V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Politikos naujokas, komikas Vladimiras Zelenskis pirmadienį per ceremoniją sostinėje Kijeve buvo inauguruotas naujuoju Ukrainos prezidentu.

Per ceremoniją Ukrainos parlamente priesaiką duodamas V. Zelenskis žadėjo ginti Ukrainos suverenumą ir nepriklausomybę, rūpintis Tėvynės ir Ukrainos žmonių gerove, ginti piliečių teises ir laisves, laikytis Ukrainos Konstitucijos ir įstatymų. 

41 metų amžiaus V. Zelenskis, praėjusį mėnesį laimėjęs Ukrainos prezidento rinkimus, tapo jauniausiu posovietinės Ukrainos prezidentu.

Balandžio 21 d. vykusiame antrajame prezidento rinkimų rate V. Zelenskis triuškinamai įveikė prezidentą Petro Porošenką. V. Zelenskis pelnė 73,22 proc. balsų, o P. Porošenka gavo tik 24,45 proc. balsų.

Dar prieš kelis mėnesius idėja, kad V. Zelenskis iš tiesų taps naujuoju Ukrainos vadovu, atrodė mažai tikėtina. Kai gruodžio 31 d. aktorius ir komikas paskelbė dalyvausiantis šalies prezidento rinkimuose, tik nedidelė dalis žmonių vertino tai rimtai.

P. Porošenka vadovavo Ukrainai penkerius metus. Prezidentas savo kadencijos metu pradėjo įvairias reformas, bet buvo plačiai kritikuojamas dėl to, kad nesugebėjo pagerinti gyvenimo sąlygų didžiajai daliai Ukrainos piliečių ir veiksmingai kovoti su korupcija.

Išrinktasis prezidentas V. Zelenskis žadėjo kovoti su korupcija ir padaryti galą karui su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.20; 10:00

Jungtinės Valstijos nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos, trečiadienį, atsakinėdamas į įstatymų leidėjų klausimus apie Vašingtono užsienio politiką, pareiškė JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.

Tokį sekretoriaus pareiškimą pasveikino tiek Europos Sąjungos, tiek Ukrainos pareigūnai.

Po praėjusią savaitę Helsinkyje vykusio JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo buvo pasigirdę spėlionių, kad Vašingtonas gali pradėti daryti nuolaidų Maskvai Krymo klausimu.

„Noriu užtikrinti komitetą, kad JAV nepripažįsta ir nepripažins Kremliaus įvykdytos aneksijos“, – Senato užsienio reikalų komitetą tikino M. Pompeo.

„Jungtinės Valstijos kartu su sąjungininkais, partneriais ir tarptautine bendruomene atmeta Rusijos mėginamą įvykdyti Krymo aneksiją ir žada laikytis tokios nuostatos tol, kol bus atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas“, – tvirtino JAV diplomatijos vadovas.

Rusija turėtų „nutraukti Krymo okupaciją“, pabrėžė M. Pompeo ir pridūrė, kad savo veiksmais Maskva atsiribojo nuo tarptautinės bendruomenės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.26; 07:00

Po susitikimo su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris išreiškė paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui.

„Mums svarbus Ukrainos saugumas ir teritorinis vientisumas“, – po susitikimo prezidento rūmuose sakė F. W. Steinmeieris.

Buvo tikimasi, kad prezidentai aptars Ukrainos žingsnius tolesnės integracijos į ES link ir pastangas užbaigti ne vienerius metus trunkantį konfliktą Rytų Ukrainoje. Vokietijos prezidentas taip pat turėjo kalbėtis su Ukrainos ministru pirmininku Vladimiru Groismanu bei susitikti su vokiečių kalbos mokytojais ir studentais Kijeve ir Lvovo mieste.

Dviejų dienų trukmės vizitą pradėdamas F. W. Steinmeieris padėjo vainiką ant nežinomojo kario kapo.

Pastaraisiais metais Vokietija buvo viena iš didžiausių sankcijų, skirtų daryti Rusijai spaudimą grąžinti Ukrainai Krymą ir užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje, šalininkių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.30; 06:15

Minint ketvirtąsias Krymo okupacijos metines, grupė Lietuvos visuomenės veikėjų, intelektualų, politikų ir žurnalistų susibūrė į Ukrainos Krymo draugų grupę.

„Rusijos įvykdyta Krymo aneksija – šiurkštus svarbiausių tarptautinės teisės principų ir Europos saugumo sistemos pažeidimas. Europos Sąjungos ir atskirų valstybių sankcijos, pritaikytos Rusijai dėl šio veiksmo, liudija politinį tarptautinės bendruomenės apsisprendimą. Tačiau sistemingi Kremliaus bandymai ištrūkti iš tarptautinės izoliacijos ir nustumti Krymo aneksijos klausimą į tarptautinės politikos paraštes skatina politikus, politikos apžvalgininkus, akademinio pasaulio atstovus, nepaisant skirtingų pažiūrų, pareigų ir statuso, burtis į neformalią asociaciją. Jos tikslas – kelti ir palaikyti Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimo iniciatyvas“, rašoma pranešime.

Ukrainos Krymo draugų grupės veiklos kryptys yra šios: parama tarptautinėms iniciatyvoms (diplomatinėms, informacinėms, ekonominėms), kurių tikslas – Krymo deokupacija; nelegalios Krymo aneksijos fakto pripažinimo skatinimas ir palaikymas tarptautiniu lygmeniu; Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo atkūrimo idėjos palaikymas informacinėje erdvėje; žmogaus teisių stebėjimas aneksuotame Kryme, politinių kalinių paleidimo skatinimas.

„Siekiame, kad Ukrainos Krymo draugų grupės Lietuvoje įkūrimas taptų paskata analogiškoms iniciatyvoms ir kitose Vakarų valstybėse“, – teigia vienas iš grupės įkūrimo iniciatorių Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Ukrainos Krymo draugų grupei priklauso Seimo nariai Aušrinė Armonaitė, Laurynas Kasčiūnas, Andrius Kubilius, Rūta Miliūtė, Juozas Olekas, Žygimantas Pavilionis, Gintaras Steponavičius, Virgilijus Alekna, Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas prof. Lauras Bielinis, politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas, žurnalistai Tomas Dapkus ir Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Seimo narys, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas, istorikas dr. Vilius Ivanauskas, politologas Vytautas Keršanskas, politologas, Harvardo universiteto tyrėjas Linas Kojala ir kiti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.18; 07:44

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Po Vyriausybės posėdžio Premjeras Saulius Skvernelis sureagavo į viešojoje erdvėje pasipylusią kritiką jo pareiškimui, raginančiam užmegzti santykius su Rusija. Anot Ministro Pirmininko, Lietuva, kaip lygiavertė valstybė, turi kalbėtis su Rusija ir taip ginti savo interesus.

„Mes esame lygiavertė valstybė. Nesame mažesnis partneris, esame savarankiška valstybė. Ir spręsdami klausimus politiniu lygmeniu turime kalbėti ir savo poziciją išsakyti labai aiškiai“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Tai, kad anksčiau buvo priimta pozicija iš viso neturėti kontakto su Rusija, nėra gerai, tvirtino S. Skvernelis ir pridūrė, kad reikia drąsos tą padaryti.

Anot Premjero, nevykdant dialogo nebus galimybės apsaugoti Lietuvos interesus, kurių Rusijos atžvilgiu yra nemažai. S. Skvernelis pabrėžė, kad ryšių su Maskva užmezgimas yra labai svarbu transporto, ekonomikos ir švietimo sritims. Vyriausybės vadovo teigimu, būtent politiniu lygmeniu reikia pradėti spręsti maisto produktų embargo problemą, lietuvių kalbos padėtį Karaliaučiaus srityje ir t. t.

„Mes turime daug interesų, turime savo piliečius, dirbančius ir gyvenančius Rusijoje, turime tautinę mažumą. Nesant tokių kontaktų negalime atstovauti savo valstybės ir savo valstybės piliečių interesams“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Reaguodamas į kritiką, kad neva diskusijas sukėlusiu pareiškimu Vyriausybė oponuoja Prezidentūros pozicijai Rusijos politikos atžvilgiu, Premjeras tvirtino, kad nėra net minčių keisti užsienio politikos trajektorijos. „Mes neatsitraukiame nuo pamatinių užsienio politikos vertybių“, – tikino S. Skvernelis. Kartu Premjeras pabrėžė, kad nėra kalbama apie bendradarbiavimą pačiu aukščiausiu lygmeniu. Dialogas, anot Vyriausybės vadovo, turėtų vykti ministrų ar viceministrų lygmeniu.

Viešojoje erdvėje nemažai dėmesio sulaukė Premjero Sauliaus Skvernelio LNK laidoje „Savaitės panorama“ išsakytas pareiškimas, kad Lietuva turi užmegzti kontaktus su Rusija. Premjeras aiškino, kad tai, jog Lietuva nepalaiko ryšių su Rusija, daro valstybę unikalia tarp kitų ES narių.

Premjeras ragino į situaciją pažiūrėti pragmatiškai ir, išlaikant labai aiškias strategines ribas Ukrainos, Minsko susitarimo, žmogaus ir tarptautinių teisių atžvilgiu, užmegzti kontaktus su Rusija. S. Skvernelis pabrėžė, kad tam 2018 metai yra parankūs.

Į pasaulį žvelgsime rusų akimis?

Netrukus po pareiškimo Premjeras susilaukė nemažai kritikos iš politikų ir apžvalgininkų. Buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas stebėjosi tokiu Vyriausybės vadovo pasisakymu ir teigė, kad po tokių žodžių Lietuva keista turėtų pasirodyti savo kaimynų ir partnerių akyse. Anot jo, Premjeras tarsi pareiškė nepasitenkinimą Lietuvos užsienio politika ir pasiuntė signalą apie norimas permainas.

Tuo tarpu konservatorė Rasa Juknevičienė savo socialinio tinklo paskyroje įžvelgė, kad Premjeras savo pasisakymu pripažino Lietuvos kaltę ir galbūt siunčia rinkimų žinutes prieš būsimus Prezidento rinkimus.

Pasipylusi kritika privertė S. Skvernelį prabilti dar kartą. Savo socialinio tinklo paskyroje tęsdamas mintį, kad Lietuvai reikalingi komunikaciniai kanalai su Rusija, S. Skvernelis pabrėžė, kad nereikia bijoti pasakyti tiesos tiesiai Rusijai į akis. Vyriausybės vadovas taip pat tvirtino, kad nesame rusofobai, kad Lietuva principines nuostatas išsako nežemindama Rusijos valstybės ir jos žmonių, todėl tikisi analogiškos pagarbos ir iš Rusijos pusės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.01.04; 00:01

Lietuva tvirtai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį integralumą. Laikomės griežtos principingos pozicijos Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir neteisėtos Krymo aneksijos klausimu, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM).

Po praėjusią savaitę spaudoje pasirodžiusių pranešimų apie galimą Lietuvos įmonių Rusijos Federacijai taikomų sankcijų režimo pažeidimą URM iš karto kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Lietuva nuosekliai vykdo savo įsipareigojimus, susijusius su 2014 m. birželio 23 d. Tarybos reglamento dėl apribojimų, taikytinų Krymo ar Sevastopolio kilmės prekių importui į Sąjungą, atsakant į neteisėtą Krymo ir Sevastopolio prijungimą, įgyvendinimu. Užsienio reikalų ministerijos požiūriu, Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys privalo be išlygų laikytis ES paskelbtų sankcijų, o už jų pažeidimą asmenys gali būti traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Ar konkretus asmuo pažeidė ES teisės aktais nustatytas sankcijas, sprendžia teisėsaugos institucijos ir teismai, vadovaudamiesi ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Po to, kai ES paskelbė sankcijas dėl Krymo aneksijos, 2014 m. buvo išplatintos ES gairės verslo subjektams, vykdžiusiems savo veiklą Rusijos aneksuotame Kryme / Sevastopolyje. Šiame dokumente išdėstyta, kaip turėtų elgtis įmonės, atsidūrusios situacijoje, kai Krymo pusiasalyje de facto pradėti taikyti Rusijos Federacijos teisės aktai. Gairėse nurodoma, kad verslas Kryme / Sevastopolyje gali būti vykdomas prisiimant atsakomybę dėl tolesnės veiklos okupacijos sąlygomis, bet aiškiai nurodoma, kokio pobūdžio veikla yra apibrėžiama sankcijų, todėl negali būti vykdoma.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.01; 06:22

Nuo šiol branduolinį ginklą turinti valstybė galės nevaržomai ir nebaudžiamai plėšti, okupuoti, aneksuoti kokią panorėjusi branduolinio ginklo neturinčią silpnesnę valstybę ar jos dalį ir elgtis su jos gyventojais pagal savo sadistinių sugebėjimų lygį. Tereikia jai paskleisti gandus, kad jos vadovas ne visai, tąjį anąjį, adekvatus.

Nesvarbu, ar ta silpnesnė valstybė priklausytų NATO, ar būtų asocijuota Europos Sąjungos nare.

Su tokia naująja, Kremliaus padiktuota, pasaulinės tvarkos koncepcija jau pradeda, panašu, sutikti branduolinės valstybės Kinija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė. JAV, atrodo, dar svarsto, ar prie jos prisijungti.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Branduolinis šantažas“

Noriu informuoti, kad vienas svarbiausių ką tik pasibaigusios ekspedicijos „Broliai: Lietuva-Ukraina‘14“ akcentų – Lietuvos žmonių suaukotų pinigų ir reikalingų daiktų perdavimas Ukrainoje veikiančioms organizacijoms, besirūpinančiomis Ukrainos karinėmis pajėgomis, įvyko sėkmingai.

Per dvi savaites buvo suaukota arti 10 tūkst. litų. Už šiuos pinigus buvo nupirkti akiniai nuo skeveldrų, pirmosios pagalbos medicininiai rinkiniai, termosai maistui, pirštinės, kojinės.

Continue reading „Parama Ukrainai – sėkmingai įteikta“

Jau kelintas mėnuo keliamės ir gulame su mintimi apie Ukrainą. Kas jai nutiks rytoj, poryt? Aišku viena – artimiausiu metu gerai nebus. Prieštaringos mintys neduoda ramybės. Iš žmonių, ne kartą buvusių Ukrainoje, seniai girdėjau negerų kalbų apie kučmas, juščenkas, julijas, janukovyčius: visi jie vagys, grobuonys, sukčiai.

Be abejo: visi, visur valdžios trokšta, į valdžią veržiasi turtuoliai arba tie, kurie valdžioje tikisi susikrauti turtus. Taisyklė su labai retomis išimtimis. Bet tai, ką pamatėme Ukrainoje po to, kai spruko jos krauju susitepęs duobkasys, kriminalinis nusikaltėlis, išdavikas – kaip sakoma, pranoko bet kokius lūkesčius. Iki šiol maniau, kad tiek turtų gali prisigrobti tik koks Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos karaliukas, tik ne Europos šalies žmonių rinktas prezidentas.

Continue reading „Ar išsipildys Andrejaus Piontkovskio pranašystė?“