Seime žengtas pirmas žingsnis, siekiant pradėti naują parlamentinį tyrimą – dėl galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms ir neteisėtos įtakos politiniams procesams.

Ketvirtadienį nutarimo projektas, kuriame siūloma sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją „Dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir neteisėtos įtakos politiniams procesams“ sulaukė parlamentarų pritarimo po pateikimo. Už šį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako pristatytą projektą pasisakė 69 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 11 parlamentarų.

Nauja iniciatyva Seimo plenariniame posėdyje bus svarstoma spalio 17 d., pagrindiniu paskirtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Parlamentinį tyrimą planuojama pradėti, atsižvelgiant į NSGK ir Seimo šių metų kovo 16 d. nutarimu sudarytos Seimo nario Mindaugo Basčio ryšius tyrusios Specialiosios tyrimo komisijos nustatytas aplinkybes, taip pat Seimo NSGK šiais metais vykdytos parlamentinės kontrolės metu paaiškėjusią informaciją bei informaciją, esančią viešojoje erdvėje.

Ši informacija, kaip sakoma nutarimo projekte, „leidžia daryti prielaidas apie galimą neteisėtą asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių įtaką politiniams procesams, neskaidrią paramą atskirų politikų rinkimų kampanijoms, taip pat su nacionalinio saugumo interesais nederančius sprendimus strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose ūkio sektoriuose ir šių sektorių įmonėse“.

Jeigu Seimas pritartų tokios komisijos sudarymui, ji būtų įpareigota „nustatyti atvejus, kai palaikant ryšius su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“.

Komisija turėtų nustatyti politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejus, galinčius kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams.

Parlamentinio tyrimo metu būtų siekiama nustatyti grėsmę valstybės interesams keliančius atvejus, kai, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams.

Komisiją siūloma sudaryti iš 12 Seimo narių, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo.

Nutarimo projekte siūloma pavesti komisijai iki šių metų gruodžio 1 d. pateikti Seimui išvadas ir pasiūlymus.

Informacijos šaltinis – ELTA

201710.13; 05:18

Saugumo situaciją regione, karinį bendradarbiavimą, energetinio saugumo projektus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai aptarė su į Lietuvą atvykusią Lenkijos Seimo Gynybos komiteto narių delegacija, kuriai vadovauja komiteto pirmininkas Michalas Jachas (Michal Jach).

Susitikimo metu buvo kalbama ir apie kitus šalims, regionui ir Europai aktualius klausimus, taip pat skirtas didelis dėmesys karinės žvalgybos ir oro gynybos klausimams.

NSGK pirmininko Vytauto Bako teigimu, susitikimas dar labiau sustiprins tarpparlamentinį šalių bendradarbiavimą: „Aptarėme daugybę abiem šalims svarbių aspektų. Tokie susitikimai padeda stiprinti tarpparlamentinį bendradarbiavimą, o šių dienų kontekste tai – labai svarbu“.

V. Bakas taip pat pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija saugumo srityje susiduria su panašiomis grėsmėmis ir iššūkiais. „Lenkija yra viena svarbiausių mūsų strateginių partnerių. Tiek mūsų, tiek Lenkijos grėsmės saugumo srityje praktiškai sutampa, todėl mes turime bendradarbiauti, koordinuoti veiksmus“, – sakė V. Bakas.

Kalbant apie regiono situaciją buvo paliestas ir Ukrainos klausimas. V. Bakas bendraudamas su Lenkijos atstovais pabrėžė, kad reikia stiprinti strateginę ir politinę paramą Ukrainai.

„Ukrainos pavyzdys puikiai atspindi įtemptą situaciją. Europoje šiuo metu išgyvename bene didžiausią saugumo krizę nuo šaltojo karo pabaigos. Tokią padėtį turime vertinti labai rimtai, telkti naujus NATO pajėgumus, stiprinti oro erdvę“, – sakė V. Bakas.

Seimo NSGK organizuojamo Lenkijos parlamentarų vizito metu svečių delegacija taip pat susitiks su Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų nariais, Krašto apsaugos bei Užsienio reikalų ministerijų atstovais. Be to, kaimyninės šalies politikai lankysis Genocido aukų muziejuje, Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.06; 00:01

Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.

Atkreipdamas dėmesį į Migracijos departamento problemas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad Lietuvoje yra įmonių, kurios daro biznį ir gyvena iš neskaidraus tarpininkavimo. Jo teigimu, sistema apaugusi tarpininkais, ir tai daro didžiulę reputacinę žalą valstybei.

„Kai kurios Lietuvoje įsikūrusios įmonės daro biznį iš to, kad išrašinėja tūkstančius leidimų, tai yra bilietų į ES, visiškai nesidomėdami, kas tie žmonės. (…) Dėl įmonių tarpininkavimo variantai yra du: arba mes jas pradedame viešinti ir tikrai daryti grubius pakankamai veiksmus, nes yra įmonių, kurios gyvena tiesiog iš to, kad prekiauja leidimais, tarpininkauja. Jas reikia viešinti arba reikia licencijuoti tą veiklą, arba iš esmės geriausias variantas – Migracijos departamentas arba kitas departamentas, kuris atsiras, turi veikti taip, kad žmonėms, gerai nusiteikusiems, turintiems gerų minčių ir idėjų, nereikėtų tarpininkų. Tiesiog kreipiasi į departamentą ir gauna kokybišką paslaugą. Čia yra geriausias vaistas“, – trečiadienį po NSGK posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.

Šiame posėdyje NSGK nariai išklausė Vidaus reikalų, Užsienio reikalų ministerijų, Migracijos departamento prie VRM, Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją dėl Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo taikymo.

NSGK pirmininkas V. Bakas sakė, kad sistema neveikia, todėl į Lietuvą atvyko ir keletas žmonių, kurie nėra draugiški valstybei.

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. LRS nuotr.

„Šiandien mes išgirdome, kad pusė atvejų maždaug iš 256 tūkstančių atvejų yra savotiškoje pilkojoje zonoje. Maždaug pusė atvejų, kaip informavo, dalyvauja tarpininkai, įmonės, kurios tarpininkauja atvykimui iš trečiųjų šalių piliečių, kai jos pateikia savo dokumentus, ne visos institucijos kreipia dėmesį. Už tai pas mus pastarosiomis dienomis, pastaraisiais metais atvyko keletas žmonių, kurie apskritai nėra draugiški valstybei, kurie siejami su terorizmu“, – sakė V. Bakas. 

Jo nuomone, įsisenėjusi problema ir sprendimai yra politiniu lygmeniu, tai yra Seime.

NSGK vadovo teigimu, sistema turi būti skaidri ir ją reikia pertvarkyti.

„Tiesiog mes neturime kito kelio, bet tai ne vien Migracijos departamentas, turi atsirasti susikalbėjimas tarp įstaigų ir atsakomybė. (…) Šiandien suformuluoti pavedimai nedelsiant atkurti Migracijos departamento veiklą, aš dar ketinu susitikti su policijos, STT vadovais, VSD ir kalbėtis, ką mes galime padaryti, kad tas landas užkištume“, – sakė V. Bakas.

Jo nuomone, Migracijos departamento gal nereikėtų naikinti, bet skubiai reformuoti. V. Bakas taip pat tikisi, kad per mėnesį bus parengtos ir pateiktos Seimui reikalingos įstatymo pataisos.

Kaip jau skelbta, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipiasi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną, ragindami neskubinti neapgalvotos ir nepasvertos Migracijos departamento reformos, galinčios atnešti, jų nuomone, neigiamų pasekmių valstybės nacionaliniam saugumui.

Kaip pastebi parlamentarai, pastarasis skandalas, susijęs su Migracijos departamento veikla, parodė, kad struktūra neveikia tinkamai: didėjant užsieniečių srautui nebespėjama išduoti vizų, o ypač – nuosekliai ir išsamiai peržiūrėti ir įvertinti prašymus.

Seimo nariai A. Ažubalis ir L. Kasčiūnas kviečia vidaus reikalų ministrą E. Misiūną neskubėti imtis Migracijos departamento panaikinimo, o verčiau apsvarstyti tokią jo pertvarką, kuri atitiktų šiandieninius jo trūkumus bei šiandieninės tarptautinės situacijos keliamus iššūkius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.05; 04:30

VSD vadovas Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis neslepia, kad į Lietuvą yra patekusių ir nepatikimų žmonių, bet jie yra stebimi.

„Vienam jau leidimas atimtas, čia niekam ne paslaptis. Taip, nepatikimų yra, bet jie yra stebimi, prižiūrime tuos procesus. Pagrindinė problema yra dėl teisinio reguliavimo“, – trečiadienį po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams Seime sakė D. Jauniškis.

VSD vadovas teigė, kad dėl teisinio reguliavimo kartais sudėtinga juos išsiųsti iš šalies. „Kartais mes pritrūkstame teisinių argumentų, o tai susiję ir su Lietuvos, ir su Europos teise, tam tikrų įrodymų, kodėl mes turėtume pretekstą išsiųsti juos iš Lietuvos. VSD dėl to dirba labai intensyviai, yra keletas tyrimų. Neslėpsiu, mes stebime tuos žmones, jei bus pakankamai įrodymų, kuriuos mes galėtume panaudoti teisme ir argumentuotai juos (tuos žmones – ELTA) išsiųsti iš šalies, be jokios abejonės, bus imtasi visų priemonių“, – sakė VSD vadovas.

Jis atsisakė nurodyti, koks skaičius yra tokių žmonių.

„Nekelkime aistrų, pripažįstu, yra, bet jie stebimi“, – sakė D. Jauniškis.

Trečiadienį NSGK nariai išklausė Vidaus reikalų, Užsienio reikalų ministerijų, Migracijos departamento prie VRM, Valstybės saugumo departamento informaciją dėl Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo taikymo.

Kaip jau skelbta, NSGK pirmininkas Vytautas Bakas žurnalistams sakė, kad į Lietuvą atvyko ir keletas žmonių, kurie nėra draugiški Lietuvos valstybei.

„Pas mus pastarosiomis dienomis, pastaraisiais metais atvyko keletas žmonių, kurie apskritai nėra draugiški valstybei, kurie siejami su terorizmu“, – sakė V. Bakas.

Atkreipdamas dėmesį į Migracijos departamento problemas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas sako, kad Lietuvoje yra įmonių, kurios daro biznį ir gyvena iš neskaidraus tarpininkavimo. Jo teigimu, sistema apaugusi tarpininkais, ir tai daro didžiulę reputacijos žalą valstybei.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.05; 05:00

Poetas Justinas Marcinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Poetas Justinas Marcinkevičius yra viešai pasakęs, kad paskutinis Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ žodis – vargsim. Dabar neprisimenu, kur jis šį faktą mums yra priminęs. Veikiausiai Mokslų Akademijos salėje. Gal kai minėjome jo 80-metį. Užuomina, kad visada buvo ir bus sunku.

Ir šiandien nematyti, kad kada nors iš to vargo išbrisime. Donelaičio būrai neišbrido – varge išnyko beveik nepalikdami pėdsakų. Ir mūsų tokia dalia: vargsim, kol išnyksim?

Artėjant prie valstybingumo šimtmečio tokios mintys lyg ir šventvagiškos. Reikėtų džiaugtis, ateitį piešti šviesiom spalvom, siūlyti stebuklingas idėjas, kurios išnaikintų Donelaičio išpranašautą varganą ateitį.

Man patiko prof. Vytauto Landsbergio idėja: pirmiausia išnaikinkime bent Sosnovskio barščius. Ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.

Nuo ko pradėti perkeltine prasme? Juk tų barščių tiek priviso!

Jeigu pavyktų Vytauto Bako planuojamas verslo ir politinių ryšių tyrimas, mūsų padangė būtų žymiai šviesesnė. „ …kai kurių verslo grupių įtaka politiniams sprendimams per pastaruosius metus buvo tiesiog neadekvati. Mūsų manymu, buvo peržengtos visos raudonos linijos“, – sako V.Bakas. Mus domintų „Rosatom“ veikla Lietuvoje ir tai, kas slepiasi už Mindaugo Basčio nugaros. Strateginių valstybės įmonių nuodėmės. Norėtumėm detaliau sužinoti, kokias raudonas linijas peržengė, pavyzdžiui, Lietuvos geležinkeliai. Vis dar žvaliai Seimo koridoriais vaikšto įnirtingas SGDT kritikas Artūras Skardžius.

Bene didžiausi barščių sėjėjai ir puoselėtojai – ilgiausiai valdžioje buvę socialdemokratai, apie kuriuos politologai pastaruoju metu ypač daug kalba. Jų frakcija Seime nepakluso partijos daugumos valiai ir ketina veikti tarsi kita partija. Kodėl taip atsitiko? Man regis, tokio partinio nepaklusnumo priežastis įtikinamai atskleidė žurnalistės Nemiros Pumprickaitės „Savaitė“.

Taigi, ar gali būti, jog labiau už viską socialdemokratai nenori, kad atsiskleistų jų praeities ryšiai ir iš jų gimę sprendimai, tarkime, energetikos ūkyje. O juk tyrimą inicijuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Būnant valdžioje tokius tyrimus lengviau kontroliuoti ar galbūt iš viso užgesinti, – rašoma minėtos laidos santraukoje.

Gali būti, kad labiau už viską, labiau už garbę ir orumą, labiau už partijos daugumos valią seniesiems socialdemokratų lyderiams rūpi asmeninis saugumas, noras nuslėpti praeities nuodėmes.

„Galbūt tokiu būdu vyksta kova tarp naujojo partijos lyderio, kuris turi nemažą skyrių palaikymą, ir senbuvių? Bet galbūt čia svarbu ne įtakos partijoje dalybos, o atsivejanti praeitis? O ji gali būti nelabai maloni, jei, pavyzdžiui, siūlymui Seime tirti, kokią įtaką verslas daro politikams, žalą padariusias investicijas strateginėms įmonėms ir net politikų ryšius su Rusijos įmone „Rosatom“, bus pritarta. „Energetikos srityje iki dabar yra nemažai išlikusių prieštaringų istorijų ir neatsakytų klausimų. Tiek kalbant ir apie Ignalinos atominės uždarymą ir su tuo susijusias paslaugas, reikalus, tiek ir „Rosatom“ veiklą ir neatmestina, kad kai kurie socialdemokratai norėtų žinoti, kas vyksta, patys dalyvauti ir tam buvimas valdančioje koalicijoje suteiktų daugiau galimybių. Manau, kad reikėtų žiūrėti į tuos socialdemokratų frakcijos narius, kurie praeityje užėmė svarbias pozicijas tiek vyriausybėje, tiek ir Seime“, – „Savaitėje“ kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Daug metų Sosnovskio barščius veisė Viktoro Uspaskicho partija, už padarytą žalą Lietuvai taip ir nunubausta. Nesvarbu, kiek kartų ji keitė ir gal dar keis kailį – tai Uspaskicho partija, jo didžiausia kaltė. O Lietuvos teisėsaugos – didžiausia gėda.

Kur bepažvelgsi  – visur Sosnovskio barščiai. Š… ir tapšnodamas daug metų juos sėjo Rolandas Paksas. Dar neaišku – su Gedvydu Vainausku ar be jo. Gali ir nepaaiškėti, nes kai kurie mūsų prokurorai ir teisėjai labai mėgsta barščius.

Socialdemokratai – vargšų gynėjai, lygybės, brolybės puoselėtojai. Darbas, kuris sukūrė žmogų! Milijonieriai todėl ir milijonieriai, kad daug dirba. Pavyzdžiui, Uspaskichas per mėnesį uždirba  šimtą tūkstančių, pats aną dieną sakė. Kokie gražūs žodžiai – tvarka ir teisingumas. Tačiau ir darbą, ir tvarką, ir teisingumą, ir brolybę Lietuvoje užgožė Sosnovskio barščiai.

Vytautas Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Kam dar turime būti dėkingi už Donelaičio išpranašautą vargą? Be jokios abejonės – Liberalų sąjūdžiui. Ir ne tik Eligijui Masiuliui, ne tik Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui. Antra vertus – anokia čia jų kaltė, net jeigu prokurorai ir teisėjai ją įrodys. Juk tokia liberalų prigimtis, pats pavadinimas juos įpareigoja: ką noriu – tą darau, ką noriu – tą sakau, kiek noriu – tiek imu. Šia prasme visos čia paminėtos partijos yra liberalios. Visoms joms (taip pat ir konservatoriams, apie kuriuos čia neužsiminiau) esame „dėkingi“ už korupciją, skurdą, didele dalimi sąlygojusį milžinišką emigraciją, už tautiškumo (nepainiokime su nacionalizmu) sunykimą, už didžiulį norą papildyti lietuvišką raidyną…

Nesugebam išnaikinti (nes nenaikinam) Sosnovskio barščių Lietuvos laukuose, pamiškėse, tad dar sunkiau juos bus išnaikinti politikoje, partijose, versle…

2017-10-02

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. LRS nuotr.

Artėjant Rusijos ir Baltarusijos rengiamoms pratyboms „Zapad 2017“, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad didesnį nerimą jam kelia ne tiek situacija išorėje, kiek situacija šalies viduje.

Todėl NSGK pirmininkas kviečia nepasiduoti galimoms vidinėms provokacijoms ir vidiniam bandymui supriešinti visuomenę.

„Mes matome tam tikrų žmonių grupių bandymą įsitraukti į tam tikras destruktyvias veiklas, parodyti valstybę, kuri pažeidinėja žmogaus teises, kad čia mažai teisingumo. Labai svarbu, kad bent šiuo laikotarpiu žmonės, visuomenė, matydama tam tikrų marginalizuotų grupių arba žmonių, kurie tiesiog pyksta ant visko, ant valstybės, ant politikų, ant politikų reikia pykti, bet galima tai daryti labai konstruktyviai. Mano būtų kvietimas šiuo laikotarpiu nepasiduoti tokioms vidinėms provokacijoms ir tokiam vidiniam bandymui supriešinti visuomenę viduje“, – trečiadienį po uždaro Seimo NSGK posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.

Politikas nesiėmė detalizuoti tų marginalizuotų grupių, bet pažymėjo, kad, naudojantis tam tikromis emocijomis, gal nepasitenkinimu, gali būti siekiama kurti tokias vidines įtampas arba neramumus.

Seimo NSGK pirmininkas V. Bakas tvirtino, kad šiandien mes galime jaustis žymiai saugesni negu prieš metus ar prieš keletą metų.

„Nauja yra tai, kad Lietuvos pasirengimas ir saugumo kokybė yra žymiai geresni, žymiai aukštesnės kokybės, nei buvo paskutinių „Zapad“ pratybų metų 2013 metais, kai praktiškai Lietuva buvo viena. Dabar mes turime gynybos planus. NATO turi atskirus gynybos planus. Mūsų pajėgos yra integruotos kartu su partneriais, mes turime sąjungininkų pajėgumus čia, ir tai yra nauja žinia ir nauja kokybė. Galbūt juokaujant pasakysiu, kad šiųmetinis grybavimo sezonas yra gerokai saugesnis negu buvo 2013 metais“, – sakė V. Bakas. 

Karinės pratybos „Zapad 2017“

Jis pažymėjo, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų pasirengimo kokybė taip pat yra išaugusi, tačiau gerokai yra išaugę ir mūsų gynybiniai pajėgumai bei mūsų žmonių sąmoningumas.

Po uždaro NSGK posėdžio, kuriame politikai išklausė žvalgybos institucijų atstovų informaciją, susijusią su „Zapad“ pratybomis, žurnalistai teiravosi posėdžio dalyvių, ar jie pasirengę ekstremaliam atvejui, ar turi, kaip rekomenduojama, pakankamai sukaupę atsargų, pvz., vandens, kruopų.

„Kalbėkime apie įprastą žmonėms gyvenimą. Kad tai reikėtų daryti dėl šių pratybų, tai tikrai ne“, – sakė V. Bakas, prisipažinęs turįs porą pakelių kruopų.

Jo nuomone, apskritai šiek tiek per mažai visuomenėje yra suvokimo, kaip elgtis ekstremaliais atvejais.

Tai, kad neturi sukaupęs maisto atsargų, prisipažino ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

„Nereikia čia raginti žmonių kaupti kruopų ar dar kažko. Tai eilinės kaimynų pratybos, mes matome, stebime, bet jokios panikos nekeliame“, – žurnalistams sakė E. Misiūnas.

Seimo narė Rasa Juknevičienė aiškino, kad gyvena normalų gyvenimą, kurį šiek tiek pakoregavo dygstantys baravykai.

„Gyvenu normalų gyvenimą, jeigu kas nors susiję su pasikeitusiu gyvenimu tai tik tai, kad baravykai dygsta, ramiai juos renku. Tikrai nesiūlau kaip nors keisti savo gyvenimo būdo. Jeigu kas nors atsitiktų, tai patikėkite, mūsų tarnybos dirba visos, jos pasirengusios ir jos visuomenę informuos laiku“, – žurnalistams sakė parlamentarė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.07; 05:50

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. LRS nuotr.

Keistu pavadinčiau triukšmą dėl Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako galimo nepatikimumo.

Pirmiausia noriu pabrėžti, jog pritariu tiems, kurie mano, kad 2011-aisiais metais Vytauto Bako rašyti laiškai Rusijos pareigūnų profesinėms sąjungoms – politinė klaida.

Arba anuomet V.Bakas buvo itin naivus, mat nesuvokė, kam gali būti pavaldžios Rusijos vidaus reikalų ministerijos struktūrų profesinės sąjungos. Arba jis tiesiog nemanė darąs ką nors blogo, siųsdamas kvietimus Rusijos slaptųjų tarnybų prižiūrimoms profesinėms sąjungoms bendradarbiauti su Lietuvos pareigūnų interesus ginančiomis organizacijomis. 

top_secret_plius
Didžiosios paslaptys

Abiem atvejais – riebus minusas. Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo komitetui negali vadovauti žmogus, nesuvokiantis elementariausių politikos subtilybių bendraujant su Rusija. Pavyzdžiui, Lietuva neturėtų skubėt draugauti net su Rusijos vidaus reikalų ministerijos ansambliais ir chorais. Juk ir juos prižiūri Vladimiro Putino slaptosios tarnybos.

Beje, dabar madinga skirstyti Rusiją į agresyviąją ir neagresyviąją – girdi, iki Gruzijos išprievartavimo bei Krymo okuopacijos ji tarsi nebuvo Blogio imperija. Suprask, tada su Rusija dar buvo galima flirtuoti.

Bet 2011-ieji metai čia niekuo dėti. Mano supratimu, Rusijos Federacijos agresyvumas skaičiuojamas nuo 1994-ųjų rudens, kai ligotas, nepilnavertiškumo kompleksų ir alkoholinių priklausomybių kamuojamas Borisas Jelcinas įsakė pulti Čečėniją. Jau tada kiekvienas blaiviai mąstantis lietuvis turėjo suprasti, ko verta valstybė, užpuolusi maždaug 140 kartų mažesnę tautą.

Čečėnija. Groznas. Sugriauti Džocharo Dudajevo rūmai

Taigi Seimo NSGK komitetui neturėtų vadovauti asmuo, nematantis Rusijos keliamų pavojų arba naiviai įsitikinęs, jog Rusijos imperines ambicijas įmanoma užmigdyti gražiais lietuviškais žodeliais. Tad maždaug prieš penkerius metus siųsti laiškai į Rusiją – mažų mažiausiai keisti.

Ir vis dėlto kirba mintis, kodėl V.Bakui nepalanki aplinkybė iškilo būtent dabar, kai šis politikas daugiau nei pusmetį principingai kritiškai vertino kolegos parlamentaro Mindaugo Basčio draugystes su įtartinais Rusijos energetikos atstovais? Juk M.Basčio veiklą flirtuojant su Rusijos energetikais neigiamai vertinti linkę ne visi politikai.

Ši aplinkybė, sakykim, labai nepalanki populiarumus prarandantiems socialdemokratams. Socialdemokratai visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi sumenkinti M.Basčio „nuopelnus“. Tad nėra sunku numanyti, kokį spaudimą V.Bakui tikriausiai teko atlaikyti dėl savo principingumo analizuojant M.Basčio pažintis.

Tad gal praregėjusiam, susipratusiam, į teisingas vėžes atsistojusiam V.Bakui tiesiog keršijama už principingą veiklą 2017-aisiais? Gal jis prievartaujamas palankiai žiūrėti į dujomis ir nafta prekiaujančius įtartinus Rusijos verslininkus? Priešingu atveju į viešumą bus išmesti laiškai, kadaise rašyti į Maskvą rusų profesinių sąjungų bosams?

Įžvelgiu ir dar vieną pavojų – kodėl abejonės dėl V.Bako patikimumo iškilo būtent agresyviųjų Rusijos pratybų „Zapad“ išvakarėse? Gal norima, kad tomis dienomis, kai prie pat mūsų sienų Rusija su Baltarusija kartu su Kinija mokysis pulti Baltijos šalis, Lietuva teturėtų nei pakartą, nei paleistą Seimo NSGK vadovą?

Ką apie šią pato situaciją mano mūsų politikai, politikos apžvalgininkai?

Racionalaus grūdo galima įžvelgti Seimo nario Žygimanto Pavilionio žodžiuose. Buvęs Lietuvos ambasadorius Amerikoje tvirtina: „Įvertinus laikmečio, kai V. Bakas kreipėsi ir bandė užmegzti ryšius su Rusijoje veikiančiomis pareigūnų profesinėmis sąjungomis aplinkybes ir faktą, kad Rusijoje valstybės institucijų darbuotojų profsąjungos yra kontroliuojamos Vladimiro Putino valdžios, abejoju V. Bako galimybėmis toliau eiti NSGK pirmininko pareigas ir tinkamai atlikti parlamentinius tyrimus, susijusius su Rusijos įtaka Lietuvos politikams“

Negaliu nepritarti ir šiai parlamentaro Ž.Pavilionio pastabai, esą Seime privalo būti sudaryta nepriklausoma parlamentinė komisija, tirsianti galimą Rusijos įtaką Lietuvos politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms, nevyriausybiniam sektoriui, taip pat – ir „žaliųjų“ judėjimams. Ypač norėtųsi rimčiau paanalizuoti kai kurių „žaliųjų“ ir „tautininkų“ veiklą trukdant Lietuvai pasistatyti naują atominę jėgainę. Dabar ganėtinai aišku: jei būtume ryžtingai ir skubiai nusprendę statyti savąją atominę elektrinę, Kremliaus prievartaujami baltarusiai tikriausiai nebūtų puolę kloti pamatų Astravo AE.

Beje, teisus ir parlamentaras, ilgametis Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas, pareiškęs, jog „nuomonė, kad bendradarbiavimas su Rusijos valdžios išlaikomu nevyriausybiniu sektoriumi gali suteikti naudos ir galima neatsižvelgti į Rusijos agresyvius veiksmus prieš Baltijos valstybes ir valdžios institucijas, tautos istorinę atmintį, yra klaidinga ir klaidinanti“.

Žaismingai, neieškodamas žodžio kišenėje, šią situaciją portale delfi.lt aptarė ir politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Jis brūkštelėjo: „Buvęs policijos generalinio komisaro kišeninis proforgas Bakas tikėjo Putino vidaus reikalų ir FSB (KGB) sienos apsaugos profsąjungomis, išganytomis per Rusijos ambasados pulkininkus. Rašė Latvių gatvei nuolankius laiškus. Supratimo ir bendradabiavimo prašė“. Negi R.Valatkos ironija – nepagrįsta?

VSD būstinė. Slaptai.lt nuotr.

Tuo tarpu Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, susipažinęs su V.Bakui keliamais priekaištais, teigia, kad nėra nei politinio, nei teisinio pagrindo abejoti jo lojalumu Lietuvos Respublikai. Silpni ar stiprūs Seimo vadovo argumentai?

Pirma, kreipimosi faktas į Rusijos pareigūnus, pasak Seimo vadovo, niekada nebuvo slepiamas.

Antra, Lietuvos Valstybės saugumo departamentas, tikrindamas V. Bako biografiją, nenustatė aplinkybių, kurioms esant jam negalima išduoti leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

VSD išduota indulgencija dirbti su visiškai slaptais dokumentais – svarbus alibi. Šių eilučių autorius būtų linkęs manyti, kad tokio patikrinimo užtenka. Beveik užtenka. Dar tiksliau tariant, būkime budrūs, niekuo aklai nepasitikėkime, tačiau nereikia ir priešų visur įžvelgti. Ypač kvaila atstumti tuos, kurie perėjo į tavo barikadų pusę.

Juolab kad patikimų, principingų, protingų ir patirties turinčių kandidatų į Seimo NSGK pirmininko postą surasti sudėtinga.

2017.08.31; 06:00

Dezinformacija, demagogija, šnipai ir propaganda Lietuvos bei kaimynių rusakalbėje spaudoje

Lenkijos teritorinės pretenzijos. Lenkija reiškia teritorines pretenzijas Lietuvai ir Ukrainai, skelbia „Obzor“ straipsnis. Painiai prirašyta apie tai, kad Baltarusija išvengė tokių pretenzijų, nes Breste šalia Baltarusijos vėliavos kabo ir Rusijos. Ir kad pretenzijų tikslas – suvienyti lenkų tautą aplink dabartinę valdžią ir t. t. Ir kad tik psichinis ligonis gali turėti teritorinių pretenzijų Rusijai.

O prie ko čia Lietuva ir Ukraina? Ak, pasirodo, autorius grįžta prie tų pačių paveikslėlių naujuose lenkų pasuose konkurso. Jo nuomone, Vilniaus Aušros vartų ir Lvovo memorialo paveikslėlių pasiūlymas – tai teritorinių pretenzijų pareiškimas. Štai koks visagalis, pasirodo, yra menas, t. y. paveikslėliai!

Antroji Visatos šypsena. Jau nebe pirmą kartą vis pasklinda informacija apie Lietuvos merginas, dalyvaujančia Rusijos organizuojamuose grožio konkursuose. Štai ir praeitą savaitę „Antroji Visatos šypsena 2017“ tapo Lietuvos gyventoja (taip tiksliai ir įvardinta) Valerija Dmitrijeva.

Tarsi ir nėra čia jokios propagandos. Konkursas – tarptautinis. Tik nenurodyti organizatorių kontaktai. O žiuri sudėtis – specialistai iš šalių nuo JAV iki Prancūzijos. Tik jų pavardės daugiausia rusiškos. Ir merginų laimėtojų gyvenamosios šalys išsidėsto kažkaip gana logiškai: Rusija, Lietuva, Izraeilis, Ukraina. Tokios kažkokios artimos kažkokiai buvusiai imperijai dūšios. Tiksliau – reikia, kad atrodytų artimos.

Saugioji Baltarusija. Norite tikėkite, norite – ne, bet teroristų išpuoliai Europoje labai padidino turistų srautą iš Lenkijos ir Baltijos šalių į… Baltarusiją. Taip „Obzor“ straipsnyje teigia Baltarusijos turizmo pramonės sąjungos vadovas. Išaugusios turistų meilės Baltarusijai priežastis – šios šalies saugumas. O kiek ta meilė išaugo, skaičius pažadėta pateikti kada nors vėliau. Dabar tereikia tik patikėti.

Ideologinė konkurencija. JAV perdavė Lietuvai vidutinio dažnio radijo bangų transliavimo įrangą „Nautel NX–200“, per kurią Rusijai, Baltarusijai ir Ukrainai bus transliuojamos „teisingos“ ir „ideologiškai patikimos“ „Radio Svoboda“ programos rusų ir baltarusių kalbomis, – piktinasi „Belnovisti“ (perspausdina „Obzor“). O įrangos paleidimo iškilmėse pažadėjo dalyvauti ir Linas Linkevičius, ir Seimo nariai, ir JAV ambasados atstovai… Jiems, matyt, tai itin svarbu.

Ir vėl Rolandas Paksas. Kur rusiška propaganda, ten vis sistemingiau pradeda šmėžuoti europarlamentaro Rolando Pakso pavardė. „Litovskij kurjer“ publikuoja eilinį R. Pakso pasisakymą tema „Lietuvoje viskas blogai“. Jau nebe pirmą kartą buvęs prezidentas pabrėžia, kad mūsų šalis tampa svetimų politinių interesų poligonu. Na, taip, čia vėl apie tuos amerikonus ir mūsų valdžios meilę jiems, nesutampančia su Briuselio nurodytomis meilės kryptimis.

Beje, įdomus paradoksas: kai reikia, propagandistai kaltina Lietuvą neklausant Briuselio, kitais atvejais – kad Lietuva per daug klauso Briuselio, kai tuo metu, pavyzdžiui, Lenkija  neklauso ir laimi. Bet svarbiausia, pasak R. Pakso, kad Lietuva neklauso savo žmonių. T. y. net nepasiteirauja jų nuomonės svarbiais klausimais. Dabar jau sunku prisiminti, bet 2003–2004 m. turbūt teiraudavosi.

Lietuvos problema – Rusija. Rusija Lietuvai – tarsi meilės be atsako objektas, propagandiniame šedevre rašo „Litovskij kurjer“. Aistra Rusijai tokia stipri, kad artėja prie neapykantos, bet jei Lietuva pasiryžtų jos kada nors atsisakyti, jos lauktų neišvengiama katastrofa. Nes taptų nebeįmanoma spręsti vidaus politikos problemų – dingtų pagrindinis politinio elito instrumentas. Tad Rusija Lietuvai reikalinga kaip deguonis.

O tas instrumentas, pasirodo, geriausiai išryškėja per Seimo rinkimus, kur visos partijos varžosi, kas stipriau išreikš neapykantą Rusijai (hm, skaitote kas nors iš Lietuvos lenkų rinkomų akcijos?).

Toliau straipsnyje kalbama apie neteisingai nuskriaustą „valstietį“ parlamentarą Vytautą Baką. Koks jis geras ir kaip tik gero norėjo. Bet čia juk Lietuva, čia rusofobija…

Komunistų nusikaltimais maskuojame nacistų nusikaltimus. Savaitės propagandinė vinis – „RuBaltic“ straipsnis „Kam Lietuvai istorinė veidmainystė?“, vėl sugrąžinantis prie NATO filmo apie pokario miško brolius. „Lietuva prilygina komunizmą nacizmui, kad retušuotų lietuvių dalyvavimą holokauste, – rašoma straipsnyje. – Apie tai kalbama ir pačioje Lietuvoje, ir Vakaruose. Lietuviai daromi totalitarinių režimų aukomis, kad būtų nuslėpta, jog tarp jų pačių buvo ir budelių. Skelbdama apie komunizmo nusikaltimus Lietuva ne tik palieka šešėlyje nusikaltimus, kuriuos atliko nacistai, bet ir ima teisinti nacistus bei jų lietuviškus pagalbininkus. Lietuvos atminties politika neturi nieko bendro su morale, tai bandymas pateisinti nuosavus nusikaltimus ir perrašyti istoriją dėl kovos su Rusija tarptautinėje arenoje“.

Beje, „RuBaltic“ ilgai ieškojo vakarietiško informacinio šaltinio, kuriuo galėtų remtis. Na, kad solidžiau atrodytų, esą ir Vakarai tą patį galvoja. Ir surado. „The Guardian“ skiltininko Jonathan Freedland 2010 m. nuomonę. Šaunuoliai, nebuvo lengva.

Baltijos šalys pykstasi. Energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos ima skaldyti Baltijos šalis, teigia „RuBaltic“. Anksčiau propagandistai teigė, kad imsime energetiškai smaugti broliukus latvius, o dabar atėjo eilė ir estams. Nes, kaip rašo „RuBaltic“, Lietuva sukritikavo Estiją, kad ši esą nenori aukoti savo ekonominių interesų „bendram Baltijos šalių tikslui“ – energetinei nepriklausomybei nuo Rusijos.

Vilnius, prisidengdamas bendro Rytų kaimyno energetinėmis grėsmėmis, esą sėkmingai užsiima lobizmu, kad Europos komisija skirtų lėšų visokiausių nerentabilių megaprojektų realizavimui. O Talinas irgi norėtų pasiekti šias lėšas savo energetinių projektų realizavimui. Štai ir pykstasi…

P.S. Mieli skaitytojai,

Prieš mūsų valstybę nukreiptos rusakalbės propagandos srautai internete tokie, kad mes nebespėjame visko susekti. Jei užtiksite kur nors ekskliuzyvinių propagandinių „perlų“ – būtume dėkingi, jei nuorodą (galima ir trumpą aprašymą) atsiųstumėte mūsų portalui el. paštu gilanis.gintaras@gmail.com.

2017.08.31; 06:00

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. LRS nuotr.

Seimas „atostogauja“ ir politinės aistros iki rudens sesijos truputį aprimusios. Tačiau rudens debesys virš „valstiečių“ galvų vis tamsesni ir nežinia kokia forma pratrūks. Valdančiųjų koalicinės pajėgos silpnėja ir tampa pažeidžiamos.

Neseniai viešai svarstėme socialdemokrato M. Basčio „tarpparlamentinius“ ryšius su Rusija ir jos paslaptingais veikėjais, kurie galimai darė neigiamą poveikį Lietuvos nacionalinio saugumo tvarumui. Panašus šešėlis krenta ir ant V. Bako galvos, nors ir menkesnis, bet verčiantis susimąstyti, „kas yra kas“ mūsų politinėje padangėje?

Susipažinus su Seimo nario biografija, nepastebėjau, jog jis buvo vertas tapti tokio įtakingo ir svarbaus politinio posto vadovu. Bet kas padaryta, tas padaryta. Manau, jog tokio lygio vadovas turėtų būti be jokios dėmelės. Kaip ir dermatologijoje, kur net mažiausia dėmelė ant odos gali virsti piktybiniu augliu bei tapti žmogaus neįgalumo ar mirties priežastimi.

Dar vienas įtartinais galimais korupciniais ryšiais siejamas yra Seimo Energetikos komisijos narys socialdemokratas Artūras Skardžius. Sunku be detalaus patikrinimo teigti ar neigti „tikrovę“ – ar tai tik politinių oponentų kerštas už panašaus pobūdžio kritiką. Tiek konservatorių, tiek socialdemokratų priimti politiniai sprendimai, kurie „daug prisidėjo prie Lietuvos energetinio saugumo“ stiprinimo, kelia daugiau klausimų nei turime atsakymų.

Dar rimčiau nagrinėjant šią temą tampa dar tamsiau, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimus Lietuvos specialiųjų tarnybų atsakingų darbuotojų ryšius su politikais, vykdančiais Lietuvos energetikoje pokyčius, naudojamus asmeninio pasipelnymo tikslais. 

Vytautas Čepukas, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Jau seniai sklando nuomonė, jog didžiausią pavojų kelią ne išorės priešai, o mes patys, kadangi didžiausi „sandoriai“ atliekami padedant „lobistams“ Lietuvos Seime. Vienas ar kitas parlamentaras pradėdamas savo „donkichotišką“ žygį prieš korupciją ar nepotizmą, dažnai būna apkaltintas tuo pačiu. Paprastam žmogui sunku suprasti, kas teisus, o kas ne, kadangi dar nė vienas korupcinis ryšys nėra pilnai įrodytas ir jų „kaltininkai“ tinkamai nubausti (kartais įrodyti net ir akivaizdžius dalykus labai sunku ar net neįmanoma).

Todėl dar kartą noriu pabrėžti, jog politikas, vykdydamas atsakingas pareigas, privalo būti tyras kaip „krištolas“, nes kitu atveju bus pažeidžiamas ir gali tapti kieno nors „marionetė“. Lietuvoje tapti politiku nėra sudėtinga, bet būti išrinktam į Seimą ar į kitus politinius postus – tai jau sudėtingas ir brangus procesas. Neturint įtakingų draugų ar pinigų, praktiškai nėra šansų būti išrinktam. 

Tokiu būdu susidaro uždaras galimai korupcinis politikų bei įtakingų veikėjų ratas. Šiame rate beveik visada galime rasti ir korupcijos, ir nepotizmo, ir dar daug visokios negerovės. Peršasi nemaloni išvada, jog dauguma į Seimą išrinktųjų politikų galimai yra korumpuoti ar supančioti nepotizmo ryšiais.

Vadovaujantis Lietuvos įstatymais politikai bei kiti atsakingi vadovaujantys asmenys yra vieši, tai viešumas kartais tampa kai kurių politikų „damoklo kardu“, kuris kerta be gailesčio ir kartais nutraukia aktyvią jų veiką.

Blogiausia situacija susiklosto tada, kai susivienija politikai, „verslas“, vykdomoji valdžia, teisėsauga ir žiniasklaida. Tokia situacija demokratiškoje valstybėje yra mažai tikėtina, tačiau nėra pilnai atmestina.

Nenorėčiau nieko kaltinti, tačiau jei V. Bakas tikrai prašė Rusijos ambasadoje paramos dėl profsąjunginės veiklos organizavimo, tai įrodo jo, kaip politiko, trumparegiškumą bei geopolitinės, socialinės ir psichologinės situacijos nesupratimą. Man teko garbė vadovauti Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijai, teko bendrauti su įvairių šalių atsargos karių asociacijų vadovais, bet santykių su Rusijos atstovais pavyko išvengti. Bet dalyvaujant posėdyje su gerb. V. Baku susidarė geras, padoraus politiko įspūdis. Jo ryžtingas požiūris į M. Basčio veiklą Lietuvos energetikos politikoje – taip pat vertas pagarbos.

Artėja ruduo ir politinis Lietuvos gyvenimas vėl pradės suktis greičiau. Rudeniop skaičiuojami „viščiukai“ – taip byloja liaudies patarlė. Netrukus pamatysime, kaip klostosi įvykiai.

Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Manau, jog pats laikas imtis dar ryžtingesnių priemonių norint iš esmės pagerinti Seimo vertinimą visuomenės akyse. Visi svertai – Seimo narių rankose, reikia tik noro ir bendraminčių palaikymo, tauta to laukia.

Laukėme penketą dešimtmečių, kol iškovojom laisvę, ir jau beveik tris dešimtmečius laukiam geresnio gyvenimo, kada bus gera gyventi visiems, ne tik iš sąrašo „nusipelniusiems gyventi geriau“.

Kas pakliuvo į sąrašą „nusipelnėme gyventi geriau“? Tame sąraše privalome būti visi, kurie liko gyventi čia ir dabar. Politikoje kaip ir kare smulkmenų nebūna. Kadaise padarytos klaidos gali brangiai kainuoti, t. y. patiriama daugiau nuostolių arba net pralaimima.

Turiu vilties, kad mūsų politikams užteks valios pradėti keisti aplinką bei keistis nuo savęs, gal tada savo gerais darbais pavyks pagerinti ir plačiosios visuomenės gyvenimą?

Būtent ateities darbai parodys, kuo šiandien tapo V.Bakas – gal nieko blogo neatsitiko, gal jis – tik politinių intrigų auka? 

2017.08.28; 05:00

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, susipažinęs su Seimo narių Žygimanto Pavilionio ir Arvydo Anušausko kreipimusi dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako bandymo neva megzti kontaktus su Rusijos valdžios kontroliuojamomis profesinėmis sąjungomis, teigia, kad nėra nei politinio, nei teisinio pagrindo abejoti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko V. Bako lojalumu Lietuvos Respublikai.

„Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kelia susirūpinimą, ar toks tendencingas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko V. Bako veiksmų interpretavimas bei jo lojalumo valstybei klausimo eskalavimas būtent šiuo metu, kai kaip niekada turime būti vieningi, kai kyla pagrįstų abejonių Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinių pratybų ,,Zapad“ akivaizdoje, nėra Rusijos Federacijos propagandos pasekmė“, – teigia V. Pranckietis.

V. Bakas į Rusijos Federacijos ambasadorių Lietuvoje kreipėsi 2011 m., tai yra, prieš 6 metus. Kreipimosi faktas niekada nebuvo slepiamas. Per šešerius metus nei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, nei Valstybės saugumo departamentas jokių grėsmių dėl minėto kreipimosi neįžvelgė. Be to, V. Bako teigimu, tokie pat kreipimaisi buvo nusiųsti ir kitų valstybių giminingoms organizacijoms.

Parlamento vadovas pastebi, kad Valstybės saugumo departamentas, tikrindamas V. Baką, nenustatė jokių aplinkybių, kurioms esant leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija jam nebūtų išduotas, o tai liudija, kad nėra neleistinų ar įtartinų ryšių su Rusijos Federacijos institucijomis, įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis ar fiziniais asmenimis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.22; 04:35

Reaguodami į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako bandymą užmegzti ryšius su Rusijoje veikiančiomis pareigūnų profesinėmis sąjungomis, parlamentarai Žygimantas Pavilionis ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį prašydami įvertinti susidariusią padėtį. 

Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Žiniasklaidos teigimu, V. Bakas 2011-aisiais siuntė laiškus Rusijos bei kitų šalių ambasadoriams. Juose V. Bakas, kaip tuometis Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas, prašė padėti užmegzti ryšius su tose valstybėse veikiančiomis teisėsaugos profsąjungomis.

Vieno iš portalų paskelbtame pokalbyje V. Bakas taip pat užsimena apie skambučius ir susitikimus siekiant užmegzti ryšius su užsienyje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis.

Lietuvos parlamento narys Arvydas Anušauskas. Slaptai.lt nuotr.

Įvertinus laikmečio, kai V. Bakas kreipėsi ir bandė užmegzti ryšius su Rusijoje veikiančiomis pareigūnų profesinėmis sąjungomis aplinkybes ir faktą, kad Rusijoje valstybės institucijų darbuotojų profsąjungos yra kontroliuojamos Vladimiro Putino valdžios, abejoju V. Bako galimybėmis toliau eiti NSGK pirmininko pareigas ir tinkamai atlikti parlamentinius tyrimus, susijusius su Rusijos įtaka Lietuvos politikams. Asmeniškai, esu įsitikinęs, kad Seime privalo būti sudaryta nepriklausoma parlamentinė komisija ištirti galimą Rusijos įtaką Lietuvos politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms, nevyriausybiniam sektoriui, įskaitant „žaliųjų“ judėjimus“, – teigė Ž. Pavilionis.

Parlamentaro, NSGK nario A.Anušausko teigimu, nuomonė, kad bendradarbiavimas su Rusijos valdžios išlaikomu nevyriausybiniu sektoriumi gali suteikti naudos ir galima neatsižvelgti į Rusijos agresyvius veiksmus prieš Baltijos valstybes ir valdžios institucijas, tautos istorinę atmintį, yra klaidinga ir klaidinanti.

Esame įsitikinę, kad tiek NSGK pirmininkas V. Bakas, kuris laikėsi principingos pozicijos Seimo nario Mindaugo Basčio parlamentinio tyrimo metu, tiek ir Seimo vadovybė turi atsakingai įvertinti susiklosčiusią padėtį“, – teigė. A. Anušauskas.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.08.18; 08:15

Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką prašydamas sušaukti neeilinį komiteto posėdį ir apsvarstyti situaciją Valstybės saugumo departamente (VSD). 

Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis.

Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad VSD darbuotojas Tomas Jakučionis turi interesų energetikoje, juos aktyviai įgyvendina, o per tai turi sąsajų su prieštaringos reputacijos verslininkais bei organizacijomis.

„Vadovybė arba nesurenka informacijos apie savo darbuotojų veiklą, arba tai toleruoja. Ar galime pasitikėti, kad Lietuva yra saugi, jeigu pareigūnai labiau rūpinasi ne šalies interesais, o savo asmeniniais turtiniais reikalais? Tai rodo rimtas problemas svarbioje mūsų šalies saugumui institucijoje“, – sako parlamentaras.

Kaip skelbia žiniasklaida, energetikos sritį kuravęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas T. Jakučionis ir jo sutuoktinė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos teisininkė Audronė Jakučionienė nuomojo žemės sklypą saulės elektrinių statytojams.

„Šiuo metu pradėtas svarstyti 2018 m. biudžetas, todėl labai svarbu tinkamai įvertinti mokesčių mokėtojų pinigų skyrimą VSD šiemet ir kitąmet. Ar jie bus efektyviai panaudoti?“, – klausia K. Masiulis.

Valstybės saugumo departamentas yra ne vieša valstybės institucija, kurios priežiūrą ir kontrolę vykdo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.18; 00:30

Seimui ketvirtadienį įstatymu pripažinus Baltarusijos Astravo atominę jėgainę (AE) grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui, saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius suabejojo tokio teisės akto veiksmingumu.

Specialistas taip pat mano, kad Lietuvai netektų spręsti pasienyje statomos jėgainės problemos, jeigu anksčiau šalyje būtų buvę priimti teisingi sprendimai branduolinės energetikos srityje. 

Ignas Stankovičius abejoja, ar pasirinktas pats geriausias kelias

Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai

„Pastangos, kad saugumas padidėtų sveikintinos, bet kelias tam, abejoju, ar pats geriausias. Tas įstatymas vienaip ar kitaip turėtų lemti Lietuvos žingsnius tiek Europos Sąjungos (ES) viduje, tiek ir santykius su Baltarusija. Bet tai bus daugiau stabdis santykiams vystytis, negu padedantis pokyčiams Baltarusijoje. O saugumas Astravo elektrinėje nuo to įstatymo vargu ar padidės“, – ketvirtadienį interviu Eltai sakė I. Stankovičius, pridūręs, kad reikia ieškoti efektyvesnių būdų problemai spręsti, pavyzdžiui, užsitikrinti didesnį ES įsitraukimą, tarptautinį spaudimą Minskui dėl jėgainės saugos.

Ekspertas prisiminė ir pačioje Lietuvoje inicijuotą Visagino AE projektą – jeigu būtų pavykę jį įgyvendinti, Baltarusija apie Astravo jėgainę nesvarstytų.

„Daug klaidų padaryta. Lietuvai reikia dviejų trijų nedidelių reaktorių, o pasirinko palyginti pigų, didelį reaktorių – ne visai gudrus ėjimas. Kad atominė energetika Lietuvoje galėjo būti, tai faktas, bet ne su tokiu reaktoriumi. Gigantiški projektai tokiai šaliai netinka. Nuo to „važiavo“ toliau: kadangi nestatėme, Baltarusija pradėjo statyti“, – aiškino saugumo politikos ekspertas, įvardijęs ir dar vieną esą praleistą galimybę – variantą pačiai Lietuvai prisidėti prie Astravo AE statybų.

Klaidos, padarytos „branduolinio žaidimo“ pradžioje

„Kai jau padarėme neteisingų ėjimų to „branduolinio žaidimo“ pradžioje, reikėjo bandyti tapti dalininku, kuris savo rankose turi žymiai daugiau įtakos. Jeigu matai, kad negali sustabdyti, o nori tikrai padaryti saugią, tampi dalininku“, – komentavo I. Stankovičius, kurio neįtikina ketinimai nepirkti iš Astravo AE elektros energijos. 

Ignas Stankovičius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

„Jeigu paleis elektrą pigiai, tai mes čia čirkšime, aiškinsime, kad neperkame, bet kai tiktai kainos pasidarys patrauklios, mes tą elektrą pirksime ir vaidinsime, kad perkame iš kitur“, – sakė I. Stankovičius.

Lietuva laiko už pusės šimto kilometrų nuo Vilniaus statomą Astravo AE nesaugia.

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas: „tebelaukia daug darbų“

Kaip skelbta, ketvirtadienį Seimas, 104 parlamentarams vieningai balsavus „už“, įstatymu pripažino Astravo AE keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad tai labai svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti šalies, visuomenės saugumą. V. Bakas pripažino, jog tebelaukia daug darbo bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis ir partneriais ES, norint, kad Astravo AE statybos būtų sustabdytos arba jėgainės eksploatavimas niekada neprasidėtų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.16; 06:00

Seimas pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako inicijuotoms Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus, bus sudarytos galimybės visiems Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) nariams gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

„Šaulių sąjungos nariai bendradarbiauja su krašto apsaugos sistemos institucijomis, nuolat dalyvauja mokymuose, pratybose ir prisideda prie Lietuvos kariuomenės objektų bei teritorijos apsaugos. Vykdant pareigas, dažnai reikia būti susipažinus su įslaptinta informacija, tačiau šiuo metu įstatymai tokias galimybes sudaro tik daliai šaulių“, – pažymėjo V. Bakas.

Pagal esamą įstatymą, gauti leidimą dirbti su „Riboto naudojimo“ informacija gali tik nuolatines šaulio tarnybos pareigas einantys LŠS nariai, patenkantys į krašto apsaugos ministro patvirtintą pareigybių sąrašą.

Įstatymo pataisos sudaro galimybę „Riboto naudojimo“ informaciją gauti ne tik nuolatines pareigybes turintiems, bet ir šauliams, kurie tarnauja LŠS koviniuose būriuose, ar kitiems LŠS nariams, dėl kurių yra priimamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimas, kad jiems vykdant tarnybą reikia susipažindinti su įslaptinta informacija.

„Suteikdami galimybę visiems šauliams gauti leidimą dirbti su „Riboto naudojimo“ informacija, leistume organizacijai dirbti efektyviau, įrodytume, kad ja tikime ir pasitikime, – kalbėjo NSGK vadovas. – Šaulių sąjunga yra svarbi mūsų krašto apsaugos sistemos dalis, todėl turime suteikti jų darbui reikalingus įrankius, kiek įmanoma labiau didinti jų įsitraukimą“.

Įstatymo pataisos priimtos 93 Seimo nariams balsavus už, niekam nebuvus prieš, 7 parlamentarams susilaikius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.14; 03:00

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) Vyriausybės prašo pateikti Seimui svarstyti Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, įrenginių ir kitų, nacionaliniam saugumui užtikrinti, svarbių įmonių įstatymo pakeitimo projektą.

Lietuvos geležinkeliai. Slaptai.lt nuotr.

Pakeitimai turėtų reglamentuoti strateginio ūkio sektoriaus įmonių darbuotojų, skiriamų į vadovaujančias pareigas ar priimančių svarbiausius sprendimus, privalomą patikrą. Taip pat didelis dėmesys būtų skirtas šių įmonių sandorių patikrai – pastarieji turi atitikti nacionalinio saugumo interesus bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.

Atsižvelgiant į situaciją, kad tokiose įmonėse kaip „Lietuvos geležinkeliai“ net 40 proc. darbuotojų susiję giminystės ryšiais, komitetas siūlo Vyriausybei įvardyti priemones, kurios užtikrintų skaidrią atranką į darbo vietas, padėtų pasirūpinti, kad strateginėse įmonėse dirbantys giminystės ryšiais susiję asmenys nebūtų saistomi tarpusavio pavaldumo santykiais.

„Dabartinė padėtis su strateginėmis įmonėmis mums leidžia įžvelgti ne vieną spragą, tad turime kuo greičiau tobulinti įmonių veiklą ir jų kontrolės sistemą, – sakė NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. – Įžvelgiame spragas vykdant strateginius, ypač technologinius, sandorius. Strateginės reikšmės įmonėse turime darbuotojų patikimumo problemą, kurią lemia ir vyraujantis nepotizmas“.

Pasak V. Bako, svarbius sprendimus priimančių darbuotojų patikrai ir nepotizmui reikia skirti ypatingą dėmesį.

„Ta situacija turi baigtis. Nepriimtina tai, kad valstybės įmonėse, kuriose dirba tūkstančiai darbuotojų, žmonės negali įsidarbinti, neturėdami mamų, pažinčių, dėdžių, tetų“, – trečiadienį po NSGK posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.

Jo nuomone, reikėtų plačiau pažvelgti į nepotizmo problemą. „Situacija ypač pavojinga, kai žmonės gali daryti įtaką svarbiems sprendimams. Nėra normalu, kai žmonės įdarbinami tik dėl šeimyninių ryšių, tai verčia kitus mūsų piliečius nusivilti savo valstybe. Turime pasirūpinti, kad visuomenė žinotų apie galimybę patekti į tam tikras pareigas ir žmonės darbo vietą gautų ne dėl asmeninių ryšių, o dėl turimų įgūdžių ir kvalifikacijos.

Be to, privalome nustatyti į atsakingas pareigas strategiškai svarbiose valstybinėse įmonėse pretenduojančių žmonių patikros tvarką, turime pasirūpinti, kad jie būtų deklaravę savo viešuosius ir privačius interesus“, – kalbėjo V. Bakas.

NSGK vadovas įstatymo pakeitimo projekto iš Vyriausybės tikisi sulaukti dar Seimo pavasario sesijos metu: „Turime šią situaciją pakeisti kiek įmanoma skubiau, todėl įstatymo pakeitimo projektų pateikimo Seimui laukiame dar šioje pavasario sesijoje“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.08; 06:27

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) galės gauti informaciją apie juridinių asmenų ūkines, finansines operacijas. Siekiant kovoti su korupcija, papildomus įgaliojimus šiai tarnybai suteikė Seimas, priėmęs Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pataisas.

Ketvirtadienį už jas balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 5, susilaikė 20 parlamentarų.

Seimo „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis mano, kad tokia įstatymo pataisa leis pareigūnams piktnaudžiauti, siekiant gauti informaciją apie finansus.

Kritikavęs įstatymo pataisas socialdemokratas Artūras Skardžius atkreipė dėmesį į tai, kad STT suteikiama prieiga prie jautrios informacijos ir galimas piktnaudžiavimas ypač turint mintyje tai, kad gyvename „švogerių krašte“.

Toks teisinis reguliavimas, Seimo nario liberalo Kęstučio Glavecko nuomone, atbaidys užsienio investuotojus, kurie gali pereiti į kituose šalyse esančius bankus.

„FNTT, Mokesčių inspekcija, Konkurencijos taryba šiuo metu gali gauti informaciją apie juridinių asmenų bankines sąskaitas“, – pastebėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Pasak Seimo nario Dainiaus Gaižausko, ši įstatymo pataisa – antikorupcinė prevencinė priemonė. „Jokios išskirtinės teisės STT, lyginant su Mokesčių inspekcija, FNTT, Konkurencijos taryba, nesuteikiama“, – teigė jis.

Seimo TS-LKD frakcijos narė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad šiuo atveju kalbama tik apie juridinius asmenis, o ne apie privačias sąskaitas. „Bankų paslapties vis daugiau šalių atsisako“, – remdama įstatymo pataisas sakė parlamentarė.

Įstatyme įtvirtinta, kad bankai, finansų ir kredito įmonės bei kredito įstaigos ir kiti juridiniai asmenys pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją apie juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą.

Priimtomis pataisomis taip pat reglamentuota, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės, įmonės, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos, kurių steigėja, savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą arba pagal sudarytas duomenų teikimo sutartis neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingus valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją.

STT įstatymo pataisos įsigalios šių metų liepos 1 d.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.11; 15: 07

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad, norint proveržio kovoje su korupcija, reikėtų priimti apie 20 įstatymo pataisų, tarp jų suteikiant daugiau galių žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijoms.

„Seimo valdybos nariai labai rimtai žiūri į šį iššūkį valstybei. Jau rytoj bus svarstomi pirmieji įstatymo projektai, kurie reikalingi proveržiui. Aš tokių projektų turiu 20, tai paketas, kuris gyvybiškai būtinas, kad galėtume pajudėti iš vietos. Reikia šiek tiek suteikti daugiau galių žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijoms, duoti tuos šiuolaikinius įrankius, kad jie galėtų stiprinti savo analitinius pajėgumus. Reikia priimti būtinai su lobizmu susijusius įstatymus ir baigti čia vaidinti, kad asociacijos neatlieka lobistinės veikos, ji turi būti skaidri, aiški. Taip pat, sakyčiau, pats žvalgybų finansavimas ir technologiniai pajėgumai, švelniai tariant, yra neadekvatūs, reikia daryti ryžtingus sprendimus“, – trečiadienį po Seimo valdybos susitikimo su VSD ir STT vadovais žurnalistams sakė V. Bakas.

Jo nuomone, mūsų žvalgyba turi turėti normalius technologinius įrankius, todėl reikia šiek tiek investuoti į technologijas. V. Bakas mano, kad STT galėtų kontroliuoti ir partijų finansavimą. „Aš norėčiau, kad tą galėtų vykdyti STT, ir mes siūlysime tokį sprendimą“, – sakė NSGK vadovas.

Jo teigimu, reikėtų suteikti galimybę STT, kaip Mokesčių inspekcijai, FNTT gauti prieigą prie juridinių asmenų finansinių operacijų. V. Bakas užsiminė ir apie problemas strateginėse įmonėse. „Kai kurias mūsų valstybės valdymo sritis tiesiog valstybė turi atsiimti, bent jau turi būti šeimininku“, – sakė V. Bakas, atsisakęs nurodyti, ką turi mintyje.

Apie tai, kas vyksta strateginėse įmonėse, nenorėjo kalbėti ir VSD vadovas Darius Jauniškis. „Mes kalbėjome apie slaptus dalykus, todėl nenorėčiau kalbėti, nes informacija arba ribota, arba slapta“, – į žurnalistų klausimus atsakė D. Jauniškis.

Jis pripažino, kad „per korumpuotus pareigūnus, per korumpuotus politikus galima daryti poveikį valstybės raidos ir valstybės gyvenimui“.

Seimo valdybos posėdis vyko už uždarų durų, todėl jo dalyviai ribojo informaciją žurnalistams.

Susitikime buvo aptartos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) teisėkūros iniciatyvos, kuriomis siekiama stiprinti kovą su korupcija.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.20; 19:38

Seimo nario Mindaugo Basčio apkaltos komisija trečiadienį ketina apklausti parlamentarą M. Bastį. Penktadienį planuota jo apklausa neįvyko, nes tam pritrūko laiko.

„Tiesiog mes norėjome suteikti galimybę tiek M. Basčiui, tiek jo advokatams dalyvauti apklausoje ir užduoti visus jiems rūpimus klausimus, ir dėl to prasitęsė Seimo nario Vytauto Bako apklausa“, – penktadienį žurnalistams po komisijos posėdžio sakė apkaltos komisijos pirmininkė Seimo narė Agnė Širinskienė. 

Seimo narys Mindaugas Bastys

Penktadienį komisija apklausė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką V. Baką.

„Šiandien mes išklausėme kaip liudininką Seimo narį V. Baką, kuris vadovavo Seimo NSGK, kuris kaip laikinoji komisija tyrė M. Basčio klausimus. Mes gavome paaiškinimus, manau, jūs matysite išvadoje, ką mes sužinojome. Dabar aš tos informacijos teikti negaliu“, – sakė A. Širinskienė.

Jos teigimu, posėdyje dalyvavęs Seimo narys M. Bastys ir toliau teikia įvairius nušalinimus. „Šiandien buvo bandoma nušalinti mane tuo pagrindu, kad priklausau Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, bet aš netgi partijai nepriklausau ir nelabai mačiau pagrindo nusišalinti“, – teigė A. Širinskienė.

Ji užtikrino, kad komisija gerbia M. Basčio teises.

„Mes tikrai gerbiame jo procesines teises ir Seimo nario M. Basčio kaip žmogaus teises. Kaip matėte, Seimo nario V. Bako apklausa truko dvigubai ilgiau, negu mes tikėjomės, tai, manau, tikrai rodo, kad advokatai turi visas galimybes gintis“, – sakė A. Širinskienė.

Seimo nario M. Basčio teigimu, abejonių dėl komisijos pirmininkės A. Širinskienės tinkamumo vykdyti apkaltos komisijos pirmininkės pareigas sukėlė eilė jos vadovaujamos komisijos veiksmų (procedūrinių pažeidimų), pateikti menami klausimai, atsižvelgiant į jų turinį, vertintini kaip išankstinės nuomonės išsakymas ir vienpusiškas faktų vertinimas.

„Lietuvos teismų praktika suformuota taip, jog apkaltos komisijos nariui nušalinti pakanka to, kad kaltinamasis nepasitiki šiuo Seimo nariu ir tokiam nepasitikėjimui kilti pakanka pagrindo. Nereikia įrodinėti, kad Seimo narys tikrai prie tam tikrų aplinkybių pasielgs netinkamai. Nušalinimui pakanka įtarimo. Europos Žmogaus teisių teismas priėmęs pamatinį išaiškinimą tuo pagrindu, kad žmogus turi tikėti teisėjais, o šiuo atveju apkaltos komisijos nariais. Vadovaujantis BPK nuostatomis, reiškiu nušalinimą nuo darbo apkaltos komisijos pirmininkei Agnei Širinskienei“, – pareiškė M. Bastys.

Socialdemokratų partijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Parlamentaro teigimu, išankstinės nuomonės išsakymas ir vienpusiškas faktų vertinimas jam kelia realų pagrindą abejoti pirmininkės nešališkumu ir kompetencija, galimybe priimti teisingą sprendimą ir tinkamai vadovauti apkaltos komisijos darbui.

„Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija garantuoja man, kad mano byla būtų nagrinėjama nepriklausomos ir nešališkos komisijos ir jos narių“, – rašoma M. Basčio kreipimesi Seimo specialiajai tyrimo komisijai.

M. Basčio manymu, A. Širinskienės elgesys prieštarauja baudžiamojo proceso įstatyminėms normoms, nes, tik gavusi pareiškimą apie nušalinimą, ji privalėjo perduoti pirmininkavimą Komisijos posėdžiui kitam asmeniui, o balsuoti dėl nušalinimo turėjo tiktai asmenys, kuriems nepateiktas nušalinimas bei nedalyvaujant nušalintiems asmenims, ir tik po to paskelbti savo sprendimą. M. Basčio nuomone, taip pat buvo grubiai pažeistos baudžiamojo proceso nuostatos, nesilaikyta Seimo narių etikos reikalavimų ir dėl to buvo netinkamai išspręstas nušalinimo klausimas.

Iki gegužės 15 d. turėjusi baigti darbą M. Basčio apkaltos komisija ketina prašyti Seimo dar dviem savaitėms, iki birželio 1 d., pratęsti jos darbą.

Seimo komisija turėtų ištirti ir pateikti Seimui išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui M. Basčiui.

Kaip jau skelbta, V. Bako vadovaujamas parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nustatė, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas nuolatinius ryšius su „Rosatom“ ir kitais Rusijos atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, jo ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Seimas jau yra pritaręs tokiai NSGK išvadai.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.08; 18:37

Beveik pusė Lietuvos gyventojų įžvelgia grėsmę iš Rusijos. Užpuolimo atveju ar kilus realiai užpuolimo grėsmei, 4 iš 10 gyventojų liktų Lietuvoje, bet pirmiausia ieškotų būdų apsisaugoti ir apsaugoti savo šeimą, penktadalis – ginklu ar kitais būdais prisidėtų prie šalies gynybos, tiek pat – išvyktų iš Lietuvos, šiek tiek mažiau – liktų Lietuvoje ir nieko nedarytų.

Šalį ginti dažniau rinktųsi lietuviai, vyrai, jaunesni, labiau pasiturintys, patriotiškai nusiteikę, pritariantys demokratinėms vertybėms ir labiau patenkinti savo gyvenimu žmonės.

Tai rodo Seime pristatyto mokslinio tyrimo „Subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste: ypatumai, formuojantys veiksniai ir individų kuriamos strategijos“ duomenys.

Pirmadienį vykusiame jo pristatyme ir diskusijoje buvo aptariamas Lietuvos gyventojų požiūris į galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. Daugiausia dėmesio skiriama grėsmės iš Rusijos suvokimui ir požiūrio į pabėgėlius analizei, asmenų pasirinkimams realiose grėsmės situacijose, žiniasklaidos įtakai grėsmių suvokimui ir kitiems klausimams.

Tyrimas atskleidė, kad ketvirtadalis Lietuvos gyventojų pabėgėliams jaučia užuojautą, tačiau dominuoja neigiamas požiūris į pabėgėlius. Paklausti, kaip būtų linkę elgtis, jei Lietuvoje smarkiai padaugėtų pabėgėlių, trečdalis žmonių stengtųsi juos tiesiog ignoruoti, ketvirtadalis – jų šalintųsi, tiek pat – stengtųsi susipažinti arba padėti, o mažesnė dalis būtų pasirengusi prieš juos protestuoti arba kitaip reaguotų neigiamai.

Pasak tyrimo pristatymą inicijavusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako, tokie moksliniai darbai yra reikalingi ir reikšmingi. „Į problemas ir grėsmes mes turime žvelgti kiek įmanoma plačiau, privalome žinoti šalies gyventojų pozicijas jautriomis saugumo temomis, turime būti susipažinę su gyventojų požiūriais“, – teigė V. Bakas.

NSGK vadovas pabrėžė, kad šiuo metu situacija regione itin įtempta, todėl į tai reikia žvelgti kiek įmanoma plačiau. „Turime tikrai ne kasdienę situaciją, o prieš Lietuvą vykdomos informacinės atakos yra tik ledkalnio viršūnė. Būtent todėl reikia ne tik kalbėti, bet ir tyrinėti vykstančius procesus, vertinti grėsmes, vyraujančias nuotaikas, kad priimami sprendimai būtų grindžiami objektyviais mokslinių tyrimų duomenimis“, – sakė politikas.

Projektą 2015-2017 m. vykdo Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Sociologijos institutas. Projekto partneris – Socialinių inovacijų institutas. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Projekto vadovė – LSTC Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Diana Janušauskienė, vykdytojos: dr. Eglė Vileikienė, dr. Laima Nevinskaitė ir Ingrida Gečienė.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.09; 19:09

Šiandien Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pristatyta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2016 metų veiklos ataskaita.

Aptarti STT 2016 metų pagrindiniai veiklos rezultatai rodo, kad daugiausia dėmesio buvo sutelkta atskleidžiant ne vieną politinės korupcijos atvejį, išaiškinant sunkius, sisteminius, didžiausią žalą valstybei darančius korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Taip pat aptartos intensyviau taikytos kitos prevencijos priemonės – kriminalinės žvalgybos metu nustatytos informacijos apie korupcinio pobūdžio požymių turinčią veiką, aktualios tarnybinės drausminės atsakomybės taikymui, perdavimas atsakingoms institucijoms.

Gerėjančią situaciją valstybėje patvirtina sociologiniai tyrimai. Nors korupcija šalyje įvardijama kaip viena didžiausių problemų, šalies gyventojų korupcinė patirtis nuosekliai mažėja (per pastaruosius 5 metus kyšius davusių asmenų skaičius sumažėjo), o nepakantumas korupcijai auga.

„Pastarųjų metų įvykiai atskleidė, kad korupcija egzistuoja visose valstybės valdymo srityse: tiek įstatymų leidyboje, tiek vykdomojoje valdžioje, ir tai daro įtaką politiniams procesams. Politiniame lygmenyje priimami neteisėti sprendimai, finansiškai palankūs verslo struktūroms, jų interesų tenkinimui, negali būti toleruojami. Tokio pobūdžio korupcinių nusikaltimų tyrimai ir toliau bus prioritetiniai“, – sakė STT direktorius Saulius Urbanavičius.

„Pristatyti veiklos rezultatai rodo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pajėgi tirti ne tik pavienius korupcinius atvejus, bet ir sisteminę, sudėtingais mechanizmais pasižyminčią korupciją“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Taip pat aptarti siūlymai dėl kitų priemonių, reikalingų korupcinių nusikaltimų atskleidimui ir tyrimui: realiai veikiantis lobizmo įstatymas, pranešėjų apsaugos ir skatinimo sistema, proaktyviai kontroliuojama viešųjų ir privačiųjų interesų deklaravimo sistema, nuo korupcinių nusikaltimų atgrasančių baudų ir bausmių svarba.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.04.19; 14:43