Pirmadienį, minint Laisvės gynėjų dieną, Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai bus įteikta 2019 metų Laisvės premija.
 
Ceremonija bus surengta Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyksiančiame iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime.
 
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
 
Seimo Laisvės gynėjų galerijoje iki sausio pabaigos bus eksponuojama paroda, skirta 2019 metų Laisvės premijos laureatui, rezistentui, Sovietų Sąjungos gulagų kaliniui, Lietuvos istorijos metraštininkui A. Kentrai.
 
Parodoje pristatomos nuotraukos ir dokumentai nušviečia laureato gyvenimo kelią, jo ilgametę kovą už Lietuvos laisvę įvairiomis jam prieinamomis formomis: ginklu, vaizdo kamera, laisvu žodžiu, istorijos liudijimu.
 
Kaip primena ELTA, 2011 m. Laisvės premija skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui. 2012 m. premija skirta Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui. 2013 m. Laisvės premija skirta „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui. 2014 m. – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.
 
2016 m. –  Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui, 2017 m. –  laisvės gynėjai, politinei kalinei Felicijai Nijolei Sadūnaitei.
 
2018 m. Laisvės premija skirta partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.13; 08:10

Jonas Čeponis-Vaidevutis. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Gruodžio 25 d. mirė Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiaus kavalierius, Laisvės premijos laureatas, Laisvės kovų dalyvis, Tauro apygardos partizanas Jonas Čeponis-Vaidevutis, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
 
Jonas Čeponis gimė 1925 m. gegužės 6 d. Pagojaus kaime, Pasvalio valsčiuje. Besimokydamas Pasvalio gimnazijoje priklausė Lietuvos šaulių sąjungai ir ateitininkų organizacijai. 1943 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją ir į antinacinę pogrindžio organizaciją Lietuvos laisvės armiją. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai ir suėmus keletą Lietuvos laisvės armijos narių, pasitraukė iš seminarijos ir perėjo į pogrindį.
 
1947 m. – Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanas, slapyvardžiu Vaidila, 1948 m. – Tauro apygardos 25-osios kuopos partizanas, slapyvardžiu Vaidevutis. 1948 m. per susišaudymą Kaune sunkiai sužeistas ir suimtas. Nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas įvairiuose Rusijos lageriuose, buvo aktyvus Norilsko-Kajerkano lagerio sukilimo dalyvis. 1967 m. grįžo į Lietuvą.
 
1987 m. rugpjūčio 23 d. dalyvavo Molotovo–Ribbentropo paktui skirtame mitinge Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo. 1988 m. – vienas iš „Tremtinio“ klubo įkūrėjų, Lietuvos Sąjūdžio narys. Nuo 1992 m. – atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ilgametis vadovas. Nuo 1993 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas. Paminklų žuvusiems bendražygiams ir sovietų genocido aukoms iniciatorius ir įgyvendintojas. 1998 m. J. Čeponiui suteiktas kario savanorio statusas. 2012 m. suteiktas Panevėžio rajono Garbės piliečio vardas.
 
Apdovanotas Tauro apygardos vado padėkos raštu (1947), Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi (1991), Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998), Nepriklausomybės medaliu (2000), Savanorių medaliu (2001), Šaulių sąjungos medaliu (2001), Latvijos Aisargių žvaigžde (2010), Latvijos kariuomenės Vado medaliu (2011), Laisvės premija (2018).
****************************
Su Jonu Čeponiu galima atsisveikinti penktadienį nuo 15 val. Panevėžio laidojimo namuose (Geležinkelio g. 20 ), šeštadienį 8.30 val. Šv. Mišios Šv. Trejybės bažnyčioje (Nepriklausomybės a. 12), karstas išnešamas šeštadienį 13.00 val.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.27; 00:30

Pulkininkas Kazys Škirpa
Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir kitos visuomeninės patriotinės organizacijos sekmadienį Vilniuje rengia 1941 m. birželio sukilimo organizatoriaus, Lietuvos aktyvistų fronto įkūrėjo, Vyčio Kryžiaus ordininko Kazio Škirpos mirties 40 metų sukakties paminėjimą.
 
K. Škirpa – įžymus Lietuvos diplomatas, pulkininkas, 1919 m. sausio 1 d. pirmasis su būriu savanorių Gedimino bokšte iškėlęs Lietuvos trispalvę, dalyvavęs mūšiuose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais mirė 1979 m. rugpjūčio 18 d.
 
Patriotinės organizacijos kviečia sekmadienį rinktis prie K. Škirpos alėjos, nuo Vilnelės tilto pusės. Jo atminimo paminėjimui ketinama padėti trispalvį krepšelį, uždegti žvakes. Po to žadama kilti į Gedimino kalną, sugiedoti himną ir, kaip praneša renginio organizatoriai, „kartu parymoti, prisimenant garbingą jo atminimą“.
Kazio Škirpos alėja Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje. Slaptai.lt nuotr.
 
Organizatoriai taip pat primena, kad K. Škirpos atminimas bus pagerbtas Šv. Mišiomis Kaune. Kauniečiai aplankys Petrašiūnų kapinėse K. Škirpos ir jo žmonos kapą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.18; 03:00

Vilniuje vandalams užkliuvo laisvės gynėjui Artūrui Sakalauskui skirtas paminklas. 

Pagal Policijos departamento pranešimą, 8.25 val. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo pranešimą, kad Goštauto g., šalia Seimo rūmų, nulenktas laisvės gynėjui A. Sakalauskui skirto paminklo metalinis kryžius.

ELTA primena, kad 1991-ųjų sausį A. Sakalauskas įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, aktyviai kovojo prieš sovietų agresiją, budėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmuose, taip pat savanorių postuose Kaune, Sitkūnuose. 1991 m. rugpjūčio 19 d. kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvykęs budėti į Vilnių vėl stojo ginti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo.

1991 m. rugpjūčio 21 d. sovietų armijos provokacijos metu Seimo rūmų prieigose vyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie posto A. Goštauto gatvėje. Per susidūrimą su jais buvo sužeisti dvylika Lietuvos karių. Vieno iš jų – savanorio A. Sakalausko – žaizdos buvo mirtinos.

Parlamento gynėjas palaidotas gimtojoje Dzūkijoje, Alytuje, šalia pirmojo už Lietuvos nepriklausomybę žuvusio (1919 m.) karininko Antano Juozapavičiaus.

A. Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliais.
 
2019.05.05; 07:00

Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė valstybės apdovanojimus. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Liepos 6-osios – Valstybės dienos – proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo 57 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius. 

Dalia Grybauskaitė teikia valstybės apdovanojimus. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Valstybės dieną norime ypatingai pagerbti ir pabrėžti žmogaus, visų pirma – piliečio – svarbą valstybei ir jos pažangai“, – kreipdamasi į iškilmingos apdovanojimų ceremonijos dalyvius pažymėjo prezidentė. Pasak jos, šiemet tai dar ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetis, kada pati istorija labai įtikinamai kalba apie tai, jog mūsų žingsniai, darbai, ryžtas ir drąsa nelieka be pėdsako.

„Šiandien, Valstybės dieną, labiausiai norisi pabrėžti tai, kas jau nuveikta, ir padėkoti visiems, kurie iš širdies dirba Lietuvai. Tiems, kurių pilietiškumas – ne poza ir ne tušti žodžiai, kuriems ši šalis – svarbiausia pasaulyje.

Tai Jūsų dėka Lietuva per mažiau nei tris dešimtis metų nuėjo tokį valstybingumo kelią, kad šiandien drąsiai lygiuojasi su daugeliu Europos ir kitų pasaulio valstybių, su kuriomis mus sieja tvirti draugystės ryšiai“, – kalbėjo šalies vadovė prieš pradėdama apdovanojimų iškilmes.

Prezidentės dekretu apdovanotas Eurolygoje trečią vietą užėmusio Kauno „Žalgirio“, vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius. Jis pagerbtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi.

Už nuopelnus Lietuvai, stiprinant šalies saugumą Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiaisiais kryžiais apdovanoti buvęs JAV viceprezidentas Josephas Bidenas ir JAV Kongreso senatorius, aktyvus demokratijos ir saugumo Baltijos valstybėse rėmėjas Johnas Sidney McCainas.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didieji kryžiai skirti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniam sekretoriui Angeliui Gurriai, pianistei Mūzai Rubackytei-Golay ir teatrologei Irenai Veisaitei.

Už europinės integracijos ir demokratijos skatinimą bei Lietuvos ir Moldovos bendradarbiavimo konstitucinio saugumo srityje puoselėjimą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius įteiktas buvusiam Moldovos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkui Alexandru Tanasei.

D. Grybauskaitė suteikė apdovanojimus jau mirusiems kovotojams su sovietine sistema. Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiais apdovanoti per susišaudymą su stribais žuvęs Algimanto apygardos partizanų Žaliosios rinktinės vadas Jonas Vytautas Česnakavičius – Valas bei antisovietinės ir antinacinės rezistencijos dalyvis Ričardas Bernardas Nakas.

Prezidentė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanojo Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorių Rymantą Mockevičių. Šiuo apdovanojimu pagerbtas ir Lietuvai EBPO nare tapti padėjęs Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiai įteikti Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovei Vidai Juliai Bandis, EBPO Teisės direktorato direktoriui Nicolai Bonucci, buvusiam CERN direktoriui Rolfui-Dieteriui Hellmutuo Heuriui, vertėjui Vladui Petrauskui, Vilniaus universiteto profesoriui Dainiui Pūrui, literatūrologei Claudiai Sinnig Lucas, Švedijos parlamento Riksdago nariui Bjornui Gustafui von Sydowui, Vokietijos Federacinės Respublikos kariuomenės Sausumos pajėgų vadui Jorgui Kurtui Willy Vollmeriui.

Karalius MINDAUGAS. Skulptorius – Regimantas Midvikis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiais apdovanoti gydytojai Vincas Abalikšta, Eugenija Reinikovienė, Vaidotas Urbonas, Jūratė Barysienė, širdies chirurgas Gediminas Kundrotas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos skyriaus viršininkas Mindaugas Kūlokas, prokurorė Deimantė Nikitinienė.

Už indėlį stiprinant valstybės saugumą bei puoselėjant kultūrą dėkojo ir Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius prezidentė įteikė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirto koncerto „Gloria Lietuvai“ idėjos autoriui Daliui Abariui, etnologei Elenai Bradūnaitei Aglinskienei, dirigentui Artūrui Dambrauskui, baleto artistei Jurgitai Droninai, operos solistei Asmik Grigorian, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Tautodailės poskyrio vadovei Teresei Jurkuvienei, Sakartvelo režisieriui Gelai Kandelaki, Lietuvos menininkui Gintarui Karosui, Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ vadovui Eduardui Kaukliui, psichologei Aušrai Kurienei, Europos gynybos agentūros Bendradarbiavimo planavimo ir rėmimo direktorato direktoriaus pavaduotojui Edvardui Mažeikiui, muzikologui Vitezslavui Mikešui, istorikui Eugenijui Peikšteniui, CERN patarėjui Christophui Schaferiui, pianistui Micheliui Jeanui – Jacques Sogny, Krymo totorių Medžliso pirmininko pavaduotojui Ilmi Umerovui, archeologui Gintautui Vėliui, socialinių projektų dalyviui Tadui Arvydui Vizgirdai, aktyviam lietuvių tautinės savimonės ir kultūrinės veiklos puoselėtojui Jungtinėse Amerikos Valstijose Williamui Algirdui Zalpiui.

Ore – Lietuvos valstybės vėliavos spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentė Vyčio Kryžiaus ordino medaliu apdovanojo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadą Nerijų Alekną ir buvusią Dainavos apygardos partizanų ryšininkę Oną Veličkaitę-Mėtą.

Šalies vadovė už nuopelnus šaliai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliais pagerbė žurnalistus Ernestą Alesiną, Vaidotą Beniušį, Jūratę Damulytę Semėnienę, Renatą Vidtmant, istorikę Vidą Girininkienę, vidaus tarnybos majorą Gintarą Jankūną, dirigentą Raimondą Katiną, tinklaraštininką Ričardą Savukyną.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanotas ugniagesys Aidas Ardzijauskas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentų paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus tyrėja Dalia Cidzikaitė, kūrybinės vaikų ir jaunimo stovyklos „Lietuvos atgaja“ įkūrėja ir direktorė Aušra Lasauskaitė, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Kauno regioninio padalinio Padauguvos girininkijos girininkas Kęstutis Markevičius.

Prezidentė padėkojo visiems, kuriems rūpi Lietuva.

„Visiems, kurie čia gyvena, augina vaikus, siekia ateities tikslų, dalyvauja valstybės gyvenime. Ir gausiems užsienio šalių bičiuliams, be kurių pagalbos, palaikymo ir padrąsinimo nebūtume taip toli nuėję“, – pasveikindama Valstybės dienos proga dėkojo prezidentė D. Grybauskaitė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.08; 07:00

Lietuvos ambasadoje Vašingtone apsilankė laisvės kovų dalyvis J. Jakavonis-Tigras. URM nuotr.

Lietuvos ambasadoje Vašingtone apsilankė JAV viešintis Lietuvos laisvės kovų dalyvis, buvęs Lietuvos partizanų ryšininkas ir Adolfo Ramanausko-Vanago adjutantas Juozas Jakavonis-Tigras.

„Simboliška Jus priimti čia, Lietuvos žemės lopinėlyje Amerikoje, kuris visus okupacijos metus išliko Lietuvos dalimi, mūsų valstybingumo simboliu ir mūsų tautos laisvės viltimi“, – susitikime su lietuvių bendruomenės atstovais sakė Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Rolandas Kriščiūnas.

Gedulo ir vilties dienos išvakarėse vykusio susitikimo metu tylos minute buvo pagerbtas tremtinių, partizanų, politinių kalinių ir visų žuvusių už Lietuvos laisvę atminimas. Prisijungiant prie Lietuvoje jau trečius metus rengiamos akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ simboliškai buvo perskaityti tremtinių vardai ir pavardės.

Buvęs partizanas J. Jakavonis-Tigras susitikimo ambasadoje metu papasakojo savo gyvenimo istoriją, prisiminė savo bendravimą su A. Ramanausku-Vanagu, pasidalino skaudžiausiomis akimirkomis, kuomet buvo suimtas ir kankintas.

J. Jakavonis yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi ir Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.16; 18:33

kalanta_romas
Lietuvos didvyris Romas Kalanta

Prieš 46 metus Kaune, Laisvės alėjoje, susideginusio Romo Kalantos gimtinėje – Alytuje – kovotojo už laisvę atminimas paminimas skverelyje netoli jo vaikystės namų.

Kaip Eltai sakė Alytaus savivaldybės ryšių su visuomene atstovė Modesta Tarasauskienė, savivaldybė miesto gyventojus yra pakvietusi teikti idėjas ir pasiūlymus, kaip šią vietą padaryti lankomesnę.

„Dabar R. Kalantos skvere – gėlynai ir suoleliai, tačiau iki gegužės 25 dienos lauksime idėjų, kaip dar galėtume prisidėti prie šios asmenybės įamžinimo“, – sakė M. Tarasauskienė.

ELTA primena, kad 1972 metų gegužės 14 dieną Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinį režimą, R. Kalanta apsipylė benzinu ir užsiliepsnojęs sušuko „Laisvę Lietuvai!„

Greitosios pagalbos medikai Romą į ligoninę išvežė jau netekusį sąmonės. Pastangos išgelbėti gyvybę buvo nesėkmingos, konstatuoti viso kūno antrojo ir ketvirtojo laipsnio nudegimai. Oficialiais duomenimis, R. Kalanta mirė 1972 metų gegužės 15 dieną, 4 valandą ryto.

R. Kalantos susideginimas sukėlė spontanišką pasipriešinimą, kuris Kaune, garsėjusiame lietuviška tautine dvasia, gana stipria Katalikų Bažnyčios įtaka bei neformaliais jaunimo judėjimais, baigėsi nesankcionuotu protestu.

Sovietų KGB pastangos stabdyti susibūrimus paankstinat R. Kalantos laidotuves tik dar labiau paaštrino padėtį. Į laidotuves pavėlavęs jaunimas pasipiktino, nešė ir dėjo gėles jo žūties vietoje.

Antisovietinis bruzdėjimas išaugo į atvirą pasipriešinimą. 1972 m. gegužės 18-19 dienomis vyko demonstracijos, kuriose dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Eidami Kauno gatvėmis jie skandavo: „Laisvę Lietuvai!“, „Laisvę hipiams!“. Mieste buvo platinami atsišaukimai „Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva!“, „Tegyvuoja Gegužės 18-oji!„

Prieš manifestantus buvo mesti milicijos, desantininkų bei saugumiečių būriai. Riaušėse suimti 402 žmonės, iš jų 351 vyras, 51 moteris, 97 komjaunuoliai, 192 darbininkai, 37 tarnautojai ir kiti. 33 asmenys patraukti administracinėn, 8 – baudžiamojon atsakomybėn.

Iki galo neatsakyta, kokį atgarsį kraštutinė R. Kalantos protesto forma – savižudybė susideginant – turėjo tarptautiniu mastu. Tačiau jo auką kasmet prisimindavo Amerikos lietuvių bendruomenės, primindamos pasauliui apie Lietuvos nepriklausomybės siekį.

Kauniečiai kiekvienais metais taip pat minėjo gegužės 14-ąją. Užsienyje gyvenantys lietuviai rengė minėjimus, leido knygas, pašto ženklus, statė paminklus ir kitus atminimo simbolius lietuvių bendruomenių susibūrimo vietose.

2000 metais R. Kalanta po mirties apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu. 1990 m. gruodžio 27 d. buvo išleistas įsakymas jo kapą laikyti vietinės reikšmės istorijos paminklu. 2005 m. Romui Kalantai suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas.

R. Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 dieną Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje. Alytuje R. Kalanta su tėvais gyveno iki 1963 metų, paskui persikraustė į Kauną, Vilijampolę.

R. Kalantos charakteristikose nurodoma, kad jis „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, mėgstantis analizuoti, nelinkęs atvirai bičiuliautis“, „kovojo su melu ir neteisybe, labai mėgo „The Beatles“ muziką“.

Paskutinis įrašas jo užrašų knygelėje: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.14; 06:00

Antradienis, vasario 16 d. (Vilnius).  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybiniais apdovanojimais apdovanojo 38 Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečius.

„Savo darbais jūs šlovinate valstybę, kuri jums yra brangi, kuri yra tikslas ir vertybė.  Jums Lietuva visada išliks Tėvynė, valstybė, kuri padeda, kuri gelbsti, kuria galima didžiuotis“, – sakė Prezidentė.

Pasak valstybės vadovės, artėjame prie mūsų valstybės šimtmečio, iš kurio beveik 50 metų buvome nelaisvi. Šiandien ir vėl aplink girdime įvairių grėsmių. Tarp mūsų yra nemažai žmonių, kurie prieš 25 metus matė, ką reiškia agresoriaus grasinimai. Todėl mums visiems – ir vyresniems, ir jaunesniems – svarbiausia yra Lietuvos laisvė.  

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanotas buvęs Izraelio Prezidentas, aktyvus Lietuvos ir Izraelio partnerystės puoselėtojas Nobelio taikos premijos laureatas Shimonas Peresas.

Continue reading „Už nuopelnus Lietuvai – valstybės apdovanojimai“

Kaune prie Taikos pr. buvo atidengtas paminklas Vyčio kryžiaus kavalieriui, Lietuvos savanoriui, aklųjų ir kurčiųjų švietimo pradininkui, lietuviškosios brailio abėcėlės sudarytojui Pranui Dauniui (1900-1962). P. Daunio atminimas buvo įamžintas natūralaus dydžio bronzine skulptūra (skulptorius Jonas Gencevičius).

Paminklą pašventino Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.

Continue reading „Kaune atidengtas paminklas Vyčio kryžiaus kavalieriui Pranui Dauniui“

lapienisvladas.bmp

Kovo 6 dieną Marijampolėje mirė sovietmečio disidentas ir kovotojas už tikinčiųjų teises Vladas Lapienis, vienas iš „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbių.

Tai buvo vyriausias amžiumi disidentas, gimęs 1906 metų birželio 6 dieną Daugpilyje. Nepaisant kankinimų ir teroro, kuriuos patyrė kalėdamas KGB kalėjime, V. Lapienis sulaukė garbingo amžiaus – beveik 106 metų.

1964 metais jis neakivaizdžiai baigė Vilniaus universitetą. Dirbo ekonomistu Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros, Fizikos ir matematikos institutuose, buhalteriu Istorijos ir etnografijos muziejuje. 1976 m. spalio 20 d. KGB V. Lapienį suėmė, Didelis tikėjimas ir pasitikėjimas Dievo Apvaizda suteikė suimtajam, nežiūrint jo silpnos sveikatos, dvasinės stiprybės. 

Continue reading „Mirė žymus kovotojas už tikėjimo laisvę“

matulka1

Anykš­tė­nai, kruopš­čiai ren­kan­tys, po kruo­pe­ly­tę at­ku­rian­tys Są­jū­džio is­to­ri­ją, įra­šė ir to­kias ei­lu­tes: „1991 m. sau­sio 13 d. vi­dur­die­nį Anykš­čiuo­se A.Ba­ra­naus­ko aikš­tė­je įvy­ko TSRS ag­re­si­ją smer­kian­tis mi­tin­gas. Į Vil­nių sau­go­ti Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos rū­mų iš­vy­ko 12 au­to­bu­sų…“

Tai – tik ke­le­tas la­ko­niš­kų ei­lu­čių iš Anykš­čių Są­jū­džio is­to­ri­jos, ku­ri bu­vo skel­bia­ma Lie­tu­vos Są­jū­džio Anykš­čių ir San­ta­ros „Už de­mo­kra­tinę Lie­tu­vą“ ta­ry­bos laik­raš­ty­je „Ži­bu­rys“ bei ki­tuo­se Anykš­čių kraš­to lei­di­niuo­se. Už tų sa­ki­nių sly­pi be­ga­li­nis troš­ki­mas iš­ko­vo­ti Lie­tu­vos Lais­vę ir Ne­pri­klau­so­my­bę, pa­trio­tiš­kai nu­si­tei­ku­sių anykš­tė­nų ak­ty­vu­mas, mi­tin­gai, su­si­rin­ki­mai, sam­bū­riai. Tai ir di­džiu­lis rū­pes­tis dėl Tė­vy­nės Lie­tu­vos at­ei­ties, ir no­ras pri­si­dė­ti prie Lais­vės sie­kių iš­ko­vo­ji­mo.

Continue reading „O “Sodra” pensijos mokėti nenorėjo“