Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, balandžio 7 d. (AFP-ELTA). Ukraina ketvirtadienį apkaltino Vengriją toleruojant Rusijos agresiją ir griaunant Europos Sąjungos (ES) vienybę.
 
„Pasibaigus rinkimams, Budapeštas, regis, žengė kitą žingsnį ir dabar padeda V. Putinui tęsti savo agresiją prieš Ukrainą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos Kyjive pranešime.
 
V. Putinas pirmadienį pasveikino Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną su pergale praėjusią savaitę vykusiuose visuotiniuose rinkimuose. Jie trečiadienį kalbėjosi telefonu ir pokalbio metu V. Orbanas pareiškė V. Putinui, kad Vengrija yra pasirengusi už rusiškų dujų importą atsiskaityti rubliais.
 
„Manome, kad šis pareiškimas apie pasirengimą už rusiškas dujas atsiskaityti rubliais išreiškia nedraugišką poziciją mūsų valstybės atžvilgiu. Tokie pareiškimai taip pat prieštarauja bendrai ES pozicijai“, – teigė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
 
V. Orbanas savo ruožtu nurodė, kad pokalbio metu paragino V. Putiną Ukrainoje skelbti neatidėliotinas paliaubas ir pakvietė Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderius Budapešte susitikti su Rusijos prezidentu. Tačiau Kyjivas pareiškė, kad tokie Vengrijos siūlymai „atrodo ciniškai“.
 
„Jei Vengrija tikrai nori padėti nutraukti karą, štai kaip tai padaryti: liaukitės griovę ES vienybę, pareikškite savo paramą naujausioms prieš Rusiją nukreiptoms sankcijoms, atsiųskite Ukrainai karinės pagalbos ir nesteikite papildomų Rusijos karo mašinos finansavimo šaltinių“, – priduriama ministerijos pranešime.
 
V. Orbanas laikomas artimiausiu V. Putino sąjungininku ES.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.04.08; 08:01

Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Maskva, vasario 1 d. (AFP-ELTA). Vakarų ir Rusijos nesutarimai dėl Ukrainos krizės yra „įveikiami“, antradienį Maskvoje po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
 
„Padėtis rimta, skirtumai dideli, – per bendrą spaudos konferenciją sakė V. Orbanas. – Bet esami pozicijų skirtumai yra įveikiami, įmanoma sudaryti tokį susitarimą, kuris garantuotų ir taiką, ir Rusijos saugumą, ir kuris būtų priimtinas NATO narėms“.
 
Šį V. Orbano vizitą smarkiai kritikavo Vengrijos opozicija, apkaltinusi jį nacionalinių interesų išdavyste, Vakaruose vis labiau baiminantis Rusijos atakos prieš Ukrainą.
 
V. Orbanas, NATO narei Vengrijai vadovaujantis nuo 2010 metų, palaiko draugiškus santykius su V. Putinu, tuo pat metu prastėjant šalies santykiams su Europos Sąjunga.
 
putinas-orbanas

„Dirbame kartu 13 metų, tai jau 12 mūsų susitikimas, o dėl dabar susiklosčiusios tarptautinės situacijos šis susitikimas akivaizdžiai buvo pats svarbiausias“, – sakė V. Orbanas.
 
„Į šį vizitą žiūrėjau ir kaip į taikos misiją. Galėčiau pasakyti prezidentui, kad ES yra vieninga, kad nėra tokio ES lyderio, nė vieno, kuris norėtų konflikto su Rusija“, – sakė jis.
 
„Pasakiau prezidentui ir visada sakau tai mūsų sąjungininkams: tęskite šias derybas, naudokite visas diplomatines priemones įtampai sumažinti“, – pridūrė V. Orbanas.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.02.02; 07:39

Lenkijos (d) ir Vengrijos (k) premjerai neketina keisti savo pozicijos nei dėl pabėgėlių padalijimo, nei dėl Konstitucijų. EPA-ELTA nuotr.

Budapeštas, spalio 9 d. (dpa-ELTA). Vengrija tapo vienintele ES šalimi, parėmusia prieštaringai vertinamą Lenkijos Konstitucinio teismo nuosprendį, kad dalis Bendrijos teisės aktų neatitinka Lenkijos konstitucijos.
 
Teismo nuosprendį lėmė „prasta Europos institucijų veikla“, teigiama vyriausybės rezoliucijoje, kurią pasirašė dešiniųjų pažiūrų premjeras Viktoras Orbanas, šeštadienį skelbė Vengrijos valstybinė naujienų agentūra MTI.
 
„Esama pastangų atimti iš šalių narių ES niekuomet neatiduotus įgaliojimus, nepakeitus ES sutarčių ir plečiant kompetencijas“, – teigiama rezoliucijoje.
 
Ketvirtadienį Lenkijos Konstitucinis teismas paskelbė sprendimą, kad dalis ES teisės aktų neatitinka Lenkijos Konstitucijos. Šalies vyriausybė sprendimą įvertino palankiai, tačiau jis Briuselyje buvo sutiktas su skepsiu.
 
Konservatyvi Lenkijos vyriausybė jau kelerius metus reformuoja šalies teismų sistemą. Kritikai kaltina ją darant spaudimą teisėjams.
Reaguodamos į šalies Konstitucinio teismo sprendimą, Prancūzija ir Vokietija paragino Lenkiją laikytis ES taisyklių.
 
Tuo metu Vengrija pati sulaukia kritikos dėl kenkimo demokratijai ir teisinės valstybės principui.
 
Vyriausybės Varšuvoje ir Budapešte palaiko viena kitą ir grasina vetuoti ES priemones, kurioms Europos Taryboje reikalingas vienbalsis pritarimas.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2021.10.10; 00:30

Viktoro Orbano ir Popiežiaus Praciškaus susitikimas. EPA – ELTA nuotr.

Romos katalikų Bažnyčios vadovas savo trumpo vizito Budapešte metu susitiko su populistinių pažiūrų Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu, skelbia BBC. Tai pirmoji popiežiaus Pranciškaus oficiali kelionė į užsienį po neseniai atliktos žarnyno operacijos.
 
Susitikimo detalės spaudai neatskleistos. Tačiau tokiame susitikime, manoma, turėjo išryškėti pontifiko ir premjero pasaulėžiūrų skirtumai. Popiežius ragina padėti į Europą plūstantiems pabėgėliams, o V. Orbanas garsėja griežta nacionalistine ir anti-imigracine politika.
 
Sekmadienį Budapešte Romos katalikų Bažnyčios vadovas laikė šv. Mišias ir tą pačią dieną išvyko beveik trijų dienų vizito į kaimyninę Slovakiją.
 
Po susitikimo Budapešto dailės muziejuje V. Orbano biuras paviešino kelias nuotraukas, kuriose jis spaudžia ranką popiežiui Pranciškui.
Pasak AFP korespondentų, vėliau, kreipdamasis į žydų ir krikščionių lyderius, pontifikas perspėjo apie „antisemitizmo pavojų“ Europoje ir už jos ribų.
 
„Mąstau apie antisemitizmo grėsmę, kuri vis dar tūno Europoje ir kitur. Tai saugiklis, kuriam negalima leisti perdegti. O geriausias būdas – dirbti kartu, konstruktyviai ir skatinti brolybę“, – kalbėjo popiežius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.13; 05:00

Popiežius Pranciškus aukojo Šv. Mišias Budapešte. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį, lankydamasis Budapešte, popiežius Pranciškus vengrus paragino būti pagarbesnius ir atviresnius.
 
„Norėčiau, kad būtumėte tvirti ir atviri, suleidę šaknis bei pagarbūs“, – pontifikas kalbėjo dešimtims tūkstančių žmonių, dalyvavusių Vengrijos sostinėje aukotose šv. Mišiose.
 
Vengrija yra ištikima savo šaknims, tačiau, anot Romos katalikų Bažnyčios vadovo, „Nukryžiuotasis taip pat kviečia mus išskleisti rankas glėbiui ir neišsikasti apkasų aplinkui“, sakė popiežius.
 
Prieš šv. Mišias popiežius Pranciškus susitiko su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu. Jų pokalbis už uždarų durų truko 40 minučių.
 
Šv. Mišias Budapešte. EPA-ELTA nuotr.
Budapešte – Šv. Mišios, kurias aukojo Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

V. Orbanas dažnai save Vengrijoje pristato kaip krikščionybės gynėją, tačiau jo požiūris į įvairias politikos sritis, įskaitant ir jo raginimą į šalį neįleisti migrantų, dažnai prasilenkia su popiežiaus vertybėmis.
 
Iš pradžių vienintelė spaudai paviešinta detalė po premjero ir pontifiko susitikimo buvo V. Orbano feisbuke pasidalinta nuotrauka. Vėliau Vatikanas paskelbė oficialų pareiškimą, kuriame teigiama, kad abu lyderiai „širdingai“ aptarė Bažnyčios vaidmenį Vengrijoje ir aplinkosaugą.
Po susitikimo su V. Orbanu popiežius Pranciškus važiavo Budapešto gatvėmis, į kurias sekmadienį suplūdo tikintieji.
 
Dar šį sekmadienį Romos katalikų Bažnyčios vadovas ketina vykti vizito į kaimynę Slovakiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.13; 06:00

Prancūzijos Europos reikalų ministras Clementas Beaune’as penktadienį sukritikavo Vengrijos planus surengti referendumą dėl kontroversiško įstatymo, kurį Briuselis laiko ataka prieš LGBTQ bendruomenės teises.
 
„Nerimauju dėl birželio viduryje Vengrijoje priimto įstatymo, dėl kurio įvyks referendumas, kuris iš esmės nesusijęs su šiuo teisės aktu“, – teigė C. Beaune’as, atvykdamas į Slovėnijoje vykstantį Europos reikalų ministrų susitikimą.
 
Vengrijos dešiniųjų pažiūrų premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį paskelbė šaukiąs referendumą, skirtą įvertinti piliečių paramą prieštaringam LGBTQ įstatymui, kai Europos Komisija (EK) dėl jo inicijavo teisinį procesą prieš Budapeštą.
 
Šis įstatymas, kuris apima draudimą tarp jaunesnių nei 18 metų žmonių „vaizduoti ar propaguoti“ homoseksualumą ar lyties keitimo operacijas, Europoje sukėlė pykčio bangą. Nors Budapeštas jį įvardija priemone apsaugoti vaikus, priešininkai savo ruožtu argumentuoja, kad jis sulygina pedofiliją su homoseksualumu ir stigmatizuoja LGBTQ bendruomenę.
 
V. Orbanas nurodė, kad referendume žmonių bus paklausta penkių klausimų, įskaitant tai, ar jie sutinka, kad mokyklose būtų leista „su jų vaikais be jų sutikimo kalbėti apie lytiškumą“. Dalyviams taip pat ketinama užduoti klausimą, ar jie palaiko „lyties keitimo operacijų propagavimą vaikams“ ar „neribotą prieigą vaikams prie žalingo, su lytiškumu susijusio turinio“.
 
C. Beauno teigimu, šie klausimai yra neteisingai pateikiami, siekiant užtikrinti, kad V. Orbanas surinktų kuo daugiau neigiamų atsakymų.
„Turime nepasiduoti šiems klausimams“, – teigė C. Beaune’as.
 
Referendumo data dar nenustatyta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.24; 07:04

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Vengrija planuoja riboti statybinių medžiagų eksportą ir taip rizikuoja įsivelti į naują ginčą su Europos Komisija, rašo agentūra „Reuters“.
 
Šios priemonės ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nori imtis jau nuo spalio. Tačiau tam reikalingas pritarimas iš Briuselio. Eksporto ribojimais, anot V. Orbano, būtų sustabdytas smarkus medienos ir plieno kainų kilimas Vengrijoje. Šių medžiagų vis daugiau eksportuojama, nes jų pasaulyje trūksta. Tačiau dėl to medžiagos brangsta ir vietos rinkoje, ir tai didina infliaciją.
 
Pasak V. Orbano, augančios kainos kelia grėsmę valstybinei subsidijų programai, pagal kurią šeimos gali gauti valstybės paramą būsto renovacijai.
 
Kitais metais Vengrijoje vyks parlamento rinkimai. Smarkiai išaugę statybų kaštai ir didelė infliacija per rinkimų kampaniją gali suteikti pranašumo V. Orbano priešininkams.
 
Medienos kainų sprogimas paveikė ne tik Vengriją, bet ir daugelį kitų pasaulio šalių. Statybų bumas išaugino paklausą ir per koronakrizę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.03; 07:17

Vengrijoje tūkstančiai žmonių protestavo prieš vyriausybės planus uždrausti „propaguoti“ homoseksualumą. EPA-ELTA nuotr.

Vengrijos sostinėje Budapešte pirmadienį tūkstančiai žmonių protestavo prieš naują, pritarimo netrukus galintį sulaukti įstatymą, kuriuo šalyje būtų uždraudžiamas homoseksualumo ar lyties keitimo operacijų „propagavimas“ ar „vaizdavimas“.
 
Įstatymu iš esmės uždraudžiamos švietimo programos ir LGBT grupių viešumas. Pastarosios palygino naująjį teisės aktą su Rusijoje galiojančiais įstatymais.
 
Kaip pranešama, į demonstraciją prie Vengrijos parlamento susirinko daugiau kaip 5 tūkst. žmonių. Viena iš akcijos organizatorių „Amnesty International“ teigė, kad „tai parodė, jog daugybė žmonių Vengrijoje atmeta homofobiją ir transfobiją bei vyriausybės mėginimą skleisti neapykantą“.
 
„Kai parlamento nariai rytoj atiduos savo balsą, jie turėtų atminti, kad savo žiaurioje politinėje kampanijoje jie rizikuoja žmonių gyvybėmis“, – sakoma organizacijos pranešime.
 
Daugelis opozicijos partijų teigė boikotuosiančios balsavimą, tačiau parlamentas, kuriame dominuoja premjero Viktoro Orbano valdančioji dešiniųjų pažiūrų partija „Fidesz“, kuri ir parengė įstatymo projektą, veikiausiai jam pritars.
 
Pasak protesto organizatorių, įstatymas „smarkiai apribotų“ žodžio laisvę ir vaikų teises.
 
Jei įstatymas būtų priimtas, šalyje būtų uždraustos tokių kompanijų, kaip „Coca-Cola“ reklamos, nes ši 2019 m. Vengrijoje agitavo už palankumą homoseksualiems asmenims, bei būtų draudžiamos knygos, kuriose „dramatizuojamas“ homoseksualumas.
 
Televizijos stotis „RTL Klub Hungary“ nurodė, kad tokie populiarūs filmai, kaip „Bridžitos Džouns dienoraštis“, „Haris Poteris“ ir „Bilis Eliotas“ galėtų būti rodomi tik vėlai vakare ir tik su 18+ žyma.
 
Tai naujausias teisės aktas įstatyminių priemonių serijoje, kuria Vengrijoje neva taikomasi į pedofiliją ir siekiama apsaugoti vaikus ir šeimas.
Praėjusį gruodį Vengrijos parlamentas pritarė priemonių paketui, kuriame įtvirtinamos tradicinės šeimos vertybės ir uždraudžiama tos pačios lyties asmenų poroms įsivaikinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.15; 02:00

Vaivorykštės spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vengrijos parlamentarai antradienį patvirtino LGBT bendruomenei nepalankių priemonių paketą, tai dar vienas Vengrijos valdžios žingsnis, siekiant apginti „tradicines vertybes“.
 
Vienas iš įstatymų, kurį patvirtino premjero Viktoro Orbano vyriausybei ištikimi parlamentarai, draudžia tos pačios lyties poroms įsivaikinti vaikų. Pagal įstatymą, įsivaikinti gali tik susituokusios poros.
 
Išimtis iš įstatymo turės patvirtinti šeimos reikalų ministras.
 
Parlamentarai taip pat patvirtino Konstitucijos keitimą. Naujas variantas skelbtų, kad „mama yra moteris, tėvas yra vyras“.
 
Vyriausybė šiuos pakeitimus aiškino tvirtindama, kad „dėl naujų Vakarus apėmusių ideologinių procesų“ reikia „saugoti vaikus nuo galimos ideologinės ar biologinės įtakos“.
 
Dar vienas Konstitucijos pakeitimas „užtikrina, kad vaikai bus auklėjami, remiantis Vengrijos krikščioniška kultūra“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.16; 05:45

Vengrija pasienio tranzito zonoje sulaikė prieglobsčio prašytojus ir tokiu būdu valstybė galėjo pažeisti ES teisės principus, skelbia bendrijos teismas.
 
Liuksemburge įsikūrusio teismo teisėjai nutarė, kad tokie sulaikymai ES teritorijoje yra neteisėti. Jų tvirtinimu, prieš sulaikymą turi būti išnagrinėtos individualios prieglobsčio prašytojų bylos.
 
Briuselis nepritaria Vengrijos vyriausybei, vykdančiai griežtą, prieš migrantus nukreiptą politiką. Budapešto veiksmus jau ne kartą nagrinėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.
 
Byla buvo pradėta keturiems prieglobsčio prašytojams iš Afganistano ir Irano pateikus ieškinį. Atvykę iš Serbijos pastarieji buvo suimti ir dabar laikomi Roszke tranzito zonoje. Budapeštas atmetė jų pateiktus prieglobsčio prašymus, o Belgradas savo ruožtu atsisako juos priimti atgal.
 
Specialią teritoriją Roszke kaime juosia aukšta tvora su spygliuota viela, čia gyvenantiems migrantams taikomi griežti jų judėjimo laisvę varžantys apribojimai.
 
Gyvenimas Roszke teritorijoje prilygsta kalinimui, nustatė teisme Liuksemburge dirbantys teisėjai.
 
Toks kalinimas yra neteisėtas, jei „prieš tai nėra priimtas pagrįstas sprendimas, kuriuo toks sulaikymas yra grindžiamas, ir nėra įvertinama tokios priemonės būtinybė ir proporcingumas“, teigė teismas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 13:00

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė susirūpinimą dėl nepaprastosios padėties koronaviruso akivaizdoje įstatymo, kuriuo premjerui nacionalistui Viktorui Orbanui suteikiamos perteklinės galios.
 
Nors U. von der Leyen pabrėžė, kad ES valstybės privalo imtis nepaprastųjų priemonių kovai su COVID-19 vykdyti, EK pirmininkė taip pat sakė: „Man nerimą kelia tai, kad kai kuriomis priemonėmis peržengiamos visos ribos, esu ypač susirūpinusi dėl situacijos Vengrijoje“.
 
Vengrijos parlamentas, kuriame V. Orbano valdančioji partija turi daugumą, balsavo už tai, kad neribotą laiką premjerui Viktorui Orbanui būtų suteikta įstatymų leidybos teisė.
 
Pagal naują įstatymą, informaciją, kurią valdžia laiko melagingomis naujienomis arba iškreiptais faktais, viešinantiems asmenims grės kelerių metų kalėjimo bausmė.
 
Vengrija ketvirtadienį atmetė ES valstybių kritiką dėl demokratiniams principams prieštaraujančių priemonių ir kaltinimus pavadino „raganų medžiokle“.
 
„Mus ne tik kritikuoja, tapome politinės raganų medžioklės ir žiaurios šmeižikiškos kampanijos objektu“, – tviterio paskyroje paviešintame vaizdo įraše teigė Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas, Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen pareiškus nerimą dėl nepaprastosios padėties sprendimų šalyje.
 
U. von der Leyen reakcija yra tipinis politikų taikomų dvigubų standartų pavyzdys“, – teigė Z. Kovacsas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.03; 00:30

Nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 mirė Jungtinės Karalystės (JK) ambasadoriaus Vengrijoje pavaduotojas, vos 37-erių metų amžiaus Stevenas Dickas, paskelbė JK vyriausybė.
 
Pasak vyriausybės, diplomatas mirė antradienį.
 
JK užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas išreiškė užuojautą S. Dicko artimiesiems ir draugams.
 
„Stevenas buvo pasišventęs diplomatas, kuris atsidavęs kompetentingai atstovavo savo šaliai, – pranešime teigė D. Raabas. – Jo gedės visi, kurie jį pažinojo ir su juo dirbo.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.26; 05:47

Bosnijos ir Hercegovinos vyriausybė penktadienį pranešė, kad kitos savaitės pradžioje uždarys laikiną migrantų stovyklą, tarptautinei bendruomenei jau kelis mėnesius piktinantis dėl siaubingų jos sąlygų.
 
Aptriušusi Vujčako stovykla birželį buvo įkurta netoli Bosnijos ir Hercegovinos sienos su Kroatija, buvusio sąvartyno teritorijoje, kurioje gausu nuo dešimtojo dešimtmečio karo likusių minų.
 
Palapinių miestelyje be tekančio vandens ir normalaus šildymo gyveno apie 600 migrantų, šią savaitę regione būta ir sniego.
 
„Sutarta, kad migrantus iš šios vietos reikia perkelti kitos savaitės pradžioje ir apgyvendinti kituose priėmimo centruose… ir ši laikina stovykla bus uždaryta“, – tvirtino saugumo ministerija.
 
Kiek anksčiau šią savaitę Vujčako stovykloje apsilankiusi Europos Tarybos žmogaus teisių atstovė perspėjo, kad jei valdžia gyvenvietės neuždarys tuojau pat, nebus išvengta mirčių.
 
„Jei nedelsiant neuždarysite stovyklos, netrukus žmonės čia pradės mirti“, – reporteriams sakė Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič. Penktadienį spaudos konferencijoje Sarajeve ji pabrėžė, kad sąlygos stovykloje yra „gėdingos“ ir „nežmoniškos“.
 
Ji taip pat išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie Kroatijos policijos smurtą, apie jį paliudijo nemaža dalis migrantų, tačiau Zagrebas kaltinimus griežtai atmeta.
 
„Ypač didelį nerimą man sukėlė pasakojimai migrantų, kurie buvo sumušti, iš jų atimti daiktai, net batai, galiausiai jie buvo priversti apsisukti ir į Bosniją ir Hercegoviną sugrįžti nelygia žeme basi“, – sakė D. Mijatovič.
 
Migrantai iš Vujčako stovyklos galiausiai bus perkelti į Jungtinių Tautų Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) kontroliuojamas stovyklas, sakė radijo laidoje kalbėjęs saugumo ministras Draganas Mekticas.
 
„Po dviejų, trijų savaičių jie bus perkelti į naują, šiuo metu statomą priėmimo centrą netoli Sarajevo, kur anksčiau buvo kareivinės“, – teigė D. Mekticas.
 
Nors anksčiau bandyta migrantus perkelti arčiau sostinės, tačiau trukdė tai, kad dauguma galiausiai vis tiek sugrįžta į Bihačą, kad būtų arčiau sienos.
 
Bosnijos šiaurės vakarų Bihačo regionas, kuriame TMO stovyklose gyvena keli tūkstančiai migrantų, tapo pagrindine migrantų iš Artimųjų Rytų ir Azijos, kertančių Balkanus tam, kad patektų į Europą, baze.
 
Kelias per kalnuotą Bosniją tapo populiarus po to, kai 2016 m. nebeliko galimybės keliauti šiauriniu Balkanų keliu Vengrijos link.
 
Nors dauguma migrantų galiausiai keliauja tolyn į Europą, Kroatijos policijos pareigūnai neretai pasipriešina ir nepraleidžia migrantų, tad Bihačo regione jie pasilieka neribotam laikui, laukdami tinkamų galimybių pajudėti į šiaurę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.06; 18:46

Vengrijos teismas ketvirtadienį atmetė Šiaurės Makedonijos prašymą išduoti jai buvusį šalies ministrą pirmininką Nikolą Gruevskį.
 
Buvęs Makedonijos premjeras N. Gruevskis pabėgo iš šalies, kad išvengtų kalėjimo bausmės už korupciją, ir jam buvo suteiktas prieglobstis Vengrijoje.
 
48 metų N. Gruevskis pabėgo iš Šiaurės Makedonijos pernai po to, kai dėl korupcijos buvo nuteistas dvejus metus kalėti.
 
Remiantis Vengrijos naujienų agentūros MTI pranešimais, teismas atmetė prašymą išduoti N. Gruevskį, nes asmuo, kuriam buvo suteiktas prieglobstis, negali būti grąžintas į šalį, iš kurios pabėgo.
 
Informacijos šaltiis – ELTA
 
2019.06.28; 07:30
 
 
 

10 000 žmonių šeštadienį Budapešte išėjo į gatves protestuoti prieš premjero Viktoro Orbano vyriausybę. Po eitynių miesto centre jie susirinko prie šalies parlamento. 

Tūkstančiai žmonių Budapešte protestavo prieš V. Orbano vyriausybę. EPA-ELTA nuotr.

Šis protestas yra tąsa virtinės demonstracijų, vykusių praėjusių metų pabaigoje, per kurias buvo reikalaujama atšaukti naują viršvalandžių įstatymą.

Žmonės skandavo „Mes nebūsime vergai“ ir „Purvinoji „Fidesz“ (partija)“. Valdančiosios partijos „Fidesz“ balsais parlamentas praėjusio mėnesio viduryje priėmė naują įstatymą, kuris leidžia darbdaviams iš darbuotojų reikalauti iki 400 viršvalandžių per metus.

Mitinguotojai taip pat reiškia nepasitenkinimą tuo, kad valstybinis radijas skelbia vienpusišką ir vyriausybei palankią informaciją, kad yra ribojama mokslo laisvė bei kritikuoja aukštų vyriausybės narių ir jų šeimų korupciją.

Dėl to kilusius protestus remia ir kairiosios, ir dešiniosios opozicinės partijos, taip pat profsąjungos ir civilinės organizacijos. „Šiandien gimė nauja opozicija prieš šį žmogų“, – šeštadienį paskelbė viena oratorė, turėdama omenyje V. Orbaną, kuris yra sutelkęs visą valdžią šalyje.

Informacijos šaltinis ELTA

2019-01-06

Vėlai penktadienį į Vengrijos sostinės Budapešto gatves išėjo mažiausiai 5 tūkst. demonstrantų.

Vengrija: protestuotojai vėl išėjo į Budapešto gatves. EPA-ELTA nuotr.

Demonstrantai, protestuodami prieš naują Darbo įstatymą, žygiavo nuo parlamento iki šalies prezidento rūmų. Dauguma jų skandavo piktus prieš vyriausybę nukreiptus šūkius, tačiau pranešimų apie protestuotojų susirėmimus su policija negauta.

Manoma, kad penktadienį surengta demonstracija yra paskutinė prieš šventes, bet opozicinės partijos ir sąjungos žada sausio 5 d. rengti naują protestą.

Penktadienį mitingai vyko ir kituose Vengrijos miestuose. 

Protestus Vengrijoje paskatino naujas įstatymas, kuris leidžia darbdaviams prašyti savo darbuotojų per metus dirbti iki 400 valandų viršvalandžių. Įstatymas anksčiau leido įmonėms prašyti per metus dirbti ne daugiau kaip 250 valandų viršvalandžių.

Be kita ko, naujasis įstatymas leis išdirbtus viršvalandžius kompensuoti darbo atlygiu arba laisvomis dienomis per trejų metų laikotarpį. Šiuo metu su darbuotojais dėl išdirbtų viršvalandžių reikia atsiskaityti per metus.

Ketvirtadienį įstatymą pasirašė prezidentas Janošas Aderas, o praėjusios savaitės trečiadienį jį priėmė parlamentas. Įstatymas įsigalios sausį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.22; 17:10

Devyni policininkai nukentėjo Budapešte ketvirtadienį, kai agresyviai nusiteikusių protestuotojų minia mėgino prasiveržti pro pareigūnų kordonus prie Vengrijos parlamento. Tai penktadienį pranešė šalies vidaus reikalų ministras Sandoras Pinteris, kuriuo remiasi naujienų agentūra MTI.

Budapešte nuo protestuotojų nukentėjo devyni policininkai. EPA-ELTA nuotr.

Pasak ministro, per provokatorių išpuolius sužeisti devyni policininkai. „Demonstracija, kurios dalyviai šiurkščiai pažeidžia įstatymus, negali būti demokratijos dalis“, – pabrėžė S. Pinteris.

Budapešte trečiadienį ir ketvirtadienį vyko protesto akcijos prieš Vengrijos parlamento sprendimą pakeisti darbo įstatymus, kuriose dalyvavo iki 3 tūkstančių žmonių. Reforma leis darbdaviams padidinti viršvalandžių skaičių per metus nuo 250 iki 400 valandų. Pakeitimai turi įsigalioti nuo 2019 metų sausio. Vengrijos studentų ir opozicijos organizacijos pareiškė nepritariančios šiai reformai ir išėjo į gatves protestuoti. 

Nors akcijų rengėjai ragino dalyvius elgtis taikiai ir neslėpti savo veidų kaukėmis, kai kurie kaukėti aktyvistai provokavo policiją, laužė rodykles gatvėse, degino dūminius užtaisus. Policija turėjo apsupti parlamento pastatą, kad provokatoriai nepatektų į jį. Į gatves buvo išvestos sustiprintos policijos pajėgos.Vengrijos televizijos duomenimis, pareigūnai sulaikė daugiau kaip 30 agresyviai nusiteikusių žmonių, kurie mėtė į policiją kiaušinius ir dūminius užtaisus. Atsakydami į tai pareigūnai panaudojo ašarines dujas ir gumines lazdas.

Penktadienio vakare planuojamos naujos demonstracijos.

2018.12.15; 08:05

Buvęs Makedonijos premjeras N. Gruevskis (dešinėje) prašo prieglobsčio Vengrijoje. Kairėje – Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Buvusio Makedonijos vyriausybės vadovo Nikolos Gruevskio pabėgimas į Vengriją kelia bangas. Europos Komisijos Briuselyje atstovė penktadienį paragino „visas puses“ griežtai laikytis galiojančių teisės normų.

Teisinis valstybingumas yra „fundamentalus ES principas“, kuris galioja ir šalims narėms, ir šalims kandidatėms, sakė ji. Tačiau N. Gruevskio bylos atstovė dėl vykstančio proceso detaliau nekomentavo. Vis dėt to ji įspėjo „nepolitizuoti“ bylos.

Dešinysis N. Gruevskis iki 2016 metų buvo Makedonijos premjeras. Jis prieš kelias dienas pabėgo į Vengriją, kad išvengtų kalėjimo, yra paskelbtas tarptautinis jo arešto orderis.

Buvęs premjeras dėl piktnaudžiavimo valdžia gegužę buvo nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Be to, gimtinėje jam gresia nauji kaltinimai dėl korupcijos, sukčiavimo per rinkimus ir piktnaudžiavimo valdžia. Vykstant tyrimui, iš jo buvo paimtas pasas.

Ypač ginčytinas yra ES narės Vengrijos vaidmuo dėl N. Gruevskio pabėgimo. Vyriausybė Budapešte ketvirtadienį paneigė padėjusi jam pabėgti. Tačiau bėgdamas per Albaniją, N. Gruevskis, albanų policijos duomenimis, sėdėjo Vengrijos diplomatiniame automobilyje.

N. Gruevskis praeityje yra užsiminęs, kad remia Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną. Jis esą pasiprašė prieglobsčio Vengrijoje dėl politinių priežasčių.

Valdančioji V. Orbano partija „Fidesz“ trečiadienį pareiškė, kad N. Gruevskį „persekioja“ ir jam grasina“ kairioji vyriausybė.

Budapeštas šiaip laikosi itin griežtos pozicijos prieglobsčio prašytojų atžvilgiu.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-17

Buvęs Makedonijos premjeras N. Gruevskis (dešinėje) prašo prieglobsčio Vengrijoje. Kairėje – Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Buvęs Makedonijos ministras pirmininkas Nikola Gruevskis, turimomis žiniomis, pabėgo į Vengriją ir prašo joje prieglobsčio, informuoja BBC.

Socialiniame tinkle feisbuke paskelbtame pranešime N. Gruevskis teigia esąs Budapešte ir paprašęs „politinio prieglobsčio“, tačiau nežinoma, ar šį pranešimą parašė jis pats. Vengrija irgi dar nepatvirtino, ar N. Gruevskis yra jos teritorijoje.

Buvęs premjeras lapkričio 9 d. turėjo pradėti atlikinėti dvejų metų trukmės kalėjimo bausmę už piktnaudžiavimą valdžia 2012 metais, tačiau nepasirodė. Politikui pateikti ir kiti kaltinimai.

48 metų amžiaus N. Gruevskis ėjo Makedonijos ministro pirmininko pareigas nuo 2006 iki 2016 metų. Iki praėjusių metų pabaigos jis taip pat vadovavo VMRO partijai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.14; 02:30

Girtuoklis ar skurdo iškankintas žmogus? Slaptai.lt nuotr.

Vengrijoje miegojimas gatvėse nuo šiol tampa neteisėtas, skelbia BBC.

Jungtinės Tautos vadina šį įstatymą „žiauriu“ ir teigia, kad jis pažeidžia žmogaus teises. Anot Jungtinių Tautų aprūpinimo būstu ekspertės Leilani Farhos, įstatymas nesuderinamas su tarptautine žmogaus teisių teise.

Gatvėse gyventi draudžiantis įstatymas įsigaliojo šį pirmadienį. Tai griežtesnė 2013 metų įstatymo, kai už miegojimą gatvėse buvo nuspręsta bausti piniginėmis baudomis, versija.

Šiuo įstatymu „siekiama užtikrinti, kad benamiai žmonės nebūtų gatvėse nakties metu“.

Vengrijoje valstybinėse prieglaudose yra apytikriai 11 tūkst. vietų benamiams, tačiau ekspertai teigia, kad visoje šalyje mažiausiai 20 tūkst. žmonių yra benamiai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.16; 07:31