Berlynas, liepos 1 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Vokietija pasmerkė Maskvos raketų smūgį gyvenamajam namui ir poilsio centrui Ukrainos pietiniame Odesos regione sakydama, kad atėjo laikas ir Rusijos gyventojams pripažinti tiesą apie „žiaurius“ jų vyriausybės veiksmus.
„Tas žiaurumas, su kuriuo agresorė Rusija žudo civilius gyventojus ir vėl kalba apie atsitiktines civilių aukas, yra nežmoniškas ir ciniškas“, – sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas.
„Rusijos gyventojai taip pat turi pagaliau pripažinti šią tiesą“, – sakė jis.
G7 viršūnių susitikimas Vokietijoje. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, birželio 26 d. (dpa-ELTA). Vokietijos Bavarijos regione sekmadienį prasidės tris dienas truksiantis Didžiojo septyneto (G7) valstybių lyderių susitikimas. Daugiausiai dėmesio bus skiriama Rusijos karui Ukrainoje ir jo pasekmėms aptarti, praneša dpa.
Vidurdienį Alpėse prasidėsiančiame susitikime dalyvaus JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos vadovai. Jie aptars pasaulio ekonomikos, infrastruktūros ir investicijų reikalus, taip pat užsienio ir saugumo politiką.
Bus diskutuojama apie pasiūlymus didinti spaudimą Rusijai, tiekti karinę ir humanitarinę paramą Ukrainai ir aptariama karo įtaka energetikos resursų ir maisto kainoms. JAV prezidento lėktuvas. EPA – ELTA foto
Šįmet Didžiojo septyneto valstybėms pirmininkauja Vokietija. Prieš oficialią renginio pradžią įvyks dvišalis Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir JAV prezidento Joe Bideno susitikimas.
Dar prieš G7 renginį JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad Didžiojo septyneto valstybės įves draudimą aukso iš Rusijos importui.
Argentina, Indija, Indonezija, Senegalas ir Pietų Afrika buvo pakviestos dalyvauti atskirose G7 sesijos dalyse, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipsis į valstybių vadovus tiesioginės vaizdo transliacijos metu.
Kalbėdamas Vokietijos parlamente prieš G7 susitikimą O. Scholzas ragino sukurti „Maršalo planą“ ir finansuoti Ukrainos atstatymą po karo. Tai bus aptarta su V. Zelenskiu.
Taip pat bus kalbamasi apie Kinijos vaidmenį remiant Rusiją.
G7 susitikimo metu saugumą užtikrina 18 000 pareigūnų.
Visi G7 lyderiai, išskyrus Japonijos premjerą Fumio Kishida, vėliau vyks į Madridą, kur dalyvaus NATO viršūnių susitikime aptarti Aljanso gynybos politiką.
Zelenskis Volodymiras. Ukrainos prezidentas
Kyjivas, birželio 14 d. (dpa-ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą užimti aiškesnę poziciją Rusijos kare prieš Ukrainą.
„Mums reikia, kad kancleris Scholzas mus patikintų, jog Vokietija remia Ukrainą. Jis ir jo vyriausybė turi apsispręsti“, – sakė V. Zelenskis pirmadienio vakarą duodamas interviu Vokietijos transliuotojui ZDF.
Vokietija neturėtų mėginti ieškoti pusiausvyros tarp santykių su Ukraina ir ryšių su Rusija, sakė Ukrainos prezidentas.
„Vokietija ginklų tiekimą pradėjo vėliau nei mūsų kaimyninės šalys. Tai faktas“, – pridūrė V. Zelenskis.
Vokietija ir Prancūzija pradžioje Ukrainą rėmė tik politiškai ir retoriškai, sakė jis.
O. Scholzas anksčiau atmetė kritiką, kad Vokietija per lėtai tiekia sunkiąją ginkluotę Ukrainai.
„Pristatysime visus ginklus, kuriuos patvirtinome“, – pirmadienį sakė O. Scholzas, pridurdamas, kad Ukrainos pajėgas pirmiausia reikia apmokyti naudotis ginklais.
„Kalbama apie tikrai sunkią ginkluotę. Jūs turite mokėti ja naudotis, turite būti tam apmokyti“, – sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad Ukrainos kariai šiuo metu dalyvauja mokymuose Vokietijoje.
Kartu O. Scholzas atsisakė patvirtinti pranešimus, kad ketvirtadienį jis kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghiu turėtų vykti į Kyjivą.
Padėtis Ukrainos rytuose
Ukrainoje prorusiški Donecko separatistai pranešė, kad miestas patyrė stipriausią Ukrainos artilerijos apšaudymą nuo karo pradžios.
Kaip pirmadienį pranešė vietos žiniasklaida, žuvo keturi žmonės ir mažiausiai 23 buvo sužeisti. Be to, pranešama, kad mieste užsidegė gimdymo namai, tačiau niekas nebuvo sužeistas.
Šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
Olafas Scholzas. EPA-ELTAnuotrauka
Siekiant apsaugoti miestą ir Donecko liaudies respubliką, reikia daugiau „sąjungininkų pajėgų“, t. y. Rusijos kariuomenės, karių, Donecko naujienų agentūra (DAN) citavo apsišaukėliškos respublikos vadovą Denisą Pušiliną. Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Pirmadienį Ukrainos kariuomenė pranešė, kad jos kariai buvo išstumti iš Severodonecko – miesto, kuris jau kelias savaites yra Rusijos pastangų užimti Donbaso regioną židinys – centro.
Rusijos pajėgos apšaudė miesto centrą iš artilerijos ir išstūmė ten likusius ukrainiečių karius, pranešė Kyjivo generalinis štabas.
Pasak rytinio Luhansko regiono, kuriame yra Severodoneckas, gubernatoriaus Serhijaus Gaidajaus, Rusijos pajėgos dabar kontroliuoja daugiau kaip 70 proc. miesto, tačiau kovos dėl kiekvieno namo tęsiasi.
Kai strategiškai svarbus pramoninis miestas atiteks rusams, Luhanską beveik visiškai kontroliuos prorusiški separatistai, sakė S. Gaidajus transliuotojui „Belsat“, – Maskvai tai svarbus karo tikslas.
Dabar Rusijos pajėgos kontroliuoja 90 proc. Luhansko ir palaipsniui augina savo pozicijas, kad visiškai apsuptų Severodonecką.
Rusija taip pat atakuoja chemijos gamyklą „Azot“ Severodonecke. Pasak S. Gaidajaus, gamykloje tebesislepia apie 500 civilių gyventojų, įskaitant 40 vaikų, kurie naudojasi ja kaip priedanga nuo oro antskrydžių. Šiuo metu Kyjivas bando susitarti dėl humanitarinio koridoriaus jiems evakuoti, sakė gubernatorius.
Pasak Ukrainos policijos vadovo Ihorio Klymenkos, iki šiol per Rusijos invaziją į šalį žuvo daugiau kaip 12 tūkst. civilių gyventojų.
75 proc. aukų sudaro vyrai, 2 proc. – vaikai, o likusieji 23 proc. – moterys, sakė jis pirmadienį interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“.
Puikiai suprantu, kad gyvenimas šioje Žemėje klostosi pagal principus, kurie nuo mūsų troškimų nepriklauso. Žemėje – daug blogio, kurio nė kiek nemažėja, kuris, regis, neišvengiamas. Kiek sykių žmonija, išvarginta žiaurių karų ir žudynių, tvirtino „daugiau – niekada” ir tuo pačiu melavo sau pačiai?
Karai niekur nedingo. Kariavome prieš tūkstantį metų, kariaujame šiandien, kariausime rytoj. Karai – mūsų kasdienybė.
Tad kas belieka? Žurnalistai teturi vienui vieną galimybę – komentuoti. Kiek įmanoma nuoširdžiau, mat viešojoje erdvėje atvirų svarstymų – stokojama. Kur kas daugiau politkorektiškumo, atsargumo, apsidraudėliškumo replių subjaurotų analizių.
Šiandien dar kartą kartoju – karo Ukrainoje buvo galima išvengti. Bet NATO ir Europos Sąjunga neparodė užtektinai sugniaužto kumščio Vladimirui Putinui, o Ukrainai – neištiesė pagalbos rankos, kai to labiausiai reikėjo, ir Rusijos kariauna pajudėjo mūsų pusėn.
Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas
Suprantu, Vakarų civilizacija nepajėgi pašalinti visų pasaulyje susikaupusių nelaimių. Bet juk Ukraina – čia pat, beveik Europos centras!
Tad vieną kartą liaukimės šaukę, jog mums labai rūpi demokratija, taika, sąžiningumas. Prikąsti liežuvį privalėtų pirmiausia Paryžius ir Berlynas. Padorios valstybės neskuba prekiauti su svetimas teritorijas grobstančiomis valstybėmis. Turėkime drąsos pripažinti, jog už demokratiją ir taiką turime kiek svarbesnių reikalų. Vaizdžiai tariant, tikrasis mūsų Dievas – „Nord Stream 2” dujotiekis. O demokratija, teisingumas ir taika – tik tada, jei netrukdo tiesti „Nord Stream 2” vamzdį.
Jau beveik šimtas parų, kai Rusijos kariauna siautėja Ukrainoje, o Vokietija tik dabar vis drąsiau prabyla, esą nusprendusi ukrainiečių didvyriams sparčiau tiekti sunkiosios ginkluotės. Tas skubėjimas štai koks: vokiška ginkluote Kyjivas bus pajėgus pasinaudoti tik liepos mėnesį. Tad vokiška ginkluotė tarnaus ukrainiečių kariams tik po pusės metų, jei skaičiuosime nuo vasario 24-osios, kai prasidėjo karas.
Pašiepiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Merkel su Obama
Ačiū, žinoma, ir už tai, bet vien dėl šito „skubėjimo” neapsiverčia Vokietijos vadinti demokratine, taiką mylinčia valstybe. Juolab kad Vokietijos valdžioje – daug ginčų, ar verta Ukrainai padėti taip stipriai, kad ji akivaizdžiai laimėtų. Gal geriau dėti pastangas, kad niekas šiame kare nešvęstų ryškios pergalės – nei Kyjivas, nei Maskva? Nes jei Ukraina nugalės Rusiją, ją reikės priimti ir į NATO, ir į ES, o tai reiškia, kad Vokietijos įtaka NATO ir ES struktūrose sumenks.
Štai kas ramybės neduoda Vokietijos prezidentui ir kancleriui.
Egoistiškai mąsto ir Prancūzijos prezidentas: jei Ukraina įveiks Kremlių, ją teks įsileisti į europietiškas struktūras, ir Prancūzijos įtaka – ištirps. Štai kodėl Paryžius rėkia, esą Ukraina bus priimta į ES tik po kelių dešimtmečių.
Dabar prie Vokietijos ir Prancūzijos jungiasi Italija. Esą Ukraina galėtų paaukoti keletą savo teritorijų Rusijai. Tegul V. Putinas bent kiek išsaugo savo „veidą”. Tegul atsiranda pretekstas deryboms. Man regis, niekšiškas požiūris. Labai jau lengva dalinti svetimas žemes. Dalinkime – savas. Jei Berlynas, Paryžius ir Roma mano, kad tokiuose ginčuose leistina prekiauti savomis teritorijomis, tai rusų separatistams savas žemes ir atiduokite. Tegul Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje įsikuria tokie anklavai kaip, sakykim, Kaliningrado sritis. Apgyvendinkite ten Kremliaus gerbėjus.
Kaliningrado srities žemėlapis
Apkaltinsite mane, kad šneku nesąmones? Taip – tai nesąmonė. Bet ne aš jų autorius – šias nesąmones, apvertus reikšmes aukštyn kojomis, sapalioja Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderiai. Kaip kadaise – tie, kurie Mažosios Lietuvos žemėse įkūrė Kaliningrado sritį.
Dar viena tema: Amerikos karinė parama Ukrainai. Šiandien ji tarsi velniškai didelė – dešimtys milijardų. Bet išklausę ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo, kuris lygina, kiek Washingtonas anuomet skyrė lėšų, pavyzdžiui, Afganistanui ir kiek dabar atseikėja Ukrainai, – pamatysime, jog turime painų Gordijo mazgą. O jei palyginsime, kiek karinės pagalbos, skaičiuojant procentais nuo išlaidų karinėms reikmėms, Ukrainai šiandien skiria Estija ir kiek Ukrainai duoda JAV, vėl apstulbsime. Amerika greičiau skūpi, nei dosni Ukrainai.
Ar skubu į NATO priimti Suomiją ir Švediją? Skubu. Nepaisant karčios tiesos: narystės NATO aljanse šiandien labiausiai nusipelnė Ukraina. Jei gyvenimas šioje Žemėje klostytųsi pagal gėrio principus, Stokholmas ir Helsinkis turėtų kukliai palaukti, nes per daug ilgai svarstė, skaičiavo, lygino, derėjosi. Per daug arogantiškai didžiavosi mokančios susišnekėti su Kremliumi, laviruoti tarp savų ir Rusijos interesų.
Juolab niekam neleistina atsainiai žvelgti į NATO narės Turkijos priekaištus. Oficialioji Ankara elgiasi labai teisingai, kai garsiai ir atvirai įvardina savus priekaištus. Taip ir turėtų būti organizacijoje, kur susirinkę draugai, bičiuliai, partneriai. Privalu liautis stumdyti Turkiją tarsi antrarūšę valstybę.
Turkijos kariai
Šitaip sakydamas galvoju ne tik apie Skandinaviją, bet ir apie Baltijos šalis. Į Europos Sąjungą priimti Turkijos neskubame, vadinamąjį armėnų genocidą 1915-aisiais pripažinome nė nežvilgtelėję į turkiškus archyvus. Jei Turkija poną Fethullah Gülen laiko savo priešu, mes būtinai tvirtinsime atvirkščiai. Jei Turkija kariauja su kurdų grupuotėmis, tuos kurdus būtinai laikysime šventais.
Gink Dieve, nesakau, kad Turkija visur ir visuomet – teisi. Bet man atrodo, jog rimčiau įsiklausyti į Turkijos interesus – būtina. Kitaip anksčiau ar vėliau sulauksime dienos, kai Turkija ignoruos mūsų interesus. Šiandien taip ir atsitiko. Dar visai neseniai į šias pinkles kvailai įkliuvo Lietuva, nes keletą dešimtmečių labai atvirai nuolaidžiavo Rusijos satelite tapusiai, svetimas žemes okupavusiai Armėnijai (omenyje turiu azerbaidžanietišką Karabachą).
O kai Lietuvai prireikė, kad Turkija palaimintų Baltijos šalių gynybos planus, turkai pusiau juokais, pusiau rimtai atkirto: eikite po velnių, mes jūsų neginsime, dabar jus gins narsioji Armėnijos kariuomenė.
Panašiai nutiko ir skandinavams.
Pavojinga pamiršti patarlę: nespjauk į šulinį, nes teks iš jo gerti vandenį.
Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis DRAUGAS.org
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto
Berlynas, gegužės 12 d. (dpa-ELTA). Vokietijoje viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba pareikalavo vakarietiškų naikintuvų ir priešraketinių sistemų savo šalies gynybai nuo Rusijos. „Pamirškime sovietines sistemas, tai praeitis, – sakė jis interviu laikraščiui „Die Welt“. – Jei šis karas tęsis toliau, paskutinės sovietinių ginklų atsargos šalyse, kurios pasiruošusios juos mums duoti, jau netrukus bus išnaudotos. Kai kurios jau dabar išnaudotos“.
NATO šalys, tiekdamos ginklus Ukrainai, pradžioje perdavė jai sovietines ginklų sistemas, nes ukrainiečių kariams lengviau jomis naudotis. Tačiau dabar vis dažniau karo teritoriją pasiekia Vakarų gamybos ginkluotė.
D. Kuleba vėl kritikavo Vokietijos delsimą tiekti ginklus. Jis pabrėžė, kad Vokietijos pažadėtų priešlėktuvinių tankų Ukraina nė neprašė.
„Tiesa, kad mes neprašėme „Gepard“. Vokietijos vyriausybei, atrodo, svarbiausia buvo mums kažką duoti, ko jai pačiai nereikia“, – sakė ministras. Jis teigė, kad pradžioje nebuvo amunicijos šiems tankams. „Iš pradžių duoti mums tai, ko mes neprašėme ir tada konstatuoti, kad sistema negalima naudotis, kelia kai kurių klausimų“, – teigė D. Kuleba.
Jis nepakankamu pavadino Vokietijos sprendimą dėl septynių savaeigių haubicų 2000 – modernių artilerijos pabūklų – tiekimo. „Tuo pat metu, kai pasirodė ši žinia, aš sužinojau, kad viena labai maža ES šalis mums taip pat nori perduoti septynis tos pačios sistemos vienetus. Neatitinka dimensija, tai neatrodo gerai“, – sakė D. Kuleba.
„Gepard“ tankai ir savaeigės haubicos iki šiol yra vienintelė sunkioji ginkluotė, kurią Vokietija pažadėjo Ukrainai.
Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, balandžio 26 d. (ELTA). Vokietijos karinės pramonės bendrovė „Rheinmetall“ kreipėsi į šalies vyriausybę, prašydama leidimo patiekti Ukrainai 88 tankus „Leopard 1A5“, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
Anksčiau pirmadienį pasirodė pranešimų, jog „Rheinmetall“ taip pat prašo leidimo eksportuoti į Ukrainą 100 senų pėstininkų kovos mašinų „Marder“.
Kaip pareiškė oficialus Vokietijos vyriausybės atstovas, sprendimas šiais klausimais bus priimtas artimiausiu metu. Jeigu jis bus teigiamas, tai bus pirmosios Vokietijoje pagamintos sunkiosios ginkluotės siuntos į Ukrainą.
Kaip rašo Vokietijos laikraštis „Die Welt“, remdamasis dokumentais, su kuriais pavyko susipažinti žurnalistams, koncernas gali per kelias savaites patiekti Ukrainai pirmuosius 22 tankus „Leopard 1A5“, o kitus – perduoti iki metų pabaigos.
Įvairių modifikacijų tankai „Leopard 1“ buvo įtraukti į Bundesvero ginkluotę iki 2010 metų, po to juos pakeitė tankai „Leopard 2“. Bet ir tankai „Leopard 1“ tebėra naudojami daugelio pasaulio šalių armijų ir nuolat modernizuojami.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį išvyko į Vokietiją, kur Jungtinių Amerikos Valstijų karinėje bazėje Ramšteine JAV gynybos sekretoriaus Lloydo J. Austino kvietimu sąjungininkai ir partneriai tarsis dėl Ukrainos karinių pajėgumų stiprinimo ir ilgalaikių šalies saugumo poreikių, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Pentagonas į Vokietiją sukvietė gynybos ministrus ir aukšto rango kariuomenių atstovus iš 40 sąjungininkių šalių, tiek NATO, tiek ir kitų su JAV artimai bendradarbiaujančių valstybių, tokių kaip Australija ar Japonija. Susitikimo metu bus aptarta, kaip geriausia stiprinti Rusijos agresiją patiriančios Ukrainos karinius pajėgumus šiuo metu, taip pat – karui pasibaigus.
Susitikimo metu bus aptariami ir vertinami pastarieji okupacinės Rusijos kariuomenės puolamieji veiksmai Ukrainos rytuose.
Lietuva ir toliau deda visas pastangas remiant Ukrainos valstybingumą ir nepriklausomybę, nuolat tiekia karinę paramą ir ragina sąjungininkus didinti savo karinės paramos Ukrainai apimtis.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Kyjivas, balandžio 14 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą griežtai sukritikavo Vokietiją dėl tolesnio rusiškos naftos pirkimo. Vokietija ir Vengrija blokavo embargą, sakė jis interviu stočiai BBC, kuris parodytas ketvirtadienį. Ukrainos vėliava. Slaptai.lt portalo foto
„Mes nesuprantame, kaip galima duoti uždirbti pinigus, aplaistytus kitų žmonių krauju. Deja, kai kurios šalys tai daro“, – kalbėjo prezidentas.
Su šiomis šalimis, anot jo, reikia kalbėti, kad jos pakeistų savo poziciją. „Kai kurie mūsų draugai ir partneriai supranta, kad dabar kiti laikai, kad tai jau nėra verslo ir pinigų klausimas. Kad tai išlikimo klausimas“, – pabrėžė V. Zelenskis. Jis gyrė JAV, Didžiąją Britaniją ir kelias kitas Europos šalis už ginklų tiekimą. „Tačiau mums jų vis tiek reikia anksčiau, anksčiau ir greičiau. Svarbiausias žodis yra „dabar“, – tęsė V. Zelenskis. Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Pasak prezidento, jam susirūpinimą kelia laukiamas naujas Rusijos puolimas Rytų Ukrainoje. „Tačiau ten sukoncentruoti mūsų stipriausi daliniai“, – patikino jis. V. Zelenskis neatmetė, kad šie bus visiškai sunaikinti. „Jie gali mus nužudyti, tačiau mirs ir jie“, – pabrėžė jis.
V. Zelenskis teigė vis tiek iki šiol nesuprantąs, kodėl rusai užpuolė jo šalį. „Aš negaliu suprati, už ką? Aš negaliu suprasti, kodėl jie atėjo“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris. EPA-ELTA nuotr.
V. Zelenskis dar kartą apkaltino Rusiją sunkiais karo nusikaltimais. Žiaurumai Kyjivo priemiesčiuose Bučoje ir Bordiankoje dar labiau apribojo taikos derybų su Rusija galimybę. Lankydamasis Bučoje, jis „išgyvenęs visą spektrą emocijų“, tačiau dieną užbaigęs „vien jausdamas neapykantą rusų kariams“.
Vytautas landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prie Vokietijos ambasados Vilniuje vykusio protesto metu kalbėjęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis kritikavo Vakarų valstybių pasyvumą, stebint Kremliaus režimo vykdomus žudymus Ukrainoje.
„Vyksta žudymas. Žmonių. Bet kokių. Ir vaikų, ir senelių, ir motinų, ir naujagimių. Žudymas vyksta. O tiek daug tartum civilizuoto pasaulio veikėjų ir gyventojų žiūri. Stovi ir žiūri. Žiūri į tą baisų spektaklį, kuris vyksta ne taip toli nuo mūsų, toje pačioje Europoje“, – pirmadienį mitinge kalbėjo V. Landsbergis.
Profesorius pažymi, kad Ukrainą naikina „teroristas-sadistas“, o ukrainiečiai yra priversti tiesiog stebėti, kadangi turėdami pakankamai rankų, jie nesulaukia užtektinai ginklų iš galinčių padėti valstybių.
„Mes ginsimės patys. Mes turime rankų. Mes turime širdis. Mums trūksta ginklų, tinkamų ginklų, kuriuos jūs turite, ten kažkur pasaulyje. Jūs turite tuos ginklus, tai duokite mums. Mes neprašome, kad jūs ateitumėte patys, su savo jaunuoliais, su savo kareivėliais. Gal jų labiau gaila. Bet duokite mums tiesiog ginklų ir mes apsiginsime nuo to brudo, nuo tų niekšų, išsigimėlių“, – ukrainiečių mintis įgarsino Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas. Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Pasak V. Landsbergio, Ukraina sulaukia nepakankamai arba pavėluotos paramos. Profesorius kelia klausimą ar ukrainiečiai apskritai sulauks pagalbos, reikiamų ginklų bent rytoj, kuomet „galbūt Mariupolis jau bus sutriuškintas“, o aukų skaičius taps dar didesnis.
„Prisiminkime nors jau nužudytus vaikus, kurie kaip ir nesuprato, kodėl jie yra kankinami, kodėl jie negauna kasnelio, gurkšnelio vandens subombarduotuose griuvėsiuose, kurie ir toliau bombarduojami. Kas tą daro, kokie išsigimėliai, kokie nužmogėję padarai“, – retoriškai klausė jis.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas neabejoja, kad karo akivaizdoje buvo galima įsitikinti, jog Ukraina yra tikroji Europa. Todėl profesorius paragino Vakarus gelbėti tikrąją Europą ir nebijoti laikinai paaukoti savo komforto, siekiant padėti Kremliaus režimui besipriešinantiems ukrainiečiams.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
„Tie, kurie dar žmonės, jie turi apsispręsti, kur jie stovi. Atsistokite ten, kur galite ginti ne tik žodžiu, ne iš tolo. Ne rezoliucijomis. Ponai politikai, ministrai, generolai. Ar matysite, kai naktį ateis tie nužudyti vaikai ir žiūrės jums į akis ir klaus, kur tu dėde buvai, kai mane žudė.
Kodėl tu nesustabdei, kodėl tu nedavei ginklų, kuriais mano broliai, mano tėvai galėjo mane apginti. Bet jiems trūko, stokojo ginklų, o tu nedavei, nes rūpinaisi, o gal žudikui tai nepatiks, gal žudikas ant manęs supyks“, – tikino V. Landsbergis.
ELTA primena, kad pirmadienį prie Vokietijos ambasados Vilniuje keli šimtai žmonių susirinko į protesto akciją „Berlyne, pabusk!“, kuria mitingo dalyviai siekė paraginti šią Europos valstybę dar aktyviau padėti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai.
Renginio iniciatoriai skatino Berlyną nestabdyti ginklų pardavimo Ukrainai, atsisakyti rusiškos naftos ir dujų pirkimo bei apriboti Kremliaus propagandos sklaidą Vokietijos sostinėje.
Ukrainos vėliavomis ir simbolika pasipuošę sostinės Z.Sierakausko gatvėje susirinkę mitinguotojai atsinešė plakatus, skelbiančius ,,Scholz, be like Boris”, viena moteris laikė plakatą su užrašu „Genocide in Ukraine is real”, o kita jį papildančiu „and your money made it possible”. Taip pat, dalis protestuotojų atsinešė nuotraukas su Bučos žudynių vaizdais.
Vokietijos kancleris žadėjo visokeriopą pagalbą Ukrainai
Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir aptarė Ukrainai reikalingą pagalbą, praneša naujienų agentūra dpa.
Vėliau V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ rašė paraginęs O. Scholzą padėti rasti už Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje atsakingus žmones. Abu politikai sutarė, kad karo nusikaltėlius reikia nustatyti ir nubausti.
Jie taip pat aptarė sankcijas prieš Rusiją ir karinę bei finansinę paramą Ukrainai.
O. Scholzo atstovė spaudai vėliau sakė, kad kancleris pasmerkė Rusijos kariuomenės žiaurius karo nusikaltimus Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose. Jis taip pat pažadėjo visokeriopą pagalbą Ukrainai.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Ukraina sekmadienį skelbė norinti įsigyti pėstininkų kovos mašinų „Marder“ tiesiogiai iš Vokietijos bendrovės „Rheinmetall“. Apie tai rašo Vokietijos laikraštis „Bild am Sonntag“.
Diuseldorfe įsikūrusi Vokietijos bendrovė pasirengusi iki metų pabaigos Ukrainai pristatyti 35 šarvuočius, informuoja naujienų agentūra „Deutsche Welle“.
Iš pradžių „Rheinmetall“ siūlė, kad Vokietijos karinės pajėgos nedelsiant Ukrainai perduotų savo turimus „Marder“, o vėliau bendrovė kariuomenei tiektų naujus šarvuočius. Tačiau tokiam pasiūlymui paprieštaravo Vokietijos gynybos ministerija. Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas
Be to, bendrovė kovo pabaigoje kreipėsi į gynybos ministrę Christine Lambrecht dėl 4 mln. šarvuočiams reikalingų šaudmenų perpirkimo ir tiekimo Ukrainai, tačiau atsakymo iš jos nesulaukė.
Tuo metu kita Vokietijos bendrovė „Krauss-Maffei Wegmann“ pasiūlė Kyjivui įsigyti 100 savaeigių haubicų PzH 2000. Pasiūlymas perduotas Vokietijos vyriausybei. Naujos haubicos galėtų būti tiekiamos po 30 mėnesių nuo kontrakto pasirašymo dienos, tai yra ne anksčiau nei antrą 2024 m. pusmetį. O visos ginkluotės perdavimas būtų baigtas ne anksčiau kaip 2027 m. Apie tai laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė neįvardijami Ukrainos valdžios atstovai.
Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, balandžio 11 d. (dpa-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pakartojo, kad Vokietija ir Prancūzija padarė strateginę klaidą, kai 2008-aisiais pasipriešino galimam Ukrainos stojimui į NATO.
Dabar jo šalis turi mokėti už šią klaidą. „Jei būtume NATO narė, šio karo nebūtų“, – D. Kuleba sakė JAV transliuotojui NBC. Jis kartu metė kaltinimus Vokietijai, kad ši nepadeda jo šaliai, nes toliau kalba apie skirtumą tarp gynybai ir puolimui skirtų ginklų. „Jei nešvaistytume laiko kalbėdami apie gynybai ir puolimui skirtus ginklus ir ko Ukrainai reikia ir ko nereikia, dabar būtume visai kitokioje, stipresnėje pozicijoje“, – kalbėjo ministras.
Ukrainos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad jo šalis NATO ir Vakarams siūlo „sąžiningą susitarimą“. „Jūs duodate mums viską, ko mums reikia. Mainais mes kaunamės, kad jums nereikėtų stoti į kovą, kai (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nuspręs išbandyti NATO 5-ąjį straipsnį ir užpulti kurią nors NATO šalį“, – tvirtino D. Kuleba.
Jis pridūrė, kad ukrainiečiai „moka kautis“, tačiau jiems reikia ginklų.
Kalbėdamas apie Rusijos kariuomenės išvedimą iš sostinės Kyjivo apylinkių ir numatomą didelio masto Rusijos puolimą šalies rytuose, D. Kuleba nurodė: „Ukraina laimėjo kovą dėl Kyjivo. Dabar laukia nauja kova – kova dėl Donbaso“, – teigė ministras.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, kovo 17 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pakartojo, kad NATO atmeta karinės intervencijos Ukrainoje galimybę, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Vokietijos parlamentą, prašydamas daugiau pagalbos ginant jo šalį nuo Rusijos invazijos.
O. Scholzas padėkojo V. Zelenskiui už „įspūdingus žodžius“, kuriuos šis ketvirtadienį išsakė Bundestage.
„Tačiau taip pat reikia aiškiai pasakyti vieną dalyką: NATO nesikiš į šį karą karinėmis priemonėmis“, – sakė jis.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Berlynas, kovo 17 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis emocingame vaizdo kreipimesi į parlamentą ragino Vokietiją padėti sugriauti naują „sieną“, kurią Rusija stato Europoje.
„Tai ne Berlyno siena – tai siena Vidurio Europoje tarp laisvės ir vergijos, ir ši siena didėja su kiekviena bomba, numesta ant Ukrainos”, – sakė V. Zelenskis parlamentarams.
„Gerbiamasis pone Scholzai, nugriaukite šią sieną“, – maldavo jis Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, primindamas JAV prezidento Ronaldo Reagano šaltojo karo laikų kreipimąsi Berlyne.
Vokietijos deputatai ketvirtadienį stovėdami plojo Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui prieš jo vaizdo kalbą, kurią jis pasakė Bundestagui – parlamento žemiesiems rūmams kitą dieną, kai paprašė pagalbos kreipdamasis į JAV Kongresą.
„Suteikite Vokietijai lyderės vaidmenį, kurio jūs Vokietijoje nusipelnote“, kalbėjo V. Zelenskis, ekrane pasirodęs su dabar jau jo prekės ženklu tapusiais chaki spalvos marškinėliais ir tamsiais ratilais paakiuose.
Tačiau jis ne tik meilikavo, bet ir smarkiai priekaištavo Berlynui dėl ilgus metus trukusio nenoro atsispirti Maskvai ir nutraukti tvirtus energetinius bei verslo ryšius su Rusija.
„Mes į jus kreipėmės, – kalbėjo jis. – Mes jums sakėme, kad „Nord Stream“ (dujotiekiai) yra tam tikras pasirengimas karui. Ir atsakymas, kurį gavome, buvo grynai ekonominis – tai ekonomika, ekonomika, ekonomika, nors tai buvo cementas naujai sienai“.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos invazija į Ukrainą vasario 24 d. paskatino esmines permainas Vokietijos energetikos, ekonomikos ir saugumo politikoje, kuri mažai keitėsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Vokietija sustabdė dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą, prisijungė prie sąjungininkių įvedant baudžiančias sankcijas dėl Ukrainos ir pažadėjo labai padidinti išlaidas gynybai bei, siekdama padėti Ukrainai, panaikino draudimą eksportuoti ginklus į konflikto zonas. Vokietija taip pat pareiškė, kad iki šių metų pabaigos ketina beveik išsilaisvinti nuo Rusijos naftos importo, nors vis dar yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų.
Tačiau Berlynas priešinasi visiškam Rusijos energijos importo stabdymui ir perspėja, kad tai sukels trūkumą žiemai nepasibaigus bei padidins infliaciją, o tai sukels potencialų nestabilumą didžiausioje Europos ekonomikoje.
Rusų kariuomenės netektys Ukrainoje
Berlynas, kovo 14 d. (dpa-ELTA). Kilus įtarimams, kad į Ukrainą įsiveržusiuose rusų tankuose aptikta vokiškų detalių, Berlynas ieško atsakymų, o Kijevas teigia, kad jei Vokietijos bendrovės gali padėti Rusijos puolimui, tai jos tikrai gali padėti ir Ukrainos gynybai.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė šį kaltinimą sekmadienio vakaro televizijos laidoje, kurią vedė Anne Will. Jis sakė, kad Ukrainos pajėgos perėmė Rusijos kovos mašinas ir nustatė, kad jose įtaisyti Vokietijos technologijų bendrovės ir automobilių komponentų gamintojos „Bosch“ pavarų dėžės valdymo blokai.
„Galbūt atėjo laikas mums gauti tai, ko reikia, kad galėtume apsiginti“, – sakė D. Kuleba.
Ukraina jau trečią savaitę ginasi nuo savo kaimynės, o Vakarų šalys nenori įsikišti, nes baiminasi sukelti branduolinį konfliktą. Ukraina reikalauja, kad jai būtų suteikta pagalba ginklais gynybai, o tai sukelia grasinimus Maskvoje ir nerimą Vakaruose.
D. Kuleba teigė, kad Vokietija suteikė pagalbą Ukrainai, tačiau pridūrė, kad jo šalis tikisi daugiau.
Tuo tarpu aiškinamasi, ką surado Ukrainos kariai.
Pirmadienį „Bosch“ paneigė kaltinimus, kad tiekė dalis Rusijos kariuomenei. Įmonė patvirtino, kad dalys buvo iš jos gamybos linijos, tačiau ji jų netiekė įmonei, kuri gamino rusiškas transporto priemones.
Vokietijos užsienio reikalų ministerijos komentaras buvo toks: „Ukrainos vyriausybė informavo federalinę vyriausybę apie atskirus atvejus, kai Vokietijos gamintojų gaminiai buvo panaudoti Rusijos karinėse pajėgose“.
Pasak „Bosch“, visos dalys, kurias ji tiekia Rusijos automobilių gamintojams, parduodamos su sutartimi, kurioje nurodyta, kad jos skirtos išimtinai civiliniam naudojimui: „Pagal pasaulinę „Bosch“ strategiją įmonė nekuria, negamina ir nepardavinėja jokių ginklų, sistemų ar komponentų, skirtų kariniam naudojimui, taip pat nevykdo karinių technologijų mokslinių tyrimų ir plėtros“.
Nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, taikomos sankcijos draudžia parduoti Rusijai dvejopos paskirties prekes arba prekes, kurios gali būti pritaikytos kariniams tikslams. Vokietijos ekonomikos ministerija patvirtino, kad nebūtų leidusi parduoti nieko, kas galėtų būti panaudota kariniams tikslams.
Šios taisyklės buvo sugriežtintos įvedus naujas sankcijas, kurias Vakarai pritaikė Rusijai po jos pradėtos invazijos.
„Į sankcijų pažeidimo požymius federalinė vyriausybė žiūri labai rimtai ir perduoda informaciją atitinkamoms tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijoms“, – teigė ministerija.
Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, kovo 9 d. (ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vokietijos piliečius ir valdžią suvokti, kad Rusija jų akivaizdoje daro karo nusikaltimus, ir padėti ukrainiečiams sustabdyti Putiną.
Ukrainos diplomatijos vadovas tai rašo autoriniame straipsnyje Vokietijos leidiniui „Die Welt“.
D. Kuleba pažymi, kad Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą trunka jau beveik dvi savaites. Rusijos kariuomenės vykdomi barbariški karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui yra tokio masto, kokio Europa neregėjo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Manau, kad tai, ką matote ir skaitote apie karą Ukrainoje, jus gąsdina. Bet mes jus dėl viso to įspėjome. Mes prašėme jūsų ginklų, o kaip atsakymą girdėjome istorijas apie „istorinę atsakomybę“, kuri kažkodėl buvo juntama rusams, bet ne ukrainiečiams. Prašėme jūsų nestatyti „Nord Stream 2“, bet jūs sakėte, kad tai tik „komercinis“ projektas“, – rašo D. Kuleba. Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.
„Mes įspėjome, kad Putinas yra tokio masto blogis, kokio pasaulis nematė 80 metų. Prašėme nekartoti praeities klaidų ir užkirsti kelią katastrofai. Dabar jūs pagaliau pripažinote savo klaidas. Jūs dabar tiekiate mums ginklus, stabdote Rusijos dujotiekį ir remiate sankcijas Rusijai. Kodėl to negalima buvo padaryti iš karto, kai to jūsų prašėme? Ar tikrai reikėjo laukti, kol ukrainiečių vaikai pradės mirti nuo dehidratacijos ir aviacinių bombų?“ – retoriškai klausia Ukrainos URM vadovas.
Kreipdamasis į vokiečius, D. Kuleba juos paragino „praregėti“ ir suprasti, kad Ukrainai reikalinga skubi pagalba.
„Jums gali atrodyti, kad jau įvykdėte žygdarbį, priimdami daug svarbių sprendimų. Tačiau kol Europos šalyje Ukrainoje miršta žmonės, jūs padarėte per mažai“, – pabrėžė ministras.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė vokiečių leidiniui „Süddeutsche Zeitung“ duotame interviu teigia nedžiūgaujanti, kad Lietuva, kone kelis dešimtmečius euroatlantinei bendruomenei kartojusi, jog Rusija kelia realią karinę grėsmę Europai, pasirodė buvusi teisi.
Nepaisant to, kad dėl tokios laikysenos Vilnius susilaukdavo ES narių kritikos, I. Šimonytės teigimu, būtų buvę geriau, jei Lietuva, vertindama Maskvos grėsmes, būtų suklydusi.
„Ir štai dabar staiga atsiduriame tokioje padėtyje, kai uošvienė šaukia: argi aš tau visą laiką nesakiau? Bet jei dabar manęs paklaustumėte, ar esu laiminga, atsakyčiau, kad esu nelaimingiausias žmogus, nes labai noriu, kad būčiau klydusi“, – „Süddeutsche Zeitung“ sakė Lietuvos premjerė.
Taip pat premjerė pažymėjo, kad ilgą laiką pragmatizmu grįsta Vokietijos laikysena Rusijos atžvilgiu turėjo pasikeisti kur kas anksčiau, nei buvo užpulta Ukraina.
„Suprantu istorines ir psichologines priežastis, tačiau manau, kad tai, kas vyksta dabar, turėjo būti padaryta prieš daugelį metų. Nuosekli saugumo tvarka Europoje neįsivaizduojama be tokių šalių kaip Vokietija ir Prancūzija, kurios yra reali jos dalis“, – teigė I. Šimonytė.
Dabar, akcentavo premjerė, būtina visiškai atsieti Vakarų ekonomiką nuo kaimyninę valstybę užpuolusios Rusijos.
„Putinas negali finansuoti savo karo be pinigų. Turime ne tik tapti nepriklausomi nuo Rusijos energijos ir žaliavų tiekimo. Jiems taip pat reikia užsienyje pagamintų daiktų savo raketoms ir kitiems ginklams, kuriais jie žudo ukrainiečius. Manau, kad veiksmingiausia sankcija bus uždrausti puslaidininkių tiekimą, nes jiems jų labai reikia vieninteliam aukščiausios klasės dalykui – karui – gaminti“, – teigė I. Šimonytė.
Praėjusios savaitės ketvirtadienį Rusija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai. Vakarų bendruomenė kaltina Kremlių Ukrainoje tikslingai griaunant miestus ir žudant nekaltus civilius.
Prie Vokietijos ambasados – piketas, išreiškiantis paramą Ukrainai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienį prie Vokietijos ambasados Vilniuje įvyko akcija, raginanti Vokietiją blokuoti Rusiją nuo tarptautinių tarpbankinių pavedimų sistemos SWIFT. Į akciją susirinkę žmonės laikė plakatus „Cut Russia from SWIFT“, „Ukraine you are not alone“, „Cut Russia out and do it swiftly!“, „Germany just do it“ ir kitais. Akcijoje dalyvauja apie 100 žmonių.
Šio įvykio rengėjai socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad akcijos tikslas – pareikšti paramą Ukrainai su intencija, kad Vokietija nedelsiant blokuotų Rusiją nuo SWIFT ir būtų griežtesnė šios valstybės atžvilgiu.
„Net pati Rusija sako, kad sankcijos jai rodo ES impotenciją“, – rašoma renginio aprašyme.
ELTA primena, kad ES lyderiai ketvirtadienį vykusiame nepaprastajame viršūnių susitikime susitarė dėl „didžiulių ir sunkių padarinių“ Rusijai už jos invaziją į Ukrainą, nusitaikydami į pagrindinius jos ekonomikos sektorius.
Sankcijos apima finansų, energetikos ir transporto sektorius, dvejopo naudojimo prekes, taip pat eksporto kontrolę ir eksporto finansavimą, vizų politiką, papildomų Rusijos asmenų įtraukimą į sąrašą ir naujus tokio įtraukimo kriterijus.
Tačiau naujajame sankcijų pakete nėra įtraukta priemonė atriboti Rusiją nuo tarptautinės tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragino Vakarus panaudoti šį svertą. Ši sankcija buvo panaudota Irano bankų sektoriui 2012 –2016 m. bei pakartota 2018 m. ir turėjo reikšmingą poveikį Irako ekonomikai.
Tačiau Vokietijos kancleris Olafas Scholzas jau anksčiau siūlė neįtraukti SWIFT į naują sankcijų etapą, bet galbūt dar palikti rezerve. Paklaustas konkrečiai apie SWIFT įtraukimą į sankcijas, jis sakė: „Labai svarbu imtis priemonių, kurios buvo parengtos pastarosiomis savaitėmis, o likusias palikti situacijai, kai to gali prireikti dėl kitų dalykų“.
Vokietija šiuo metu apie pusę gamtinių dujų ir anglies bei trečdalį naftos gauna iš Rusijos.
Vokietijoje tūkstančiai žmonių protestavo prieš COVID-19 suvaržymus ir privalomus skiepus. EPA – ELTA foto
Berlynas, sausio 23 d. (dpa-ELTA). Šeštadienį tūkstančiai Vokietijos gyventojų dalyvavo demonstracijose prieš COVID-19 suvaržymus ir privalomus skiepus, informuoja naujienų agentūra dpa.
Policijos vertinimu, daugiau nei 7 500 mitinguotojų išėjo į Diuseldorfo gatves, nors tikėtasi 3 500 dalyvių.
Regensburge prieš taikomas pandemijos suvaldymo priemones protestavo 2 300 žmonių, o kontrprotestuotojai bandė sutrukdyti eitynes. Trys kontrprotestuotojai buvo sulaikyti, o vienas suimtas, nes įžeidinėjo ir užpuolė policijos pareigūnus.
Policija taip pat pranešė, kad daugiau nei 1 000 žmonių dalyvavo taikiose demonstracijose Štutgarte ir Ofenbache.
Štutgarte demonstrantai sustojo prie visuomeninio transliuotojo SWR pastato ir išreiškė nepasitenkinimą tuo, kaip žiniasklaida nušviečia pandemiją, ir kaltino ją meluojant. Žurnalistų sąjunga sukritikavo protestą ir užtikrino, kad SWR praneša objektyvias naujienas, o žiniasklaida yra nepriklausoma.
Į protestą prieš suvaržymus Freiburge susirinko 5 500 žmonių, o valdžios vykdomą politiką palaikė 2 000 kontrprotestuotojų.
Hamburge vyko trys protestai prieš COVID-19 suvaržymus, kuriuose dalyvavo apie 5 000 žmonių.
Demonstracijos taip pat vyko Chemnice, Leipcige, Dresdene, Erfurte, Ansbache ir Šverine.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Berlynas, sausio 23 d. (dpa-ELTA). Vokietijos karinio jūrų laivyno vadas atsistatydino dėl skandalingų komentarų apie Ukrainą ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, informuoja naujienų agentūra dpa.
Penktadienį, lankydamasis Indijoje, viceadmirolas Kayus-Achimas Schoenbachas pareiškė, kad Ukraina niekada nesusigrąžins Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, o V. Putinas nusipelno pagarbos.
Šeštadienį Kijevas pareiškė besitikintis, kad Vokietijos karininkas paneigs savo teiginius.
„Ko jis nori, tai pagarbos, – sakė K. Schoenbachas, – parodyti pagarbą kažkam yra nedidelė kaina, tai netgi nieko nekainuoja. Jei paklausite manęs, lengva parodyti pagarbą, kurios jis reikalauja ir tikriausiai nusipelno.“
Viceadmirolas tai sakė po to, kai Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė 100 000 karių, o diplomatai dėl to ilgai derasi siekdami išvengti karo. Rusija neigia, kad ji planuoja pulti, bet reikalauja NATO pažado, kad Ukraina nebus priimta į Aljansą ir kad NATO daugiau nesiplės Rytų Europoje.
Kalbėdamas renginyje Indijoje, K. Schoenbachas taip pat sakė, kad Kinija yra didesnė grėsmė nei Rusija. „Mums – Indijai, Vokietijai – reikalinga Rusija. Nes mums reikia, kad Rusija būtų prieš Kiniją“, – sakė jis.
K. Schoenbachas, pamaldus katalikas, taip pat pabrėžė, kad Rusija yra krikščioniška šalis.
„Tikiu krikščionybe, o ten mes turime krikščionišką šalį. Net jei V. Putinas ir ateistas, tai nesvarbu. Turėti šią didelę valstybę, net jeigu ji ir nedemokratiška, mūsų pusėje kaip dvišalę partnerę, duoti jiems šansą su ES ir su JAV bendrauti lygiaverčiai – tai lengva. Tikriausiai tai laikytų Rusiją nuo Kinijos“, – sakė Vokietijos karinio jūrų laivyno vadas.
Kalbėdamas apie Rusijos ir Ukrainos konfliktą, K. Schoenbachas pareiškė, kad Ukraina „Krymo pusiasalį prarado ir niekada nebesusigrąžins“.
2014 m. Rusija ne tik aneksavo Krymą, bet nuo tada Rusijos remiami separatistai taip pat kariauja prieš Ukrainos pajėgas šios šalies rytuose.
Komentuodamas apie prie Ukrainos sienų dabar sutelktą Rusijos kariuomenę ir nuogąstavimus, kad Rusija siekia prisijungti Ukrainos teritoriją, Vokietijos kariuomenės atstovas pavadino tai „nesąmone“.
Tačiau NATO narės didina savo gynybinius pajėgumus po to, kai aukšto lygio derybos baigėsi nesėkmingai.
Vokietijos gynybos ministerija atsiribojo nuo K. Schoenbacho komentarų, kai juos paskelbė kelios žiniasklaidos priemonės.
„Teiginių turinys ir formuluotė jokiu būdu neatspindi Gynybos ministerijos pozicijos“, – Gynybos ministerijos atstovas spaudai sakė dpa.
Šeštadienį K. Schoenbachas tviteryje rašė, kad jo komentarai buvo akivaizdi klaida ir neapgalvoti dabartinėje situacijoje.
Nepaisant to, Ukrainos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Vokietijos ambasadorę Anką Feldhusen. Kijevas išreiškė susirūpinimą dėl nepriimtinų Vokietijos karinio jūrų laivyno vado pareiškimų apie tai, kad Krymas niekada negrįš Ukrainai, o ši niekada neatitiks NATO narystės kriterijų.
Vėliau šeštadienį K. Schoenbachas pasiprašė atleidžiamas iš pareigų.
„Mano neapgalvoti teiginiai apie saugumo ir karinę politiką, kuriuos išsakiau Indijoje, vis labiau apsunkina mano pareigas. Tam, kad būtų išvengta dar didesnės žalos Vokietijos kariniam jūrų laivynui, Bundesverui ir ypač Vokietijos Federacinei Respublikai, laikau tai būtinu žingsniu“, – sakoma K. Schoenbacho pareiškime.
Gynybos ministrė Christine Lambrecht priėmė jo atsistatydinimą.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Kijevas, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasmerkė Vokietijos sprendimą netiekti ginkluotės Ukrainai. Jis paragino Berlyną negriauti Vakarų vienybės ir nustoti skatinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną galimam puolimui prieš Ukrainą, praneša AFP.
Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė dešimtis tūkstančių karių, o tai sukėlė nerimą, kad Europoje gali kilti didelis ginkluotas konfliktas.
Ukraina kreipėsi į Vakarų sąjungininkes prašydama sustiprinti jos gynybos pajėgumus. JAV, Jungtinė Karalystė ir Baltijos valstybės sutiko Ukrainai perduoti ginkluotę, įskaitant prieštankines ir priešlėktuvines raketas.
D. Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad Vokietijos teiginiai apie negalėjimą tiekti gynybinių ginklų Ukrainai neatitinka dabartinės saugumo situacijos. Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad dabar Vakarų vienybė svarbi kaip niekad anksčiau.
„Mūsų partneriai iš Vokietijos turėtų nustoti griauti vienybę tokiais savo žodžiais ir veiksmais, kurie skatina Vladimirą Putiną pradėti naują puolimą prieš Ukrainą“, – pareiškė ministras.
Jis pridėjo, kad Ukraina dėkinga už Vokietijos iki šiol suteiktą paramą, bet pastarieji Vokietijos teiginiai yra nuviliantys.
Šeštadienį Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht paskelbė, kad Berlynas į Ukrainą siųs karo lauko ligoninę, bet ne ginklus.
Laikraščiui „Welt am Sonntag“ ji sakė, kad Vokietija Ukrainai nusiuntė respiratorių, o sužeisti ukrainiečių kariai gydomi Vokietijos karinėse ligoninėse.
„Ginklų tiekimas šiuo metu nepadėtų – toks vyriausybės sutarimas“, – sakė C. Lambrecht.
Rusija neigia pulsianti Ukrainą, bet mainais į deeskalaciją reikalauja, kad Ukraina nebūtų priimta į NATO. Tuo metu JAV mano, kad puolimas prieš Ukrainą gali prasidėti bet kada.
Kazachstane – neramumai. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, sausio 8 d. (dpa-ELTA). Vokietija sustabdė ginklų eksportą į Kazachstaną dėl ten šiuo metu nesiliaujančių neramumų.
Praėjusiais metais Vokietijoje buvo išduoti 25 leidimai tiekti ginklus į Kazachstaną už maždaug 2,2 mln. eurų. Tai palyginti nedidelė suma, tačiau, atsižvelgdama į dabartinę situaciją, Vokietija nusprendė, kad ginklų eksportą būtina sustabdyti.
Almatoje, didžiausiame Kazachstano mieste ir ekonomikos centre, jau keletą dienų vyksta riaušės. Padeginėjami vyriausybės pastatai, vyksta masinis plėšikavimas.
Protestų bangą sukėlė kazachų pasipiktinimas gerokai išaugusiomis degalų kainomis šioje daugiau nei 18 mln. gyventojų turinčioje Azijos valstybėje, kurioje gausu naftos ir dujų išteklių. Gyventojų nepasitenkinimas netrukus peraugo į antivyriausybinius protestus.
Į tai atsakydamas prezidentas Kasymas Žormartas Tokajevas atleido vyriausybę ir trečiadienio vakarą į Almatą nusiuntė karių pajėgas.
Rusijos vadovaujamas buvusių sovietinių respublikų karinis aljansas – Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) – į Kazachstaną pasiuntė desantininkus „taikai“ palaikyti.
Penktadienį prezidentas A. Tokajevas išleido įsakymą šaudyti į protestuotojus, keliančius grėsmę jo autoritarinei valdžiai.
