Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

Šimtą dienų užsienio reikalų ministro poste skaičiuojantis Gabrielius Landsbergis svarbiausiais pirmaisiais darbais įvardija strateginių partnerių telkimą, itin aiškiai ir tvirtai formuluojamą paramą demokratinių procesų siekiančiai Baltarusijos visuomenei, didelį dėmesį ekonominės diplomatijos plėtrai, ryšio su diaspora stiprinimą bei vidines pertvarkas Užsienio reikalų ministerijoje (URM).
 
„Lietuva visada buvo ir bus prieglobstis demokratinėms, represijas savo šalyje patiriančioms jėgoms. Mūsų parama prieš režimo tironiją kovojantiems kaimynams – tik didės. Kartu dėsime visas pastangas, kad už laisvę kovojantys žmonės nuo Minsko iki Mianmaro sulauktų dėmesio bei palaikymo ir tarptautinėse organizacijose“, – ministerijos pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
 
Pasak užsienio reikalų ministro, strateginių partnerių telkimas svarbiausių iššūkių sprendimui yra vienas svarbiausių jo prioritetų. Darbo vizitų ir pokalbių su Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrais bei JAV valstybės sekretoriumi metu, taip pat aktyviai veikiant Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, suburta politinė parama demokratijos ir žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje ir Rusijoje įvertinimui bei papildomų sankcijų nacionaliniu ir ES mastu šių valstybių režimo atstovams taikymui. Susitikimuose ir pokalbiuose su Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo vadovais bei ministrais nuosekliai įtvirtinama parama Rytų partnerystės valstybėms ir jų demokratijos procesams.
 
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos aktyvi pozicija dėl Baltarusijos ir Rusijos sulaukė įtakingiausių tarptautinės žiniasklaidos priemonių – BBC, CNN, „Politico“, „Le Figaro“, „Le Monde“, „Deutsche Welle“, „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, „Tagesspiegel“, „Voice of America“, „Rzecpospolita“ – dėmesio.
 
Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Greta laisvės ir demokratijos gynybos užsienio reikalų ministras itin svarbiu laiko ir pradėtą Lietuvos ekonominės diplomatijos plėtros projekto įgyvendinimą, kuriam šios kadencijos metu teikiamas išskirtinis prioritetas – siekiant užtikrinti ir diversifikuoti Lietuvos interesus Azijoje, pradėtas ambasados Pietų Korėjoje steigimo procesas.
 
Išskirtinis Užsienio reikalų ministerijos dėmesys, kaip pažymima URM pranešime, skiriamas ir mūsų tautiečiams, gyvenantiems užsienyje, jų keliamų klausimų sprendimui bei valstybės ir diasporos ryšio stiprinimui.
 
Nuo pirmųjų naujos Vyriausybės darbo dienų URM pradėtos ir vidinės pertvarkos, kurių tikslas skaidrinti bei stiprinti Lietuvos diplomatiją.
„Mūsų politinės komandos uždavinys – sustiprinti instituciją, kad ji būtų geriau pasiruošusi laikmečio iššūkiams“, – apie vidines permainas kalbėjo ministras G. Landsbergis.
 
Užsienių reikalų ministro iniciatyva Seime priimtos įstatymo pataisos, kurios užkirs kelią politiniams paskyrimams į diplomatinę tarnybą be konkurso. URM taip pat pakeistas ambasadorių atrankos procesas – nuo šiol į laisvas pozicijas gali kandidatuoti kiekvienas kriterijus atitinkantis diplomatas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.21; 07:34

Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Užsienio reikalų ministerijoje (URM) atliktos darbuotojų apklausos rezultatai atskleidė, kad įstaigoje susiduriama su problema, kai, pasinaudojant įstatymo spragomis, į aukštas pareigas yra skiriami asmenys, priklausantys artimam draugų ratui.
 
Ministerijoje dirbantys darbuotojai taip pat neslepia jaučiantys, kad jiems yra labai apribotos galimybės kilti karjeros laiptais, o dėl, jų manymu, vadovų arogancijos bei esamo nesiskaitymo su pavaldiniais įstaigoje tvyro blogas psichologinis klimatas.
 
Kartu URM darbuotojai reiškia nepasitenkinimą ir dėl nekonkurencingo atlyginimo. Darbuotojų darbo sąlygų tyrimas rodo, kad dėl šių priežasčių net 7 iš 10 darbuotojų nėra tikri, ar liktų dirbti URM, jei jiems pasiūlytų kitą darbą.
 
Nors darbo sąlygų tyrimas buvo atliktas visose šalies ministerijose, paaiškėjo, kad padėtis URM, kuriai dvi kadencijas vadovavo buvęs ministras Linas Linkevičius, yra viena blogiausių. Šiuo metu ministerijai vadovauja konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
 
Vidaus reikalų ministerijos Projektų ir kokybės valdymo skyriaus patarėjos Eglės Vileikienės 2020 m. atliktas tyrimas atskleidžia, kad galimybe dirbti URM patenkinti 66 proc. personalo. Tai yra 3 procentiniais punktais mažiau, nei buvo 2017 m. URM darbuotojai teigė esantys labiausiai patenkinti esamais santykiais su kolegomis ir tiesioginiais vadovais bei aprūpinimu darbo priemonėmis.
 
Išskyrė pagrindines silpnybes ir grėsmes: vos trečdalis darbuotojų teigiamai vertina savo vadovybę
 
Tyrime išskirtos pagrindinės darbo URM silpnybės. Kaip viena pagrindinių silpnybių įvardinta nepakankamai skaidri darbuotojų vertinimo ir karjeros sistema. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad labai sumažėjo ministerijos vadovų pasitenkinimas galimybe daryti karjerą ir kelti kvalifikaciją. Tuo metu specialistai yra vis labiau nepatenkinti psichologiniu klimatu ir santykiais su tiesioginiais vadovais.
 
Prie ministerijos silpnybių priskiriamas ir nepatenkintas darbuotojų tobulėjimo poreikis, gana žemas įsitraukimo į darbą indeksas, nepakankamas aprūpinimas darbo priemonėmis, tinkančiomis nuotoliniam darbui. Taip pat pabrėžiama tai, kad beveik pusė darbuotojų nepatenkinti tolesnėmis karjeros ministerijoje perspektyvomis ir darbo užmokesčiu.
 
Tuo metu tarp tyrime išskirtų esminių grėsmių pažymima tai, kad vos trečdalis darbuotojų teigiamai atsiliepia apie ministerijos vadovybę, taip pat akcentuojama tai, jog net 7 iš 10 darbuotojų nėra tikri dėl to, ar liktų dirbti URM, jei jiems pasiūlytų kitą darbą.
 
Taip pat prie išskirtų grėsmių nurodoma, kad pastebimai sumažėjo darbuotojų, kurie rekomenduotų kitam asmeniui dirbti URM. Akcentuojama ir tai, kad daugiau nei pusė darbuotojų savo darbo užmokestį vertina kaip neteisingą rinkos atžvilgiu.
 
Politinio pasitikėjimo asmenims sudaromos išskirtinės sąlygos
 
ELTA taip pat gavo ir nuasmenintus URM darbuotojų atsakymus, kuriuose ministerijoje dirbantys asmenys identifikavo problemas, su kuriomis susiduria. Tarp aktualiausių nusiskundimų buvo pažymimas ir neskaidrus darbuotojų priėmimas, kai masiškai į aukštus postus be konkursų priimami politinio pasitikėjimo asmenys.
 
„Masiškai priimami į aukštas pareigas asmenys be konkurso, neišdėstant kriterijų (tiksliau, kriterijus būna politinė priklausomybė ar asmeninė draugystė su vadovybe) – pasinaudojant įstatymų landa“, – rašoma viename iš atsakymų.
 
„Atrankos į pareigas taisyklių, tvarkų taikymas nevienodai visiems – kai kurie yra „lygesni už kitus“, kad norimi žmonės būtų atrinkti, manipuliuojama taisyklėmis“, – pažymima kitame atsakyme.
 
Taip pat teigiama, kad valstybės tarnautojai iš esmės gali būti tik vyriausiais specialistais. Patarėjai ir vedėjai valstybės tarnautojai yra išimtys.
 
Darbuotojai akcentuoja karjeros galimybių stoką
 
Nuasmenintuose darbuotojų atsakymuose, kuriuose darbuotojai identifikavo problemiškiausius darbo URM aspektus, dažniausiai minėtas karjeros galimybių nebuvimas.
 
„Dėl keletą metų iš eilės keistų darbo vertinimo taisyklių, nuo 2019 m. pradžios įsigaliojusio naujos redakcijos diplomatinės tarnybos įstatymo bei nerašytų taisyklių taikymo, faktiškai buvau pažemintas pareigose, apribotos karjeros galimybės ir galimybės siekti aukštesnių pareigų“, – pažymima vieno iš darbuotojų atsakyme.
 
Kituose atsakymuose taip pat akcentuojama problema, kad, esant valstybės tarnautoju, galimybės kilti karjeros laiptais yra nulinės.
„Valstybės tarnautojai negali dalyvauti atrankose į politinių skyrių vedėjus, net jei ir turi reikiamą darbo patirtį, nes skelbiant atrankas nurodoma, kad dalyvauti gali tik diplomatai“, – rašoma URM darbuotojo atsakyme.
 
Kituose atsakymuose taip pat pažymima, kad yra sudaromos išskirtinės karjeros sąlygos asmenims, „pasižymintiems ne puikiais darbo rezultatais, bet įtakos ryšiais ir pan.“. Akcentuojama, kad tokia praktika visiškai sunaikina darbuotojų motyvaciją, todėl daug karjerą pradedančių diplomatų palieka diplomatinę tarnybą.
 
Taip pat apklausoje dalyvavusių darbuotojų atsakymuose pažymima, kad karjera daroma ryšių dėka, kandidatuojant į aukštesnes pareigas vertinama ne asmens kompetencija, o URM išdirbti metai.
 
Vadovai nesiskaito su pavaldiniais
 
Apklausoje dalyvavę respondentai neretai išskiria ir vadovų arogancijos problemą, kas, pasak jų, lemia blogą psichologinį klimatą darbe.
„Vadovų arogancija ir nesiskaitymas su pavaldiniais. Blogas psichologinis klimatas. Menkos arba visiškai jokių galimybių darbuotojams ginti savo teises“, – problemas įvardino vienas iš darbuotojų.
 
Tarp atsakymų pažymima ir atskirtis tarp ministerijos vadovybės ir eilinių darbuotojų. Teigiama, kad susitikimai dažnai vyksta tik vadovų lygmeniu, todėl žemesnių pareigybių darbuotojai nesužino aktualios informacijos.
 
„Nėra vadovybės dalijimosi informacija – gyvename „paslapčių pasaulyje“, kur vadovų vienintelis galios įrankis prieš pavaldinius (nemaža dalis kurių yra jauni ir gabesni už vadovus) – „žinios, paslaptys“, kuriomis jie disponuoja. Tarsi dirbtume skirtingoms valstybėms. Kraupu“, – teigiama vieno iš darbuotojų atsakyme.
 
Netenkina atlyginimo dydis
 
Apklausoje dalyvavę darbuotojai taip pat labai dažnai tarp pagrindinių problemų išskyrė nekonkurencingą atlyginimą.
 
„Atlyginimas yra nekonkurencingas – didelė dalis jaunų žmonių ilgai neužsibūna, o ilgiau dirbę dažnai nebeturi įgūdžių ieškoti kito darbo rinkoje“, – teigiama viename iš atsakymų.
 
Todėl dalis apklausoje dalyvavusių asmenų neslepia, kad dėl nedidelio atlyginimo ieškantys kito darbo.
 
„Esu „tik valstybės tarnautoja“, o tai mūsų įstaigoje reiškia – esi tarnas diplomatams. Dirbu jau daug metų (18 metų), bet karjeros galimybių jokių, atlyginimas niekada nekyla, nors esu nuolat giriama už iniciatyvas ir puikų darbą, bet šeimai nuo to tikrai ne lengviau. Todėl būsiu atvira: rimtai ieškau kito darbo, nes esu labai nusivylusi“, – teigia viena iš apklausoje dalyvavusių URM darbuotojų.
 
Motyvacinės sistemos nebuvimas
 
Darbuotojai akcentuoja, kad visos jau anksčiau identifikuotos problemos lemia tai, kad darbuotojai neturi motyvacijos darbui bei karjeros siekiui.
 
„Neproporcingai sunaikinta kilimo karjeros laiptais galimybė: dabartinė institucijos nuostata, – net jei darbuotojas rodo puikius darbo rezultatus, normalu dirbti tose pačiose pareigose 20 metų, išskirtinių karjeros sąlygų sudarymas asmenims, pasižymintiems ne puikiais darbo rezultatais, bet įtakos ryšiais ir pan. Tokia pozicija visiškai sunaikina darbuotojų motyvaciją, daug karjerą pradedančių diplomatų palieka diplomatinę tarnybą“, – teigia vienas iš ministerijos darbuotojų.
 
„Motyvacijos – jokios, nemaža dalis vadovų mano, kad darbas URM (su tragiškai maža alga) – pakankama motyvacija“, – antrina ir kitas darbuotojas.
 
URM atliktame tyrime dalyvavo 30 proc. ministerijos darbuotojų t.y. 266 asmenys. 2020 m. gegužės 25 d. – liepos 31 d. internetinės apklausos forma atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti darbuotojų motyvaciją ir pasitenkinimą darbu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.18; 17:55

Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Vyriausybei ir Prezidentūrai net artimiausiu metu radus sprendimų dėl kandidatų užimti ambasadorių postus valstybei strategiškai svarbiose valstybėse, iki realaus naujųjų diplomatinių atstovų darbo Lietuvos atstovybėse užsienyje pradžios dar gali tekti laukti bent kelis mėnesius.
 
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas ir buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis teigia, kad būtų labai gerai, jei naujasis ambasadorius Vašingtone, kurio Lietuva neturi nuo praėjusios vasaros pabaigos, darbą pradėtų bent jau iki Velykų.
 
Kita vertus, dėl to, kad kandidatai į ambasadorius turės būti apsvarstyti Seimo Užsienio reikalų komitete (URK) nereikėtų atmesti galimybės, jog bent jau viešojoje erdvėje JAV ir ES ambasadorių skyrimo procesas gali būti linksniuojamas ne tik dėl to, kad jis akivaizdžiai per ilgai užsitęsė ar yra siejamas su prezidento įvesta „politinio atšalimo“ sąvoka. Papildomų aistrų gali įnešti ir Seimo narių veiksnys, jei URK nuspręstų kuriai nors iš kandidatūrų nepritarti.
 
Ir nors, teigia ekspertai, Konstitucijoje aiškiai numatyta, kad Seimas neturi teisės įsiterpti į Vyriausybei bei Prezidentui numatytus įgaliojimus skirti bei atšaukti ambasadorius, istorijoje esama ne vieno atvejo, kai Seimo komitetas pasielgė priešingai.
 
Reikės sulaukti ir užsienio valstybės sutikimo priimti ambasadorių
 
Ž. Pavilionio teigimu, Lietuvos institucijoms sutarus dėl kandidatūrų į ambasadorius, reikės dar sulaukti ir užsienio valstybės sutikimo priimti (agremano) diplomatinį atstovą. Šis procesas, pažymi politikas, gali kurį laiką užsitęsti.
 
Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Iki dviejų mėnesių gali trukti. Tačiau agremanai ateina ir anksčiau. Aš manau, kad visos pusės – ir JAV, ir Vokietija nori, kad mes turėtume kuo greičiau tuos žmones“, – Eltai teigė buvęs ambasadorius JAV Ž. Pavilionis.
 
„Duok Dieve, iki Šventų Velykų, kad turėtume“, – pridūrė jis.
 
Pasak konservatoriaus, nebent Europos Sąjungos struktūrose ambasadoriaus paskyrimas galėtų klostytis šiek tiek greičiau nei kad užtrunka nacionalinėse valstybėse.
 
„Ten skyrimo procesas gana greitas. Negalima sakyti, kad automatiškas, tačiau palengvintas“, – teigė Ž. Pavilionis.
Pasak jo, užsienio valstybės, į kurias bus skiriamas ambasadorius, gali turėti klausimų dėl siūlomų personalijų. Kita vertus, akcentuoja politikas, klausimų gali kilti ir Seimo nariams, kurie dirba URK.
 
Diplomatinės tarnybos įstatyme nustatyta, kad „iš anksto kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną), Vyriausybės teikimu skiria Respublikos prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo ministras pirmininkas“.
 
Kitaip tariant, gavus URK išvadą, Užsienio reikalų ministerija kreipiasi agremano (priimančiosios valstybės sutikimo priimti) į užsienio valstybę, į kurią norima kandidatą į ambasadoriaus postą išsiųsti. Gavusi sutikimą, Vyriausybė teikia suderintą kandidatūrą prezidentui, o jis ambasadorių skiria.
 
URK pirmininkas Ž. Pavilionis Eltai pažymėjo, kad istorijoje buvo įvairių komiteto sprendimų dėl kandidatų į ambasadorius – ne visuomet Seimo nariai pritardavo siūlymams. Ir šiuo atveju, teigia konservatorius, komitetas nebūtinai pritars. URK pozicija, tvirtino Ž. Pavilionis, kiekvienu atveju priklausys nuo kandidato į ambasadorius profesionalumo.  
 
„Visko buvo mūsų istorijoje, buvo ir nepritarimų, tačiau aš tikiuosi, kad pasirinkimas bus toks, kad abejonių mums nekils (…) Iš esmės tai priklausys nuo žmogaus profesionalumo. Jokia partija neprieštarauja profesionalams, kuriuos mes matėme dešimtmečius veikiančius diplomatijos frontuose. Tad turi būti visuotinas pritarimas, nes tai garantuoja tęstinumą, ilgalaikiškumą“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
 
„Kuo profesionalesnis, tuo didesnė tikimybė, kad jokių problemų nekils. Jeigu šis principas nebus išlaikytas, gali būti įvairių klausimų. Jei mes žmogaus nepažįstame, nematėme, kaip jis dirbo… Jeigu bus koks politinis kandidatas, kojų diplomatinėje tarnyboje neapšilęs – gali kilti daug klausimų ar net galime tikėtis nepritarimo“, – teigė politikas.
 
O Seimo Užsienio reikalų komiteto istorijoje išties esama epizodų, kai parlamentarai pasisakė priešingai nei valią ambasadorių atžvilgiu buvo išreiškęs Ministrų Kabinetas ar prezidentas. Pavyzdžiui, 2013 m. URK nepritarė sprendimui atšaukti ambasadorius iš Azerbaidžano ir Vengrijos, po to, kai internete buvo paviešinti diplomatų pokalbiai telefonu. Tačiau tuomet URK pozicijos Vyriausybė nepaisė ir savo sprendimo nepakeitė.
 
URK yra nepritaręs ir buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio paskyrimui į ambasadorius Baltarusijoje 2006 m. bei Argentinoje 2007 m.
 
URK sprendimas dėl kandidatūrų į ambasadorius – nieko nelemia  
 
Vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad Seimo komitetas neturi jokių instrumentų neleisti Vyriausybei teikti kandidato į ambasadorius, o prezidentui – teikiamo kandidato skirti.
 
Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Mes turėtume remtis valdžių padalijimo principu. Pagal Konstituciją tik du subjektai dalyvauja skiriant ambasadorius. Ambasadorius skiria Prezidentas Vyriausybės teikimu. Tad joks kitas subjektas – ar tai būtų komitetas, ar komisija, ar kokia nors taryba – negali daryti jokių sprendimų, kurie neleistų Vyriausybei pateikti kandidatūros arba neleistų prezidentui paskirti ambasadoriaus“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.
Jo teigimu, URK šiuo atžvilgiu tiesiog pasako savo nuomonę, neturinčia jokios konstitucinės galios skiriant ambasadorius.
 
„Diplomatinės tarnybos įstatyme yra numatyta, kad kandidatūra yra svarstoma Užsienio reikalų komitete. Jie gali svarstyti kandidatūrą, viskas gerai, bet jų sprendimas negali būti vertinamas taip, kad jei jie nepritars – tai paskirti kandidato negalima. Jie pasvarsto, susipažįsta, parodo savo požiūrį, bet tai nesukelia jokių teisnių padarinių: nei Vyriausybei, nei prezidentui“, – sakė MRU profesorius.
 
„Yra įprasta praktika, kad paprastai parodomas mandagus požiūris į parlamentą. Paklausiama komiteto nuomonės, tačiau tai tik mandagumo gestas. Tad jų sprendimas nesaisto Vyriausybės ir ji gali pateikti kandidatūrą, kuriai komitetas nepritarė, o prezidentas gali paskirti tą, kuriai komitetas nepritarė“, – apibendrino V. Sinkevičius.
 
Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje ministrais dirbę Raimundas Karoblis bei Linas Linkevičius pastaruoju metu viešo dėmesio centre atsidūrė, kai prezidentas Gitanas Nausėda nesutiko jų skirti į ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje. Prezidentas G. Nausėda kelis kartus tokį sprendimą argumentavo tuo, kad kadencijas baigusiems ir tinkamai savo pareigas atlikusiems ministrams yra būtinas „politinis atšalimas“.
ELTA primena, kad šiuo metu Lietuva neturi paskirtų ambasadorių JAV, Vokietijoje, ES, Turkijoje, Australijoje, UNESCO, Europos Taryboje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.03; 09:00

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

Seimas bendru sutarimu po pateikimo antradienį pritarė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio inicijuotoms įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama apriboti galimybę vykdyti politinius paskyrimus į diplomatinę tarnybą.
 
„Pavyzdys, su kuriuo turbūt esame susidūrę ne vienas, kai parduotuvėje stovint ilgoje eilėje matome kaip žmogus „netyčia“ su vežimėliu pradeda į vidurį eilės brautis ir lyg niekur nieko atsistoja prieš jus. Tai šitaip jaučiasi daugelis diplomatų, darydami karjerą nuo žemiausio laiptelio kildami aukštyn ir matydami, kaip politinė komanda gauna rangus ir įsibrauną į jų eilę, kai jiems trunka 20 metų sulaukti tų pozicijų“, – Seime pristatydamas projektą, teigė G. Landsbergis.
 
Todėl teikiamu projektu siūloma atsisakyti prievolės užsienio reikalų ministrui privalomai suteikti užsienio reikalų viceministrui terminuotą (o vėliau – ir nuolatinį) diplomatinį rangą ir sudaryti su užsienio reikalų viceministru diplomatinės tarnybos sutartį.
 
Ministras G. Landsbergis taip pat siūlo išbraukti nuostatas, kurios ministrui suteikia teisę sudaryti diplomato tarnybos sutartį su asmeniu, užsienio reikalų ministro skiriamu laikinuoju reikalų patikėtiniu diplomatinėje atstovybėje, konsulinės įstaigos vadovu ar ministru patarėju, jeigu jie iki šio paskyrimo dienos nėra sudarę su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties.
 
Šiuo metu galiojantis Lietuvos diplomatinės tarnybos įstatymas užsienio reikalų ministrą įpareigoja su asmeniu, skiriamu užsienio reikalų viceministru ir nesudariusiu su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties, sudaryti terminuotą diplomato tarnybos sutartį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.23; 00:30

Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Seimui teikia įstatymo pataisas, kurios užkirs kelią politiniams paskyrimams į diplomatinę tarnybą be konkurso ir kitų statutiniams diplomatams įstatyme numatytų reikalavimų.
 
„Ilgus metus gyvavusi vadinamoji „įdiplomatinimo“ tradicija yra ydinga ir privalo būti panaikinta. Tai tiesiog įteisintos politikų privilegijos, kurios teisėtai piktina visuomenę“,– sakė ministras G. Landsbergis.
 
Pasak ministro, dabartinis įstatymas pažeidžia teisėtus statutinių diplomatų lūkesčius į karjerą, yra sukuriamas diskriminacinis teisinis reguliavimas, kurio pasekmės – mažėjantis diplomatinės tarnybos skaidrumas ir prestižas.
 
Teikiamu projektu siūloma atsisakyti prievolės užsienio reikalų ministrui privalomai suteikti užsienio reikalų viceministrui terminuotą (o vėliau – ir nuolatinį) diplomatinį rangą ir sudaryti su užsienio reikalų viceministru diplomatinės tarnybos sutartį.
 
Ministras G. Landsbergis taip pat siūlo išbraukti nuostatas, kurios ministrui suteikia teisę sudaryti diplomato tarnybos sutartį su asmeniu, užsienio reikalų ministro skiriamu laikinuoju reikalų patikėtiniu diplomatinėje atstovybėje, konsulinės įstaigos vadovu ar ministru patarėju, jeigu jie iki šio paskyrimo dienos nėra sudarę su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties.
 
„Dėl kitų politinio „įdiplomatinimo“ atvejų bei sisteminių diplomatinės tarnybos problemų sprendimo bus diskutuojama ir platesniame kontekste, rengiant būtinus įstatymo pokyčius, apimančius visą diplomatinės tarnybos sistemą“, – sakė ministras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.22; 03:00

Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Užsienio reikalų ministerija trečiadienio vakarą vėl patyrė kompleksinę kibernetinę-informacinę ataką.
 
Ministerija pabrėžia gruodžio 9-osios vakarą neplatinusi pranešimo spaudai apie neva Lietuvos-Lenkijos pasienyje sulaikytą Lenkijos ambasados Lietuvoje diplomatą, gabenusį narkotikus, ginklus ir pinigus. Pranešimas apie neva Lietuvos užsienio reikalų ministerijos įteiktą notą Lenkijos ambasadai Lietuvoje dėl šio klausimo neatitinka tikrovės.
 
„Koordinuodamiesi su kitomis atsakingomis Lietuvos institucijomis, darome išvadą, kad tai yra kompleksinė kibernetinė-informacinė ataka“, – rašoma URM pranešime.
 
Užsienio reikalų ministerija atkreipia dėmesį į pastaruoju metu suintensyvėjusias kibernetines-informacines atakas, kuriomis siekiama pakenkti draugiškiems Lietuvos-Lenkijos santykiams ir kiršinti lietuvių ir lenkų tautas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.10; 12:58

Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo įvesti sankcijas daugiau nei šimtui Baltarusijos asmenų, atsakingų už smurtą prieš taikius protestuotojus bei prezidento rinkimų klastojimą.
 
„Užsienio reikalų ministerija grąžino Vidaus reikalų ministerijai papildytą sąrašą. Sankcionuoti prašome 118 asmenų“, – Eltą informavo URM atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
 
Užsienio ministro Lino Linkevičiaus patarėja teigia, kad papildytas sąrašas VRM buvo pateiktas trečiadienį.
 
Savo ruožtu Latvijos vyriausybė antradienį nusprendė taikyti individualias sankcijas Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už prezidento rinkimų rezultatų klastojimą ir smurtą prieš taikių protesto akcijų dalyvius.
 
ELTA primena, kad Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis paskelbė, kad Europos Sąjunga (ES) greitu metu įves sankcijas „dideliam skaičiui“ asmenų, kurie yra atsakingi už prezidento rinkimų klastojimą ir smurtinį protestų malšinimą Baltarusijoje.
 
Demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri tęsiasi iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.26; 12:23

Užsienio reikalų ministerija praneša, kad Vokietijos-Lenkijos pasienyje, netoli Frankfurto prie Oderio miesto, laukiantys piliečiai į Lietuvą vis dėlto negalės parvykti lengvaisiais automobiliais.
 
„Lengvieji automobiliai per Lenkiją vykti negalės. Automobiliai turi vykti į Frankfurto prie Oderio centrinę geležinkelio stotį. Visi automobilių keleiviai (išskyrus vairuotoją) turi išlipti stotyje, kur jų nuo kovo 17 dienos, 7.30 val. ryto Vokietijos laiku, lauks specialus traukinys (650 vietų). Traukinys iš Frankfurto prie Oderio centrinės geležinkelio stoties (Main Station) vyks į Kauną. Prioritetas bus teikiamas vaikams ir šeimoms. Traukiniuose nebus maitinimo, todėl prašoma iš anksto pasirūpinti maistu. Traukinys važiuos per Lenkiją be sustojimų“, – teigiama pranešime.
 
Lengvieji automobiliai (be keleivių) turi atvykti į Zasnico jūrų uostą iki kovo 17 dienos 13 val. Vokietijos laiku, kur jie bus plukdomi keltu į Klaipėdą (250 vietų automobiliams +250 vietų vairuotojams) (keleiviai turi likti Frankfurto prie Oderio centrinėje geležinkelio stotyje). Kelto išvykimas planuojamas tarp 15-18 val., kovo 17 dieną. Kelionės trukmė – 18 valandų. 
 
Per Lenkiją organizuotu konvojumi praleidžiami autobusai ir mikroautobusai – sienos kirtimas numatytas Šviecko pasienio punkte.
 
Planuojama praleisti 6 konvojus. Kelionės metu galimi 2-3 sustojimai apsirūpinti maistu ir degalais. Visiems kertantiems sieną bus vykdoma medicininė patikra. Į Lenkijos teritoriją bus įleidžiami tik asmenys, neturintys aiškių ligos simptomų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.17; 01:00

Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijų pasiūlymus, kaip patobulinti ekonominio atstovavimo sistemą, aptarė ketvirtadienį į posėdį susirinkusi Ekonominės diplomatijos taryba.

Ekonominės diplomatijos tarybos pirmininkas, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė, kad prieš priimant sprendimus, kaip bus dirbama toliau, svarbu įsiklausyti į verslo bendruomenės nuomonę.

„Socialinių partnerių pasiūlymai mums visada buvo svarbūs, siekiame išlaikyti šią praktiką konsultuotis visais ekonominio bendradarbiavimo klausimais“, – pabrėžė ministras.

Tarybos nariai pažymėjo, kad būtina neatidėliotinai priimti sprendimus, kurie užtikrintų efektyvesnį atstovavimą šalies ekonominiams interesams užsienyje. Verslo asocijuotų struktūrų vadovai akcentavo, kad ekonominiai atstovai užsienyje atstovauja Lietuvai, o ne atskirai institucijai, todėl būtina siekti sutarimo sostinėje dėl ekonominės diplomatijos prioritetų ir užduočių diplomatinėms atstovybėms bei sutelkto komandinio darbo rezidavimo valstybėse jas įgyvendinant.

L.Linkevičius pavedė Ekonominės diplomatijos tarybos darbo grupei pateikti su visomis suinteresuotomis pusėmis suderintą pasiūlymą dėl konkrečių veiksmų, eliminuosiančių esamus ekonominio atstovavimo trūkumus.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, posėdžio metu taip pat buvo keliamas klausimas dėl diplomatinių atstovybių vaidmens skatinant tarptautinį bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityje.

„Mokslas gali prisidėti prie užsienio politikos tikslų įgyvendinimo, tarpvalstybinių ryšių plėtros. Kartu diplomatija gali įnešti savo indėlį didindama šalies mokslo ir technologijų pasiekimų žinomumą pasaulyje. Todėl ir šioje srityje bendras koordinuotas darbas yra ypač svarbus“, – akcentavo užsienio reikalų ministras.

Ekonominės diplomatijos taryboje dalyvauja užsienio reikalų, ūkio, žemės ūkio, susisiekimo bei švietimo ir mokslo ministrai, 5 asocijuotų verslo organizacijų – „Investor’s Forum“, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos – vadovai ir Ministro Pirmininko patarėjai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.14; 04:46

Nuo birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausiojo patarėjo užsienio politikos klausimais pareigas užims Nerijus Aleksiejūnas, iki šiol užsienio politikos patarėjų grupėje kuravęs Europos Sąjungos politikos klausimus. 

Lietuvos prezidentūra. Vilnius, Daukanto aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos prezidentūra. Vilnius, Daukanto aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

N.Aleksiejūnas daugiau nei 15 metų dirba užsienio reikalų srityje.

Jis turi didelę darbo su ES institucijomis patirtį, yra dirbęs Užsienio reikalų ministerijos ES departamento direktoriaus pavaduotoju, ministru patarėju ir antruoju sekretoriumi Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES.

Taip pat buvo deleguotu nacionaliniu ekspertu Europos Komisijoje.

Tarptautinių santykių magistro laipsnį N. Aleksiejūnas įgijo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Vienerius metus Prezidentės vyriausiuoju patarėju užsienio politikos klausimais dirbęs Renaldas Vaisbrodas pareigas palieka savo noru, dėl asmeninių priežasčių.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Lietuvos prezidentūra Vilniuje, Daukanto aikštėje.

2016.06.22; 07:34

gintaras_originalas

Tikriausiai nėra tokių, kurie nebūtų girdėję posakio, esą pasaulį valdo tie, kurių rankose – informacija.

Valdo ne ginklai, ne pinigai, o būtent žmonės, kuriems prieinama pačių įvairiausių rūšių informacija – riboto naudojimo, tarnybinė, slapta, karinė, politinė, mokslinė, konfidenciali, visiškai slapta, asmeninio pobūdžio…

Šiuose žodžiuose – labai daug tiesos. Tačiau tokia aksioma reikalauja papildymų. Norint valdyti tautas, bendruomenes ar valstybes neužtenka vien turėti daug informacijos. Dar reikia mokėt ja naudotis: „atsijoti informacines šiukšles“, išgryninti esmę, susisteminti faktus ir t.t. Įtakos pasiekia tik tas, kuris žino, kada, kaip ir kur panaudoti etiškai ar neetiškai surinktas slaptas ar pusiau slaptas žinias.

Continue reading „Teisingumo ir valstybės paslapčių sankirta“

pociuniene_liudvika_slaptai.lt

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), išnagrinėjęs Liudvikos Pociūnienės skundą Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nusprendė iš dalies patenkinti pareiškėjos skundą.

Liudvika Pociūnienė prašė teismo panaikinti Valstybės saugumo departamento (VSD) 2011-01-20 sprendimą, kuriuo atsisakyta spręsti klausimą dėl kompensacijos mokėjimo iki ikiteisminio tyrimo dėl V. Pociūno žūties pabaigos; 2011-07-19 VSD generalinio direktoriaus raštą; 2011-07-01 VSD tarnybinio tyrimo komisijos išvadą, kuria konstatuota, kad Vytautas Pociūnas 2006 m. rugpjūčio 22-23 dienomis buvo tarnybinėjė komandiruotėje Baltarusijoje, Breste, kaip Užsienio reikalų ministerijos atstovas ir jokių VSD užduočių nevykdė; nustatyti, kad Vytauto Pociūno žūtis yra įvykis, atsitikęs apdraustajam vykdant tarnybines pareigas kaip VSD pareigūnui, ir įpareigoti Valstybės saugumo departamentą apskaičiuoti ir išmokėti  žuvusiojo šeimai Valstybės saugumo departamento įstatymo 31 str. ir Valstybės saugumo departamento statuto 44 str. nustatytą kompensaciją.

Continue reading „Teismas: Vytautas Pociūnas žūties metu vykdė VSD deleguotas funkcijas“

pociuniene_liudvika_slaptai.lt

Baltarusijoje mįslingai žuvusio Vytauto Pociūno našlė Liudvika Pociūnienė per teismus siekia įpareigoti Valstybės saugumo departamentą (VSD) atlikti išsamų tyrimą dėl jos vyro žūties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo našlės skundą ir kovo 22-ąją skelbs sprendimą, kuris bus galutinis ir neskundžiamas.

L.Pociūnienės advokatas Jonas Butkus teismui sakė, kad akivaizdu, jog VSD atliko tyrimą dėl V.Pociūno žūties, tačiau tyrimas atliktas skubotai, per dvi dienas.

Continue reading „Vytauto Pociūno našlė reikalauja VSD tyrimo dėl vyro žūties“

radzevicius_tttttttt

Vakar paskelbta svarbi žinia apie buvusį (?) skandalą dėl Baltarusijos opozicijos aktyvisto A. Beliackio duomenų išdavimo diktatoriškam režimui – Premjero sudaryta darbo grupė siūlo taisyti sistemines tarpinstitucinio bendradarbiavimo spragas.

Kadangi pranešimas spaudai surašytas tvarkingai ir gražiai, kad nebūtų aišku, kas kaltas ar nekaltas dėl idiotiškos situacijos ir sugadinto Lietuvos įvaizdžio, tai pabandysiu išversti pranešimą į žmonių kalbą.

Bandysiu pateikti svarbias pranešimo detalas ne pagal PR specialistų sudėliotus akcentus:

Continue reading „Tyrė, tyrė ir ištyrė: kaltos “spragos” ir “aiškinimai”. Ačiū už tyrimą“