Seime startavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliekamas parlamentinis tyrimas dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.

„Mes pasitvirtinome formalius dalykus, reglamentą, pasitvirtinome tyrimo grafiką“, – trečiadienį po uždaro posėdžio žurnalistams sakė Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas.

Pasak jo, NSGK pradėjo nuo vieno iš tyrimo epizodų – tai yra „Lietuvos geležinkeliuose“ vykę procesai.

„Tiriamos tam tikros aplinkybės, tam tikros technologinės sistemos, kurios vertė yra dešimtys milijonų eurų, kuri, mūsų vertinimu, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, kuri susijusi su Rusijos karine pramone. Tuo pat metu, kai mes tokius sprendimus darėme, mūsų kaimynai aplinkui darė kitus sprendimus.

Dabar mes aiškinamės tos sistemos diegimo aplinkybes, asmenis, kurie buvo atsakingi, kokiu lygmeniu tie sprendimai buvo derinami“, – sakė V. Bakas.

NSGK posėdyje dalyvavo naujoji „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė, susisiekimo ministras.

V. Bako teigimu, į kitą trečiadienį vyksiantį posėdį pakviesti buvę „Lietuvos geležinkelių“ vadovai Jonas Biržiška, Stasys Dailydka, buvę ministrai.

NSGK pirmininko teigimu, tyrimas apima laikotarpį nuo 2006 iki 2012 metų.

Seimo sprendimu, NSGK suteiktas Seimo laikinosios tyrimo komisijos statusas.

Parlamentinį tyrimą pavesta atlikti ir pateikti Seimui išvadas iki kitų metų gegužės 1-osios.

Seimas savo nutarimu įpareigojo NSGK nustatyti, „ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“.

Tyrimo metu bus bandoma išsiaiškinti, ar buvo politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams.

NSGK taip pat tirs, ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kuriais, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams.

Šis naujas parlamentinis tyrimas inicijuotas atsižvelgiant į Seimo nario Mindaugo Basčio veiklą tyrusio NSGK nustatytas aplinkybes. Pradėti tokį tyrimą paskatino ir NSGK šiais metais atliktos parlamentinės kontrolės metu paaiškėjusi informacija bei viešojoje erdvėje esanti informacija, kuri leidžia daryti prielaidas apie galimą neteisėtą asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių įtaką politiniams procesams, neskaidrią paramą atskirų politikų rinkimų kampanijoms.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.11.09; 00:02

Susimąsčiusi, liūdinti rašytoja Julija Žemaitė galėtų tapti šiandieninės Lietuvos simboliu. Skulptorius Petras Aleksandravičius. Slaptai.lt nuotr.

Viena mano sena pažįstama labai dažnai kartoja: tu man pasakyk. Kartais tai būna klausimas, kartais – kategoriškas teigimas, abejonė, nusivylimas.

Priežodis kaip priežodis, parazitas – ir tiek. Kaip, pavyzdžiui, pakankamai. Mano pažįstama šio gero, gyvenimą teigiančio žodžio nevartoja, užtat jį labai pamėgę reikšmingi televizijos laidų dalyviai, aukšto rango valdininkai, politikai. Skurdo Lietuvoje pakankamai daug. Suprask: daugiau nereikia, užtenka, per akis.

Mano pažįstama su savo tu man pasakyk kiekvieną kartą mane įvaro į kampą. Tu man pasakyk: aš visą gyvenimą balsavau už socialdemokratus, už Kirkilą, Butkevičių, Šiaulienę, Bastį, Skardžių… bet jie jau ne socialdemokratai, kažkoks Paluckas juos išmetė iš partijos. Dūra tu: ne išmetė – jie patys išėjo. Išmetė išmetė, tiek aš dar suprantu. Supranti, tai kodėl klausi? Ką aš tau galiu pasakyti, jeigu nieko aiškesnio nepasako politologai, politikai, žurnalistai, tokie kaip Girnius, Lopata, Jakilaitis, žurnalai „Valstybė“, „IQ“, nors už pasakymus jiems pinigus moka, ir, atrodo, kai kuriems nemažus pinigus.

O man, visą laiką balsavusiam už konservatorius, patinka, kad taip atsitiko, kad išmetė, nors formaliai jie patys pasitraukė. Beje, kai kas mano, kad vadinamuosius socialdemokratus patvarkė konservatoriai, Landsbergis, tik ne Vytautas, o Gabrielius, ne be Vytauto paramos. Juk Paluckas yra buvęs konservatorius. Jeigu Paluckui pavyktų sukurti tikrų socialdemokratų (ne oligarchų, ne nomenklatūros, kaip buvo iki šiol) partiją, aš balsuočiau už socialdemokratus.

Eiliniam piliečiui, seniai nieko neskaitančiam, tik žiūrinčiam, tik klausančiam (tokia mano sena pažįstama) labai sunku suprasti, kas dedasi Lietuvoj, kurioje pakankamai daug skurdo, socialinės atskirties ir pakankamai mažai turtuolių,  mažinančių tą skurdą, nors BVP didėja. Į šį klausimą bandė atsakyti Jakilaičio „Forumas“, bet eiliniam piliečiui aiškiau nepasidarė. Tą pačią dieną Vyriausybės, penkių darbdavių organizacijų ir dviejų profsąjungų atstovai Vilniuje pasirašė beveik metus rengtą trišalį susitarimą, kuriame įsipareigojama vykdyti valstybei būtinas reformas, nedidinti mokesčių naštos verslui bei reguliariai kelti atlyginimus. Beveik visiems „Forumo“ dalyviams šis susitarimas kėlė šypseną, buvo pavadintas nereikšmingu popiergaliu. 

stop_skurdinimui
Skurdui – stop. Slaptai.lt nuotr.

Tai dabar tu man pasakyk: kurie čia neišmanėliai, kurie savanaudžiai, o gal net žymiai blogiau – žino, ką daro, kad būtų kuo blogiau. Nejaugi visi mūsų ekonomistai, politikai ir profesionalai yra beveik patys blogiausi Europos Sąjungoje, nes Lietuvoje skurdo kasmet, kas mėnesį vis daugiau, žmonių vis mažiau, kaip ir tikėjimo, kad kada nors pamatysime šviesą tunelio gale, išlipsime iš gilios gilios duobės.

O atkurtos Lietuvos šimtmetis, į kurį laisvi jau einame 28-uosius metus, čia pat: be paminklo Lukiškių aikštėje, be paminklo Jonui Basanavičiui, bet svarbiausia – be ateities idėjos, nors internetinėje žiniasklaidoje jų – kaip šią vasarą lietaus.

Žūtbūt reikia apsivalyti. Vadinamieji socialdemokratai Lietuvą valdė keturias kadencijas iš penkių. Visų pirma būtent jie atsakingi už tai, ką šiandien Lietuvoje turime. Seimas pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko „valstiečio“ Vytauto Bako idėjai pradėti parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos įtakos politikams, politiniams procesams, valstybės institucijoms. Bakas yra išvardinęs konkrečius epizodus ir pasakęs politikų pavardes, kurių veikla turėtų būti tiriama.

Baisu pagalvoti: tiek daug tų iki galo neištirtų epizodų, susijusių su Visagino atomine, su Rusija, tiek daug Lietuvai nenaudingų politinių, ekonominių, juridinių sprendimų, korupcijos, susijusių su Brazausko, Kirkilo, Butkevičiaus, Uspaskicho, Pakso, Masiulio, Steponavičiaus, kai kurių verslininkų pavardėmis! Tu man pasakyk, ar Bakas sugebės, turės noro, ar jam bus leista išryškinti ir nuvalyti dešimtmečiais susikaupusį politinį, teisinį ir ekonominį purvą, kai jis pats toli gražu ne be nuodėmės?

Paskaitykite Raimundo Lopatos straipsnį „Seimo veidmainystė“ (delfi.lt), kuriame paryškintomis raidėmis parašyta: „Kažin ar yra pasaulyje toks parlamentas, kuriame net trys politinės partijos įtariamos politine korupcija, net 27 parlamentarai atstovautų tokioms partijoms, būtų įtariami priekabiavimu ar net valstybės išdavimu.“ 

Straipsnyje negatyviai minimos Bako, Basčio, Skvernelio, Skardžiaus, Tomaševskio, Papirtienės, Karbauskio ir Mošė Kantoro pavardės, bendrovės „Rosatom“, „Nukem Technologies“, „Tugva“, „Hoptrans Projects“ ir kt. 

Vytautas Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Dar viena paryškinta citata: „Ar kas matėte premjero S.Skvernelio namą? Jei tiesa, kad prestižiniame sklype stovintis namas su prabangia tvora, pirtimi galėtų kainuoti apie 270 000 eurų, tai kokią algą galėjo gauti kelių policininkas tokiam statiniui?“

Mažai kas tiki, kad iki 100-mečio minėjimo apsivalysime ir kitą šimtmetį pradėsime švaresni. Jeigu Jubiliejaus proga bent kokį velnio tuziną politikų, verslininkų, teisininkų, nepaisant nusikaltimų senaties, pasodintume ten, kur jiems seniai vieta, tada ir Prezidento, ir Seimo rinkimai gal būtų panašesni į rinkimus, o ne į parinkimus.

Jeigu, bet tai prilygtų stebuklui.

2017.10.18; 03:10

Seimo narys Mindaugas Bastys. LRS.lt nuotr.

Peržvelkime liūdnai pagarsėjusio socialdemokrato Mindaugo Basčio veiklą nuo 2009-ųjų, kai po vienos kadencijos pertraukos jis vėl įsitvirtino Seime.

Žiniasklaida Mindaugą Bastį linksniuoti pradėjo 2009 metų rudenį – kaip vieną iš parlamentarų „rinktinės“, kuri Maskvoje (!) atstovavo Seimui pirmosiose Europos valstybių parlamentų narių žaidynėse. M. Bastys ten žaidė minifutbolą. Na, o Seime tais metais balsavo prieš pasiūlymą sumažinti parlamentinei veiklai skiriamas išlaidas.

2010 m. vasarį jis buvo minimas kaip vienas iš 13 Seimo narių, patekusių į prokurorų akiratį dėl ketinimų už mokesčių mokėtojų pinigus įsigyti automobilius. Ir toliau žiniasklaidoje garsėjo kaip parlamento sportininkas.

2011 m. pradžioje minimas kaip vienas Seimo darbo grupės Saugomų teritorijų įstatymo pataisoms parengti narys. Grupė parengė protestų sulaukusias pataisas, pagal kurias saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą vietoj Valstybės saugomų teritorijų tarnybos būtų pavesta vykdyti Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai.

Pavasarį spaudoje M. Bastys prabyla apie žemės ūkį – kad žemės ūkis buvo, yra ir dar ilgai bus Lietuvos ekonomikos pagrindas. Rudenį aistringai pasisako prieš žemės ūkio paskirties žemės pardavimą užsieniečiams. Mėtosi kaltinimais, kad kai kurie Seimo nariai iš anksto žinojo apie „Snoro“ nacionalizavimą. Žiemą pasisako prieš PVM didinimą.

2012 m. rudenį pagarsėja kaip parlamentaras, degalams ir mašinos tvarkymui skyręs 6,08 tūkst. Lt parlamentinių lėšų. Išrenkamas į Seimą naujai kadencijai. Vienbalsiai išrenkamas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininku. Iškart imasi raginti būsimąją Vyriausybę vykdyti valstybės įsipareigojimą ir atlyginti leidėjams, pristatantiems laikraščius ir žurnalus kaimų prenumeratoriams, 30 proc. patiriamų išlaidų.

2013 m. sausį paminimas tarp parlamentarų, turinčių verslo interesų (bendrovės „Agrolina“ akcininkas).

Vasarį prasideda M. Basčio energetinė „epopėja“: jis skandalingai pagarsėja kaip Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus rengęs parlamentaras, dabar pats norįs statyti saulės elektrinę savo vienmandatėje apygardoje, Šakių rajone (antrasis taip pagarsėjęs įstatymo pakeitimus rengęs parlamentaras – įvairiais korupciniais nusikaltimais apkaltintas buvęs Alytaus meras, iš Socialdemokratų partijos pašalintas Česlovas Daugėla).

Tuo pat metu prasideda ir skandalas dėl Seimo pirmininko Vydo Gedvilo kabinete įvykusio neskelbto susitikimo su Rusijos atominės energetikos bendrovės „Rosatom“ atstovais. M. Bastys teigė kiek daugiau nei pusmetį pažįstantis „Rosatom“ dukterinės bendrovės „Rusatom Overseas“ viceprezidentą Aleksandrą Merteną, šio paprašytas esą ir kreipęsis į Seimo pirmininką dėl neformalaus susitikimo.

Rosatom keliami pavojai. Nuclear-news.net

Toliau M. Bastys minimas kaip vienas iš Seimo narių, kurie sumanė perrašyti Baudžiamąjį Kodeksą šalinant partijų ir religinių organizacijų atsakomybę už kriminalinius nusikaltimus. Ir toliau garsėja kaip Seimo sportininkas bei daug parlamentinių lėšų automobiliui skiriantis parlamentaras.

2014 m. pavasarį iškeliamas kaip socdemų kandidatas į Europos Parlamentą, bet į EP nepatenka. Vasarą paaiškėja, kad trečią kadenciją Seime dirbantis M. Bastys prieš dvejus metus už beveik 300 tūkst. Lt įsigijo komercines patalpas, kurių pardavėja – Tamara Žurova, „Vilniaus brigados“ ir Lietuvos mafijos krikštatėvio Georgijaus Dekanidzės našlė.

Rudenį kaip IVPK pirmininkas pasisako prieš prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamas pataisas, kuriomis siūlyta mažinti rusiškos televizijos produkcijos transliavimą. Palaiko balsavimo internetu idėją. Žiemą aktyviai agituoja už įstatymą, kuriuo būtų steigiamas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir įteisinama galimybė kilus įtarimams dėl neteisėtos veiklos vartotojams atjungti internetą.

2015 m. pavasarį žiniasklaidoje M. Bastys saldžiai prabyla apie energetiką – esą Lietuva Europai parodė, kaip galima garantuoti sau laisvę nuo energetikos šaltinių Rytuose: Klaipėdoje jau veikia Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, toliau vykdomi elektros jungčių su Švedija ir Lenkija darbai. Rudenį minimas kaip parlamentaras, daugiau nei tūkstantį eurų parlamentinių lėšų skyręs viešosios informacijos rengėjų paslaugoms pirkti. 

2016 m. pavasarį M. Bastys toliau giria Algirdo Butkevičiaus vyriausybę, esą 2015 metais pasiektas mažiausias biudžeto deficitas per visą nepriklausomybės laikotarpį. Pristato Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kurias priėmus būtų nustatyta tvarka, kokiais atvejais su golfu susijusios išlaidos būtų pripažįstamos reprezentacinėms. Vasarą minimas kaip A. Butkevičiaus skandalingojo darbo kodekso rėmėjas. Rudenį rinkimuose vos vos aplenkia konservatorių Arvydą Vidžiūną ir patenka į Seimą. Išrenkamas į Seimo ekonomikos komitetą, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją. Gruodį išrenkamas Seimo pirmininko pavaduotoju.

2017 m. sausį M. Bastys pirmiausia paminimas kaip naujojo Seimo tarpparlamentinių ryšių su Rusija grupės, vienašališkai ketinančios gerinti santykius su Maskva, narys. Nutaria kandidatuoti į socialdemokratų pirmininko postą.

Kovą prasideda M. Basčio atominė krizė: pirmiausia jam neišduodamas leidimas dirbti su slapta informacija, įvertinus jo asmeninius ryšius su Rusijos energetikos kompanijų, nusikalstamo pasaulio atstovais ir Kremliui palankiu žurnalistu (pagal Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą).

Lietuvos saugumas (VSD)

Šią informaciją gavęs Seimo vadovas Vikoras Pranckietis paragino M. Bastį trauktis iš parlamento vicepirmininko pareigų. M. Bastys atsistatydina iš Seimo vicepirmininko pareigų, pasitraukia iš rinkimų kovos dėl socialdemokratų partijos pirmininko posto, kiek vėliau stabdo ir narystę partijoje. Tačiau iš Seimo nario pareigų trauktis pareiškė neketinąs. Valdantieji „valstiečiai“ ir socialdemokratai inicijuoja jam apkaltą. M. Bastys imasi atsakomųjų žingsnių: prašo prokurorų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Dariaus Jauniškio veiksmų, tačiau prokurorai prašymą atmeta. Kad galbūt neskaidrių ryšių Rusijos energetikos atstovais turintis parlamentaras socialdemokratas Mindaugas Bastys kompromituoja Seimą, pareiškia ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Balandžio mėn. M. Bastys parašo viešą atsakymą VSD, kuriame saugumo veiklą prilygina raganų medžioklei. VSD medžiaga, pateikta Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, parodo, kad „Rosatom“ turėjo planų įsitvirtinti Lietuvoje, į juos buvo įtraukti ir buvę KGB darbuotojai Lietuvoje Kęstutis Puidokas, Piotras Vojeika bei pastarojo artimas bičiulis ir verslo parnneris Jevgenijus Kostinas.

Pastarasis, pasinaudodamas pažintimis su socialdemokratu M. Basčiu, bandė priartėti prie socialdemokratų viršūnės ir užsitikrinti Algirdo Butkevičiaus palankumą.

Seimo pirmininkas ragina M. Bastį atsisakyti parlamentaro mandato. „Parlamentinio tyrimo surinkti duomenys rodo, kad pagrindinis žmonių, su kuriais palaikė artimus ryšius ponas Mindaugas Bastys, veiklos tikslas buvo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir veikti prieš mūsų interesus energetinio saugumo srityje“, – pareiškia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas. Tačiau Seimo Socialdemokratų partijos frakcija nepritaria NSGK išvadoms dėl M. Basčio.

Gegužės pabaigoje apkaltos komisija paskelbia, kad Seimo narių teikimas pradėti apkaltos procesą Socialdemokratų partijos frakcijos atstovui Mindaugui Basčiui – pagrįstas. Trauktis iš Seimo M. Bastį paragina naujasis Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Birželio pradžioje Seimo nariai pritaria komisijos išvadoms dėl apkaltos proceso pradėjimo, birželio 6 d. pradedama apkalta dėl galimo veikimo prieš Lietuvos interesus.

Spalio mėn. narystę partijoje suspendavęs M. Bastys vėl iškyla į viešumą kaip vienas iš Seimo socialdemokratų frakcijos, nusprendusios prieš partijos valią tęsti bendradarbiavimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), narys. Tačiau spalio 11-ąją M. Bastys viešai pareiškia nebepritariąs socialdemokratų ir valstiečių-žaliųjų valdančiajai frakcijų koalicijai ir atsiimąs savo parašą.

Biografija (pagal „Wikipedia.lt“)

Mindaugas Bastys (g. 1965 m. sausio 29 d. Joginiškiuose, Šakių raj.) – zootechnikas, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.

1972–1983 m. mokėsi Šakių raj. Kriūkų vidurinėje mokykloje.

1990 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademijoje zootechniko specialybę. Parengė biomedicinos mokslų srities agronomijos daktaro disertaciją „Pluoštui auginamų linų pasėlio tankumo, derliaus bei jo kokybės formavimas technologinėmis priemonėmis“.

1990 m. Kriūkų kolūkio darbuotojas.

1991 m. AB „Kauno audiniai“ Kriūkų filialo direktorius.

1993–2000 m. UAB „Agrolina“ direktorius.

1998–2000 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Augalininkystės katedros mokslinis bendradarbis.

2000–2003 m., 2003 m. ir 2007–2008 m. Šakių rajono savivaldybės tarybos narys.

2000 m. Kriūkų seniūnijos seniūnas.

2000–2004 m. Seimo narys.

Nuo 2001 m. sausio Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos ir Prezidiumo narys.

Nuo 2005 m. Lietuvos žemės ūkio ministerijos ministro patarėjas.

2006–2008 m. Lietuvos ministro pirmininko patarėjas.

Nuo 2008 m. Seimo narys.

Laimėjo 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.

2016 m. gruodžio 13 d. paskirtas Seimo pirmininko pavaduotoju.

2017 m. kovo mėn. po įtarimų turint neskaidrių ryšių su Rusijos energetikos atstovais atsistatydino iš Seimo vicepirmininko pareigų, suspendavo narystę socialdemokratų partijoje.

2017 m. birželio 6 d. pradedama apkalta dėl galimo veikimo prieš Lietuvos interesus.

2017.10.17; 04:30

Vėl bobų vasara. Kartais jų rudenį būna net kelios. O štai diedai neturi nei vasaros, nei žiemos, vyriškajai giminei priskiriami kažkokie pereinamieji metų laikai, pavasaris ir ruduo, gerai bent jau, kad pastarasis Lietuvoje tęsiasi visus metus, tuo jis panašus į politiką, kuri, beje, jau moteriškos gimininės ir piktų žmonių dažnai vadinama prostitute.

Prostitucijos – nors vežimu vežk

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prostitucijos pastaruoju metu Lietuvos politikoje – nors vežimu vežk. Nemažai piliečių, ko gero, jau ir nesusigaudo, kas dedasi, kas su kuo skiriasi, tuokiasi, sanguliauja. Seimo narys Petras Gražulis, šūkio „Už Lietuvą vyrai!“ autorius, neaiškiais santykiais palapinėje įtaria du diedus, Gabrielių Landsbergį ir Gintautą Palucką, kiti šaiposi, kad Petras taip kalbąs iš pavydo, kad jo į palapinę diedai nepasiėmė.

Nenusileidžia keistenybėmis ir Seimo bobos, antai Aušra Maldeikienė pradėjo guostis, kad jai 1800 eurų Seimo narės atlyginimas neleidžia padoriai tarnauti Lietuvai, o Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jansson nenori diedo ant žirgo Lukiškių aikštėje ir patyliukais rezga planą, kaip prestižinėje Lietuvos vietoje driokstelėti paminklą bobai ant šluotos.

Susipratę piliečiai siūlo bobą su šluota statyti Simono Daukanto aikštėje, priešais prezidentūrą, kur dažnai piketuoja nepatenkinti „prieš ir už“ susiskaldžiusios visuomenės atstovai, esą, seniau ten buvo deginamos raganos.

Balsingiausias Seimo narys, Vytautas Juozapaitis, po L. Ruokytės – Jonsson suktinio kultūros politikoje ir monumentaliosios architektūros dirvonuose, suabejojo jos išsilavinimu, o apsukrūs žurnalistai susigriebė ieškoti Rodžerio Jonsson (Roger Jonsson), su viltimi išsiaiškinti, ar mėgsta jis žvejybą, ar nebuvo jam ešeržuvė barakuda Batijos jūroje užkibusi.

Iš esmės bobų ir diedų santykiai po Ramūno Karbauskio ir Gretos Kildišienės graudžios melodramos Seime ir už jo ribų, viešųjų ryšių agentūroje, tapo sudedamąja bet kurio politikos diskurso dalimi.

Lietuvių diedai ir lenkų boba

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Praėjusią savaitę visi politika šiek tiek besidomintys piliečiai griebėsi už galvų po Remigijaus Šimašiaus, Liberalų sąjūdžio pirmininko ir Vilniaus mero, netikėto akibrokšto Vilniaus miesto taryboje. Ėmė Vilniaus liberalai ir išgrūdo pro duris iš koalicijos Vilniaus konservatorius su Valdu Benkunsku priešakyje. Vietoj vicemero V. Benkunsko pasikvietė pas save Lietuvos lenkų (o gal lenkų Lietuvos?) rinkimų akacijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovę Editą Tamošiūnaitę. Logikos politikoje ieškantiems politologams nusviro rankos, akys ant kaktos iššoko, o žurnalistams burnos kąsniui atsivėrė, nes suprasti šio poelgio prasmės iki šiol niekam nepavyksta.

Juolab, kai paaiškėjo, kad E. Tamošiūnaitė atėjo viena, o lenkai pasiliko krikščioniškų šeimų prieglobstyje. Sėdi štai dabar liberalų diedai lietuviai, žiūri į rinkimų akcijos bobą lenkę ir nežino ką daryti, gal ir patys nebesuvokia, kodėl taip padarė ir ką su ta boba daryti. O juk viskas buvo gerai apgalvota, lyg ir paprasta ir apskaičiuota. Linksmajam diedukui R. Šimašiui tiesiog atsibodo suniuręs diedas V. Benkunskas, tad ir nusprendė jis diedą išvyti ir pasikviesti į komandą gražią bobą. Tikėjosi vienu šūviu nušauti 6–7 zuikius: turės kur akis paganyti; turės naują koalicijos partnerį – lenkus ir krikščioniškas šeimas; prisidės prie lyčių lygybės principų įtvirtinimo sostinės savivaldybėje; prisidės prie mažumų (šiuo atveju – tautinių) teisių ginimo Vilniuje; kai diedų komandoje atsiras dama, diedai, bent jau posėdžio metu perstos keiktis, rūkyti ir mušis; kadangi be LLRA–KŠS neišsivers valdančioji koalicija Seime, per koalicijos partnerius atsiras galimybė įtakoti Seimo ir Vyriausybės diedus ir bobas palankiau žiūrėto į R. Šimašiaus valdomo Vilniaus reikalus ir į liberalų neaiškius santykius su aiškiais verslininkais ir t.t. 

Žengti šį žingsnį paskatino ir dar vienas motyvas, jau kuris metas miegoti liberalams neduodantis keršto jausmas, kai pagaliau susivokė, kad ne nelabasis jiems išdaigas krečia, gundo ir apgaudinėja, o konservatorių diedai yra prie liberalių nelaimių nagus prikišę, kai prieš naujos koalicijos formavimą Seime teisėsauga staiga pareiškė partijai naujus įtarimus, kurie pasirodo besą seni, t.y. tie patys įtarimai, o tik pats pareiškimas naujas, tačiau tokiu būdu buvo „užkardytos“ jų galimybės būti pakviestais prie pyrago dalybų.

Nesėkmingas viliotinis

Nors apie viską buvo pagalvota, jokių kliūčių nesimatė, vylėsi liberalų diedai bent jau aplinkiniais keliais atsigriebti ir valstybės biudžeto valdymo laimės atsiriekti. Nesėkmingai paobuoliavus su velniu, konservatorių asmenyje ir smailiabarzdžiu jų patriarchu priešakyje, baisiausios lenkų davatkos nebegalėjo liberalų išgąsdinti.

Bet įvyko konfūzas. Lietuvos lenkų (ar lenkų Lietuvos, taip ir neaišku) ir Krikščioniškų šeimų sąjungos idėjinis vadas, Georgijaus juostelių kavalierius, europarlamentaras Valdemaras Tamaševskis pareiškė, kad nesusidės jo tautiečiai Vilniuje su liberalais ir „proše pane“. Kodėl nesusidės, plačiau V. Tamaševskis neaiškino, bet galima numatyti, kad turėjo gana logiškų priežasčių. Pirmiausia, pats „gyvenimo susidėjus“ būvis netiko. Kai Lenkų rinkimų akcija antrą partijos dėmenį „Rusų aljansą“ pervadino į „Krikščioniškas šeimas“, atsirado prievolė tarpusavyje gyventi susituokus pagal visus krikščionybės kanonus, o liberalai daugiausia yra bedieviai, net raganų savo gretose yra ne vieną turėję. Garsiausia jų netgi Lietuvos raganų ragana Vilija Lobačiuvienė bei dar visokių sekso eksperčių ir panašiai pas juos ilgainiui yra prisirinkę.

Antras reikšmingas veiksnys – Lenkų rinkimų akcija, visgi, nacionaliniu pagrindu susibūrusi partija, o liberaliai – kosmopolitai, jiems nacijų interesai yra prigimtinis blogis, kurį reikėtų sunaikinti arba leisti pačiam nunykti.

Tautinis jaunimas Kaune. Vytauto Visocko nuotr.

Berods prieš 15 ar daugiau metų, kai liberalams vadovavo dar Rolandas Paksas, liberalai bandė bendradarbiauti su lietuviais tautininkais, buvo net sutartį pasirašę, bet liberalizmo ir nacionalizmo principams prieštaraujantis susitarimas, kaip ir reikėjo tikėtis, ir tuomet buvo negyvybingas.

Tad ir susiklostė dabar Vilniaus taryboje keista situacija, kai liberalų diedai turi tik bobą lenkę, bet nei lenkų, nei krikščionių neturi. Strateginis daugiaplanis liberalų žygis baigėsi maža Brisiaus balute Europos aikštėje priešais Vilniaus savivaldybę.

Viltys į laisvos rinkos dėsnius

Iš kitos pusės, nusižiūrėjus į Seimą, kur diedas S. Skvernelis geriausiai bendradarbiauja pats su savimi ir lygiomis dalimis su visais kitais ir kitom, priklausomai, kur, kame, kada, kaip ir kam tų kitų prireikia, liberalų diedai, bobos ir raganos irgi tikisi pabandyti kortomis lošti, kai formaliai lyg ir nebendradarbiaujant, neformaliai bus galima bendrų interesų surasti, remiantis paprasčiausiais laisvos rinkos dėsniais: perku – parduodu, mainau ir pan., jei tik liberalai turės, ko reikia lenkams, ir atvirkščiai.

Su civilizuota politika – tai nieko bendro neturi, nieko bendro neturi netgi su liberalizmu, bet turi daug sąsajų su bobų ir diedų tradiciniais santykiais, kurie 2 tūkst. Vakarų civilizacijos formavimosi metų ne kartą buvo reikšmingesni už įvairiausias idėjas ir ideologijas.

Matriarchatas sugrįžta

Galime pažvelgti ir dar giliau, į pačią senovę, matriarchato žmonių civilizacijoje laikus, nes Lietuvos atveju, ta senovinė indoeuropiečių tarpusavio santykių hierarchinė sankloda be jokios abejonės sugrįžta.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pokytį žymi laikas, kai Lietuvos prezidente tapo Dalia Grybauskaitė. Įvairiai ji politinio elito ir paprastų žmonių vertinama, vieniems ji stūgaujanti ragana Daukanto aikštėje, kitiems valstybės garbė, orumas ir sąžinė viename, tačiau faktas, kad jai tapus šalies vadove, diedai pradėjo patirti nuoseklią ir kryptingą diskriminaciją, kuri ypač jaučiama tiesiogiai prezidentės kuruojamose srityse.

Tarkim, užsienio politikoje, vien tik pažiūrėję į Lietuvos diplomatinį korpusą, ką pamatome? Svarbiausiose nuolatinių atstovų aukščiausiose tarptautinėse organizacijose pareigose: Europos Sąjungoje – Jovita Neliupšienė, Europos Taryboje – Laima Jurevičienė, Jungtinėse Tautose – Audra Plepytė, UNESCO – Irena Vaišvilaitė, prie jų galima pridėti dar ir gražų vasarinių ir rudeninių bobikių – Lietuvos ambasadorių ratelį įvairiose šalyse. Negalima teigti, kad dėlto Lietuvos užsienio politika tapo geresnė ar blogesnė, bet faktas, kad tapo įdomesnė, ne tik vizualaus dailiosios lyties atstovių patrauklumo atžvilgiu. Vien ko verta žinia, kad net pagrindinis Rusijos diedas Vladimiras skundėsi ES atstovui Maskvoje Vygaudui Ušackui pagrindinės Lietuvos bobos elgesiu, kuri, anot diplomato paviešintų V. Putino žodžių, nuolat ant jo varanti. 

Bobiškoji žmogiškųjų santykių dimensija neabejotinai turi išraiškų ir vidaus politikoje, nors dabartiniame Seime bobikių ne tiek jau daug, tik 29, tačiau – tai, kad jų bent 11 valdančioje Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje, o ir kitų aktyvi ir vieša saviraiška, dažnai sudaro įspūdį, kad jų Seime mažiausiai du trečdaliai. Aktyvumu nepralenkiama A. Maldeikienė, nedaug jai nusileidžia Ingrida Šimonytė, Agnė Širinskienė, Rasa Butbergytė, o pastaruoju metu sužibėjo ir Irenos Šiaulienės žvaigždė.

Patriarchatas traukiasi

Vis dėlto vidaus politikoje, matyt, gyvename pereinamuoju laikotarpiu iš patriarchato į matriarchatą, ir tai sukelia didelių nesusipratimų tiek tarp asmenybių, tiek tarp politinių grupių bei šių grupių viduje. Tarkim, kai socialdemokratus valdė a. a. Algirdas Mykolas Brazauskas, viskas pas juos buvo aišku. Trinkteldavo kumščiu į stalą stuomeningas diedas, visi kirkilai, butkevičiai, bernatoniai ir netgi andriukaičiai kaip mat po stalu sukrisdavo.

Feministės – prieš Vladimirą Putiną

Tais laikais G. Paluckui dar ūsai neaugo ir jis tik gudriai šypsodamasis svajonėse audė tolimus planus, kaip užimti AMB vietą. Užėmė – ir iškart radikalūs pokyčiai partijoje prasidėjo, tik šast ir Vilniaus socdemų vade patapo Auksė Kontrimienė. G. Palucko apsuptyje, beje, ir daugiau bobų nei diedų žvaigždės žiba. Tik I. Šiaulienė pasijuto atstumtąją ir nori tapti politinės prievartos auka, pareiškusi, kad „bevelytų būti išmesta“, pati iš partijos nenorinti eiti, nors vėliau persigalvojo ir draugia su frakcijos diedais pasirinko laisvą meilę Lietuvos kėdėms be jokių partijų.

Kad bobiškąjį politikos veiksnį politikės puikiai suvokia, atspindi kad ir tos pačios A. Maldeikienės pareiškimas apie motyvus kandidatuoti į Lietuvos Respublikos prezidentus, kur ji teigia: kad  „<…> jei prezidento rinkimuose nedalyvaus politikė Ingrida Šimonytė, savo kandidatūrą kelsianti ji pati <…>. Į šiuos pareiškimus derėtų žiūrėti gana ir rimtai. D. Grybauskaitės feministinės – protekcionistinės politikos kryptis įgavo pagreitį, per dvi prezidentės kadencijas bobų vaidmens politikoje padidėjimas tapo įprastu, visuomenės natūraliai priimamu reiškiniu, tad prezidento rinkimuose bobiškąsis veiksnys turės vieną esminių privalumų, juolab, kad Lietuvoje pagal demografinius duomenis, bobų jų yra 11 proc. daugiau nei diedų.

Rinkimuose – tai rimtas koziris. Turint galvoj, kad socialdemokratams po visų skyrybų, dalybų, kovų ir taikų liks, ko gero, tik viena galimybė prezidento rinkimuose kelti Viliją Blinkevičiūtę, turint galvoj apylygę galimybių dėlionę būsimuosiuose prezidento rinkimuose, kai nėra aiškių favoritų, tikimybė, kad Daukanto aikštėje ir toliau gyvens raganos, gana didelė.

Trys prieš vieną

Lietuvių rašytoja, švietėja Julija Žymantienė – Žemaitė. Skulptorius Petras Aleksandravičius. Slaptai.lt nuotr.

Iš esmės, politikos jovalas Lietuvoje ir užvirė, ko gero, todėl, kad rinkimus laimėjo ne kuri nors iš tradicinių, subobėjimo kryptimi judančių partijų, bet aiškūs tradicinės patriarchalinės visuomenės atstovai – ūkininkai, apie kuriuos (Vingių Joną ir kt.) gražiai rašė feministė Žemaitė apsakyme „Marti“.

Viena esminių dabartinės Lietuvos vidaus politikos problemų yra ta, kad trys iš keturių įtakingiausiųjų šiuo metu valstybėje yra diedai – S. Skvernelis, Viktoras Pranskietis ir R. Karbauskis prieš vieną D. Grybauskaitę.

Jeigu R. Karbauskis – tradicinis lietuviškas diedas, lengvai nuspėjamas, tad jau ir diskutuoti apie jo pažiūras nebeverta. V. Pranckietį galima laikinai nurašyti, nes žmogaus toks charakteris, kad jei ne po bobos, tai po S. Skvernelio padu, nuolat papuola, – tai, kaip bežiūrėtum, bet S. Skvernelio, tipiško politikos oportunisto, prisitaikančio prie bet kokios situacijos, perspektyva, žvelgiant per bobų ir diedų santykių prizmę, yra be galo įdomi.

Turint galvoj laukiančią įtemptą politinę darbotvarkę, bus įdomu stebėti, kokią ateityje premjeras lytiškosios politikos vertybinę dimensiją pasirinks – prisišlies prie diedų, ar glausis prie bobų. Iš pradžių jis aiškiai užėmė diedo – patino vaidmenį ir, atrodo, kad laikosi šio vaidmens ir šiol.

Edmundo Jakilaičio LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ paklaustas apie ketinimus kandidatuoti į prezidentus, S. Skvernelis aiškino, kad  „<…> premjero pozicija irgi yra ta, apie kurią kažkada net negalvojau, negalvojau, kad gali tekti tokią poziciją užimti. Šis darbas tikrai yra sunkus, atsakingas, bet įdomus. Labai įdomus. Todėl kol kas aš save pozicionuoju čia, o toliau – laikas parodys. Daug kas priklauso nuo situacijos <…>“.

Taip susiklostė, kad Lietuvos premjerais, išskyrus pačią pirmąją Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio suformuotą Kazimieros Prunskienės vyriausybę, visada buvo diedai, tad pozicionuodamas save į šias pareigas, S. Skvernelis priima ir tradicinį Lietuvos premjero, diedo, vaidmenį.

Tačiau, prezidento rinkimams toks vaidmuo naudos daug neneš, nes S. Skvernelio charakteris atskleidžia ne tiek „kieto bičio“, kiek „sukto šulerio“ savybes. Politiniai pokeriai Seime, kai koalicija formuojama su bet kuo ir bet kokia kaina, nepaisant jokių vertybinių kriterijų, išmintingo politiko įvaizdžio S. Skverneliui nekuria. Tad jei planuos pretenduoti į svarbiausią poziciją valstybėje, jam ar jo viešųjų ryšių patarėjams reikės pasukti galvą, kaip patikti ne tik toms sadomozochistinėms boboms, kurias diedai muša ir joms tai patinka, bet ir toms, kurios muša diedus, nes yra už juos stipresnės, ypač susivienijusios vardan švento reikalo.

Klausimai: kas, su kuo, kur?

Tiesa, S. Skverneliui gali tekti ir laikinai pamiršti pretenzijas į aukštesnes valdžios viršūnes. Žaliųjų ir valstiečių sąjungai tarpusavyje neišsiriejus ir neišsiskaldžius, prabilo sunkioji artilerija. Raimondas Lopata informaciniame portale Delfi pateikė gana įdomų sąrašą dabartinio Seimo veikėjų, kurių ryšiai su Rusijos tarnybomis arba neaiškios praturtėjimo aplinkybės turėtų sukelti rezonansą išlikusios neapatiškosios Lietuvos visuomenės tarpe.

Lietuvos saugumo (VSD) būstinė. Slaptai.lt nuotr.

Politologas apžvelgia platų politikos bobų ir diedų ratą, pradedant Seimo Antikorupcinės komisijos pirmininku Vytautu Baku, vienu iš vadinamojo žemės pardavimo užsieniečiams referendumo aktyvistu, vienu iš ekspertai.eu, anot mūsų VSD – Kremliaus ruporo – steigėju ir laiškų rašytoju Rusijos profsąjungoms, baigiant S. Skverneliu, kuris, pokalbyje su žurnalistais apie mokesčių vengimą prisipažino, kad „Buvo tokia situacija. Neslėpkime. Prieš dešimtmetį ir daugiau, kai tikrai faktiškai tam pačiam statybų versle viena iš pusių diktuodavo, kokiais būdais jie nori gauti atsiskaitymą“.

Politologas klausia: „Ar kas matė premjero S. Skvernelio namą? Jei tiesa, kad prestižiniame sklype stovintis namas, su prabangia tvora, pirtimi galėtų kainuoti apie 270 tūkst. eurų, tai kokią algą galėjo gauti kelių policininkas tokiam statiniui?“ Tokiame kontekste kitaip atrodo Žaliųjų ir valstiečių bendradarbiavimo atvirumas su bet kuo, kai į frakcijų koaliciją drauge su nuo partijos atsiskyrusių socdemų aštuntuku pakliūna bent du Darbo partijos, kuriai, kaip ir liberalams pareikšti įtarimai korupciniais nusikaltimais, atstovai ir kt. margos, daugiaprasmės ir daugialytės visuomenės atstovai.

Keistas dar vienas Lietuvos paradoksas. Nepaisant įvairiausių įtarimų korupcija, Rusijos įtaka ir pan., tiek Liberalų sąjūdis, tiek Lenkų rinkimų akcija visuomenės nuomonių apklausose užtikrintai išsilaiko virš 5 proc., reikalingų pakliūti į Seimą ribos. Nekrenta ir Valstiečių ir žaliųjų reitingai, nepaisant, kad per metus laiko jau visi rinkėjai turėjo patirti, jog šis politinis darinys juos paprasčiausiai apgavo, bent jau vykdo kitokią politiką nei savo programoje žadėjo.

Ar tokios tendencijos reiškia, kad korupcija, potenciali valstybės interesų išdavystė ir elementarus sukčiavimas tampa rinkėjų toleruotina Lietuvos politikų yda? Jei prielaidos diskusijai apie tokias visuomenės „vertybes“ atsiranda, reiškia, kad valstybė pasuka į susinaikinimo kelią ir klausimus kelti, kodėl taip atsitinka, jau ne tik laikas, bet gal ir per vėlu. Nes per kitus rinkimus atsitiks taip, kad „teistumo“ argumentas taps ne pretendentų į valdžios struktūras minusu, bet pliusu.

Santarvės akligatviai

Seime, savivaldybėse ir gyvenime verdant smagiam politiniam jovalui ir belieka, norint įnešti į vykstančius procesus šiek tiek aiškumo, pasitelkti boboms ir diedams būdingus tarpusavio santykių aiškinimo modelius. Ne tik todėl, kad jau ir garbi žurnalistė Indrė Makaraitytė rėžė tekstą, kuriame į priekį iškeliamas plikų papų klausimas žiniasklaidoje, bet todėl, kad politiniai, etiniai, moraliniai temų parutuliojimai prasmę turi tik tol, kol jų turinys yra reikšmingas objektams, apie kuriuos tekstuose kalbama ir rašoma. Kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad į mūsų politiką veržiasi srautas pašalinių, dėmesį blaškančių šiukšlių, į klystkeliais ir akligatvius vedančių nuorodų, kur baltas ir juodas spalvas keičia begalinės pilkų ir balkšvų spalvų gamos, visiems džiūgaujant, kad gyvenimas negali būti tik baltas ir juodas, juk jis esąs spalvotas, kaip tie rudens lapai bobų vasarą.

Tačiau geriau įsižiūrėjus į valdžios darinius, vis dažniau išryškėja ne margi apdarai, bet paaiškėja, kad ne tik karaliai, bet ir karalienės laksto nuogi, patys nepastebėdami nei plikų papų, nei nuogų užpakalių. Todėl ir diskusija apie vertybinius bobų ir diedų santykius, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo absurdiška, bet iš tiesų yra prasmingesnė, nes kalbama apie tikrąsias žmonių vertybes ir savybes, nors jos yra tik fizinės.

Galų gale, jeigu rimtai diskutuojame apie skirtingų amžiaus kartų, nacijų, ideologijų, socialinių ir finansinių grupių konfliktus politikoje, turėtume diskutuoti ir apie lyčių konfliktus, kadangi šiuo metu ši dedamoji politiniuose procesuose akivaizdžiai dalyvauja. Kai nebelieka bendražmogiškų vertybių politikoje, visuomenėje, žiniasklaidoje, juos keičia bendražmogiškieji konfliktai, kuriuose kompromisų nėra ir gali būti laimėjusioji ir pralaimėjusioji pusės.

Diedų pavasaris

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje, kaip grybų po lietaus, pasipylė „idėjų Lietuvai“ pasiūlymai. Teikia jas bankininkai, politikai, moksleiviai, pensininkai, mokslininkai ir verslininkai. Reikėtų ir visiems Lietuvos diedams susivienyti ir pateikti idėją Lietuvai, visus klimato pašaltėjimus birželio mėn., ir pašiltėjimus gruodį, pavadinti „diedų pavasariais“ ir „diedų rudenimis“. Prieš diskriminaciją reikia kovoti, nes panašu, kad karjerą ateities politikoje galės daryti tik policininkai ir bobos, diedų vaidmuo, kuo toliau, tuo mažiau reikšmingas, dar metai, kiti ir išnyks jie kaip atskira lytis.

Ruduo Vilniaus Gedimino prospekte. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kartais stebint politikos procesą tėvynėje, iš tiesų apima jausmas, kad gyvename amžinoje Samuelio Becketto kūrinio „Belaukiant Godo“ būsenoje, kad į politikus būtų geriau žiūrėti, kaip į meteorologus, kurie Lietuvai vietoj klimato šiltėjimo siunčia klimato šlapėjimo procesus arba tiesiog išeiti pasivaikščioti į Neries pakrantes gražią bobų vasaros dieną ir pasvajoti apie laikus, kai Lietuvos premjerai ir visa kita politikos diedų ir bobų plejada baigs pozicionuoti save į premjerus, Seimo narius ir nares, bet, perfrazuojant Konstantiną Stanislavskį, pradės ieškoti ne tik savęs valstybės kėdėse, bet ir valstybės savyje.

2017.10.15; 05:30

Seime žengtas pirmas žingsnis, siekiant pradėti naują parlamentinį tyrimą – dėl galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms ir neteisėtos įtakos politiniams procesams.

Ketvirtadienį nutarimo projektas, kuriame siūloma sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją „Dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir neteisėtos įtakos politiniams procesams“ sulaukė parlamentarų pritarimo po pateikimo. Už šį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako pristatytą projektą pasisakė 69 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 11 parlamentarų.

Nauja iniciatyva Seimo plenariniame posėdyje bus svarstoma spalio 17 d., pagrindiniu paskirtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Parlamentinį tyrimą planuojama pradėti, atsižvelgiant į NSGK ir Seimo šių metų kovo 16 d. nutarimu sudarytos Seimo nario Mindaugo Basčio ryšius tyrusios Specialiosios tyrimo komisijos nustatytas aplinkybes, taip pat Seimo NSGK šiais metais vykdytos parlamentinės kontrolės metu paaiškėjusią informaciją bei informaciją, esančią viešojoje erdvėje.

Ši informacija, kaip sakoma nutarimo projekte, „leidžia daryti prielaidas apie galimą neteisėtą asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių įtaką politiniams procesams, neskaidrią paramą atskirų politikų rinkimų kampanijoms, taip pat su nacionalinio saugumo interesais nederančius sprendimus strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose ūkio sektoriuose ir šių sektorių įmonėse“.

Jeigu Seimas pritartų tokios komisijos sudarymui, ji būtų įpareigota „nustatyti atvejus, kai palaikant ryšius su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“.

Komisija turėtų nustatyti politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejus, galinčius kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams.

Parlamentinio tyrimo metu būtų siekiama nustatyti grėsmę valstybės interesams keliančius atvejus, kai, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams.

Komisiją siūloma sudaryti iš 12 Seimo narių, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo.

Nutarimo projekte siūloma pavesti komisijai iki šių metų gruodžio 1 d. pateikti Seimui išvadas ir pasiūlymus.

Informacijos šaltinis – ELTA

201710.13; 05:18

Saugumo situaciją regione, karinį bendradarbiavimą, energetinio saugumo projektus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai aptarė su į Lietuvą atvykusią Lenkijos Seimo Gynybos komiteto narių delegacija, kuriai vadovauja komiteto pirmininkas Michalas Jachas (Michal Jach).

Susitikimo metu buvo kalbama ir apie kitus šalims, regionui ir Europai aktualius klausimus, taip pat skirtas didelis dėmesys karinės žvalgybos ir oro gynybos klausimams.

NSGK pirmininko Vytauto Bako teigimu, susitikimas dar labiau sustiprins tarpparlamentinį šalių bendradarbiavimą: „Aptarėme daugybę abiem šalims svarbių aspektų. Tokie susitikimai padeda stiprinti tarpparlamentinį bendradarbiavimą, o šių dienų kontekste tai – labai svarbu“.

V. Bakas taip pat pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija saugumo srityje susiduria su panašiomis grėsmėmis ir iššūkiais. „Lenkija yra viena svarbiausių mūsų strateginių partnerių. Tiek mūsų, tiek Lenkijos grėsmės saugumo srityje praktiškai sutampa, todėl mes turime bendradarbiauti, koordinuoti veiksmus“, – sakė V. Bakas.

Kalbant apie regiono situaciją buvo paliestas ir Ukrainos klausimas. V. Bakas bendraudamas su Lenkijos atstovais pabrėžė, kad reikia stiprinti strateginę ir politinę paramą Ukrainai.

„Ukrainos pavyzdys puikiai atspindi įtemptą situaciją. Europoje šiuo metu išgyvename bene didžiausią saugumo krizę nuo šaltojo karo pabaigos. Tokią padėtį turime vertinti labai rimtai, telkti naujus NATO pajėgumus, stiprinti oro erdvę“, – sakė V. Bakas.

Seimo NSGK organizuojamo Lenkijos parlamentarų vizito metu svečių delegacija taip pat susitiks su Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų nariais, Krašto apsaugos bei Užsienio reikalų ministerijų atstovais. Be to, kaimyninės šalies politikai lankysis Genocido aukų muziejuje, Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.06; 00:01

Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.

Atkreipdamas dėmesį į Migracijos departamento problemas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad Lietuvoje yra įmonių, kurios daro biznį ir gyvena iš neskaidraus tarpininkavimo. Jo teigimu, sistema apaugusi tarpininkais, ir tai daro didžiulę reputacinę žalą valstybei.

„Kai kurios Lietuvoje įsikūrusios įmonės daro biznį iš to, kad išrašinėja tūkstančius leidimų, tai yra bilietų į ES, visiškai nesidomėdami, kas tie žmonės. (…) Dėl įmonių tarpininkavimo variantai yra du: arba mes jas pradedame viešinti ir tikrai daryti grubius pakankamai veiksmus, nes yra įmonių, kurios gyvena tiesiog iš to, kad prekiauja leidimais, tarpininkauja. Jas reikia viešinti arba reikia licencijuoti tą veiklą, arba iš esmės geriausias variantas – Migracijos departamentas arba kitas departamentas, kuris atsiras, turi veikti taip, kad žmonėms, gerai nusiteikusiems, turintiems gerų minčių ir idėjų, nereikėtų tarpininkų. Tiesiog kreipiasi į departamentą ir gauna kokybišką paslaugą. Čia yra geriausias vaistas“, – trečiadienį po NSGK posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.

Šiame posėdyje NSGK nariai išklausė Vidaus reikalų, Užsienio reikalų ministerijų, Migracijos departamento prie VRM, Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją dėl Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo taikymo.

NSGK pirmininkas V. Bakas sakė, kad sistema neveikia, todėl į Lietuvą atvyko ir keletas žmonių, kurie nėra draugiški valstybei.

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. LRS nuotr.

„Šiandien mes išgirdome, kad pusė atvejų maždaug iš 256 tūkstančių atvejų yra savotiškoje pilkojoje zonoje. Maždaug pusė atvejų, kaip informavo, dalyvauja tarpininkai, įmonės, kurios tarpininkauja atvykimui iš trečiųjų šalių piliečių, kai jos pateikia savo dokumentus, ne visos institucijos kreipia dėmesį. Už tai pas mus pastarosiomis dienomis, pastaraisiais metais atvyko keletas žmonių, kurie apskritai nėra draugiški valstybei, kurie siejami su terorizmu“, – sakė V. Bakas. 

Jo nuomone, įsisenėjusi problema ir sprendimai yra politiniu lygmeniu, tai yra Seime.

NSGK vadovo teigimu, sistema turi būti skaidri ir ją reikia pertvarkyti.

„Tiesiog mes neturime kito kelio, bet tai ne vien Migracijos departamentas, turi atsirasti susikalbėjimas tarp įstaigų ir atsakomybė. (…) Šiandien suformuluoti pavedimai nedelsiant atkurti Migracijos departamento veiklą, aš dar ketinu susitikti su policijos, STT vadovais, VSD ir kalbėtis, ką mes galime padaryti, kad tas landas užkištume“, – sakė V. Bakas.

Jo nuomone, Migracijos departamento gal nereikėtų naikinti, bet skubiai reformuoti. V. Bakas taip pat tikisi, kad per mėnesį bus parengtos ir pateiktos Seimui reikalingos įstatymo pataisos.

Kaip jau skelbta, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipiasi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną, ragindami neskubinti neapgalvotos ir nepasvertos Migracijos departamento reformos, galinčios atnešti, jų nuomone, neigiamų pasekmių valstybės nacionaliniam saugumui.

Kaip pastebi parlamentarai, pastarasis skandalas, susijęs su Migracijos departamento veikla, parodė, kad struktūra neveikia tinkamai: didėjant užsieniečių srautui nebespėjama išduoti vizų, o ypač – nuosekliai ir išsamiai peržiūrėti ir įvertinti prašymus.

Seimo nariai A. Ažubalis ir L. Kasčiūnas kviečia vidaus reikalų ministrą E. Misiūną neskubėti imtis Migracijos departamento panaikinimo, o verčiau apsvarstyti tokią jo pertvarką, kuri atitiktų šiandieninius jo trūkumus bei šiandieninės tarptautinės situacijos keliamus iššūkius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.05; 04:30

VSD vadovas Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis neslepia, kad į Lietuvą yra patekusių ir nepatikimų žmonių, bet jie yra stebimi.

„Vienam jau leidimas atimtas, čia niekam ne paslaptis. Taip, nepatikimų yra, bet jie yra stebimi, prižiūrime tuos procesus. Pagrindinė problema yra dėl teisinio reguliavimo“, – trečiadienį po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams Seime sakė D. Jauniškis.

VSD vadovas teigė, kad dėl teisinio reguliavimo kartais sudėtinga juos išsiųsti iš šalies. „Kartais mes pritrūkstame teisinių argumentų, o tai susiję ir su Lietuvos, ir su Europos teise, tam tikrų įrodymų, kodėl mes turėtume pretekstą išsiųsti juos iš Lietuvos. VSD dėl to dirba labai intensyviai, yra keletas tyrimų. Neslėpsiu, mes stebime tuos žmones, jei bus pakankamai įrodymų, kuriuos mes galėtume panaudoti teisme ir argumentuotai juos (tuos žmones – ELTA) išsiųsti iš šalies, be jokios abejonės, bus imtasi visų priemonių“, – sakė VSD vadovas.

Jis atsisakė nurodyti, koks skaičius yra tokių žmonių.

„Nekelkime aistrų, pripažįstu, yra, bet jie stebimi“, – sakė D. Jauniškis.

Trečiadienį NSGK nariai išklausė Vidaus reikalų, Užsienio reikalų ministerijų, Migracijos departamento prie VRM, Valstybės saugumo departamento informaciją dėl Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo taikymo.

Kaip jau skelbta, NSGK pirmininkas Vytautas Bakas žurnalistams sakė, kad į Lietuvą atvyko ir keletas žmonių, kurie nėra draugiški Lietuvos valstybei.

„Pas mus pastarosiomis dienomis, pastaraisiais metais atvyko keletas žmonių, kurie apskritai nėra draugiški valstybei, kurie siejami su terorizmu“, – sakė V. Bakas.

Atkreipdamas dėmesį į Migracijos departamento problemas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas sako, kad Lietuvoje yra įmonių, kurios daro biznį ir gyvena iš neskaidraus tarpininkavimo. Jo teigimu, sistema apaugusi tarpininkais, ir tai daro didžiulę reputacijos žalą valstybei.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.05; 05:00

Poetas Justinas Marcinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Poetas Justinas Marcinkevičius yra viešai pasakęs, kad paskutinis Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ žodis – vargsim. Dabar neprisimenu, kur jis šį faktą mums yra priminęs. Veikiausiai Mokslų Akademijos salėje. Gal kai minėjome jo 80-metį. Užuomina, kad visada buvo ir bus sunku.

Ir šiandien nematyti, kad kada nors iš to vargo išbrisime. Donelaičio būrai neišbrido – varge išnyko beveik nepalikdami pėdsakų. Ir mūsų tokia dalia: vargsim, kol išnyksim?

Artėjant prie valstybingumo šimtmečio tokios mintys lyg ir šventvagiškos. Reikėtų džiaugtis, ateitį piešti šviesiom spalvom, siūlyti stebuklingas idėjas, kurios išnaikintų Donelaičio išpranašautą varganą ateitį.

Man patiko prof. Vytauto Landsbergio idėja: pirmiausia išnaikinkime bent Sosnovskio barščius. Ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.

Nuo ko pradėti perkeltine prasme? Juk tų barščių tiek priviso!

Jeigu pavyktų Vytauto Bako planuojamas verslo ir politinių ryšių tyrimas, mūsų padangė būtų žymiai šviesesnė. „ …kai kurių verslo grupių įtaka politiniams sprendimams per pastaruosius metus buvo tiesiog neadekvati. Mūsų manymu, buvo peržengtos visos raudonos linijos“, – sako V.Bakas. Mus domintų „Rosatom“ veikla Lietuvoje ir tai, kas slepiasi už Mindaugo Basčio nugaros. Strateginių valstybės įmonių nuodėmės. Norėtumėm detaliau sužinoti, kokias raudonas linijas peržengė, pavyzdžiui, Lietuvos geležinkeliai. Vis dar žvaliai Seimo koridoriais vaikšto įnirtingas SGDT kritikas Artūras Skardžius.

Bene didžiausi barščių sėjėjai ir puoselėtojai – ilgiausiai valdžioje buvę socialdemokratai, apie kuriuos politologai pastaruoju metu ypač daug kalba. Jų frakcija Seime nepakluso partijos daugumos valiai ir ketina veikti tarsi kita partija. Kodėl taip atsitiko? Man regis, tokio partinio nepaklusnumo priežastis įtikinamai atskleidė žurnalistės Nemiros Pumprickaitės „Savaitė“.

Taigi, ar gali būti, jog labiau už viską socialdemokratai nenori, kad atsiskleistų jų praeities ryšiai ir iš jų gimę sprendimai, tarkime, energetikos ūkyje. O juk tyrimą inicijuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Būnant valdžioje tokius tyrimus lengviau kontroliuoti ar galbūt iš viso užgesinti, – rašoma minėtos laidos santraukoje.

Gali būti, kad labiau už viską, labiau už garbę ir orumą, labiau už partijos daugumos valią seniesiems socialdemokratų lyderiams rūpi asmeninis saugumas, noras nuslėpti praeities nuodėmes.

„Galbūt tokiu būdu vyksta kova tarp naujojo partijos lyderio, kuris turi nemažą skyrių palaikymą, ir senbuvių? Bet galbūt čia svarbu ne įtakos partijoje dalybos, o atsivejanti praeitis? O ji gali būti nelabai maloni, jei, pavyzdžiui, siūlymui Seime tirti, kokią įtaką verslas daro politikams, žalą padariusias investicijas strateginėms įmonėms ir net politikų ryšius su Rusijos įmone „Rosatom“, bus pritarta. „Energetikos srityje iki dabar yra nemažai išlikusių prieštaringų istorijų ir neatsakytų klausimų. Tiek kalbant ir apie Ignalinos atominės uždarymą ir su tuo susijusias paslaugas, reikalus, tiek ir „Rosatom“ veiklą ir neatmestina, kad kai kurie socialdemokratai norėtų žinoti, kas vyksta, patys dalyvauti ir tam buvimas valdančioje koalicijoje suteiktų daugiau galimybių. Manau, kad reikėtų žiūrėti į tuos socialdemokratų frakcijos narius, kurie praeityje užėmė svarbias pozicijas tiek vyriausybėje, tiek ir Seime“, – „Savaitėje“ kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Daug metų Sosnovskio barščius veisė Viktoro Uspaskicho partija, už padarytą žalą Lietuvai taip ir nunubausta. Nesvarbu, kiek kartų ji keitė ir gal dar keis kailį – tai Uspaskicho partija, jo didžiausia kaltė. O Lietuvos teisėsaugos – didžiausia gėda.

Kur bepažvelgsi  – visur Sosnovskio barščiai. Š… ir tapšnodamas daug metų juos sėjo Rolandas Paksas. Dar neaišku – su Gedvydu Vainausku ar be jo. Gali ir nepaaiškėti, nes kai kurie mūsų prokurorai ir teisėjai labai mėgsta barščius.

Socialdemokratai – vargšų gynėjai, lygybės, brolybės puoselėtojai. Darbas, kuris sukūrė žmogų! Milijonieriai todėl ir milijonieriai, kad daug dirba. Pavyzdžiui, Uspaskichas per mėnesį uždirba  šimtą tūkstančių, pats aną dieną sakė. Kokie gražūs žodžiai – tvarka ir teisingumas. Tačiau ir darbą, ir tvarką, ir teisingumą, ir brolybę Lietuvoje užgožė Sosnovskio barščiai.

Vytautas Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Kam dar turime būti dėkingi už Donelaičio išpranašautą vargą? Be jokios abejonės – Liberalų sąjūdžiui. Ir ne tik Eligijui Masiuliui, ne tik Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui. Antra vertus – anokia čia jų kaltė, net jeigu prokurorai ir teisėjai ją įrodys. Juk tokia liberalų prigimtis, pats pavadinimas juos įpareigoja: ką noriu – tą darau, ką noriu – tą sakau, kiek noriu – tiek imu. Šia prasme visos čia paminėtos partijos yra liberalios. Visoms joms (taip pat ir konservatoriams, apie kuriuos čia neužsiminiau) esame „dėkingi“ už korupciją, skurdą, didele dalimi sąlygojusį milžinišką emigraciją, už tautiškumo (nepainiokime su nacionalizmu) sunykimą, už didžiulį norą papildyti lietuvišką raidyną…

Nesugebam išnaikinti (nes nenaikinam) Sosnovskio barščių Lietuvos laukuose, pamiškėse, tad dar sunkiau juos bus išnaikinti politikoje, partijose, versle…

2017-10-02

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. LRS nuotr.

Artėjant Rusijos ir Baltarusijos rengiamoms pratyboms „Zapad 2017“, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad didesnį nerimą jam kelia ne tiek situacija išorėje, kiek situacija šalies viduje.

Todėl NSGK pirmininkas kviečia nepasiduoti galimoms vidinėms provokacijoms ir vidiniam bandymui supriešinti visuomenę.

„Mes matome tam tikrų žmonių grupių bandymą įsitraukti į tam tikras destruktyvias veiklas, parodyti valstybę, kuri pažeidinėja žmogaus teises, kad čia mažai teisingumo. Labai svarbu, kad bent šiuo laikotarpiu žmonės, visuomenė, matydama tam tikrų marginalizuotų grupių arba žmonių, kurie tiesiog pyksta ant visko, ant valstybės, ant politikų, ant politikų reikia pykti, bet galima tai daryti labai konstruktyviai. Mano būtų kvietimas šiuo laikotarpiu nepasiduoti tokioms vidinėms provokacijoms ir tokiam vidiniam bandymui supriešinti visuomenę viduje“, – trečiadienį po uždaro Seimo NSGK posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.

Politikas nesiėmė detalizuoti tų marginalizuotų grupių, bet pažymėjo, kad, naudojantis tam tikromis emocijomis, gal nepasitenkinimu, gali būti siekiama kurti tokias vidines įtampas arba neramumus.

Seimo NSGK pirmininkas V. Bakas tvirtino, kad šiandien mes galime jaustis žymiai saugesni negu prieš metus ar prieš keletą metų.

„Nauja yra tai, kad Lietuvos pasirengimas ir saugumo kokybė yra žymiai geresni, žymiai aukštesnės kokybės, nei buvo paskutinių „Zapad“ pratybų metų 2013 metais, kai praktiškai Lietuva buvo viena. Dabar mes turime gynybos planus. NATO turi atskirus gynybos planus. Mūsų pajėgos yra integruotos kartu su partneriais, mes turime sąjungininkų pajėgumus čia, ir tai yra nauja žinia ir nauja kokybė. Galbūt juokaujant pasakysiu, kad šiųmetinis grybavimo sezonas yra gerokai saugesnis negu buvo 2013 metais“, – sakė V. Bakas. 

Karinės pratybos „Zapad 2017“

Jis pažymėjo, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų pasirengimo kokybė taip pat yra išaugusi, tačiau gerokai yra išaugę ir mūsų gynybiniai pajėgumai bei mūsų žmonių sąmoningumas.

Po uždaro NSGK posėdžio, kuriame politikai išklausė žvalgybos institucijų atstovų informaciją, susijusią su „Zapad“ pratybomis, žurnalistai teiravosi posėdžio dalyvių, ar jie pasirengę ekstremaliam atvejui, ar turi, kaip rekomenduojama, pakankamai sukaupę atsargų, pvz., vandens, kruopų.

„Kalbėkime apie įprastą žmonėms gyvenimą. Kad tai reikėtų daryti dėl šių pratybų, tai tikrai ne“, – sakė V. Bakas, prisipažinęs turįs porą pakelių kruopų.

Jo nuomone, apskritai šiek tiek per mažai visuomenėje yra suvokimo, kaip elgtis ekstremaliais atvejais.

Tai, kad neturi sukaupęs maisto atsargų, prisipažino ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

„Nereikia čia raginti žmonių kaupti kruopų ar dar kažko. Tai eilinės kaimynų pratybos, mes matome, stebime, bet jokios panikos nekeliame“, – žurnalistams sakė E. Misiūnas.

Seimo narė Rasa Juknevičienė aiškino, kad gyvena normalų gyvenimą, kurį šiek tiek pakoregavo dygstantys baravykai.

„Gyvenu normalų gyvenimą, jeigu kas nors susiję su pasikeitusiu gyvenimu tai tik tai, kad baravykai dygsta, ramiai juos renku. Tikrai nesiūlau kaip nors keisti savo gyvenimo būdo. Jeigu kas nors atsitiktų, tai patikėkite, mūsų tarnybos dirba visos, jos pasirengusios ir jos visuomenę informuos laiku“, – žurnalistams sakė parlamentarė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.07; 05:50

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. LRS nuotr.

Keistu pavadinčiau triukšmą dėl Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako galimo nepatikimumo.

Pirmiausia noriu pabrėžti, jog pritariu tiems, kurie mano, kad 2011-aisiais metais Vytauto Bako rašyti laiškai Rusijos pareigūnų profesinėms sąjungoms – politinė klaida.

Arba anuomet V.Bakas buvo itin naivus, mat nesuvokė, kam gali būti pavaldžios Rusijos vidaus reikalų ministerijos struktūrų profesinės sąjungos. Arba jis tiesiog nemanė darąs ką nors blogo, siųsdamas kvietimus Rusijos slaptųjų tarnybų prižiūrimoms profesinėms sąjungoms bendradarbiauti su Lietuvos pareigūnų interesus ginančiomis organizacijomis. 

top_secret_plius
Didžiosios paslaptys

Abiem atvejais – riebus minusas. Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo komitetui negali vadovauti žmogus, nesuvokiantis elementariausių politikos subtilybių bendraujant su Rusija. Pavyzdžiui, Lietuva neturėtų skubėt draugauti net su Rusijos vidaus reikalų ministerijos ansambliais ir chorais. Juk ir juos prižiūri Vladimiro Putino slaptosios tarnybos.

Beje, dabar madinga skirstyti Rusiją į agresyviąją ir neagresyviąją – girdi, iki Gruzijos išprievartavimo bei Krymo okuopacijos ji tarsi nebuvo Blogio imperija. Suprask, tada su Rusija dar buvo galima flirtuoti.

Bet 2011-ieji metai čia niekuo dėti. Mano supratimu, Rusijos Federacijos agresyvumas skaičiuojamas nuo 1994-ųjų rudens, kai ligotas, nepilnavertiškumo kompleksų ir alkoholinių priklausomybių kamuojamas Borisas Jelcinas įsakė pulti Čečėniją. Jau tada kiekvienas blaiviai mąstantis lietuvis turėjo suprasti, ko verta valstybė, užpuolusi maždaug 140 kartų mažesnę tautą.

Čečėnija. Groznas. Sugriauti Džocharo Dudajevo rūmai

Taigi Seimo NSGK komitetui neturėtų vadovauti asmuo, nematantis Rusijos keliamų pavojų arba naiviai įsitikinęs, jog Rusijos imperines ambicijas įmanoma užmigdyti gražiais lietuviškais žodeliais. Tad maždaug prieš penkerius metus siųsti laiškai į Rusiją – mažų mažiausiai keisti.

Ir vis dėlto kirba mintis, kodėl V.Bakui nepalanki aplinkybė iškilo būtent dabar, kai šis politikas daugiau nei pusmetį principingai kritiškai vertino kolegos parlamentaro Mindaugo Basčio draugystes su įtartinais Rusijos energetikos atstovais? Juk M.Basčio veiklą flirtuojant su Rusijos energetikais neigiamai vertinti linkę ne visi politikai.

Ši aplinkybė, sakykim, labai nepalanki populiarumus prarandantiems socialdemokratams. Socialdemokratai visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi sumenkinti M.Basčio „nuopelnus“. Tad nėra sunku numanyti, kokį spaudimą V.Bakui tikriausiai teko atlaikyti dėl savo principingumo analizuojant M.Basčio pažintis.

Tad gal praregėjusiam, susipratusiam, į teisingas vėžes atsistojusiam V.Bakui tiesiog keršijama už principingą veiklą 2017-aisiais? Gal jis prievartaujamas palankiai žiūrėti į dujomis ir nafta prekiaujančius įtartinus Rusijos verslininkus? Priešingu atveju į viešumą bus išmesti laiškai, kadaise rašyti į Maskvą rusų profesinių sąjungų bosams?

Įžvelgiu ir dar vieną pavojų – kodėl abejonės dėl V.Bako patikimumo iškilo būtent agresyviųjų Rusijos pratybų „Zapad“ išvakarėse? Gal norima, kad tomis dienomis, kai prie pat mūsų sienų Rusija su Baltarusija kartu su Kinija mokysis pulti Baltijos šalis, Lietuva teturėtų nei pakartą, nei paleistą Seimo NSGK vadovą?

Ką apie šią pato situaciją mano mūsų politikai, politikos apžvalgininkai?

Racionalaus grūdo galima įžvelgti Seimo nario Žygimanto Pavilionio žodžiuose. Buvęs Lietuvos ambasadorius Amerikoje tvirtina: „Įvertinus laikmečio, kai V. Bakas kreipėsi ir bandė užmegzti ryšius su Rusijoje veikiančiomis pareigūnų profesinėmis sąjungomis aplinkybes ir faktą, kad Rusijoje valstybės institucijų darbuotojų profsąjungos yra kontroliuojamos Vladimiro Putino valdžios, abejoju V. Bako galimybėmis toliau eiti NSGK pirmininko pareigas ir tinkamai atlikti parlamentinius tyrimus, susijusius su Rusijos įtaka Lietuvos politikams“

Negaliu nepritarti ir šiai parlamentaro Ž.Pavilionio pastabai, esą Seime privalo būti sudaryta nepriklausoma parlamentinė komisija, tirsianti galimą Rusijos įtaką Lietuvos politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms, nevyriausybiniam sektoriui, taip pat – ir „žaliųjų“ judėjimams. Ypač norėtųsi rimčiau paanalizuoti kai kurių „žaliųjų“ ir „tautininkų“ veiklą trukdant Lietuvai pasistatyti naują atominę jėgainę. Dabar ganėtinai aišku: jei būtume ryžtingai ir skubiai nusprendę statyti savąją atominę elektrinę, Kremliaus prievartaujami baltarusiai tikriausiai nebūtų puolę kloti pamatų Astravo AE.

Beje, teisus ir parlamentaras, ilgametis Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas, pareiškęs, jog „nuomonė, kad bendradarbiavimas su Rusijos valdžios išlaikomu nevyriausybiniu sektoriumi gali suteikti naudos ir galima neatsižvelgti į Rusijos agresyvius veiksmus prieš Baltijos valstybes ir valdžios institucijas, tautos istorinę atmintį, yra klaidinga ir klaidinanti“.

Žaismingai, neieškodamas žodžio kišenėje, šią situaciją portale delfi.lt aptarė ir politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Jis brūkštelėjo: „Buvęs policijos generalinio komisaro kišeninis proforgas Bakas tikėjo Putino vidaus reikalų ir FSB (KGB) sienos apsaugos profsąjungomis, išganytomis per Rusijos ambasados pulkininkus. Rašė Latvių gatvei nuolankius laiškus. Supratimo ir bendradabiavimo prašė“. Negi R.Valatkos ironija – nepagrįsta?

VSD būstinė. Slaptai.lt nuotr.

Tuo tarpu Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, susipažinęs su V.Bakui keliamais priekaištais, teigia, kad nėra nei politinio, nei teisinio pagrindo abejoti jo lojalumu Lietuvos Respublikai. Silpni ar stiprūs Seimo vadovo argumentai?

Pirma, kreipimosi faktas į Rusijos pareigūnus, pasak Seimo vadovo, niekada nebuvo slepiamas.

Antra, Lietuvos Valstybės saugumo departamentas, tikrindamas V. Bako biografiją, nenustatė aplinkybių, kurioms esant jam negalima išduoti leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

VSD išduota indulgencija dirbti su visiškai slaptais dokumentais – svarbus alibi. Šių eilučių autorius būtų linkęs manyti, kad tokio patikrinimo užtenka. Beveik užtenka. Dar tiksliau tariant, būkime budrūs, niekuo aklai nepasitikėkime, tačiau nereikia ir priešų visur įžvelgti. Ypač kvaila atstumti tuos, kurie perėjo į tavo barikadų pusę.

Juolab kad patikimų, principingų, protingų ir patirties turinčių kandidatų į Seimo NSGK pirmininko postą surasti sudėtinga.

2017.08.31; 06:00

Dezinformacija, demagogija, šnipai ir propaganda Lietuvos bei kaimynių rusakalbėje spaudoje

Lenkijos teritorinės pretenzijos. Lenkija reiškia teritorines pretenzijas Lietuvai ir Ukrainai, skelbia „Obzor“ straipsnis. Painiai prirašyta apie tai, kad Baltarusija išvengė tokių pretenzijų, nes Breste šalia Baltarusijos vėliavos kabo ir Rusijos. Ir kad pretenzijų tikslas – suvienyti lenkų tautą aplink dabartinę valdžią ir t. t. Ir kad tik psichinis ligonis gali turėti teritorinių pretenzijų Rusijai.

O prie ko čia Lietuva ir Ukraina? Ak, pasirodo, autorius grįžta prie tų pačių paveikslėlių naujuose lenkų pasuose konkurso. Jo nuomone, Vilniaus Aušros vartų ir Lvovo memorialo paveikslėlių pasiūlymas – tai teritorinių pretenzijų pareiškimas. Štai koks visagalis, pasirodo, yra menas, t. y. paveikslėliai!

Antroji Visatos šypsena. Jau nebe pirmą kartą vis pasklinda informacija apie Lietuvos merginas, dalyvaujančia Rusijos organizuojamuose grožio konkursuose. Štai ir praeitą savaitę „Antroji Visatos šypsena 2017“ tapo Lietuvos gyventoja (taip tiksliai ir įvardinta) Valerija Dmitrijeva.

Tarsi ir nėra čia jokios propagandos. Konkursas – tarptautinis. Tik nenurodyti organizatorių kontaktai. O žiuri sudėtis – specialistai iš šalių nuo JAV iki Prancūzijos. Tik jų pavardės daugiausia rusiškos. Ir merginų laimėtojų gyvenamosios šalys išsidėsto kažkaip gana logiškai: Rusija, Lietuva, Izraeilis, Ukraina. Tokios kažkokios artimos kažkokiai buvusiai imperijai dūšios. Tiksliau – reikia, kad atrodytų artimos.

Saugioji Baltarusija. Norite tikėkite, norite – ne, bet teroristų išpuoliai Europoje labai padidino turistų srautą iš Lenkijos ir Baltijos šalių į… Baltarusiją. Taip „Obzor“ straipsnyje teigia Baltarusijos turizmo pramonės sąjungos vadovas. Išaugusios turistų meilės Baltarusijai priežastis – šios šalies saugumas. O kiek ta meilė išaugo, skaičius pažadėta pateikti kada nors vėliau. Dabar tereikia tik patikėti.

Ideologinė konkurencija. JAV perdavė Lietuvai vidutinio dažnio radijo bangų transliavimo įrangą „Nautel NX–200“, per kurią Rusijai, Baltarusijai ir Ukrainai bus transliuojamos „teisingos“ ir „ideologiškai patikimos“ „Radio Svoboda“ programos rusų ir baltarusių kalbomis, – piktinasi „Belnovisti“ (perspausdina „Obzor“). O įrangos paleidimo iškilmėse pažadėjo dalyvauti ir Linas Linkevičius, ir Seimo nariai, ir JAV ambasados atstovai… Jiems, matyt, tai itin svarbu.

Ir vėl Rolandas Paksas. Kur rusiška propaganda, ten vis sistemingiau pradeda šmėžuoti europarlamentaro Rolando Pakso pavardė. „Litovskij kurjer“ publikuoja eilinį R. Pakso pasisakymą tema „Lietuvoje viskas blogai“. Jau nebe pirmą kartą buvęs prezidentas pabrėžia, kad mūsų šalis tampa svetimų politinių interesų poligonu. Na, taip, čia vėl apie tuos amerikonus ir mūsų valdžios meilę jiems, nesutampančia su Briuselio nurodytomis meilės kryptimis.

Beje, įdomus paradoksas: kai reikia, propagandistai kaltina Lietuvą neklausant Briuselio, kitais atvejais – kad Lietuva per daug klauso Briuselio, kai tuo metu, pavyzdžiui, Lenkija  neklauso ir laimi. Bet svarbiausia, pasak R. Pakso, kad Lietuva neklauso savo žmonių. T. y. net nepasiteirauja jų nuomonės svarbiais klausimais. Dabar jau sunku prisiminti, bet 2003–2004 m. turbūt teiraudavosi.

Lietuvos problema – Rusija. Rusija Lietuvai – tarsi meilės be atsako objektas, propagandiniame šedevre rašo „Litovskij kurjer“. Aistra Rusijai tokia stipri, kad artėja prie neapykantos, bet jei Lietuva pasiryžtų jos kada nors atsisakyti, jos lauktų neišvengiama katastrofa. Nes taptų nebeįmanoma spręsti vidaus politikos problemų – dingtų pagrindinis politinio elito instrumentas. Tad Rusija Lietuvai reikalinga kaip deguonis.

O tas instrumentas, pasirodo, geriausiai išryškėja per Seimo rinkimus, kur visos partijos varžosi, kas stipriau išreikš neapykantą Rusijai (hm, skaitote kas nors iš Lietuvos lenkų rinkomų akcijos?).

Toliau straipsnyje kalbama apie neteisingai nuskriaustą „valstietį“ parlamentarą Vytautą Baką. Koks jis geras ir kaip tik gero norėjo. Bet čia juk Lietuva, čia rusofobija…

Komunistų nusikaltimais maskuojame nacistų nusikaltimus. Savaitės propagandinė vinis – „RuBaltic“ straipsnis „Kam Lietuvai istorinė veidmainystė?“, vėl sugrąžinantis prie NATO filmo apie pokario miško brolius. „Lietuva prilygina komunizmą nacizmui, kad retušuotų lietuvių dalyvavimą holokauste, – rašoma straipsnyje. – Apie tai kalbama ir pačioje Lietuvoje, ir Vakaruose. Lietuviai daromi totalitarinių režimų aukomis, kad būtų nuslėpta, jog tarp jų pačių buvo ir budelių. Skelbdama apie komunizmo nusikaltimus Lietuva ne tik palieka šešėlyje nusikaltimus, kuriuos atliko nacistai, bet ir ima teisinti nacistus bei jų lietuviškus pagalbininkus. Lietuvos atminties politika neturi nieko bendro su morale, tai bandymas pateisinti nuosavus nusikaltimus ir perrašyti istoriją dėl kovos su Rusija tarptautinėje arenoje“.

Beje, „RuBaltic“ ilgai ieškojo vakarietiško informacinio šaltinio, kuriuo galėtų remtis. Na, kad solidžiau atrodytų, esą ir Vakarai tą patį galvoja. Ir surado. „The Guardian“ skiltininko Jonathan Freedland 2010 m. nuomonę. Šaunuoliai, nebuvo lengva.

Baltijos šalys pykstasi. Energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos ima skaldyti Baltijos šalis, teigia „RuBaltic“. Anksčiau propagandistai teigė, kad imsime energetiškai smaugti broliukus latvius, o dabar atėjo eilė ir estams. Nes, kaip rašo „RuBaltic“, Lietuva sukritikavo Estiją, kad ši esą nenori aukoti savo ekonominių interesų „bendram Baltijos šalių tikslui“ – energetinei nepriklausomybei nuo Rusijos.

Vilnius, prisidengdamas bendro Rytų kaimyno energetinėmis grėsmėmis, esą sėkmingai užsiima lobizmu, kad Europos komisija skirtų lėšų visokiausių nerentabilių megaprojektų realizavimui. O Talinas irgi norėtų pasiekti šias lėšas savo energetinių projektų realizavimui. Štai ir pykstasi…

P.S. Mieli skaitytojai,

Prieš mūsų valstybę nukreiptos rusakalbės propagandos srautai internete tokie, kad mes nebespėjame visko susekti. Jei užtiksite kur nors ekskliuzyvinių propagandinių „perlų“ – būtume dėkingi, jei nuorodą (galima ir trumpą aprašymą) atsiųstumėte mūsų portalui el. paštu gilanis.gintaras@gmail.com.

2017.08.31; 06:00

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. LRS nuotr.

Seimas „atostogauja“ ir politinės aistros iki rudens sesijos truputį aprimusios. Tačiau rudens debesys virš „valstiečių“ galvų vis tamsesni ir nežinia kokia forma pratrūks. Valdančiųjų koalicinės pajėgos silpnėja ir tampa pažeidžiamos.

Neseniai viešai svarstėme socialdemokrato M. Basčio „tarpparlamentinius“ ryšius su Rusija ir jos paslaptingais veikėjais, kurie galimai darė neigiamą poveikį Lietuvos nacionalinio saugumo tvarumui. Panašus šešėlis krenta ir ant V. Bako galvos, nors ir menkesnis, bet verčiantis susimąstyti, „kas yra kas“ mūsų politinėje padangėje?

Susipažinus su Seimo nario biografija, nepastebėjau, jog jis buvo vertas tapti tokio įtakingo ir svarbaus politinio posto vadovu. Bet kas padaryta, tas padaryta. Manau, jog tokio lygio vadovas turėtų būti be jokios dėmelės. Kaip ir dermatologijoje, kur net mažiausia dėmelė ant odos gali virsti piktybiniu augliu bei tapti žmogaus neįgalumo ar mirties priežastimi.

Dar vienas įtartinais galimais korupciniais ryšiais siejamas yra Seimo Energetikos komisijos narys socialdemokratas Artūras Skardžius. Sunku be detalaus patikrinimo teigti ar neigti „tikrovę“ – ar tai tik politinių oponentų kerštas už panašaus pobūdžio kritiką. Tiek konservatorių, tiek socialdemokratų priimti politiniai sprendimai, kurie „daug prisidėjo prie Lietuvos energetinio saugumo“ stiprinimo, kelia daugiau klausimų nei turime atsakymų.

Dar rimčiau nagrinėjant šią temą tampa dar tamsiau, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimus Lietuvos specialiųjų tarnybų atsakingų darbuotojų ryšius su politikais, vykdančiais Lietuvos energetikoje pokyčius, naudojamus asmeninio pasipelnymo tikslais. 

Vytautas Čepukas, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Jau seniai sklando nuomonė, jog didžiausią pavojų kelią ne išorės priešai, o mes patys, kadangi didžiausi „sandoriai“ atliekami padedant „lobistams“ Lietuvos Seime. Vienas ar kitas parlamentaras pradėdamas savo „donkichotišką“ žygį prieš korupciją ar nepotizmą, dažnai būna apkaltintas tuo pačiu. Paprastam žmogui sunku suprasti, kas teisus, o kas ne, kadangi dar nė vienas korupcinis ryšys nėra pilnai įrodytas ir jų „kaltininkai“ tinkamai nubausti (kartais įrodyti net ir akivaizdžius dalykus labai sunku ar net neįmanoma).

Todėl dar kartą noriu pabrėžti, jog politikas, vykdydamas atsakingas pareigas, privalo būti tyras kaip „krištolas“, nes kitu atveju bus pažeidžiamas ir gali tapti kieno nors „marionetė“. Lietuvoje tapti politiku nėra sudėtinga, bet būti išrinktam į Seimą ar į kitus politinius postus – tai jau sudėtingas ir brangus procesas. Neturint įtakingų draugų ar pinigų, praktiškai nėra šansų būti išrinktam. 

Tokiu būdu susidaro uždaras galimai korupcinis politikų bei įtakingų veikėjų ratas. Šiame rate beveik visada galime rasti ir korupcijos, ir nepotizmo, ir dar daug visokios negerovės. Peršasi nemaloni išvada, jog dauguma į Seimą išrinktųjų politikų galimai yra korumpuoti ar supančioti nepotizmo ryšiais.

Vadovaujantis Lietuvos įstatymais politikai bei kiti atsakingi vadovaujantys asmenys yra vieši, tai viešumas kartais tampa kai kurių politikų „damoklo kardu“, kuris kerta be gailesčio ir kartais nutraukia aktyvią jų veiką.

Blogiausia situacija susiklosto tada, kai susivienija politikai, „verslas“, vykdomoji valdžia, teisėsauga ir žiniasklaida. Tokia situacija demokratiškoje valstybėje yra mažai tikėtina, tačiau nėra pilnai atmestina.

Nenorėčiau nieko kaltinti, tačiau jei V. Bakas tikrai prašė Rusijos ambasadoje paramos dėl profsąjunginės veiklos organizavimo, tai įrodo jo, kaip politiko, trumparegiškumą bei geopolitinės, socialinės ir psichologinės situacijos nesupratimą. Man teko garbė vadovauti Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijai, teko bendrauti su įvairių šalių atsargos karių asociacijų vadovais, bet santykių su Rusijos atstovais pavyko išvengti. Bet dalyvaujant posėdyje su gerb. V. Baku susidarė geras, padoraus politiko įspūdis. Jo ryžtingas požiūris į M. Basčio veiklą Lietuvos energetikos politikoje – taip pat vertas pagarbos.

Artėja ruduo ir politinis Lietuvos gyvenimas vėl pradės suktis greičiau. Rudeniop skaičiuojami „viščiukai“ – taip byloja liaudies patarlė. Netrukus pamatysime, kaip klostosi įvykiai.

Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Manau, jog pats laikas imtis dar ryžtingesnių priemonių norint iš esmės pagerinti Seimo vertinimą visuomenės akyse. Visi svertai – Seimo narių rankose, reikia tik noro ir bendraminčių palaikymo, tauta to laukia.

Laukėme penketą dešimtmečių, kol iškovojom laisvę, ir jau beveik tris dešimtmečius laukiam geresnio gyvenimo, kada bus gera gyventi visiems, ne tik iš sąrašo „nusipelniusiems gyventi geriau“.

Kas pakliuvo į sąrašą „nusipelnėme gyventi geriau“? Tame sąraše privalome būti visi, kurie liko gyventi čia ir dabar. Politikoje kaip ir kare smulkmenų nebūna. Kadaise padarytos klaidos gali brangiai kainuoti, t. y. patiriama daugiau nuostolių arba net pralaimima.

Turiu vilties, kad mūsų politikams užteks valios pradėti keisti aplinką bei keistis nuo savęs, gal tada savo gerais darbais pavyks pagerinti ir plačiosios visuomenės gyvenimą?

Būtent ateities darbai parodys, kuo šiandien tapo V.Bakas – gal nieko blogo neatsitiko, gal jis – tik politinių intrigų auka? 

2017.08.28; 05:00

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, susipažinęs su Seimo narių Žygimanto Pavilionio ir Arvydo Anušausko kreipimusi dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako bandymo neva megzti kontaktus su Rusijos valdžios kontroliuojamomis profesinėmis sąjungomis, teigia, kad nėra nei politinio, nei teisinio pagrindo abejoti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko V. Bako lojalumu Lietuvos Respublikai.

„Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kelia susirūpinimą, ar toks tendencingas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko V. Bako veiksmų interpretavimas bei jo lojalumo valstybei klausimo eskalavimas būtent šiuo metu, kai kaip niekada turime būti vieningi, kai kyla pagrįstų abejonių Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinių pratybų ,,Zapad“ akivaizdoje, nėra Rusijos Federacijos propagandos pasekmė“, – teigia V. Pranckietis.

V. Bakas į Rusijos Federacijos ambasadorių Lietuvoje kreipėsi 2011 m., tai yra, prieš 6 metus. Kreipimosi faktas niekada nebuvo slepiamas. Per šešerius metus nei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, nei Valstybės saugumo departamentas jokių grėsmių dėl minėto kreipimosi neįžvelgė. Be to, V. Bako teigimu, tokie pat kreipimaisi buvo nusiųsti ir kitų valstybių giminingoms organizacijoms.

Parlamento vadovas pastebi, kad Valstybės saugumo departamentas, tikrindamas V. Baką, nenustatė jokių aplinkybių, kurioms esant leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija jam nebūtų išduotas, o tai liudija, kad nėra neleistinų ar įtartinų ryšių su Rusijos Federacijos institucijomis, įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis ar fiziniais asmenimis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.22; 04:35

Reaguodami į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako bandymą užmegzti ryšius su Rusijoje veikiančiomis pareigūnų profesinėmis sąjungomis, parlamentarai Žygimantas Pavilionis ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį prašydami įvertinti susidariusią padėtį. 

Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Žiniasklaidos teigimu, V. Bakas 2011-aisiais siuntė laiškus Rusijos bei kitų šalių ambasadoriams. Juose V. Bakas, kaip tuometis Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas, prašė padėti užmegzti ryšius su tose valstybėse veikiančiomis teisėsaugos profsąjungomis.

Vieno iš portalų paskelbtame pokalbyje V. Bakas taip pat užsimena apie skambučius ir susitikimus siekiant užmegzti ryšius su užsienyje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis.

Lietuvos parlamento narys Arvydas Anušauskas. Slaptai.lt nuotr.

Įvertinus laikmečio, kai V. Bakas kreipėsi ir bandė užmegzti ryšius su Rusijoje veikiančiomis pareigūnų profesinėmis sąjungomis aplinkybes ir faktą, kad Rusijoje valstybės institucijų darbuotojų profsąjungos yra kontroliuojamos Vladimiro Putino valdžios, abejoju V. Bako galimybėmis toliau eiti NSGK pirmininko pareigas ir tinkamai atlikti parlamentinius tyrimus, susijusius su Rusijos įtaka Lietuvos politikams. Asmeniškai, esu įsitikinęs, kad Seime privalo būti sudaryta nepriklausoma parlamentinė komisija ištirti galimą Rusijos įtaką Lietuvos politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms, nevyriausybiniam sektoriui, įskaitant „žaliųjų“ judėjimus“, – teigė Ž. Pavilionis.

Parlamentaro, NSGK nario A.Anušausko teigimu, nuomonė, kad bendradarbiavimas su Rusijos valdžios išlaikomu nevyriausybiniu sektoriumi gali suteikti naudos ir galima neatsižvelgti į Rusijos agresyvius veiksmus prieš Baltijos valstybes ir valdžios institucijas, tautos istorinę atmintį, yra klaidinga ir klaidinanti.

Esame įsitikinę, kad tiek NSGK pirmininkas V. Bakas, kuris laikėsi principingos pozicijos Seimo nario Mindaugo Basčio parlamentinio tyrimo metu, tiek ir Seimo vadovybė turi atsakingai įvertinti susiklosčiusią padėtį“, – teigė. A. Anušauskas.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.08.18; 08:15

Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką prašydamas sušaukti neeilinį komiteto posėdį ir apsvarstyti situaciją Valstybės saugumo departamente (VSD). 

Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis.

Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad VSD darbuotojas Tomas Jakučionis turi interesų energetikoje, juos aktyviai įgyvendina, o per tai turi sąsajų su prieštaringos reputacijos verslininkais bei organizacijomis.

„Vadovybė arba nesurenka informacijos apie savo darbuotojų veiklą, arba tai toleruoja. Ar galime pasitikėti, kad Lietuva yra saugi, jeigu pareigūnai labiau rūpinasi ne šalies interesais, o savo asmeniniais turtiniais reikalais? Tai rodo rimtas problemas svarbioje mūsų šalies saugumui institucijoje“, – sako parlamentaras.

Kaip skelbia žiniasklaida, energetikos sritį kuravęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas T. Jakučionis ir jo sutuoktinė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos teisininkė Audronė Jakučionienė nuomojo žemės sklypą saulės elektrinių statytojams.

„Šiuo metu pradėtas svarstyti 2018 m. biudžetas, todėl labai svarbu tinkamai įvertinti mokesčių mokėtojų pinigų skyrimą VSD šiemet ir kitąmet. Ar jie bus efektyviai panaudoti?“, – klausia K. Masiulis.

Valstybės saugumo departamentas yra ne vieša valstybės institucija, kurios priežiūrą ir kontrolę vykdo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.18; 00:30

Seimui ketvirtadienį įstatymu pripažinus Baltarusijos Astravo atominę jėgainę (AE) grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui, saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius suabejojo tokio teisės akto veiksmingumu.

Specialistas taip pat mano, kad Lietuvai netektų spręsti pasienyje statomos jėgainės problemos, jeigu anksčiau šalyje būtų buvę priimti teisingi sprendimai branduolinės energetikos srityje. 

Ignas Stankovičius abejoja, ar pasirinktas pats geriausias kelias

Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai

„Pastangos, kad saugumas padidėtų sveikintinos, bet kelias tam, abejoju, ar pats geriausias. Tas įstatymas vienaip ar kitaip turėtų lemti Lietuvos žingsnius tiek Europos Sąjungos (ES) viduje, tiek ir santykius su Baltarusija. Bet tai bus daugiau stabdis santykiams vystytis, negu padedantis pokyčiams Baltarusijoje. O saugumas Astravo elektrinėje nuo to įstatymo vargu ar padidės“, – ketvirtadienį interviu Eltai sakė I. Stankovičius, pridūręs, kad reikia ieškoti efektyvesnių būdų problemai spręsti, pavyzdžiui, užsitikrinti didesnį ES įsitraukimą, tarptautinį spaudimą Minskui dėl jėgainės saugos.

Ekspertas prisiminė ir pačioje Lietuvoje inicijuotą Visagino AE projektą – jeigu būtų pavykę jį įgyvendinti, Baltarusija apie Astravo jėgainę nesvarstytų.

„Daug klaidų padaryta. Lietuvai reikia dviejų trijų nedidelių reaktorių, o pasirinko palyginti pigų, didelį reaktorių – ne visai gudrus ėjimas. Kad atominė energetika Lietuvoje galėjo būti, tai faktas, bet ne su tokiu reaktoriumi. Gigantiški projektai tokiai šaliai netinka. Nuo to „važiavo“ toliau: kadangi nestatėme, Baltarusija pradėjo statyti“, – aiškino saugumo politikos ekspertas, įvardijęs ir dar vieną esą praleistą galimybę – variantą pačiai Lietuvai prisidėti prie Astravo AE statybų.

Klaidos, padarytos „branduolinio žaidimo“ pradžioje

„Kai jau padarėme neteisingų ėjimų to „branduolinio žaidimo“ pradžioje, reikėjo bandyti tapti dalininku, kuris savo rankose turi žymiai daugiau įtakos. Jeigu matai, kad negali sustabdyti, o nori tikrai padaryti saugią, tampi dalininku“, – komentavo I. Stankovičius, kurio neįtikina ketinimai nepirkti iš Astravo AE elektros energijos. 

Ignas Stankovičius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

„Jeigu paleis elektrą pigiai, tai mes čia čirkšime, aiškinsime, kad neperkame, bet kai tiktai kainos pasidarys patrauklios, mes tą elektrą pirksime ir vaidinsime, kad perkame iš kitur“, – sakė I. Stankovičius.

Lietuva laiko už pusės šimto kilometrų nuo Vilniaus statomą Astravo AE nesaugia.

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas: „tebelaukia daug darbų“

Kaip skelbta, ketvirtadienį Seimas, 104 parlamentarams vieningai balsavus „už“, įstatymu pripažino Astravo AE keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad tai labai svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti šalies, visuomenės saugumą. V. Bakas pripažino, jog tebelaukia daug darbo bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis ir partneriais ES, norint, kad Astravo AE statybos būtų sustabdytos arba jėgainės eksploatavimas niekada neprasidėtų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.16; 06:00

Seimas pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako inicijuotoms Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus, bus sudarytos galimybės visiems Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) nariams gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

„Šaulių sąjungos nariai bendradarbiauja su krašto apsaugos sistemos institucijomis, nuolat dalyvauja mokymuose, pratybose ir prisideda prie Lietuvos kariuomenės objektų bei teritorijos apsaugos. Vykdant pareigas, dažnai reikia būti susipažinus su įslaptinta informacija, tačiau šiuo metu įstatymai tokias galimybes sudaro tik daliai šaulių“, – pažymėjo V. Bakas.

Pagal esamą įstatymą, gauti leidimą dirbti su „Riboto naudojimo“ informacija gali tik nuolatines šaulio tarnybos pareigas einantys LŠS nariai, patenkantys į krašto apsaugos ministro patvirtintą pareigybių sąrašą.

Įstatymo pataisos sudaro galimybę „Riboto naudojimo“ informaciją gauti ne tik nuolatines pareigybes turintiems, bet ir šauliams, kurie tarnauja LŠS koviniuose būriuose, ar kitiems LŠS nariams, dėl kurių yra priimamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimas, kad jiems vykdant tarnybą reikia susipažindinti su įslaptinta informacija.

„Suteikdami galimybę visiems šauliams gauti leidimą dirbti su „Riboto naudojimo“ informacija, leistume organizacijai dirbti efektyviau, įrodytume, kad ja tikime ir pasitikime, – kalbėjo NSGK vadovas. – Šaulių sąjunga yra svarbi mūsų krašto apsaugos sistemos dalis, todėl turime suteikti jų darbui reikalingus įrankius, kiek įmanoma labiau didinti jų įsitraukimą“.

Įstatymo pataisos priimtos 93 Seimo nariams balsavus už, niekam nebuvus prieš, 7 parlamentarams susilaikius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.14; 03:00

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) Vyriausybės prašo pateikti Seimui svarstyti Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, įrenginių ir kitų, nacionaliniam saugumui užtikrinti, svarbių įmonių įstatymo pakeitimo projektą.

Lietuvos geležinkeliai. Slaptai.lt nuotr.

Pakeitimai turėtų reglamentuoti strateginio ūkio sektoriaus įmonių darbuotojų, skiriamų į vadovaujančias pareigas ar priimančių svarbiausius sprendimus, privalomą patikrą. Taip pat didelis dėmesys būtų skirtas šių įmonių sandorių patikrai – pastarieji turi atitikti nacionalinio saugumo interesus bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.

Atsižvelgiant į situaciją, kad tokiose įmonėse kaip „Lietuvos geležinkeliai“ net 40 proc. darbuotojų susiję giminystės ryšiais, komitetas siūlo Vyriausybei įvardyti priemones, kurios užtikrintų skaidrią atranką į darbo vietas, padėtų pasirūpinti, kad strateginėse įmonėse dirbantys giminystės ryšiais susiję asmenys nebūtų saistomi tarpusavio pavaldumo santykiais.

„Dabartinė padėtis su strateginėmis įmonėmis mums leidžia įžvelgti ne vieną spragą, tad turime kuo greičiau tobulinti įmonių veiklą ir jų kontrolės sistemą, – sakė NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. – Įžvelgiame spragas vykdant strateginius, ypač technologinius, sandorius. Strateginės reikšmės įmonėse turime darbuotojų patikimumo problemą, kurią lemia ir vyraujantis nepotizmas“.

Pasak V. Bako, svarbius sprendimus priimančių darbuotojų patikrai ir nepotizmui reikia skirti ypatingą dėmesį.

„Ta situacija turi baigtis. Nepriimtina tai, kad valstybės įmonėse, kuriose dirba tūkstančiai darbuotojų, žmonės negali įsidarbinti, neturėdami mamų, pažinčių, dėdžių, tetų“, – trečiadienį po NSGK posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.

Jo nuomone, reikėtų plačiau pažvelgti į nepotizmo problemą. „Situacija ypač pavojinga, kai žmonės gali daryti įtaką svarbiems sprendimams. Nėra normalu, kai žmonės įdarbinami tik dėl šeimyninių ryšių, tai verčia kitus mūsų piliečius nusivilti savo valstybe. Turime pasirūpinti, kad visuomenė žinotų apie galimybę patekti į tam tikras pareigas ir žmonės darbo vietą gautų ne dėl asmeninių ryšių, o dėl turimų įgūdžių ir kvalifikacijos.

Be to, privalome nustatyti į atsakingas pareigas strategiškai svarbiose valstybinėse įmonėse pretenduojančių žmonių patikros tvarką, turime pasirūpinti, kad jie būtų deklaravę savo viešuosius ir privačius interesus“, – kalbėjo V. Bakas.

NSGK vadovas įstatymo pakeitimo projekto iš Vyriausybės tikisi sulaukti dar Seimo pavasario sesijos metu: „Turime šią situaciją pakeisti kiek įmanoma skubiau, todėl įstatymo pakeitimo projektų pateikimo Seimui laukiame dar šioje pavasario sesijoje“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.08; 06:27

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) galės gauti informaciją apie juridinių asmenų ūkines, finansines operacijas. Siekiant kovoti su korupcija, papildomus įgaliojimus šiai tarnybai suteikė Seimas, priėmęs Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pataisas.

Ketvirtadienį už jas balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 5, susilaikė 20 parlamentarų.

Seimo „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis mano, kad tokia įstatymo pataisa leis pareigūnams piktnaudžiauti, siekiant gauti informaciją apie finansus.

Kritikavęs įstatymo pataisas socialdemokratas Artūras Skardžius atkreipė dėmesį į tai, kad STT suteikiama prieiga prie jautrios informacijos ir galimas piktnaudžiavimas ypač turint mintyje tai, kad gyvename „švogerių krašte“.

Toks teisinis reguliavimas, Seimo nario liberalo Kęstučio Glavecko nuomone, atbaidys užsienio investuotojus, kurie gali pereiti į kituose šalyse esančius bankus.

„FNTT, Mokesčių inspekcija, Konkurencijos taryba šiuo metu gali gauti informaciją apie juridinių asmenų bankines sąskaitas“, – pastebėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Pasak Seimo nario Dainiaus Gaižausko, ši įstatymo pataisa – antikorupcinė prevencinė priemonė. „Jokios išskirtinės teisės STT, lyginant su Mokesčių inspekcija, FNTT, Konkurencijos taryba, nesuteikiama“, – teigė jis.

Seimo TS-LKD frakcijos narė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad šiuo atveju kalbama tik apie juridinius asmenis, o ne apie privačias sąskaitas. „Bankų paslapties vis daugiau šalių atsisako“, – remdama įstatymo pataisas sakė parlamentarė.

Įstatyme įtvirtinta, kad bankai, finansų ir kredito įmonės bei kredito įstaigos ir kiti juridiniai asmenys pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją apie juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą.

Priimtomis pataisomis taip pat reglamentuota, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės, įmonės, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos, kurių steigėja, savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą arba pagal sudarytas duomenų teikimo sutartis neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingus valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją.

STT įstatymo pataisos įsigalios šių metų liepos 1 d.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.11; 15: 07