vytautas_visockas_mmmm

Su nerimu laukiau socialdemokratų, darbiečių – tų vaduotojų iš skurdo, mažų atlyginimų, santykių su Lenkija ir Rusija gerintojų, Kaliningrado ir Baltarusijos atominių elektrinių statytojų – atėjimo į valdžią. Su nerimu todėl, kad jie lengva ranka įteisins dvigubus gatvių ir vietovių pavadinimus Vilniaus krašte, lietuvišką raidyną papildys naujomis raidėmis, nuolaidžiaus Lietuvos lenkų mokykloms, nenorinčioms vaikų mokyti lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos.

Apie tokius ketinimus ne kartą kalbėjo Algirdas Butkevičius, Vytenis Andriukaitis, Vytautas Gapšys ir kt. Savo ketinimų jie dar nespėjo įgyvendinti, nes pirmiausia reikia išgelbėti Viktorą Uspaskichą ir jo parankinius nuo kalėjimo. Bet kai išgelbės, tada imsis tobulinti lietuvių kalbą ir Lietuvos Respublikos Konstituciją, gerins lenkų tautinės mažumos gyvenimą, tvarkys prekių ženklus, nekilnojamąjį turtą, privačią nuosavybę.

Continue reading „Apie privačią nuosavybę, nekilnojamąjį turtą ir prekės ženklus“

gintaras_originalas

Jei tektų vertinti, ką per paskutiniąsias keletą dienų reikšmingesnio parodė mūsų televizijos, pirmiausiai prisiminčiau pirmadieninį  “Lietuvos ryto” televizijos žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbį su konservatorius atsovaujančiu parlamentaru Kęstučiu Masiuliu.

Omenyje turiu diskusiją, kurios metu Seimo narys K.Masiulis leido sau itin atvirai komentuoti lietuviškąsias aktualijas, susijusias su garsiosios “juodosios buhalterijos” bylos nagrinėjimu teismuose.

Konservatorius K.Masiulis – vienas iš Seimo komisijos, svarstančios, ar panaikinti parlamentinę neliečiamybę finansiniais nusikaltimais kaltinamiems Darbo partijos atstovams, narys. Nors šios komisijos vadovybė įrodinėjo, jog jų posėdžiai turėtų būti uždari, o pasibaigus posėdžiams komisijos nariams nederėtų bendrauti su žurnalistais, dalinant interviu, konservatorius K.Masiulis pasielgė priešingai. Jis atskleidė įdomių duomenų, leidžiančių laidos žiūrovams susidaryti užtektinai išsamų vaizdą, iš kur ir kaip Darbo partijos vadovybei pavykdavo prasimanyti gražaus pinigėlio.

Continue reading „Blogos nuojautos“

gintaras_originalas

Ankstų pirmadienio rytą žurnalisto Audriaus Antanaičio pakviestas dalyvavau radijo “Laisvoji banga” laidoje “Visraktis”, kur drauge su naujuoju parlamentaru Linu Balsiu ir leidėju Gyčiu Vaškeliu ginčijomės dėl šiandieninių valstybės bėdų.

Beje, abejonės, kurias išdėsčiau minėtoje radijo laidoje, sulyg kiekviena diena tvirtėja. Taigi dar sykį sakau – derėtų tik džiaugtis, jog Lietuvos Prezidentė išdėstė tvirtas nuostatas, su kokia partija jai nepriimtinos bet kokios draugystės.

Juk teigiame, jog gyvename demokratinėje visuomenėje. O jei gyvename laisvoje šalyje, vadinasi, aiški, konkreti, kritiška, bet ne tankų pagalba brukama pozicija mums turėtų būti labiau priimtina nei stipresniesiems bei nugalėtojams skirti dviveidiški, pataikūniški, nepagrįsti ditirambai. Padori visuomenė pirmiausiai svarsto, ne kas stipresnis, o kas teisus.

Continue reading „Padori visuomenė pirmiausiai svarsto, ne kas stipresnis, o kas – teisus“

bronius_matelis-k

V.Uspaskichas premjeru nebus, nebus ir ministru, net Seimo pirmininku netaps, nors pastaruoju metu, lyg norimo žaislo negavęs ir lūpą patempęs mažas berniukas, vis grasino įspirti griežtai Mamai iš Daukanto aikštės ir sėstis būtent į Seimo pirmininko postą. Esą, vis tiek aš kietas.

Būsimasis premjeras A.Butkevičius dabar aiškina, kad V.Uspaskichas atsisakys net ir Seimo nario mandato.

Išgaruos Viktoras kaip kamparo spiritas Andriui panorėjus, o Mamai paliepus. Kaip čia dabar taip? Kai po pirmojo Seimo rinkimų turo V.Uspaskicho emocijos tiesiog per kraštus veržėsi, jis kalbėjo, kad vardan premjero posto atsisakytų europarlamentaro mandato, po to aiškino, kad galėtų padėti Lietuvą gelbėti ir būdamas svarbios ministerijos vadovu.

Continue reading „Prezidentė D.Grybauskaitė siunčia Darbo partiją į pragarą“

grybauskaite_8-k

Štai ir baigėsi parlamento rinkimai. Jau po pirmojo rinkimų turo buvo akivaizdu, kad nė vienai politinei Lietuvos jėgai nepavyks turėti absoliučios balsų daugumos.

O tai byloja, jog galima net pato situacija: rinkimų lyderiams teks bičiuliautis ne tik su panašių pažiūrų kolegomis, bet galbūt ir su “nekenčiamais oponentais”. Antrasis rinkimų turas šiuos spėjimus sustiprino.

Tačiau labiausiai intriguojantis yra Prezidentės pareiškimas, jog valdančiojoje koalicijoje ji nenorinti matyti susikompromitavusios Darpo partijos.

Beje, šį pageidavimą valstybės vadovė išdėstė įsakmiu, griežtu tonu. Už įsakmų, griežtą toną Prezidentę derėtų pagirti. Valstybei geriau, jei aukšto rango politikas turi konkrečią nuomonę ir jos neslepia. O jei Prezidentas visąlaik bijo trinktelėti kumščiu į stalą, tokiai valstybei – mažiau pasisekė.

Prisiminkime antrąją Prezidento Valdo Adamkaus kadenciją, palyginkime ją su Prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymo laikotarpiu, ir taps akivaizdu, kuris iš jų “plaukia pasroviui”, o kuris “stengiasi įgyvendinti savo nuostatas”. Tad turėtume sutikti, jog politikas, neslepiantis savo simpatijų bei antipatijų, visuomet gražesnis už tą, kuris nedrįsta viešai įvardinti, ką labiau myli.

Continue reading „Ką pasakė Prezidentė“

uspaskich_rekl_m

Pra­ėjus pir­ma­jam Sei­mo rin­ki­mų tu­rui Dar­bo par­ti­ja, so­cial­de­mok­ra­tai bei par­ti­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ su­sku­bo pa­reikš­ti ke­tinančios for­muo­ti val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą. Par­ti­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ pir­mi­nin­kas Ro­lan­das Pa­ksas pa­si­bai­gus pir­ma­jai rin­ki­mų die­nai tei­gė, kad „tvar­kie­čiai“, Dar­bo par­ti­ja ir so­cial­de­mok­ra­tai jau prieš rin­ki­mus yra ap­ta­rę, ku­rias mi­nis­te­ri­jas no­rė­tų pa­si­da­lin­ti.

R. Pa­ksas taip pat ne­at­me­tė ga­li­my­bės, kad prie tri­jų par­ti­jų ko­a­li­ci­jos ga­lė­tų pri­si­jung­ti Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja (LLRA) ar­ba Li­be­ra­lų są­jū­dis. Apie li­be­ra­lų da­ly­va­vi­mą bū­si­mo­jo­je kai­rių­jų ko­a­li­ci­jo­je kal­bė­jo ir V. Us­pas­ki­chas, tei­gęs, kad nau­ją val­dan­či­ą­ją ko­a­li­ci­ją ga­li su­da­ry­ti ir dau­giau ne­gu trys par­ti­jos, o jis pats as­me­niš­kai la­biau­siai no­rė­tų, kad jo­je bū­tų Li­be­ra­lų są­jū­dis.

Continue reading „Postai jau dalijami?“

v.visockas_slaptai.lt

Kokie bebūtų antrojo turo rezultatai, jaučiuosi triuškinamai pralaimėjęs. Tarsi būčiau bandęs patekti į Seimą ir negavęs nė vieno balso. Nes iš tų, kurie pateko, pateks į Seimą, nieko gero nesitikiu, o tų, į kuriuos dėjau šiokias tokias viltis – Seime nebus ir šį kartą. 2008-ųjų – 2012-ųjų Seime vienas kitas dar buvo, dabar ir tų neliko. Kodėl?

Kodėl susirinkimai Mokslų Akademijos salėje, mitingai prie Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros, eitynės Gedimino prospektu ir Laisvės alėja buvo bevaisiai? Tik Garliava šį tą laimėjo. Gal kas išsamiai atsakys į šiuos klausimus, kurie tik iš pirmo žvilgsnio paprasti. Aš bandau atsakyti pats sau, nepretenduodamas į išminčius, kurie viską žino ir viską supranta.

Continue reading „Jaučiuosi triuškinamai pralaimėjęs“

Keista buvo stebėti politinių partijų lyderius, naktį, rinkimams dar tik įpusėjus, strimgalviais besidalinančius postus. Tai labai akivaizdžiai demonstruoja, kiek vertos jų kalbos ir pažadai, ką tik, už mokesčių mokėtojų milijonus, itin gausiai liejami iš TV ekranų ir besišypsančių reklaminių stendų.

Postų troškimas toks absoliutus ir nenumaldomas, jog dėl jų deramasi su itin neskaidrios reputacijos politiku, kuris pats prisipažįsta, kad į teismą vaikšto “kaip į darbą”. Kas gali paneigti, jog Lietuvos premjeru taps asmuo, nuo šalies teisėsaugos net pusantrų metų slapstęsis Maskvoje, Rusijoje prašęsis politinio prieglobsčio, bjauriais žodžiais keikęs mūsų, ne savo, Tėvynę. Tokios “blogos” šalies premjeru norima tapti bet kokia kaina, net didmenomis perkant kalinių balsus.

Continue reading „Ar Lietuva visiškai prarado orumą?“

uspaskich_rekl_m

Ir vėl Lie­tu­va aud­ro­se, ku­rio­se tūks­tant­me­tės is­to­ri­jos tėk­mė­je tai pa­lūž­da­vo­me, tai pa­kil­da­vo­me. 1918 me­tais pa­ki­lo­me to­dėl, kad mū­sų kai­mas iš­sau­go­jo tau­rią dva­sią, pa­rem­tą mū­sų re­li­gi­jos ver­ty­bė­mis, hu­ma­niš­kais pa­pro­čiais, kad ne­gau­si, bet stip­ri in­te­li­gen­ti­ja ne­šė švie­są bei ne­pri­klau­so­my­bės sie­kį.

Šian­dien mū­sų kai­mas su­griau­tas, žmo­nės iš­si­vaikš­čio­ję, o mū­sų in­te­li­gen­ti­jos dva­sia, anot Vin­co Ku­dir­kos, ap­snū­du­si. Ma­ža to, da­lis ap­si­skel­bu­sių di­džiai­siais ra­šy­to­jais, in­te­lek­tu­a­lais sa­vo kny­go­mis, straips­niais, pa­reiš­ki­mais lenk­ty­niau­ja, kas šmaikš­čiau ap­dergs mū­sų šian­die­ni­nę Lie­tu­vą, re­li­gi­ją, is­to­ri­ją, mū­sų lais­vės ko­vo­to­jus ir kan­ki­nius. To­kie su­lau­kia vals­ty­bės pa­ra­mos, pa­šlo­vi­na­mi ap­do­va­no­ji­mais.

Continue reading „Dėl Darbo partijos pirmininko dalyvavimo rinkimuose į Seimą“

visockas-gintaras-portretas

Jeigu būčiau verčiamas nurodyti bent vieną teigiamą poslinkį šiandieninėje Lietuvos politikos arenoje, – neturėčiau ką pateikti.

Kur tie gerieji pavyzdžiai?! Iki rinkimų likus vos kelioms savaitėms pagrindiniu politikų užsiėmimu tapo pažadų dalinimas.

Pažadai dalinami televizijos ekranuose, internetiniuose portaluose, laikraščių puslapiuose. Net ir Facebook erdvė jau užversta lietuviškaisiais pažadais.

Kam kreipti dėmesį į tuos kalbėjimus, jei žinome, kad pažadai vis tiek nebus įgyvendinti? Nepamirškime, politikai pasižymi itin lakia fantazija tik tada, kai reikia ieškoti pasiteisinimų, kodėl per ketverius metus jie nesugebėjo realizuoti vieno ar kito uždavinio. 

Continue reading „Kai prarandamas savisaugos instinktas“

akcentai_222

Ariogaloje įvykęs tradicinis politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis sukėlė sąmyšį visuomenėje.

Sąmyšis sukeltas “kieta” rezoliucija, kurioje naujos partijos, ypač “Drąsos kelias”, priskiriamos prie blogųjų.

Vienoje rezoliucijoje buvo pasakyta: “Sąskrydžio dalyviams didelį rūpestį kelia naujai susikūrusių ir vis dar skubotai besikuriančių prorusiškų, atvirai komunistinių ir tiesiog populistinių partijų ir apsimetėliškų visuomeninių judėjimų gausa.

Continue reading „Kodėl partizanai nekritikavo Viktoro Uspaskicho“

akcentai_333

Puiku – jau šiek tiek daugiau žinome apie vadinamąsias nesistemines partijas, šių metų rudenį trokštančias patekti į Seimą. Savo kandidatų sąrašą neseniai paskelbė “Drąsos kelias”.

Maždaug tuo pačiu metu savųjų kandidatų sąrašą įvardino ir judėjimo “Už Lietuvą Lietuvoje” vadovai.

Atvirai kalbant – nieko įspūdingo. Ir vienoje, ir kitoje grupėje esama žmonių, už kuriuos norėtųsi balsuoti. Pavyzdžiui, be didesnių svarstymų balsuočiau už prof. Vytautą Daujotį, kunigystę sustabdžiusį Joną Varkalą, tautininką Gintarą Songailą, žurnalistą Gintarą Aleknonį.

Continue reading „Ne tie akcentai, ponai lietuviai !“

KGB_dokumenty

Šiandien Darbo partijos prezidiumo nariai priėmė sprendimą dėl paviešintų KGB rezervininkų Prano Vičiulio ir Stasio Stonkaus likimo Darbo partijoje.

Telefonu apklausius Darbo partijos prezidiumo narius nuspręsta rekomenduoti paviešintiems KGB rezervininkams Pranui Vičiuliui bei Stasiui Stonkui patiems išstoti iš Darbo partijos. Už tokį sprendimą pasisakė 29 Darbo partijos prezidiumo nariai iš 51. 9 buvo už tai, kad P. Vičiulis ir S. Stonkus būtų pašalinti iš partijos, o likusieji susilaikė.

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich paviešintos informacijos nedramatizuoja, tačiau darbiečiai ketina patikrinti, ar partijos gretose nėra daugiau asmenų, neprisipažinusių apie savo priklausomybę KGB rezervui. Darbo partijos pirmininkas viliasi, kad tokių asmenų nėra tarp partijos kandidatų rinkimuose į Seimą.

Continue reading „Darbiečių prezidiumas siūlo atsistatydinti kolegoms iš KGB rezervo“

g.visockas-portretas

Užverstas paskutinis neseniai knygynuose pasirodžiusios Manto Martišiaus knygos “(Ne)akivaizdus karas” puslapis. Iš karto privalau pabrėžti – vertingas veikalas. Jame – gausu konkrečių duomenų iš praeities, apstu dabarties faktų. Čia pateikiama naujausių teorijų, koncepcijų, šokiruojančių palyginimų.

Atidžiai perskaičius Manto Martišiaus veikalą įmanoma susidaryti išsamų vaizdą, kaip ir kodėl pasaulyje nūnai kariaujami informaciniai karai.

Su knyga patarčiau susipažinti visiems, kurie domisi politinėmis, karinėmis, ekonominėmis temomis. Ypač – žurnalistams, narpliojantiems žvalgybines istorijas. Visi jie ras svarbių žinių, kaip savo nuomonę pasauliui primesti stengiasi JAV, Vakarų Europa, Rusija, Kinija, kai kurios arabų šalys.

Continue reading „Ko pasigedau Manto Martišiaus knygoje apie informacinius karus“

gaidys_vilmorus_1

Lietuva niekaip neišbrenda iš įvairiausio pobūdžio nemalonumų. Nieko stebėtino, nieko keisto. Tai – natūrali kiekvienos valstybės būsena.

Į nemalonias istorijas įsipainioja ir kitų, net labai padoriai, sąžiningai, principingai, demokratiškai tvarkomų šalių politikai, verslininkai, specialiųjų tarnybų pareigūnai, bankininkai.

Tačiau skandalas nelygu skandalui. Vienais atvejais konfliktinės situacijos kuriamos dirbtinai, kitais sykiais jos kyla spontaniškai. Kai kada skandalai pakelia populiarumo reitingus, o kai kada – sužlugdo. Kokia nūnai situacija klostosi Lietuvoje, belaukiančioje rudenį rinkimų į Seimą?

Su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktoriumi Vladu GAIDŽIU kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Kaip partijų reitingams pakenkė “Snoro”, FNTT ir Garliavos skandalai“

savukynas_gera_m

Mes be sekso nenurimsim! Toks galėtų būti nūdienos politikų devizas. Paskui Stomos žaliaakę nusekė ir liberalas Steponavičius, įkliuvęs į “sekso ekspertės” žabangas. Bet kas turėtų būti neleistina Tėvynės sąjungos frakcijos nariui, liberalui gali būti į naudą. Nesvarstysiu, kaip buvo iš tiesų: kvietė į lovą ar tik į kambarį panaktinėti su draugais G. Steponavičius. Žymiai įdomiau panalizuoti, ar tai gali pakenkti G. Steponavičiui bei Liberalų sąjūdžiui.

Continue reading „Ar sekso skandalas pakenks Gintarui Steponavičiui?“

Prieš keletą metų, būdamas Seimo NSGK pirmininku, iš Seimo tirbūnos perspėjau visą šalį, kad valstybėje veikia antikonstitucinė grupuotė, vėliau žurnalistų pavadinta „valstybininkų“ klanu.

Ir perspėjau: jeigu nebus imtasi kardinalių priemonių šiai gurpuotai sutramdyti, tai ji taps reali valstybės valdovė.

Vietoj to, kad man būtų padėta, prieš mane buvo organzuotas didžiulio masto puolimas, buvau šmeižiamas ir gąsdinamas. O tuomečiai vadovai Prezidentas V.Adamkus ir premjeras G.Kirkilas vieto to, kad man padėkotų, gynė anuos.  Jie turėjo ir turi aktyviai juos palaikančią žiniasklaidą.

Continue reading „Esame ties riba: netramdomi “valstybininkai” sunaikins valstybę“

lydeka_arminas

Būsiu atviras: vis nepalankiau žiūriu į lietuvius, demonstratyviai ir triukšmingai pergyvenančius dėl demokratijos trūkumų svečiose šalyse.

Ypač keista atrodo pozicija tų lietuvių, kurie dėl nepagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms žmogaus laisvėms kaltina kokią nors Europos Sąjungai priklausančią valstybę.

Na, kai kritikuojame Tadžikistaną ar Uzbekistaną, – pusė bėdos. Azijos šalyse egzistuoja mūsų akiai neįprastų, nesuprantamų reiškinių. Tad čia tikrai galima aršiai pasiginčyti. Bent jau dėl to, ar visuomet europietiško gyvenimo taisykles verta piršti Azijos tautoms. Bet iki šiol nesuprantu, kodėl lietuvaičiai visai neseniai į atlapus kibo Austrijai, demokratinių, nesuklastotų rinkimų būdu pasirinkusiai kraštutinių dešiniųjų partijų atstovus. Juk rinkimai Austrijoje buvo laisvi, nesufabrikuoti. Tikrai nepanašūs į tuos, kuriuos neseniai surengė Vladimiro Putino gerbėjai Rusijoje.

Continue reading „Nevykęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Armino Lydekos palyginimas“

Kartais praslysta mintis, kad Lietuvoje trūksta naujų idėjų ir nėra lyderių, kurie idėjas skleistų ir jas pajėgtų įgyvendinti. Tokia problema egzistuoja.

Tik tai vyksta daugiau dėl didžiosios žiniasklaidos pozicijos kategoriškai priešintis tos naujos minties pasireiškimui ir jos sklaidai tarp plačiųjų visuomenės sluoksnių. Taip yra todėl, kad pagrindiniai laikraščiai, TV, radijo ir net interneto portalai atstovauja tik turčių interesus ir yra visiškai nesuinteresuoti suteikti auditoriją tiems visuomenės atstovams, kurie nusistovėjusią tvarką galėtų nors kiek patobulinti.

Continue reading „Sistema bijo tiesos, nes tiesa ją sugriaus“

daujotis_vytautas

Konstitucinio Teismo keliamas grėsmes Lietuvos konstitucinei demokratijai, pats to nenorėdamas, viešai atskleidžia ir buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris.

Sugretinkime dvi ištraukas iš jo straipsnio[1]: „konstitucingumo reikalavimas išreiškia ribotos valdžios idėją: virš politinės valios esama kažko, kam šioji privalo paklusti, virš ordinarinės teisės esama aukštesniosios teisės, kurios neatitinkančias nuostatas galima ir reikia šalinti iš teisės sistemos. Konstitucija riboja valdžią – taip pat ir teisę kuriančią valdžią“ ir „Konstitucijos realiai yra tiek, kiek yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas“.

Iš pirmosios ištraukos aišku, kad virš politinės valdžios ir teismo yra Konstitucija, o iš antrosios ištraukos – Konstitucija galioja tiek, kiek jai leidžia galioti Konstitucinis Teismas, t. y. virš Konstitucijos yra Konstitucinis teismas.

Continue reading „Problema – Konstitucinis Teismas“