
Pasak Prezidentės spaudos tarnybos, susitikime didelis dėmesys skirtas dvišalių ryšių stiprinimui. Pasirašyti keturi svarbūs dvišaliai dokumentai: Lietuvos ir Ukrainos strateginės partnerystės vystymo 2019-2020 m. gairės, Tarpvyriausybinis protokolas dėl Europos Bendrijos ir Ukrainos susitarimo dėl asmenų readmisijos įgyvendinimo, 11-asis Lietuvos ir Ukrainos prezidentų Tarybos protokolas bei Tarpvyriausybinis susitarimas dėl įdarbinimo ir bendradarbiavimo darbo migracijos srityje. Pastarasis dokumentas leis efektyviau kovoti su nelegaliu darbu, padės Lietuvoje ir Ukrainoje dirbančių abiejų šalių piliečių išnaudojimo bei diskriminacijos atvejais.
Dar viena svarbi tema – europinių reformų procesas. Pasak D. Grybauskaitės, reformų kelias yra ilgas ir sudėtingas, tačiau jos yra labai reikalingos sėkmingai valstybės raidai ir žmonių gerovei. Nors Ukrainai, kaip nė vienai kitai šaliai, savo europinį apsisprendimą tenka ginti ginklu, ji sugebėjo susitelkti ir pasiekė nemažą pažangą. Tačiau dar būtina pasitempti kovos su korupcija, teisėsaugos institucijų pertvarkos, energetikos ir verslo aplinkos gerinimo srityse. Kovoti su neteisėtu nuosavybės perėmimu, su kurio atvejais teko susidurti ir Ukrainoje verslą kuriančioms Lietuvos įmonėms.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad dvišalis ekonominis bendradarbiavimas stiprėja. Jį dar labiau paskatino prieš kelerius metus įsigaliojusios ES Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartys. Per šiuos metus dvišalė prekyba išaugo 15 procentų. Daug naujų perspektyvų atveria IT, inovacijų ir logistikos sektoriai.
Prezidentės vizito metu Kijeve taip pat vyksta Lietuvos ir Ukrainos ekonomikos forumas, į kurį atvyko per 30 įvairių verslo įmonių ir asociacijų atstovų iš Lietuvos.
Lietuvos ir Ukrainos prezidentai taip pat apsikeitė aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais.
Prezidentei D. Grybauskaitei įteiktas „Laisvės ordinas“ – apdovanojimas, teikiamas už itin išskirtinius nuopelnus. Jį yra gavę tik nedaugelis iškilių pasaulio lyderių ir politikų, tarp jų buvęs Prancūzijos prezidentas ir Vokietijos prezidentai Francois Hollande’as ir Joachimas Gauckas, buvęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas, senatorius Johnas McCainas, taip pat buvę Lietuvos vadovai Vytautas Landsbergis ir Valdas Adamkus. Už dvišalių ryšių stiprinimą ir asmenį indėlį skatinant Lietuvos ir Ukrainos partnerystę prezidentui P.Porošenkai įteiktas Vytauto Didžiojo ordinas.
Kijeve prezidentai taip pat pasveikino 2-ojo Ukrainos moterų suvažiavimo dalyves.
Dalia Grybauskaitė ir Petro Porošenko. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Tęsiantis Maskvos ir Kijevo konfliktui dėl 24 Rusijos sulaikytų jūreivių, Ukrainos karinio laivyno vadas siūlosi būti iškeistas į juos. „Man plyšta širdis, kai matau savo karius, kuriuos nelegaliai laiko Rusija“, – Vokietijos laikraščiui „Bild“ sakė admirolas Igoris Vorončenka. Jis teigė, jog būtų pasiruošęs vietoj jų sėsti į Rusijos kalėjimą.
Jūreiviai Rusijoje bus teisiami, jiems dėl sienos kirtimo gresia ilgi nelaisvės metais. Rusijos pakrančių apsauga neleido ukrainiečių laivams kirsti Kerčės sąsiaurio Azovo jūroje, juos sulaikė, o įgulų narius suėmė. Po to, kai aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, Maskva Kerčės sąsiaurį laiko Rusijos teritorija. Šis incidentas sukėlė didžiulę įtampą tarp Maskvos ir Kijevo.
Tuo tarpu sulaikytų Ukrainos jūreivių motinos paskelbė, kad nori kreiptis tiesiai į Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir prašyti jos paramos. „Vokietijos kanclerė Ukrainoje labai vertinama, ir mes žinome, kad ji turi įtakos V.Putinui, – laikraštis „Bild“ citavo vieną motiną. – Mes tikimės, kad ji kovos už mūsų sūnus ir kad jie pagaliau galės grįžti į gimtinę. Todėl mes rašysime jai laišką“.
Prieš tai Ukrainos generalinė prokuratūra pasiūlė šalyje nuteistus rusus iškeisti į Rusijoje laikomus jūrininkus. „Mes turime pakankamą mainų fondą: daugiau kaip 300 asmenų, kurie nuteisti dėl antivalstybinės veiklos“, – sakė generalinis prokuroras Jurijus Lucenka, kurį cituoja ukrainiečių žiniasklaida.
Per procesą Rusijoje jūreiviams gresia iki šešerių metų kalėjimo. Maskva kaltina juos nelegaliu sienos kirtimu.
Rusijos prokuratūra pateikė kaltinimus 24 Ukrainos jūreiviams. Jie kaltinami nelegaliu sienos kirtimu, pirmadienį pranešė agentūra TASS, remdamasi karių advokatu Nikolajumi Polosovu.
N. Polosovas teigia neturįs tiesioginio kontakto su savo klientais nuo tada, kai jie iš Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio buvo pervežti į Maskvą. Jūrininkai kardomajame kalinime liks mažiausiai du mėnesius.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareikalavo Rusijos vyriausybės informuoti apie tai, kur yra jūrininkai ir kokia jų būklė. Be to, Maskva esą turi vienareikšmiškai teisiškai pagrįsti jų sulaikymą. Kijevas ir toliau darys viską, kad visi Rusijoje laikomi ukrainiečiai greitai sugrįžtų, rašė P. Porošenka tviteryje.
Prieš savaitę Rusijos pasienio apsauga Kerčės sąsiauryje sulaikė tris Ukrainos laivus. Kijevas po to didelėje šalies dalyje 30 dienų paskelbė karo padėtį. Incidentas sukėlė didelį tarptautinį susirūpinimą.
Pirmąją dieną, kai įsigaliojo draudimas atvykti rusų vyrams, Ukraina, oficialiais duomenimis, neįsileido 100 asmenų iš Rusijos. To priežastys – įvairios, šeštadienį Kijeve sakė pasienio apsaugos atstovas. Esą buvo neaiškus jų viešnagės Ukrainoje tikslas arba jie turėjo tik savo rusišką pasą, skirtą naudoti Rusijoje.
Rusija savo ruožtu per sieną neįsileido 40 ukrainiečių.
Norėdama apsisaugoti nuo Rusijos agresijos, Ukraina kai kuriose šalies dalyse 30 dienų paskelbė karo padėtį. Penktadienį paskelbtas draudimas visiems 16-60 metų amžiaus rusams vyrams šiuo laiku atvykti į Ukrainą.
Ekspertas: Lietuvos karinė parama Ukrainai yra labai svarbi. EPA-ELTA nuotr.
Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą Azovo jūroje tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek premjeras Saulius Skvernelis prakalbo apie būtinybę stiprinti visokeriopą pagalbą Ukrainai. Pasak D. Grybauskaitės, Ukrainos saugumas yra neatsiejamas nuo mūsų šalies ir visos Europos saugumo, todėl Lietuva turėtų svarstyti galimybę dar labiau sustiprinti karinę paramą Ukrainai.
Tam pritaria ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Deividas Šlekys, teigdamas, kad Lietuvos nacionalinio saugumo interesų užtikrinimas neprasilenkia su teikiama parama, kurią šalis skiria su Rusija kariaujančiai Ukrainai. Tuo labiau kad didžiosios Vakarų valstybės ginkluotės tiekimo klausimu yra gana atsargios.
Šiuo metu Lietuva aktyviai palaiko Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, teikia visokeriopą paramą Ukrainai, įskaitant ir karinę. Per 2014-2018 metus, Krašto apsaugos ministerijos teigimu, Ukrainai skirta paramos už beveik 6 mln. eurų.
Be to, Lietuvoje gydomi ir reabilituojami sužeisti Ukrainos kariai – 2014-2018 metais reabilitacija Karių reabilitacijos centre Druskininkuose suteikta daugiau nei 200 Ukrainos karių, patyrusių sužeidimus kovos veiksmuose.
Atsižvelgdama į Ukrainos kariuomenės poreikius, Krašto apsaugos ministerija teikia humanitarinę pagalbą, siunčia materialinę paramą, yra perdavusi įvairios karinės ginkluotės elementų ir amunicijos.
„Lietuva, teikdama paramą Ukrainai, reguliariai konsultuojasi tiek su Ukraina, tiek su sąjungininkais – šiuo metu svarstomos papildomos įvairios paramos formos ir priemonės, kurios atitiktų ukrainiečių poreikius ir mūsų galimybes“, – teigia krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.
TSPMI docentas D. Šlekys sako, kad šiuo metu Lietuvos parama Ukrainai yra labai reikalinga. Kita vertus, tvirtina ekspertas, siekiant užsitikrinti nacionalinį saugumą, ne visos lėšos turi būti tiesiogiai investuojamos į Lietuvoje naudojamų saugumo instrumentų vystymą. Pasak D. Šlekio, stiprindami saugumą Ukrainoje, kartu didiname ir saugumą Lietuvoje.
„Gynybos biudžetas Lietuvoje auga. Nebūtinai visi biudžeto pinigai turi būti pririšti Lietuvoje, nes gynyba ir karyba vyksta ne tik Lietuvoje. Kiekviename gynybos biudžete numatoma eilutė ir užsienio paramai, ir užsienio misijoms. Tai čia traktuokime kaip misiją užsienyje“, – Eltai sakė D. Šlekys.
Kartu su sąjungininkais Lietuva padeda Ukrainai reformuoti ir stiprinti ginkluotąsias pajėgas, padeda jai artėti prie NATO keliamų standartų bei prisideda prie jos gynybinių pajėgumų stiprinimo.
Šiuo metu, Eltai teigė KAM, Lietuvos kariuomenė taip pat teikia paramą Ukrainos vykdomoms reformoms, vykstančioms karinio mokymo ir rengimo srityje, padeda taikyti vakarietiškus standartus Ukrainos kariuomenei, siekiančiai didinti tarpusavio sąveiką su NATO šalių kariuomenėmis. Ukrainos kariai kviečiami mokytis Lietuvos karinio rengimo įstaigose, Lietuva finansuoja Ukrainos karininkų mokslus Baltijos gynybos koledže.
,,Šiuo metu mes padedame ruošti ukrainiečių kariuomenę: padedame treniruoti kareivius, ruošti instruktorius. Tai yra labai prasminga ir rimta pagalba, nes leidžia Ukrainai turėti geresnę kariuomenę“, – teigė TSPMI docentas D. Šlekys.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuva kartu su Lenkija ir Ukraina taip pat vysto bendrą karinį projektą – bendrą trišalę brigadą LITPOLUKRBRIG. Šis projektas prisideda prie Ukrainos karių tobulėjimo ir vakarietiškų standartų taikymo praktikoje bei pačios Ukrainos spartesnio judėjimo europinės ir euroatlantinės integracijos keliu.
Nepaisant to, kad Lietuvoje vis garsiau pasigirsta raginimai biudžeto lėšas skirti socialiniam saugumui, eksperto nuomone, tiekiamą paramą ar net jos didinimą Ukrainai valstybė gali sau leisti.
„Tęsti tai, ką mes dabar darome, tikrai ir yra tai, ką gali sau leisti Lietuva dabar. Mes tikrai mokome ir turime gerus karinius instruktorius, mes turime tokio pobūdžio darbo patirtį ir Ukrainoje jau ne vienerius metus dalyvaujame misijoje. (…) Aš manau, kad tikrai verta ir prasminga ir tikrai galime sau tai leisti (Ukrainos karių mokymą. -ELTA), nes tikrai turime išteklių tai daryti“, – teigė D. Šlekys.
Pasak TSPMI docento, nors daugelis Lietuvos paramą Ukrainai įvardina simboline ir sunkiai apčiuopiama, tačiau, tvirtina ekspertas, ir tai yra labai svarbu. Anot jo, vien tai, kad mūsų šalis palaiko bei atsižvelgia į Ukrainos karių poreikius, suteikia savotiško moralinio pakilimo tiek Ukrainos kariams, tiek pačiai Lietuvai.
Tačiau didžiosios valstybės teikti karinės pagalbos su Rusija kariaujančiai Ukrainai neskuba. Pasak D. Šlekio, Vakarams nesinori visiškai aktyvuoti Rusijos karinių veiksmų ir rizikuoti įsivelti į tikrą karą.
,,Ginkluotė yra specifinis dalykas, dėl to valstybės kartais labai jautriai žiūri į tai, kas ir kokią ginkluotę įsigyja. Taip, mes matome, yra nenoras pernelyg stipriai provokuoti Rusiją. Dėl to, galima sakyti, yra labai atsargiai žiūrima į ginkluotės pardavimą. Todėl Vakarai dažniausiai padeda rūpintis Ukrainos kareiviais, juos, pavyzdžiui, treniruojant. O su ginkluotės tiekimu viskas kitaip. Čia labiau yra politiniai išskaičiavimai per daug nenervinti rusų“, – sakė politologas.
Kita vertus, pažymi ekspertas, Vakarams nepatinka kai kurios Ukrainos vidaus politikos aplinkybės, kurios taip pat tampa svarbiu atsargaus požiūrio tiekiant karinę paramą, veiksniu.
„Yra tam tikro skeptiškumo ir pykčio ant ukrainiečių dėl jų negebėjimo susitvarkyti pas save namie, nes yra ir korupcijos, ir viso kito (…) Reikia atsiminti, kad čia veikia ir vidaus politikos reikalai, ir čia nėra vien tiktai užsienio politika. Vakarai yra dėl to atsargūs. Jie nenori būti įvelti į vietines ukrainietiškas politines batalijas ir labiau žiūri iš atstumo ir dėl to atsiranda atsargumas“, – teigė D. Šlekys.
ELTA primena, kad sekmadienį jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius. Europos Sąjunga, JAV ir NATO iš karto paragino Rusiją nedelsiant paleisti jūrininkus ir grąžinti Kijevui laivus.
Nuo trečiadienio įvesta karo padėtis, kuri galioja dešimtyje Ukrainos pasienio regionų.
Kol Ukrainoje galios karo padėtis, šalis į savo teritoriją neįleis 16-60 metų amžiaus Rusijos piliečių vyrų, pranešė Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos vadovas.
Karo padėtis įvesta baiminantis, kad Rusija gali pradėti invaziją į Ukrainą. Tokių nuogąstavimų kilo po savaitgalį Kerčės sąsiauryje įvykusio incidento, kai Maskva užėmė tris Ukrainos laivus ir sulaikė 24 jų įgulų narius. Tačiau, jei situacija normalizuosis, ji gali būti atšaukta ir anksčiau, teigė Ukrainos Nacionalinio saugumo tarybos vadovas Oleksandras Turčynovas.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad „nėra jokio karinio Ukrainos konflikto sprendimo“. Tą ji padarė po to, kai Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paprašė NATO paramos naujausiame šalies konflikte su Rusija.
Nors dėl kilusios įtampos A. Merkel apkaltino Rusiją, ji pridūrė: „Prašome ir Ukrainos pusę būti išmintingą, nes žinome, kad keblumus galime išspręsti tik būdami racionalūs ir palaikydami dialogą, nes tokiems ginčams nėra karinio sprendimo“.
Sekmadienį jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius. Šis incidentas paskatino nuogąstavimus, kad tarp šalių gali kilti platesnio masto konfliktas.
Rusija užgrobė šiuos Ukrainos laivus Kerčės uoste. EPA-ELTA nuotr.
Interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“ P. Porošenka paprašė Vokietijos ir kitų NATO narių „perkelti karinius laivus į Azovo jūrą, siekiant padėti Ukrainai ir užtikrinti saugumą“.
A. Merkel, kalbėdama Vokietijos-Ukrainos verslo forume, patikino, kad savaitgalį G20 viršūnių susitikime Argentinoje šį incidentą aptars su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Ukrainos prezidentas pasirašė dekretą dėl karo padėties įvedimo. EPA-ELTA nuotr.
Pasak kanclerės, gegužę atidarytas tiltas per Kerčės sąsiaurį, jungiantis žemyninę Rusijos dalį ir aneksuotą Krymo pusiasalį, jau ir taip ribojo susisiekimą su Azovo jūra, tuo pačiu – ir su Ukrainos Mariupolio uostu.
„Visa kaltė dėl to tenka Rusijos prezidentui“, – pabrėžė kanclerė.
„Ko noriu dabar, tai kad būtų paviešinti visi faktai, kad įgulų nariai būtų paleisti ir kad nebūtų verčiami jėga prisipažinti, kaip kad matėme per televiziją“, – kalbėjo A. Merkel.
„Taip pat palaikyčiau idėją neeskaluoti padėties. Bet tuo pat metu turime užtikrinti, kad toks miestas kaip Mariupolis, priklausantis nuo priėjimo prie jūros, nebūtų tiesiog atkirstas, taip apsunkinant susisiekimą su ištisomis Ukrainos teritorijomis“, – pridūrė jis.
Ukrainos prezidentas pasirašė dekretą dėl karo padėties įvedimo. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino NATO šalis atsiųsti laivų į Azovo jūrą. Tą jis padarė praėjus kelioms dienoms po to, kai sekmadienį netoli Krymo krantų Rusija užėmė tris Ukrainos laivus.
Interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“, išspausdintame ketvirtadienio numeryje, P. Porošenka teigė: „Vokietija – viena artimiausių mūsų sąjungininkių, ir tikimės, kad NATO šalys yra pasirengusios į Azovo jūrą atsiųsti savo laivų, jog palaikytų Ukrainą ir užtikrintų saugumą.„
Iš karto po Maskvos ir Kijevo konfrontacijos NATO paragino Rusiją paleisti Ukrainos laivus bei jų įgulas ir pridūrė „esanti kartu su Kijevu“.
Rusijos pakrantės apsaugos patruliai Kerčės sąsiauryje iš pradžių apšaudė, o tuomet užėmė Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus. Kerčės sąsiauris skiria Azovo ir Juodąją jūras.
P. Porošenka apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną save laikant Rusijos imperatoriumi, o Ukrainą – Rusijos kolonija.
„Vienintelė kalba, kurią jis supranta – Vakarų pasaulio solidarumas“, – kalbėjo prezidentas, ragindamas Vakarus įvesti naujų sankcijų Maskvai.
„Negalime taikstytis su agresyvia Rusijos politika. Pirma buvo Krymas, paskui – Rytų Ukraina. Dabar jis nori Azovo jūros“, – tęsė Ukrainos vadovas.
„Vokietija turėtų sąvęs paklausti: ką Putinas darys toliau, jei jo nesustabdysime?“ – pridūrė P. Porošenka.
Pasak prezidento, esama įrodymų, kad Rusija prieš Ukrainą planuoja naują puolimą sausuma. Jis pridūrė, kad Kijevas partnerėms parodė tokius įtarimus pagrindžiančių palydovinių nuotraukų.
Rusijos teismas ginčijamame Krymo regione antradienį pasiuntė į kalėjimą jūreivius iš Ukrainos karinio jūrų laivyno laivų, kuriuos sekmadienį užėmė Rusija.
Sekmadienį Kerčės pusiasalyje, prie Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio krantų, Rusijos karinės jūrų pajėgos apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus, kuriuose buvo 24 jūreiviai.
Incidentas įvyko trims Ukrainos laivams plaukiant į Mariupolio uostą Azovo jūroje. Rusija apkaltino Kijevą neteisėtai įplaukus į jos vandenis ir tyčia mėginus išprovokuoti konfliktą.
Simferopolio miesto teismas devyniems jūreiviams skyrė kardomąjį kalinimą dviem mėnesiams dėl kaltinimų neteisėtai kirtus sieną su smurto grėsme. Už tokius kaltinimus gali būti skiriama iki 6 metų trukmės kalėjimo bausmė. Kiti jūreiviai prieš teismą stos trečiadienį.
Savaitgalį įvykęs incidentas tarp Rusijos ir Ukrainos sukėlė šoką tarptautinei bendruomenei. Ukrainoje pirmadienį buvo nuspręsta 30 dienų laikotarpiui įvesti karinę padėtį.
Rusija Krymą aneksavo 2014 metais. Nuo to laiko Rusija reiškia teises į Krymo priekrančių vandenis.
Pasaulyje Lietuvos vardą garsinančiam J. Ohmanui suteikta Lietuvos pilietybė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Švedijos piliečiui Jonui Ohmanui prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė Lietuvos pilietybę.
Dekretą dėl išimties tvarka suteiktos pilietybės prezidentė pasirašė vadovaudamasi Konstitucija, Pilietybės įstatymu ir atsižvelgdama į Pilietybės reikalų komisijos siūlymą.
Kaip rašoma Prezidentūros pranešime, prezidentė atsižvelgė į J. Ohmano nuopelnus Lietuvai, jo sėkmingą integraciją į Lietuvos visuomenę, reikšmingą indėlį garsinant Lietuvos vardą pasaulyje.
J. Ohmanas į švedų kalbą išvertė 7 lietuvių autorių knygas, sukūrė ne vieną filmą mūsų šalies istorijos temomis, daugiausia – apie pokario rezistenciją Lietuvoje. Už nuopelnus jis buvo ne kartą apdovanotas medaliais, ordinais ir garbės ženklais.
Visuomenininkas, publicistas, kino dokumentikas, socialinių iniciatyvų puoselėtojas J. Ohmanas 2014 metais įkūrė organizaciją „Mėlyna-geltona“, kurios tikslas – rinkti paramą Ukrainos kariams, nuo karo nukentėjusioms mokykloms. Per 4 metus organizacijos surinkta parama siekia beveik pusę milijono eurų. Jo iniciatyva kiekvienų metų Sausio 13-ąją rengiami paramos Ukrainai koncertai, transliuojami Lietuvos nacionalinės televizijos eteryje.
J. Ohmanas Lietuvoje gyvena daugiau nei 10 metų, laisvai kalba lietuviškai, mūsų šalyje dėsto švedų kalbą, domisi Lietuvos istorija, kultūra, visuomeniniu gyvenimu.
Kaip interviu žurnalui „Moteris” yra minėjęs pats J. Ohmanas, yra tiesos pasakyme, kad jis – žinomiausias švedas Lietuvoje ir populiariausias lietuvis Ukrainoje.
Kalbėdamas lietuviškai, Jonas labai dažnai vartoja mažybines priesagas, tad Lietuva virsta Lietuvėle, Lietuvyte, Lietuviuke, o politikų pavardės pailgėja skiemeniu ar dviem.
„Save pristatyti galiu labai įvairiai, net pagal tautybę. Kažkas neseniai pasakė, kad esu žinomiausias švedas Lietuvoje ir populiariausias lietuvis Ukrainoje. Gal šiek tiek tiesos ir yra. Žmonės mėgsta pristatyti save pagal veiklą: „Aš – poetas“, „O aš – inžinierius“ ar dar kas nors, bet juk nesi tik inžinierius ar menininkas. Žmogus, vertinantis save tik pagal atliekamą darbą, nuobodus. Taip, darbas yra tavo dalis, tačiau tai nėra visa, kas esi”, – sakė J. Ohmanas.
Šią žiemą pristatytame režisieriaus Rimo Bružo dokumentiniame filme „Iki pabaigos. Ir dar šiek tiek“ kamera seka paskui J. Ohmaną Ukrainoje, fronte, – ten jis su savo įkurtos organizacijos „Blue/Yellow“ („Mėlyna/geltona“) bendraminčiais veža humanitarinę paramą, arba, kaip pats sako, „kariauja“.
ELTA primena, kad prašymą tapti Lietuvos piliečiu pareiškia pats žmogus.
Netaikant natūralizacijos sąlygų kitos valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės, kurie yra integravęsi į Lietuvos visuomenę, išimties tvarka pilietybė suteikiama už ypatingus nuopelnus valstybei.
Tai užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. Laikoma, kad asmuo integravosi į Lietuvos visuomenę, jeigu jis nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir sugeba bendrauti lietuvių kalba, o jeigu nuolat negyvena Lietuvos Respublikoje, – sugeba bendrauti lietuvių kalba ir yra kitų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo yra integravęsis į Lietuvos visuomenę.
Nuo 2003 metų J. Ohmanas yra ketvirtas asmuo, kuriam išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė.
Po Rusijos agresijos Kerčės sąsiauryje Lietuvos vadovai prakalbo apie karinės paramos Ukrainai didinimą ir būtinybę visais įmanomais tarptautiniais kanalais ginti Ukrainos siekį į nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą.
Tačiau iš didžiųjų Vakarų valstybių lyderių panašių kalbų iki šiol negirdėti. Nėra ir užuominų apie konkrečius įrankius, kuriais būtų tramdoma geopolitinę sumaištį regione ir pasaulyje nešanti Kremliaus politika.
Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius sako nesitikįs, kad artimiausiu metu išgirsime apie tokias priemones. Jo teigimu, nors tokių priemonių padėti Ukrainai ir atgrasyti Rusiją yra daugybė, vargu ar artimiausiu metu sulauksime naujų sankcijų dėl tarptautinę teisę paminančių Maskvos veiksmų.
Analitiko manymu, toks pasyvumas rodo, kad Vakarai, nepaisant Rusijos vykdomos agresijos Gruzijoje, Ukrainoje ir cheminių atakų NATO priklausančioje Didžiojoje Britanijoje, tiesiog vengia veltis į aštresnę konfrontaciją su demokratines vertybes ir tarptautinę teisę paminančiu režimu.
„Vakarai nebėra pasiryžę konfrontacijai. Nepaisant to, kad jie yra nuolat Rusijos puolami įvairiausiomis formomis, Vakarai tam tiesiog nėra pasiryžę. Tuo tarpu Rusija demonstruoja, kad yra pasiryžusi ir tokiu būdu šantažuoja Vakarus“, – pabrėžė M. Laurinavičius.
Anot jo, ne tik Rusijos turima karinė galia bei branduolinių ginklų arsenalas, tačiau ir Vakarų politinio ryžto stoka Kremliui atriša rankas destruktyviai elgsenai.
„Daugelis klausimų yra ne apie juos, o apie mus. Mūsų bankininkai padeda jiems plauti pinigus, mūsų nekilnojamojo turto atstovai padeda jiems pirktis namus mūsų sostinėse, mūsų teisininkai padeda jiems įregistruoti bendroves ir pirkti pilietybes. Visa tai yra didelė egzistuojančios problemos dalis“, – Eltai kalbėjo M. Laurinavičius.
Rusija užgrobė šiuos Ukrainos laivus Kerčės uoste. EPA-ELTA nuotr.
Eksperto teigimu, pradžiai pakaktų, kad Vakarai, reaguojant į Rusijos agresiją, bent užsimintų apie galimas sankcijas ar kitokio pobūdžio veiksmus.
„Atsakas galėtų būti vien pasakymas, kad dėl šios agresijos Vakarai svarsto naujas sankcijas ar kitokio pobūdžio reakcijos priemones. Tačiau to nėra ir nė iš vienos valstybės to negirdėjome. Vien pasakymas, kad yra svarstoma konkreti galimybė, skirtingai nuo dabartinių pabarimų, gali turėti bent jau kažkokios reikšmės“, – kalbėjo M. Laurinavičius. Visgi jis neatmetė galimybės, kad ilgainiui JAV subręs naujoms sankcijoms, tačiau, pasak analitiko, tam tikriausiai bus visas kompleksas priežasčių.
Nepaisant to, kad Ukrainos lyderiai kalba apie Rusijoje brandinamus planus organizuoti dar vieną intervenciją, M. Laurinavičiaus manymu, tai yra mažai tikėtina. Analitiko manymu, Kremliaus agresija Kerčėje neturėtų išvirsti į atvirą Rusijos ir Ukrainos konfliktą. L. Laurinavičius aiškino, kad Rusija greičiausiai ir toliau sieks tiesiog destabilizuoti padėtį šalies viduje.
„Pagrindinės pajėgos bus mestos būtent į nematomą destabilizacijos karą ir provokacijų organizavimą. Kitaip tariant, jiems dabar svarbiausia ne tai, kas vyksta Donbase, o pirmiausia, kaip klostysis prezidento ir Rados rinkimai. Reikia suprasti, kad Rusija, priešingai nei kitos valstybės, nedaro skirtumo tarp taikos ir karo. Jiems viskas yra karas. Tad, aš manau, kad Rusija ir toliau naudos hibridines priemones“, – kalbėjo ekspertas.
Kita priežastis, kodėl, M. Laurinavičiaus manymu, Maskva nesiryš veltis į platesnio masto konfliktą, kariniu lygmeniu Ukraina yra sustiprėjusi.
„Nors Rusijos karinė galia ir yra didesnė, tačiau dabartinės Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau tikrai nebėra tos būklės, kokios buvo 2014 metais. Todėl šiuo metu Rusijai būtų labai sudėtinga įsivelti į didelio masto konfliktą. Rusijos režimas prie viso savo nežmoniškumo ir agresyvumo yra pakankamai racionalus“, – apibendrino analitikas.
ELTA primena, kad sekmadienį jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius. Europos Sąjunga, JAV ir NATO iš karto paragino Rusiją nedelsiant paleisti jūrininkus ir grąžinti Kijevui laivus.
Ukrainos parlamentas pirmadienį pritarė prezidento Petro Porošenkos sprendimui nuo trečiadienio šalies pasienio teritorijose įvesti karo padėtį. Planuojama, kad ji turėtų galioti 30 dienų. Tačiau, jei situacija normalizuosis, ji gali būti atšaukta ir anksčiau, teigė Ukrainos Nacionalinio saugumo tarybos vadovas Oleksandras Turčynovas.
