Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentūra paaiškino, kodėl šalies vadovas Gitanas Nausėda žurnalistų išleistą knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“ pavadino užsakomąja žurnalistika. Anot jos, paprastai tokias knygas paprastai užsako leidėjai.
„Nepriklausoma, objektyvi ir nešališka žiniasklaida bei patikrintais faktais grindžiama žurnalistika yra laisvos visuomenės pagrindas. Žurnalistai dirba nepaprastai svarbų darbą, kuris susijęs taip pat ir su didele atsakomybe. Gandais, nutylėjimais ir šališkomis interpretacijomis grindžiamas informacijos pateikimas pagal apibrėžimą negali būti laikomas tiriamąja žurnalistika“, – teigiama Prezidento komunikacijos grupės komentare Eltai.
Prezidentūros atsakyme svarstoma, kad galbūt todėl minėtos knygos autoriai nuo pat pradžių, taip pat ir prašydami Prezidento komentarų, pasirinko savo darbą pristatyti kaip „publicistinį“ „projektą“, taigi nukreiptą į poveikį viešajai nuomonei.
„Įprastai tokius projektus užsako leidėjas. Apie tai, kaip jo angažuotumas ir atvirai deklaruojamas siekis tiesiogiai paveikti politinius procesus dera su žiniasklaidos misija ir viešosios informacijos rengėjui nustatytais teisiniais reikalavimais, paliekame spręsti visuomenei“, – akcentuoja Prezidento komunikacijos grupė.
ELTA primena, kad D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygoje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Prezidentūra. Slaptai.lt nuotr.
Seimo NSGK narys Raimundas Lopata mano, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją.
Praėjusią savaitę knygų mugėje apsilankęs šalies vadovas, paklaustas, ar spėjo susipažinti su naujai išleista knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, teigė „pasakų nebeskaitantis“.
„Aš pastaruosius 20 metų pasakų nebeskaitau. Kažkada savo dukrom skaitydavau, dabar nebeskaitau, todėl nelabai galiu pasakyti, kas ten yra parašyta. Bet kuriuo atveju vėlgi palieku tai skaitytojams. Tegul skaitytojai skaito, daro savo išvadas, o aš šioje vietoje galiu pasakyti tiek, kiek pasakiau“, – Knygų mugėje susirinkusiems žurnalistams teigė G. Nausėda.
Galiausiai šalies vadovas suabejojo, ar žurnalistų knygoje papasakota istorija nėra „užsakomoji žurnalistika“.
VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis neigia, jog 2019 m. vykstant prezidento rinkimo kampanijai, jo buvo paprašyta rinkti informaciją apie privačius ir su Gitano Nausėdos aplinka susijusius asmenis. Pasak jo, VSD pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu tikrino visų kandidatų į šalies vadovo postą aplinką, nes tai, anot D. Jauniškio, yra įprasta praktika.
„Galiu pasakyti, kad niekas manęs neprašė – nei pats Nausėda, nei jokie jo štabo nariai. Tiesiog tokio veiksmo nebuvo“, – antradienį TV3 televizijai sakė D. Jauniškis.
Jis taip pat patvirtino, kad nei dabartinis šalies vadovas, nei joks kitas asmuo rinkti informacijos neprašė ir jokio kito VSD pareigūno.
„Kiek žinau – ne. Tokių faktų neturiu“, – pažymėjo D. Jauniškis, kartu pabrėžęs, kad iki G. Nausėdos išrinkimo su juo asmeniškai nebendravęs.
„Nesame bendravę. Galbūt esu jį matęs keliuose restoranuose, kadangi pats vilnietis, eidavau pavalgyti. Bet nesame bendravę“, – kalbėjo VSD vadovas.
Departamento vadovas nesiėmė spėlioti, ko siekia žurnalistų Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ minimas Pranešėjas, kreipęsis į tuometį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką ir paviešinęs VSD veiklą kompromituojančius teiginius. D. Jauniškio teigimu, tokius paaiškinimus turėtų pateikti pats pranešėjas.
„Negaliu teigti, ar Pranešėjas meluoja. Manau, kad tai tiesiog žmogaus susidarytas vaizdas – jis turėjo įtarimų, kaip turbūt aprašoma knygoje. Be jokios abejonės, visi galime turėti įtarimų ar pastebėjimų, kad kažkas vykdo neteisėtą veiklą. Tada susikuri kažkokią teoriją ir imiesi tam tikrų veiksmų“, – svarstė jis.
„Turbūt pats Pranešėjas turėtų paaiškinti kaip jam tuo metu atrodė“, – pažymėjo VSD vadovas.
D. Jauniškis: G. Nausėda buvo terra incognita politikoje, jį buvo būtina patikrinti
Pasak D. Jauniškio, VSD pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu tikrino visų kandidatų į šalies vadovo postą aplinką. Jo teigimu, tai yra įprasta praktika.
VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tai yra tiesiog VSD prievolė. (…) Turime tikrinti kandidatus, idant išvengtume tam tikrų grėsmių nacionaliniam saugumui. Patikriname tam tikrus sąrašus, jei ta informacija įkrenta. O informaciją turime teisę rinkti pagal įstatymą“, – pažymėjo D. Jauniškis.
„Buvo tikrinami ir kiti kandidatai, informacija apie jų aplinką, komandas – be jokios abejonės ji yra patikrinama. Buvo kalbamasi ir su jų štabo nariais, buvo renkama ir kita informacija. Kad išvengtume tam tikrų rizikų nacionaliniam saugumui“, – tęsė jis.
D. Jauniškis patikino, kad apie kitus 2019 m. prezidento rinkimų favoritus – Ingrida Šimonytę bei Saulių Skvernelį – kaip „politikos senbuvius“, VSD jau turėjo sukaupęs informacijos.
Tuo metu G. Nausėda, anot VSD vado, buvo naujas veidas šalies politikoje, todėl esą „labai įdomu“ patikrinti jo aplinką.
„Jis buvo visiškai terra incognita, nežinomas žmogus. Persona, kurios nežinojome. Automatiškai, be jokios abejonės, reikia pasitikrinti. Aišku, labai įdomu, kas yra jo aplinka ir ar nėra ten tam tikrų rizikų“, – aiškino D. Jauniškis.
Vis tik jis patvirtino, kad VSD informaciją naująjį kandidatą buvo renkama teisėtais būdais.
„Buvo surinkta tam tikra informacija, kuri buvo tiesiog pasitikrinta per mūsų duomenų bazes. Nebuvo daromi jokie žvalgybiniai tyrimai, žmonės nebuvo sekami, nebuvo kontroliuojami jų įrengimai“, – pabrėžė D. Jauniškis.
Pripažino, kad VSD tikrino vado draugo merginą
Klausiamas apie vieną iš knygoje pateiktų epizodų, kai neva VSD pareigūnams pavesta patikrinti D. Jauniškio pažįstamojo merginą, departamento vadovas teigė, kad šis istorijos momentas yra „labai juokingas“. Visgi, jis pripažino, kad toks patikrinimas buvo daromas jo prašymu.
„Labai juokingas momentas. Atsakymas yra labai paprastas – aš irgi esu asmuo, kuris turi, matyt, irgi stebėti savo aplinką, su kokiais žmonėmis ar kokiomis moterimis bendrauji. Tai natūralu, jeigu kyla tam tikrų įtarimų – tu ateini ir pasitiktini, ar mūsų bazėse nėra už to žmogaus kažkokios informacijos“, – situacijos aplinkybes aiškino VSD vadovas.
Prašomas patikslinti, kokiomis aplinkybėmis toks patikrinimas vyko, D. Jauniškis teigė nenorįs atskleisti situacijos detalių.
„Aš nenoriu pasakoti aplinkybių. Bendraujant su žmonėmis, man kartais reikia pasitikrinti. Jeigu man kyla tam tikrų įtarimų – man yra verta pasitikrinti“, – pridūrė jis.
„Čia buvo mano prašymas, tiesiog“, – pridūrė jis.
Siūlymus istoriją tirti parlamente vadina „demotyvuojančiais“
Paklaustas apie svarstymus parlamente tirti knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ aprašytą istoriją dėl galimai neteisėto VSD vykdyto duomenų rinkimo, D. Jauniškis tikina esąs nusivylęs tokiomis iniciatyvomis.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
„Vienas faktas, kuris mane iš tikrųjų liūdina, yra tai, kad knyga, kurioje nebuvo pateikta, mano pastebėjimais, faktų, įrodančių kokią nors neteisėtą veiką, gali sukelti tokį ažiotažą ir pereiti į tokį politinį lygmenį, kur bandoma vėl inicijuoti tyrimus, kelti senas istorijas“, – teigia D. Jauniškis.
Pasak VSD vadovo, į viešąją erdvę ir parlamentą grąžinama sena istorija demotyvuoja nuo didelio krūvio pavargusius departamento darbuotojus.
„Aš (tyrimo iniciatyvą – ELTA) vertinu pakankamai neigiamai, todėl, kad tai atsiliepia VSD. Žmonės, tie, kurie herojiškai dirba pastaruosius 3 metus – per pandemiją, karą Ukrainoje, „Ryanair“ istoriją Baltarusijoje, migrantų krizę – jie beveik nusimušę nuo kojų, neturėdami pakankamai poilsio, dirba savo darbą. Ir čia gauname tyrimą, galimai. Tai demotyvuoja“, – sako D. Jauniškis.
ELTA primena, kad D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygoje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Seimo NSGK narys Raimundas Lopata mano, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją.
Praėjusią savaitę knygų mugėje apsilankęs šalies vadovas, paklaustas, ar spėjo susipažinti su naujai išleista knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, teigė „pasakų nebeskaitantis“.
„Aš pastaruosius 20 metų pasakų nebeskaitau. Kažkada savo dukrom skaitydavau, dabar nebeskaitau, todėl nelabai galiu pasakyti, kas ten yra parašyta. Bet kuriuo atveju vėlgi palieku tai skaitytojams. Tegul skaitytojai skaito, daro savo išvadas, o aš šioje vietoje galiu pasakyti tiek, kiek pasakiau“, – Knygų mugėje susirinkusiems žurnalistams teigė G. Nausėda.
Tuo metu šiandien šalies vadovas suabejojo, ar žurnalistų knygoje papasakota istorija nėra „užsakomoji žurnalistika“.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad po antradienį išsakytų Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio komentarų žiniasklaidai, Seime brandinama iniciatyva sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją tapo dar aktualesnė.
„Po vakar, man atrodo, mes dar žingsniu priartėjome, kad komisija yra reikalinga. Tyrimas gali būti reikalingas. Man daugiau klausimų nei atsakymų“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė L. Kasčiūnas.
Politikui klausimų sukėlė tai, kaip antradienį TV3 televizijai D. Jauniškis komentavo vieną iš knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateiktų epizodų. Šioje knygoje teigiama, jog VSD vadovas pranešėjo paprašė patikrinti informaciją apie moterį, kurią pranešėjas vėliau viešojoje erdvėje pamatė pozuojant šalia D. Jauniškio draugo. Interviu TV3 televizijai departamento vadovas teigė, kad šis istorijos momentas yra „labai juokingas“. Visgi, jis pripažino, kad toks patikrinimas buvo daromas jo prašymu.
Tuo tarpu L. Kasčiūnui tokia patvirtinta detalė sukėlė ne juoką, bet papildomų klausimų. Pirmiausiai, ar VSD pagrįstai renka jautrią informaciją apie šalies piliečius.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
„Manau, kad mes dabar esame klausimų formulavimo stadijoje. Po vakar man klausimų dar daugiau. Kaip yra vykdomi tikrinimai ir kokiu pagrindu yra tikrinama… Tikrinimas tai nėra žvalgybinių metodų taikymas, tai nėra pasiklausymas ir taip toliau… Bet kokiu atveju, tu eini į duombazes, kur yra labai daug informacijos apie asmenį: nuo Registrų centro ir kitų dalykų (…). Labai svarbu pasakyti, kad toks metodo naudojimas turi būti patikrinamas ir turi būti labai aiškiai reglamentuotas, pagrįstas, su aiškiu algoritmu“, – teigė NSGK pirmininkas.
„Negalima taip: man atrodo ir aš patikrinsiu. Mes galime toli nukeliauti su tuo „man atrodo“, kad mes galėsime daug ką tikrinti. Tai šio reglamentavimo, šitų problemų dėl algoritmų sutvarkymas ir išsiaiškinimas, kaip buvo iki tol, tai yra pavasario sesijos klausimas“, – sakė L. Kasčiūnas, pridurdamas, kad žurnalistų parašyta knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“ nėra pasaka.
„Manau, kad tai yra rimtas žurnalistinis tyrimas – tai yra tiriamoji žurnalistika. Kad tai nėra pasaka tikrai galima pasakyti po vakarykštės dienos, kai VSD direktorius patvirtino, jog vienas iš epizodų dėl vienos iš draugo draugės ir aplinkos patikrinimo yra realus faktas“, – teigė parlamentaras.
ELTA primena, kad D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygoje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Seimo NSGK narys Raimundas Lopata mano, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją. Svarbiausias klausimas
Praėjusią savaitę knygų mugėje apsilankęs šalies vadovas, paklaustas, ar spėjo susipažinti su naujai išleista knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, teigė „pasakų nebeskaitantis“.
„Aš pastaruosius 20 metų pasakų nebeskaitau. Kažkada savo dukrom skaitydavau, dabar nebeskaitau, todėl nelabai galiu pasakyti, kas ten yra parašyta. Bet kuriuo atveju vėlgi palieku tai skaitytojams. Tegul skaitytojai skaito, daro savo išvadas, o aš šioje vietoje galiu pasakyti tiek, kiek pasakiau“, – Knygų mugėje susirinkusiems žurnalistams teigė G. Nausėda.
Galiausiai šalies vadovas suabejojo, ar žurnalistų knygoje papasakota istorija nėra „užsakomoji žurnalistika“.
Svarbiausias klausimas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad klausimus, kuriuos politikams sukėlė pasirodžiusi knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, galėtų įvertinti naujai įsteigta žvalgybos kontrolieriaus institucija. Tokiu atveju tai būtų vienas pirmųjų darbų šiai institucijai – dvi kandidatūras į žvalgybos kontrolierius Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dar tik ketina pateikti parlamentui pavasario sesijos metu.
Tą akcentuoja ir L. Kasčiūnas. Pasak jo, žvalgybos kontrolieriai turėtų būti paskirti kovo mėnesį. Tada, teigė jis, kontrolieriams ir būtų galima pavesti užduotį pasiaiškinti, ar rezonansą keliančioje knygoje aprašytos istorijos yra vertos politikų užmojo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi VSD 2018–2019 metais rinktos informacijos apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką detales.
Pats NSGK pirmininkas vienareikšmiškai neatsakė, ar knygoje pateiktas turinys yra vertas parlamentinio tyrimo. Visgi, akcentavo jis, kai kurie knygoje pateikti faktai kelia klausimų.
„Yra vietų, kur kyla papildomų klausimų. Koks būtų kelias ieškant atsakymų – dabar nenorėčiau kalbėti. Reikėtų apie tai dar kalbėti ir įsivertinti. Bet faktas, kad vienas iš variantų, kuriuo būtų pateiktas visuomenei aiškinimas, yra kreiptis į būsimą žvalgybos kontrolierių, kad jie pasižiūrėtų, kiek ten (knygoje – ELTA) pateikiama informacija yra validi tyrimui“ – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
ELTA primena, kad Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą Seimas priėmė pernai. Numatoma, kad parlamentas skirs du žvalgybos kontrolierius 5 metų kadencijai. Jų kandidatūras parlamentui turi pateikti Seimo pirmininkė. Tą padaryti Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen žada pavasario sesijos metu.
Idėja inicijuoti parlamentinį tyrimą kilo pasirodžius žurnalistų D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“. Šiame darbe analizuojamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
NSGK narys Raimundas Lopata sako, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ pateikta nauja informacija kelia susirūpinimą VSD integralumu.
„Mano požiūriu, tai yra rimta informacija, kuri gali kelti klausimų dėl tokios svarbios institucijos kaip Valstybės saugumo departamentas integralumo“, – Briuselyje LRT žurnalistams teigė G. Landsbergis.
Savo ruožtu pats VSD teigia pažeidimų savo vykdytoje veikloje nematanti. Kaip teigia VSD, pagrindas, kuris paskatino politikus svarstyti apie parlamentinį tyrimą, yra interpretacija.
„Valstybės saugumo departamentas nevertina interpretacijų ir prielaidų“,– teigiama Eltai perduotame komentare.
Profesorius Raimundas Lopata. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Raimundas Lopata sako, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi prieš kelis metus viešojoje rezonavusios istorijos dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
Apie tokią iniciatyvą Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausiantis politikas užsiminė reaguodamas į žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ keliamą klausimą, kas galėjo paprašyti VSD 2018–2019 metais rinkti informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
ELTA primena, kad 2020-ųjų pradžioje parlamentaras Vytautas Bakas kreipėsi į Seimo valdybą dėl galimai VSD vykdyto neteisėto kišimosi į rinkimų procesus bei neteisėto informacijos rinkimo ir jos naudojimo. Tokius įtarimus V. Bakui sukėlė informacija, kurią jam, kaip NSGK pirmininkui, 2019 m. balandį perdavė vienas žvalgybos pareigūnas. Šio pareigūno, kuriam buvo suteiktas pranešėjo statusas, liudijimai, tuomet tvirtino V. Bakas, yra pakankami inicijuoti parlamentinį tyrimą. Politikas akcentavo, kad remiantis pranešėjo informacija, VSD medžiagą galėjo rinkti neteisėtai. Vygaudas Ušackas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi tuomet parlamento valdyba tokios iniciatyvos nesiėmė, situaciją aiškintis pradėjo NSGK. Tačiau ir Komitetas konstatavo, kad VSD tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką veikė teisėtai. Komitetas tik pažymėjo, kad reikėtų atsisakyti žodinių pavedimų pareigūnams tikrinti asmenis.
Praėjus 3 metams po rezonansą kėlusios istorijos, R. Lopata teigia, kad grįžti prie klausimų, kuriuos iškėlė knygoje minimas pranešėjas, reikėtų pavasario sesijoje.
„Kaip ir priklauso pagal įstatymus jis užsiregistravo slaptu pranešėju ir norėjo, kad būtų pradėtas parlamentinis tyrimas. Tačiau buvusios kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai (išskyrus V. Baką) bei kiti politikai šią iniciatyvą sužlugdė. Pats gi pranešėjas po netrukus įgyvendintos VSD reorganizacijos atsidūrė gatvėje“, – feisbuke rašė parlamentaras.
„Aš, kaip Seimo NSGK narys manau, kad būtini šie žingsniai, atkuriant teisingumą Pranešėjui ir VSD vadovybei. LR Seimo pavasario sesijos pradžioje turi būti sudaryta parlamentinio tyrimo komisija ir pradėtas tyrimas“, – teigė R. Lopata.
Algirdas Stončaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Taip pat, tęsė R. Lopata, turėtų būti dar kartą įvertinti visi politikai, kurie naudojosi VSD „paslaugomis“ savo politiniams ar asmeniniams interesams tenkinti. Tarp tokių parlamentaras išskyrė partijai „Vardan Lietuvos“ priklausantį Algirdą Stončaitį.
„Politikai, kurie naudojosi VSD „paslaugomis“ savo politiniams ar asmeniniams interesams tenkinti, taip pat turėtų būti įvertinti LR Seimo parlamentinės komisijos. A. Stončaitis galėtų jau dabar atsisakyti Seimo nario mandato“, – savo socialinio tinklo įraše teigė R. Lopata.
„Turi būti įvertinta STT ir Generalinės prokuratūros vadovų, leidusių susidaryti tokiai situacijai ir negynusio Pranėšėjo, veiksmai, kad tai negalėtų pasikartoti ateityje“, – rašė parlamentaras.
Jo teigimu, epizodų, aprašytų knygoje, apie kuriuos liudija pranešėjas, yra ir daugiau ir jie visi turi būti įvertinti „ypač atidžiai“.
Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo opozicijos atstovė, Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė žada inicijuoti įstatymo pakeitimus, kuriais būtų numatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariai turėtų įgyti teisę dirbti su slapta informacija.
Tokius teisės aktų pakeitimus A. Širinskienė teigia siūliusi dar praėjusios Seimo kadencijos metu, tačiau tada įstatymo pataisos nesulaukė pakankamo palaikymo. Visgi, pastarąją savaitę viešojoje erdvėje pasirodžius žinioms apie tai, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) neišslaptina informacijos VRK, susijusios su kandidatais, kadaise bendradarbiavusiais su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, parlamentarė tikino Seime iš naujo kelsianti klausimą dėl VRK darbo su jautriais duomenimis.
„Akivaizdu, kad tas spragas reikia glaistyti ir aš jau kitą savaitę planuoju registruoti atgal savo pasiūlymą, kuris praėjusioje kadencijoje buvo atmestas. Tiesiog VRK visiems nariams numatyti prievolę, kad jie įgytų tuos leidimus dirbti su slapta informacija. Tai, viena vertus, ta informacija atsivers ir išnyks tos spragos. Ir antra vertus, pripažinkime, vis tiek ta leidimų išdavimo procedūra ir patį komisijos narį patikrina, jo lojalumą valstybei, kas manyčiau turėtų taip pat tam tikrą naudą“, – Eltai nurodė A. Širinskienė.
LGGRTC pasikreipus patarimo į Valstybės saugumo departamentą (VSD), komisijai reikalinga informacija buvo išslaptinta. Visgi, nepaisant to, A. Širinskienė tvirtina, kad leidimai dirbti su slapta medžiaga VRK pasitarnautų ir kitose situacijose. Stebėjimo kameros. Slaptai.lt foto
„VRK atlieka nemažai tyrimų, kurie yra susiję su rinkimų finansavimu, su politinių partijų veikla, kur gali būti, kad VSD ar koks kitas paslapčių subjektas disponuoja labai jautria įslaptinta informacija, kur tam tyrimui galėtų būti reikšminga“, – aiškino politikė.
„Juo labiau, kad gali būti, (…) kad trečiosios valstybės pradeda Lietuvoje kištis į rinkimus finansine prasme. Tai jeigu VRK atliktų tokį tyrimą dėl, tarkime, Rusijos kokių nors finansų panaudojimo Lietuvoje, rinkimuose, VRK dabar negalėtų gauti iš VSD jokios informacijos ir atitinkamai tą tyrimą negalėtų pilnavertiškai atlikti ir pabaigti“, – samprotavo A. Širinskienė.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, VRK posėdžiai vyksta viešai, todėl esant slaptos informacijos poreikiui, komisija kreipiasi į atitinkamas institucijas su prašymu tą informaciją išslaptinti. Suteikus leidimus VRK nariams dirbti su jautraus turinio medžiaga, reikėtų ieškoti ir kompleksiškų sprendimų dėl pačios komisijos veiklos, pastebėjo opozicijos atstovė.
„Tikrai reikia kompleksiškai žiūrėti į tą problemą ir tokiu atveju, vis dėlto, turėtų atsirasti ir išslaptinimo galimybė. Be abejo, kitas klausimas, ką galbūt reiktų svarstyti – ar VRK neturėtų atsirasti ir uždari posėdžiai. Jau nekalbant apie tą rinkimų kontekstą su KGB bendradarbiais, bet, tarkime, tokiais atvejais, kada yra svarstomi partijų finansavimo klausimai – kur tikrai VSD gali pateikti informaciją, kurios neįmanoma išslaptinti dėl to, kad tu gali atskleisti ar šaltinį, ar žvalgybos vadus, ar pan. Tai manyčiau, kad VRK turėtų turėti galimybę posėdžiauti ir uždarai, bet tai, aišku, ne dėl rinkimų klausimų, kurie susiję su kandidatais“, – svarstė politikė.
Akiniai. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad pirmadienį VRK priims sprendimus dėl kandidatų, kurie savo pareiškiniuose dokumentuose pateikė melagingą informaciją apie praeities ryšius su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Komisijos duomenimis, LGGRTC išslaptinus atitinkamą informaciją, gauti duomenys apie tris tokius asmenis, tačiau pora iš jų jau anksčiau buvo išbraukti iš savivaldos rinkimų dėl kitų pareiškinių dokumentų spragų.
Rinkimų kodeksas numato, kad kandidatai į rinkimus, sąmoningai bendradarbiavę su SSRS slaptosiomis tarnybomis, privalo nurodyti tai savo anketoje. Jeigu asmuo tokių biografijos aplinkybių nenurodo, VRK kreipiasi į instituciją, saugančią duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su KGB.
Jeigu gaunama priešinga informacija nei pateikė kandidatas – t. y., jeigu politikas nuslepia savo praeities detales – tai yra laikoma šiurkščiu rinkimų kodekso pažeidimu. Toks melagingą informaciją pateikęs kandidatas VRK sprendimu nėra registruojamas rinkimams.
Spyna ir raktai. Slaptai.lt foto
Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priims sprendimus dėl kandidatų, kurie savo pareiškiniuose dokumentuose pateikė melagingą informaciją apie praeities ryšius su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Komisijos duomenimis, gauta informacija apie tris tokius asmenis, tačiau pora iš jų jau anksčiau išbraukti iš savivaldos rinkimų. Dėl paskutinio kandidato VRK turėtų apsispręsti pirmadienį.
Anksčiau VRK negalėjo įvertinti, ar kurie nors kandidatai sąmoningai nuslėpė, jog bendradarbiavo su KGB struktūromis mat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) atsisakė išslaptinti komisijai reikalingą informaciją. Dėl šio klausimo centras kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD).
Kaip Eltą informavo LGGRTC generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys, ketvirtadienį centras gavo VSD leidimą, todėl netrukus reikalinga informacija buvo perduota VRK.
„Gavome atsakymą, jeigu neklystu, vakar (ketvirtadienį – ELTA). Vakar išslaptinome ir gavome leidimą iš komisijos, kad galime išslaptinti ir pateikėme vakar VRK“, – Eltai teigė V. Lukšys.
VRK. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Atsakymas buvo į darbo pabaigą ir į darbo pabaigą mes pateikėme VRK (dokumentus – ELTA)“, – pažymėjo LGGRTC vadovo pavaduotojas.
VRK patvirtino gavusi informaciją iš LGGRTC apie tris asmenis, kurie nenurodė, jog yra bendradarbiavę su KGB. Pasak VRK atstovės Indrės Ramanavičienės, du iš šių asmenų yra pašalinti iš savivaldybių merų ir tarybų rinkimų jau anksčiau – dėl kitų pareiškinių dokumentų neatitikimų.
„Vasario 2 d. VRK gavo raštą iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, kuriame nurodyti trys asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Du iš trijų įvardintų asmenų buvo neregistruoti kandidatais sausio 17 d. kaip neatitinkantys Rinkimų kodekso reikalavimų“, – raštu Eltai perduotame komentare nurodė VRK atstovė.
Visgi, dėl vieno melagingą informaciją pateikusio kandidato pirmadienį VRK šaukia neeilinį posėdį.
„Vienas šiuo metu yra registruotas kandidatu, kadangi VRK iki posėdžio, kuriame buvo registruojami kandidatai, pradžios nebuvo gavusi duomenų apie jo veiklą. Tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms artimiausiame VRK posėdyje, kuris numatomas vasario 6 d., komisija spręs klausimą dėl jo išbraukimo iš kandidatų sąrašų“, – rašoma komentare.
LGGRTC. Slaptai.lt nuotr.
Įvardinti šio kandidato, sąmoningai nuslėpusio informaciją apie buvusį bendradarbiavimą su buvusios SSRS tarnybomis, VRK kol kas negali – asmens tapatybė bus atskleista viešo komisijos posėdžio metu.
Rinkimų kodeksas numato, kad kandidatai į rinkimus, sąmoningai bendradarbiavę su SSRS slaptosiomis tarnybomis, privalo nurodyti tai savo anketoje. Jeigu asmuo tokių biografijos aplinkybių nenurodo, VRK kreipiasi į instituciją, saugančią duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su KGB. VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jeigu gaunama priešinga informacija nei pateikė kandidatas – t. y., jeigu politikas nuslepia savo praeities detales – tai yra laikoma šiurkščiu rinkimų kodekso pažeidimu. Toks melagingą informaciją pateikęs kandidatas VRK sprendimu nėra registruojamas rinkimams.
ELTA primena, kad VRK dar sausio 4 d. kreipėsi į LGGRTC, tačiau centras atsisakė išslaptinti komisijai reikalingą informaciją. Kaip Eltai teigė LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys, VRK neturi teisės dirbti su įslaptintais dokumentais, todėl taip paprastai suteikti informaciją apie buvusius KGB bendradarbius, jo teigimu, LGGRTC neturi teisės.
Siekiant išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją, LGGRTC kreipėsi į VSD patarimo.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis tikisi, kad naujai įsteigta žvalgybos kontrolieriaus institucija bus tarpinė grandis tarp žvalgybos ir politikų.
„Aš labai tikiuosi, kad ši sukurta institucija ir atėję žmonės bus tarpinė grandis tarp politikų ir žvalgybos, padedanti pastarajai kalbėtis ir netapti tam tikru politinių jėgų ar kažkokių interesų taikiniu valdyti žvalgybos informaciją. Labai to linkiu“, – interviu Delfi TV teigė D. Jauniškis.
Jis atkreipia dėmesį, kad įvairių skandalų fone VSD dažnai yra paliekama kapstytis viena. D. Jauniškis viliasi, kad žvalgybos kontrolierius tokiais atvejais padėtų atsakyti į tam tikrus politikams kylančius klausimus.
„Aš tiesiog atsiremiu į tuos nuolatinius skandalus, kurie ypač liečia Valstybės saugumo departamentą. Labai tikiuosi, kad kontrolieriaus institucija ne tik kontroliuos žvalgybos kokybę, bet ir bus politinė tarpinė grandis, kuri galės atsakyti į tam tikrus politikams kylančius klausimus“, – taip pat akcentavo jis.
VSD vadas plačiau komentuoti politikų priimto sprendimo dėl žvalgybos kontrolieriaus institucijos steigimo nesiima.
„Aš nesvarstau politinių sprendimų. Jie yra padaryti tokie, kokie yra padaryti. Mes, kaip pareigūnai, turėsime vykdyti jų nurodymus ir, matyt, dalyvausime tam tikruose tyrimuose ir tiek. Bet, žinote, politiniai sprendimai yra priimti. Aš manau, kad tos institucijos reikia“, – sakė D. Jauniškis.
Gruodžio pabaigoje Konstitucinis Teismas „uždegė žalią šviesą“ šių pareigūnų paskyrimui, mat pripažino, kad Žvalgybos kontrolierių įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia jau turinti kandidatūras į Žvalgybos kontrolierių postus, tačiau kol kas jų neatskleidžia.
ELTA primena, kad Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą Seimas priėmė dar pernai. Numatoma, kad parlamentas skirs du žvalgybos kontrolierius 5 metų kadencijai. Jų kandidatūras parlamentui teiks Seimo pirmininkė. Žiūronai. Slaptai.lt nuotr.
Žvalgybos kontrolieriumi galės būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, turintis ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba. Jis taip pat turės atitikti nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
Žvalgybos kontrolieriumi bus skiriamas asmuo, kuris iki jo kandidatūros pateikimo Seime dienos pastaruosius 5 metus nebuvo valstybės politiku.
Grupė parlamento opozicijos narių dėl žvalgybos ombudsmenų institucijos pateikė skundą Konstituciniam Teismui, tačiau šis konstatavo, kad įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, o žvalgybos kontrolierių pareigybė neapriboja Seimo kontrolierių pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, mat jiems „priskirta kontroliuoti tik institucijų, vykdančių specifinę veiklą ir įgyvendinančių specialius uždavinius siekiant stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą, veiklos teisėtumą; taigi žvalgybos kontrolierius veikia tik siauroje, itin specifinėje srityje“.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, neva su Kremliumi susijusi neonacių grupuotė prašė žvalgybinės informacijos apie Baltijos šalis, Valstybės saugumo departamentas (VSD) ragina Lietuvos piliečius susilaikyti nuo bet kokios informacijos rinkimo ir jos teikimo priešiškų valstybių subjektams.
„Rusijos subjektai, įskaitant ir žvalgybos ir saugumo tarnybas, turi interesą nuolat ir įvairiais būdais rinkti juos dominančią informaciją apie strateginius, karinius objektus Lietuvoje, kitą politinę, ekonominę, karinę, mokslinę ir technologinę informaciją. Raginame Lietuvos piliečius susilaikyti nuo bet kokios informacijos rinkimo ir jos teikimo priešiškų valstybių subjektams, neįsitraukti į veiklas, nukreiptas prieš valstybės interesus ir galinčias pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – Eltai perduotame komentare nurodo VSD strateginės komunikacijos skyriaus atstovai.
VSD primena, kad už veikimą prieš Lietuvos Respubliką įstatymai numato atsakomybę (pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę už karinės teritorijos filmavimą, fotografavimą ar vizualizavimą kitu būdu arba gautos vaizdinės informacijos perdavimą kitiems asmenims neturint tam teisės.
Baudžiamajame kodekse numatyta baudžiamoji atsakomybė už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, bei už užsienio valstybės žvalgybą dominančios informacijos rinkimą ir/ar perdavimą).
„Asmenis, turinčius svarbią informaciją apie kilusias ar galinčias kilti grėsmes valstybės saugumui, kviečiame nedelsiant informuoti Valstybės saugumo departamentą“, – pažymi VSD.
VSAT atstovas: informacija vertinama kaip svarbi, bet pasienyje jau yra tam tikra atvejus neutralizuojanti sistema
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis taip pat pažymi, kad į su Kremliumi siejamų grupuočių tariamą siekį gauti žvalgybinės informacijos apie Baltijos šalis buvo atkreiptas dėmesys. Vis tik, pažymi jis, įvedus pasienyje nepaprastąją padėtį, tam tikra tokius atvejus neutralizuojanti sistema jau buvo įvesta.
Lietuvos saugumas (VSD)
„Ta informacija matoma, ji žinoma, priimama domėn, bet pati situacija pasienyje, grįžtant prie tų dalykų, kad yra nepaprastoji padėtis, yra stabili. Yra dėl geopolitinių įtampų sustiprinta kontrolė, situacija stebima ir sustiprinta papildomomis pajėgos, yra skirti ir techniniai resursai. Tai, jei yra bent koks aktyvumas, iš mūsų pusės iškart reaguojama ir, jei yra nukrypimai nuo įprastos situacijos, iškart jie yra tikrinami“, – Eltai teigė G. Mišutis.
VSAT atstovas atkreipia dėmesį, kad šalyje galioja teisės aktai, reglamentuojantys patekimą prie valstybės sienos, pasienio ruože yra taikoma asmens tapatybės dokumento patikra. Taip pat, nurodo G. Mišutis, papildomas pasieniečių įrankis yra ir kontroliuojamas prie Baltarusijos priėjimas, kadangi, pažymi jis, patekti gali tik leidimą turintys asmenys.
„Kiekvienas asmuo, kuris patenka į VSAT zoną, kuri yra iki kilometro į šalies gilumą, jau yra patikrinamas išduodant tą leidimą. Jei asmuo, neturinti leidimo, yra sulaikomas, iš karto atliekami veiksmai ir aiškinamasi, ką jis ten veikė, kokie tikslai, atliekamas toks kaip tyrimas. Apsaugos priemonės egzistuoja ir tas sustiprintas patruliavimas, tai čia yra priešnuodis tokiems dalykams“, – pridūrė G. Mišutis.
„Skelbiama informacija gali būti vertinama kaip svarbi, įdomi, bet yra ir tam tikra sistema, kuri padėtų tokius atvejus neutralizuoti“, – kalbėjo VSAT atstovas.
ELTA primena, kad sekmadienį „The Guardian“ paskelbė informaciją, neva su Kremliumi susijusi neonacių grupuotė prašė žvalgybinės informacijos apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasienio ir karinę veiklą.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisija renkasi į uždarą posėdį, kurio metu parlamentarai aptars Valstybės saugumo departamento (VSD) išvadą dėl komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio. Į saugumo tarnybas pasikreipęs pirmininko pavaduotojas, konservatorius Bronislovas Matelis teigia, kad gauti VSD atsakymai parlamentarų neįtikino – pasak politiko, į dalį klausimų liko neatsakyta, todėl norisi išgirsti detalesnius paaiškinimus.
„Į kai kuriuos klausimus VSD arba iš viso neatsakė, o kai kuriais atvejais, manome, kad šiek tiek gudravo, sakykime, atsakė tik tai, kas VSD patogu. Mes norime, kad būtų pateikta išsamesnė informacija“, – Eltai sakė B. Matelis, nurodydamas, kad posėdyje turėtų dalyvauti ir VSD atstovai.
„Mums reikia išsiaiškinti, ar mūsų pirmininkas yra pažeidžiamas, ar ne. Jeigu ne – išsiaiškinsime visą pilną informaciją ir viskas. Dirbsime toliau. O jeigu gausim kažkokios kitokios informacijos, visa komisija turės spręsti, ką toliau daryti“, – aiškino jis.
B. Matelis pažymėjo, kad komisijos nariai susipažino ir su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvada, kuri, anot konservatoriaus, šioje istorijoje yra „labai įdomi“.
„Mes turime klausimų (STT atstovams – ELTA), kad papasakotų, kaip jie tą informaciją, kurią pateikė VSD, gavo, kas ten atsispindi, kas ten yra svarbu ir nesvarbu. Norime paklausti, nes kažkaip VSD atsakė, kad jam nereikėjo tikrintis poligrafu. Bet iš kitų šaltinių mes gauname visai priešingą informaciją“, – akcentavo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas.
ELTA primena, kad naujienų portalas „15min“ publikavo tyrimą, kuriame teigiama, kad A. Stončaitis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Antikorupcijos komisijos nariai, valdančiosios koalicijos atstovai paragino A. Stončaitį pasitraukti iš komisijos pirmininko posto, tačiau demokratas nesutiko to padaryti. Siekdami išsiaiškinti visas situacijos aplinkybes, komisijos nariai kreipėsi į saugumo tarnybas ir paprašė atsakyti į klausimus, susijusius su jų pirmininko reputacija.
Prieš savaitę VSD pateikė išvadą, kurioje teigiama, kad Komisijos pirmininkas turėjo leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir neprivalėjo tikrintis poligrafu, tačiau valdančiųjų atstovų toks atsakymas neįtikino. Savo ruožtu partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis stebisi, kad po institucijų išaiškinimų konservatoriams vis dar kyla klausimų dėl A. Stončaičio atvejo. Pasak politiko, VSD ir policijos departamentas atsakė taip, kad ir ypač kvailiems būtų aišku, kad šioje istorijoje padėtas taškas.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Pirmadienio popietę Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kabinete susitiko parlamentinių frakcijų seniūnai.
Parlamentarai diskutavo, kokių veiksmų reikėtų imtis dėl demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Algirdo Stončaičio.
Politikai sutarė sulaukti atsakymų iš tarnybų, į kurias kreipėsi tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), tiek Antikorupcijos komisija – ir tik įvertinus gautus atsakymus imtis tolimesnių veiksmų.
„Susitikome su frakcijų seniūnais tam, kad apsikeistume nuomonėmis dėl situacijos Antikorupcijos komisijoje“, – pirmadienį po susitikimo su frakcijų seniūnais žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamentarams abejonės dėl Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko reputacijos kilo po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacijos apie galimus neskaidrius politiko ryšius, galimai tapusius pretekstu buvusiam Vyriausybės kancleriui neišduoti leidimą dirbti su slapta informacija.
Paklausta, ar imsis papildomų veiksmų ir prašys saugumo tarnybų įvertinti A. Stončaičiui suteiktą leidimą dirbti su įslaptinta informacija, parlamento vadovė tvirtino, kad galėtų pasinaudoti tokia galimybe, tačiau kol kas nežada to daryti. Algirdas Stončaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Žinodama, kad yra ne vienas kreipimasis į tarnybas – tame tarpe, ir iš NSGK pirmininko, tiek į VSD, tiek ir į kitas tarnybas, aš norėčiau sulaukti atsakymų ir tuomet, jau įvertinus atsakymus spręsiu, ar reikalingi tolimesni veiksmai“, – situaciją aiškino Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad šiuo metu A. Stončaičiui pasitraukti iš vadovaujamos komisijos pareigų „būtų racionalus sprendimas“.
„Kol yra rimtas šešėlis – o, visgi, Antikorupcijos komisijos pirmininko pozicija yra tokia, kad tokių šešėlių neturėtų būti. Vienas iš sprendimų galėtų būti jam laikinai nusišalinti. Žinoma, tai jau yra sprendimas paties pirmininko ir jį deleguojančios frakcijos, iš dalies ir visos opozicijos, kadangi Antikorupcijos komisijos pirmininko pozicija, pagal tradiciją, yra priklausanti opozicijai“, – sakė ji.
Susitikime su V. Čmilyte-Nielsen dalyvavo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mindaugas Lingė, liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, „laisviečių“ frakcijos seniūno pavaduotojas Tomas Vytautas Raskevičius. Opoziciją atstovavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, demokratų frakcijos lyderis Lukas Savickas, socialdemokratų seniūnė Orinta Leiputė. Lietuvos regionų frakcijos atstovai susitikime nedalyvavo.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad naujienų portalas „15min“ publikavo tyrimą, kuriame teigiama, kad A. Stončaitis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Nustatyta tvarka numato, kad toks leidimas gali būti išduotas tik klausimų dėl reputacijos ir skaidrumo nekeliantiems asmenims.
Antikorupcijos komisijos nariai, valdančiosios koalicijos atstovai paragino A. Stončaitį pasitraukti iš komisijos pirmininko posto, tačiau demokratas nesutiko to padaryti. Siekiant išsiaiškinti visas situacijos aplinkybes, komisijos nariai kreipėsi į saugumo tarnybas ir paprašė atsakyti į klausimus, susijusius su jų pirmininko reputacija.
A. Stončaitis ėjo Vyriausybės kanclerio pareigas „Demokratų sąjungos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. Ekspremjeras kilusias abejones dėl A. Stončaičio skaidrumo vadina spekuliacijomis ir konservatorių „pučiamu skandalu“.
Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, prašydami atsakyti į eilę klausimų, susijusių su komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio reputacija. Kreipimąsi pasirašė pirmininko pavaduotojas Bronislovas Matelis – jis Eltai tvirtino, kad A. Stončaitis atsisakė pasirašyti raštą ir taip bando išsisukti nuo atsakomybės.
Komisijoms nariams abejonės dėl Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovo kilo po viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie galimus neskaidrius politiko ryšius, galimai tapusius pretekstu buvusiam Vyriausybės kancleriui neišduoti leidimą dirbti su slapta informacija.
Kreipimesi į VSD prašoma atsakyti, ar A. Stončaitis buvo iškviestas pokalbiui prieš teikiant išvadą dėl jo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, ar politikui buvo pasiūlyta praeiti patikros poligrafu procedūrą, ar tokios procedūros iniciatyva kilo dėl parlamentaro vangiai atsakinėjamų klausimų. Prašoma patikslinti, ar VSD kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir policijos generalinį komisarą dėl jų duomenų bazėse esančios operatyvinės ir su A. Stončaičiu susijusios informacijos ir pan. Lietuvos saugumas (VSD)
Galiausiai, komisija reikalauja atsakymo, ar tuometinio Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio sprendimas išduoti leidimą A. Stončaičiui dirbti su įslaptinta informacija atitiko VSD teiktą išvadą.
B. Matelis: pirmininkas nepasiekiamas dvi dienas
Antikorupcijos komisija apsisprendė kreiptis į saugumo tarnybas dar trečiadienį vykusio posėdžio metu. Parengti raštą pavesta konservatoriui, komisijos pirmininko pavaduotojui B. Mateliui. Parašą planavo padėti pats A. Stončaitis, tačiau persigalvojo.
Kaip Eltai nurodė B. Matelis, opozicijos narys atsisakė pasirašyti ne tik kreipimąsi, bet ir patį komisijos posėdžio protokolą, kuriame dokumentuotas parlamentarų sutarimas kreiptis į VSD. Bronislavas Matelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Komisijos pirmininkas atsisakė pasirašyti susitikimo protokolą ir visiškai formalia priežastimi sako – jeigu nėra pasirašytas protokolas, kad toks susirinkimas įvyko, jokių klausimų niekam uždavinėti Matelis neturi teisės. Pirmininkas tapo nepasiekiamas dvi dienas – nei man, nei biurui, nei kam tik nori. Protokolo susirinkimo nepasirašo ir tuo pagrindu sako, kad aš neturiu teisės jo atžvilgiu formuluoti jokių klausimų“, – Eltai situaciją aiškino valdančiųjų atstovas.
Konservatorius atkreipė dėmesį, kad Seimo Antikorupcijos komisijai vadovauja jos pirmininkas ir pavaduotojas, todėl kelissyk nepavykus susisiekti su A. Stončaičiu, B. Matelis pasirašė kreipimąsi pats.
„Aš nežinau, kur jis dingo be žinios, ar kas jam atsitiko, gal kokia nelaimė – aš ėmiausi iniciatyvos. Klausimus visus VSD suformulavau, pasitariau su komisijos nariais, gavau atsakymus, papildymus ir savo vardu, pasirašydamas kaip pavaduotojas, išsiunčiau“, – nurodė jis.
„Seimo narys, buvęs aukštas policijos pareigūnas išsisukinėja – tiek VSD neteikia informacijos, anuomet, kai jį kamantinėjo. Dabar atsisako pasirašyti, nervinasi, daro kliūtis, kad tie klausimai nebūtų išsiųsti – aš iš tikrųjų teigčiau, kad man kelia labai daug abejonių, ar A. Stončaitis gali vadovauti tokiai komisijai“, – pridūrė B. Matelis.
Susisiekti su pačiu A. Stončaičiu Eltai nepavyko.
ELTA primena, kad naujienų portalas „15min“ publikavo tyrimą, kuriame teigiama, kad A. Stončaitis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Nustatyta tvarka numato, kad toks leidimas gali būti išduotas tik klausimų dėl reputacijos ir skaidrumo nekeliantiems asmenims. Klausimai veja klausimus
Antikorupcijos komisijos nariai, valdančiosios koalicijos atstovai paragino A. Stončaitį pasitraukti iš komisijos pirmininko posto, tačiau demokratas nesutiko to padaryti.
A. Stončaitis ėjo Vyriausybės kanclerio pareigas „Demokratų sąjungos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. Ekspremjeras kilusias abejones dėl A. Stončaičio skaidrumo vadina spekuliacijomis ir konservatorių „pučiamu skandalu“.
Maskvos namai. Slaptai.lt
Kandidatas į Vilniaus miesto merus Artūras Zuokas mano, kad sostinės savivaldybė turėtų ne inicijuoti „Maskvos namų“ griovimą, o su Rusija tartis dėl pastato perėmimo. Visgi, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas įsitikinęs, kad derybų su teroristine valstybe pripažinta Rusija negalima svarstyti. Pasak jo, pigiausias ir greičiausias sprendimas – šį pastatą nugriauti.
„Šiuo atveju siūlyčiau grįžti prie derybų su Vyriausybe ir perimti, pasikeisti Vilniaus miesto savivaldybės Maskvoje dalimis, nes Vilnius lygiai taip pat planavo statyti analogišką centrą“, – LRT radijui penktadienį sakė A. Zuokas.
Kandidatas į Vilniaus merus teigia, kad nereikėtų maišyti Maskvos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos, todėl politikas ragina derėtis dėl „Maskvos namų“ perėmimo.
„Jūs turite pradėti derybas bent jau su tais atstovais, kurie yra registruoti Vilniaus mieste, Lietuvos valstybėje ir veikia pagal Lietuvos įstatymus. O kalbant apie teismo nugriovimo sprendimą – teismas pasisakęs dėl vieno aukšto. Tai netgi jūsų kreipimasis į Nacionalinę žemės tarnybą yra tik feisbukinis burbulas, nes taip, teismas gali priversti nugriauti vieną aukštą“, – akcentavo A. Zuokas.
„Dėl kitų aukštų vienaip ar kitaip reikės arba toliau bylinėtis, arba ieškoti tam tikrų sprendimų. Mes ne Rusija, čia vis dėlto galioja tam tikri įstatymai, tam tikros taisyklės, o ne kažkokie dalykai“, – pridūrė jis.
A. Zuokas taip pat pabrėžia, kad V. Benkunsko pareiškimai, kad „Maskvos namus“ reikėtų vadinti šnipų namais, yra visiškai nelogiški.
„Jūsų pasakymas – pastatą vadinti šnipų namais – yra vaikų pasakos. Šiuo atveju, ne pastatas yra šnipas, o asmenys, kurie ten turėtų ir galėtų vykdyti tam tikrą veiklą. O šiaip jau logiškai mąstant, jeigu logikos niekas iš jūsų mąstymo neatėmė – tai netgi VSD, matyt, jums parašytų padėką, jeigu visi šnipai sėdėtų vienoje viešoje vietoje, negu kad šiandieną jie išsibarstę po visą Vilnių“, – sakė A. Zuokas.
„Todėl nespekuliuokite ir nevelkite, ko nereikia, šį pastatą savivaldybė gali civilizuotai, teisėtai (…) derantis perimti ir turėti ten ukrainiečių mokyklą“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu į Statybos inspekciją dėl „Maskvos namų“ nugriovimo kreipęsis V. Benkunskas akcentuoja, kad su teroristine valstybe derybos neturėtų vykti.
„Derybas vesti su teroristine valstybe, aš nežinau, gal jūs turite daugiau ten ryšių ir kanalų, bet mes iš esmės nei ambasados, nei diplomatiniame korpuse nebeturime bendradarbiavimo kanalų. Ir, man atrodo, kad čia politinės valios klausimas yra labai aiškus – kad šnekėtis su tais, kurie pripažįsta tik ginklą ir jėgą, žudo nekaltus gyventojus mūsų kaimynystėje šitame laikotarpyje yra labai keista girdėti“, – LRT radijui teigė V. Bnekunskas. Šnipas, kuris mane apgavo. Slaptai.lt nuotr.
„Dėl to nugriovimas yra greičiausias ir pigiausias kelias šią teritoriją sutvarkyti ir išvalyti“, – sakė jis.
Vilniaus vicemero teigimu, „Maskvos namų“ nugriovimas kainuotų apie 200-300 tūkst. eurų.
ELTA primena, kad V. Benkunskas pranešė, jog kreipėsi į Statybos inspekciją dėl „Maskvos namų“ nugriovimo.
Atsižvelgdamas į „Maskvos namų“ projekto neatitikimus miesto detaliajame plane nustatytiems reikalavimams, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. statybos leidimą pripažino negaliojančiu.
Teismas naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir statiniui pertvarkyti nustatė trejų metų laikotarpį, kurį vėliau pratęsė iki 2022 m. balandžio 16 d., o statinio neįteisinus – įpareigojo VšĮ „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai Vilniuje“ jį nugriauti iki 2022 m. spalio 16 d.
Įstaigai nenugriovus šio statinio, tokią teisę įgijo Statybos inspekcija.
Tikroji Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt foto
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Vytis Jurkonis kelia klausimą, kaip šnipinėjimu Baltarusijos režimui įtariamas Mantas Danielius pateko į Lietuvoje gyvenančių baltarusių bendruomenę. Ekspertas mano, kad Lietuvoje veikiančių baltarusių organizacijų „Dapamogos“ ir „Mūsų namai“ vadovybė turėtų ne glaistyti savo atsakomybę šioje situacijoje, o pripažinti, kad padarė klaidą, nes neįvertino šio asmens keliamos rizikos.
„Kai pradėjo lįsti yla iš maišo, tai suprantama, kad buvo bandoma reaguoti. Dėl to, kad ta yla pradėjo lįsti iš maišo jau šių metų vasarą. Bet klausimas, o kas tą žmogų į baltarusių bendruomenę atvedė ir kada tos konkrečios organizacijos ir nukentėję asmenys su tuo žmogumi susipažino, kada pradėjo įtarti, kad jis elgiasi kažkaip negerai“, – Eltai teigė V. Jurkonis.
Politologas atkreipia dėmesį, kad jei Baltarusijos režimo propagandiste vadinama šios šalies valstybinės televizijos žurnalistė informaciją apie Lietuvoje gyvenančią baltarusių bendruomenę gaudavo iš M. Danieliaus, klausimas kas buvo šio asmens informacijos šaltinis.
„Klausimas, o iš kur gaudavo tą informaciją M. Danielius. Tada jau yra atsakomybės klausimas tų pačių baltarusių bendruomenės, kas su juo bendravo, kas įspėjo apie šį asmenį ir kada įspėjo. Nes šiaip ar taip jis dalyvavo ir vasario mėnesį „Dapamogos“ organizuotame seminare. Jis palaikė kontaktus ir su „Mūsų namais“ ir fotografijos su tų organizacijų vadovais yra“, – sakė jis.
V. Jurkonis akcentuoja, kad reikėtų platesnio paaiškinimo, kaip M. Danielius įgavo baltarusių bendruomenės pasitikėjimą ir kodėl dalis žmonių buvo suklaidinti. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad apie šnipinėjimu Baltarusijos režimui įtariamą asmenį tam tikrų rizikos signalų turėjo kilti panaršius M. Danieliaus profilį viešoje erdvėje.
Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.
„M. Danielius socialiniuose tinkluose net itin slepia savo pozicijos, politinių pažiūrų ir gana ekscentriško elgesio. Ir bet kas, kas su juo bendravo, galėjo tuo pasidomėti. Tai čia yra ir saugumo standartų klausimas“, – atkreipė dėmesį politologas.
Politologas atkreipia dėmesį, kad šių organizacijų atstovai ne kartą buvo pastebėti klausimų keliančių asmenų kompanijoje.
„Tai tų istorijų yra, ši nėra pirma ir tai tik kelia klausimą dėl to, ar pakankamai atsargiai elgiasi. Kartu tai yra įspėjimas absoliučiai visoms pilietinėms ir politinėms organizacijoms esančioms čia, kad tai gali atsitikti su bet kuo. Tai reikia pasakyti, taip gali atsitikti ir su mūsų politikais, kurie gali būti suklaidinti. Galų gale ta pati Olga Karač vaikščiojo su tokiu buvusiu jėgos struktūrų atstovu Igoriu Makarovu ir bandė jį supažindinti su tam tikrais Lietuvos politikais“, – akcentavo jis.
„Tai įvairaus plauko, keisti žmonės toje bendruomenėje bando įsitraukti į bendruomenės veiklas ar suartėti su tam tikrais bendruomenėje esančiais žmonėmis. Ir jau kadangi tai ne pirmas kartas, galima būtų išmokti tam tikras pamokas ir įspėti baltarusių bendruomenę, kad dėl bet kokio keisto elgesio turėtų suveikti saugikliai, kad reikėtų pasitikrinti, kas tas žmogus, kodėl jis toks aktyvus, ko jis siekia, su kuo bendrauja. Nes atsarga gėdos nedaro“, – pridūrė politologas.
V. Jurkonis mano, kad šioje situacijoje „Dapamogos“ ir „Mūsų namai“ baltarusių organizacijų vadovai turėtų pripažinti savo neatsakingą klaidą.
„Nereikia čia glaistyti tokių situacijų, kur galbūt yra padarytos klaidos, pasielgta ne taip atsargiai: komunikacija, spaudos konferencijomis ar kažkokiomis dar papildomomis akcijomis tarsi viso to nebūtų. Ne, apie šituos dalykus irgi reikia kalbėti, nes turbūt dažniausiai naudojamas režimo ginklas, tai yra skaldyk ir valdyk, bandymas infiltruoti kažkokius žmones ar bandymas paveikti tam tikrus žmones, kad jie atskleistų tam tikrą informaciją. Ir, deja, mes matome to gana nemažai baltarusių bendruomenėje“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad generalinė prokuratūra šią savaitę patvirtino, kad Vilniuje sulaikytas šnipinėjimu įtariamas Lietuvos Respublikos pilietis M. Danielius. Asmuo suimtas dviem mėnesiams. Žiūronai. Slaptai.lt nuotr.
Generalinė prokuratūra pažymi, kad ikiteisminį tyrimą, pradėtą bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu, atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Penktadienį viešosios įstaigos „Dapamoga“ direktorė Nataliya Kolegova pranešė, kad dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas ne tik teisininkas Mantas Danielius, tačiau ir Laurynas Ragelskis. Lietuvoje gyvenančios Baltarusijos opozicionierės tikina, kad šie asmenys šnipinėjo Lietuvoje veikiančias baltarusių organizacijas ir informaciją perduodavo Baltarusijos KGB.
Antrankiai
Viešosios įstaigos „Dapamoga“ direktorė Nataliya Kolegova teigia, kad dėl šnipinėjimo Baltarusijos buvo sulaikytas ne tik teisininkas Mantas Danielius, tačiau ir Laurynas Ragelskis. Lietuvoje gyvenančios Baltarusijos opozicionierės tikina, kad šie asmenys šnipinėjo Lietuvoje veikiančias baltarusių organizacijas ir informaciją perduodavo Baltarusijos KGB.
„Mes čia susirinkome pakalbėti apie žmones, kurie sukasi apie baltarusių ir ukrainiečių organizacijas, diasporas, kurie, kaip paaiškėjo yra šnipai. Yra du žmonės, kurie pastaruoju metu yra sulaikyti, tai yra Mantas Danielius ir Laurynas Ragelskis“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė N. Kolegova.
Savo ruožtu Viešosios įstaigos „Mūsų namai“ direktorė Olga Karač surengtoje spaudos konferencijoje akcentavo, kad Lietuvoje veikia Lietuvos piliečių tinklas, kuris bendradarbiauja su Baltarusijos valstybe, kuriai perduoda informaciją apie baltarusių pabėgėlių veiklą Lietuvoje.
„Eina kalba apie šnipinėjimą ir bendradrbiavimą su KGB. Kai dėl M. Danieliaus mes pradėjome įtarinėti, kad kažkas su juo ne taip, tai mes pradėjome savo tyrimą ir ne tik organizacija „Mūsų namai“, bet ir dar keletas pilietinių iniciatyvų dalyvavo tame tyrime ir susidarė neformali koalcija šio klausimo sprendimui“, – akcentavo O. Karač.
„Mūsų namai“ ir „Dapamoga“ yra KGB taikiniai kaip didžiausios organizacijos, kurios padeda pabėgėliams Lietuvoje“, – pridūrė ji.
Organizacijos „Mūsų namai“ direktorė akcentuoja, kad yra įrodymų, jog M. Danielius buvo infiltravęsis ir į keletą Baltarusijos teritorijoje veikiančių organizacijų, kurios padeda nuo režimo nukentėjusioms šeimoms.
„Noriu pabrėžti, kad (Baltarusijos žurnalistė – ELTA) Ksenija Lebedeva, su kuria M. Danielius bendradarbiavo, nėra paprasta žurnalistė, kaip teigia Baltarusijos režimas. Yra įrodymų, kad K. Lebedeva dalyvavo KGB apklausose, kurios vyko dėl protestų Baltarusijoje, kur buvo kankinami advokatai, teisių gynėjai ir darė siužetus, žeminančius jų orumą. Yra įrodymai, kad KGB dirbo su informacija, kuri buvo pateikta K. Lebedevai, bet nebuvo viešinta jos laidoje“, – taip pat akcentavo ji.
„Taip pat yra įrodymų, kad K. Lebedeva su M. Danieliaus pagalba verbavo Lietuvos Respublikos teritorijoje Baltarusios piliečius, šnipinėjimo tikslais“, – taip pat pridūrė ji.
O. Karač akcentavo esanti dėkinga Policijos departamentui, tyrėjams ir prokuratūrai, kad skubiai reagavo į pateiktą informaciją ir neleido M. Danieliui pabėgti į Baltarusiją, kaip jis planavo.
„Mes norime pabrėžti, kad M. Danieliaus taikinys buvo ne tik Baltarusijos pilietinės organizacijos, bet ir kitos tarptautinės struktūros (….), iki ministerijų lygmenio. Jis buvo infiltruotas ganėtinai giliai į skirtingas Lietuvos struktūras“, – sakė ji.
Pasak jos, M. Danieliaus tikslas buvo ir Ukrainos karo pabėgėliams padedančios organizacijos.
Generalinė prokuratūra šią savaitę patvirtino, kad Vilniuje sulaikytas šnipinėjimu įtariamas Lietuvos Respublikos pilietis M. Danielius. Asmuo suimtas dviem mėnesiams.
Generalinė prokuratūra pažymimi, kad ikiteisminį tyrimą, pradėtą bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu, atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Seimo Nacionalinio Saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikisi, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) trečiadienį paviešintos detalės apie incidentą, kada Rusijos pasienyje sulaikytas Lietuvos pilietis atsidūrė nelaisvėje ir patyrė kaimyninės valstybės pareigūnų smurtą, bus gera pamoka visiems šalies gyventojams.
Politiko teigimu, būtina suprasti, kad tiek Rusija, tiek Baltarusija nėra saugios valstybės, todėl ir jų erdvėje reikia elgtis itin atsargiai bei apgalvotai.
„Mes ne kartą perspėjome gyventojus, kad nedarytume klaidų pasienyje. Negalvokite, kad jūs nesate įdomūs. Žmonės galvoja, kad jei jis nėra politikas, valstybės tarnautojas, VRM pareigūnas ar karys, tai jis yra neįdomus Baltarusijos ar Rusijos režimui. Taip nėra. Tose erdvėse reikia veikti labai atsargiai, kad nedarytume tokių klaidų, kurias vėliau gali išnaudoti“, – Eltai sakė politikas.
„Tikiuosi, kad ši pamoka piliečių atsparumą bei imunitetą tokioms kelionėms ar neatsargiems veiksmams sustiprins. Juk mes esame demokratinė šalis ir mes negalime riboti mūsų piliečių išvykimo. Mes turime turėti galvoje, kad gyvename konfrontacijos sąlygomis“, – teigė L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininko teigimu, VSD paviešintų atvejų veikiausiai nėra itin daug. Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
„Mes nei slėpėme, nei slėpsime atvejus. Jų nėra daug, yra, galbūt, mažesnių ir smulkesnių situacijų. Bet kuriuo atveju tai yra įrodymas, kad šie režimai nėra pūkuoti ir jie gali pritaikyti labai drastiškas priemones: apriboti laisvę, kankinti, visą personalinį gyvenimą įvertinti“, – sakė L. Kasčiūnas.
VSD trečiadienį informavo, kad Rusijos pasienyje buvo sulaikytas lietuvis, kuris dėl neapdairaus elgesio pažeidė buvimo Rusijos pasienio zonoje tvarką. VSD informuoja, kad pilietis buvo surakintas antrankiais ir užrištomis akimis nugabentas į rusų pareigūnų būstinę. Jo paties liudijimu, buvo ne kartą agresyviai kvočiamas, vartojant psichologinį ir fizinį smurtą. Neatmestina, kad tokį rusų elgesį galėjo sukelti sulaikytojo paskyroje socialiniame tinkle rasti įrašai, remiantys Ukrainą ir smerkiantys Rusiją dėl agresijos prieš ją.
VSD įspėja, kad sustiprėjus įtampai santykiuose su Rusija bei jos talkininke Baltarusija, šių autoritarinių valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybos intensyviai veikia prieš Ukrainos sąjungininkes. VSD ragina Lietuvos piliečius apdairiai elgtis pasienyje ir, nesant būtinybės, vengti kelionių į Rusiją ir Baltarusiją.
Dr. Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Karas Ukrainoje akivaizdžiai pademonstravo patriotizmo, ne lozunginio, o tikrojo Tėvynės meilės jausmo ir pasiaukojimo ją ginti jėgą. Kruvinasis rusų diktatorius su savo psichopatišku naratyvu net nesuvokė (o gal dėl savo riboto intelekto ir dabar dar nesuvokia), kokia tai galinga jėga – Meilė, Pasiaukojimas, Drąsa. Būtent šie esminiai patriotizmo elementai suteikė neregėtų galių žymiai mažesnei, bet aštrų savigarbos jausmą išsaugojusiai tautai, ir ji sugebėjo paversti niekais įsibrovėlių planus.
Apie ukrainiečių pasiaukojimą ir ryžtą ginant savo protėvių žemę ir savo namus girdime nuolat ir turbūt dar daugiau apie tai išgirsime ir sužinosime ateityje. Tačiau šiandien, žemai nusilenkdamas žuvusiems ir gyviems didvyriams, vis tik norėčiau panagrinėti kitą ne mažiau svarbų Tėvynės saugumo aspektą. Apie jį rašyti nemalonu, nes jis iškelia į paviršių pačias bjauriausias, purviniausias žmogaus prigimties savybes, apie kurias kalbėdamas ir pats pasijunti tarsi prisilietęs prie kažko slidaus, nešvaraus, dvokiančio – tai normaliam žmogui neišvengiamai sukelia pasišlykštėjimą. Deja, privalome apie tai kalbėti ir tai viešinti – kaip tai drąsiai daro Ukrainos valstybės vadovybė, viešai prabilusi apie savo tautos išdavikus. Išdavikus, kurių yra daug mažiau, nei patriotų, bet kurie aptinkami visose tautose ir visuose socialiniuose sluoksniuose ir yra išskirtinai pavojingi. Ukrainos valdžia ir čia nepabūgo ir taip dar kartą pademonstravo ryžtą ne tik apginti savo šalį, bet ir nubrėžti aiškų orientyrą, kad ši šalis jau bus kitokia, nei iki šiol buvo. Tik drąsūs ir išmintingi lyderiai, šiandien vadovaujantys ukrainiečių kovai, galėjo viešai pripažinti, kad pas juos atsirado nemažai parsidavėlių, kurie talkino agresoriui. Ir kad tokių išdavikų buvo ne tik žemiausiuose socialiniuose sluoksniuose, kuriuos galima pigiai nupirkti, bet net ir tarp armijos ir žvalgybos elito, tarp vadovų. Ukrainos vadovybė sugebėjo ne tik juos neutralizuoti, bet ir viešai pripažinti šį jai pačiai nemalonų reiškinį. Tai tikrai ryžtingų ir sąžiningų lyderių karta, kuri ne tik ukrainiečiams, bet ir mums visiems parodo, kad blogį nugalėti gali tik pats būdamas skaidrus ir doras.
Manau, šiame kontekste būtų pats laikas ir mums prisiminti kelis dramatiškus ir labai daug pasakančius mūsų naujosios istorijos įvykius, iš kurių, deja, nieko nepasimokėme. Juos tiesiog pasistengėme pamiršti – tarsi nieko nebūtų nutikę. Bet nutiko, ir tų įvykių pasekmių aidas mus pasiekia iki šių dienų. Negana to, panašūs įvykiai linkę kartotis, ir tai yra dar viena priežastis, dėl kurios apie tai reikia kalbėti. Pirmiausia noriu visiems priminti 2006 metais Lietuvą sukrėtusią tragišką didžiavyrio VSD pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno žūtį Breste ir po jos atliktą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinį tyrimą, kuriam teko man vadovauti ir kuris, neabejoju, įeis į mūsų naujųjų laikų istoriją. Deja, panašių tyrimų, kurie užčiuoptų problemos esmę, vėliau nebebuvo.
Valstybės valdymo užkulisiai. Algimantas Matulevičius. Slaptai.lt nuotr.
Nesileisdamas į detales (kas to nežino, gali pasiskaityti mano knygoje „Valstybės valdymo užkulisiai“ arba internete susirasti brolio Vytauto dokumentinį filmą „Tyrimas, sudrebinęs klaną“), apibendrintai pasakysiu, kad tai, ką mes tuomet atskleidėme, aktualu ir šiandien. O prabilti apie tai mane paskatino du faktoriai: visų pirma – jau paminėtas ukrainiečių skaidrumo ir viešumo pavyzdys, pademonstruotas net baisaus karo metu, ir tai, kad nemaža dalis tų lyg jau ir senokų įvykių dalyvių, tada ir šiuo metu besireiškiančių iš toli gražu ne pačios gražiausios pusės, vėl išlindo į viešumą. Ir išlindo ne šiaip sau, o tam, kad panaudotų savo rafinuotus sugebėjimus ir galimybes ir sėtų tautoje melagingus naratyvus. Per daug neperdėdamas, aš juos pavadinčiau vilkais ėriuko kailyje: kalba gražiai ir įtaigiai, o esmė – amorali.
Dar tada mūsų tyrimas nustatė, kad valstybėje egzistuoja ir aktyviai veikia niekieno nerinkta antikonstitucinė apsišaukėlių grupė, kuri daro milžinišką neigiamą įtaką sprendimų priėmėjams. Juos žurnalistai ne visai tiksliai praminė „valstybininkų“ klanu, nors šios grupės veikla savo esme buvo būtent antivalstybinė. Jie buvo visiškai užvaldę išskirtinės svarbos instituciją – Valstybės saugumo departamentą (VSD). Tai pasiekti jiems nebuvo sunku, nes tuo metu departamentui vadovavo jų statytinis, buvęs KGB rezervo leitenantas Arvydas Pocius, užsirašęs į rezervą jau Sąjūdžio laikais. O jam užimti išskirtinai jautrias VSD generalinio direktoriaus pareigas padėjo prieš tai VSD vadovavęs Mečys Laurinkus, kuris A.Pocių pasiėmė pavaduotoju, o vėliau „prastūmė“ ir į VSD vadovus.
Čia kyla neišvengiamas klausimas, kaip jau antrajame nepriklausomybės dešimtmetyje aktyvūs KGB bendradarbiai galėjo tapti tokios svarbios valstybės institucijos vadovais. Atsakyti į šį klausimą palieku tiems, kas juos skyrė – jau paminėtam M.Laurinkui ir laikinajam šalies Prezidentui Artūrui Paulauskui, taip pat už A.Pocių kryžiumi gulusiam Prezidentui Valdui Adamkui. Mūsų tyrimas nustatė, kad didžiulę įtaką VSD turėjo Albinas Januška, tuo metu dirbęs URM sekretoriumi (dabar – viceministras). Savo ruožtu A.Pocius visus reikšmingesnius sprendimus derindavo su A.Januška, nors pagal savo pareigas pastarasis nieko bendra su VSD negalėjo turėti, tačiau – turėjo. A.Pocius su juo ne tik viską derino, bet ir visą bent kiek reikšmingesnę informaciją iš VSD oficialiai siuntė tiek tuomečiam užsienio reikalų ministrui Antanui Valionui (irgi KGB rezervo karininkui), tiek A.Januškai. Beje, būtent A.Januška rekomendavo tuomečiam Prezidentui Valdui Adamkui apdovanoti buvusį (o pagal V.Putiną buvusių čekistų nebūna) KGB generolą V.Jakuniną Lietuvos valstybės ordinu. Ir tik dabar LR Prezidentas Gitanas Nausėda pagaliau išbraukė KGB generolą iš apdovanotojų sąrašų. O šiuo metu A.Januška lyg niekur nieko konsultuoja jau dabartinį URM ministrą Gabrielių Landsbergį. Kaip konsultuoja, galima spręsti iš nesiliaujančių skandalų, susijusių su šia ministerija.
O tada mes nustatėme, kad VSD vadovybė trukdė sąžiningiems šios tarnybos karininkams paskelbti garsiąją UAB „Dujotekana“ Rusijos saugumo priedangos organizacija. Ši bendrovė buvo įkurta Maskvos iniciatyva, 1999 metais dėl jos įkūrimo net buvo priimtas specialus Rusijos Federacijos Vyriausybės nutarimas, pasirašytas tuomečio Rusijos premjero V.Putino. Toks sprendimas savo esme buvo ciniškas mūsų valstybės suvereniteto pažeidimas, tačiau, mums šį faktą paviešinus, aukščiausi Lietuvos pareigūnai, užuot nedelsiant įmonę uždarę, leido jai veikti dar daugiau nei dešimtmetį – kol ji pati save likvidavo. O tarp įmonės įkūrėjų puikavosi buvęs (?) KGB pulkininkas Piotras Vojeiko bei kiti lietuviai ir rusai, tinkantys Maskvai. Per šią bendrovę daugiau nei 20 metų į Lietuvą buvo pumpuojamos „Gazpromo“ dujos ir už tai gaunamas milijoninis pelnas. Ir štai ši bendrovė visą savo veikimo laiką turėjo „valstybininkų“ klano, o per juos – ir valdžios palaikymą. Kas tai, jei ne tarnystė Rusijos režimui? Deja, ir dabar šių įvykių niekas nenagrinėja ir kaltųjų į dienos šviesą neištempia. Nors už viso to nesunku įžvelgti neteisėtą valstybės institucijų užvaldymą, pasinaudojant Rusijos energetiniais resursais – tai, apie ką šiandien kalba „praregėjusios“ Vakarų šalys. Tik ar praregėjome mes?
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Šioje istorijoje aptinkamas ne vienas skausmingas epizodas, kai buvo laužomi sąžiningų ir Lietuvos valstybei ištikimų žmonių likimai. Pulkininkas Vytautas Pociūnas ant šito aukuro net padėjo savo gyvybę. Būdamas VSD trečiosios valdybos viršininku, jis neabejotinai daug žinojo. Dar iki tremties į Baltarusiją jis pasižymėjo tuo, kad surado iš Ignalinos AE pavogtas urano kuro kasetes. Gan svarbi buvo jo „Pažyma apie 2K“ – apie Kaliningrado ir Klaipėdos uostus. Tuo metu, kai URM, vadovaujama jau paminėto pono A.Valionio, įtikinėjo aukščiausią valstybės vadovybę geranorišku šių uostų bedrdarbiavimu, V.Pociūnas atskleidė čia slypinčią klastą ir siekį sunaikinti Klaipėdos uostą, Rusijos ir Baltarusijos krovinius nukreipiant tik į Kaliningradą. O „Lietuvos geležinkelius“ – suskaldyti į tris bendrovęs (ką Prezidentė D.Grybauskaitė vis tik privertė padaryti) ir krovinių pervežimą privatizuoti, nes jis – pelningiausias. Privatizavę būtų tie patys arba jiems artimi Rusijos draugai iš „Dujotekanos“. Tik V.Pociūno ir patriotiškai nusiteikusių politikų dėka mes sugebėjome įrodyti Briuseliui, kad skaldymas Lietuvos geležinkelių, turint pašonėje Kaliningradą, būtų ne tik didžiulė ekonominė žala valstybei. Juk geležinkelis su savo infrastruktūra – labai svarbus nacionalinio saugumo objektas. O grįžtant prie V.Pociūno likimo, pikčiausia dėl to, kad politikai net nepasistengė apginti jau žuvusio žmogaus nuo melagingų insinuacijų. Aš buvau parašęs raštą tuomečiam Generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui dėl bylos iškėlimo V.Pociūno šmeižikams, raštu sulaukiau patikinimo, kad tai bus padaryta, bet paaiškėjo, jog tai buvo tik pažadai.
Dar vienas purvinas mūsų valstybės gyvenimo faktas – tai, kaip buvo susidorota su dorais VSD karininkais Vytautu Damuliu ir Kąstyčiu Braziuliu. Jie, būdami ištikimi Lietuvos Respublikai duotai priesaikai, sąžiningai liudijo apie visas negeroves VSD ir apie grupę žmonių, bandančių užvaldyti valstybę. Po to prasidėjo neregėto mąsto jų persekiojimas ir dergimas. Žinomas to meto politikas Česlovas Juršėnas pasakė, „kad apginti šiuos karininkus yra Seimo garbės reikalas…“ Tačiau apginti jų niekas, išskyrus mus, kelis NSGK narius, net nesiruošė ir leido „valstybininkų“ klanui su jais susidoroti. Juos persekioja net ir šiuo metu. Palyginkime su tuo, kaip buvo sergstima „Dujotekana“, dalinami ordinai KGB generolams ir kaip pasielgta su sąžiningais Lietuvos patriotais, ir viską suprasime. Beje, ir man asmeniškai už tai kliuvo. KGB rezervisto išmetimas iš VSD vadovo pareigų ir medžiagos (bent dalies) apie „valstybininkų“ klaną paviešinimas man kainavo daug sveikatos, ir už tai niekas ne tik kad nepadėkojo, bet ir bandė mane visais įmanomais būdais sukompromituoti. Net buvau gavęs žinią ir apie planuojamą fizinį susidorojimą. Nepasisekus melagienoms prilipti, buvo pasistengta mane išstumti iš aktyvios politinės veiklos. Štai taip mūsų valstybėje gerbiami tie, kas už ją kovoja – tegul ir neginkluotoje kovoje.
Peršasi liūdna išvada, kad klanas mūsų valstybėje žymiai galingesnis, nei mes, ir kad būtent jie (personalijos dalinai keičiasi, bet kenkėjiška, savanaudiška veikla išlieka) šiandien diktuoja, kaip turi vykti procesai. Nors tie procesai gali būti ir akivaizdžiai kenkėjiški mūsų valstybei, nėra tokios jėgos, kuri įstengtų juos sustabdyti. Čia būtų galima paminėti ir visų baimę prieš Maskvoje prieglobsčio ieškojusį Viktorą Uspaskichą bei jo pragaištingą veiklą, ir didžiųjų korupcionierių su Eligijum Masiuliu priešakyje išteisinimą, ir žmonių supriešinimą, kitaip mąstančiųjų persekiojimą bei kitus panašius reiškinius. Nuolat daroma taip, kad Lietuvai ir mums visiems būtų blogiau, bet šiukštu tai pavadinti kenkėjiška veikla ar valstybės išdavyste, nes Lietuvoje išdavikų kaip ir nėra – na, nebent Ukrainoje, atvirai apie tai prabilusioje.
Ir dar. Netikėkite kalbomis, kad Lietuvoje veikiančią „penktąją koloną“ sudaro tik Algirdas Paleckis ir dar keli marginalai. Tai – tik dūmų uždanga ir dėmesio nukreipimas nuo problemos. Tikrosios „penktosios kolonos“ reikia ieškoti ten, kur jos niekas neieško. O būtent tarp KGB buvusių talkininkų ir jų atžalų aktyviai lendančių į politiką, bei staigiai pralobusių ir kyšių nevengiančių lietuviškų oligarchų, bei korumpuotų politikų.
Kaip tik tai patvirtina ir šiomis dienomis (2022-08-16 ir 17) internetiniame portale „Delfis“ pasirodęs Seimo nario Raimondo Lopatos viešas laiškas, keliantis lietuviškų nuvorišų, pralobusių iš V.Putino aplinkos, ,,geranoriškumo“ problemą. Ten viešai minima garsioji Garbaravičių šeimyna. Apie jos meilę rusiškai elektrai, o tiksliau iš jos byrančiais milijonais seniai žinoma patiems aukščiausiems buvusiems ir esamiems valstybės pareigūnams ir vadovams. Net aukščiau minėto Seimo NSGK parlamentinio tyrimo metu iš VSD mes buvome gavę slaptą informaciją apie jų gan solidų verlą su Rusija, kuris gali kelti grėsmes valstybės nacionaliniam saugumui. Deja, niekas į tai nekreipė dėmesio. Kaip ir į jau vėliau viešai ne kartą žiniasklaidoje pasirodančias žinutes, kad tai jau tapo sistema. Ir kas baisiausia, kad niekas iš dabar garsiai grąsiniančių Rusijai nesurado savyje drąsos apie tai prabilti. Jokia čia paslaptis, kodėl? O todėl, kad žmonės bijo, jog šių veikėjų įtaka yra tokia galinga, kad jie šių eilučių autorių gali vienu telefono skambučiu nutildyti visiems laikams. Bet aš padrąsintas Ukrainos lyderių pavyzdžio, ne tik pasiryžęs vardan savo Tėvynės ir galvą padėti, o svarbiausia noriu, kad mano tautiečiai pagaliau suprastų, kad neapsivalius nuo vidaus kenkėjų, mums bus ypatingai sunku kovoti su svetimu priešu. Negalima būti naiviems ir tikėtis, kad putinistai leidę pralobti mūsiškiams nepareikalaus iš jų jiems „atidirbti“. O kokios tai bus paslaugos, mes gerai matome pagal Medvečiuko pavyzdį Ukrainoje.
Ukrainos slaptoji tarnyba
Štai kokia padėtis mūsų valstybėje, artėjant išbandymų metui. Ir čia – tik vienas pavyzdys iš daugelio galimų.
Tačiau ar šiomis dar neregėtos įtampos sąlygomis mes galime sau leisti prabangą turėti tiek daug didžiulę įtaką valstybėje turinčių pareigūnų, politikų, verslininkų ir teisėsaugos sistemos darbuotojų slegiamų tokių įtarimų? Kurių niekas nei patvirtina, nei paneigia? O ir ką paneigsi, jeigu viskas baltais siūlais siūtą ir aišku, kad tai didžiulė vidinė grėsmė Valstybei. Ar vis tik Lietuvos žmonės pagaliau suvoks, kad neišviešinę ir nenukenksminę tikrosios penktosios kolonos mes ir toliau galime ramiai miegoti, bei abejingai stebėti taip sparčiai besikeičiančią geopolitinę situaciją?
Palieku jums galimybę į šį klausimą atsakyti patiems.
Daktaras Algimantas Matulevičius – Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas, buvęs LRV ministras, LR Seimo NSGK pirmininkas
Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
Generalinė prokuratūra iš Valstybės saugumo departamento (VSD) teigia gavusi informaciją, susijusią su už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ narių veikla. Prokuratūra tikina šiuo metu gautą informaciją vertinanti.
„Iš Valstybės saugumo departamento yra gauta medžiaga, yra nagrinėjami įrašai, kurie viešoje erdvėje paskleisti. Detaliau šiuo metu negalime pakomentuoti. Tiesiog gauta medžiaga šiuo metu yra analizuojama, vertinama ir pareigūnų dėmesio yra sulaukusi“, – Eltą informavo Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
Pasak prokuratūros atstovės, „tarpinstitucinis bendradarbiavimas vyksta nuolatos“. Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
VSD patvirtino, kad yra surinkęs ir perdavęs ikiteisminius tyrimus atliekančioms institucijoms duomenis apie „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovų veiklą, kuri, VSD vertinimu, kelią grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
ELTA primena, kad konservatorių frakcijai atstovaujantis Seimo narys Matas Maldeikis taip pat kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovų praeitą savaitę vykusio vizito Rusijos Federacijoje.
Pasak jo, vizito metu išsakyti kliedesiai buvo aiškus veikimas prieš Lietuvos Respubliką, ir tokia veikla užsitraukia atsakomybę, numatytą Lietuvos Baudžiamajame kodekse.
VSD dėl grėsmių saugumui nuo karo pradžios pateikė 15 prašymų neįleisti Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) nuo karo Ukrainoje pradžios Migracijos departamentui yra pateikęs 15 teikimų neįleisti į Lietuvos teritoriją grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių.
„Nuo vasario 24 d., Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, iki šios dienos Valstybės saugumo departamentas dėl grėsmių nacionaliniam saugumui yra pateikęs 15 neigiamų išvadų dėl Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Pažymėtina, kad nustatęs rizikas dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, VSD informaciją perduoda Migracijos departamentui, kitoms institucijoms, kurios priima galutinius sprendimus“, – teigiama Eltai pateiktame VSD komentare.
Valstybės saugumo departamentas taip pat pažymi konsultuojantis Migracijos departamentą ir kitas valstybės institucijas dėl grėsmės valstybės saugumui užsieniečiams prašant prieglobsčio, vizų bei leidimų laikinai ir nuolat gyventi Lietuvoje.
„VSD vertina turimą informaciją ir papildomą informaciją, gaunamą iš užsienio partnerių, taip pat informacija tikrinama tarptautinėse duomenų bazėse“, – rašoma komentare.
VSD taip pat atkreipia dėmesį, kad įvedus nepaprastąją padėtį, vizų išdavimas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams yra sustabdytas, išskyrus tam tikrus atvejus.
Savo ruožtu Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, kad nuo karo Ukrainoje pradžios patenkintas vienas VSD teikimas.
„Vienas VSD teikimas buvo patenkintas. Su kitais dar vyksta procesas, tad jų komentuoti dar negalime“, – Eltą informavo Migracijos departamentas.
Tuo tarpu nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios dėl grėsmių nacionaliniam saugumui į Latvijos teritoriją buvo neįleisti 39 Rusijos piliečiai ir 14 Baltarusijos piliečių, skelbia Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VST).
Šnipinėjimas ar žvalgyba. Slaptai.lt nuotr.
Antradienį Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinio direktoriaus Aleksėjaus Greičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. Greičius pripažintas kaltu už šnipinėjimą Rusijos Federacijai ir nubaustas 4 metų laisvės atėmimo bausme.
Pranešime spaudai teigiama, kad bylą nagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi teisės doktrina ir teismų formuojama praktika, pabrėžė, kad šnipinėjimo dalykas, be informacijos, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, gali būti ir informacija, kuri nėra valstybės paslaptis, tačiau kuria domisi užsienio žvalgyba, t. y. kurią surinkti užsakė užsienio žvalgybos atstovas ar jo įgaliotas asmuo. Tai gali būti ne tik tarnybos, komercinė, profesinė paslaptis, bet ir visiškai neįslaptinta informacija ar duomenys.
Skunde A. Greičius neneigė, kad jis Rusijos Federacijos žvalgybos atstovo P. A. Čagino (žvalgybinėms operacijoms naudojusio P. Taraškevičiaus asmens tapatybę) prašymu rinko ir jam perdavė informaciją apie savo organizuotus renginius, nuotraukas su renginiuose dalyvaujančiais ir juos stebinčiais asmenimis, vaizdo medžiagą ir straipsnius apie šiuos renginius, taip pat informaciją, susijusią su Lietuvos ir Latvijos piliečių telefono numeriais, iš viešosios erdvės perfilmuotą vaizdo reportažą apie Klaipėdos tarybos nario politiko V. Titovo teismo procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, informaciją apie Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) pareigūnus (mobiliojo ryšio telefono numerį, automobilio, kuriuo buvo atvykęs VSD pareigūnas, spalvą ir modelį), informaciją apie VSD pareigūnų atliktas apklausas. Stebėjimo kameros. Slaptai.lt foto
Teismui nekilo abejonių dėl VSD pateiktų duomenų, patvirtinančių, kad Rusijos Federacijos pilietis P. A. Čaginas buvo Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities Pasienio valdybos pareigūnas, vykdęs šios valstybės, siekiančios daryti įtaką Lietuvoje vykstantiems visuomeniniams ir politiniams procesams, užduotį rinkti Rusijos Federacijos žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje, patikimumo, rašoma pranešime spaudai.
„Visi ištirti faktiniai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. Greičius puikiai suvokė, jog jis renka bei perduoda užsienio žvalgybą dominančią informaciją, ir to siekė, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia“, – konstatavo teisėjų kolegija.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. Greičiaus bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimo padarymą jam paskyrė teisingą bausmę.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje įsigalioja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
