Viešbučių ir restoranų asociacija surengė protesto akciją „Paskutinė verslo vakarienė”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad norima, jog Vyriausybė pagalvotų apie subsidijas grįžtantiems į darbą sektoriaus darbuotojams, kai bus atnaujinta tiek viešbučių, tiek restoranų veikla.
Antradienį asociacija Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje organizuoja protesto akciją „Paskutinė verslo vakarienė“, kuria, pasak E. Šiškauskienės, norima priminti apie situaciją dėl paramos verslo viešbučiams.
„Mūsų noras priminti Vyriausybei, kad verslo viešbučiai nuo pat karantino pradžios, praėjusių metų kovo 16 dienos, dar nėra gavę iš viso jokios pagalbos, išskyrus atidėtus mokesčius, paskolas“, – Eltai sakė E. Šiškauskienė.
Jos teigimu, vienas iš prašymų yra pakeisti antrame pagalbos pakete numatytą paramos verslams tvarką, kuriame numatytos 100 tūkst. eurų subsidijų lubos.
„Mes buvome suderinę vieną subsidijų paketą ir labai socialiai teisingą – buvome sutarę, kad kiek apyvarta krito įmonėje, tokį procentą gautų įmonė nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Pavyzdžiui, jeigu krito apyvarta 80 proc., kaip viešbučių atveju, 80 proc. ir gautų nuo savo sumokėtų mokesčių“, – sakė asociacijos prezidentė.
„Be abejo, labai norime, kad pagalvotų apie subsidijas grįžtantiems į darbą, nes taip neįvyks, kad vos atidarius duris 40 tūkst. darbuotojų užplūs ir pradės dirbti. Reikės juos vėl iš naujo paruošti, atsidarius tiek viešbučiams, tiek restoranams“, – pridūrė E. Šiškauskienė.
Tuo metu restoranams, pasak jos, labai aktualus nuomos kompensavimo klausimas.
„Pirmą pusmetį buvo labai geras modelis, nuomos mokestis buvo iš dalies kompensuojamas valstybės, iš dalies verslas prisidėjo, davė nuolaidas. Dabar šitas nevyksta ir, matyt, daugelis restoranų tiesiog bankrutuos, nes neįmanoma metus mokėti nuomos mokesčio, kai verslas uždarytas“, – sakė asociacijos prezidentė.
„Amberton Hotel Group“ generalinis direktorius Tadas Matjošaitis teigė, kad „daugelis verslų po karantino gali neatsidaryti.“
„Norime atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad esame, nes dauguma mūsų sektoriaus įmonių dar negavo paramos ar subsidijų, išskyrus skirtų darbuotojams išlaikyti. (…) Resursai baigiasi. Mums yra labai sunku, ir daugelis iš mūsų gali ir nebeatsidaryti po šio karantino“, – sakė jis.
„Stringa subsidijų mokėjimo procesas. Gal jos kažkada bus, gal kažkas sumokės, bet šiandien tų pinigų negauname, dėl to ir vyksta demonstracijos“, – pridūrė T. Matjošaitis.
Jis taip pat pažymi, kad Vyriausybės numatyta parama verslui nėra pakankamai taikli ir logiška.
„Valstybė dabar patvirtino antrą subsidijų paketą, pagal kurį parama skiriama verslams, kurių apyvarta krito daugiau nei 60 proc. Visgi mes siūlėme visai ką kita, ir į mūsų pasiūlymus Vyriausybė visai neatsižvelgė. Šiuo metu paramai yra uždėtos 100 tūkst. eurų lubos. Tai reiškia, kad, kas valdo 5 susijusius viešbučius, o kas – vieną ar du restoranus, gaus lygiai tą patį. Nėra logikos“, – tikino jis.
Anot T. Matjošaičio, viešbučiai ir restoranai baigia išnaudoti paskutinius savo finansinius resursus.
„Manau, kad šiuo atveju iš tiesų gresia labai liūdnos pasekmės. (…) Vieniems pinigai jau baigėsi, kitiems baiginėjasi, nes beveik metus laiko restoranai, su trumpa pertrauka, uždaryti. Suprantama, kad išgyvename pandemiją, su ja reikia kovoti, bet mes ne patys užsidarėme, mus uždarė“, – sakė jis.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, „Centrum Hotels“ vadovas Artūras Vainora sakė, kad Latvijoje subsidijos darbuotojams už prastovas teikiamos tiesiogiai darbuotojams. Viešbučių ir restoranų asociacija surengė protesto akciją „Paskutinė verslo vakarienė”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Mūsų įmonė turi Latvijoje viešbutį, tai yra nedidelis viešbutis, 80 kambarių ir 50 darbuotojų. Pandemijos metu Vyriausybė iškart skyrė pagalbą darbuotojams, bet skyrė ne per įmonę, o tiesiogiai kiekvienas darbuotojas iš mokesčių inspekcijos gaudavo 70 proc. atlyginimo dydžio kompensaciją į savo sąskaitą, ir lubos buvo tūkstantis eurų. Pačiai įmonei nereikėjo nieko prisidėti ar kažkaip atlyginti, tai buvo tiesiogiai mokama darbuotojams, ir įmonė buvo atleidžiama nuo bet kokių įsipareigojimų“, – žurnalistams sakė A. Vainora.
Pasak jo, taip pat buvo galimybė gauti lengvatinę paskolą likvidumui palaikyti bei subsidijas.
„Tada ėjo keturi negrąžinamų subsidijų paketai palaikyti įmonės veiklai. Šiuo metu tokio dydžio įmonė, kaip mūsų, per keturis kartus yra gavusi 190 tūkst. eurų, kad galėtų palaikyti savo veiklą ir ruoštis konkurencingai atsidaryti po pandemijos“, – teigė A. Vainora.
„Lietuvoje gavome atidėtus mokesčius, tada likvidumui palaikyti lengvatinę paskolą, kurią reikės grąžinti. Mokamos subsidijos darbuotojams, prie kurių įmonė taip pat turėjo prisidėti 10 ir daugiau procentų“, – nurodė A. Vainora.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija nurodo, kad 2019 metais turizmo sektorius šalyje sugeneravo 1,3 mlrd. eurų, jame dirba 1 iš 20 visų šalies dirbančiųjų, 22 proc. – jaunimas. Jos teigimu, Lietuvos verslo viešbučių užimtumas ir apyvarta per karantiną krito 80 proc., asociacijos maitinimo įstaigų apyvarta – 50 proc. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, iš viso dėl pandemijos apgyvendinimo ir maitinimo sektorius neteko 304,3 mln. eurų pajamų per 2020 metus arba 0,8 mln. eurų per dieną.
Anot E. Šiškauskienės, sausio 1 dieną Užimtumo tarnyboje buvo registruoti 9144 darbo neturintys asmenys, kurių paskutinė darbovietė – apgyvendinimo ar maitinimo įstaigos. Per metus darbo neturinčių asmenų iš šio sektoriaus padvigubėjo, vidutiniškai kas antras buvo jaunuolis iki 29 metų amžiaus, o moterys sudarė 80,7 proc. šio sektoriaus bedarbių.
Asociacijos teigimu, iki pandemijos Lietuvos apgyvendinimo sektoriaus įmonės į biudžetą kasmet sumokėdavo 41 mln. eurų mokesčių, maitinimo – 129 mln. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija antradienį skelbė, kad apgyvendinimo ir maitinimo sektoriui per pusantro mėnesio buvo skirta 4,94 mln. eurų subsidijų ir 2,92 mln. eurų paskolų – iš viso šiam sektoriui pagalba siekia 7,86 mln. eurų.
Pasak ministerijos, iš viso apgyvendinimo ir maitinimo sektorius pagal gaunamą pagalbą yra antras po prekybos – jam skiriama penktadalis visos paramos.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė kritikuoja antrame pagalbos verslui pakete numatytas 100 tūkst. eurų subsidijų lubas ir sako, kad tai verslui nenaudinga bei nebuvo su juo derinta.
„Dauguma verslo viešbučių uždaryti dar nuo praeitų metų kovo 16 dienos ir, išskyrus paskolas, atidėtus mokesčius ir prastovas, darbuotojų atlyginimams nėra gavę jokios paramos. Dabar subsidijų schema yra pakeista į mums nenaudingą, kuri visiškai nebuvo derinta su verslu“, – Eltai sakė E. Šiškauskienė.
Jos teigimu, su Ekonomikos ir inovacijų ministerija buvo derinta kita paramos schema.
„Buvome sugalvoję labai socialiai teisingai. Jei tiems verslams apyvarta krito 60 proc., kad būtų išmokėta suma nuo (sumokėto – ELTA) gyventojų pajamų mokesčio tiek, kiek krito apyvarta – sumokėjai GPM daugiau, gavai daugiau, sumokėjai mažai GPM, gauni mažiau“, – sakė asociacijos prezidentė.
„Vyriausybė patvirtino visai kitą modelį, kad jei tu turi 7 viešbučius, tai gauni 100 tūkst. eurų, ne daugiau. Žodžiu, įdėtos lubos, kad gautum praktiškai nieko metus laiko būdamas uždarytas“, – teigė E. Šiškauskienė.
Kavinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Jos teigimu, paramos paketas turėtų būti koreguojamas, pašalinant 100 tūkst. eurų lubas, taip pat, pasak asociacijos prezidentės, reikia pamažu galvoti apie verslo atidarymą.
„Su verslu niekada niekas nederina, niekada nežinome, kaip planuoti. Mūsų sektoriuje 42 tūkst. darbuotojų ir juos reikės susigrąžinti vėl į įmones, įveiklinti, įdarbinti Ir jeigu nebus subsidijų grįžtantiems į darbą, tai nežinau, kaip verslas startuos nuo nulio ir atsidarys dirbti“, – sakė asociacijos prezidentė.
Pasak E. Šiškauskienės, nors dalis viešbučių priima svečius, tai „veikiau yra veiklos imitacija.“
„Apribotas judėjimas tarp savivaldybių, tai savo mieste ko tu eisi į tą viešbutį… Nebent kokią šventę atšvęsti, nes kambariuose galima padengti stalą dviem žmonėms, bet čia galima pavadinti veiklos imitacija. Jeigu 400 kambarių viešbutyje 10 kambarių yra užimti, tai tokia yra ir situacija“, – teigė viešbučių ir restoranų atstovė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šią savaitę sakė, kad planuojama, jog antras pagalbos verslui paketas startuos kovą.
Į šio paketo paramą galės pretenduoti įmonės, kurių apyvarta kritusi 60 proc. ir daugiau. Bus vertinama vidutinė vieno mėnesio veiklos apyvarta nuo 2020 metų lapkričio 1 dienos iki 2021 metų sausio 31 dienos, palyginti ją su 2019–2020 metų tuo pačiu laikotarpiu.
Subsidijų dydis bus apskaičiuojamas pagal 2019 metais sumokėtą su darbo santykiais susijusių pajamų GPM ir sudarys ne mažiau kaip 60 proc. GPM. Vienkartinė subsidija sieks ne mažiau kaip 500 eurų, didžiausia galima jos suma – 100 tūkst. eurų.
Įmonės, kurios jau yra išnaudojusios 800 tūkst. eurų valstybės pagalbos limitą, galės pasinaudoti alternatyva: paramos intensyvumas priklausys ne nuo apyvartos sumažėjimo, o nuo neapmokėtų pastoviųjų išlaidų, tokių kaip sąskaitos už patalpų nuomą, komunalinius mokesčius ir kt. Subsidija negalės viršyti 70 proc. nepadengtų pastoviųjų sąnaudų, o labai mažoms ir mažoms įmonėms ji neturėtų viršyti 90 proc. nepadengtų pastoviųjų sąnaudų. Turi būti apskaičiuojamos 2021 metų vasario 1 dienos– 2021 metų balandžio 30 dienos laikotarpio išlaidos. Maksimali subsidijos suma taip pat galės siekti 100 tūkst. eurų.
Šiuo metu nuo COVID-19 sukeltų suvaržymų nukentėjusiam verslui jau išdalinta 29 mln. eurų valstybės pagalbos. Maitinimo sektoriaus įmonės yra vienos iš tų, kurioms pagalbos skirta daugiausiai – 1247 įmonė yra gavus 3,7 mln. eurų subsidijų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, reaguodama į šeštadienį surengtą barų, restoranų ir naktinių klubų akciją, kuria siekta atkreipti dėmesį į vėluojančią paramą.
„Iki šiol pagalbos prašymus galėjo pildyti tik savarankiškos įmonės, nuo kitos savaitės vidurio Valstybinėje mokesčių inspekcijoje tai galės daryti ir susijusios įmonės – tai yra aktualu barams, kadangi dauguma jų turi kelis savininkus. Tai reiškia, kad valstybės pagalbos artimiausiu metu sulauks dar daugiau maitinimo verslų. Taip pat šiuo metu su Europos Komisija jau derinamas antrasis subsidijų verslui paketas, kuris leis labiausiai nukentėjusiems verslams, tarp jų ir barams, kavinėms, restoranams, išdalinti 70 mln. eurų valstybės pagalbos. Tikimės, kad tai padės labiausiai nukentėjusiems verslams pasidengti nuomos išlaidas, komunalinius mokesčius bei kitas pastoviąsias išlaidas. Iš viso Ekonomikos ir inovacijų ministerija karantino paveiktam verslui skirs solidžią sumą – 330 mln. eurų”, – sakoma ministerijos pranešime.
Kaip jau skelbta, šeštadienį barai, restoranai ir naktiniai klubai surengė solidarumo akciją, kuria siekta atkreipti dėmesį į tai, kad parama šiam sektoriui vėluoja.
Kaip Eltai akcijos išvakarėse sakė vienas iš jos organizatorių Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka, akcijoje rengėsi dalyvauti apie 100 tokių įstaigų.
Jo teigimu, pagrindinė žinia – maitinimo įstaigos laukia, kada bus leidžiama dirbti ir kada „pradės normaliai veikti visos paramos funkcijos”.
Šeštadienį 14 valandą prie akcijos prisijungę šių įstaigų darbuotojai 15 minučių stojo prie savo uždarytų patalpų.
Akcijoje dalyvavo įstaigos, veikiančios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Plungėje, kituose miestuose.
Maitinimo įstaigų veikla apribota nuo gruodžio 16 dienos, kai buvo įvesti sugriežtinti karantino ribojimai, jos maistą gali tiekti tik išsinešti.
Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas sako, kad siekiant įgyvendinti ambicingus tikslus mūsų šalies atstovybėms bus keliami ambicingesni uždaviniai ekonominės diplomatijos srityje. Ekonominės veiklos aktyvumas ir efektyvumas bus vienas iš esminių kriterijų vertinant diplomatinės atstovybės ir jos vadovo veiklą, bei apskritai sprendžiant, ar toje šalyje Lietuvai reikia turėti diplomatinę atstovybę.
Norint ekonominę diplomatiją išlaikyti kaip vieną iš diplomatinės tarnybos prioritetų, ekonominė veikla turi sudaryti mažiausiai penktadalį kiekvienos atstovybės vadovo kasdienės veiklos. Antradienį surengtame pirmajame naujosios Užsienio reikalų ministerijos vadovybės teminiame susitikime su diplomatinių atstovybių vadovais buvo pristatyta „Lietuvos komandos“ („Team Lithuania“) vizija. Konkrečioje šalyje dirbantys įvairių Lietuvos žinybų atstovai, susibūrę į komandą, bendromis pastangomis sieks didinti lietuviškų prekių eksportą, užsienio investicijų ir turistų pritraukimą, skatinti bendradarbiavimą mokslo ir inovacijų srityje. „Lietuvos komandos“ veiklą koordinuotų atstovybės vadovas.
Pasak viceministro, atstovybės vadovas privalo aktyviai įsijungti ne tik į sostinės suformuluotų užduočių įgyvendinimą, bet ir ieškoti ekonominio intereso bei rodyti iniciatyvą, proaktyviai ieškant naujų nišų ir interesų atstovaujamoje valstybėje
Ilgametė patirtis rodo, kad norint, jog „Team Lithuania“ užsienyje dirbtų rezultatyviai, svarbus yra ir institucijų bendradarbiavimas sostinėje. Todėl ministerija sieks užtikrinti gerai veikiančią ekonominės diplomatijos sistemą sostinėje, kuri būtų tvirtas ramstis dirbantiems užsienyje. Ekonominės diplomatijos tarybos (EDT) formatas taip pat išliks svarbus, kaip visas institucijas mobilizuojanti ir sujungianti platforma. Artimiausiu metu EDT planuojama pristatyti „Team Lithuania“ koncepciją.
Dėmesio centre ir toliau išlieka tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas, pirmiausia – su Ekonomikos ir inovacijų ir kitomis ministerijomis, agentūromis VšĮ „Versli Lietuva“, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, MITA, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ ir kitomis, taip pat – su verslo asociacijomis ir įmonėmis.
Antradienį surengtame pirmajame naujosios Užsienio reikalų ministerijos vadovybės teminiame susitikime su diplomatinių atstovybių vadovais diskutuota apie dvišalių atstovybių vykdomą ekonominę veiklą, ekonominės diplomatijos prioritetus, priemones, diplomatijos vaidmenį stiprinant Lietuvos ekonominį konkurencingumą.
„Palyginus panašaus dydžio valstybių 2019 m. ekonominius rodiklius – eksporto pajėgumus, pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų ir atvykusių turistų skaičius – matome, kad Lietuva iš pirmo žvilgsnio atrodo neblogai. Šiais rodikliais pirmaujame tarp Baltijos valstybių. Bet jeigu atkreipsime dėmesį į kitų panašaus dydžio valstybių, pavyzdžiui, Airijos statistiką, tai eksporto ir investicijų apimtys atsilieka kartais“, – pažymi viceministras E. Meilūnas.
Pasak viceministro, dabartinės Vyriausybės programoje išskirtinis dėmesys yra skiriamas būtent ekonominei diplomatijai ir tai neatsitiktinai, nes pastarojo dešimtmečio skaičiai rodo, kad mūsų eksportas jau ilgą laiką net ir krizių sąlygomis išlieka mūsų ekonomikos garvežiu.
Viceministras pristatė diplomatinių atstovybių 2020 metų ekonominės veiklos rezultatus. Vienas svarbiausių diplomatinių atstovybių ekonominės veiklos kriterijų – verslo misijų ir renginių organizavimas, nes kokybiškai jį įgyvendindami galime prisidėti prie eksporto srautų didėjimo. 2020 m. buvo įgyvendintos 103 tokios misijos, aktyviausiai dirbo mūsų diplomatinės atstovybės Vokietijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Baltarusijoje, Kinijoje ir Ukrainoje. Dalis misijų vyko nuotoliniu būdu.
„Metai buvo neeiliniai – dėl pandemijos kai kurios planuotos veiklos neįvyko, kai kurias teko perorientuoti į elektroninę erdvę. Nors pradžioje buvo nemažai nuogąstavimų, kad dalis planuotų renginių neįvyks, bet tiek ambasados, tiek verslas persitvarkė ir daugelį reginių organizavo nuotoliniu būdu“,– sako viceministras E.Meilūnas.
Vyriausybės programoje yra labai aiškiai suformuotos ekonominės diplomatijos kryptys, tarp kurių – strateginė diversifikacija, siekiant mažesnės priklausomybės nuo vienos šalies rinkos, išnaudojant ES prekybos politikos priemones bei plečiant Lietuvos atstovavimo tinklą Pietryčių Azijoje. Ekonominė diplomatija turi tapti viena esminių diplomatinės atstovybės funkcijų. Siekiama skatinti ekonominus ryšius pasitelkiant užsienyje gyvenančius lietuvius profesionalus. Verslas turėtų aktyviau dalyvauti įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo politiką, kas padės atliepti ne tik ekonominius, bet ir vertybinius Lietuvos interesus.
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Ir mažas ir didelis žino, kad pasaulyje siaučia pandemija. Kada ji baigsis, tik ponas Dievas žino. Valstybės institucijos, kaip sugeba, taip su ja kovoja.
Deja, pastaruoju metu ta kova jau darosi panaši į priedangą. Jei būti sąžiningiems, daugumoje atvejų visos valdžios, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, stengėsi pataikauti didesniems verslo rykliams. Suprantama, jie ir turtingesni, jų įtaka visuomenėje didesnė. Tačiau jeigu mes skelbiame, kad XXI amžiaus trečiajame dešimtmetyje akla ir negailestinga rinka yra švelninama socialinio teisingumo priemonėmis, tai gal taip ir elkimės. Deja, tai tik gražūs lozungai.
Stebint didžiųjų prekybos tinklų veiklą per visą atkurtos nepriklausomybės periodą, jie Lietuvoje gyvena kaip inkstas taukuose. Pirmiausia valdžios tiek centrinė, tiek vietinės jiems leido įsikurti pačiuose miestų centruose, ką vakarų valstybėse retai pamatysi. Tai be didžiulių transporto spūsties problemų, sukėlė net viešai niekada neaptartą problemą. Tokiu valdžios veiksmu buvo suduotas mirtinas smūgis mažiems šeimos verslams. Šiandien Vilniuje su žiburiu nerasi arti namų gyvenamame rajone mažyčių, šeimos parduotuvėlių, kur galėtai nusipirkti šviežiai iškeptų duonos gaminių, pieno produktų ir pan. Visus išstūmė didieji prekybos tinklai, kuriems ne tiek svarbu pirkėjo pageidavimai, ar švieži bei skanesni produktai. Jiems svarbu tik kuo didesnis pelnas, bet kokia kaina.
Didieji prekybininkai taip praturtėjo, kad mūsų valdžios vyrai, net skaitė garbe su jais vienoje tribūnoje sporto varžybas stebėti. Ir net neaišku, už ką kai kuriuos iš jų apdovanojo valstybės ordinais ir medaliais. Ši mada kaip virusas labai greitai, vienos valdingos vadovės, buvo panaudota prisjaukinant sau palankius žurnalistus. Kurie net jai išėjus į pensiją taip nuoširdžiai tarnauja lyg ji ir toliau darbuotųsi. Tiesa, neapsieita ir be akibrokštų, kai iš savęs neklystančiu laikančiu plunksnos brolio prisiėjo tą garbingą apdovanojimą atimti, už amoralų poelgį.
Prekybos centras. Slaptai.lt foto
Tačiau manau, kad amoralumo viršūnė pasiekta dabar. Prisidengiant pandemija mūsų valdžia taip įsijautė į kovą su ja, kad net nesuprato, kad jau perlenkė lazdą. Suprantama, tokia situacija, manau, labai patinka didiesiems prekybos tinklams, kurių apyvartos ir pelnai auga, kaip ant mielių. Vien susipažinus su jų plėtros planais, kiek dešimčių naujų parduotuvių, vien šiais metais, jie ruošiasi atidaryti, darosi aišku, jie ir nesitiki, kad situacija gali pablogėti. Jie jau toli paliko tuos mažiukus, kurie pas juos už aukso kainą nuomuodamiesi kelis kvadratinius metrus dirbo nuo aušros iki sutemų, kad pramaitintų šeimą.
Negana to, kad prisdengiant pandemija mažieji yra žlugdomi. Didiesiems dar valstybė ir paramą suteikia. Už ką? Už tai, kad valdžia jiems konkurentų sumažino. Suprantama, dabartinė valdančioji dauguma yra grynai dešniųjų, o tai reiškia turtingųjų atstovė. Ir keista, kaip naiviai tikisi mažieji iš šios valdžios sau kokios nors realios pagalbos. Neapsigaukite ponai. Skaudžiai nudegsite, jei dar nenudegėte. Kai ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė kalba apie palengvinimą verslui, ji pirmiausia turi mintyse tuos didžiuosius. Nes jei ji norėtų nuoširdžiai padėti mažiesiems, šeimos verslams, tai jau galėjo seniai padaryti. Atvirkščiai, jie net nekompensuos dalies nuomos pinigų, ką darė buvusi valdžia, kuriuos jie net nedirbdami, privalo mokėti didiesiems. Ar dar reikia kokių nors komentarų???
Net keista, kad Seime nei viena, save socialiai orientuota vadinanti partija, išskyrus neaiškias replikas valdančiųjų atžvilgiu, nieko konkretaus nepasiūlė.
Prekybos centre. Slaptai.lt nuotr.
Kas gali pagrystai teigti, kad pablogės epidemiologinė situacija, jeigu bus leista dirbti, su visomis saugos priemonėmis, kaip ir didiesiems, taip pat ir mažoms parduotuvėlėms. Kas pasikeis, jeigu į kirpyklą ateisime vienu metu po pora asmenų, juk pas odontolgus vaikštome ir t.t. ir pan.
Jeigu valdantieji nesirūpina mažaisiais, kurie užsidirba tik savo pragyvenimui ir nesiekia, kad didėtų skurstančių bei bedarbių, tai lai jais pasirūpina opozicinės Seimo frakcijos. Tai būtų ženkliai prasmingiau nei, kad beveik pusmetį plepėti, kas bus opozicijos lyderis. Paimkite ir sukurkite dokumentą, įpareigojantį vyriausybę ne pažadais mažuosius maitinti, kol jiems jau jokia reanimacija nebapadės, o lai imasi konkrečių veiksmų.
Manau, visi, kuriems ne tiek svarbu Lietuvos turtuolių pelnai, turėtų prieš save matyti keletą man skausmingų skaičių: 1 milijoną priverstinai emigravusių tautiečių iš Tėvynės, 485 milijonierius ir 600 000 gyvenančių ant skurdo ribos. Jeigu nieko nedarysime šie skaičiai tik didės.
Ir pabaigai negaliu nutylėti. Negi šiandien svarbiausia Lietuvoje pastatyti naują kalėjimą, legalizuoti narkotikų prekybą ir prisidengiant žmogaus teisėmis spręsti bendrų Seimo tualetų problemą.
Daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Prezidiumo narys, LPK Garbės Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas
Kavinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sako, kad karantinui švelnėjant paskutiniai atsidaryti turėtų naktiniai barai.
„Mes nesame šalininkai visuotinio atsidarymo, tai po kiek laiko mums smogs taip pat, todėl tai mums nėra priimtina. Mes kiek kitaip formuojame atidarymo algoritmą. Nesakome: „atsidarykite visi ir bus gerai“. Mes sakome, kad bus blogai. Paskutinėje eilėje turėtų atsidaryti naktiniai barai, kur parduodamas alkoholis. Ten nėra įmanoma suvaldyti žmonių elgsenos“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė D. Arlauskas.
Anot jo, verslas turėtų prisiimti atsakomybę suvaldant atsidarymo rizikas.
„Užeinu į kokią parduotuvę, pradžioje mačiau tam tikrą discipliną, kiek žmonių yra parduotuvėje, kur dezinfekuoti rankas. Žmonės jau įprato, atsipalaidavo. Sakome: kad jeigu atidarome, užtikrinkime, kad nebūtų grėsmės. Tas, kas atsidarė, turi prisiimti atsakomybę. Jei koks kontroliuojantis subjektas ateis, pamatys, – mes iki to netgi, kad gal net reikėtų uždaryt“, – sakė darbdavių atstovas.
„Man patiko Singapūro atvejis. Ateini prie didžiausio prekybos tinklo ir turi programėlę telefone, užsiregistruoji ir iškart matosi, kiek (žmonių parduotuvėje – ELTA). Jei žmonių per daug – kitas neįeis. Tada išjungiame žmogiškąjį faktorių“, – pridūrė jis.
Karantinas šalyje pratęstas iki vasario 28 dienos, primena ELTA.
Valdas Petreikis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Renginių industrijos asociacijos pirmininkas Valdas Petreikis sako, kad renginių organizatoriai numatė, jog rudenį lauks antrasis karantinas, ir jam ruošėsi. Nepaisant to, V. Petreikis pažymi, kad renginių industrija patyrė apie 80 proc. pajėgumų smukimo, ir iš naujosios Vyriausybės tikisi greitų sprendimų.
„(Antrąjį karantiną – ELTA) pasitikome su uždarymu ir su viltimi žiūrėdami į kitus metus. Reikia suprasti, kad renginių industrija taip ir nepradėjo veikti pilnu pajėgumu, (…) renginių organizatoriai ir bendrai industrija patyrė apie 80 proc. pajėgumų smukimo. Taip pat, kalbant apie šį laikotarpį, gruodį, labai iškalbingas skaičius, kurį pateikė vienas iš mūsų asociacijos narių: bilietų pardavimai, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, lapkričio-gruodžio mėnesiais, yra smukę 99,2 proc.“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ pirmadienį kalbėjo jis.
Paklaustas, iš ko šiuo laikotarpiu, kai uždrausti kone visi vieši renginiai, gyvena renginių organizatoriai, V. Petreikis tikino, jog pasitelkiami rezervai, kurie buvo pradėti kaupti užklupus dar pirmajam karantinui.
„Manau, kad (renginių organizatoriai – ELTA) gyvena iš rezervų, kuriuos greičiausia vis dar turi, kažkokių nedidelių subsidijų, kurios yra atėjusios iš valstybės. Bet šis laikotarpis yra labai sudėtingas. Pirmasis karantinas buvo šokas, iki antrojo šiek tiek galėjome dirbti“, – teigė jis.
Anot V. Petreikio, jau po pirmojo karantino daugelis renginių industrijos atstovų suvokė, kad metų pabaigos laikotarpis, visuomet generavęs daugiausia pajamų, jau prarastas.
„Realiai renginių organizatoriai numatė ir jau buvo pasiruošę tam, kad bus antras karantinas, galbūt net geriau negu mūsų valstybės krizių valdymo centras, nes suvokė, kad šis laikotarpis, kuris dažniausiai generuodavo daug pajamų, jau prarastas“, – sakė jis.
Tuo metu iš naujosios valdžios, kaip teigė V. Petreikis, tikimasi „realios pagalbos, kuri reikalinga išlaikyti žmones“.
„Pirmiausia renginių organizatoriai tikisi dialogo ir plano, kaip atrodys išėjimas iš karantino, kokia bus dinamika. To mes pasigedome visą pirmą karantiną su praėjusia valdžia (…). Tikimės, kad bus nustota diskredituoti ir diskriminuoti renginius, nes nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kas dažniausia yra transliuojama viešai, kad renginiai yra pavojingi. (…)
Norėtųsi realios pagalbos, kuri reikalinga išlaikyti žmones, ir (atlyginimai – ELTA) būtų kompensuojama atsižvelgiant ne į minimalią, o į vidutinę algą. Taip pat, kad būtų padedama tiems žmonės, kurie dirba savarankiškai. Tam reikia tikrai kompleksiškų (…), greitų ir savalaikių sprendimų“, – sakė jis.
ELTA primena, kad karantino metu draudžiami vieši renginiai, susibūrimai, viešose vietose vyresniems nei 6 metų asmenims privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Laisvės partijos pirmininkė, kandidatė į ekonomikos ir inovacijų ministres Aušrinė Armonaitė sako, kad yra numatyta verslo priežiūros institucijų pertvarka ir jų tikslų peržiūra.
„Esame nusimatę verslo priežiūros institucijų pertvarką, kad peržiūrėtume, kokie institucijų tikslai, ar jie orientuoti į konsultacijas, ar į baudas, kaip elgiasi inspektoriai ir kaip jiems padėti tapti draugiškesniais valstybės pareigūnais, (…) kad jie būtų konsultantai, ne baudėjai, kad žmonėms nekiltų minčių apie emigraciją susidūrus su valstybės institucijomis, ką kartais girdžiu“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė A. Armonaitė.
Jos teigimu, taip pat būtų galima sujungti besidubliuojančias funkcijas šiose institucijose.
Kalbėdama apie mokesčius, A. Armonaitė nurodė, kad valdantieji šioje srityje nesirengia daryti „staigių judesių.“
„Dabar įveikime šitą krizę kartu ir tada pasižiūrėsime, kokia sistema yra sąžiningiausia. Aš manau, kad mokesčiai turi būti mažesni, tačiau mes, kaip Laisvės partija, formuojant koaliciją, nesiūlėme neįtikėtinų mokesčių lengvatų, pavyzdžiui, pridėtinio vertės mokesčio (PVM). Nes PVM nesumažina kainos žmogui, nepaisant to, kad daug kas teigia kitaip. Prasminga mažinti gyventojų pajamų mokestį, ir apie tai mes kalbėjome, ir prašėme partnerių bent jau nedidinti tų mokesčių, ypatingai žmonėms, kurie dirba pagal darbo santykius“, – sakė A. Armonaitė.
Centai. Slaptai.lt nuotr.
Manančių, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo, lyginant su praėjusių metų spaliu, padaugėjo 7 proc. punktais.
Tuo tarpu vertinančių šalies ekonominę padėtį kaip blogėjančią padaugėjo 17 proc. punktų, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu spalį atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa. Komentuodami šiuos rodiklius ekonomistai teigia, kad tokie skaičiai kelia nerimą ir atkreipia dėmesį, jog žmonių finansinė elgsena netolimoje ateityje gali neigiamai paveikti šalies ekonomiką.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas Eltai teigė apklausą parodžius, kad lietuviai apskritai yra gana pesimistiškai nusiteikę ekonominės padėties šalyje atžvilgiu.
„Tai yra pakankamai reikšmingi skaičiai (…). Galima matyti, kad apskritai didelė dalis visuomenės yra ganėtinai pesimistiškai nusiteikusi, nes 2019 metais Lietuvos ekonominė padėtis tikrai buvo gerėjanti, ypač vasaros gale. Nepaisant to, daugiau nei ketvirtadalis respondentų (27 proc.) atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo“, – sakė jis.
M. Dubnikovo teigimu, tai, kad daugėja vertinančių savo finansinę padėtį kaip pablogėjusią pandemijos kontekste yra natūralu.
„Tai, kad manančiųjų, jog jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo padaugėjo 7 proc. punktais, yra reikšmingas (…) ir šiek tiek liūdinantis pokytis. Visgi tai yra natūralu, nes tikrai didelė žmonių dalis turėjo išeiti į prastovas, o esančių prastovose pajamos natūraliai krito“, – sakė ekonomistas. Eurai ir centai. Slaptai.lt nuotr.
„Prie šeimos finansinės padėties vertinimo lygiai taip pat galėjo prisidėti ir finansinės būklės nepablogėjimas. Gali būti, kad žmogus ir toliau gauna tas pačias pajamas, bet tai, kad jis negalėjo, pavyzdžiui, vasaros metu keliauti, irgi blogina žmonių savijautą ir veikia bendrą vertinimą“, – pridūrė jis.
Blogėjantys ekonominės padėties vertinimai lemia ir kintančią gyventojų finansinę elgseną, kuri, tikėtina, netolimoje ateityje gali neigiamai paveikti šalies ekonomiką, tikino ekonomistas.
„Bet kokiu atveju šie pokyčiai gali lemti ir žmonių finansinę elgseną. Žmogus, kuris mano, kad jo finansinė būklė blogėja, mažina savo vartojimą, galvoja apie tai, kaip daugiau sutaupyti, atsidėti pinigų, nes galbūt už poros mėnesių situacija blogės. Kai žmonės neleidžia pinigų ir atideda juos ateičiai, nepaisant to, ar jų pajamos mažėjo ar padidėjo, tai niekaip neprisideda prie ekonomikos plėtros ir ją veikia neigiamai“, – kalbėjo jis.
Anot M. Dubnikovo, pirmuosius tokio visuomenės vertinimo padarinius bus galima stebėti praėjus pusei metų.
„Tikriausiai aiškesnius pirmuosius tokio vertinimo efektus ekonomikai pamatysime pasireiškiant po 6-8 mėnesių. Tai yra tam tikras perspėjimas: jeigu tokia situacija užsitęs ir žmonių nuotaikos toliau bjurs, blogės ir ekonominė situacija šalyje“, – tikino jis.
Tuo tarpu turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management” vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad tikėtina, jog tiek dėl sezoniškumo, tiek dėl įsibėgėjusios pandemijos žmonių lūkesčiai ateinančiais mėnesiais dar labiau suprastės. Eurai. Keletas kupiūrų. Slaptai.lt nuotr.
„Matyt, žmonių lūkesčiai jau ateinančiais mėnesiais suprastės, nes juos veikia ir sezoniškumas, ir įsibėgėjusi pandemija. Bet to buvo galima laukti: lapkritis-gruodis buvo tie mėnesiai, kurie kėlė nerimą visiems ekonomikos politikos formuotojams ir stebėtojams“, – Eltai teigė ji.
I. Genytė-Pikčienė taip pat pažymėjo, kad nors Lietuva su COVID-19 sukelta ekonomine krize susidorojo gana neblogai, šalyje vis tiek stebima recesija, ir tai verčia visuomenę nerimauti.
„Reikia prisiminti, kad pernai Lietuvos ekonomika dar augo, o šiemet vis tik yra recesija. Nepaisant to, kad atrodome šauniausiai tarp krintančių, mūsų ekonomika vis tiek nekyla ir logiška, kad dėl to kyla daugiau nerimo visuomenėje – tai atspindi ir apklausos (…). Atsiranda daugiau rizikų tiek mūsų eksportuotojams, tiek vidaus rinkoje veikiantiems sektoriams. Aišku, kai kurie sektoriai puikiai susitvarkė su krize, net išlošė iš jos. Bet sektoriams, atsidūrusiems pandemijos epicentre, šie metai tapo gyvybės ar mirties klausimu“, – teigė ji.
„Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad Lietuvos ekonominę padėtį kaip blogėjančią vertina 44 proc. respondentų.
Tuo tarpu spalio mėnesį trečdalis (34 proc.) suaugusių šalies gyventojų manė, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu blogėjo, rodo apklausos duomenys.
„Facebook“ pagrasino neleisti vartotojams Australijoje platformoje dalintis naujienų straipsniais po to, kai Australijos vyriausybė pateikė įstatymo projektą, pagal kurį technologijų milžinės vietos žiniasklaidos įmonėms turėtų mokėti už turinį, skelbia „Deutsche Welle“.
Australijos vyriausybei pasiūlius priimti įstatymą, kuriuo technologijų įmonės įsipareigotų žiniasklaidos redakcijoms kompensuoti tam tikras sumas dėl pastarųjų turinio panaudojimo, „Facebook“ paskelbė precedento neturintį grasinimą dėl galimo draudimo vartotojams dalintis naujienų straipsniais.
„Atsižvelgdami į tai, kad įstatymo projektas gali būti patvirtintas, nebeleisime redakcijoms ir gyventojams Australijoje dalintis vietos bei tarptautinių naujienų žinutėmis „Facebook“ bei „Instagram“ paskyrose“, – teigė „Facebook“ direktorius Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje Willas Eastonas.
Jis taip pat pabrėžė, kad įstatymo projektas stato įmonę į tokią situaciją, kai ši turi rinktis tarp „visiško draudimo dalintis naujienomis arba sutikimo, kad redakcijos ims mokesčius už tiek turinio, kiek tik norės, o suma nebus apibrėžta jokiais aiškiais limitais“.
„Joks verslas negali tarpti tokiose sąlygose“, – tvirtino jis.
Australija planuoja įgyvendinti griežtesnius tokių technologijų milžinių kaip „Facebook“ bei „Google“ galių apribojimus. Įvedus apribojimų, įmonės turėtų mokėti už naudojamą turinį, kurį kuria vietos naujienų agentūros. Šiais apribojimais siekiama skaidrinti socialinių tinklų platformose naudojamų turinio reitingavimo algoritmų veiklą.
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas, LSDDP Tarybos narys. Slaptai.lt nuotr.
Trumpai galima atsakyti, ne tik galima, bet ir reikia. Nors kaip tai padaryti – nuomonės išsiskirs kardinaliai. Dėl tokio masto skurdo, kada kas 5 valstybės gyventojas skursta, kalti visi. Kaltos buvusios ir esamos valdžios, kurioms neužteko ryžto drąsiai tai naikinti. Vienos į tą skurdą įstūmė sudarydamos jam subujoti šiltnaminines sąlygas, o kitos, kaip ir dabartinė, nors nemažai padarė, kad jį sumažintų, bet vis tiek nepakanakamai.
Kalti valstybės tarnautojai, kurie šiems procesams yra visiškai abejingi, o būtent jie formuoja politikų darbotvarkę. Kalčiausi visų rangų teisėsaugos pareigūnai, kurie ne tik neužtikrina elementaraus teisingumo visiems, bet per visus 30 atkurtos nepriklausomybės metus sukūrė nebaudžiamumo atmosferą vagims kyšininkmas ir net patys į ją įlindo. Be to, reikia pripažinti, kad kalti ir patys Lietuvos žmones. Kalti dėl to, kad renka ne tuos, o svarbiausia nekovoja dėl savo teisių. Juk paskutinis rimtesnis mitingas prieš Andriaus Kubiliaus ir Ingridos Šimonytės skurdinimo politiką buvo prieš 12 metų (2009 m.). O visi kiti dešimties arba šimtuko pensininkų mitingėliai – tai, kaip sakoma liaudyje, padeda kaip mirusiam kompresas…
Valdžioje esantys ir tie, kurie turtus bėdžių sąskaita kraunansi, į tokius pasižiūro ir šaiposi. Be to, dar savoje žiniasklaidoje komentuoja, nėra čia to skurdo, nes jei neturėtų ką valgyti, tai šimtai tūkstančių į gatves išeitų. Mūsų žmonių kantrybe, nuolankumu, abejingumu ir susiskaldymu naudojasi tie, kurie jau net asmenininius biurus turi savo pinigams skaičiuoti. Ko gero, taip ir tęstūsi ši skurdo ir Gėdos epopėja. Gėdos, kad tokia kūrybinga, darbšti tauta Europos viduryje XXI amžiuje taip gėdingai nugyventa. Suprantu, kad kai kurie cinikai visus skurstančius jau į asocialius nurašė.
Mūsų visų laimė ir skurstančių ir truputį gerėliau gyvenančių vidutiniokų (kurių didžiausia dalis skolose paskendusi), kad esame ES, o iš ten mums laikas nuo laiko, kaip tam šuniukui nosimi į jo ne vietoje padarytą kakutę pabado, kad štai ponai politikai, kyšininkai ir turtuoliai, per daug pas jus skurstančių, per daug jūs žmones engiate ir sau turtus kraunatės. Deja, pabaksnoja ir vėl išvyksta, o mūsuose vietoj rimtų problemų sprendimų paieškų toliau tęsiasi jau kasdienybe tapusios lenktynės, kas ką labiau apjuodins, o pats tuo metu pasipinigaus.
Pensininkai klausia valdžios, kur dingo jų pensijos? Slaptai.lt nuotr.
Net apakau, kai pamačiau buvusios Prezidentės komandos nario Š.Narbuto moralinio nesubrendimo laipsnį. Jam ir kai kam, iš jį ginančios žiniasklaidos, visiškai normalu, kad pasaulinio masto nelaimės akyvaizdoje, jis tiesiog iš tos nelaimės pasipinigavo. Ir ne šiaip kokiu tūkstantuku, o trečdaliu milijono € (virš 1 milijono litų) įsidėjo į kišenę už kelias pažintis valdžioje. Taip turiu pagrindo teigti, kad buvo ne vienas verslininkas, kuris bandė siūlyti įvairią pagalbą, kaip nusipirkti reikiamų priemonių iš Kinijos. Deja, buvo nupirkta iš to, kuris sugebėjo įpiršti ir užsidirbti. Ir kas galėtų paneigti, kad jo sėkmę nulėmė ryšiai. Neteisiu, bet klausiu, ar tai moralu? Nes buvusi Š.Narbuto viršininkė mus ilgai (net 10 metų) mokė moralės. Deja, savo artimiausių pagalbininkų neišmokė.
Kodėl taip akcentuoju moralinį aspektą, juk skurdui mažinti reikia pinigų. Žinote, problema ne piniguose. Pinigų galima užsidirbti ir gan daug. Problema, ar norima tuo keliu eiti. Juk kai nemaža dalis skursta, tai kita dalis turtėja. Šie procesai kaip susisiekiantys indai. Tačiau Lietuvos valstybė yra prieš didelę dilemą, kurią trumpai galima formuluoti sekančiai. Ar mes vėl plaukiame pasroviui, kaip pastruosius 30 metų, laukdami, kur ši purvina nebaudžiamumo – korupcijos ir abejingumo srovė išneš. O gal vis gi pasinaudosime dvejomis teigiamomis mums atsirandačiomis galimybėmis ir pabandysime padaryti ne lozunginį, o rimtą bendrą darbą, kuris leis Lietuvai išsiveržti iš šios skurdo, atsilikimo, išsivaikščiojimo ir provinciališkumo akligatvio.
Galimybes mums atveria neseniai LR Prezidento Gitano Nausėdos parvežta iš ES Vadovų Tarybos gera žinia apie 1,8 papildomus milijardus Lietuvai. Ir ją lydintis noras, kad šie pinigai nebūtų pravalgyti, o panaudoti sukuriant kuo didesnę pridėtinę vertę. Ją sukurti mus įgalina eksponentiškai besivystančios inovacijos. Sudėjus šiuos du dėmenis belieka trečias, apie kurį rašiau anksčiau, t.y. ryžtis pasielgti ne kaip esame įpratę, išsidalinti tas didžiulias lėšas tarp ir taip turtingų, o pačiai valstybei imtis moralios iniciatyvos ir jas panaudoti praturtinant daugumą.
Manau, kad vykstantis neregėtas žmonijos mokslo ir technologijų progresas suteikia mums didžiulias galimybes per pakankamai trumpą laikotarpį tapti pasiturinčia ir teisingesnia valstybe, bent jau didesniai daliai tautiečių. Tam būtina atsisakyti neoliberalų primestų dogmų ir pereiti prie mišrios ekonomikos modelio, kur privati ir valstybinė nuosavybės yra vienodai galimos ir reikalingos, bei bendrdarbiaujančios. Taip pat Lietuvai reikia kelių stambių modernių projektų, kaip:
Tarptautinio masto projekto, sąlyginiu pavadinimu „WOLRDGIGASERVER“ – super didelė skaitmeninių technologijų duomenų saugykla.
Ideali vieta jai statyti yra šalia Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Galimos investicijos ir investuotojai:
a) Lietuvos valstybė iš aukščiau minėtų ES skiriamų lėšų, dalis gali būti skolinta
b) Lietuvos įmonės (atrenkamos konkurso būdu, kur svarbiausias kriterijus – skaidrumas)
c) Lietuvos piliečiai. Dabartiniu metu gyventojai turi nemažai indėlių bankuose, o ten moka labai simbolines palūkanas. Šis projektas bus tikrai pelningas, nes skaitmenizacija dar net nepasiekė piko, o duomenų suagyklų labai trūksta;
d) užsienio investuotojai ir pan;
Įvairių dydžių ir paskirties gamybos (su tarptautine kooperacija) serviso ir panaudojimo metodų adaptacijos „Dronų Centro“ sukūrimas. Juos masiškai pritaikant rinkti duomenis aplinkosaugos, priešgaisrinės, elektros perdavimo linijų, kelių srautų paskirtsymo, gyventojų saugumo užtikrinimo ir kitose srityse; Tai derinant su Didžiųjų duomenų rinkimu ir apdorojimu; Čia yra dvi veiklos sritys – tai pati gamyba ir aptarnavimas, o svarbiausia programų, kūrimas, pritaikymas ir plėtra.
Aukštųjų technologijų specialistų ir naujovių klasterio – specialaus super modernaus virtualaus miestelio „Naujoji Lietuva“ sukūrimas. Dabar Lietuvoje yra nemažai įvairių sričių naujovių, bet jos yra nedidelės, fragmentiškos ir mažai žinomos. Todėl per mažai pritraukia ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio investuotojų. O apjungus, nebūtinai fiziškai, skaitmeninių ir internetinių platformų pagalba, turimą savą potencialą ir taip pat vienoje vietoje sukaupiant gerąją tarptautinę patirtį su aiškiu tikslu sudaryti sąlygas susitelkti ir patraukti naujovių entuziastus – „fanus“, bei sudaryti galimybes tas naujoves realizuoti ir kuo plačiau paskleisti.
Kyla ar krenta žemyn. Slaptai.lt nuotr.
Šie ir kiti panašūs projektai sudarys prielaidas Lietuvai iš kopijuojančių kitų šalių pasiekimus, pačiai tapti pavyzdžiu ir ženkliai pagerinti valstybės ekonominę galią, o tuo pačiu ir žmonių gyvenimą. Tik valstybės dalyvavimas gali užtikrinti šių projektų įgyvendinimą, nes pirmiausia reikia atlikti didžiulį organizacinį paruošiamąjį darbą. Lietuvos privatus kapitalas inertiškas ir labai lėtai investuoja į naujus projektus. Mūsuose vyrauja mažų ubagų filosfija ir individualizmas. Be to, šie projektai pareikalaus gan didelių investicijų ir ES lėšos tai leidžia padaryti. Jau dabar matosi, kad tai projektai, sukuriantys aukštą pridėtinę vertę, o valstybė gaus galimybę gauti papildomų lėšų vykdyti socialinėms programoms. Be to, patys projektai ir netiesiogiai, šalia jų, bus sukurta daug įvairios kvalifikacijos darbo vietų. O tai nauji ir gan geri atlyginimai.
Mano siūloma naujovė yra patraukli ir tuo, kad į projektus galima įtraukti kuo platesnį ratą šalies gyventojų. Turime patobulinti Akcinių bendrovių įstatymą, kuris leistų iki tam tikros vertės (pvz. 10 000 €) akciją, kaip vertybinį popierių, įsigyti labai paprastai, kaip dabar įsigyjami, taip vadinami, dovanų čekiai. Taip mes šiuos projektus paversime visos tautos remiamais ne tik pinigais, bet ir emociškai.
Siūlau ilgai nelaukus ekonomikos ir inovacijų ministrui Rimantui Sinkevičiui savo įsakymu sukurti pora kūrybinių grupių, kurios paruoštų visą reikiamą projektų realizavimo organizacinę – finansinę schemą ir reikiamus dokumentų projektus. Manau, tikslinga tai padarius priimti atatinkamą LR Seimo nutarimą ir pradėti projektų realizvimo darbus.
Teksto autorius – daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Prezidiumo narys, LPK Garbės Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas
„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nekilnojamojo turto plėtojimo bendrovės šiuo metu nepradeda naujų projektų ir užbaigia anksčiau pradėtus, sako bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
„Jeigu pasižiūrėtume į ateitį, perspektyvą, tai nuo naujų projektų visi stengiasi kol kas susilaikyti. Nėra apibrėžtumo. Tą patį darome mes ir daugelis kitų kompanijų: šiuo metu baigiame tuos projektus, kuriuos esame pradėję. Naujų nepradedame“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė A. Avulis.
Jis sakė, kad Vyriausybės patvirtintas 6,3 mlrd. eurų vertės ekonomikos DNR planas galėtų būti paskatinimas ir statybų sektoriui.
„Tai bus paskata statybų sektoriui, nes čia lengviausia pradėti. Nors su pašaipa kai kas žiūri – leisti (lėšas – ELTA) šaligatviams, betonui, iš kitos pusės, tai yra darbo jėga, mokesčiai, ekonomikos dalis“, – sakė „Hanner“ valdybos pirmininkas.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Tarybos posėdyje sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybė siūlo sprendimus, neieškodama juose logikos.
„Yra būdas kuo greičiau išleisti skolintus ir kitus netikėtai perkritusius milijardus be diskusijų, pusiau slapta ir pusiau papirkinėjant, net nesivarginant juos išleisti ten ir tam, kur krizės metu labiausiai reikia. Kaitalioti sprendimus ir siūlyti neieškoti juose logikos.
Bet yra ir kitas būdas: veikti suprantant, kad visus milijardus galiausiai kažkas uždirbo ir sumokėjo, net jeigu tai yra ne Lietuvos, o Vokietijos ar Švedijos mokesčių mokėtojas. Todėl netikėtai atsivėrusi galimybė daugiau išleisti nėra tiesiog galimybė išleisti bet kaip, pamaloninant sau artimas interesų grupes. Būtina bandyti paaiškinti visus savo sprendimus, o ne globėjiškai šyptelėti, kad didžiųjų sprendimai plačiajai visuomenei yra nepažinūs“, – šeštadienį posėdyje kalbėjo I. Šimonytė.
„Yra būdas išvadinti žmones nežmonėmis, o verslą – neverslu“, – pridūrė ji.
Anot jos, nors pandemija laikinai atrodė įveikta, situacija išlieka ypatinga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
„Vyriausybė toliau siekia kaip įmanoma labiau veikti vyriausybinio valdymo sąlygomis, tokį veikimą skatina ir daugumos šeimininkas. Gyvename tokiu „pusiau galima, pusiau draudžiama“ režimu, kai tą pačią dieną mažinami reikalavimai renginiams, ir kalbama, kad tuoj galbūt vėl privalomai reikės dėvėti kaukes. Pandemija parodė, kad Lietuvoje yra stebėtinai nemenkas noras pilietinės visuomenės krūtine pridenginėti viešojo valdymo skyles. Tai nėra normalu, nes neretai kažkieno didvyriškumas rodo, kad kažkas kitas tiesiog nedaro savo darbo taip, kaip turėtų“, – teigė I. Šimonytė.
Antradienį TS-LKD prezidiumas patvirtino galutinį reitinguotą daugiamandatės apygardos sąrašą. Jame – 241 pavardė.
Pirmoje vietoje yra Ingrida Šimonytė, antroje – Gabrielius Landsbergis, trečioje – Laurynas Kasčiūnas, ketvirtoje – Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė, penktoje – Paulius Saudargas, šeštoje – Arvydas Anušauskas, septintoje – Agnė Bilotaitė, aštuntoje – Audronius Ažubalis, devintoje – Jurgis Razma, dešimtoje – Monika Navickienė.
Būk atsargus. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį Vilniuje pristatomas leidinys „Kibernetinis saugumas ir verslas. Ką turėtų žinoti kiekvienas įmonės vadovas“. Jis, kaip pažymi Krašto apsaugos ministerija, skirtas padėti smulkioms ir vidutinėms įmonėms rūpintis savo kibernetiniu saugumu.
Kaip ir kiti tokio pobūdžio dokumentai pasaulyje, šis vadovas pateikia esmines (bazinio saugumo lygio) rekomendacijas įmonėms, kurios dar netaiko sistemingo požiūrio į kibernetinį saugumą, siekiant kelti jų kibernetinio saugumo kultūrą ir stiprinti jų atsparumą grėsmėms.
Šio leidinio sudarytojai – Gabrielė Bilevičiūtė ir Justas Kidykas, kurie yra ir Vyriausybės remiamos „Investuok Lietuvoje“ programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovai – pristatys leidinio turinį ir tai, kaip taikant leidinyje pateiktus patarimus įmonės gali stiprinti savo pasiruošimą skaitmeninėms grėsmėms.
Pristatyme taip pat dalyvaus novatoriškos finansinių technologijų įmonės „Paystra“ saugumo vadovas Rokas Muraška ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos kibernetinio saugumo ekspertas Viktoras Pinkevičius.
Leidinys parengtas bendradarbiaujant su Nacionalinio kibernetinio saugumo centru prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) ir keturiolika partnerių iš viešojo bei privataus sektorių. Prie turinio kūrimo taip pat prisidėjo ir dešimt Lietuvoje veikiančių kibernetinio saugumo paslaugas teikiančių įmonių.
Kaip nurodoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime, kibernetinio saugumo patarimų vadovas parengtas išsiaiškinus, kad trys iš keturių Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių nėra pasiruošusios arba nežino, ar yra pasiruošusios atremti kibernetines atakas. Tai parodė 2019 m. lapkričio-gruodžio mėnesį „Kurk Lietuvai“ atstovų atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 227 respondentai iš visų Lietuvos apskričių – smulkaus ir vidutinio verslo vadovai ir darbuotojai.
Nors pasaulinės tendencijos rodo, kad smulkios ir vidutinės įmonės dažnai tampa kibernetinių atakų taikiniu, net 44 proc. apklaustų Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių nemano, kad jos gali tapti tokių atakų aukomis.
Reaguojant į tai, „Kurk Lietuvai“ bei Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva ir buvo parengtas šis pirmasis verslui skirtas kibernetinio saugumo rekomendacijų rinkinys – „Kibernetinis saugumas ir verslas. Ką turėtų žinoti kiekvienas įmonės vadovas“.
Gyvename ne tik pandemijos, bet ir socialinį mūsų visuomenės kūną pastoviai naikinančio korupcijos vėžio būsenoje. Skandalas veja, skandalą, dažnai net nebesuprantame, kas vyksta.Taip plinta nepasitikėjimas ir nusivylimas.
Ne taip seniai stebėjome teisėjus įeinančius, tiesa, ir greitai išeinančius iš Lukiškių kalėjimo. Jau net pamiršome, kuo viskas baigėsi. O kiek prisiskaitėme ir prisiklausėme apie Elgijaus Masiulio „šnapso dėžutę” su kyšio pinigais. Čia ir be „tulpių” pašto neapsieita.
Kiek vilčių ir pažadų buvo po garsios VSD pažymos apie MG Baltik išviešinimą. O baigėsi šnipštu… Galima vardyti ir vardyt. Tačiau manau, kad visi su manimi sutiks, kad esminio lūžio kovoje su korupcija nesugebėjo pasiekti nė viena valdžia. Suima, žiniasklaida patriukšmauja, o paskui viskas nutyla iki sekančio karto. Štai ir dabartinis skambus STT ir prokuratūros, gan žinomų ir įtakingų verslo pasaulio atstovų suėmimas. Ir ką, garbūs ponai dabar beaiškintų, o žala jau padaryta. Ir taip Lietuvoje verslininkus įprasta laikyti „vagimis”. Tai po šio skandalo bus dar blogiau, kaip jis bepasibaigtų. O juk yra daug dorų ir sąžiningai, bei skaidriai dirbančių verslo atstovų. Deja, šaukštas deguto ir bačką medaus pagadina.
Mokslo pažanga ir aukštosios technologijos drąsiai braunasi į mūsų gyvenimus ir juos keičia. Bet eksponentiškai besivystantiems technikos ir technologijų pokyčiams, netinka vėžlio žingsniui prilygstanti, žmonių socialinių santykių kaita. Nemaža dalis homo sapiens atstovų savo intelektualiniu išprusimu, o ypač moralinėmis – dorovinėmis nuostatomis, nelabai skiriasi nuo feodalinio – baudžiavinio bendruomenės santykių įsivaizdavimo, jų interpretavimo bei taikymo praktikoje.
Neseniai, vienoje diskusijoje, manęs paklausė: kodėl žmonės tokie gobšūs? Tai svarbus klausimas. Galima būtų teigti, kad viskas slypi žmogaus prigimtyje. Juk mumyse yra du pradai: angelo ir žvėries. Gyvojoje gamtoje retai sutiksi plėšrūną, kuris žudytų savo gentainį be priežasties. Taip atsitinka tik tada, jei vienam iš jų gręsia nustipti iš bado. O žmogus labai dažnai žudo be priežasties, dažnai vien tik iš gobšumo. Antra vertus, kartais, tas pats žmogus gali būti labai atidus ir net padėti savo artimui, kurį prieš tai nuskriaudė.
Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Garsus XX a. dramaturgas ir mąstytojas Moemas Samersetas taikliai apibendrinio išsikerojusį miesčioniškumą, pateikiamą kaip didelį gėrį – labdaros ar paramos dalybas: „Duodama išmalda – tai geraširdiškumas, o geraširdiškumas – tai dorybė, bet ar šis gėris gali atlyginti už suluošintam žmogui padarytą blogį, kurį sukėlė jo skurdas?“ Viduramžiais žmonės žudė ir plėšė, o šioms nuodėmėms atpirkti, statė bažnyčias. Šiuolaikinis lupikautojas (su nedilelėmis išimtimis) taip pat elgiasi panašiai, tik ženkliai rafinuočiau.
Mes esame socialinės būtybės, vieni nuo kitų, daugiau ar mažiau priklausomi. Todėl ir turime elgtis socialiai – bendruomeniškai. Gyvendami matyti ne tik savo asmeninį interesą, bet ir bendrus siekius bei tikslus. Mes manome, kad pastaruoju metu, visuomenėje vyraujantis psichologinis klimatas, paremtas skandalų kultūra, yra neperspektyvus ir vedantis šalį į aklavietę. Būtent ši problema yra lemianti ir didelėje emigracijoje, vedančioje prie Lietuvos išsivaikščiojimo. Svarbiausia ko mums trūksta – tai atviro, skaidraus bendravimo. Atviro pokalbio apie problemas ir geranoriškos diskusijos apie būdus, kaip spręsti kylančias problemas.
Man teko dirbti su skandinavais prie verslo skaidrumo problemų. Sukaupęs patirtį, paruošiau Skaidrumo sistemos koncepciją, kurios pagrindu būtų tikslinga parengti Skaidrumo sistemos kodeksą. O tai taptų tuo pamatu, ant kurio galima būtų kurti skaidrią teisingą valstybę. Šią idėją dar prieš trejus metus pristačiau Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui. Išklausęs jis net suplojo rankomis ir pažadėjo visokeriopą paramą. Pažadėjo, bet netesėjo – net nepajudino piršto. O jei jis būtų šią idėją stūmęs taip atkakliai, kaip tvirtai laikosi savo kėdės, jau visa Lietuva apie tai žinotų.
Kiek vėliau tai pristačiau premjerui S. Skverneliui. Iš pradžių jam irgi patiko, bet toliau pavedė rūpintis savo klerkams (kitaip jų negaliu pavadinti). Pas premjerą jų ten gausybė ir visi labai susireikšminę.Kuo tai baigėsi? Ogi kaip visada, viskas pas juos dėl korupcijos tvarkoje ir nieko nauja daryti nereikia. Tai pareiškė ne kas kitas, o ponas Skirmantas Malinauskas. Kuo tada stebėtis teisingumo ministru E.Jankevičium, kurio pozicija buvo irgi tokia pati. Gerai, šaunu, bet dar geriau nieko nedaryti.
Politinė korupcija
Beliko dar J.E.LR Prezidentas, o gal gi jis pagelbės, tik ar jo aplinka leis. Pas mus susiklostė tokios įdomios tradicijos, kad iki aukšto vadovo taip paprastai neprasibrausi. Pirmiausia tave išegzaminuoja jo patarėjų bei padėjėjų armija ir jei jiems patinki, tada gal ir prileis. Tai irgi viena iš terpių bujoti korupcijai, nes tas, kas sugeba „privesti” prie sprendimus lemiančio asmens, tampa labai reikšmingas ir reikalingas. Taip matosi buvo ir su dabar STT sulaikytaisiais.
Išvada labai paprasta – tik visų santykių verslo bei politikos skaidrinimas ir plataus spektro šešėlinės ekonomikos užkardinimas, yra viena iš svarbių misijų išvalant šalį nuo korupcijos vėžio. Kartu būtinas – atviras geranoriškas dialogas bei visaapimanti visuomenės švietimo Programa „Mokomės gyventi išmanioje ir skaidrioje bendruomenėje“, įgyvendinimas. Manome, kad žinių plėtra apie ateinančias ar jau esančias naujoves bei atviras pokalbis apie skaidrių, nuoširdžių santykių svarbą dabartinėje ir ateities visuomenėje, pasitarnaus pačios visuomenės brandai irjo ssusitelkimui bendram daugumos tikslui – Gerovės valstybės kūrimui.
Daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Tarybos narys, LPK Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas
Esu girdėjęs liudijimų, kad Dievas išklauso žmogaus maldas, jeigu besimeldžiantysis turi malonės dovaną arba bent tokią loginę galią, besiginčijant su Dievu, kaip Senojo Testamento Jobas. Savo ruožtu mitologiniuose pasakojimuose yra nuorodų, kad galima permaldauti patį likimą, štai mitas apie Orfėją ir Euridikę porina apie tai, jog su meninio įkvėpimo jėga galima pabandyti atšaukti net mirtį.
Žinia, koronaviruso neįmanoma nei permaldauti, nei užkeikti gražiais žodžiais, nepavyks jo priremti prie sienos taip pat ir loginiais argumentais.
Toks pat aklas ir kurčias proto ir sąžinės argumentams, veikiantis kaip virusinis susargdinimo užkratas yra taip pat lietuviškasis kapitalizmas arba, dar tiksliau tariant, patologinio kapitalizmo lietuviškoji atmaina. Jo varomoji jėga – nepasiduodanti kontrolės mechanizmams ir civilizacijos normoms didžiųjų kompanijų gobšumo patologija. Jeigu norite, lietuviškasis kapitalizmas yra mutavusi ir atspari civilizacijos poveikiui patologinio kapitalizmo forma, kai, metaforiškai tariant, įprasti ligai užkardyti antibiotikai jau nebeveikia, o laisvąja rinka iš inercijos melagingai besivadinantis darinys įgyja anticivilizacinį pobūdį.
Praeitų metų pabaigoje Lietuvoje kilusį kapitalizmo liokajų sukeltą triukšmą dėl išsakytų ketinimų papildomai apmokestinti bankų turtą (lietuviškoje dirvoje veikiantys skandinaviškieji bankai gauna didžiausias visoje Europoje pelno maržas) pavadinau negirdėtu ir neregėtu mūsų padangėje kiaulių choro žviegimu https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-ar-ne-laikas-butu-is-naujo-atsiversti-karlo-marxo-kapitala/. Šiandien nesiruošiu švelninti savo leksikos, kalbant apie lietuviškojo kapitalizmo iškrypimo iš Vakarų civilizuotumo kelio pavyzdžius, atvirkščiai – nauji įvykiai spaudžia paieškoti dar tikslesnių įvardijimų tokios patologijos nusakymui.
MG Baltik skandalo tyrimai ir netirtos Agrokoncerno veiklos peripetijos rodo, kad stambiojo kapitalo bendrovės kartas nuo karto gviešiasi stoti valstybės vietoje, demokratinę visuomenės tvarką bandant pakeisti labiausiai iškrypusiomis oligarchinio korupcinio valdymo formomis. Žinoma, ne viskas taip vienareikšmiška kaip mūsų vaizduotės piešiamos baimės, gyvenimas yra įvairesnis nei punktyrais pažymimos tikėtinos trajektorijos. Pastarosios karantino savaitės įvykiai, sulaikant Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių, įtarus verslo kapitonais vadinamus žmones korupcine veikla, teikia vilties dėl išlikusio valstybės imuniteto priešintis patologijos įsivyravimui, tačiau niekas nėra tikras dėl to, kas galiausiai nugalės – užklupusi nešvanki kaip sifilis verslo liga, platinama per gobšumo konvulsijas, ar sveikatą stiprinantys antikūniai.
Pinigai. Slaptai.lt foto
Jeigu lietuviško verslo trubadūrų, tokių kaip mačiuliai, skyrienės, vainienės, dargiai, sutkai, zalatoriai, pasisakymus imsime už gryną pinigą, nelieka nieko kito kaip pripažinti liūdną tiesą, kad antivalstybingumas, antinacionalis pobūdis ir antidemokratinis nusiteikimas lietuviškojo verslo apsukose įgyja sisteminį pobūdį.
Nepraleisiu progos priminti, kad Grigeo istorija parodė, jog lietuviško verslo plėtotėje sisteminį pobūdį įgyja pati niekšybė.
Taigi, kaip atrodo bent man, siekiant sistemiškai pasipriešinti niekšybei, nelieka nieko kito, kaip telktis į krūvą, pradėti vienytis tarpusavyje dabar kol kas atskirai per šviesmečius viena nuo kitos veikiančioms socialdemokratinio ar net socialistinio pobūdžio ir patriotinio nusiteikimo pajėgoms, kuriant kažką panašaus į socialdemokratinę tautos lygą arba, tarkime, antikorupcinį tautos frontą (kai korupcija tampa kitu kapitalizmo pavadinimu). Beviltiškai pasenusio kaip metodologas, bet išliekančiu aktualiu kaip gobšumo fenomenologas K.Marxo žodžius, kad neva proletariatas neturi tėvynės, pakeičiant dvasios gyvybingumą palaikančiu pasidrąsinimu, jog dirbantysis žmogus visų pirma pluša savo Tėvynės labui.
Gaila, bet privalu pripažinti ir tą faktą, kad kol kas artimiausiuose horizontuose tokio galimo ar net gyvybiškai būtino telkimosi vėliavnešių nesimato.
Seimo narys Gabrielius Landsbergis. Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad labai svarbu suprasti, jog Seimo sprendimai, kurie atsidūrė teisėsaugos akiratyje, buvo priimti valdančiųjų balsais.
Politikas, komentuodamas neteisėtu poveikiu teisėkūros procesams įtariamų Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus sulaikymo faktą, pabrėžia, kad valdantiesiems, o ne opozicijai, galėjo būti pirmiausia padaryta įtaka.
Konservatorius, spekuliacijomis vadindamas „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimus, esą valdančiųjų oponentai gali būti įsipainioję neskaidriose schemose, pabrėžia, – jei teisėsaugos institucijos neišsiaiškins, atsakyti turės valdančiųjų vadovybė.
„Mes turime prokuratūros ir STT komentarą, kuriame grėsmingiausiai skamba pasakymas apie tai, kad galėjo būti priimti žalingi sprendimai, kurie galbūt galėjo būti padaryti su verslo įtaka. Jei mes kalbame apie sprendimus, tai Seime jie priimami tik dažniausiai veikiant Vyriausybei ir valdančiosios daugumos balsais“, – Eltai teigė G. Landsbergis.
„Jei buvo pasakyta, kad galimai galėjo dalyvauti verslo atstovai ir kad kažkokie finansai už to buvo… Tokiu atveju, pasakius A, būtinai reikės pasakyti ir B. Būtina įvardinti, kurie politikai čia dalyvavo, nes be jų dalyvavimo sprendimai priimami negali būti“, – aiškino politikas.
Konservatorių lyderio teigimu, prokuratūrai pranešus, kad V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus sulaikymas yra susijęs su bankų apmokestinimu, galima prisiminti ir, pasak jo, keistą šio įstatymo priėmimo procesą. Lietuvos bankas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Pirmoji versija buvo registruota lenkų (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos) atstovų, vėliau ji, neaišku kodėl, buvo ganėtinai keistai atsiimta, ir naujasis variantas, rodos, buvo įregistruotas „valstiečių“ bei „socialdarbiečių“ frakcijų narių. Naujasis įstatymas yra gerokai švelnesnis ir mažiau apkraunantis bankus. Galima susidaryti įspūdį, kad bankų atstovams jis ir buvo labiau tinkamas“, – samprotavo G. Landsbergis.
Konservatorius pabrėžė, kad labai svarbu, jog teisėsaugos institucijos kuo greičiau atskleistų esamos situacijos detales ir įvertintų, ar iniciatyvos apmokestinti bankus projekto koregavimas yra skaidrus. LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Prokuratūra galėtų kuo skubiau atversti visas kortas ir paaiškinti, ar šis epizodas buvo skaidrus, ar nebuvo tarp tų dviejų įstatymų (projektų – ELTA) verslo įsikišimo bei spaudimo, kad būtų priimtas palankesnis bankams įstatymas… Jei jie to nėra pasirengę padaryti, tai tą atsakyti turi valdančiųjų vadovybė. Ar jiems nebuvo daroma įtaka priiminėjant šiuos įstatymus? Jei paaiškėtų, kad taip ir buvo, situacija primintų Eligijaus Masiulio istoriją“, – kalbėjo G. Landsbergis, ragindamas jau dabar valdančiuosius įvertinti ažiotažą keliančią istoriją.
„Valdantieji turėtų žiūrėti pirmiausia savo kieme. Jie priėmė sprendimus, opozicija šių sprendimų nepalaikė apskritai. Tikimės, kad teisėsauga atsakys ir nebus tokių spekuliacijų, kaip kad dabar kalba ponas Karbauskis. Bet jei darytume logišką išvadą – sprendimai yra priimami valdančiųjų balsais“, – apibendrino G. Landsbergis.
Teisėsaugai antradienį suėmus Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų, „valstiečių” lyderis R. Karbauskis situaciją susiejo su opozicija ir pabrėžė, kad esą ji labiausiai priešinosi bankų mokesčio įvedimui.
„Aišku, kad, jei ten buvo daroma įtaka, tai ji turėjo būti daroma per opoziciją. Majauskas (konservatorių frakcijos narys Mykolas Majauskas – ELTA) atėjo su pasiūlymu per pusę sumažinti bankų mokestį“, – antradienį Seime sakė R. Karbauskis.
Tiesa, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus antradienį žurnalistams sakė, kad kol kas nėra duomenų, jog Seimo nariai būtų įtraukti į schemą.
Prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis, Prezidentūrai įvertinus situaciją dėl antradienio rytą sulaikytų Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Manto Zalatoriaus bei Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus, sako, kad Lietuvoje neturi būti neliečiamųjų, kuriems įstatymai negalioja.
„Prezidentas nuo pirmųjų savo kadencijos dienų korupcijos mažinimą laiko vienu iš savo veiklos prioritetų ir bendraujant su STT ar kitų teisėsaugos institucijų vadovais nuolat akcentuoja, jog Lietuvoje neturi būti neliečiamųjų, kuriems įstatymai negalioja. Prezidentas neabejoja, kad tai užtikrins kompetentingų institucijų principingą ir profesionalų darbą, nepriklausomą nuo politinės aplinkos pokyčių.
Prezidento vertinimu, valstybės institucijų sprendimai turi būti priimami įsiklausant į visų visuomenės grupių atstovų nuomones. Įstatymų leidybos procese įvairios visuomenės grupės, tarp jų ir verslo organizacijos, profesinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos ar piliečiai, turi teisę pateikti savo argumentus ir būti išklausyti. Šios nuostatos prezidentas laikosi teikdamas įstatymines iniciatyvas ir priimdamas sprendimus dėl jam pateiktų įstatymų projektų“, – teigiama Eltai atsiųstame Prezidentūros komentare.
Anot prezidento, dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas.
„Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas. Jei kyla įtarimų, kad elgiamasi priešingai, teisėsaugos institucijų pareiga yra sustabdyti tokį įtartiną veikimą“, – teigė A. Bubnelis. Prezidentūra. Slaptai.lt (Gintaro Visocko) nuotr.
Kiek anksčiau antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad asociacijų vadovai buvo suimti, gavus duomenų apie galimai vykdomas neteisėtas veikas: stambaus masto kyšininkavimą, papirkimą, prekybą poveikiu, turto iššvaistymą ir dokumentų klastojimą.
Pasak generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad V. Sutkus, pasinaudodamas savo einamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.
Tarp tokių įstatymų projektų – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.
Iš viso sulaikyti 6 asmenys.
ELTA taip pat primena, kad V. Sutkus prajusią savaitę Prezidentūroje kartu su profesinių sąjungų ir verslo organizacijų atstovais pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo, kad, jei bus priimtos prezidento siūlomos laikinos darbo jėgos apmokestinimo mažinimo iniciatyvos, tai nedarys įtakos darbuotojų darbo užmokesčio mažėjimui.
COVID–19 pandemijos poveikio Lietuvos ekonomikai ir prekybai bei šiame kontekste svarbūs ekonominės diplomatijos strateginių krypčių ir atstovavimo plėtros klausimai aptarti penktadienį vykusiame nuotoliniame Vyriausybės komisijos – Ekonominės diplomatijos tarybos (EDT) posėdyje.
EDT pirmininkas užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pristatė COVID–19 pandemijos poveikį prekybai, tarptautinių ekonominių organizacijų vertinimus, diskusijas Europos Sąjungos (ES) formatuose dėl ES prekybos politikos ateities. Energetikos ministras, laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas, Žygimantas Vaičiūnas informavo apie poveikį Lietuvos ekonomikai, o Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas pristatė Vyriausybės parengtas ekonomikos gaivinimo priemones, sakoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.
„Laisva prekyba ir taisyklėmis paremta tarptautinė prekybos sistema yra svarbus Lietuvos ekonomikos ramstis, tačiau COVID-19 pandemija parodė, kad krizės akivaizdoje prekybos atvirumui ir pasaulinių teikimo grandinių stabilumui kyla grėsmė“, – teigė užsienio reikalų ministras.
Posėdyje dalyvavę ministrai ir verslo organizacijų vadovai pabrėžė ekonominės diplomatijos svarbą Lietuvai atsigaunant po pandemijos sukelto ekonomikos nuosmukio. Užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad šiuo metu geografinis ekonominių atstovų paskirstymas ne visiškai atitinka prioritetines šalis ar realios ekonominės veiklos poreikį, todėl nuspręsta peržiūrėti ir, prireikus, atnaujinti eksporto, investicijų pritraukimo, turizmo ir bendradarbiavimo mokslo ir inovacijų srityje prioritetus. Vėliau, atsižvelgiant į tai, bus stiprinami Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienyje pajėgumai.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija įpareigota iki liepos 1 dienos pateikti pirminius pasiūlymus dėl prioritetinių rinkų peržiūros.
Nuo 2013 m. veikiančioje Ekonominės diplomatijos taryboje EDT dalyvauja užsienio reikalų, ekonomikos ir inovacijų, žemės ūkio, susisiekimo bei švietimo, mokslo ir sporto ministrai, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, 5 asocijuotų verslo organizacijų – „Investor‘s Forum“, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos – vadovai. EDT teikia Vyriausybei pasiūlymus ekonominės diplomatijos srityje dėl Lietuvos ekonominės užsienio politikos strateginių ir prioritetinių krypčių bei dėl atstovavimo Lietuvos ekonominiams interesams užsienyje sistemos tobulinimo.
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas, LSDDP Tarybos narys. Slaptai.lt nuotr.
Pasakyti, kad gyvename kapitalizmo sąlygomis – tai nieko nepasakyti apie šių dienų ekonomiką, kurioje klasikiniai dėsniai jau seniai nebegalioja. Įvyko fundamentalių sąvokų transformacija, kuri verčia mūsų ekonominę sistemą apibrėžti kitaip.
Tačiau aš šiandien ne apie tai. Pateiksiu tik kelis pastebėjimus iš šių dienų aktualijų.
Dar metų pradžioje niekas negalėjo patikėti, kad pasaulinė pandemija išauks, ir staigiai, tokio masto ekonomikos nuosmukį. Sunku būti teisėju ir spręsti, kaip reikėjo teisingiau ar moraliau elgtis. Pirmas scenarijus, kuris ateina į galvą – reikėjo bandyti saugoti gyvybes, įvedant itin griežtas saugumo priemones, galinčias pristabdyti koronaviruso plitimą. Antras scenarijus – bijantis pakenkti ekonomikai, viską riboti labai saikingai ir tiesiog leisti įvykti natūraliai atrankai, t.y. leisti išlikti stipriausiems, o silpnesniems netrukdyti išmirti. Skamba ciniškai, bet ne tokia jau maža dalis populiacijos pasisako būtent už antrąjį, socialinio darvinizmo scenarijų.
Man džiugu, kad Lietuvoje vis tik turime tokią valdančiąją daugumą, kuri pasirinko pirmąją galimybę. Taip, pradžioje ji buvo pasimetusi, nes, visų pirma, to nesitikėjo ir neturėjo atitinkamos patirties. Antra, tam nė viena valdžia nesiruošė. Ir dėl nepasiruošimo negalima kaltinti tik dabartinės valdžios, nes kalti visi. Bet juk taip pat nepasiruošusios buvo ir už Lietuvą žymiai turtingesnės valstybės. Ir vis tik po pirminių nesklandumų valdantieji sugebėjo susitelkti ir veikti gan sklandžiai.
Čia būtina pastebėti, kad opozicija nesitikėjo, jog valdantiesiems pasiseks susidoroti su dar neturėta užduotimi. Mūsų laimei, viskas ko gero pasisekė. Nežinau, ar dėl to opozicija liūdi, ar ne, bet bent jau džiaugiantis ar padrąsinant valdžioje esančius, kai reikėjo priimti atsakingus ir rizikingus sprendimus, aš negirdėjau. Girdėjosi tik argumentais nepagrįstos priekabės. Ką bedarysi, jei opozicijoje yra tik tokio intelektinio ir moralinio lygio politikai, kuriems svarbiau – ne prisidėti prie žmonių gyvybių gelbėjimo, o rūpintis reitingais. Liūdna ir tiek. Viena paguoda, kad gal gi didesnė dalis Lietuvos žmonių, atėjus laikui, tai teisingai įvertins.
Tačiau nebegaliu nutylėti, kai valdantieji, matydami, kokias žiaurias pasekmes sukėlė pandemija ekonomikai ir žmonių gyvenimams, imasi šią situaciją švelninti. Nes visiškai ją suvaldyti, apsieiti be neigiamų pasekmių tiesiog neįmanoma. Iš anksto turiu pasakyti, kad matau labai daug spragų šiose valstybės pastangose. Lenda mūsų valstybės bėdos, susiformavusios per visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį. Pagrindinė iš jų – silpna, nepaslanki ar net netoliaregiška valstybės tarnyba, sugebanti ir gerus norus apipinti tokiomis biurokratinėmis kliūtimis, kad iš principo gera idėja tarp tų kliūčių tiesiog išnyksta. Būtent dėl to ir vėluojama su ekonomikos gelbėjimo priemonėmis. Ir bijau, kad net ne visi ministrai adekvačiai suvokia, koks pavojus iškilo – jau nekalbant apie tai, ar tą pavojų jie sugebės suvaldyti. Bet dar keisčiau atrodo opozicijos klyksmas dėl pagalbos patiems pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams. Opozicija, kritikuodama valdančiuosius dėl vienkartinių išmokų pensininkams ir neįgaliesiems, ne tik pasirašė sau moralinį nuosprendį, bet ir pademonstravo visiškai neišmananti šiuolaikinės ekonomikos pagrindų.
Gyvename vartotojiškoje visuomenėje, kuo daugiau gyventojai išlaidauja, tuo ekonomikai geriau. O vos tik gyventojai pradeda nebegalėti pirkti, ekonomika kolapsuoja.Tie 200 € labai greitai sugrįš atgal, jau vien per 21% PVM (kurį, beje, būtina mažinti nedelsiant). Manau, kad ko gero ekonomikai ir žmonėms būtų naudingiau, jeigu ši suma būtų ne 200, o ne mažiau 500 €. Kodėl JAV D.Trumpo administracija išmokėjo kiekvienam amerikiečiui po 1200 $? Atsakymas paprastas: tam, kad žmonės turėtų už ką pirkti ir grąžintų pinigus į apyvartą. Išvis pandemijos padariniams ekonomikoje gelbėti JAV paskyrė virš 3 trilijonų $, tai beveik 80% šalies biudžeto, kai JAV valstybės skola iki to jau buvo virš 17 trilijonų $. O mūsų opozicija tai vadina dar ir politine korupcija, įsivaizduojate? Tada pagal jų logiką net ir pandemijos suvaldymą reikėtų laikyti korupcijos atveju.
O kalbant apie ekonomiką, tai nors man asmeniškai ši sistema, pagrįsta besaikiu vartojimu, ir yra atgrasi ir todėl ją būtina keisti, aš pripažįstu, kad šito greitai niekas nepadarys. Tada belieka vienintelis kelias skatinti ekonomikos gyvastį, o tai galima padaryti tik skatinant vartojimą. Juk tai, ką padarė TS-LKD premjero Andriaus Kubiliaus vyriausybė 2009 m., sumažindama pensijas ir padidindama mokesčius, nepasiteisino. To pasekmė – didžiulė socialinė atskirtis, emigracija ir mažiausios algos ES. Niekaip nesuprantu to meto finansų ministrės Ingridos Šimonytės kritikos. Juk ji pati padidino valstybės skolą dvigubai, negana to, pasiskolino už tiesiog fantastiškas palūkanas, kurios siekia beveik 2 milijardus eurų. Ir dabar ji kritikuoja vyriausybę, padedančią išgyventi darbo netekusiems ir skurdžiausiai gyvenantiems. Jei dabar ji būtų premjerė, tai tikriausiai ir vėl pensininkams pensijas nurėžtų ir dar ir mokesčius padidintų – kad nepasirodytų maža. O jos šnekos apie 2008 metus, švelniai sakant, yra netiesos sakymas. Tuo metu premjero G.Kirkilo Vyriausybė buvo mažumos ir laikėsi tik konservatorių balsais. Ir būtent konservatoriai prieš rinkimus prisiūlė padidinti pensijas, o paskui, jų net nespėję padidinti, gavo valdžią ir apkarpė esamas. Be to, ponia Ingrida Šimonytė tuo metu buvo finansų viceministrė, bet man neteko girdėti jos atskiros nuomonės apie būtinybę ruoštis krizei. Nors tai detalės, bet, manau, svarbios.
Pervesti pinigus – labai paprasta. Slaptai.lt nuotr.
Esminis dalykas, kurį turime suprasti net ir artėjant rinkimams, yra tas, kad be vartojimo skatinimo ekonomika neatsigaus. Taip pat ir be skolinimosi. Šiandien didelėje pasaulio dalyje veikia skolų sistema. Šią sistemą maitina taip vadinamos išvestinės finansinės priemonės. Formuluojant labiau tiesmukiškai – maitina ne realūs, o virtualūs pinigai. Pačių grynųjų pinigų apyvartoje viso labo tėra apie 10-12%. Dabartiniai pinigai kaip mokėjimo priemonė nėra padengti nei auksu, nei kokiu kitu turtu. Todėl kol šiuos virtualius pinigus žmonės ir verslas pripažįsta, naudokimės jais ir mes. Tokios yra žaidimo taisyklės. Manau, tai gerai supranta ir opozicija, tik jai reikia kaip nors save parodyti. Ir viskas, net blefavimas, daroma tik dėl reitingų. O jie reikalingi tam, kad išrinktų, nes valdžia – kaip narkotikas. Neatspariems dažnai išsivysto priklausomybė, kuri kaip ir tas virusas sunkiai gydoma.
Nors labai norėtųsi, kad šiuo mums visiems sunkiu laikotarpiu sugebėtume pakilti nors trupučiuką aukščiau už savo žemiausius instinktus – godumą, norą kitam perkąsti gerklę, pasiglemžti viską – net ir tai, kas nepriklauso. Suraskime savyje jėgų atjautos ir solidarumo jausmams sužadinti ir jiems puoselėti! Būkime nors šiek tiek verti tų gydytojų, savanorių, kurie šiandien pasaulyje, o ir mūsų Tėvynėje aukojasi dėl kitų.
Teksto autorius – Daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Tarybos narys, LPK Garbės Prezidentas, Poltikos ir verslo ekspertas
