Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus pareiškė susirūpinimą dėl suintensyvėjusios karinės veiklos Rytų Ukrainoje ir Rusijos kariuomenės telkimo prie sienos su Ukraina bei paragino stengtis sumažinti įtampą tarp abiejų šalių, praneša „Euronews“.
Ukraina ir Vakarų valstybės kaltina Rusiją provokuojančiu kariuomenės telkimu šalia Ukrainos sienų ir okupuotame Kryme. Rusija pastarosiomis savaitėmis prie sienos su Rytų Ukraina dislokavo 41 tūkst. karių, o dar 42 tūkst. Kryme. Rytų Ukrainoje taip pat suintensyvėjo kovos tarp vyriausybės pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų, kurie kovoja nuo 2014 metų. Vien nuo šių metų pradžios žuvo mažiausiai 30 Ukrainos karių.
„Su dideliu susirūpinimu seku įvykius keliose Rytų Ukrainos srityse, kur pastaraisiais mėnesiais padaugėjo paliaubų pažeidimų, ir su didele baime stebiu karinių veiksmų suintensyvėjimą“, – sakė popiežius.
„Tvirtai tikiu, kad galima išvengti įtampos didėjimo, ir priešingai, galima parodyti gestus, galinčius paskatinti abipusį pasitikėjimą ir skatinti susitaikymą bei taiką, kurie yra taip reikalingi ir pageidaujami“, – pridūrė Pranciškus.
Penktadienį paramą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei paragino Rusiją skubiai atitraukti savo karius nuo sienos.
Ukrainos palaikymo akcija prie Rusijos ambasados Vilniuje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienį Vilniuje, priešais Rusijos ambasadą esančiame Boriso Nemcovo skvere, maždaug 50 žmonių dalyvavo palaikymo akcijoje Ukrainai, prie kurios sienų pastarosiomis savaitėmis itin suintensyvėjo Rusijos karinių pajėgų veiksmai.
Vienas iš akcijos iniciatorių, europarlamentaras Petras Auštrevičius sakė, kad savo veiksmais Ukrainos pasienyje Kremlius jau dabar vykdo nusikaltimą prieš Ukrainą.
„Grasinimas ir baimės kurstymas šalia kitos valstybės savaime yra nusikaltimas. Nereikia net fizinio įsiveržimo. Todėl mes manome, kad yra pakankamai pagrindo jau dabar konstatuoti, jog Rusijos valdžia vykdo nusikaltimą“,– akcijoje kalbėjo P. Auštrevičius.
Jo nuomone, nors Rusijos užsienio politiką Vakarams pakeisti ir sudėtinga, tačiau būtina užtikrinti, kad Kremlius už savo agresiją sumokėtų kuo didesnę kainą.
„Kartais Rusijos užsienio politika užprogramuota tokioms klaidoms, bet ji turi už tai mokėti kuo aukštesnę kainą. Man atrodo, dabar, globaliame pasaulyje, kada valstybės susiję, ekonomikos persipynę, tai ta aukšta kaina yra iš tiesų nejuokinga. Aš labai pritariu toms sankcijoms, kurios buvo priimtos Amerikoje, ir labai tikiuosi, kad mes kažką rimtesnio išgirsime ES pusėje“, – sakė P. Auštrevičius, dar kartą akcentuodamas Vakarų vienybės ir palaikymo Ukrainai svarbą. Tegyvuoja Ukraina. Ukrainos palaikymo akcija prie Rusijos ambasados Vilniuje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tuo metu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sakė, kad į šią akciją jis atėjo ne kaip politikas, o kaip pilietis, norintis ginti demokratiją. Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad Kremlius savo vykdoma politika siekia užgniaužti laisvę savo valdomoje ir kartu kaimyninėse valstybėse, o po tokių Rusijos veiksmų, Ž. Pavilionio nuomone, visuomet būna tolesnė karinė agresija prieš kaimynines šalis.
„Žudomi paskutinieji laisvės likučiai, o kai jie bus nužudyti, tuomet Rusija paprastai paleidžia tankus per sienas. Ypač, kai krinta Putino populiarumas, o šiuo metu jis kritęs iki panašaus lygio, kaip prieš įsiveržimą į Sakartvelą“,– B. Nemcovo skvere kalbėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
Jis neabejoja, kad tokiomis akcijomis ir tiesos kalbėjimu apie Vladimiro Putino vykdomą politiką galima atkreipti pasaulio dėmesį ir paskatinti pokyčius agresyvioje Rusijos užsienio politikoje.
„Be abejonės (galima pasiekti pokytį – ELTA), nes aš esu vienas iš tų Jono Pauliaus II mėgėjų, tas žmogus, šventasis, kažkada suprato, kad, jeigu vis dėlto suvienys visą pasaulį, o jis visgi sugebėjo tai padaryti kartu su Ronaldu Reaganu ir kitais, jeigu tu sakai tiesą, kaip pasakė Joe Bidenas ar mūsų prezidentas apie Putiną, kaip žudiką, tai po truputį tas pasaulis atsibunda“, – tvirtino Ž. Pavilionis.
ELTA primena, kad penktadienį į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas, kuriam buvo išsakytas Lietuvos nepritarimas dėl Rusijos vykdomos užsienio politikos ir žmogaus teisių pažeidimų.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis Edgaru Rinkevičiumi ir Eva Maria Liimets ketvirtadienį lankėsi solidarumo vizite Ukrainoje, kurio metu Baltijos šalių ministrai pareiškė tvirtą paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui išaugusios Kremliaus eskalacijos Rytų Ukrainoje ir prie Ukrainos sienų fone.
Ukrainiečių internetinis portalas gordonua.com atliko apklausą, ar Rusija išties ketina šiais metais pulti Ukrainą? O jei neketina, tai dėl kokių priežasčių pasienyje su Ukraina telkia skaitlingą karinę grupuotę?
Keletas atsakymų įsiminė. Pavyzdžiui, buvęs pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas nėra itin tikras, kad, telkdamas karinę armadą prie Ukrainos sienų, Kremlius tikrai ruošiasi pulti. Garsaus šachmatininko prognozės:50 ir 50 proc. Jis neatmeta versijos, jog žvangindamas ginklais Vladimiras Putinas teturi vieną tikslą – Vakarų dėmesį atitraukti nuo įkalinimo įstaigoje netoli Maskvos badaujančio opozicionieriaus Aleksejaus Navalno. V.Putinas nebijo kraujo, aukų. Jam nusispjauti, kiek žūtų rusų karių. Tačiau jis puikiai supranta, kad kiekviena karinė operacija – tai galimybė ne tik laimėti, bet ir prarasti valdžią. Valdžios prarasti jis tikrai nenorįs.
Buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, ilgokai dirbęs ir politikavęs Ukrainoje, tvirtina, kad kol kas tegirdi daug propagandinio triukšmo. Tačiau realybė tokia, kad realių žingsnių karo link bent kol kas nemato. Tiesiog V.Putinas labai supyko, kad naujasis JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas) pavadino jį žudiku. Taip pat mirtinai įsižeidė, kai Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis išdrįso taikyti sankcijas jo numylėtiniui Viktorui Medvedčukui, Ukrainos parlamentinės partijos „Opozicinė platforma“ nariui. O jei kalbant dar konkrečiau, V.Putinas dar nežino, kaip pasielgs. V.Putinas įsitikinęs, kad tai Vašingtonas liepė V.Zelenskiui nubausti ir pažeminti V.Medvedčuką, kurio iki šiol niekas nedrįso skriausti, nes laikė artimu Kremliaus valdžiai žmogumi.
Rusijos pupblicistas, rašytojas Viktoras Čenderovičius mano, kad rusiškos kariaunos telkimas prie Ukrainos sienų – tai provokacija ir šantažas. V.Šenderovičius pabrėžia: jei Kremlius pradeda karą, tai tyliai ir visiems netikėtai. Jokio triukšmo, jokio žvanginimo ginklais. Užpuola taip, kad visi iš netikėtumo net amą praranda. Dabartinis triukšmingas kariškių permetimas prie Ukrainos greičiau byloja, jog karo nebūsią. V.Putinas tik aštrina situaciją, tenorėdamas išsiaiškinti, kokia būsianti Vakarų, įskaitant naująjį JAV prezidentą, reakcija. V.Šenderovičius tvirtina nežinąs, bus ar nebus 2021-aisiais didelis Rusijos – Ukrainos susidūrimas. Jis vis tik viliasi, kad karo pavyks išvengti. Telkiant ginklus prie Ukrainos dar, be kita ko, bandoma nustumti į antrąjį planą badaujančo A.Navalno temą.
Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos žuralistas Sergejus Garmašas mano, kad V.Putinas pirmasis nesivels į muštynes. Nebent pirmoji pradėtų Ukraina. Taip, V.Putinas norėjęs į Donbasą įvesti savo karius pridengdamas juos „taikdarių“ vėliava. Neva jie reikalingi, kad nuo neva sužvėrėjusių ukrainiečių apsaugotų rusus. Tačiau šio triuko atlikt nepavyko. Dabar, po stiprios NATO reakcijos, V.Putnui dar sunkiau veltis į tikrą karinę konfrontaciją. Jis puikiai supanta, kad dabar – ne 2008-ieji, kai buvo teriojama Gruzija (Sakartvelas).
Rusijos politologė, istorijos mokslų daktarė Lidija Ševcova mano, kad konfrontacija, kokio masto ji bebūtų, – neišvengiama. Rusija reikalauja, kad Ukraina atsisakytų valstybingumo. Ukraina valstybingumo tikrai neatsisakys.
Ukrainos analitinio portalo „Chvilias“ žurnalistas ir blogeris Juris Romanenko įsitikinęs, jog Rusija tikrai puls, o Ukraina palikta vienui viena. Vakarai jai nepadės.
Rusijos analitikas ir publicistas Andrėjus Piontkovskis svarsto, jog agresyviais veiksmais V.Putinas tikrina, kuri pusė – silpnesnė, kas pirmas išsigąs. Silpnesnis turįs atsitraukti. Situacija labai panaši, kai vienas prieš kitą kaktomuša švilpia du automobiliai: žiūrovai stebi, kuris vairuotojas išsigąs pirmasis ir pasuks vairą šonan. V.Putinas turi aiškų tikslą: oficialusis Kijevas privalo žaisti pagal Donbaso ir Luhansko separatistų užsakytą muziką. Beje, V.Putinas puikiai supranta jam asmeniškai kilsiančius pavojus, jei pradėtų didelį puolimą prieš Ukrainą. Rusijos intervencijos atveju amerikiečiai tikrai nesiųs savo karių į Ukrainos – Rusijos frontą. Tačiau Vašingtonas prieš Maskvą pradėtų rimtą ekonominį karą.
Iš Rusijos į JAV prieš 40 metų pasitraukęs istorikas Jurijus Felštinskis viliasi, jog karinės galios demonstravimas – noras pažiūrėti, kaip elgsis naujoji JAV administracija. Naujasis JAV prezidentas Dž. Baidenas (Joe Biden) labai pakenkė V.Putinui: pavadino jį žudiku, į Rusiją konsultacijoms sugrįžo JAV rezidavęs Rusijos ambasadorius, JAV įveda naujų ekonominių sankcijų Rusijai. V.Putinui nelieka nieko kito, kaip parodyti, esą jis nepabūgo, neišsigando. J.Felštinskis mano, kad V.Putinas nedrįs plataus mąsto karinei kampanijai, nes suvokia, jog ukrainiečiai aršiai priešinsis, nes supranta, kad pradėjęs rimtą karą gali pats netekti valdžios.
Tačau įdomiausiai apie galimą Rusijos – Ukrainos santykių scenarijų papasakojo ekonomistas, buvęs Rusijos prezidento V.Putino patarėjas Andrėjus Ilarionovas, gyvenantis JAV. Tik jo komentarą šia tema paskelbė ne gordonua.com (šis leidinys kažkodėl liovėsi jį publikavęs; A.Ilarionovas Amerikoje atleistas iš Katono instituto dėl prie Kapitolijaus neramumus sukėlusių Donaldo Trampo šalininkų teisinimo ir Joe Bideno pergale prezidento rinkimuose suabejojimo), o „Ukraina 24 televizijos“ laida „Vremia Golovanova“.
Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24
Taigi šis analitikas lygina Baideno ir Putino administracijų pranešimus. Jis susidaręs spūdį, jog naujasis Amerikos prezidentas Dž.Baidenas tiesiog skatina Kremlių elgtis dar įžūliau. Pavyzdžiui, Dž.Baidenas pasiūlė V.Putinui bendradarbiauti nereikšmingose, su agresija prieš Ukrainą niekaip nesusijusiose 5-iose sferose. Viena iš tų sferų – klimato kaita. V.Putinas mielai sutikęs, nes jam į tas temas – nusispjauti. Jam tos temos nė kiek nerūpi. V.Putinui svarbiausia, kad nėra Ukrainos temos.
Dž.Baideno susitikimas su V.Putinu panašus į Vakarų kapituliaciją, panašią į tas, kaip Europos lyderiai kadaise išsigandę pataikavo Adolfui Hitleriui, manydami patrauksią jį savo pusėn nuolaidomis.
Žodžiu, A.Ilarionovas įsitikinęs, jog dabar JAV silpnina Ukrainą. V.Zelenskis asmeniškai maldavo Dž Baideno pagalbos. Realios pagalbos. Vašingtonas nepadėjo. Ne tik nepažadėjo dislokuoti savų galingų raketų, ne tik nepermetė į Ukrainą savo karių, ne tik kad nepasiūlė Ukrainai tapti strategine JAV partnere, bet net 3,5 karto sumažino finasinę paramą. A.Ilarionovas manąs, jog Ukrainą įmanoma apsaugoti nuo rusiškos agresijos. Tereikai skubiai ten dilsokuoti skaitlingus amerikiečių dalinius. Jei to Vašingtonas nepadarysiąs, Rusija tikrai puls Ukrainą.
Kada prasidės puolimas? Iki gegužės 9-osios, iki karinio parado Maskvoje – tikrai ne. V.Putinas taip pat kantriai lauks, kol NATO baigs savo karines pratybas birželio mėnesį. O birželio antrojoje pusėje – jau galėtų pulti.
Dar viena Vakarų išdavystė, kurią regi A.Ilarionovas. Šių metų vasaros pabaigoje bus baigtas tiesti dujotiekis Nord Stream 2. Beje, JAV prezidentas D.Trampas jį buvo sustabdęs sankcijomis, o Dž.Baidenas atšaukė sankcijas, ir tokiu būdu sudarė galimybę Rusijai sėkmingai užbaigti darbus. Nutiesus Nord Stream 2 visos dujos, patenkančios į Europą, keliaus šiuo dujotiekiu apeidamos Ukainą. O jei per Ukrainą į Vakarus netekės dujos, Ukraina taps Vakarams nereikalinga. Vakarai ją tiesiog pamirš.
Joe Bidenas. 46-asis JAV prezidentas. EPA – ELTA nuotr.Vladimiras Putinas rodo kumštį
Įdomi dar ir tokia apskaita: kol JAV preizidentu buvo D.Trampas, per mėnesį žūdavo vidutiniškai vienas ukrainiečių karys, prezidentauti pradėjus Dž.Baidenui – fronto linijoje kas mėnesį vidutiniškai žūsta dešimt ukrainiečių karių. Žūčių padaugėjo dešimčia kartų.
A.Ilarionovas mano, kad dabar V.Putino apetitas tik auga, V.Putinas perprato, jog Vašingtonas nesiruošia rimtai saugoti Ukrainos, todėl karas – neišvengiamas.
A.Ilarionovas įsitikinęs, jog Rusija pirmiausia skubės okupuoti tas teritorijas, kurias užėmus būtų galima aprūpinti Krymą vandeniu. Omenyje turimas Šiaurės Krymo kanalas, kuriuo iš Ukrainos į Krymą galėtų tekėti vanduo, bet Ukraina jį šiuo metu uždariusi. Beje, tos teritorijas ukainiečiams bus sunku apginti.
Parengta pagal gordonua.com ir „Ukraina 24 televizijos“ pranešimus
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną slopinti didėjančią įtampą su Ukraina ir pasiūlė ateinančiais mėnesiais surengti jųdviejų susitikimą trečiojoje šalyje, siekiant aptarti visus klausimus, su kuriais susiduria JAV ir Rusija.
Kaip skelbia Baltieji rūmai, JAV vadovas per pokalbį telefonu su V. Putinu „pareiškė susirūpinimą dėl staigaus Rusijos karinių pajėgų telkimo okupuotame Kryme ir prie Ukrainos sienų bei paragino Rusiją deeskaluoti įtampą“.
Pokalbio metu abu prezidentai aptarė įvairius regioninius ir pasaulinius klausimus.
Ukraina kaltina Rusiją telkiant tūkstančius karių prie jos sienos ir Kryme. Pastarosiomis savaitėmis taip pat suintensyvėjo kovos tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų Ukrainos rytuose.
Rusijos ir Ukrainos santykiams toliau aštrėjant dėl neslopstančios įtampos rytiniame Donbaso regione, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį ketina vykti į Kijevą ir pareikšti paramą bei solidarumą ukrainiečiams. Apie tokius Lietuvos diplomatijos vadovo planus Eltai pranešė informuoti šaltiniai.
Jų teigimu, prie G. Landsbergio iniciatyvos vykti į Ukrainą gali prisijungti Latvijos bei Estijos užsienio reikalų ministrai.
Ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė Eltos šaltinių informaciją apie suplanuotą G. Landsbergio vizitą patvirtino.
Pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjus kovoms tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du rytinius šalies regionus, Kremliaus veiksmai ėmė kelti įtampą dėl rizikos kilti platesnio masto konfliktui. Rusija, Ukrainos vyriausybės duomenimis, prie savo sienos su Rytų Ukraina sutelkė daugiau kaip 40 000 karių.
Rusiją dėl eskalaciją keliančių veiksmų jau įspėjo JAV valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas. Jis interviu sekmadienį perspėjo apie „pasekmes“, jei Rusija elgsis „agresyviai“ Ukrainos atžvilgiu.
„Turiu jums pasakyti, kad man kelia susirūpinimą Rusijos veiksmai prie Ukrainos sienų“, – interviu televizijos NBC laidai „Meet the Press“, – sakė A. Blinkenas.
Tvyrant įtampai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė pokalbių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau šis į prašymą esą kol kas neatsakė. „Mes labai tikimės, kad tai nėra dialogo atmetimas“, – sakė atstovė.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad jis apie tokį prašymą praėjusiomis dienomis nėra girdėjęs. Ar jis gautas pastaruoju metu jis negalįs pasakyti.
Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą dėl augančios įtampos Rytų Ukrainoje. Čia, vyriausybės Kijeve duomenimis, nuo konflikto pradžios 2014 metais žuvo apie 14 000 žmonių.
Praėjusią savaitę keliskart būta pranešimų apie rusų karių telkimą prie Ukrainos sienos. Be to, prie demarkacinės linijos Donbase vyko mūšiai. Prorusiški separatistai ir vyriausybinių pajėgų kariai kaltina vieni kitus provokacijomis ir paliaubų laužymu.
V. Zelenskis vyks į Paryžių aptarti dalinių telkimo ir eskalacijos Donbase, sakė J. Mendel. Susitikimas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu numatytas savaitės pabaigoje.
Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjus Rusijos veiksmams Rytų Ukrainoje, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigia, kad Lietuva imasi veiksmų telkiant valstybių paramą Ukrainai. Pasak Seimo nario, trečiadienį tikimasi surengti bendrą Baltijos šalių parlamentų komitetų posėdį. Taip pat neatmetama galimybė, kad Seimui dėl Ukrainos klausimo gali būti pasiūlyta priimti rezoliuciją, o Lietuvai atstovaujantiems parlamentarams – išvykti paramą reiškiančio vizito į Kremliaus spaudimą patiriantį Kijevą.
„Tikėtina, kad trečiadienį įvyks bendras Užsienio reikalų komitetų posėdis ir mes kaip trys Baltijos šalys (Lietuva, Latvija, Estija – ELTA) kalbėsime ir bandysime apjungti koaliciją Vakaruose,kuri aiškiai įvardintų, kas yra agresorius, o kas ne. Rusija šiuo metu bando Vakarus suskaldyti, bando atskiras šalis į savo pusę patraukti, skleisdama dezinformaciją, apie tai, kas ten vyksta: gal net yra ruošiama dirva agresyviems veiksmams“, – Eltai teigė Ž. Pavilionis.
Politiko teigimu, artimiausiu metu Seime bus svarstoma, kokių tolimesnių veiksmų turėtų imtis Lietuva. Pasak Ž. Pavilionio, neatmetama, kad dėl padėties Ukrainoje, Seimo nariai inicijuos rezoliuciją.
„Neatmetu, kad mes inicijuosime ir Seimo rezoliuciją šiuo klausimu, kurioje visas savo valstybės pozicijas ir išdėliosime. Bet pirmiausia, turime susitarti su partneriais Vakaruose. Svarbiausia yra išlaikyti vienybę, kad nebandytume kaltinti Ukrainos dėl to, kuo ją šiuo metu kaltina Rusija bandydama paruošti galimus karinius veiksmus“, – teigė URK pirmininkas.
Apie tai, kad ketvirtadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras planuoja vykti į Ukrainą, Elta jau skelbė pirmadienį. Savo ruožtu, šią informaciją patvirtino ir Ž. Pavilionis.
„Užsienio reikalų ministras bendrauja su Baltijos kolegomis, ruošiasi tam tikriems veiksmams ir gal net vizitui“, – kalbėjo Seimo narys.
„Mes irgi svarstome apie vizitą Seimo lygiu, Seimo pirmininkė derinasi su Rados pirmininku. Bandysime būti kartu su Ukraina ir kelti visus klausimus, kuriuos jie kelia Vakarams, nes Rusija bandys juos visapusiškai skaldyti“, – teigė jis.
Šiuo metu, kaip teigia politikas, JAV jau išreiškė paramą Ukrainai, todėl kitoms valstybėms lieka tik sekti tuo pavyzdžiu ir vieningai priimti sprendimus dėl tolimesnių veiksmų Rytų Ukrainoje.
„Mūsų tikslas yra, kad Vakarai kalbėtų vieningai, taip kaip pakankamai aiškiai kalba naujoji JAV administracija, aiškiai įvardindama agresorių, pasakydama, kad už bet kokius tolimesnius veiksmus, Rusija gali sumokėti aukšta kaina“, – sakė Ž. Pavilionis.
„O kokia bus ta kaina mes tarsimės tarpusavyje: tai gali būti naujos ar papildomos sankcijos ar kiti dalykai“, – apibendrino politikas.
ELTA primena, kad pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjus kovoms tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du rytinius šalies regionus, Kremliaus veiksmai ėmė kelti įtampą. Rusija, Ukrainos vyriausybės duomenimis, prie savo sienos su Rytų Ukraina sutelkė daugiau kaip 40 000 karių.
JAV valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas interviu sekmadienį perspėjo apie „pasekmes“, jei Rusija elgsis „agresyviai“ Ukrainos atžvilgiu.
„Turiu jums pasakyti, kad man kelia susirūpinimą Rusijos veiksmai prie Ukrainos sienų“, – interviu televizijos NBC laidai „Meet the Press“ sakė A. Blinkenas.
„Prezidentas Joe Bidenas kalbėjo labai aiškiai. Jei Rusija elgsis neatsakingai arba agresyviai, tai kainuos, bus pasekmių“, – pridūrė sekretorius.
Ukraina kaltina Rusiją telkiant tūkstančius karių prie šiaurinės ir rytinės jos sienų, taip pat aneksuotame Kryme. Kremlius neneigė kariuomenės judėjimo fakto, bet tvirtino, kad Maskva neketina niekam kelti grėsmės.
Kremlius sekmadienį pareiškė, kad jis nejuda karo su Ukraina link, nors pastarosiomis savaitėmis Rusija telkė savo karines pajėgas prie Ukrainos sienos, šalia separatistų kontroliuojamų teritorijų.
Pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo kovos tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du regionus šalies rytuose. Tai sukėlė susirūpinimą dėl galimo šio ilgalaikio konflikto paaštrėjimo.
„Žinoma, niekas neplanuoja žengti karo link ir apskritai niekas nepripažįsta tokio karo galimybės“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas pridūrė, kad „niekas taip pat nepritaria pilietinio karo Ukrainoje galimybei“.
D. Peskovas tvirtino, kad „Maskva nedalyvauja konflikte, bet pridūrė, kad Rusija neliks abejinga rusakalbių, gyvenančių konflikto draskomame regione, likimui“.
„Rusija deda visas įmanomas pastangas, kad padėtų išspręsti šį konfliktą“, – teigė atstovas.
Ukraina kaltina Rusiją telkiant tūkstančius karių prie šiaurinės ir rytinės jos sienų, taip pat aneksuotame Kryme. Kremlius neneigė kariuomenės judėjimo, bet tvirtino, kad Maskva neketina niekam kelti grėsmės.
Karas Rytų Ukrainoje prasidėjo 2014 metais, netrukus po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį. Jungtinės Tautos (JT) skaičiuoja, kad konflikto metu žuvo per 13 tūkst. žmonių.
Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ukrainos kariuomenė penktadienį pranešė nerengsianti puolimo prieš prorusiškus separatistus, kontroliuojančius du regionus šalies rytuose. Apie tai kariuomenė pranešė augant nerimui dėl pastarosiomis dienomis suintensyvėjusio konflikto.
„Laikinai okupuotų teritorijų išlaisvinimas jėga neišvengiamai pareikalautų daug civilių ir karių žūčių, tai Ukrainai yra nepriimtina“, – pranešime teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariuomenės vadas Ruslanas Chomčakas.
Jis apkaltino Maskvą „bauginimu ir šantažavimu karine galia“, siekiant aštrinti situaciją.
„Ukrainą remia visas civilizuotas pasaulis. Priešo akivaizdoje nesame vieni“, – teigė R. Chomčakas.
Baltieji rūmai ketvirtadienį pranešė, kad prie Ukrainos pasienio sutelktų Rusijos karių dabar yra daugiausiai nuo 2014 m., kai, Rusijai aneksavus Krymą, Rytų Ukrainoje įsiplieskė karas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apsilankė Rytų Ukrainos fronto linijoje, kur jis praleido naktį.
„Čia sprendžiamas mūsų šalies likimas“, – feisbuko paskyroje rašė jis.
V. Zelenskis, į NATO kreipęsis dėl Ukrainos narystės paspartinimo, tikino ketvirtadienį apsilankęs tose vietose, kur pastarosiomis savaitėmis žuvo ir buvo sužeisti Ukrainos kariai.
Nuo metų pradžios karo zonoje jau žuvo 26 šalies kariai, palyginimui, per visus 2020 m. susirėmimai Rytų Ukrainoje pareikalavo 50 karių gyvybių.
Nuo 2014 m. per karą Rytų Ukrainoje žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.
Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis yra „labai susirūpinusi“ dėl Rusijos veiklos Kryme ir prie Ukrainos sienos.
Per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu JK premjeras „patvirtino nepalaužiamą savo paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, teigiama jo biuro paskelbtame pranešime.
B. Johnsonas taip pat išreiškė savo solidarumą su prezidento V. Zelenskio vyriausybe „šios destabilizuojančios veiklos akivaizdoje ir teigiamai įvertino Ukrainos požiūrį į šią situaciją.“ Premjeras pridūrė, kad JK stengsis „užtikrinti, kad nebūtų tolesnės eskalacijos.“
Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
V. Zelenskis po pokalbio tviteryje padėkojo B. Johnsonui už jo paramą Ukrainai ir sakė, kad Ukraina „yra ne viena“ ir „ją palaiko G7 šalys“.
Ukraina praėjusią savaitę pranešė, kad Rusija pradėjo telkti savo karius palei šiaurinę ir rytinę jos sienas ir aneksuotame Kryme.
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sekmadienį pažadėjo tvirtai remti Kijevą.
JAV prezidentas Joe Bidenas per pirmąjį pokalbį telefonu su V. Zelenskiu taip pat patvirtino Vašingtono paramą „Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui besitęsiančios Rusijos agresijos akivaizdoje.“
Rusijai verkiant reikia vandens Kryme, kuris yra ant ekologinės katastrofos slenksčio. Vandens reikia ne tik augalijai, bet ir kariuomenei, pramonei ir naujakuriams, kurie aktyviai vyksta iš Rusijos gyventi okupuotame pusiasalyje vietoj išvarytų totorių ir ukrainiečių. Ir visos šios provokacijos ir žaidimas raumenimis yra Rusijos spaudimas atidaryti Krymo kanalą ir duoti vandens įsibrovėliams (galite pasižvalgyti google vaizduose, kaip Vandens kanalas atrodė anksčiau ir kaip dabar atrodo).
Visiškai tikėtina, kad Putinas gali bandyti užimti vandens į Krymą kanalą, kuris ima vandenį iš Dniepro ir dabar yra uždarytas. Tam tikslui tereikia užimti maždaug 50 km pločio pajūrio juostą.
Taip mano ne vienas Ukrainos ekspertas. Anatolijus Oktisukas straipsnyje “Glavredas (Ukraina): neišvengiamas naujas didelis karas su Rusija, bet ne Donbasui” ( https://inosmi.ru/) taip teigia.
Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.
Ir iš tikrųjų, Putino kariuomenė, pagal žiniasklaidos duomenis, kaupiama būtent prie pietrytinės Ukrainos sienos, neseniai įvyko jo kariuomenės manevrai pačiame Kryme.
Ar NATO, JAV reaguos? Putinas ims klykti, kad jis neokupuoja Ukrainos teritorijos, o tik humanitariniais tikslais priverstas kontroliuoti vandens padavimą į Krymą.
Panašu, kad NATO, JAV supranta tokį galimą Putino įžūlumą. Tai rodo pastarieji jų pareiškimai ir veiksmai. Tikėkimės geriausio.
A. Anušauskas Kijeve susitiko su Ukrainos gynybos ministru. Mjr. Linos Jieznienės nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, penktadienį Kijeve susitikęs su Ukrainos gynybos ministru Andrijumi Taranu, aptarė saugumo situaciją Ukrainoje ir Baltijos jūros regione, Lietuvos ir Ukrainos dvišalį gynybos bendradarbiavimą, sakoma pranešime.
„Rusija savo veiksmais tiek prieš Lietuvą, tiek prieš Ukrainą blogina saugumo situaciją regione. Aktyvi dezinformacijos sklaida, kibernetiniai išpuoliai, agresyvūs manevrai mūsų pasienyje, pasinaudojant ir situacija kaimyninėje Baltarusijoje, skatina mus rengtis galimiems įvairiems scenarijams, todėl turime būti pasiruošę reaguoti ir atsakyti, taip pat derindami veiksmus su Ukraina“, – sakė ministras A. Anušauskas.
Pirmąją vizito dieną krašto apsaugos ministras išklausė Ukrainos kariuomenės vado generolo pulkininko Ruslano Chomčako saugumo situacijos Ukrainoje pristatymą.
„Lietuva tęs savo politinę ir praktinę paramą Ukrainai gynybos srityje. Prisidedame prie karinio švietimo sistemos reformos, specialiųjų operacijų pajėgų vystymo, NATO standartų diegimo karių rengime, transformuojant valdymo ir vadovavimo sistemą. Taip pat norime plėsti bendradarbiavimą, didinti apsikeitimą prieinama žvalgybos informacija,“ – teigė ministras.
Vizito metu krašto apsaugos ministras A. Anušauskas taip pat susitiko su Ukrainoje tarnaujančiais Lietuvos kariais, lankėsi Ukrainos sausumos pajėgų mokymo centre Desnoje, kur nuo 2015 m. Lietuvos kariai prisideda prie Ukrainos karių rengimo. 2017 m. Seimui patvirtinus mandatą, Lietuva vykdo nacionalinę karinę mokymo operaciją Ukrainoje.
Prezidento Gitano Nausėdos delegacijoje ministras taip pat dalyvavo Lietuvos-Ukrainos prezidento tarybos posėdyje, susitikime su Aukščiausiosios Rados pirmininku Dmytro Razumkovu, aplankė sužeistus Ukrainos karius karinėje ligoninėje, susitiko su karo veteranais.
Lietuva remia Ukrainos siekį tapti NATO nare, aktyviai plėtoja dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje. Lietuva savarankiškai ir kartu su sąjungininkais teikia paramą Ukrainos vykdomoms reformoms karinio profesinio švietimo srityje, padeda įsisavinti NATO standartus ir procedūras Ukrainos kariuomenėje, siekiančioje didinti tarpusavio sąveiką su NATO šalių kariuomenėmis.
Nuo 2014 m., Rusijai įvykdžius karinę agresiją prieš Ukrainą, Lietuvos ir Ukrainos gynybos bendradarbiavimas suaktyvėjo – Lietuva teikė materialinę ir techninę paramą Ukrainos kariuomenei, buvo pradėta vykdyti Ukrainos sužeistų karių reabilitacija Lietuvoje. Santykiai su Ukraina išlieka svarbus Lietuvos užsienio ir saugumo politikos prioritetas. Lietuva, plėtodama bendradarbiavimą su Rytų partnerėmis, stiprina saugumą regione.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas Ukrainoje lankosi kovo 18–20 dienomis prezidento G. Nausėdos delegacijoje.
Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos (SZRU) vertinimu, Rusija mato Baltijos valstybes kaip potencialią „pilkąją zoną“ Europoje. COVID-19 pandemijos sukelta pasaulinė krizė verčia Europos valstybes vis labiau paisyti nacionalinių interesų ir tai atveria dar daugiau galimybių Rusijai provokuoti krizes, skatinant tolimesnę Europos saugumo erdvės fragmentaciją.
Nors NATO ir toliau išliks svarbiausia Europos gynybos organizacija, Rusija sieks sutrukdyti vystyti vakarietišką Europos saugumo architektūrą, skatindama ES valstybes priimti faktiniu jėgų balansu pagrįstą saugumo sistemą.
Pirmą kartą viešai paskelbtoje Baltojoje knygoje SZRU aiškiai įvardija Rusijos strateginį tikslą provokuoti krizes toliau nuo savo sienų, ir kuo arčiau potencialių priešininkų sienų, o idealiu atveju – potencialių priešininkų teritorijoje arba jų interesų sferoje. Todėl Rusija hibridiniais metodais siekia kurti naujas globalaus ir regioninio nestabilumo „pilkąsias zonas“ Moldovoje, Baltarusijoje, Baltijos valstybėse, Centrinėje Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Pietų Amerikoje ir Afrikoje. Tai daryti Rusijai padeda ir svarbiausių tarptautinių saugumo užtikrinimo struktūrų (tokių, kaip Jungtinė Tautos ar Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija) neefektyvumas sprendžiant regioninius konfliktus.
Apskritai SZRU įžvelgia augančią tarptautinio bendradarbiavimo krizę ne tik saugumo srityje, bet ir ekonomikoje. Pasak Baltosios knygos, pastaruosius kelerius metus ekonominiuose santykiuose dominavo nacionaliniai interesai ir valstybių polinkis vystyti dvišalius santykius nepaisant platesnio tarptautinio konteksto. Dėl to susilpnėjo tarptautinės prekybos struktūros, ypač Pasaulio prekybos organizacija, kurios negebėjimas išspręsti prekybos ginčų leido išaugti protekcionizmui ir labiau ekonomiškai išsivysčiusiosioms valstybėms vis dažniau primesti savo sąlygas silpnesniems prekybos partneriams. Ekonomines problemas dar labiau aštrina COVID-19 pandemijos sukelta krizė, kurios tikrąsias pasekmes kol kas dar sunku prognozuoti.
Nepaisant visų šių sunkumų, Europos valstybės, SZRU nuomone, ir toliau stiprins savo karinius pajėgumus. Kai kurios iš jų dėl to gali pradėti vykdyti ambicingesnę regioninę politiką ar net bandyti primesti Ukrainai savo sąlygas. Šią galimybę SZRU mato kaip tam tikrą grėsmę, ypač kalbant apie valstybes, siekiančias ginti Ukrainoje gyvenančias savas tautines mažumas. Vis dėlto didesne grėsme išlieka Rusijos vykdoma Juodosios jūros regiono militarizacija ir pastangos paversti Baltarusiją placdarmu galimoms karinėms operacijoms prieš Ukrainą.
Nemažai dėmesio Baltojoje knygoje skiriama ir Rusijos informacinės-kibernetinės agresijos keliamoms grėsmėms. Nors Rusijos informacinių atakų turinį SZRU vertina kaip archajiškas ideologizuotas klišes, tuo pačiu pripažįstama, kad šiam turiniui skleisti Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos bei su jomis susijusios organizacijos naudoja naujausias informacines ir komunikacijos technologijas. Ypač aktyviai Rusija vysto informacines operacijas socialiniuose tinkluose ir įvairias kibernetinės agresijos priemones, kurios gali būti panaudotos tiek šnipinėjimui, tiek techninėms atakoms prieš kritinę infrastruktūrą.
Ši Baltoji knyga – pirmas viešas tokio pobūdžio dokumentas, publikuotas SZRU. Pati tarnyba savo veiklą pradėjo dar 1991 m., vos Ukrainai tapus nepriklausoma valstybe. Kaip ir daugelio žvalgybos tarnybų, SZRU veikla buvo laikoma paslaptyje. Baltoji knyga pirmą kartą atskleidžia visuomenei svarbiausias SZRU užduotis ir veiklos sritis, pristatydama ją kaip tarnybą, aprūpinančią Ukrainos vadovus informacija, padedančią užtikrinti Ukrainos interesus užsienio politikoje, identifikuojančią ir neutralizuojančią išorės grėsmes, saugančią Ukrainos atstovybes užsienyje ir kovojančią su terorizmu.
SZRU savo veikloje teikia pirmenybę žmogiškųjų šaltinių žvalgybai (HUMINT) ir signalų žvalgybai (SIGINT). Tarnybos turimi pajėgumai leidžia vykdyti pilnos apimties signalų žvalgybą, perimant ir dešifruojant įvairiomis komunikacijos priemonėmis perduodamus signalus. Taip SZRU ne tik surenka Ukrainai reikšmingą politinę ir ekonominę informaciją, bet ir reikšmingai prisideda prie kovos su tarptautiniu terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu.
Praėjusių metų rudenį Ukrainos parlamentui patvirtinus naują Žvalgybos įstatymą, SZRU reikšmė dar labiau išaugo. Tai patvirtina ir padidintas tarnybos finansavimas. 2021 m. SZRU biudžetas siekia beveik 4 mlrd. grivinų (apie 117 mln. eurų), iš kurių apie 1 mlrd. grivinų (apie 29 mln. eurų) bus skirta SZRU žvalgybos pajėgumų plėtrai.
JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos niekada nepripažins prieš septynerius metus Rusijos įvykdytos Ukrainos dalies – Krymo – aneksijos.
„Jungtinės Valstijos nepripažįsta ir niekada nepripažins Rusijos įvykdytos tariamos pusiasalio aneksijos, mes padėsime Ukrainai priešintis Rusijos agresyviems veiksmams“, – pranešime, skirtame paminėti Rusijos įsiveržimo į Krymą metines, teigia J. Bidenas.
„Jungtinės Valstijos ir toliau palaiko Ukrainą ir jos sąjungininkus bei partnerius taip pat, kaip šio konflikto pradžioje. Šios niūrios sukakties proga, mes dar kartą patvirtiname paprastą tiesą: Krymas yra Ukraina“, – tvirtina J. Bidenas.
Rusijos kariai okupavo Ukrainos Krymo pusiasalį 2014 m., o vėliau pusiasalis buvo neteisėtai įtrauktas į Rusijos Federacijos sudėtį.
Tuo pat metu Kremlius suorganizavo ginkluotų separatistų veiksmus Rytų Ukrainoje, kur prasidėjo karas, o dalis Ukrainos teritorijų vis dar yra kontroliuojamos Rusijos remiamų separatistų.
Trečiadienį Kijevas skelbė apie per susirėmimus Rytų Ukrainoje žuvusius du žmones ir dar du sužeistuosius.
Ukraina kaltina Maskvą ir separatistus naudojant sunkiąją ginkluotę ir rengiant atakas bei taip pažeidžiant pernai liepą pasiektą paliaubų susitarimą.
Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.
Karo krečiamuose Ukrainos rytuose per karinių pajėgų susirėmimus su Rusijos remiamais separatistais žuvo du žmonės, dar du sužeisti, trečiadienį paskelbė Kijevas.
Apie aukas paskelbta po to, kai Kijevas apkaltino Maskvą ir separatistus rengiant daugiau išpuolių ir naudojant sunkiąją ginkluotę. Tai, Kijevo teigimu, pažeidžia pernai liepą pasirašytą paliaubų susitarimą.
Antradienį netoli Zaicevės kaimo į šiaurę nuo Donecko per apšaudymą minosvaidžiais žuvo vienas kariškis ir dar vienas buvo sužeistas, pranešė Ukrainos gynybos ministerija.
Per dar vieną tą dieną įvykusį incidentą Donecko regione buvo sužeistas vienas karys.
Per trečią incidentą antradienį kaimyniniame Luhansko regione žuvo civilis, jo namo kieme susprogus minai, pranešė kariuomenė.
Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.
Ukraina padavė Rusiją į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl „tikslinių oponentų nužudymų“, antradienį pranešė pats teismas, patvirtindamas informaciją apie dar vieną Kijevo teisinį kaltinimą Maskvai.
Praeitą savaitę pateiktoje paraiškoje Ukraina kaltina Rusiją vykdžius nužudymus „Rusijoje ir kitų valstybių teritorijoje ne karinio konflikto situacijoje“.
Tai yra jau devintas kartas, kuomet Ukraina paduoda Rusiją į EŽTT. Šis teismas nagrinėja bylas dėl galimų Europos Žmogaus Teisių Konvencijos pažeidimų.
Ukraina taip pat kaltina Rusiją netiriant nužudymų ir „tyčia vykdant operacijas, skirtas pridengti atsakingus asmenis ir sutrukdyti juos nuteisti“, teigia teismas.
EŽTT nepateikė detalių apie galimus nužudymus.
Ukraina tvirtina, kad tiksliniai nužudymai pažeidžia teisę į gyvybę, kuri yra saugoma Europos Žmogaus Teisių Konvencijos. Šią konvenciją yra pasirašiusi ir Rusija.
Kitos Rusijos atžvilgiu Ukrainos Strasbūro teisme iškeltos bylos yra susijusios su „Malaysia Airlines“ reiso MH17 numušimu Rytų Ukrainoje 2014 m. liepą, žmogaus teisių pažeidimus Krymo pusiasalyje, kurį Rusija okupavo 2014 m., ir Rusijos įvykdytu trijų Ukrainos kariuomenės laivų sulaikymu Kerčės sąsiauryje 2018 m.
Ukrainos rytuose nuo 2014 m. iki dabar vyksta karas tarp Ukrainos ir Rusijos remiamų separatistų. Konflikto metu žuvo beveik 13 tūkst. žmonių.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vasario 23-26 dienomis su darbo vizitu lankysis Ukrainoje ir Moldovoje.
„Tai – mano pirmasis vizitas į šias svarbias Rytų partnerystės šalis, kurio metu bus puiki proga aptarti tiek dvišalius, tiek Europos ir euroatlantinės integracijos, reformų proceso ir kitus aktualius tarptautinės darbotvarkės klausimus“, – teigė ministras.
Kijeve, kaip nurodo Užsienio reikalų ministerija, numatyti G. Landsbergio susitikimai su Ukrainos prezidentu, parlamento pirmininku, ministru pirmininku, vicepremjerais ir užsienio reikalų ministru.
Kišiniove ministras susitiks su Moldovos prezidente, parlamento vadove bei užsienio reikalų ministru, taip pat laikinai einančiu Moldovos ministro pirmininko pareigas.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sausio 13-osios žudynių byla yra viena svarbiausių bylų per visą Nepriklausomos valstybės istoriją. Kartu ir viena sudėtingiausių. Beveik 800 tomų medžiagos, 67 nuteistieji, 134 jų advokatai. Bylos procesas vis dar tęsiasi, nors nuo baisiųjų įvykių praėjo jau 30 metų.
Ukraina – politinis vertinimas?
Dalis įtariamųjų jau yra mirę, keli yra Lietuvoje, bet dauguma slepiasi Rusijoje ir Baltarusijoje. Tos šalys valdomos diktatorių, teisingumo sistema pajungta valdžios aparatui, todėl nestebina, kad jos su Lietuva nebendradarbiauja. Čia galima prisiminti apmaudų Austrijos atvejį, kai vienas iš įtariamųjų Rusijos pilietis Michailas Golovatovas, buvo sulaikytas Vienoje, bet keistomis aplinkybėmis paleistas.
Penki įtariamieji šiuo metu yra Ukrainos piliečiai ir gyvena Ukrainoje. Generalinė prokuratūra skelbia, kad Ukrainos Respublika bendradarbiauja su Lietuva pagal tarpusavio teisinės pagalbos sutartį. Įtariamieji yra informuoti apie procesą, apie Lietuvos prašymus apklausti, bet savo noru į Lietuvą jie vykti neketina, o Ukraina teisinasi, kad pagal Konstitucijos 25 straipsnį ir kitus teisės aktus savo piliečių perduoti į kitą šalį jie negali. Tuo klausimas uždarytas. Bet ar tikrai? Ar nėra likę jokių galimybių?
Ukraina – mūsų draugė, partnerė, kurios kovai už suverenitetą Lietuvos visuomenė ir politikai tikrai daug daro. Gal galime ir mes tikėtis iš Ukrainos didesnio supratimo ir realių veiksmų šiuo svarbiu klausimu?
Politiškai Lietuva tyli, nes gal nereikia kelti šito klausimo, seniai tai buvo, nieko negalima padaryti, tie įtariamieji jau senoliai ir t.t. Bet ar taip elgiasi partneriai ir draugai? Kai yra bėda, yra nuoskaudų, ar geriausias būdas nutylėti?
Sunku būtų įsivaizduoti, kad Izraelis nekeltų Holokausto bylos klausimų įtariamiesiems, nesvarbu kur jie gyventų, kokios valstybės piliečiais būtų ar kokio jie amžiaus. Galima įsivaizduoti kaip reaguotų ta pati Ukraina, jeigu Lietuvoje gyventų Maidano žudynių įtariamieji ir Lietuva juos saugotų?
Ar išsemtos visos teisinės galimybės?
Nesu teisininkas, neišmanau Ukrainos teisės, bet man, kaip politikui, niekas neatsako į kai kurias abejones, dėl to noriu iškelti jas viešai. Šia tema Lietuvoje nėra visai jokių komentarų ir diskusijų. Gal taip daroma dėl diplomatinio korektiškumo? Bet tikri draugai turėtų gebėti išspręsti ir sudėtingiausias problemas.
Pilietybė
Ukraina neišduoda savo piliečių. Ar nėra išimčių šioje teisinėje normoje, ar tai galioja visais atvejais? O kaip karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui? Neretai tokiais atvejais teisinės normos gali kisti, nes tai liečia tarptautinę teisę ir tarptautinius susitarimus.
Sausio 13-oji – mūsų atmintyje. Paroda Lietuvos seime. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Piliečio teisės ir pareigos kyla iš jo pilietybės. Prisiminkim, kad 1991 m. sausio 13 dieną nei vienas iš įtariamųjų nebuvo Ukrainos pilietis, nes pati Ukraina paskelbė nepriklausomybę tik 1991 m. rugpjūtį. Taigi ar pilietinės teisės gali kilti iš to laikotarpio, kai asmuo nebuvo pilietis? Čia jau gali būti konstitucinis teisinis kazusas.
Neaišku, ar minėti įtariamieji, įgydami pilietybę, informavo Ukrainos Respubliką apie savo veiklą ir jų atžvilgiu vykdomą tyrimą? Ne vienoje šalyje toks teisinis procesas būtų pagrindas nesuteikti pilietybės, o kai kuriose, pvz., Nyderlanduose ar Prancūzijoje, jos netekti.
Teisinis procesas Ukrainoje
Jeigu visgi nėra galimybės tų asmenų atgabenti į Lietuvą, tai ar yra išnaudotos visos priemonės, kad teisingumas būtų įvykdytas pačioje Ukrainoje.
Yra ne vienas tarptautinis atvejis, kai valstybės pradeda teisminius procesus, nors nusikaltimai būna padaryti visai kitoje šalyje. Nereikia keltis į Niurnbergo procesą Vokietijoje, yra ir visai naujų atvejų. 2020 m. kovą Nyderlanduose vietos prokuratūra pradėjo teismo procesą dėl keleivinio lėktuvo numušimo virš Ukrainos teritorijos. Įtarimai pareikšti trims Rusijos ir vienam Ukrainos piliečiui.
Ukrainos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
Ar buvo nagrinėta galimybė prašyti Ukrainos prokuratūros, kad ši imtųsi pati kelti bylą savo piliečiams už 1991 m. sausio įvykius. Kitas variantas – kreiptis į teismą Lietuvos, kaip nukentėjusios šalies, arba nukentėjusių asmenų vardu, kad įtariamieji būtų patraukti atsakomybėn.
Galima tik apgailestauti, kad praėjus 30 metų nuo 1991 m. sausio žudynių teisingumas vis dar nėra įvykdytas. Daug politikų ir teisėsaugininkų ilgai nesiėmė reikiamų veiksmų, vilkino šitą klausimą, tačiau nusikaltimams žmogiškumui ir karo nusikaltimams nėra senaties. Žuvusiųjų atminimas įpareigoja išnaudoti visas teisines priemones, kokios tik yra įmanomos, teisingumui pasiekti.
Ukrainoje auga nepasitenkinimas valdžia dėl jos neveiksmingumo kovoje su pandemija ir jos ekonominėmis pasekmėmis.
Vakar, lapkričio 17 d., prie Aukščiausiosios Rados (AR) pastato įvyko verslininkų protesto akcija „Teisė į darbą“. Maždaug tūkstantis jos dalyvių reikalavo panaikinti karantiną smulkiajam verslui (šiuo metu Ukrainoje įvestas karantinas savaitgaliais) ir priimti įstatymus, leidžiančius supaprastinti mokesčių sistemą.
Parlamentarams nepavykus priimti reikalaujamų įstatymų, protestuotojai bandė įsiveržti į parlamentą. Juos užblokavo teisėsaugos pareigūnai. Įvyko susirėmimai. Ne tokie, kaip Baltarusijoje, bet – visgi susirėmimai (coronavirus.tsn.ua).
Tuo metu AR posėdžių salėje frakcijos „Batkivščyna“ (Tėvynė) lyderė Julija Tymošenko iš deputatų reikalavo to paties (economics-prorok.com).
„Šiandien būtina padėti verslininkams ir parlamente priimti įstatymus, kurie panaikintų reikalavimą įvesti kasos aparatus, reglamentuotų specialias naujas fiskalines taisykles mažam ir vidutiniam verslui“, – sakė J.Tymošenko.
Ji pažymėjo, kad šiuo metu pandemijos kontekste kiekviena šalis galvoja, kaip padėti savo verslui, ypač smulkiajam, skiriami trilijonai dolerių, siekiant suteikti tiesiogines subsidijas, apsaugančias žmones nuo nedarbo, o verslininkus – nuo pelno praradimo.
Julija Tymošenko paragino deputatus priimti reikiamus įstatymus, kurių projektus pateikė ji ir jos partija, ir suteikti verslininkams galimybę toliau dirbti sunkiu šaliai laikotarpiu, suteikti darbą kitiems ir išmaitinti savo šeimas.
Julija Tymošenko. EPA-ELTA nuotr.
„Pažiūrėkite, kas dabar vyksta už Aukščiausiosios Rados langų. Tai – Ukraina, kuri moka mokesčius, atlyginimus ir bando išgelbėti šalį nuo ekonominės bedugnės. Prašau jus priimti du įstatymus: vieną, pratęsiantį teisę dirbti be kasos aparatų daugiau nei metus, ir kitą, kuriuo panaikinamas spaudimas smulkioms ir vidutinėms įmonėms“, – sakė parlamentarė, tačiau AR deputatai nei iš tolo nesurinko reikiamo skaičiaus balsų šiems įstatymams priimti.
Po to J. Tymošenko brifingo AR metu palietė dar vieną skaudžią temą (economics-prorok.com).
“Nei Prezidentas, nei Premjeras, nei Vyriausybė nežino realios koronaviruso situacijos šalyje. Jie nežino, kad žmonės negali laiku gauti nemokamos pagalbos, išsitirti ir patikrinti, ar nėra užkrėsti COVID-19, o medicinos darbuotojai ligos atveju negauna įprasto atlyginimo ar atlyginimo. „Batkivščyna“ reikalaus papildomo frakcijos susitikimo su ministrų kabineto vadovu, kad būtų įgyvendintas dekretas dėl kovos su COVID-19. Mūsų komanda primygtinai reikalaus susitikti su ministru pirmininku, sveikatos apsaugos ministru, kad pasiaiškintų, kodėl šalis neįvykdė pagrindinių reikalavimų apsaugojant žmones nuo COVID-19. Sieksime, kad šis dekretas dėl nemokamo gydymo, tyrimų, vaistų, dėl įprasto požiūrio į gydytojus – kad visa tai būtų įgyvendinta “, – pabrėžė J.Tymošenko (AR spalio 20 d. palaikė partijos rezoliuciją dėl priemonių kovoje su koronaviruso ligos (COVID-19) plitimu, už dokumentą balsavo 308 deputatai iš 450 galimų).
V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Analitiniame portale „Slovo i delo“ skelbiama, kad šiandien J. Tymošenko tarp AR deputatų pagal populiarumą yra antra. Kol kas pirmauja oligarchas, milijardierius, buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenko.
Greitai smunkantis prezidento Volodymyro Zelenskio ir jo valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ populiarumas, kuris išryškėjo ir per nesenus vietos savivaldos rinkimus, ypač pandemijos kontekste (Ukraina – viena iš pasaulio „lyderių“ šioje srityje), rodo, kad dirva naujam Maidanui yra pakankamai palanki. Tik kas galėtų tapti Maidano lyderiu? Vėl Julija Tymošenko?
Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ukrainos Aukščiausiasis teismas įpareigojo šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį einant tarnybines pareigas bendrauti ukrainiečių kalba. Tai penktadienį pranešė teismo spaudos tarnyba.
„Išnagrinėję ieškovo apeliacinį skundą, Aukščiausiojo teismo Didieji rūmai konstatavo, kad, eidamas tarnybines pareigas, Ukrainos prezidentas privalo bendrauti valstybine kalba“, – sakoma pranešime.
Ieškinį praėjusių metų gegužės pabaigoje padavė aktyvistas Serhijus Melničukas, reaguodamas į tai, kad V. Zelenskis su interneto forumo dalyviais bendravo rusų kalba.
Tačiau teismas atsisakė patenkinti ieškinį visa apimtimi. „Už veiksmus, kurių imamasi politinės veiklos metu, o ne vykdant Konstitucijos numatytus įgaliojimus, prezidentui tenka politinė, o ne teisinė atsakomybė“, – pažymima pranešime. „Atsižvelgdamas į tai teismas baigia procesą, kadangi ieškovo pareikšti reikalavimai nėra svarstytini administracinės teisenos tvarka“, – sakoma pranešime.
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškinio reikalavimai yra „nepagrįsti“. Savo ruožtu Aukščiausiasis teismas nutarė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir priėjo klaidingą išvadą, kad yra pagrindas grąžinti ieškinį ieškovui.
