Sąjūdis prieš Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.

Sąjūdžio prieš Astravo AE lyderiai antradienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ragindami užtikrinti, kad branduolinės avarijos ar incidento Astrave atveju Lietuvai būtų atlyginta visa padaryta žala. Susikūrusio sąjūdžio iniciatoriai reikalauja, kad dėl galimai patirtos žalos su ieškiniu būtų galima iškart kreiptis į Lietuvos teismą.
 
Prezidentas taip pat raginamas inicijuoti Lietuvos pasitraukimą iš Vienos konvencijos, kuri šiuo metu, kaip teigia iniciatoriai, apriboja Lietuvos piliečių ir valstybės teises į galimos žalos atlyginimą.
 
„Lietuva ir Baltarusija yra 1963 m. Vienos konvencijos dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą narės. Pagal šią konvenciją Baltarusijos atsakomybė už Astravo AE avarijos galimai padarytą žalą yra apribota 360 milijonų eurų. Palyginti:  Černobylio avarijos padaryta žala siekė 700 milijardų, o Fukušimos – 250 milijardų eurų. Lietuva branduolinės žalos atlyginimo (reklamacijos) galėtų reikalauti tik Baltarusijos teisme. (…) Todėl tolimesnis Lietuvos dalyvavimas Vienos konvencijoje ne tik neatitinka, bet yra priešingas Lietuvos ir jos žmonių interesams. Kviečiame Jus ir visus Lietuvos žmones telktis, veikti kartu, o tuo pačiu Lietuvos Seimą ir Vyriausybę, nedelsiant inicijuojant Lietuvos pasitraukimą iš Vienos konvencijos“, – rašoma prezidentui G. Nausėdai perduotame Sąjūdžio prieš Astravo AE kreipimesi.
 
Pilietinę visuomenę ir skirtingų pažiūrų politikus suvienijusio Sąjūdžio prieš Astravo AE kreipimąsi, skirtą Lietuvos prezidentui, pasirašė vienas Sąjūdžio steigėjų, jo valdybos pirmininkas europarlamentaras Petras Auštrevičius, Sąjūdžio prieš Astravo AE Garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis bei Sąjūdžio prieš Astravo AE Tarybos nariai.
 
„1988 m. birželio 3 d. gimęs pilietinis judėjimas atvedė į Kovo 11-ąją. Sąjūdis prieš Astravo AE yra gimstantis pilietinis judėjimas. Pilietinis judėjimas yra stipriausia jėga, kuri gali pasipriešinti Astravo monstrui, iškilusiam virš Vilniaus, Lietuvos ir visos Europos“, – teigiama kreipimesi į prezidentą.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Sąjūdžio prieš Astravo AE valdybos narys Arvydas Sekmokas pažymi, kad Lietuvos buvimas tarp Vienos konvenciją ratifikavusių valstybių dabartinėmis aplinkybėmis, šalia Lietuvos kylant Astravo atominei jėgainei, akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos interesams.
 
„Vienos konvencija yra naudinga toms valstybėms, kurios vysto ar ketina ateityje vystyti branduolinę energetiką, tačiau visiškai nenaudinga šalims, pasirinkusioms žaliąjį kursą ir prioritetą teikiančioms savo gyventojų sveikatos ir turto apsaugai. Pasitraukdama iš Vienos konvencijos Lietuva nebūtų vienintelė ES valstybė, kuri gintų savo gyventojų teises, remdamasi nacionalinėje teisėje įtvirtintomis priemonėmis. Analogišką tvarką taip pat taiko tokios Europos Sąjungos valstybės kaip Austrija, Kipras, Airija, Liuksemburgas ir Malta, kurios principingai laikosi antibranduolinės politikos“, – teigia A. Sekmokas.
 
Sąjūdžio prieš Astravo AE vadybos narys ir MRU partnerystės profesorius dr. Herkus Gabartas pažymi, kad Lietuvai pasitraukus iš Vienos konvencijos, teisme svarstytinos branduolinės žalos dydis nebūtų susijęs su žala, padaryta Baltarusijos ar kitų valstybių teritorijose, todėl žalos dydis bus priteisiamas be apribojimų. 
 
„Lietuvos teismas galėtų objektyviai įvertinti visą Lietuvos teritorijoje padarytą branduolinę žalą, o nukentėjusieji galėtų reikalauti atlyginti patirtus nuostolius iš bet kurio asmens, dėl kurio veiksmų ar neveikimo ir kilo toji žala, pvz., iš Astravo AE operatoriaus, statybos generalinio rangovo „Rosatom“ ar Baltarusijos valstybės“, – teigia prof. H. Gabartas.
 
Sąjūdis prieš Astravo AE yra pilietinei visuomenei ir įvairių politinių pažiūrų piliečiams atvira organizacija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.11; 03:00

Aktorius D. Banionis ir dirigentas S. Sondeckis. Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotr.

Negalima pripažinti, kad Saulius Sondeckis ir Donatas Banionis slapta bendradarbiavo su KGB. Taip LRT.lt teigia Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas, komisijai išnagrinėjus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (LGGRTC) paskelbtus dokumentus. Tuo metu žinomų dirigento ir aktoriaus artimieji LRT.lt sako neatmetą galimybės kreiptis į teismą.

„Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis veiklos vertinimo tarpžinybinė komisija negali pripažinti, kad Lietuvos piliečiai Saulius Sondeckis ir Donatas Banionis slapta bendradarbiavo su KGB“, – rašoma S. Sondeckio ir D. Banionio artimuosius pasiekusiame rašte.

S. Sondeckio sūnus Saulius Sondeckis jaunesnysis LRT.lt sako neatmetąs galimybės kreiptis į teismą, tačiau kol kas nepatvirtina žengsiąs tokį žingsnį.

„Ir be Liustracijos komisijos išvadų galime laimėti bet kokį teismą. Pirmiausia mano tėvas ir D. Banionis yra mirę – kadangi žmonės negali apsiginti patys, yra pažeista Vienos konvencija“, – LRT.lt sako Saulius Sondeckis jaunesnysis.

Dėl tolesnių žingsnių, D. Banionio sūnaus Raimundo Banionio teigimu, nėra apsisprendę ir žinomo aktoriaus artimieji.

„Tik penktadienį sužinojome šią žinią, reikia apgalvoti, kokie yra galimi mūsų ėjimai, pasitarti su S. Sondeckio sūnumi, kitais artimiausiais. Tačiau naujienos, aišku, nenustebino, nustebino anksčiau pasirodžiusi žinia apie bendradarbiavimą“, – kalba R. Banionis.

LRT.lt kalbintas Liustracijos komisijos pirmininkas A. Urmonas patvirtino, kad komisija S. Sondeckio ir D. Banionio atžvilgiu nutarė, kad jie su KGB nebendradarbiavo.

„LGGRTC paskelbė, kad yra duomenys, įtariant bendradarbiavus. (…) Mūsų komisija nusprendė, kad negalima teigti, jog jie bendradarbiavo, nes nėra duomenų. O tų duomenų, kuriuos turi genocido centras, susidarymo šaltinis gali būti įvairus, pavyzdžiui, provokacijos“, – aiškina A. Urmonas.

A. Urmono manymu, LGGRTC, prieš paviešindamas KGB dokumentus apie S. Sondeckį, D. Banionį, pirmiausia, turėjo kreiptis į Liustracijos komisiją.

„Neatsakingai pasielgta. Mano požiūriu, reikėjo tokius įtarimus praleisti pro komisiją. Dabar tuos įtarimus pakabina kaip žaisliukus ant žmonių likimų, o juk yra tų žmonių vaikai, anūkai. Teisinėje valstybėje tokių dalykų neturėtų būti“, – sako Liustracijos komisijos pirmininkas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.21; 06:00

JAV pareigūnai antradienį nusprendė išsiųsti iš Vašingtono 15 Kubos diplomatų (60 proc. Kubos diplomatų Vašingtone). Tokio žingsnio imtasi po mįslingų akustinių atakų Havanoje įsikūrusioje JAV ambasadoje, dėl kurių nukentėjo JAV diplomatai.

Šis žingsnis – simbolinis smūgis santykiams tarp dviejų ilgalaikių priešių JAV ir Kubos, kurie, Jungtinėms Valstijoms vadovaujant Barakui Obamai (Barack Obama), ėmė šiltėti.

„Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Kubos nesugebėjimą imtis tinkamų veiksmų, kad būtų apsaugoti mūsų diplomatai, kaip tai numatyta įsipareigojimuose pagal Vienos Konvenciją“, – teigiama JAV valstybės sekretoriaus Rekso Tilersono (Rex Tillerson) pranešime.

Apie įvairius su šiomis atakomis susijusius negalavimus pranešė daugiau kaip 20 JAV diplomatų ir mažiausiai du kanadiečiai. Jiems pasireiškė simptomai, įvairavę nuo galvos svaigimo ir pykinimo iki lengvų smegenų traumų ir apkurtimo.

Pati Kuba neigia esanti kaip nors susijusi su šiomis atakomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.04; 00:01

ambasadorius

Oficialusis Vašingtonas pareiškė susirūpinimą Maskvai dėl Rusijoje dirbančio JAV ambasadoriaus  Michael’o McFaulo saugumo.

Ambasadorius M.McFaulas skundėsi negalintis apsiginti nuo žurnalistų, o socialiniuose tinkluose pareiškė įtariantis, kad šnipinėjami jo pokalbiai mobiliuoju telefonu ir elektroniniai laiškai. „Nuo jo atvykimo ten įvyko keletas incidentų, kurie mus privertė susirūpinti dėl jo saugumo“, – viešai teigė JAV Valstybės departamento atstovas Markas Toneris.

Continue reading „JAV susirūpinusios dėl savo ambasadoriaus Maskvoje saugumo“