Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Ukrainos Aukščiausiasis teismas įpareigojo šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį einant tarnybines pareigas bendrauti ukrainiečių kalba. Tai penktadienį pranešė teismo spaudos tarnyba.
 
„Išnagrinėję ieškovo apeliacinį skundą, Aukščiausiojo teismo Didieji rūmai konstatavo, kad, eidamas tarnybines pareigas, Ukrainos prezidentas privalo bendrauti valstybine kalba“, – sakoma pranešime.
 
Ieškinį praėjusių metų gegužės pabaigoje padavė aktyvistas Serhijus Melničukas, reaguodamas į tai, kad V. Zelenskis su interneto forumo dalyviais bendravo rusų kalba.
 
Tačiau teismas atsisakė patenkinti ieškinį visa apimtimi. „Už veiksmus, kurių imamasi politinės veiklos metu, o ne vykdant Konstitucijos numatytus įgaliojimus, prezidentui tenka politinė, o ne teisinė atsakomybė“, – pažymima pranešime. „Atsižvelgdamas į tai teismas baigia procesą, kadangi ieškovo pareikšti reikalavimai nėra svarstytini administracinės teisenos tvarka“, – sakoma pranešime.
 
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškinio reikalavimai yra „nepagrįsti“. Savo ruožtu Aukščiausiasis teismas nutarė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir priėjo klaidingą išvadą, kad yra pagrindas grąžinti ieškinį ieškovui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.10; 06:00

Antrankiai

Ukrainos generalinio prokuroro biuras nusiuntė Baltarusijai prašymą išduoti 28 anksčiau sulaikytus Rusijos piliečius. Tai trečiadienį pranešė biuro spaudos tarnyba.
 
„Ukrainos generalinio prokuroro biuras kreipėsi į Baltarusijos generalinę prokuratūrą, prašydamas išduoti 28 žmones, kuriuos 2020 metų liepos 29 d. sulaikė Baltarusijos teisėsaugos institucijos“, – sakoma spaudos tarnybos pranešime.
 
Pasak Ukrainos tyrėjų, sulaikytieji dalyvavo karo veiksmuose Donbase vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų pusėje. Visiems 28 asmenims, tarp kurių yra devyni Ukrainos piliečiai, buvo pateiktas kaltinimas priklausius teroristinei organizacijai. Kijevo Ševčenkos rajono teismas įtariamiesiems paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą.
 
Spaudos tarnyba taip pat priminė, jog liepos 31 d. Ukrainos generalinio prokuroro biuras kreipėsi į Baltarusijos teisėsaugos institucijas „laišku dėl ketinimų prašyti šių asmenų ekstradicijos“.
 
Anksčiau valstybinė naujienų agentūra „BelTA“, remdamasi Baltarusijos teisėsaugos institucijomis, pranešė, jog naktį į liepos 29-ąją šalyje buvo sulaikyti 33 RF piliečiai, kurie yra „privačios karinės Vagnerio kompanijos“ darbuotojai ir atvyko į šalį, kad destabilizuotų padėtį Baltarusijoje prezidento rinkimų laikotarpiu. Sanatorijoje prie Minsko buvo sulaikyti 32 žmonės, dar vienas – Baltarusijos pietuose. 
 
Rugpjūčio 4 d. Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad sulaikyti Rusijos piliečiai ne vyko per šalį tranzitu, kaip teigia Maskva, o buvo specialiai atsiųsti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.12; 17:19

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Iki šiol įvairių jėgų yra puolami buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir dar kadenciją tik metai kaip pradėjęs Gitanas Nausėda. Aš pats paskutiniuose Prezidento rinkimuose balsavau už Ingridą Šimonytę, tad neobjektyvumu, vertinant pastarojo veiklą, sunku mane įtarti.

Bandau labai trumpai įvertinti kritikų argumentų pagrįstumą, suveliant į viena vidaus ir užsienio politiką.

Pagrindinė, sąlyginai savarankiška, prezidentų darbo kryptis – užsienio politika. Ir, mano nuomone, joje jie nepasišiukšlino. Net a.a. Algirdas Brazauskas

Vidaus politika – kitas, paveldo, reikalas.

Daug kas iki šiol aimanuoja, kad nebuvo priimti ir įvykdyti dekomunizacijos ir desovietizacijos įstatymai.

Bet ar galėjo jie būti priimti, o juo labiau įvykdyti be kraujo praliejimo?

Dažnai lietuviai pergyvena dėl Ukrainos ateities, svarsto, patarinėja, kaip turėtų elgtis Ukrainos patriotai.

Po vienu tokiu pasvarstymu parašiau komentarą.

„Visa tai todėl, kad bolševikai pasiekė savo tikslą – padaryti Ukrainos teritorijoe ukrainiečius tautine mažuma. Holodomoras, masinės žudynės, trėmimai, kam pasisekė – emigracija, masinis svetimtaučių užvežimas į Ukrainą atliko savo darbą. Paskutiniai Prezidento ir Aukščiausiosios Rados rinkimai tai ryškiausiai parodė. Nors ir labai myliu ukrainiečius, bet tiesiog nežinau, ką jiems patarti. Gal daugintis ir tikėtis, kad kaimynas, jei ir nenudvės, bent jau nusilps tiek, kad Ukraina jam neberūpės.“

Lietuvoje Holodomoro nebuvo, bet pritrūko Kremliui laiko padaryti mus tautine mažuma Lietuvoje kitomis priemonėmis. Šį tą Kremlius pasiekė. Vilniuje mūsų – tik truputį daugiau negu pusė.

Holodomoras

Visi mūsų prezidentai nelabai iš ko turėjo rinktis, skirdami profesinės kvalifikacijos reikalaujančius teisėtvarkos ir teisėsaugos vadovus, kuriems kritikos žiniasklaidoje netrūksta. O tai, teisingumas, yra bene svarbiausias santarvės valstybėje faktorius.

Bet dabartinė Seimo dauguma, švelniai kalbant, nelabai skuba taisyti bendrą padėtį Lietuvoje.

Man regis, dabartinis Prezidentas, iki Seimo rinkimų likus porai mėnesių, daro klaidą, likdamas abejingu, kaip baigsis tie rinkimai.

O jie, kaip rodo apklausos, neteikia labai didelių vilčių, kad naujoji valdančioji dauguma labai jau skirsis nuo dabartinės.

Jei Prezidentas ir iš naujosios valdančiosios daugumos sutinka iki savo kadencijos pabaigos kartas nuo karto gauti šlapiu skuduru per veidą, parodant, kas Lietuvoje yra tikrasis šeimininkas, tuomet suprantama.

Jei jis siekia Lietuvai gero ir antros Prezidento kadencijos, prieš Seimo rinkimus jis turėtų išnaudoti savo kol kas aukštą asmeninį reitingą ir vienareikšmiškai stoti opozicijos pusėn. Tuomet yra vilties, kad dabar opozicinė naujoji valdančioji dauguma labiau laikysis Konstitucijos ir įstatymų bei vadovausis aukštesniais moraliniais kriterijais.

Beje, žmogiškas faktorius yra žmogiškas faktorius ir teisėsaugoje. Teisėsauga, teisėtvarka, taip pat, veikia šiek tiek žvalgydamasi į artimiausią ateitį po naujo Seimo rinkimų.

…………………………………………………………………………

Atskira tema – keista istorija su kaliniu čečėnu, kurį neva Lietuvos valdžia (reikia manyti, kad ir Prezidentas) išduoda Rusijos reikalavimu. Neva tas čečėnas, kaip Rusija teigia, apie 20 metų priklauso čečėnų vadovaujamai neteisėtai ginkluotai karinei grupuotei, kuri ne kartą pasikėsino į Rusijos teisėsaugos pareigūnų ir kariškių gyvybes.

Keista ji tuo, kad vienintėlis tokios informacijos šaltinis – Delfi žurnalisto Dainiaus Sinkevičiaus straipsnis, kurio esmę multiplikavo daugelis ne tik Lietuvos portalų.

Ta proga parašiau Seimo nariui A.A. tokio turinio laišką.

– Gerbiamas A., tik ką kalbėjau su A. E. Jis sakė kalbėjęs su prokuroru Krušna ir tas pasakė, kad Delfis parašė netiesą, niekas kalinio atiduoti Maskvai nesiruošia. Gal Jūs, taip pat, kalbėjęs su prokuroru, galite patvirtinti arba paneigti  šią žinią?

Delfi.lt redakcija. Slaptai.lt nuotr.

Žaibiškai gavau atsakymą:

– Kol kas negaliu, nes dar negavau atsakymo.

Kadangi Delfis parašė, kad išdavimo operacija bus slapta, galima galvoti, kad nuraminimui ir prokuroras, galbūt, sakė netiesą. 

Bet kažkas ne taip. Po to, kai straipsnį Delfyje persispausdino beveik visi solidūs portalai, žinia nuskambėjo per radiją ir TV, po to, kai Seimo narys Arvydas Anušauskas kreipėsi į prokuratūrą, Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijas, o tai, taip pat, buvo paviešinta, kas būtų paprasčiau, negu viešai paneigti Delfio neva gandus. 

Sekmadienio pavakare paskambinau kalinio čečėno žmonos ir jų vaikų Lietuvoje pažįstamai. Žmonai ir vaikams iki šiol nieko nežinoma apie jos vyro, vaikų tėvo, deportaciją į Rusiją. Pagalvojau, negali būti, kad mūsų valdžia tokia žiauri būtų šioje situacijoje, kad bent jiems to nepraneštų.

Belieka galvoti, kad straipsnis Delfi – feikas, tik koks jo tikslas, niekaip nesugalvoju.

2020.08.09; 18:47

V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos kariuomenė apkaltino prorusiškus separatistus pažeidus naują paliaubų susitarimą, nepraėjus nė valandai nuo jo įsigaliojimo pirmadienio vidurnaktį.
 
„Deja, iš priešų pusės 00.20 val. ir 00.45 val. buvo iššauti šūviai“, – spaudos konferencijoje teigė Ukrainos generolas Volodymyras Kravčenko.
 
Ukrainos kariuomenė pranešime tvirtino, kad separatistai šaudė netoli Uživkos miestelio, į pietus nuo jų kontroliuojamo Donecko. V. Kravčenko tikino, kad Ukrainos kariuomenė ir toliau laikosi paliaubų susitarimo.
 
Pasak generolo, separatistai taip pat šaudė apie 9 val. ryto netoli Novomichailovkos miestelio, į pietvakarius nuo Donecko. Jo teigimu, šūviai nesukėlė grėsmės ukrainiečių kariams.
 
Niekieno nepripažinta „Donecko liaudies respublika“ savo ruožtu tvirtino „griežtai besilaikanti įsipareigojimų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.27; 16:00

Autobuse Ukrainoje įkaitais laikoma 10 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos Lucko mieste užpuolikas užgrobtame autobuse įkaitais laiko apie 10 žmonių.
 
Iš pradžių policija skelbė, kad užgrobtame autobuse yra maždaug 20 žmonių. Ukrainos saugumo tarnyba vėliau įkaitų skaičių sumažino perpus, tačiau nežinoma, kiek tiksliai žmonių iš pradžių buvo autobuse ir ar kam nors pavyko pasprukti.
 
„Autobuse yra apytiksliai 10 įkaitų. Informacijos apie aukas nėra“, – skelbė tarnyba.
 
Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad „dedamos visos pastangos, jog situacija būtų išspręsta be aukų”.
 
Policininkai užtvėrė incidento teritoriją ir bando derėtis su įkaitus paėmusiu vyru.
Autobusas, kuriame laikomi įkaitai. EPA – ELTA nuotr.
 
Pasak policijos, įtariamu užpuoliku įvardijamas 44 metų amžiaus Rivno srities gyventojas. Manoma, kad jis turi psichologinių problemų.
 
Vidaus reikalų ministro pavaduotojas Antonas Herasčenka skelbė, kad įtariamasis yra Krivošas Maksimas Stepanovičius – Ukrainos pilietis, kilęs iš Orenburgo srities Rusijoje. Kaip pranešama, užpuolikas anksčiau buvo teistas už vagystes, sukčiavimą ir reketavimą.
 
Autobusą užgrobęs užpuolikas 9.25 val. ryto vietos laiku paskambino policijai ir informavo paėmęs įkaitus bei pridūrė turįs ginklų ir sprogmenų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.22; 03:00

Ukrainos Teisingumo ministerijoje oficialiai įregistruotas „Kijevo klubas“. Tarptautinės organizacijos, kurios oficialus pavadinimas – „Kyiv Club of Partner Chambers“, steigimas inicijuotas praėjusiais metais birželio 3 d. Kijeve vykusiame trylikos pasaulio valstybių prekybos ir pramonės rūmų susitikime, kuriame pasirašyta „Kijevo klubo“ steigimo chartija.
 
Tarptautinės organizacijos steigėjų sąraše – Ukrainos, Vokietijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos, Kroatijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Gruzijos, Austrijos bei kitų valstybių prekybos ir pramonės rūmų, vienijančių šimtus tūkstančių įmonių, atstovai. Birželio 22 dieną oficialiai įregistruotos organizacijos steigėjai – Kijevo, Krokuvos ir Vilniaus prekybos, pramonės (ir amatų) rūmai, o „Kijevo klubo“ veikloje dalyvauja 20 Rūmų.  
 
Pasak Kijevo prekybos rūmų prezidento, kuris išrinktas „Kijevo klubo“ vadovu, Mikolos Zasulskio, idėja suburti tarptautines verslo organizacijas kilo 2018 m. vykusiame Vilniaus bei Kijevo prekybos ir pramonės rūmų susitikime.
 
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius pažymi, kad pagrindinis klubo tikslas – sukurti tarptautinę prekybos ir pramonės rūmų lyderių bendruomenę, kuri skatintų tarptautinį įvairiose pasaulio valstybėse veikiančių verslo organizacijų plėtrą, stiprintų bendradarbiavimą ir padėtų gerinti verslo sąlygas tarptautiniu mastu.
 
„Sieksime, kad tolesnė organizacijos plėtra apimtų aktyvų bei skaidrų verslo ir valdžios atstovų bendradarbiavimą. Tikimės, kad iniciatyvą palaikys Ukrainos, Lietuvos ir kitų šalių parlamentų nariai, politikai, vyriausybių atstovai. Taip pat kviesime Europos Parlamento narius diskutuoti dėl verslo sąlygų gerinimo ir investicijų Ukrainoje“, – pažymi S. Leonavičius.
 
„Kijevo klubo“ nariai numato drauge populiarinti tarptautinį prekybos ir pramonės rūmų tinklą, teikti pagalbą klubo nariams, dalijantis patirtimi, verslo, švietimo srityse, bendradarbiauti pritraukiant investicijas į mažiau išsivysčiusius regionus, remti bendruomenines iniciatyvas, dalintis kompetencijomis ir žiniomis IT saugumo ir skaitmeninės ekonomikos srityse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.15; 00:30

Benas Chodžesas. Sergėj Dolženko (EPA) nuotr.

Benas Chodžesas: JAV atsargos generolas – leitenantas, 2014-2017-aisiais metais vadovavęs Amerikos karinėms pajėgoms Europoje. Štai šis JAV aukšto rango karininkas baiminasi, kad dar rugsėjo mėnesį Rusija vėl bandys pulti Ukrainą. Būtent taip: generolas B.Chodžesas įtaria, kad dar šių metų rudenį Kremlius gali atnaujinti karinius išpuolius prieš Ukrainą.

Remiantis generolo B.Chodžeso prognozėmis, jei Rusija pultų, tai puolimas apimtų Juodosios jūros pakrantę nuo Odesos iki Keržės. Dar tiksliau tariant, dabar Rusijos taikinys būtų Chersono sritis.

Įsiveržimą pridengtų Rusijos karinės pratybos „Kaukazas – 2020“, kurias Kremlius ruošiasi surengti šių metų rudenį Pietinėje karinėje apygardoje. Taigi šių pratybų metu prie Ukrainos sienų oficialiai ir viešai bus sutelkta skaitlinga rusų kariuomenė.

Oficialus pretekstas įsiveržti taptų neva humanitarinis poreikis aprūpinti Krymą vandeniu. Iki Krymo okupacijos vanduo į šį pusiasalį buvo tiekiamas iš Dniepro upės. Iš Ukrainos į Krymą Šiaurės-Krymo kanalu atkeliaudavo iki 85 proc. reikiamo vandens. 2014-aisiais metais okupavus Krymą, Ukraina šį kanalą užblokavo. Ir nuo tol Krymui nuolat trūksta vandens. Nors oficialusis Kremlius tvirtina, kad Krymo pusiasalio nebekamuoja, vaizdžiai tariant, troškulys, nes Rusijos Vyriausybė surado alternatyvų, tačiau tai nėra tiesa. Krymas neturi tiek vandens, kiek jam reikėtų.

Žodžiu, Rusija turi formalų pretekstą puolimui – siekdami išvengti humanitarinės katastrofos Kryme buvome priversti atakuoti…

Pratybos „Kaukazas“ – rimta karinė operacija. Pratybos „Kaukazas“ apima Adygėją, Dagestaną, Ingušetiją, Kabardino-Balkariją, Karačajevo-Čerkesiją, Čečėniją, Armėniją, Krasnodaro ir Stavropolio kraštus, o taip pat – Sevastopolį. Šių pratybų štabas dažniausiai įsikurdavo Rostove prie Dono.

Tokio pobūdžio pratybos buvo surengtos du sykius – 2012 ir 2016 metais. Paskutinį kartą jose dalyvavo 12,5 tūkst. Rusijos armijos kariškių.

Pasak B.Chodžeso, Vladimiras Putinas, šį rudenį puldamas Ukrainą, siektų trijų jam svarbių uždavinių. Pirma – aprūpinti Krymą vandeniu. Antra – Rusija norėtų Ukrainą visiškai atkirsti nuo Juodosios jūros. Trečias uždavinys – destabilizuoti Ukrainą ir Europą iš vidaus.

Generolas B.Chodžesas pabrėžia, kad Ameriką Ukrainos reikalai nūnai mažai bedomina. Iki JAV prezidento rinkimų oficialusis Vašingtonas nieko rimto nedarytų, jei Rusijos kariauna įsiveržtų į Ukrainą.

Parengta pagal gordonua.com publikacijas

2020.07.13; 13:00

Sparčiai mažėja Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio populiarumas šalyje. Tokią išvadą leidžia daryti pirmadienį paskelbti Kijevo tarptautinio sociologijos instituto surengtos apklausos rezultatai.
 
Tyrimo duomenimis, valstybės vadovo veiklai visiškai pritaria tik kas dešimtas šalies gyventojas, veikiau pritaria nei nepritaria – 28 proc. Tad dabar prezidentą palaiko 38 proc. ukrainiečių, 2019 metų spalį jų buvo 64 proc., šių metų kovą – 52 proc., gegužę – 47 proc.
 
V. Zelenskio veiksmams prezidento poste nepritaria 45 proc. apklaustųjų palyginti su 22 proc. praėjusių metų rudenį ir 27 proc. bei 37 proc. atitinkamai kovą ir gegužę. Kiti apklaustieji neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu arba nesutiko atsakyti į jį.
 
 Kijevo tarptautinio sociologijos instituto surengtos apklausos rezultatai rodo, kad Ukrainos vyriausybės veiklai pritaria 23 proc. respondentų, nepritaria – 59 proc. Praėjusių metų spalį šie rodikliai sudarė atitinkamai 51 proc. ir 27 proc., kovą – 25 proc. ir 32 proc., gegužę – 24 proc. ir 61 proc.
 
Apklausa vyko telefonu birželio 20-23 dienomis, joje dalyvavo 2 tūkst. respondentų. Galima paklaida neviršija 2,2 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.29; 14:00

JAV gynybos departamentas ketvirtadienį pranešė atnaujinantis karinę paramą Ukrainai, po to, kai ji buvo sustabdyta dėl prezidento Donaldo Trumpo apkaltos skandalo.
 
Pentagonas paskelbė, kad Ukrainai bus skiriama 250 mln. dolerių gynybos pajėgumams stiprinti, aviacinei ir jūrinei žvalgybai tobulinti, ryšiams ir kibernetiniam saugumui gerinti – „atsakyti į Rusijos kibernetinių išpuolių operacijas ir dezinformaciją“.
 
Ši JAV parama papildys NATO Kijevui skiriamą paramą, ji pradedama teikti JAV patvirtinus, kad Ukrainos vyriausybė jau įgyvendino reikiamas kariuomenės reformas, teigė Pentagono atstovai.
 
Per pastaruosius metus Ukraina ėmėsi „reikšmingų žingsnių“, kad sustiprintų civilinę kariuomenės kontrolę, reformuotų vadybos ir vadovavimo struktūras, mažintų korupcijos lygį, teigiama pranešime.
 
Vakarai padidino paramą Ukrainos karinėms pajėgoms, kai Rusija 2014 m. įvykdė Krymo aneksiją. Maskva taip pat kaltinama kai kurias teritorijas šalies rytuose kontroliuojančių separatistų rėmimu.
 
Pernai D. Trumpas įšaldė 400 mln. dolerių karinę paramą Ukrainai, norėdamas apšmeižti buvusį JAV viceprezidentą ir varžovą lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose Joe Bideną.
 
D. Trumpui Atstovų rūmuose buvo surengta apkalta dėl piktnaudžiavimo padėtimi. Senate buvo surengtas teismas, kur daugumą turinčios Respublikonų partijos atstovai balsavo D. Trumpą išteisinti.
 
Nuo to laiko 400 mln. dolerių sumą nutarta sumažinti iki 250 mln. dolerių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.12; 00:45

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius akcentuoja, kad koronaviruso pandemija Rusijai nesutrukdė tęsti agresiją Ukrainoje ir netgi „padidinti apsukas“ propagandiniame kare. Ministro teigimu, per pandemijos laikotarpį net šešis kartus išaugo Rusijos vykdomų kibernetinių atakų skaičius, padidėjo apšaudymų bei tarptautinių susitarimų pažeidimų skaičius.
 
„Liūdna, kiek keista, net, sakyčiau, ir stebina, kad pandemija nebuvo joks kliuvinys Rusijai tęsti agresiją Ukrainoje ir netgi padidinti apsukas propagandiniame kare, skleidžiant netikras naujienas šiuo atvejų ne tik apie istorinį teisingumą, iškraipant istoriją, bet ir apie pandemijos sukeltas pasekmes ir žalą“, – „Žinių radijui“ sakė L. Linkevičius.
 
Užsienio reikalų ministras taip pat pažymėjo, kad pastaruoju metu net šešis kartus išaugo Rusijos vykdomų kibernetinių atakų skaičius, taip pat padidėjo apšaudymų skaičius, padaugėjo tarptautinių susitarimų pažeidimų.
 
„Jeigu statistiškai žiūrėtume į agresiją Ukrainoje, palygintume praeitų metų tą patį laikotarpį ir dabartinį, kuomet pandemija vyksta, tai net padidėjo apšaudymų skaičius, padidėjo tarptautinių susitarimų pažeidimų skaičius, įskaitant ir kliudymus ESBO organizacijoms ir stebėtojams vykti į misijas ten, kur jie privalo stebėti situaciją“, – informavo ministras.
 
L. Linkevičius akcentuoja, kad nėra jokių ženklų, kad Rusijos agresija mažėtų. Pasak ministro, koronaviruso pandemija Rusijai buvo tik pretekstas kelti pretenzijas dėl sankcijų atšaukimo.
 
„Rusijai visa pandemija yra lyg kažkokia dūmų uždanga visa tai tęsti ir kelti pretenzijas dėl sankcijų atšaukimo. Aš labai tikiuosi, kad mes to nepadarysime, nes negirdžiu bent jau iš kolegų raginimų tokius sprendimus priimti“, – situaciją apibendrino L. Linkevičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.04; 11:40

Dmitrijus Gordonas. Nuotraukos google.com paieškoje

Visi užsienio politika besidomintys žino, jog ukrainiečių internetinio portalo Gordonua.com redaktorius Dmitrijus Gordonas yra paskelbęs videointerviu su buvusiu separatistų lyderiu Igoriumi Girkinu ir buvusia aneksuoto Krymo „prokurore“ Natalija Poklonskaja. Šie du videointerviu youtube.com erdvėje atsidūrė dar šių metų gegužės 18 dieną.

Tačiau jie iki šiol kelia politines aistras. Ne tik Ukrainoje, bet ir Rusijoje. Kai kurie aršūs ukrainiečių patriotai, įskaitant ir politikus, ir savanorius, šaukia, esą D.Gordonas neturėjo teisės kalbti „tų niekšų“.

Suprask, taip pasielgęs D.Gordonas legalizavo I.Girkino ir N.Poklonskajos pavardes Ukrainos informacinėje erdvėje. Gegužės 18 dieną prie Gordonua.com redakcijos Kijeve buvo surengtas net protesto mitingas. Populiaraus, aštrius videopokalbius skelbiančio internetinio leidinio redaktorius D.Gordonas apkaltintas net Ukrainos išdavyste.

Tuo tarpu Ukrainos Generalinė prokuratūra pareiškė, kad D.Gordono videopokalbis su I.Girkinu ir buvusia aneksuoto Krymo „prokurore“ N.Poklonskaja bus prijungti prie šiems asmenims iškeltų baudžiamųjų bylų ir greičiausia taps vertingais įrodymais, kaip Rusija planavo bei įgyvendino karines operacijas Kryme, Donbase, Luhanske. Ukrainos Generalinė prokuratūra viešai ir oficialiai padėkojo D.Gordonui už šiuos interviu. Generalinė prokuratūra mano, kad D.Gordono parengta videomedžiaga neabejotinai padės teisinėmis priemonėmis persekioti kaltus dėl agresijos prieš Ukrainą bei Malaizijos orlaivio numušimo virš Rytų Ukrainos teritorijos.

Igorius Girkinas, Vladimiras Putinas. Azov. Press

Pats D.Gordonas viešai prisipažino, kad videopokalbiai su I.Girkinu ir N.Poklonskaja parengti bendradarbiavus su Ukrainos slaptosiomis tarnybomis. Be kita ko, abu interviu perduoti Hagos tribunolui, tiriančiam MH17 lėktuvo katastrofos 2014 metų vasarą virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos priežastis.

Tarptautinės žurnalistų – tyrėjų grupės Bellingcat atstovas Christo Grozevas įsitikinęs, kad D.Gordono organizuoti interviu su Ukrainos priešais – aukso vertės. Jie pasitarnaus Ukrainos teisėsaugai persekiojant atsakingus dėl antiukrainietiškos veiklos.

Bellingcat atstovas taip pat neabejoja, kad kai kurie D.Gordono klausimai buvo sukonstruoti taip, kad priverstų I.Girkiną ir N.Pokloskają prisipažinti. Žodžiu, D.Gordonas profesionaliai siekė išgauti kuo daugiau informacijos, leisiančios teisti Ukrainą užpuolusias karines jėgas bei toms jėgoms ištikimai talkinusius politikus. Čia verta prisiminti perspėjimus, kurie sakomi sulaikomam asmeniui: „viskas, ką pasakysite, gali ir bus panaudota prieš jus teisme“. Skirtumas tik toks, kad D.Gordonas savo pašnekovų neperspėjo. D.Gordonas elgėsi atvirkščiai: apie Ukrainai ir jos piliečiams padarytus nusikaltimus troško sužinoti kuo daugiau ir visas išpažintis užfiksuoti, kad būtų įmanoma pateikti teismo salėje kaip neginčijamus prisipažinimus. Būtent taip elgiasi tikri Ukrainos patriotai.

Deja, atsirado ukrainiečių, kurie, užuot padėkoję D.Gordonui už svarbius interviu, surengė prie jo redakcijos piketą, jį viešai kaltino išdavystėmis. Tokius išsišokėlius būtų galima pavadinti „patriotais – idiotais“ (remiantis lietuvių filosofo Arvydo Šliogerio sugalvotu termunu). Beje, kas ten žino: gal tie patriotai – visai ne patriotai, o Rusijos kontroliuojami agentai? Matyt, esama visko – ir tokių, ir anokių. Ir tiesiog smalsuolių, labai norinčių „dalyvauti kokioje nors veikloje, pasijusti reikšmingais, svarbiais“.

Komentuodamas šią keistą situaciją, žinomas ekonomistas Andrėjus Ilarionovas (buvęs Vladimiro Putino patarėjas, nūnai JAV Katono instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis) parašė įsidėmėtiną komentarą, kuriame nurodė net keliolika priežasčių, kodėl D.Gordonas turėjo teisę rengti interviu su I.Girkinu ir N.Poklonskaja. A.Ilarionovas nerado nė vieno preteksto, kodėl D.Gordonas nebūtų galėjęs imti interviu iš Ukrainos priešų. Kalbinti niekšus, nusikaltėlius – toks žurnalistų darbas. Žurnalistų pareiga – parodyti, kokie nusidėjėliai yra iš tikrųjų. Taigi žurnalistai turi teisę bendrauti su visais – net ir su akivaizdžiausiais priešais. Pavyzdžiui, Stivas Rozenbergas iš BBC ir Markas Benetts iš „Times“ ne kartą kalbino I.Girkiną. Bet jų niekas nei Amerikoje, nei Didžiojoje Britanijoje nevadina nei išdavikais, nei „KGB konservais“. The Independent, The Times, ABC, CNN reguliariai šnekindavo Osama bin Ladeną, bet niekas jų nei Amerikoje, nei Europoje nelaikė teroristų pagalbininkais, teroristų liaupsintojais.

Andrejus Ilarionovas. Gordonua.com

A.Ilarionovas (savo komentaruose profesionaliai demaskuojantis Kremliaus intrigas) neabejoja ir dėl to, kad žurnalistai turi teisę rengti klausimus pašnekovams naudodamiesi specialiųjų tarnybų pagalba. Specialiąsias tarnybas išlaiko mokesčių mokėtojai. Jei žurnalistas nori padėti savo valstybei, kodėl tos valstybės specialiosios tarnybos negalėtų padėti žurnalistui? Ir atvirkščiai: kodėl žurnalistas negalėtų padėti savoms slaptosioms tarnyboms?

Be to, kaip pastebi A.Ilarionovo, D.Gordonas pasinaudojo specialiųjų tarnybų pagalba ir tuoj pat viešai prisipažino. Pagirtinas žingsnis. D.Gordono prisipažinimas atmetė visus nereikalingus įtarimus, visas sąmokslo teorijas. O kiek daug žurnalistų, A.Ilarionovo žiniomis, bendradarbiauja su specialiosiomis atrnybomis, bet apie tokius kontaktus – nė mur mur? Kas sąžiningiau – prisipažinti ar slėpti?

A.Ilarionovas įsitikinęs, jog šimtai D.Gordono videointerviu su Ukrainos ir užsienio šalių politikais, menininkais, slaptųjų tarnybų karininkais tapo itin vertinga informacija, padedančia giliau suvokti, kas dėjosi vakar ir kaip didžioji politika klostosi šiandien. A.Ilarionovas akcentavo, kad ypač vertinga D.Gordono videomedžiagą, kuri byloja, jog Vladimirą Putiną į valdžią atvedė ryšių su KGB turėjęs Valentinas Jumaševas.

Slaptai.lt primena, kad I.Girkinas 2014-aisiais metais buvo vadinamosios Donecko liaudies respublikos (DLR) gynybos ministras. Paskui grįžo namo į Rusiją. Ukraina kaltina jį dėl teroristinės grupės sukūrimo ir teroristinių išpuolių. Jis – vienas iš įtariamųjų, kuriems inkriminuojamas Boeing 777 lėktuvo numušimas virš Rytų Ukrainos 2014 metų liepos 17-ąją. I.Girkino ieško JAV ir Europos Sąjungso teisėsauga.

Slaptai.lt informacija

2020.05.27; 09:00

Kremliaus bokštai

Ukrainos sociologinės tarnybos Ukrainos barometras direktorius Viktoras Neboženko gegužės 19 d. FB parašė (vertimas iš rusų kalbos):

2020 M. GEGUŽĖS 15 D. – JUODA DIENA KREMLIUI

2020 m. gegužės 15 d. Vladimiro Putino laukė blogos žinios. Maža, kad Putiną išgąsdino koronaviruso epidemija, kad jis dar ir rimtai susirūpinęs naftos krize ir prasidėjusia Didžiąja pasauline depresija. Tačiau bėda neateina viena. Ir ji dar didesnė – būtent gegužės 15 d. tuo pačiu metu du buvę sąjungininkai per Antrąjį pasaulinį karą, Japonija ir Vokietija, pateikė jam nemalonių naujienų, staigmenų su didelėmis geopolitinėmis pasekmėmis Kremliui. Šią nelemtą dieną Putino laukė ypač nemalonus aplinkybių sutapimas arba didelis atsitiktinumas.

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

2020 m. gegužės 15 d. Japonijos užsienio reikalų ministerija oficialiai paskelbė, kad Japonija išplėtė savo suverenitetą Pietų Kurilų saloms, kurios buvo užgrobtos per Antrąjį pasaulinį karą. Nuo šio momento Tokijas šias salas atvirai laiko Rusijos okupuotomis. Dabar Japonija, kaip ir Ukraina, reikalaus atiduoti okupuotas savo teritorijas. Atitinkamai, – Kurilus ir Krymą-Donbasą.

2020 m. gegužės 15 d. Vokietija oficialiai paskelbė Rusijai, kad atsisako kovos dėl „Nord Stream-2“ likimo remdamasi Federalinės tinklų agentūros sprendimu ir atnaujintos ES dujų direktyvos normomis. Dabar Kremliui bent kurį laiką teks atsisveikinti su planais atsisakyti Ukrainos dujų transportavimo sistemų panaudojimo, ir Putinas praranda galingą šantažo Kijevui svirtį.

2020.05.20; 15:00

Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Ukraina laiko klaida Sakartvelo sprendimą atšaukti savo ambasadorių iš Kijevo dėl buvusio Sakartvelo prezidento, buvusio Odesos srities gubernatoriaus Michailo Saakšvilio paskyrimo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto vadovu, bet nesiims simetriškų veiksmų.
 
Tai penktadienį žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
 
„Nieko nepaisydami, mes neatšauksime savo ambasadoriaus į Ukrainą jokioms konsultacijoms, nes santykiai tarp mūsų šalių gyvuoja ilgiau negu bet kurios šalies bet kuri vadovybė“, – pabrėžė jis.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
 
Anot V. Zelenskio, jis laiko klaidingu Sakartvelo sprendimą atšaukti ambasadorių, kadangi M. Saakašvilio paskyrimas – Ukrainos vidaus reikalas. „Man atrodo, kad tai – Sakartvelo klaida. Manau, jog po konsultacijų visos šalys supras, kad kiekvienoje valstybėje kadrų politika yra tik tos valstybės ir joje gyvenančių piliečių reikalas. Tai mūsų sprendimas – mūsų vidaus politika“, – pažymėjo Ukrainos lyderis. Jis priminė, kad M. Saakašvilis yra Ukrainos pilietis, ir „Ukrainos prezidentas paskyrė jį Reformų tarybos prie Ukrainos prezidento vykdomojo komiteto vadovu“.
 
V. Zelenskis taip pat pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukrainos ir Sakartvelo santykiai yra puikūs.
 
Anksčiau penktadienį Gruzijos URM atšaukė savo ambasadorių Ukrainoje Teimurazą Šarašenidzę į Tbilisį konsultacijų dėl buvusio Sakartvelo prezidento ir buvusio Odesos srities gubernatoriaus M. Saakšvilio paskyrimo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto vadovu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.09; 00:30

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Vienas iš pagrindinių Lietuvos Prezidento veiklos uždavinių – užsienio politika.

Tiesa, jei Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien ypatingai daug dėmesio skiria sveikatos problemoms, tai nereiškia, kad jis dubliuoja Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pareigas. Juk situacija dėl siautėjančio koronaviruso – išskirtinė. Būtų keista, jei Prezidentui nerūpėtų, daugėja ar mažėja susirgimų dėl COVID-19. Jei Prezidentas smulkmeniškai domisi šalies ekonomika, – taip pat nėra blogai. Mat padėtis – ypatinga. Lietuva dar niekad nebuvo patekusi į tokią sudėtingą padėtį. Domėdamasis verslo perspektyvomis šalies vadovas nedubliuoja premjero Sauliaus Skvernelio pareigų.

Ir vis dėlto Lietuvos vadovui nederėtų užmiršti, kad jam netinka itin smulkmeniškai ir juolab – itin dažnai gilintis į medicinos ar ekonomikos reikalus. Prezidentui galvą pirmiausia turėtų skaudėti dėl kitų klausimų.

A. Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.

Štai daugiau dėmesio skirti chaosui, kilusiam Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, – sveikintina iniciatyva. Štai rūpintis užsienio politika, pavyzdžiui, birželio 18 dieną numatyto Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių lyderių viršūnių susitikimo sėkme, – ne tik gražu, prasminga, bet ir pragmatiška. Per pastarąsias dvi savaites surengti konferenciniai pokalbiai su Baltarusijos, Ukrainos, Sakartvelo, Armėnijos, Moldovos ir Azerbaidžano lyderiais, – neabejotinai sveikintinas sumanymas. Juk kitų ES šalių prezidentai, regis, tokiais pokalbiais negali pasidžiaugti.

Tik vėl – pokalbis nelygu pokalbiui. Galima pilstyti iš tuščio į kiaurą keičiantis vien gražiais žodeliais arba rimtai nagrinėti skaudžias temas. Dabar, kai jau atidžiai perskaityti visi Prezidento Komunikacijos grupės išplatinti pranešimai apie Gitano Nausėdos diskusijas su Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių prezidentais Aliaksandru Lukašenka, Ilhamu Alijevu, Volodymiru Zelenskiu, Solome Zurabišvili, Igoriu Dodonu ir Armenu Sarkisianu, – įmanoma susidaryti bent paviršutinišką įspūdį, kokie akcentai pasirinkti.

Ar prezidentas G.Nausėda nepadarė klaidų, rinkdamasis temas? Sakykim, ar buvo teisinga, kalbantis su Moldovos prezidentu Igoriu Dodonu, neužsiminti apie Padniestrės žaizdą?

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Taip pat visiems puikiai žinoma, kad problematiškiausia Rytų partnerystės programoje dalyvaujanti šalis – Armėnija. Ji vienintelė iš šio šešeto elgiasi agresyviai – iki šiol okupavusi apie 20 proc. kaimyninės šalies žemių. Turiu omenyje iš Azerbaidžano maždaug prieš du dešimtmečius jėga atplėštą Kalnų Karabachą. Oficialusis Jerevanas iki šiol begėdiškai ignoruoja visos tarptautinės bendruomenės, įskaitant NATO ir ES šalis, nuomonę, jog Kalnų Karabachą privalu grąžinti Azerbaidžanui. Tokios tarptautinės taisyklės.

Armėnijos prezidentas Armenas Sarkisianas. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Tačiau šiuo metu neteisėtai Kalnų Karabachą administruojančios jėgos demonstratyviai rengia pompastiškus rinkimus, kurių nepripažįsta Vakarai, skelbia stebuklines pasakas, esą Kalnų Karabache gyvenanti kažin kokia išskirtinė tauta, turinti teisę atsiskirti nuo Azerbaidžano, nuolat apšaudo azerbaidžaniečių karius pasienio ruožuose, neleidžia maždaug milijonui azerbaidžaniečių pabėgėlių grįžti į gimtuosius namus, viešai, oficialiai nepasmerkė savo teroristinių organizacijų, sakykim, ASALA, kurios 1973 – 2002 metais rengė kruvinus teroro aktus Europos, JAV ir Australijos miestuose (235 teroro aktai, 70 žmogžudysčių, 41 pasikėsinimas į gyvybę, paimti 105 įkaitai).

Žvelgiant priekabiai net Baltarusija – mažiau problemiška šalis nei Armėnija. Jei oficialusis Minskas ir neteisingai pasielgė, statydamas Astravo atominę jėgainę vos už keliolikos kilometrų nuo Baltarusijos – Lietuvos sienos, jis atominę elektrinę vis tik pastatė savo žemėje. Baltarusija šiuo metu nėra užgrobusi nė pėdos svetimų žemių. Taip pat – ir Ukraina, Azerbaidžanas, Sakartvelas, Moldova.

Vienintelė Armėnija elgiasi agresyviai, iššaukiančiai – tarsi būtų mažytė Rusija. Būtent ji, prisidengdama Rusijos karine galia (Giumri mieste ilgam dislokuota Rusijos karinė bazė), jau keletą dešimtmečių šantažuoja savo kaimynę – Azerbaidžaną.

Kalbantis su Armėnijos vadovais – visa tai privalu žinoti. Ar Lietuvos Prezidentas G.Nausėda, rengdamas konferencinius pokalbius su Jerevanu ir Baku, turėjo tai omenyje?

V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Nežinau, nesu tikras. Štai Baltarusijos prezidentui A.Lukašenkai jis priminė, jog Lietuva turi kategoriškai neigiamą požiūrį į Astravo AE. O va Armėnijos prezidentui A.Sarkisianui nepriminė, jog Armėnija privalo paklusti Jungtinių Tautų rezoliucijoms, įpareigojančioms pasitraukti iš Kalnų Karabacho. Apie šią tarptautinės bendruomenės nuostatą – nė žodžio.

Austrijos sostinė Viena, kur 1984 metų birželio 20 dieną armėnų teroristai surengė išpuolį prieš Turkijos diplomatą Erdoganą Ozeną

Bent jau tokią nuomonę leidžia susidaryti oficialiai paskelbti Prezidento Komunikacijos grupės panešimai apie pokalbius (visi pranešimai publikuoti portale slaptai.lt) su Baku ir Jerevanu.

Perskaičius Prezidento komunikacijos pranešimus, įsidėmėjau ir daugiau keistų nutylėjimų. Pavyzdžiui, G.Nausėda tvirtino, jog Lietuva remia tiek Sakartvelo, tiek Ukrainos teritorinį vientisumą. G.Nausėda taip pat tvirtino esąs susirūpinęs dėl Ukrainos ir Sakartvelo saugumo bėdų, kurias kelia karinės Rusijos pajėgos. O pranešime, paskelbtame po pokalbio su I.Alijevu, neradau akcento, jog Lietuva remia Azerbaidžano teritorinį vientisumą, jog Lietuva susirūpinusi Kalnų Karabacho ateitimi.

Igoris Dodonas. Presedinte.md nuotr.

Jei tokie žodžiai pokalbio metu buvo ištarti, bet tiesiog nepateko į pranešimus, – viena. Bet jei G.Nausėda apie tai nė neužsiminė, kalbėdamasis su prezidentu I.Alijevu, – ar tai nėra klaida? Kalbėtis su Azerbaidžano vadovais nepaklausiant jų bent jau apie iš Kalnų Karabacho išvytų azerbaidžaniečių pabėgėlių likimus, – netaktiška.

Norėdamas sužinoti, ar tikrai pokalbiai su Azerbaidžano ir Armėnijos lyderiais klostėsi taip, kaip aprašyta oficialiuose pranešimuose, nusiunčiau Prezidentūros Komunikacijos grupei keletą klausimų.

Štai jie:

1.Ar Prezidentas Gitanas Nausėda, prieš keletą dienų kalbėdamasis dėl Rytų partnerystės reikalų su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu, pareiškė paramą Azerbaidžano teritoriniam vientisumui, t.y. ar pabrėžė, kad Lietuva remia Azerbaidžano pastangas susigrąžinti Kalnų Karabachą ir septynetą gretimų rajonų, kurie šiuo metu okupuoti svetimų pajėgų; taip pat – ar domėjosi, kaip šiuo metu gyvena iš Kalnų Karabacho išvyti azerbaidžaniečių pabėgėliai?

Sakartvelo Prezidentė Salome Zurabišvili. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2.Ar Prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamasis dėl Rytų partnerystės problemų su Armėnijos prezidentu Armenu Sarkisianu, domėjosi, kada Armėnija įvykdys tarptautinės bendruomenės reikalavimus – patrauks karines pajėgas iš Kalnų Karabacho, t.y. kada Jerevanas grąžins Azerbaidžanui šiuo metu neteisėtai administruojamą regioną?

3.Ar Prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamasis dėl Rytų parnerystės reikalų su Armėnijos prezidentu Armenu Sarkisianu, teiravosi, kada oficialusis Jerevanas žada atsisakyti Rusijos karinės bazės, dislokuotos Giumri regione, paslaugų?

Kol kas – tylu. Jokio atsakymo.

2020.05.01; 10:00

V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tęsdamas pokalbius su ES Rytų partnerystės šalių vadovais, šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu. Valstybių vadovai aptarė Rytų partnerystės darbotvarkę ir sutarė, kad šiai ES politikos krypčiai reikalingas strateginis požiūris ir ambicinga darbotvarkė.

Lietuvos vadovas priminė, kad Lietuva išlieka ištikima Rytų partnerystės programos rėmėja. Prezidentas išreiškė aktyvų palaikymą Ukrainos euroatlantinei integracijai ir vykstančiam reformų procesui, ypač prokuratūros ir teismų sistemos, bankų reguliavimo, žemės rinkos liberalizavimo srityse.

„Būtina užtikrinti Ukrainos institucijų nepriklausomumą ir įdiegti antikorupcines priemones. Tai ypač svarbu piliečiams, demokratijai, ekonomikos augimui, Europos bendrovėms svarstant reikšmingas investicijas Ukrainoje“, – pridūrė šalies vadovas.

Ukrainos vadovui Lietuvos Prezidentas akcentavo principinę Lietuvos poziciją dėl Astravo atominės elektrinės saugumo ir Lietuvos sprendimą nepirkti nesaugios elektros energijos iš trečiųjų šalių. Prezidentas kreipėsi į Ukrainą su prašymu dar kartą apsvarstyti elektros nepirkimo klausimą iš Astravo atominės elektrinės.

Lietuvos Prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl saugumo ir humanitarinės padėties Donbase bei Krymo regione. Primindamas Lietuvos poziciją dėl paramos Ukrainos teritoriniam vientisumui, Prezidentas akcentavo Rusijos atsakomybę šiame konflikte.

Lietuvos vadovas apgailestavo, kad dėl COVID-19 protrūkio teko atšaukti planuotą dvišalį vizitą į Ukrainą, Kijevą ir Zaporožę, planuotą šių metų kovo mėnesį, taip pat perkelti Ukrainos reformų konferencijos datą.

Prezidentas su Ukrainos vadovu aptarė koronaviruso plitimo dinamiką šalyse, jo užkardymo priemones ir perspektyvas atlaisvinti karantino suvaržymus. Pasidalyta mintimis apie viruso plitimo padarinius socialiniam ir ekonominiam šalių gyvenimui, valstybių paramos ekonomikoms planus bei Europos Komisijos skirtą pagalbos paketą trečiosioms šalims. Lietuvos Prezidentas informavo, kad Lietuva jau skyrė Ukrainai humanitarinę paramą medicininėmis priemonėmis.

Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
 
2020.04.30; 00:30

Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Tęsdamas pokalbius su ES Rytų partnerystės šalių vadovais, šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

Valstybių vadovai aptarė Rytų partnerystės darbotvarkę ir sutarė, kad šiai ES politikos krypčiai reikalingas strateginis požiūris ir ambicinga darbotvarkė.

Lietuvos vadovas priminė, kad Lietuva išlieka ištikima Rytų partnerystės programos rėmėja.

Prezidentas išreiškė aktyvų palaikymą Ukrainos euroatlantinei integracijai ir vykstančiam reformų procesui, ypač prokuratūros ir teismų sistemos, bankų reguliavimo, žemės rinkos liberalizavimo srityse.

„Būtina užtikrinti Ukrainos institucijų nepriklausomumą ir įdiegti antikorupcines priemones. Tai ypač svarbu piliečiams, demokratijai, ekonomikos augimui, Europos bendrovėms svarstant reikšmingas investicijas Ukrainoje“, – pridūrė šalies vadovas.

Ukrainos vadovui Lietuvos Prezidentas akcentavo principinę Lietuvos poziciją dėl Astravo atominės elektrinės saugumo ir Lietuvos sprendimą nepirkti nesaugios elektros energijos iš trečiųjų šalių. Prezidentas kreipėsi į Ukrainą su prašymu dar kartą apsvarstyti elektros nepirkimo klausimą iš Astravo atominės elektrinės.

Lietuvos Prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl saugumo ir humanitarinės padėties Donbase bei Krymo regione. Primindamas Lietuvos poziciją dėl paramos Ukrainos teritoriniam vientisumui, Prezidentas akcentavo Rusijos atsakomybę šiame konflikte.

Lietuvos vadovas apgailestavo, kad dėl COVID-19 protrūkio teko atšaukti planuotą dvišalį vizitą į Ukrainą, Kijevą ir Zaporožę, planuotą šių metų kovo mėnesį, taip pat perkelti Ukrainos reformų konferencijos datą.

Prezidentas su Ukrainos vadovu aptarė koronaviruso plitimo dinamiką šalyse, jo užkardymo priemones ir perspektyvas atlaisvinti karantino suvaržymus. Pasidalyta mintimis apie viruso plitimo padarinius socialiniam ir ekonominiam šalių gyvenimui, valstybių paramos ekonomikoms planus bei Europos Komisijos skirtą pagalbos paketą trečiosioms šalims. Lietuvos Prezidentas informavo, kad Lietuva jau skyrė Ukrainai humanitarinę paramą medicininėmis priemonėmis.

Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
 
2020.04.27; 15:00

Ukraina gedi žuvusiųjų per Černobylio katastrofą. EPA – ELTA nuotr.

Viena didžiausių praėjusio šimtmečio katastrofų – 1986 m. balandžio 26 d. įvykusi Černobylio atominės elektrinės (AE) avarija – SSRS vadovybės keletą dienų buvo laikoma griežtoje paslaptyje ir slepiama ne tik nuo sovietinės visuomenės, bet ir nuo pasaulio.
 
Kaip praneša Lietuvos ypatingasis archyvas, pirmoji oficiali trumpa informacija SSRS masinės informacijos priemonėse paskelbta tik 1986 m. balandžio 28 d., praėjus daugiau nei dviem paroms nuo avarijos.
 
Apie įvykusią avariją nebuvo informuoti net ir periferiniai KGB padaliniai. SSRS KGB pirmininkas Viktoras Čebrikovas sovietinių sąjunginių ir autonominių respublikų KGB pirmininkus, kraštų ir sričių KGB bei sovietų armijos karinių dalinių KGB ypatingųjų skyrių viršininkus apie avariją šifruota slapta telegrama informavo tik 1986 m. gegužės 1 d.
 
Lietuvos ypatingasis archyvas pristato SSRS KGB pirmininko telegramą, kurioje pateikta informacija apie katastrofos priežastis, jos padarinių tyrimą, Pripetės gyventojų evakuaciją bei pateikti nurodymai dėl informacijos plitimo kontrolės, gyventojų nuotaikų stebėjimo ir kitų veiksmų. Dokumente pažymėta, kad įvykio aplinkybes tiria vyriausybinė komisija, o Ukrainos SSR prokuratūra „pagal avarijos faktą“ iškėlė baudžiamąją bylą. Pranešama, kad užsienio masinės informacijos priemonės „išvystė propagandinę kampaniją, kuria siekiama diskredituoti SSRS atominę energetiką“, o užsienio šalių diplomatinių atstovybių bei informacinių naujienų agentūrų darbuotojai stengiasi rinkti duomenis apie Černobylio AE avariją.
 
Plačiausia SSRS KGB vadovybės šifruotos telegramos dalis – nurodymai, kaip stiprinti sovietų valdžios atžvilgiu neigiamai nusiteikusių asmenų operatyvinį stebėjimą, užkertant kelią galimiems jų bandymams gauti informaciją apie Černobylio AE avariją bei perduoti ją Vakarų šalių atstovams. Atidžiai vykdyti užsienio valstybių diplomatinių tarnybų ir kitų atstovybių darbuotojų, korespondentų, turistų, komersantų, stažuotojų ir kitų užsienio piliečių, įtariamų „žvalgybine ar kitokia ardomąja veikla“ elgesio ir veiksmų kontrolę. Neleisti jiems rinkti informacijos apie katastrofos padarinius bei jos naudoti „prieš SSRS interesus“.
 
Slapta šifruota telegrama, kaip pažymima Lietuvos ypatingojo archyvo pranešime, baigiasi nurodymu „ramiai vertinti situaciją, laiku informuoti apie ją partinius organus ir SSRS KGB vadovybę“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.25; 14:45

Įtariamasis Valerijus Šaitanovas

Po balandžio 14-ąją sėkmingai atlikto generolo majoro Valerijaus Šaitanovo arešto Ukrainos slaptoji tarnyba SBU balandžio 16-ąją sulaikė dar vieną asmenį, įtariamą bendradarbiavus su Rusijos žvalgybomis. Ir generolas V.Šaitanovas, ir naujasis įtariamasis kaltinami palaikę ryšius su Rusijos Federaline saugumo tarnyba FSB pulkininko Igorio Jegorovo pagalba.

Svarbu pabrėžti, kad pas antrąjį įtariamąjį (jo pavardė kol kas neskelbiama) rastas įspūdingas ginklų arsenalas – nuo granatsvaidžių ir pistoletų su duslintuvais iki kovinių granatų.

Slaptai.lt primena savo skaitytojams, kad V. Šaitanovas, Ukrainos slaptųjų tarnybų generolas, turėjęs labai daug svarbios informacijos apie Ukrainos pasipriešinimą Rusijos agresijai, sučiuptas balandžio 14-ąją. Kardomoji priemonė suėmimas jam pritaikyta iki šių metų birželio 14 dienos.

Slaptai.lt inform.

2020.04.17; 06:00

Ukrainos vyriausybės pajėgos ir prorusiški separatistai pradėjo pirmąjį šiais metais apsikeitimą belaisviais, ketvirtadienį paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarija, praneša agentūra „Reuters“.
 
Tai pirmasis abiejų pusių apsikeitimas belaisviais šiais metais, bet jau trečiasis nuo Volodymyro Zelenskio prezidentavimo pradžios. V. Zelenskis Ukrainos prezidentu išrinktas pernai, žadėdamas išspręsti konfliktą Rytų Ukrainoje.
 
Kanceliarijos pareiškime nurodoma, kad Ukraina susigrąžins 19 savo piliečių, tačiau nepateikiama, kiek belaisvių grąžins Ukraina.
 
„Dabartinis apsikeitimas rodo prezidento strategijos veiksmingumą ir kad laikomasi susitarimų, pasiektų per Normandijos ketverto susitikimą 2019 m. gruodį“, – nurodė kanceliarija.
 
Pasak Ukrainos prezidento kanceliarijos, taip pat vykdomos derybos dėl pačioje Rusijoje ir aneksuotame Kryme laikomų ukrainiečių paleidimo. Rusija Ukrainos Krymo pusiasalį aneksavo 2014 metais.
 
Konfliktas Rytų Ukrainoje kilo taip pat 2014 metais ir pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių, didelę dalį Ukrainos teritorijos de facto kontroliuoja separatistai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.16; 00:30

Ukrainos slaptoji tarnyba SBU skelbia savo gretose demaskavusi rusų šnipą. Generolas majoras suimtas antradienį, Kijeve pranešė SBU.
 
Manoma, kad 56-erių įtariamasis daug metų perdavinėjo Maskvai informaciją, be kita ko, apie slaptas operacijas prieš Rusijos remiamus separatistus Rytų Ukrainoje. Be to, jis verbavo kitus asmenis tapti agentais ir planavo teroristinius išpuolius Ukrainoje. Šiems asmenims buvo žadama Rusijos pilietybė ir pinigai. Įtariamojo susitikimai su kontaktiniu asmeniu Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje (FSB), be kita ko, vyko Vokietijoje, Prancūzijoje ir Kroatijoje.
 
Įtariamasis taip pat Rusijos pavedimu mėgino nužudyti čečėną Adamą Osmajevą. Šis 2012-aisiais buvo suimtas Odesoje Pietų Ukrainoje dėl tariamų planų pasikėsinti į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.15; 07:00