Buvęs Ukrainos ministras pirmininkas Mykola Azarovas teigia, kad Ukraina turi tirti JAV kandidato į prezidentus Joe Bideno sūnų, jog būtų įsitikinta, ar jo vaidmuo Ukrainos gamtinių dujų bendrovėje neprasilenkia su šalies įstatymais, rašo „Reuters“.
Hunterio Bideno vaidmuo „Burisma Holdings Limited“ gamtinių dujų bendrovėje į viešąjį akiratį pateko po to, kai Baltieji rūmai paviešino JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pokalbio stenogramą, kuriame D. Trumpas prašė V. Zelenskio pradėti tyrimą dėl H. Bideno veiklos.
„Faktas, kad (jo direktoriaus pareigos ir pinigai) nėra išgalvoti. Reikia tyrimo, kad galėtume sudėti visus taškus ant „i“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė M. Azarovas.
Ukrainos Nacionalinis kovos su korupcija biuras penktadienį teigė tiriantis „Burisma“ 2010-2012-ųjų metų veiklą, tačiau netiria pasikeitimų taryboje 2014-aisiais, kai prie komandos prisijungė H. Bidenas.
Demokratų partijos nariai JAV Atstovų rūmuose siekia respublikono D. Trumpo apkaltos po žinių apie šį jo ir V. Zelenskio pokalbį. Bandoma išsiaiškinti, ar tokie JAV prezidento veiksmai nepakenkė nacionaliniam saugumui ir rinkimų vientisumui, – teigiama, kad, siekdamas perrinkimo, D. Trumpas norėjo politinės paslaugos iš užsienio lyderio.
Hunteris Bidenas dirbo bendrovės „Burisma“ tarybos direktoriumi nuo 2014-ųjų iki 2018-ųjų. M. Azarovas, ėjęs premjero pareigas 2010-2014-aisiais, pats yra ieškomas Ukrainos pareigūnų dėl įtarimų piktnaudžiavimu valdžia ir neteisėtu lėšų savinimusi. M. Azarovas teigė nežinantis, ar yra įkalčių, įrodančių H. Bideno nusikaltimus, tačiau sakė, kad dėl Ukrainos viešųjų interesų reikia įsitikinti jo sandorių teisėtumu. H. Bidenas teigė konsultavęs gamtinių dujų bendrovę „Burisma“, tačiau kritikai sako, kad jis faktiškai nedirbo, bet gavo atlyginimą.
Ukrainos prokurorai teigia netiriantys paties H. Bideno, tačiau domisi bendrovės veiklos teisėtumu. Bendrovė kaltinama mokesčių vengimu ir netinkamu dujų telkinių licencijų taikymu.
M. Azarovas teigė tikintis D. Trumpo advokato Rudy’io Giulianio teiginiais, kad J. Bidenas pasirūpino Ukrainos generalinio prokuroro Viktoro Šokino atleidimu, jog nuo tyrimų būtų apsaugotas J. Bideno sūnus, – buvęs Ukrainos premjeras teigė, kad ir šis incidentas turi būti ištirtas.
J. Bidenas šiuos kaltinimus neigia, o pats V. Šokinas yra sakęs, kad iš savo posto jis buvo atleistas dėl J. Bideno nurodymo nebetirti nei „Burisma“, nei jo sūnaus.
Kurtas Volkeris. EPA – ELTA nuotr.
Paskelbus neįvardyto JAV specialiųjų tarnybų darbuotojo skundą dėl Amerikos prezidento Donaldo Trumpo pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, atsistatydino JAV specialusis atstovas Ukrainai Kurtas Volkeris.
Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis trimis su situacija susipažinusiais šaltiniais.
„K. Volkeris, diplomatas, D. Trumpo administracijoje sprendžiantis su Ukraina susijusias problemas ir minimas informatoriaus skunde, netikėtai atsistatydino“, – pranešė televizijos kanalas.
JAV valstybės departamentas kol kas oficialiai nepatvirtino, kad K. Volkeris atsistatydino.
Anksčiau penktadienį demokratai JAV Kongreso Atstovų Rūmuose iškvietė K. Volkerį į klausymus dėl D. Trumpo ir V. Zelenskio kontaktų, turėjusius įvykti spalio 3 d.
Pranešimai, jog Baltųjų rūmų šeimininkas, telefonu kalbėdamasis su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, grasino nutrauksiąs pagalbą Ukrainai, jeigu nebus pradėtas baudžiamasis tyrimas prieš pagrindinį D. Trumpo konkurentą 2020 metais įvyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose Joe Bideną ir jo sūnų Hunterį, kuris turėjo reikalų su viena Ukrainos kompanija, sukėlė didelį skandalą Vašingtone.
Trečiadienį Baltieji rūmai paskelbė liepos mėnesį įvykusio dviejų šalių lyderių pokalbio stenogramą. Iš penkių puslapių dokumento matyti, kad D. Trumpas ragino V. Zelenskį pradėti tyrimą, kuris galėtų pakenkti jo politiniam priešininkui, demokratų kandidatui į JAV prezidentus J. Bidenui.
JT Generalinės Asamblėjos sesijoje V. Zelenskis pasakė emocingą kalbą. EPA-ELTA nuotr.
Pusšeštų metų Ukraina kariauja niekieno nepaskelbtą karą su Rusijos Federacija. Daugiau nei trylika tūkstančių žuvusiųjų. Jų artimųjų – motinų, tėvų, mylimųjų nesibaigiančios kančios.
Kremliaus propagandistai nuolat, su neslepiamu cinizmu, vis klausia ukrainiečių „ekspertų“, – ar dėl naivumo, ar dėl Maskvos numetamų skatikų, – nuolat dalyvaujančių jų rengiamuose propagandiniuose šou: ar jūs paskelbėte karą Rusijai, jei tvirtinate, kad Rusija su jumis kariauja?
Apgailėtina, pato situacija. Ligi šiol vykusius karus mes žinome tik iš istorijos vadovėlių. Sakydamas „mes“, turiu galvoje jaunąją žmonių kartą.
Bet XXI-tajame amžiuje buvo sugalvotas hibridinis karas, kuris ne taip lengvai atpažįstamas.
Gyvename laikais, kai karo apibrėžtis smarkiai skiriasi nuo mūsų tradicinio įsivaizdavimo, kas yra karas. Tradicinio karo, kuomet buvo aiškios fronto linijos, aiškus priešas, ir aiškus jo tikslas.
Šiandien to nėra.
Bet yra labai akivaizdus panašumas į praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį, kuomet Europoje tvenkėsi karo debesys, o toji pati Europa naiviai galvojo, kad karo pavyks išvengti; kad su naciu Hitleriu galima susitarti.
Nepavyko, o pasekmes visi žinome.
Todėl neabejotinai yra teisus JAV prezidentas D. Trampas, laikinai sustabdęs paramą Ukrainai ginkluotės pirkimui, sakydamas, jog ir Europa turi prisidėti, paremdama Ukrainą kovoje su brutalia Rusijos agresija.
Prašoma, kad Ukraina atleistų…
Sakoma, kad velnias slypi detalėse. Šiandien, sakydamas kalbą per Niujorke vykstančią Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesiją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo istoriją apie ukrainietį Vasilijų Slepaką. Jis žuvo gindamas Ukrainą nuo Maskvos remiamų Donbaso separatistų. Prezidentas pademonstravo kulką, kuria buvo nušautas V. Slepakas – garsus ukrainiečių operos dainininkas, koncertavęs prestižiškiausiuose Ukrainos ir pasaulio koncertų salėse, didis savo šalies patriotas.
„Tokia kulka kainuoja 10 dolerių, tokia šiandien mūsų planetoje žmogaus gyvybės kaina“, – sakė Ukrainos lyderis. Jis pabrėžė, kad kiekviena Generalinėje asamblėjoje dalyvaujanti valstybė turi savų problemų. Tačiau, pabrėžė jis, „šiuolaikiniame pasaulyje nėra svetimų karų“. „Niekas iš jūsų nesijaus saugus, kol Rusija kariauja karą Europos centre“.
Šiandien Europa „snaudžia“. Spaudoje nuolat kartojama, kad ji pavargo nuo Ukrainos problemų. Soti, miela Europa…
Bet kada nors, kai išaus kitas rytas, – ar dėl to nesigailėsime?
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Kremliaus atstovai penktadienį teigė, kad Ukrainos taikos procesui aptarti skirtas Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovų susitikimas galėtų įvykti kitą mėnesį.
„Vyksta aktyvus pasiruošimas, o kai paaiškės rezultatai, kuriuos galės patvirtinti vadovai, tada susitarsime dėl datos, – spaudos atstovams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Jurijus Ušakovas. – Jei darbas bus sėkmingas, kodėl gi nesurengus vadovų susitikimo spalį?“. J. Ušakovo komentarus citavo TASS žiniasklaidos agentūra.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo, kad susitikimas būtų rengiamas dar šį mėnesį. Tik prieš keturis mėnesius prisaikdintas prezidentas V. Zelenskis yra pasiryžęs nutraukti konfliktą Rytų Ukrainoje. Tai prezidentas laiko darbo prioritetu.
V.Zelenskis – naujasis Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
V. Zelenskio kabinetas kiek anksčiau pranešė, kad šeštadienį šalių vadovai telefonu aptarė susitikimo galimybę ir susitarė „artimiausioje ateityje aptarti datą, kada galėtų įgyvendinti Normandijos formato susitikimą“, į kurį būtų įtrauktos ir Prancūzija bei Vokietija.
Nuo to laiko, kai balandį Ukrainos prezidentu buvo išrinktas V. Zelenskis, įtampai tarp Maskvos ir Kijevo mažinti dedama vis daugiau pastangų. Ši mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino surengti Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų susitikimą taikos Ukrainoje klausimu.
Ukrainiečiai džiaugiasi. EPA – ELTA nuotr.
Europos Sąjungos, JAV ir Vokietijos atstovai sveikina Rusijos ir Ukrainos sėkmingai įvykdytą apsikeitimą 70 belaisvių, informuoja TASS.
„Džiaugiamės naujienomis apie apsikeitimą kaliniais ir tvirtesnio dialogo ženklais bei mažėjančia įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė JAV ambasados Maskvoje atstovė spaudai Andrea Kalan.
Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli mano, kad Rusijos ir Ukrainos pasiektas susitarimas yra mažėjančios įtampos ženklas.
„Su palengvėjimu ir ypatingu džiugesiu šiandien sužinojau apie ukrainiečio režisieriaus Olego Sencovo paleidimą. Jis oriai priešinosi neteisybei ir rėmė demokratiją ir žmogaus teises. Nekantraudamas laukiu galimybės jam asmeniškai įteikti Sacharovo premiją“, – D. Sassoli paskelbė tviteryje.
Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas išplatino kanclerės Angelos Merkel pareiškimą apie tai, kad apsikeitimas belaisviais yra vilties suteikiantis žingsnis. A. Merkel sako esanti laiminga dėl ukrainiečių jūrininkų ir O. Sencovo
Ukrainos kariai – jau laisvėje. EPA – ELTA nuotr.
išlaisvinimo.
Šeštadienį Ukraina paleido 35 rusus, o Rusija savo ruožtu paleido 35 ukrainiečius.
Tuo metu Ukrainos saugumo tarnyba SBU išplatino pranešimą, kad Donecko ir Luhansko regionuose nelaisvėje yra 227 Ukrainos piliečiai.
Paskutinį kartą iki šiol apsikeitimais belaisviais įvyko 2017 m. gruodžio 27 d. Tada Ukraina paleido 223 belaisvius mainais į 73 ukrainiečius.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šeštadienį pasveikino Ukrainos kolegą Pavlo Klimkiną ir visus šalies žmones Nepriklausomybės dienos proga.
L. Linkevičius pabrėžė, kad Lietuvą ir Ukrainą vienija bendros laisvės, lygybės ir pagarbos vertybės, iš kurių semiamės jėgų įgyvendindami savo, kaip draugų ir sąjungininkų, pareigas.
Sveikinimo laiške pakartojamas tvirtas Lietuvos įsipareigojimas nepripažinti nelegalios Krymo aneksijos, remti Ukrainos suverenitetą ir nepriklausomybę, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Lietuva ir Ukraina užmezgė diplomatinius santykius 1991 metų gruodžio 12 dieną.
Ukraina išdavė Izraeliui mėginusį pabėgti didžiausio tarptautinio narkotikų platinimo internetu tinklo įkūrėją Amosą Dovą Silverį. Tai sekmadienį pranešė Ukrainos generalinės prokuratūros atstovė spaudai Larisa Sargan.
„Šiąnakt A. D. Silveris buvo išsiųstas į Izraelį lėktuvu iš Borispolio tarptautinio oro uosto“, – parašė ji tviteryje.
A. D. Silveris yra Izraelio ir JAV pilietis. Jis buvo sulaikytas Kijeve šių metų kovo 15 d. Izraelio prašymu. Tada Ukrainos pareigūnai pavadino jo sulaikymą didžiausia sėkminga Ukrainos policijos operacija, surengta su kolegomis iš kitų šalių. Liepos 11 d. A. D. Silveris buvo paleistas iš Kijevo tardymo izoliatoriaus, jam buvo paskirtas namų areštas.
Penktadienį buvo sužinota, kad A. D. Silveris paspruko nuo Ukrainos pareigūnų Borispolio oro uoste jį deportuojant į Izraelį. Po pasų kontrolės vyrui nuėmus elektroninę apykoję, jis užėjo į neapmuitintų prekių parduotuvę ir dingo.
Šeštadienį buvo pranešta, kad Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnai sulaikė A. D. Silverį Čerkasų srities Umanės mieste.
Pareiškimo kopija buvo nutekinta spaudai, bet abi pusės paneigė jo buvimą. Tie patys ekspertai teigia, kad V. Zelenskis iš visų jėgų priešinosi A. Bogdano paskyrimui, bet buvo priverstas nusileisti oligarchui prieš būsimus Aukščiausiosios Rados (AR) rinkimus.
Kuo ypatingas tas A. Bogdanas? Jei trumpai, tai – 42 metų teisininkas iš Lvovo, iki naujų pareigų buvęs dolerinio milijardieriaus I. Kolomoiskio advokatas, atstovavęs jo interesus finansinėse bei turtinėse bylose.
Ihoris Kolomoiskis. AFP/Scanpix nuotr.
Pateko jis į Prezidento komandą per liūdnai pagarsėjusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovičiaus bendražygio Andrejaus Portnovo protekciją, teigia kai kurie žinovai. Iš Vikipedijoje pateiktos pastarojo biografijos seka, kad jis yra labai pavojingas Ukrainos nepriklausomybei Kremliaus įtakos agentas.
Mažai kas Ukrainoje abejoja, kad ekspremjerės Julijos Tymošenkos įkalinimas – ir jo rankų darbas. Po kruvino Euromaidano pergalės 2014 m. vasarį A. Portnovas gavo bėgti į Rusiją, kaip ir jo šefas. Kremliuje patardavo Vladimirui Putinui, kaip „teisiškai“ realizuoti Krymo aneksiją. Į Ukrainą sugrįžo (matyt, V. Putino nurodymu) tik 2019 metų gegužės 19 d., kai po pirmojo Prezidento rinkimų turo ir jam, ir V. Putinui jau buvo aišku, kad po antrojo Prezidentu taps V. Zelenskis.
Taigi, Vladimiro Putino trikampis „A. Portnojus – A. Bogdanas – I. Kolomoiskis“ iš tiesų realiai gali egzistuoti.
Julija Tymošenko. EPA-ELTA nuotr.
Būdamas Prezidento dešiniąja ranka ir, kaip kalbama, panaudodamas tos rankos įtaką teismams, A. Bogdanas sugebėjo per trumpą laiką teisminiu keliu panaikinti daugelį apribojimų, kuriuos eksprezidentas Petro Porošenko per teismus buvo uždėjęs I. Kolomoiskio turtui: nekilnojamo turto areštus, susidariusias skolas kreditoriams, valstybei nesumokėtus mokesčius, paskirtas baudas ir t.t. I. Kolomoiskis per tą laiką tokiu būdu sutaupė milijonus dolerių, o A. Bogdanas tuo būdu padėjo jam padengti investicijas į V. Zelenskį. Maža to, jau parengti nauji ieškiniai teismuose, per kuriuos oligarchas tikisi gauti iš valstybės 2 mlrd. dolerių kompensaciją už jo banko „Privatbank“ nacionalizavimą, o taip pat dar 700 mln. dolerių už stambiausios Ukrainos aviakompanijos kompanijos „Aerosvit“ subankrotinimą.
„Baideno byla“
Praėjusį savaitgalį Kijeve didelio dėmesio susilaukė specialaus JAV Valstybės Departamento atstovo Ukrainai Kurto Volkerio (jis – moderatorius nuo JAV Rusijos ir Ukrainos kariniame konflikte) JAV Ambasadoriaus ES Gordono Sondlendo kompanijoje pasirodymas. Pirmą kartą pastarojo pavardė Ukrainos ir JAV santykių kontekste išplaukė birželį, kai V. Zelenskis buvo pastebėtas Briuselyje pas jį svečiuose, ir ne šiaip sau, o už vieno stalo su dabartinio JAV Prezidento žentu. Ir Kijeve Sondlendas pasirodė ne šiaip sau: reikėjo akis į akį išsakyti Donaldo Trampo pageidavimą matyti vadinamosios „Baideno bylos“ tęsinį.
Skandalinga istorija su Dž. Baidenu yra susijusi su žinomos Ukrainoje dujas išgaunančios kompanijos „Burisma“, kurios stebėtojų taryboje yra politiko sūnus Hanteris Baidenas, byla. 2014 m. šios firmos reikalais Ukrainoje buvo užvestos kelios baudžiamosios bylos, bet, neva, įsikišo Baidenas-tėtušis ir pasiekė, kad tuometinis P. Porošenkos generalinis prokuroras būtų atleistas. Bylos buvo sužlugdytos, medžiagos paslėptos archyvuose. Bet dabar, artėjant JAV Prezidento rinkimams (2020 metais), ukrainietiški kompromatai vėl turi paklausą. Bet kokios naujienos ta tema sukelia gyvą susidomėjimą JAV žiniasklaidoje.
Vladimiras Zelenskis ir JAV Prezidento rinkimai
Pasak minėtų ekspertų, V. Zelenskį bando spausti abu būsimieji kandidatai į JAV Prezidento postą, veikiantis prezidentas D. Trampas ir Dž. Baidenas. Ir štai čia jam iškyla uždavinys padaryti teisingą pasirinkimą, idant nepakartotų P. Porošenkos klaidos, „pastačiusio ne ant to žirgo“ per 2016 m. prezidentinį „užbėgimą“. D. Trampas, laimėjęs kovą, nepamiršo apie oficialaus Kijevo paramą tuometinei kandidatei į prezidentus Hilary Klinton.
Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
„Baideno byla“ įgavo tokią svarią rolę santykiuose tarp šalių, kad net pranešime apie įvykusį V. Zelenskio apie jo telefoninį pokalbį su D. Trampu neįmanoma buvo nepaminėti primygtinį D. Trampo prašymą. „Trampas įsitikinęs, kad atnaujinta Ukrainos valdžia sugebės greitai pagerinti Ukrainos įvaizdį, užbaigti korupcinių bylų, kurios stabdė sąveiką tarp Ukrainos ir JAV, tyrimą“, – pažymėjo Ukrainos lyderio spaudos tarnyba. V. Zelenskiui tai, galbūt, užuomina, kad konkreti jo oficialaus vizito Baltuosiuose Rūmuose data bus įvardinta tik pasistūmėjus baudžiamosioms byloms, kuriose figūruoja Baidenas-jaunesnysis.
Igoris Kolomoiskis ir JAV
Situacija komplikuojasi dėl nevienareikšmiškų komiką per rinkimus palaikiusio I. Kolomoiskio santykių su JAV. Amerikiečiams kol kas žinoma tik tiek, kad oligarchas, netikėtai tapęs Ukrainos politikos pilkuoju kardinolu, JAV yra laikomas baudžiamojo persekiojimo subjektu. FTB įtaria jį didelių pinigų „plovimu“, o todėl daug kas pataria V. Zelenskiui laikytis kuo toliau nuo šios įtartinos figūros. Kita vertus, jau kitą dieną užmiršti oligarcho jam suteiktą pagalbą – taip pat neetiška. Be to, atstūmimo atveju I. Kolomoiskis gali pateikti ne tik finansines sąskaitas už pravestą kampaniją, bet ir kompromatą prieš jį, kuriuo jis, tikriausiai, iš anksto jau pasirūpino, galintį rimtai pažeminti Zelenskio reputaciją. Žodžiu, pastarojo tebelaukia nelengvo uždavinio sprendimas.
Kurtas Volkeris susitiko ir su Aivaru Abromavičiumi
Aivaras Abramovicius. AFP/Scanpix nuotr.
Kurtas Volkeris per porą parų susitiko su daugeliu politikų ir pareigūnų, galinčių artimiausiu metu užimti kertinius valstybinius postus Ukrainoje. Tarp kontaktavusių su K. Volkeriu buvo: partijos „Tėvynė“ lyderė Julija Tymošenko, „Opozicinės platformos – Už gyvenimą“ lyderis Jurijus Boiko, „Ukroboronprom“ stebėtojų tarybos vadovas Aivaras Abromavičius, į šį posta paskirtas jau naujos valdžios, ir daugelis kitų. Ir visgi Ukrainos politiniuose sluoksniuose manoma, kad pagrindinis K. Volkerio interesas glūdi Vyriausybės vadovo „paskyrime“. Neva Prezidentūroje premjeru norima matyti I. Kolomoiskiui ir A. Bogdanui paklusnų Aleksejų Gončaruką (šiuo metu – Prezidentūros vadovo A. Bogdano pavaduotoją), o amerikiečiams tai nepatiktų.
Nors su velniu raguotu – kad tik ne su Rusija
Netikėtas amerikiečių diplomatų aktyvumas Kijeve bylotų apie tai, kad JAV nenusigręžė nuo Ukrainos, dar daugiau, nutarė išeiti iš šešėlio ir pademonstruoti savo tikros įtakos jai lygį. Manoma, kad jei JAV ir nepradės atvirai įtakoti Ukrainos veiksmų, tai jos suflerių, ką reikia daryti, pakaks. Tokią galimybę patvirtina ir užsienio „kontrolierių“ buvimas strateginėje kompanijoje „Naftogaz Ukrainy“, ir šalies užsienio skolos dydis, ir dažni priminimai, kad suskystintos JAV dujos Kijevui – geriausias vienos iš energetinių problemų sprendimas, ir gandai apie Ukrainos įmonių, tarp jų – ir valstybinių, skolų išpirkimą Rotšildų kompanijomis.
Aplamai, apie tai, kad „Amerika nusipirko Ukrainą už grąšius“, kalbama jau seniai. Patikslinčiau, ne Amerika, o viena tautinė jos grupuotė. Bet ar tai labai gąsdina ukrainiečius? Labai daugelio nuomone: nors su Jungtinėmis Valstijomis, nors su velniu raguotu – kad tik ne su Rusija.
V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Galima pabandyti paprognozuoti, kieno pusę ir kaip šiose intrigose, sąmokslo teorijose, palaikys Vladimiras Putinas. Iš vienos pusės, jis, kaip manoma, palaikė D. Trampą per anuos rinkimus. O JAV FTB dabar persekioja JAV vieną iš V. Putino įtakos agentų (I. Kolomoiskį), kol kas politinė byla apie V. Putino pagalbą D. Trampui, taip pat nebaigta (du „kankiniai“). Kita vertus, jei jis palaikys būsimuose rinkimuose Džo Baideną, prieš kurį gali pasirodyti D. Trampo iš V. Zelenskio reikalaujamas didelis kompromatas apie konkurentą, rizikuoja būti „ne ant tos kumelės pastatęs“.
Mano nuomone, svarstytina didesnė tikimybė, kad, laikydamas savo įtakos agentų apsuptyje (A. Portnojus – A. Bogdanas – I. Kolomoiskis) V. Zelenskį, Vladimiras Putinas viską padarys, kad kompromatas prieš Dž. Baideną išvystų JAV dienos šviesą, ir toliau rems D. Trampą.
Ukraina paprašė JAV daugiau prieštankinių raketų „Javelin“, teigia Jungtinių Valstijų ambasadorius šalyje Williamas Tayloras.
W. Tayloro teigimu, Ukraina siekia įsigyti daugiau raketų „Javelin“ gynybos tikslais pagal JAV gynybos departamento ginkluotės pardavimo kitoms šalims programą.
„Jie norėtų įsigyti daugiau „Javelinų“, – Laisvosios Europos radijui sakė W. Tayloras.
W. Tayloras yra pirmasis JAV atstovas, patvirtinęs, kad Ukraina siekia įsigyti daugiau amerikietiškų prieštankinių raketų. Pernai balandį Jungtinės Valstijos jau pardavė Ukrainai 37 „Javelin“ raketų paleidimo sistemas ir 210 raketų.
Anksčiau jau skelbta apie Ukrainos ketinimus įsigyti ginkluotės iš JAV, tačiau nei amerikiečiai, nei ukrainiečiai neatskleidė apie tai, kokie tiksliai ginklai bus įsigyjami.
Nuo 2014-ųjų, kai prasidėjo karas Rytų Ukrainoje, JAV yra suteikusi Kijevui apie 1,5 mlrd. dolerių vertės karinės paramos. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo 2014 metų karas Rytų Ukrainoje pareikalavo daugiau kaip 13 000 žmonių gyvybių.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aptarė dvišalius santykius, regiono saugumo situaciją, Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą Europos Sąjungoje bei NATO.
Prezidento komunikacijos grupės pranešime sakoma, kad pokalbio metu G. Nausėda pasveikino Ukrainos vadovą puikiai pasirodžius rinkimuose ir pabrėžė, kad šis ukrainiečių pasitikėjimas yra didžiausias įpareigojimas ir atsakomybė už visos Ukrainos ir jos žmonių ateitį. „Tai stipriausias mandatas atsakingai dirbti savo šalies gerovei ir dėti visas pastangas užtikrinti gyvybiškai svarbių ekonominių reformų tęstinumą bei formuoti reiklią vyriausybę“, – sakė šalies vadovas.
Kalbėdamas su Ukrainos vadovu prezidentas G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva tvirtai palaiko Ukrainos suverenumą bei teritorinį vientisumą, ir dar kartą pareiškė visokeriopą mūsų šalies ir jos žmonių, taip pat įveikusių sudėtingą permainų kelią, paramą Ukrainai, parodžiusiai norą eiti dar didesnės integracijos su ES keliu.
Savo ruožtu V. Zelenskis padėkojo Lietuvos prezidentui už nuoseklias pastangas, keliant Ukrainos klausimus tarptautinėje arenoje.
Viktoras Medvečiukas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia norintis atkurti santykius su kaimynine Ukraina.
Susitikime su prorusišku Ukrainos politiku ir verslininku Viktoru Medvečiuku jis ketvirtadienį Sankt Peterburge pareiškė tuo tikslu esąs pasirengęs kalbėti su „kiekviena politine partija“ Ukrainoje.
Apklausos rodo, kad sekmadienį vyksiančiuose Ukrainos parlamento rinkimuose V. Medvečiuko partija gali laimėti 14 proc. balsų ir užimti antrą vietą.
„Visiškas Rusijos ir Ukrainos santykių atkūrimas mums labai svarbus“, – kalbėjo V. Putinas televizijos parodytame pokalbyje su V. Medvečiuku. Kremlius, anot jo, pasiruošęs kalbėti su kiekviena politine partija, „įskaitant jūsų“. V. Medvečiukas praeityje yra sakęs, kad V. Putinas yra jo dukters krikštatėvis.
Po 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos santykiai tarp abiejų valstybių yra labai blogi. Karas su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje jau pareikalavo 13 000 žmonių gyvybių.
Kijevas ir Vakarų vyriausybės kaltina Maskvą ginklais remiant separatistus Rytų Ukrainoje. Maskva tai neigia. ES dėl Krymo aneksijos yra paskelbusi sankcijas Rusijai.
Susitikime su V. Medvečiuku V. Putinas dar kartą paragino Kijevą pradėti tiesioginius pokalbius su prorusiškais „liaudies respublikomis“ pasiskelbusių Donecko ir Luhansko atstovais. „Nė vienas konfliktas pasaulyje naujausių laikų istorijoje nebuvo išspręstas be tiesioginių pokalbių tarp konfliktuojančių šalių“, – pabrėžė V. Putinas.
Vladimirą Putiną smerkiantis plakatas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rusai niršta. Tiksliau, ne rusų liaudis, o Kremliaus propagandistai, tiesiogiai vadovaujami V. Putino. Bandito, nekalto žvėries kailyje.
Nė vieno žingsnio – be šeimininko žinios. Jam turėjo būti didžiulis pažeminimas, kuomet Vakarai nepakvietė tirono dalyvauti 75-osiose sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje metinėse. Bet jie, šovinistai, turi pasiteisinimą: rusai jau buvo laimėję karą, todėl amerikonų konservai badaujantiems rusų kariams neturėjo jokios reikšmės.
Būtų ir toliau graužę pušų žievę ir kėlę savo kovinę dvasią; ir nugalėję. Deja.
Bet vis dėlto nuo išsekimo ir visiško bado išgelbėjo amerikiečiai.
Rusai nenori to prisiminti. Honoras neleidžia. Tiek to. Apsimesti tuo, kuo neesi, irgi menas.
Kremlius nepasveikino naujai išrinkto Ukrainos prezidento V. Zelenskio, su kuriuo, išrinkto ukrainiečių tautos demokratiniuose rinkimuose, jau šeštus metus kariauja Rytų ordos.
V. Zelenskis apsilankė Donbase. EPA-ELTA nuotr.
Dabar jį lygina su P. Porošenko, atseit jo klonu, kovojusiu su rusų invazija į Ukrainą.
Norėjo turėti marionetę, bet apsiriko, net turėdami aliuzijų į tai, jog Zelenskis, pagal tautybę, yra žydas. Globaliame pasaulyje tai neturi jokios reikšmės.
Susimovė, nes šiuolaikiniame pasaulyje ne tai svarbiausia.
Rusai nenori taikos. Šis įšaldytas konfliktas Rytų Ukrainos naudingas tik Rusijai. Apie tai, jog rusai bandys įšaldyti šį konfliktą, dar 1914-aisiais kalbėjo visi žymiausi Vakarų analitikai.
Ir tai išsipildė. Rusams tai patogu – nei didelis karas, nei taika. Gali spjaudytis ugnimi, bet visuomet kaltinti kitą pusę. O jie tai sugeba, pasikliaudami demagogiją ir melą.
Todėl Rusija ir nesistengia sureguliuoti konflikto, dėl kurio žūsta visiškai nekalti žmonės.
Paskutiniai duomenys rodo, jog apšaudymai Donbase tik aktyvėja, Rusijos remiamų separatistų koviniai veiksmai intensyvėja.
Iš čia kyla vienas vienintelis klausimas: ar Vakarų Europa ir toliau taikstysis su barbarais, kurie, pagal naujausių tyrimų statistiką, ir toliau sėkmingai vysto prekybinius sandorius su šalimi, kuri aneksavo Krymą ir užgrobė Donbaso žemes?
Kaip rodo ekonominė statistika, po 2014-ųjų metų Europos Sąjungos prekybos apimtys su agresore Rusija tik augo. Liūdna, vien prisiminus garsųjį Šrioderį, Putino draugą. Kaip ten jo vardas? Vovočka?
Didžiausio Kazachstano suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) gamintojo tiekiamų dujų tranzitas per Rusiją į Ukrainą buvo sustabdytas, pranešė Ukrainos dujų bendrovės atstovas.
„Didžiausia Kazachstano SGD bendrovė „Tengizševroil“ negali gauti leidimo tranzitui Rusijos geležinkeliais“, – feisbuke rašo „Ukrgazdobyčia“ prekybos direktorius Sergejus Fedorenka.
Pasak jo, tikėtina, kad ir kiti kazachų dujų tiekėjai jau nuo birželio nebegalės pervežti dujų į Ukrainą, skelbia „Ukrinform“.
„Iš viso prarandamas dujų kiekis sudaro 20 proc. visos rinkos. Galimas dalykas, kad tai lems didesnę kainą jau artimiausiomis dienomis“, – pridūrė S. Fedorenka.
Energetikos konsultacijų bendrovės „A-95“ duomenimis, „Tengizševroil“ pernai Ukrainai tiekė 208,3 tūkst. tonų SGD. Tai sudaro 15,8 proc. viso šalies dujų importo. Balandį ši kazachų bendrovė aprūpino jau 19 proc. Ukrainos dujų importo rinkos.
Balandį Rusijos vyriausybė uždraudė į Ukrainą eksportuoti naftą ir naftos produktus. Maskva taip pat uždraudė kai kurių prekių, tarp jų popieriaus, vamzdžių, drabužių, avalynės, importą iš Ukrainos.
Ukrainos diplomatijos galva Pavlo Klimkinas. EPA – ELTA nuotr.
Ukraina jau ruošia keletą „siurprizų“ Rusijai už jos sprendimą supaprastinta tvarka išduoti rusiškus pasus Donbaso gyventojams, Briuselyje vykstančiame Rytų partnerystės užsienio reikalų ministrų susitikime pareiškė Ukrainos diplomatijos galva Pavlo Klimkinas.
„Iš esmės bus keletas siurprizų, bet aš jų neatskleisiu. Yra idėjos, susijusios su praktiškais, techniniais biometrijos dalykais. Yra idėjos, susijusios su gyventojų surašymu. Taigi yra labai, labai daug dalykų, mes juos dabar konsoliduojame. Yra idėjos, apie kurias jūs dabar neišgirsite, nes jie bus atliekami specialiųjų tarnybų lygmeniu, o yra idėjos, apie kurias išgirsite jau artimiausiu metu“, – spaudos konferencijoje sakė P. Klimkinas, praneša Ukrainos valstybinė naujienų agentūra „Ukrinform“.
Pasak ministro, Ukraina šiuo metu taip pat rengia sisteminį daugelio valstybių atsakymą į rusiškų pasų dalybas, nes tokie Rusijos veiksmai kelia grėsmę ne tik Rusijos kaimynėms, bet ir visai Europos Sąjungai.
„Aš Vokietijos (užsienio reikalų) ministrui pasakiau – ten, Vokietijoje, yra 2 milijonai rusakalbių, pasižiūrėkime, kiek pas juos rusiškų pasų“, – kalbėjo P. Klimkinas.
„Svarbu, kad ES suprastų, jog šį kartą (po Rusijos sprendimo dalyti pasus Donbaso gyventojams. – ELTA) kažkokiomis formaliomis sankcijos, asmeninėmis, negalima nieko užbaigti – tai tikrai būtų tai, ką Ukrainoje vadina išdavyste. Jei mes 10, 20, 50 žmonių įvesime sankcijas, tai nebus atsakymas. Manau, kad mes žingsnis po žingsnio judėsime sisteminio atsakymo link“, – tęsė P. Klimkinas.
Ukrainos atstovo teigimu, jei Europos Taryba nebereikalaus iš Rusijos įsipareigojimų vykdymo, tada tai gali suteikti Ukrainai pagrindo nesilaikyti Minsko susitarimo.
„Manęs daugelis kolegų klausė, kas bus su Europos Taryba (ET). Aš jiems atsakiau sąžiningai: jei eisite ten, kur norėjo kelios šalys (pasisakančios už tai, kad Rusija liktų Europos Tarybos nare, nepriklausomai nuo įsipareigojimų vykdymo. – ELTA), aš iš tikrųjų, tą pačią dieną išeisiu ir pasakysiu, kad, pirmiausia pas mus jokio Minsko (susitarimo. – ELTA) nėra, o antra, susitarimą pražudė ne tik Maskva, bet ir jūs“, – pareiškė P. Klimkinas.
Ministro teigimu, tarptautiniuose santykiuose ypač svarbios yra pačios valstybių ir institucijų pozicijos, o jei Europos Tarybos pozicija neatitiks ankstesnių pareiškimų Rusijos atžvilgiu, Minsko susitarimas gali visiškai žlugti.
„Visi supranta, kad jei dabar, kai Rusijai praktiškai dalija pasus, bus koks nors žingsnis, vertinamas kaip ET palankumas Rusijai, tada viso to, ką mes darėme, logika visiškai griūna. Iš esmės mūsų draugai ir partneriai laikosi būtent tokios nuomonės“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras.
Gegužės 16-17 dienomis Helsinkyje vyks Europos Tarybos Ministrų Komiteto posėdis, kuriame dalyvaus 47 valstybių narių užsienio reikalų ministrai.
Rusija, Europos Tarybos valstybė narė, nuo 2017-ųjų birželio nebesilaiko savo įsipareigojimų organizacijai ir nebemoka įmokų į ET biudžetą. Visgi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra sakęs, kad palaiko Rusijos narystę ET. Tokios pozicijos laikosi daugelis valstybių narių.
Po Krymo aneksijos 2014-aisiais ET suspendavo Rusijos balsavimo teisę Parlamentinėje Asamblėjoje. Draudimas galioja iki šiol.
Išrinktasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sumenkino Rusijos prezidento pasiūlymą supaprastinti Rusijos Federacijos pilietybės suteikimo tvarką visiems ukrainiečiams, ir savo ruožtu pažadėjo suteikti pilietybę rusams, „kenčiantiems“ nuo Kremliaus valdžios.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, jog Maskva svarsto galimybę supaprastinti Rusijos Federacijos pilietybės suteikimo tvarką ne tik nepripažintų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų gyventojams, bet ir visiems ukrainiečiams.
„Puikiai žinome, ką suteikia rusiškas pasas“, – teigė V. Zelenskis, vardindamas „teisę būti suimtam už taikų protestą“ ir „teisę neturėti laisvų ir konkurencingų rinkimų“.
Išrinktasis prezidentas V. Zelenskis taip pat pažadėjo „suteikti pilietybę visų tautų, kenčiančių nuo autoritarinių ir korumpuotų režimų, atstovams. Bet pirmiausia – Rusijos žmonėms, kurie kenčia labiausiai“.
Anot V. Zelenskio, vienas iš skirtumų tarp Ukrainos ir Rusijos yra toks, kad „mes, ukrainiečiai, savo šalyje turime žodžio laisvę, žiniasklaidos ir interneto laisvę“.
Nors Rusijos prezidentas nepasveikino V. Zelenskio su pergale Ukrainos prezidento rinkimuose, jis sakė esąs pasiruošęs kalbėtis su naująja Ukrainos vadovybe ir norįs „suprasti“ aktoriaus poziciją konflikto Rytų Ukrainoje atžvilgiu.
JAV smerkia Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsaką dėl supaprastinto Rusijos pilietybės suteikimo Luhansko ir Donecko regionų gyventojams. Tai rašoma JAV ambasados Ukrainos sostinėje tviteryje.
„Krymas yra Ukraina. Doneckas yra Ukraina. Luhanskas yra Ukraina. Mes smerkiame absurdišką ir destabilizuojantį įsaką dėl Rusijos pasų Donecko ir Luhansko gyventojams ir patvirtiname, kad ryžtingai remiame Ukrainos suverenitetą ir teritorijos vientisumą“, – sakoma JAV ambasados pareiškime.
Rusijos prezidentas V. Putinas trečiadienį pasirašė įsaką, kuris suteikia galimybę Ukrainos separatistinėse rytinėse teritorijose gyvenantiems žmonėms gauti Rusijos pilietybę pagal supaprastintą procedūrą. Vadinamosiose liaudies respublikose gyvenantys žmonės turės teisę gauti Rusijos pasą per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo.
Šiuo žingsniu neva „siekiama apsaugoti asmens ir piliečio teises ir laisves“.
Ukraina laiko šį įsaką kišimusi į šalies vidaus reikalus ir dėl to jau kreipėsi į JT Saugumo Tarybą.
Ukrainos palaikymo akcija Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.
Koks turėtų būti Lietuvos vaidmuo tolimesniame Ukrainos politiniame kelyje – klausimas, į kurį kandidatai į prezidentus atsisakė nevienareikšmiškai. Tiesa, daugelis jų sutaria, kad nepaisant Ukrainos vidinių problemų, kaip korupcija ar oligarchų įtaka, šalis verta paramos kelyje į Europos Sąjungą.
Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, Ukraina yra viena pagrindinių Lietuvos partnerių Rytuose, kovojanti ir dėl savo šalies, ir dėl visos Europos ateities. Tad, tvirtino jis, lietuvių parama ukrainiečiams neturėtų apsiriboti žodžiais, ji turi būti įvairi, ir materialinė. Tiesa, jis pažymėjo, kad Ukraina iš savo pusės turi vykdyti reformas.
Konservatorių į prezidentus keliama Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad tokie reikalavimai, kaip reformų vykdymas, yra pagristi iš Europos Sąjungos, tačiau kartu, samprotavo politikė, tai atveda į užburtą ratą, kuomet nėra apdovanojančios garantijos. Jos teigimu, Ukraina turėtų turėti aiškų tikslą stoti į Europos Sąjungą, o Lietuva advokatauti kaimynei kariniame konflikte, taip pat prisidėti prie reformų.
Kad Ukrainos narystės ES galimybė pasistūmėjo būtent Lietuvai pirmininkaujant Europos Tarybai, paminėjo Arvydas Juozaitis. Jis kartu pažymėjo, kad svarbu sulaukti Ukrainos prezidento rinkimų rezultatų, kurie lems santykių su Rusija toną. „Esam prieš tam tikrą tamsią dėžę“, – LRT televizijoje vykusiose debatuose sakė jis. Kandidatas į prezidentus taip pat paminėjo, kad Lietuva nemažai įtakos Ukrainos atžvilgiu turi ir dėl to, kad į šalį atvyksta migruojanti darbo jėga.
Į Ukrainos ateities klausimą ekonomistas Gitanas Nausėda pažvelgė per socioekonominį kontekstą. Jis pabrėžė, kad į Lietuvą atvykstantys ukrainiečiai jaučiasi gerai ir yra čia priimami. Taip pat jis teigė suprantantis, kad šalis, turinti ir vidinių problemų – korupcija, klanų valdymas, ir išorinių – karo veiksmai, negali lengvai vystytis. Bet kandidatas į prezidentus sako tikintis Ukrainos ateitimi, jei ši sugebės išsaugoti demokratines institucijas.
Tuo tarpu Ukrainos ateitimi suabejojo europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis. Jo teigimu, Ukrainos tolesnę eigą lemia šalies gyventojų mentalitetas, kuris, samprotavo europarlamentaras, yra panašus į Vidurio Azijos, kur korupcija turi gilias šaknis. „Perspektyvos nėra geros“, – sakė jis tikindamas, kad Ukrainai galima mesti lėšas kaip į „bačką“ be dugno. Pasak kandidato, iš šalies išvyko 5 milijonai gyventojų ir mano, kad gali išvažiuoti dar tiek pat.
Kandidatas į prezidentus Mindaugas Puidokas sako esąs tikintis Ukrainos ateitimi, tiesa, pasak jo, tam reikia pažaboti oligarchus. M. Puidoko teigimu, jam yra tekę kalbėti su Rados nariais, kurie teigė, kad po Prezidento Petro Porošenko išrinkimo korupcija tapo dar didesnė. Tad Ukraina „turi pasveikti nuo šios ligos“, antraip nebus galima įgyvendinti jokios realios reformos.
Eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis teigė, kad reformoms įgyvendinti Europos Sąjunga Ukrainai yra skyrusi virš milijardo eurų paramos ir kad rezultatas verčia daryti išvadas, jog šalis yra sudėtingoje situacijoje. Pasak socialdemokratų keliamo kandidato, Lietuva turi būti teisinga Ukrainos atžvilgiu ir aktyvi šalyje vykdomų reformų rėmėja.
Europarlamentaras Valentinas Mazuronis taip pat akcentavo, kad didžiausia problema Ukrainoje yra korupcija ir oligarchai, valdantys arba turintys didžiulę įtaką. Pasak kandidato, tai yra pagrindinė problema, kurią reikia spręsti šiai šaliai, antraip įgyvendinti reformas bus labai sudėtinga. Jis sutinka, kad Lietuva turi padėti ukrainiečiams, tačiau neužmerktomis akimis, o realiai vertindama situaciją.
Tuo metu Naglis Puteikis tikina, kad kuo mažiau Lietuva mokys Ukrainą, tuo bus geriau. Pasak jo, čia su korupcija kovojama prasčiau nei Ukrainoje – jo teigimu, ten skiriamos baudos yra didesnės, specialieji prokurorai yra atskirti nuo generalinio prokuroro ir parlamento. „Jeigu ukrainiečiai mokytųsi iš mūsų, jie privatizuotų komunalinius ūkius ir antstolius. Gerbiami ukrainiečiai, nedarykite taip, kaip daro Lietuvoje kovoje su korupcija“, – sakė jis.
Centre – ukrainiečių komikas Vladimiras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Kada prezidento rinkimų kampanija jau nėra prezidento rinkimų kampanija? Kai jos centre – Ukrainos komikas Vladimiras Zelenskis, turintis rimtą šansą per savaitgalio balsavimą tapti šalies lyderiu.
Kai kiti neprognozuojamose lenktynėse dėl prezidento posto dalyvaujantys kandidatai penktadienį kreipėsi į rinkėjus, V. Zelenskis, pirmaujantis sekmadienio pirmojo turo balsavimo apklausose, su savo eskizų trupe pasirodė Kijevo priemiesčio arenoje.
„Mes šiandien nerengiame rinkimų kampanijos“, – sakė jis juokiantis ir plojant daugiau negu 2 tūkst. žmonių auditorijai.
Kai kurie iš jų buvo V. Zelenskio kandidatūros rėmėjai, bet dauguma tiesiog atėjo kaip jo televizinio ir komedijų darbo gerbėjai.
Kaip dažnai nutinka neeiliniuose rinkimuose, riba tarp populiaraus atlikėjo ir prezidentinės vilties yra neryški. Tai tarsi televizinė komedija, kurioje 41 metų aktorius vaidina prezidentą.
V. Zelenskis pateko į ugnį nuo pat pradžių dėl iki galo neatskleisto savo manifesto. Pagrindiniai jo pažadai buvo pasirinkti po balsavimo socialinėje žiniasklaidoje.
Kritikai teigia, kad jis neturi rimtų pasiūlymų, kaip užbaigti konfliktą su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje, šaliai jau kainavusį 13 tūkst. gyvybių.
Kai kurie kaltina V. Zelenskį, kad jis atstovauja oligarcho Igorio Kolomojskio interesams, nes šis valdo kanalą, kuriame transliuojami kandidato šou, nors pats pramogų atstovas neigia bet kokius politinius ryšius.
Rėmėjai sako, kad tik naujas veidas gali išvalyti miglotą Ukrainos politiką.
Dalia Grybauskaitė ir Petro Porošenko. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Iki Ukrainos prezidento rinkimų, kurie vyks kovo 31-ąją, liko mažiau nei trys savaitės.
Iki Europos Parlamento (EP) rinkimų – trys mėnesiai.
Kremlius ir jo propagandistai, EP prieš kelias dienas priėmusiam rezoliuciją, jog Rusija jau nebėra Europos strateginis partneris, guodžiasi, kad naujos sudėties EP tam nepritars.
Taip manyti, žinoma, pagrindo yra: Europa poliarizuojasi, vieningosios Europos vizija vis labiau tolsta. Ir tai iš tikrųjų neramina.
Prieš keletą dienų, kalbėdamas apie Rusijos tiesiamą dujotiekį „ Nord Strem-2“ (jo jau nutiesta per aštuonis šimtus kilometrų) JAV energetikos ministras Perezas Rusiją pavadino žvėrimi su kuoka rankose. Vakarai puikiai supranta, jog šis Kremliaus vykdomas projektas yra politinis, o ne ekonominis projektas, kuriuo siekiama: 1) nutraukti dujų tranzitą per Ukrainą, tokiu būdu dar labiau sugriaunant šios kariaujančios šalies ekonomiką; 2) pajungti Europą savo geopolitiniams interesams, suskaldant jos vienybę, sukiršinant ją su JAV kaip strategine partnere tiek ekonomikos, tiek gynybos srityje.
Kremlius dedasi nė kiek nesijaudinantis nei dėl JAV rengiamų naujų sankcijų, nei dėl EP priimtos rezoliucijos, nes ji esą nieko nereiškianti.
Juodajame nusistovėjusios pasaulio tvarkos ardymo scenarijuje Rusija, be abejonės, vaidina pagrindinį vaidmenį. Prisidengdama neva Rusiją, kaip neišsenkančių gamtos išteklių turtingą ir todėl reikalingą užkariauti valstybę, supančiojo NATO aljanso piktais kėslais, Kremliaus klika nė nerausdama kartoja, jog ne ji pažeidinėja visus tarptautinės teisės principus, o Vakarai, nuolat apgaudinėjantys vertybėmis (!) besivadovaujančia, nieko užpulti neketinančią Rusiją.
Ačiū Dievui, ne visi šiuo akivaizdžiu melu tiki.
Tačiau visada bus taip?
Politinis demokratinio pasaulio fonas penkerius metus kariaujančiai Ukrainai tarsi ir palankus, tačiau Kremlius, Putino vadovaujamos banditiškos gaujos desperatiškomis pastangomis, visokeriopai stengiasi suardyti šios šalies visuomenės vienybę.
Petro Porošenko. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos propagandiniuose kanaluose diena iš dienos pilamas šlykščiausias purvas dabartinio prezidento Petro Porošenko adresu, pravardžiuojant jį bjauriausiais epitetais, vadinant jį ir girtuokliu, ir didžiausiu Ukrainos korupcionieriumi bei vagimi.
Nusirista iki to, jog net jo pavardė linksniuojama nepadorios, asmenį žeminančios leksikos fone.
Tuo pačiu etatiniai Kremliaus propagandistai negudriai nuolat teigia tarsi ir atsižegnojantys nuo visų 39 prezidentinėje kampanijoje dalyvaujančių kandidatų, įkyriai piršdami savo šeimininkų nuomonę, jog Rusijai visiškai nesvarbu, kas taps naujuoju prezidentu; esą nė su vienu iš jų susitarti vis tiek nepavyks, nė vienas iš jų nėra prorusiškas. „Porošenko ili Timošenko – nam vsio ravno“, – choru nuolat kartoja jie.
Tačiau pagrindinis liejamos neapykantos ir, sakyčiau, net egzistencinės baimės taikinys vis dėlto yra P. Porošenka, kuris nesutaikomas, naująją imperiją besistengiančios atkurti Rusijos priešas numeris vienas.
Neseniai publikuotame žurnalistiniame tyrime artimo Ukrainos prezidento P. Porošenko sąjungininko sūnus apkaltintas sudarinėjęs neteisėtus kariuomenės pirkimų sandorius. „The Atlantik Council“ ekspertai bandė įvertinti, kiek šis skandalas gali pakenkti P. Porošenkai, kuris kaip vieną iš antrosios prezidentinės kampanijos tikslų įvardijo kariuomenės stiprinimą.
Žurnalistinių tyrimų grupė Bihus.info parodė ir filmą, kuriame teigiama, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (SNBO) sekretoriaus Oleho Hladkovskio sūnus Ihoris Hladkovskis drauge su Vitalijumi Žukovu ir Andrijumi Rohoza per fiktyvias įmones tiekė gynybos kompanijoms kontrabandines rusiškas detales, o iš Ukrainos karinių dalinių gautas detales parduodavo už kelis kartus didesnę kainą, tokiu būdu pasisavindami mažiausiai 250 mln. grivinų (8,165 mln. eurų). Teigiama, esą ši informacija gauta iš anoniminio šaltinio. Tačiau patvirtintų įrodymų nėra, o po šios informacijos paskelbimo P. Porošenko reitingas smarkiai krito.
Bet kaip gi teisingoji, korupciją jau nugalėjusi Rusija taip ilgai nematė, kad iš jos teritorijoje esančių karinių gamyklų vagiamos chocholų karo mašinoms reikalingos detalės?
Kremliaus propagandistai vakar suskubo pranešti, jog jų šalies Federalinė saugumo tarnyba (FST) jau užblokavo visus galimus kontrabandos kelius.
Juokingiau nebūna.
Prieš paskelbiant šią informaciją P. Porošenka apklausose užėmė antrąją vietą – už jį prezidento rinkimuose ketino balsuoti 18 proc. apsisprendusių rinkėjų. Dabartinį šalies vadovą lenkė tik komikas Volodymyras Zelenskis (kadaise ir mes turėjome savo komiką, kuris bandė siekti Lietuvos prezidento posto – R. Vilkaitį – red. past.), kuriam prognozuojama 26,4 proc. balsų. Trečiojoje vietoje – dujų karaliene vadinama buvusi premjerė Julija Tymošenko, už kurią balsus atiduoti ketino 13,8 proc. rinkėjų.
Dabar P. Porošenka atsidūrė trečiojoje vietoje.
„The Atlantic Council“ rašė, kad prezidentas nuolat tikino niekam neleisiantis vogti iš šalies ginkluotųjų pajėgų. Ukrainiečių žurnalo „Novoje Vremia“ žurnalistė Kristina Berdynskych teigia, kad tai – rimtas smūgis P. Porošenkai, kurio kampanijos šūkis – „Kariuomenė. Kalba. Tikėjimas“.
„Dabar viena pagrindinių jo šūkio dalių – kariuomenė – yra kvestionuojama. Dabar manoma, kad prezidento draugai paprasčiausiai praturtėjo iš karo. Pagrindinė problema yra ta, kad dabar visuomenė turės tokių abejonių“, – „The Atlantic Council“ sakė K. Berdynskych. Pasak jos, ši situacija itin paranki V. Zelenskiui.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su Ukrainos kariais – savanoriais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Taip, Ukrainoje korupcijos lygis tebėra labai aukštas, nors ir nemažai padaryta su ja kovojant. Tuo pačiu reikia pripažinti, jog su klastingu priešu kariaujančia, visokiomis įmanomomis provokacijomis garsėjančia šalimi tai pasiekti nėra lengvas uždavinys.
Kodėl ši skandalinga informacija paskelbta tik dabar, rinkiminei kampanijai artėjant prie finišo?
Šį klausimą kelia ir buvęs JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Michaelas Carpenteris. Jis teigia, kad Bihus.info paskelbta informacija rodo, jog Ukrainos gynybos pramonės sektoriuje korupcijos schemos yra itin paplitusios. „Ukrainos vyriausybė privalo tirti šiuos kaltinimus ir išsiaiškinti, ar buvo įvykdyti nusikaltimai. Negaliu spekuliuoti apie informacijos patikimumą, tačiau jos paviešinimo laikas kelia klausimų. Vis dėlto, Ukrainos visuomenė nusipelno rimto, patikimo ir nešališko tyrimo“, – sakė M. Carpenteris.
FSB emblema
Buvusio Dniepropetrovsko srities gubernatoriaus Igorio Kolomoiskio pavardė nuolat mirga, kai kalbama apie į reitingų viršūnes pakilusį komiką Volodymyrą Zelenskį. Naujausios apklausos rodo, jog už šį politinės patirties visiškai neturintį marginalinį kandidatą ketina balsuoti 25,2 proc. apsisprendusių rinkėjų.
I. Kolomoiskio parama V. Zelenskiui galima dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – asmeninis I. Kolomoiskio kerštas P. Porošenkai už 2016 metais nacionalizuotą oligarchui priklausiusį „Privat Bank“. Jis surinkdavo indėlininkų pinigus ir juos paskolų pavidalu dalydavo I. Kolomoiskio ir partnerių verslams.
Tačiau neatmestina ir tai, jog šį kandidatą, iš pažiūros iš jo tarsi ir šaipydamasi, stumia pati Rusija, kuri, jį išrinkus, jo asmenyje sieks visiškai sukompromituoti Ukrainą kaip valstybę, kaip vieningą politinę naciją.
Kuo jokios politinės patirties neturintis Zelenskis, išrinktas prezidentu, galės remtis?
Oligarchu Viktoru Medvedčiuku, kurio palikuonio krikštatėviu yra Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas? Jis net nebando slėpti savo simpatijų Kremliui. Ukrainos televizijos kanalo „112“ savininkas V. Medvečiukas šiuose prezidento rinkimuose palaiko atvirai prorusišką kandidatą Jurijų Boiką. O šis su neslepiama neapykanta pasisako prieš P. Porošenką, jo partiją vadinatis „karo partija“, nors visas pasaulis žino, kas tą karą pradėjo.
Ukrainos vėliava
Per savo pirmąją prezidentinę kadenciją P. Porošenka, vykdydamas bekompromisę kovą prieš Rusiją kaip agresorę, įsigijo daugybę priešų tiek Rusijoje, tiek ir šalies viduje. Jam sunkiai sekasi sukurti ukrainietišku patriotizmu grindžiamą unitarinę-nacionalinę valstybę, kurioje penkerius metus vyksta hibridinis karas Ukrainos Rytuose; kur Donbase ir Luhanske prieš Kijevą kovojančius separatistus aktyviai remia Kremlius.
Šalyje, kurioje daugėja išdavysčių, kur sveikas nacionalizmas neretai įgauna agresyvaus ekstremizmo apraiškas.
Rusijos energetikos ministro Aleksandro Novako pareiškimas, esą dujų tranzitas per Ukrainą gali būti nutrauktas, kai dujotiekis „Nord Stream 2“ bus užbaigtas tiesti, suerzino Vokietijos politikus, rašo šalies laikraštis „Handelsblatt“.
A. Novakas rusų žiniasklaidai pareiškė, kad dujų tranzitas per Ukrainą greičiausiai būtų pats brangiausias dujų tiekimo į Vakarų Europą variantas, todėl, tikėtina, teks jį nutraukti.
„Jei pono A. Novako pareiškimas iš tikrųjų atspindi galutinę Rusijos poziciją, tai būtų neįtikėtina Vokietijos pasitikėjimo išdavystė ir sukeltų abejonių dėl Rusijos patikinimų dėl „Nord Stream 2“, – „Handelsblatt“ sakė kanclerės Angelos Merkel konservatorių aljanso (CDU ir CSU) parlamento frakcijos vicepirmininkas Johannas Wadepuhlas.
Tuo tarpu Žaliųjų partijos atstovė, Europos Parlamento (EP) narė Rebecca Harms laikraščiui teigė, kad Rusijos sprendimas apeiti Ukrainą nėra stebinantis, tačiau, pasak jos, sprendimas buvo atskleistas anksčiau, nei ji to tikėjosi.
„Tikiuosi, kad Rusijos pozicija yra aiški visiems, manau, jog šis Vokietijos ir Rusijos vamzdyno projektas ir Europos energetinės politikos interesai bus aptarti iš naujo“, – apie dujotiekį „Nord Stream 2“ kalbėjo R. Harms.
A. Merkel, norėdama numalšinti nerimą dėl dujotiekio po Baltijos jūra, ne kartą paragino Rusiją užtikrinti, kad Ukraina nebus palikta be dujų tranzito. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė suprantantis tokius A. Merkel reikalavimus, tačiau juos patenkinti esą galima būtų tik tuo atveju, jei dujų tranzitas per Ukrainą būtų ekonomiškai perspektyvus.
„Nord Stream 2“ projektui aktyviai priešinasi daug ES šalių, kurios baiminasi, kad dujotiekis padidins Bendrijos priklausomybę nuo rusiškų dujų ir prieštaraus ES Rusijai įvestoms sankcijoms.
