Kinijos žvalgybaJAV valstybės sekretorius Mike Pompeo. EPA – ELTA nuotr.
JAV nurodė Kinijai uždaryti jos konsulatą Hiustone, siekdamos pasiųsti Pekinui žinią atsisakyti savo operacijų, skirtų vogti JAV mokslo ir technologines paslaptis, teigė JAV valstybės departamento pareigūnas.
„Ateina metas, kai reikia pasakyti „gana“, – teigė anonimiškai kalbėjęs pareigūnas.
Pasak pareigūno, „Pekinas akivaizdžiai piktnaudžiavo laisva ir atvira prieiga“ prie JAV visuomenės, vykdydamas operacijas, per kurias neteisėtai rinko JAV intelektinę nuosavybę.
„Hiustonas – tvirtas įrodymas, kad mes esame rimtai nusiteikę“, – teigė jis.
Antradienį JAV valstybės departamentas nurodė Kinijai uždaryti jos konsulatą Hiustone, Teksase, ir nurodė užbaigti šį procesą iki penktadienio.
Dieną ir naktį prie konsulato važiavo sunkvežimiai, kad išvežtų visą įrangą ir kitą nuosavybę, o trečiadienį virš pastato buvo matyti dūmai. Manoma, kad Kinijos pareigūnai degino dokumentus. Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galingaKinijos lėktuvnešis „Liaoning“. EPA – ELTA nuotr.
Penktadienį Kinija ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir nurodė JAV uždaryti savo konsulatą Čengdu.
Įtampa tarp JAV ir Kinijos nuolat auga. JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ir kiti JAV administracijos pareigūnai ne kartą kaltino Pekiną nuslėpus tikrąjį koronaviruso protrūkio mastą. JAV taip pat kritikuoja Kiniją dėl jos veiksmų Honkongo atžvilgiu ir dėl etninių ir religinių mažumų teisių pažeidimų.
Piktadariai ne juokais išgąsdino laidojimo paslaugas teikiančios įmonės „Malda“ kolektyvą – tamsiuoju paros metu pavogtas skiriamaisiais laidotuvių mašinos ženklais pažymėtas autobusiukas su jame esančiu mirusiuoju. Gali būti, kad dėl to ir patys vagišiai patyrė nemenką išgąstį, rašo „Telšių ŽINIOS“.
Pasak įmonės vadovo Justino Norkaus, nemalonus incidentas įvyko vieno iš darbuotojų kieme.
Įmonės vairuotojas, turėjęs laidotuvių automobiliu mirusįjį nuvežti į krematoriumą, užsuko į namus pasiimti maisto. Vyras, palikęs savo namo kieme atrakintą autobusiuką „Mercedes-Benz“ ir jo raktus viduje, išėjęs po dešimties minučių transporto priemonės neberado.
Apie incidentą pranešta policijos pareigūnams, tačiau jų pagalbos nebeprireikė – mašiną su žmogaus kūnu ir visais joje esančiais daiktais, nepraėjus nė pusvalandžiui, rado patys nukentėjusieji. Įdomu tai, kad katafalkas buvo paliktas netoli įmonės administracinių patalpų Minijos gatvėje.
„Nesupratome, ar čia kas pokštą norėjo iškrėsti, ar įvykdyti vagystę. Gali būti, kad asmenys persigalvojo, kai autobusiuke pamatė karstą.
Mes dar pasvarstėme, kad tokia mašina lengvai atpažįstama, daug kas ją žino, tai nebūtų buvę lengva ją kažkur paslėpti“, – kalbėjo J. Norkus.
Laimei, nemalonus incidentas apsiėjo tik dideliu išgąsčiu. Įmonės darbas nebuvo sutrikdytas ir klientams paslaugos suteiktos kaip įprasta.
Pašnekovas sakė, kad per beveik 18 darbo metų tokių ir panašių kuriozinių situacijų nebuvo nutikę.
Turbūt piktadariams nebėra nieko švento, kad taip padarė“, – „Telšių ŽINIOMS“ sakė J. Norkus.
Serija mįslingų grasinimų apie padėtas bombas šiuo metu neleidžia atsikvėpti abiejų didžiausių Rusijos miestų tarnyboms. Vien tik pirmadienį, sulaukus anoniminių grasinimų, Maskvoje ir Sankt Peterburge evakuota dešimtys teismų, vaikų darželių, prekybos centrų ir gimdymo klinikų, pranešė Rusijos naujienų agentūros.
Jų duomenimis, tai veikiausiai susiję su vienos kriptovaliutų prekybos platformos uždarymu 2017 metais. Anot agentūros „Interfax“, tokie grasinimai nuo lapkričio beveik kasdien pasiekia abiejų miestų teismus. Taip pat buvo grasinta bombomis metropolitene, ligoninėse ir mokyklose. Vien tik Maskvoje iki šio buvo evakuota iš viso 8 000 pastatų, juos turėjo palikti 770 000 žmonių. Tačiau iki šiol nė vienas grasinimas nepasitvirtino.
Su anoniminiais grasinimais siuntinėjami ir laiškai, kuriuose rusų verslininkas Konstantinas Malofejevas kaltinamas sukčiavimu kriptovaliuta bitkoinu ir reikalaujama jo grąžinti didelę sumą pinigų. Jis esą pavogė pinigus per dabar jau neveikiančią platformą WEX.
K. Malofejevas, kuriam priklauso vienas investicijų fondas ir TV kanalas „Cargrad“, dėl spėjamos finansinės paramos prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje yra įtrauktas į ES ir JAV sankcionuojamų asmenų sąrašą. Jis neigia bet kokias sąsajas su WEX.
Lietuvos kriminalinė policija informavo apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto ginklų ir šaudmenų, kurie buvo pavogti iš Lietuvos ginklų fondo prie Vidaus reikalų ministerijos, ir patvirtino, kad dėl šio nusikaltimo sulaikė septynis įtariamuosius.
Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas informavo, kad sulaikymų ir atliktų kratų metu iš neteisėtos apyvartos išimti 224 įvairūs šaunamieji ginklai.
„Noriu informuoti apie ikiteisminį tyrimą (…) dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, taip pat jų realizavimo“, – antradienį Policijos departamente vykusio tyrimo pristatymo metu sakė L. Pernavas.
„Tyrimo gauti duomenys, kad šie šaunamieji ginklai į neteisėtą apyvartą pateko iš Ginklų fondo prie Vidaus reikalų ministerijos“, – pridūrė policijos generalinis komisaras.
Jo teigimu, vienas iš sulaikytų įtariamųjų 1996-2006 m. dirbo Ginklų fonde, kur tuo metu jis buvo atsakingas už šaudmenų priėmimą, saugojimą ir naikinimą. Įtariama, kad ginklus jis pavogė ir neteisėtai užvaldęs kartu su bendrininkais vykdė jų realizaciją.
Tuo matu Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis pridūrė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas daugiau nei prieš dvejus metus. Sulaikyti, pasak jo, septyni asmenys.
„Du asmenys iš septynių sulaikytų mums yra puikiai žinomi ir susiję su organizuotu nusikalstamumu“, – kalbėjo R. Kiškis.
Pareigūnas pridūrė, kad ginklų vagystė buvo vykdoma ne vienu metu.
„Tai vyko ne per vieną laikotarpį. Tai vyko sistemingai ir per kelis kartus“, – teigė R. Kiškis, patikslinęs, jog slėptuvės, kuriose buvo slepiami ginklai, būdavo gerai užmaskuotos.
Tuo metu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša informavo, kad 2018 m. vasarą buvo sulaikyti keturi įtariamieji, dar trys – šių metų rudenį.
„Buvo paskirtos įvairios kardomosios priemonės. Šiuo metu vienam iš įtariamųjų taikomas suėmimas, kitiems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės“, nesusijusios su laisvės atėmimu, paaiškino M. Jovaiša.
Pareigūnai taip pat informavo, kad tyrimas yra tęsiamas ir bus aiškinamasi, kuri dalis iš rastų ginklų yra patekę į apyvartą iš Ginklų fondo.
Už neteisėtą disponavimą ginklais gresia baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas iki 8 metų.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Rimantas Jonas Dagys kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ir Generalinę prokuratūrą dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Vytauto Bako pasisakymų šią savaitę, antradienio Seimo plenarinio posėdžio metu.
„Gruodžio 12 d. posėdyje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas teigė, kad visuomenėje plačiai nuskambėjusio E.sveikatos tyrimo nebūtų, jei nebūtų pigių prokurorų, o sistemą sukūrė, prisidėjo ir tokius prokurorus „pagimdė“ R. J. Dagys ir Algirdas Sysas“,- sako R. J. Dagys.
Jis cituoja V. Bako išsakytus žodžius: „Tai ponas Dagy, nedaug liko… nešti tiesiog tokius vėjus ir demagogiją šitoje salėje“.
Parlamentaras R. J. Dagys Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašo įvertinti, kokiais įrodymais remiantis jis yra kaltinamas prisidėjęs prie E.sveikatos tyrimo metu atskleisto galimo nusikaltimo ir konkrečių asmenų galimai korupcinio elgesio. Taip pat klausiama, ar R. J. Dagį „kaltinantis ir viešai jam grasinantis V. Bakas nepažeidė etikos, Konstitucijos, Seimo nario priesaikos, Seimo statuto, Valstybės politikų elgesio kodekso ir kitų teisės aktų“.
Klausiama, ar V. Bako pareiškimas, kad „nedaug liko“, ypač kai juos sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, neviršija jo, kaip Seimo nario ir komiteto pirmininko, įgaliojimų.
„Išsakyti teiginiai žemina mano, kolegos A. Syso, visos prokuratūros ir atskirų prokurorų orumą, ir yra nesuderinami su ypatingu Seimo nario statusu bei duota priesaika. Todėl prašau komisijos atsakyti į klausimus, įvertinti V. Bako elgesį ir išaiškinti, ar tuo nebuvo pažeista Konstitucija ir kiti teisės aktai“, – pažymėjo R. J. Dagys.
Į generalinį prokurorą kreipėsi abu V. Bako minimi Seimo nariai – R. J. Dagys ir A. Sysas, prašydami įvertinti Seimo nario žodžius, kuriuose jis įžeidžiamai kalbėjo apie kolegas Seimo narius R. J. Dagį, Algirdą Sysą, prokurorus vadino pigiais. V. Bako žodžiuose prokurorams skambėjo toks teiginys: „Tyrimo metu paaiškėjo, kad vienas bestuburis, pigus, korumpuotas prokuroras tiesiog nusprendė nepradėti tyrimo dėl „E.sveikatoje“ vykstančių vagysčių. Tokius prokurorus „pagimdė“ šitie du politikai“.
„Kadangi V. Bako pasisakymas įvyko diskusijos dėl visų prokurorų atlyginimų didinimo kontekste ir Seimo narys vartojo daugiskaitą, manytina, kad jis kalbėjo apie visus prokurorus, niekam nedarydamas išimčių“, – sako kreipimosi iniciatoriai. Todėl generalinio prokuroro jie prašo įvertinti tokius V. Bako teiginius apie visą prokurorų bendruomenę.
Kuomet kalbame apie intelektinę nuosavybę skaitmeninėje eroje, neišvengsime nepaminėję ir piratavimo – fenomeno, neatsiejamo nuo dalijimosi filmais, dainomis, knygomis ar kitais kūriniais. Piratų vertinimas nėra vienodas: vienose šalyse jie laikomi griovėjais, autorių skriaudėjais ar visuomenės atstumtaisiais, kitur – priešingai – drąsiais, nesavanaudiškais avantiūristais, kovojančiais su sistema.
Kaip reikėtų vertinti piratus, siaučiančius internete, aptarinėjo intelektinės nuosavybės problemas internete sprendžiančio klasterio „Clear Digital World“ konferencijos „Interneto „eismo taisyklės“ ir vartojimo kodeksas – visuomenės brandos egzaminas“ dalyviai.
Viešojoje erdvėje karts nuo karto pasirodo patarimų, kaip rinkėjai galėtų susigaudyti, už kurią partiją jiems protingiausia balsuoti 2012-ųjų rudens rinkimuose. Įvairiausio plauko pranašai sudaro net specialius klausimynus.
Esą protingais klausimais vadovaujantis įmanoma atskirti, kokia partija sąžiningiausiai gina plačiosios visuomenės interesus.
Gal ir prasmingi tokio pobūdžio testai. Bet politiniai žaidimai klausiant – atsakant turi silpnąją pusę. Žodžiai skiriasi nuo darbų, o darbai – nuo prisiimtų įsipareigojimų. Ne tik Lietuvoje. Tik pats kandidatas į parlamentą žino, ar jis rimtai nusiteikęs įgyvendinti į kairę ir dešinę dalijamus gražius pažadus. Juk kandidatų nepasodinsi į melo poligrafo kėdę ir neišsiaiškinsi, kiek jų žodžiuose – nuoširdumo.
Be to, siekiantys perrinkimo politikai dažnai sugalvoja netikėčiausių pasiteisinimų, kodėl per pastaruosius ketverius metus nuveikė žymiai mažiau nei žadėjo. Ir pasiteisinimai ne visuomet – laužti iš piršto. Gyvenime pasitaiko visko. Kartais išties itin nepalankiai susiklosto aplinkybės, trukdančios atlikti numatytus darbus.
Feliksas Blošas (Felix Bloch, g. 1935 m.) – amerikiečių diplomatas, atleistas iš valstybės departamento, kai plačiai išgarsėjo skandalingas „šnipinėjimo tyrimas“, kuris, deja, taip ir nepadarė vienareikšmiškos išvados.
Nuo antrojo pasaulinio karo F.Blošas buvo aukščiausio rango Amerikos valstybės departamento valdininkas, įpainiotas į šnipinėjimo bylą.
B.Blošas gimė Austrijoje, bet mokėsi jau Jungtinėse Amerikos Valstijose (Pensilvanijos universitete) ir dirbti valstybės departamente pradėjo 1958 metais. Iš pradžių jis užsiiminėjo žvalgybos klausimais. 1960 metais gavo paskyrimą į Amerikos konsulatą Diuseldorfe (tuomet Vakarų Vokietijoje) bendradarbiu prekybos reikalams.
Žiūrėdami į laikrodžio sekundinę rodyklę, žmonės sugalvojo giljotiną.
G.MALKINAS /rusų rašytojas, gydytojas/
Mirties bausmės ištakos, ko gero, akmens amžiuje. Tyrinėtojai mano, kad pirmasis įstatymas apie mirties bausmės įvedimą yra Babilono valdovo Chamurapi įstatymas XVIII a.pr.m.e. Juo remiantis buvo baudžiama už žmogžudystę, melagingą liudijimą ir vagystę.
Tačiau nežinoma, kas, kur ir kada pirmasis buvo pasmerktas mirti užmušant akmenimis ar pririšant /prikalant/ ant kryžiaus ar nukertant galvą, sudeginant ant laužo, ketvirčiuojant ar pasodinant ant kuolo… Nežinoma, ir kas sukalė pirmąsias kartuves ir pirmą kartą bausmės įvykdymą atliko sušaudant.
Praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio pradžioje sovietinės Bulgarijos specialiosios tarnybos „Državna sigurnost“ (DS) maksimaliai pasistengė, kad jos agentai vienuoliai infiltruotųsi į Zografou vienuolyną ant Ato kalno.
Manoma, kad “vienuoliai su antpečiais” plušėjo tikrai ne viename Bulgarijos vienuolyne. O pačiuose svarbiausiuose, turtingiausiuose vienuolynuose DS agentų būta ir po keliolika asmenų.
O gudruoliška ir tuo pačiu labai slapta operacija Zografou vienuolyne buvo siekiama ne tik perimti į savo rankas vienuolių “dvasios” kontrolę, bet ir uždėti letenas ant Ato lobių – retų knygų, aukso, brangakmenių, ikonų bei kitokių religinių istorinių relikvijų.
Prievartinio sovietinio ateizmo tamsoje dešimtmečius ugdyta, visuomenė priverstinai prarado gebėjimą skirti gėrį nuo blogio, nuodėmės sąvoka net iš žodyno buvo ištrinta, liko tik nusižengimai sovietiniams įstatymas, tarp kurių didžiausi – priešinimasis marksistinei ideologijai, sovietinei santvarkai. Sovietinis “ugdymas“ be pėdsako neišnyko, jis pasireiškia visuomenėje atitinkamais kompleksais. Vienas jų – vagies kompleksas.
Pirmojoje Lietuvos Respublikoje nei vagysčių, nei plėšikavimų praktiškai nebuvo; tiek privati, tiek valstybinė nuosavybė buvo gerbiama. Anuomet Lietuvoje vagystėmis bei sukčiavimais garsėjusius asmenis, kaip Lapėnas, Rickus ar Balsys suskaičiuoti užteko vienos rankos pirštų. Vagystės bei plėšikavimai Lietuvą užplūdo su frontu iš rytų. Nors raudonarmiečiams oficialiai buvo draudžiama plėšikauti, tačiau atsineštas iš “plačiosios tėvynės“ įprotis pasireikšdavo bitynų išplėšimu, gyvulių nugvelbimu ar be šeimininkų aptiktuose namuos vertingesnių daiktų pasisavinimu.
