"Lietuviai jau įsitikino: Lietuva gali atkurti savo valstybingumą, tačiau nepajėgia jo išlaikyti Visuotiniame Konflikte, kurio įtampą palaiko didžiųjų valstybių Drakonai, vadovaudamiesi džiunglių įstatymu: kas stipresnis, tas teisus".

Ši citata – iš rašytojo Petro Dirgėlos dar 1990-aisiais išleistos esė "Tranų pasaulyje". Kad ir sutilpęs į nedidelę, nė šimto puslapių neturinčią knygelę, šis veikalas kupinas pranašiškų pastebėjimų, gilių įžvalgų. Deja, mes nesame tobuli, ir tai, kas iš tiesų vertinga, – nebūtinai sulaukia mūsų dėmesio. Toks likimas ištiko ir esė "Tranų pasaulyje", nors tiems, kurie jį perskaitė atidžiai, drįstu manyti, dabar lengviau susigaudyti politinėse intrigose.

Po nepriklausomybės atkūrimo prabėgus daugiau nei dviems dešimtmečiams tarsi pradedame suvokti žodžių "nesugebame išsaugoti atkurto valstybingumo" prasmę. Tačiau dabar jau suvokdami, jog nepriklausomybės išsaugojimas kartais net sudėtingesnis veiksmas nei jos atkūrimas, vis tik nežinome atsakymo į pagrindinį klausimą – kodėl griūna mūsų valstybingumo pamatai.

Continue reading „Apie tai, kodėl nepajėgiame išsaugoti valstybingumo“

Kokius pastarųjų dienų renginius norėtųsi išskirti kaip prasmingus? Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius prieš keletą dienų Vilniaus Žurnalistų namuose vadovavo diskusijai, narpliojusiai priežastis, kurios mums trukdo išgirsti oponentų ir net bendraminčių argumentus. Kalbant paprasčiau, – tądien bandyta suvokti, kodėl mes, lietuviai, negirdime savo artimo, kodėl pasišovę vertinti tik tai, ką patys sakome arba darome. Žodžiu, kodėl nelinkę bent simboliškai pasidžiaugti savo bendraminčių ar konkurentų darbais?

Po kelių dienų Seime buvo surengta konferencija „Informacinis karas prieš Lietuvą“. Konferencijos metu savo nuomonę apie prieš Lietuvą vykdomus slaptuosius karus dėstė žymūs žurnalistai, politologai, universitetų dėstytojai. Pranešėjai sutartinai teigė, jog prieš Lietuvą nukreipta Rusijos žvalgybinė bei propagandinė veikla kelia rimtą susirūpinimą. 

Continue reading „Pereinamojo Rusijos šnipų kiemo titulas“

Lietuvoje aprimo aistros dėl viešai paskelbtos VSD ataskaitos. Nuslūgo tiek kritiškai, tiek palankiai nusiteikusių vertintojų azartas įrodyti būtent savąją tiesą. Žodžiu, atėjo palankus metas dar sykį atidžiai peržiūrėti visuomenei skirtus viešus svarbiausios mūsų slaptosios tarnybos tekstus. Taip pat puiki proga dar kartą prisiminti tiek VSD kritikų, tiek VSD simpatikų publikacijas.

Kai analizuojamos viešos slaptųjų tarnybų atsakaitos, skubėt užimti kategorišką poziciją, – ne visuomet dėkinga taktika. Pirmieji įspūdžiai – ne visuomet tikslūs ir teisingi. Ypač kai kalbama apie Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitą, kurioje, be jokios abejonės, nežinomųjų elementų žymiai daugiau nei žinomųjų. Ne veltui iki šiol gyva patarlė apie karštakošius, "kurie labai skubėjo ir todėl prajuokino pasaulį".

Žinoma, visus labiausiai domina toji lietuviškosios ataskaitos dalis, kurioje pirmą kartą viešai ir atvirai kalbama apie Rusijos ir Baltarusijos žvalgybas, agresyviai kenkiančias mūsų interesams tiek pačioje Lietuvoje, tiek užsienyje. 

Continue reading „Bičiuliavimosi su Rusijos FSB atvejai“

Lietuva gali didžiuotis

Lietuvoje šalia Energetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos bus kuriamas dar vienas NATO centras – NATO antiterorizmo centras Europoje prie Valstybės saugumo departamento (VSD). Apie tai praneša portalas SLAPTAI.LT.

Centro tikslas – suvienyti NATO valstybių Europoje pastangas kovoje su tarptautiniu terorizmu panaudojant neabejotinai pažangiausius Lietuvos pasiekimus šioje srityje. Būtent jų dėka Lietuva yra vienintelė NATO šalis, kurioje tarptautinis terorizmas neturi jokių šansų. Visi teroristų bandymai įbauginti Lietuvos darbo žmones VSD dėka baigdavosi dar neprasidėję.

Tokio dėmesio Lietuva Vilniuje susilaukė nugalėdama savo istorinę varžovę Rusiją, kuri pretendavo tapti NATO antiterorizmo centru ne tik Europoje, bet ir Eurazijoje.

Continue reading „Lietuva taps NATO antiterorizmo centru Europoje“

Mįslingomis aplinkybėmis žuvusio VSD karininko Vytauto Pociūno našlė Liudvika Pociūnienė aukštesniajam prokurorui apskundė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl jos vyro mirties. Liudvika Pociūnienė mananti, kad prokurorai neturėjo nutraukti tyrimo, o tik sustabdyti.

V.Pociūno našlė ir jos advokatas reikalauja iš naujo įvertinti parodymus. L.Pociūnienės advokato teigimu, prokurorai ignoravo liudijimą apie pašalinį asmenį, karininko žūties naktį buvusį jo viešbučio kambaryje. L.Pociūnienė teigia, kad duomenų apie pašalinio asmens buvimą V.Pociūno kambaryje esama. Manoma, kad tas asmuo ir galėjo prisidėti prie V.Pociūno žūties.

VSD karininkas V.Pociūnas žuvo 2006-ųjų rugpjūčio 23-iosios naktį, esą pats iškritęs iš devinto aukšto viešbutyje Baltarusijos mieste Breste.

Generalinė prokuratūra dukart buvo pripažinusi, kad ši mirtis – nelaimingas atsitikimas. Tačiau teismo nurodymu ikiteisminis tyrimas vis buvo atnaujinamas. Pastarąjį kartą tirta ir nužudymo versija. Tačiau šių metų vasario 1-ąją Lietuvos Generalinė prokuratūra vėl paskelbė neradusi nusikaltimo požymių.

Savo skaitytojams primename, kad 2007-ųjų metų spalio mėnesį Slaptai.lt yra paskelbęs išskirtinį Liudvikos Pociūnienės interviu, duotą žurnalistui Gintarui Visockui. Maždaug prieš šešetą metų parengtą interviu "Liudvika POCIŪNIENĖ: „Vytauto Pociūno žūtis susijusi su jo darbu slaptosiose tarnybose“ publikuojame lygiai tokį, koks jis buvo paskelbtas anuomet – 2007-ųjų metų pabaigoje.

Continue reading „Liudvika Pociūnienė: „Vytauto Pociūno žūtis susijusi su jo darbu slaptosiose tarnybose““

rubavicius

Kitokios baigties ir negalėjo būti. Tarpinė atomazga logiška. Scenaristų ir atlikėjų triumfas, audringi gerbėjų plojimai, peraugantys į žiniasklaidines ovacijas. Pedofilijos nebuvo ir negalėjo būti. Ar galima įsivaizduoti kitokią baigtį?

Tiek lavonų, tokia įspūdinga pasaulį nustebinusi karinė mergaitės „ėmimo“ operacija, tiek prokurorų ir teismų, aukščiausių valstybės pareigūnų ir jų patarėjų darbo – ir viskas perniek? Ir viską pradėti iš naujo, kurpti naują scenarijų? Tik ne Lietuvoje. Įgyvendintas vienas esminių tikslų – viešai rodant lavonais paženklintus „žygdarbius“, valstybine prievartos mašina „patvarkyti“ visus drįstančius tokiu vaizdu vienaip ar kitaip piktintis.

Continue reading „Pedofilijos įteisintojų triumfas“

gintaras_originalas

Tikriausiai nėra tokių, kurie nebūtų girdėję posakio, esą pasaulį valdo tie, kurių rankose – informacija.

Valdo ne ginklai, ne pinigai, o būtent žmonės, kuriems prieinama pačių įvairiausių rūšių informacija – riboto naudojimo, tarnybinė, slapta, karinė, politinė, mokslinė, konfidenciali, visiškai slapta, asmeninio pobūdžio…

Šiuose žodžiuose – labai daug tiesos. Tačiau tokia aksioma reikalauja papildymų. Norint valdyti tautas, bendruomenes ar valstybes neužtenka vien turėti daug informacijos. Dar reikia mokėt ja naudotis: „atsijoti informacines šiukšles“, išgryninti esmę, susisteminti faktus ir t.t. Įtakos pasiekia tik tas, kuris žino, kada, kaip ir kur panaudoti etiškai ar neetiškai surinktas slaptas ar pusiau slaptas žinias.

Continue reading „Teisingumo ir valstybės paslapčių sankirta“

marcinkevicius_2-portretine

Viskas krypsta teisinga linkme. Tai, kad teismas pagaliau pripažino, jog žūties metu Vytautas Pociūnas vykdė VSD deleguotas funkcijas, regis, reiškia, kad viskas krypsta teisinga linkme.

Tačiau šis niekada abejonių nekėlęs akivaizdžiai aiškus faktas seniai privalėjo būti patvirtintas, nevaikant našlės po visokiausias institucijas ir teismų instancijas, nevarginant netekties skausmo slegiamo žmogaus, valstybinių institucijų turimų akivaizdžiausių faktų, nereikalaujančių įrodymų, paieškomis ir rinkimu.

Continue reading „Lietuva tebėra pavojaus zonoje“

pociuniene_liudvika_slaptai.lt

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), išnagrinėjęs Liudvikos Pociūnienės skundą Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nusprendė iš dalies patenkinti pareiškėjos skundą.

Liudvika Pociūnienė prašė teismo panaikinti Valstybės saugumo departamento (VSD) 2011-01-20 sprendimą, kuriuo atsisakyta spręsti klausimą dėl kompensacijos mokėjimo iki ikiteisminio tyrimo dėl V. Pociūno žūties pabaigos; 2011-07-19 VSD generalinio direktoriaus raštą; 2011-07-01 VSD tarnybinio tyrimo komisijos išvadą, kuria konstatuota, kad Vytautas Pociūnas 2006 m. rugpjūčio 22-23 dienomis buvo tarnybinėjė komandiruotėje Baltarusijoje, Breste, kaip Užsienio reikalų ministerijos atstovas ir jokių VSD užduočių nevykdė; nustatyti, kad Vytauto Pociūno žūtis yra įvykis, atsitikęs apdraustajam vykdant tarnybines pareigas kaip VSD pareigūnui, ir įpareigoti Valstybės saugumo departamentą apskaičiuoti ir išmokėti  žuvusiojo šeimai Valstybės saugumo departamento įstatymo 31 str. ir Valstybės saugumo departamento statuto 44 str. nustatytą kompensaciją.

Continue reading „Teismas: Vytautas Pociūnas žūties metu vykdė VSD deleguotas funkcijas“

saulius_stoma

Atnaujinti Lietuvos politinę sistemą bus nepaprastai sunku.

Per kelis dešimtmečius vis tvirtėjantis valdomos demokratijos modelis yra per daug parankus įtakingoms grupuotėms, todėl jos kausis iki paskutinio kraujo lašo. Ir visomis priemonėmis.

Juolab kad pralaimėjimas kai kam reikštų ne vien pasitraukimą iš politinės arenos, bet ir teisinę atsakomybę.

Naujosios politinės jėgos yra planingai skaldomos ir kompromituojamos. Atrodo tarsi veiktų galingas kontrolės ir griovimo mechanizmas. Viskas apskaičiuota ir numatyta iš anksto, jokios saviveiklos! O išsišokėliai greitai nugesinami.

Continue reading „Apie klastotes ir šmeižtus“

venckiene_mergaite-k

Są­jū­džio lai­kai jau at­ro­do ne­re­a­lūs, Tau­tos su­si­rin­ki­mams Lie­tu­vo­je ma­tuo­ja­mi ant­ran­kiai.

Kie­no var­du po ge­gu­žės 17-osios vi­suo­me­nei pri­myg­ti­nai de­monst­ruo­ja­ma ga­lia?

Ne­cy­pau­ki­te Jūs, tie ne­pa­ten­kin­tie­ji, nes ir iki jū­sų at­ei­si­me ir ly­giai to­kiais pa­čiais bū­dais pa­ro­dy­si­me, kas yra Jū­sų spal­vo­to­mis krei­de­lė­mis ban­do­ma kur­ti TIESA…

Ru­de­nį bus nu­šluo­ti kon­ser­va­to­riai, o ne­įvar­dy­tas blo­gis lai­mės, nes „dvie­jų šei­mų kon­flik­te“, kaip tai mėgs­ta kar­to­ti žy­mūs šios die­nos po­li­ti­kai, vie­nas „šei­mos na­rys“ yra bū­tent ta­sai ne­įvar­dy­tas blo­gis. Ir žai­džia­mas sėk­min­gas žai­di­mas – „Chod ko­niom!“ – ir bus leng­va at­si­kra­ty­ti de­ši­nių­jų, ir to­liau ma­ni­pu­liuo­ti de­mo­kra­tijos var­du.

Continue reading „Tiesos lauksime rudenį“

g.visockas-portretas

“Gerb. Gintarai Visockai, įsikandote tą savo K.Michailovą – Nikuliną ir valkiojate kaip katė pūslę. Nejau nesuprantate, kad taip save kompromituojate ir kuriate savo kaip priešiškoms Lietuvai jėgoms tarnaujančio žurnalisto įvaizdį”.

Šį komentarą aptikau Fecebook puslapyje. Jis buvo paskelbtas po manąja publikacija “Ko siekia atsarginio advokato institucijos šalininkai”. Komentaro autorius – Gediminas Kontrimas.

Nesiruošiu polemizuoti su šiuo Facebook erdvėje savo nuomonę dažnai reiškiančiu komentatoriumi. Beprasmiška. Tuščia laiko gaišatis. Lietuvoje itin daug primityviojo patriotizmo apraiškų. Lietuvoje gausu triukšmautojų, šūkautojų, mitinguotojų, kuriems visuomet viskas aišku. Su jais keblu ginčytis būtent dėl to, kad jiems “visada viskas suprantama, akivaizdu”.

Continue reading „Istorinio teisingumo paieškas krečia primityvaus „patriotizmo“ drugys“

meskauskaite_1

Pareigūnų klaidos, nedovanotinas nemokšiškumas, populiarumo ištroškusių politikų trigrašis, beatodairiškas žiniasklaidos kišimasis, – visa tai Lietuvą, šokiruotą Drąsiaus Kedžio dukros bylos, atvedė prie teisinio nihilizmo bedugnės.

Praėjusios savaitės įvykiai Garliavoje, kai teismo sprendimo įgyvendinimas D.Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą perduoti į motinos rankas virto šokiruojančiomis mergaitės artimųjų grumtynėmis, pribloškė ne tik visuomenę, bet ir daug ko mačiusius teisininkus. 

Continue reading „Advokatė Liudvika Meškauskaitė: „Tai brutalus teisėsaugos fiasko““

Prieš keletą metų, būdamas Seimo NSGK pirmininku, iš Seimo tirbūnos perspėjau visą šalį, kad valstybėje veikia antikonstitucinė grupuotė, vėliau žurnalistų pavadinta „valstybininkų“ klanu.

Ir perspėjau: jeigu nebus imtasi kardinalių priemonių šiai gurpuotai sutramdyti, tai ji taps reali valstybės valdovė.

Vietoj to, kad man būtų padėta, prieš mane buvo organzuotas didžiulio masto puolimas, buvau šmeižiamas ir gąsdinamas. O tuomečiai vadovai Prezidentas V.Adamkus ir premjeras G.Kirkilas vieto to, kad man padėkotų, gynė anuos.  Jie turėjo ir turi aktyviai juos palaikančią žiniasklaidą.

Continue reading „Esame ties riba: netramdomi “valstybininkai” sunaikins valstybę“

matulevicius____

Praeitą savaitę atvykę į Lietuvą tarptautinių žmogaus teisių organizacijų atstovai patvirtino, kad buvome teisūs teigdami, kad šalies generalinė prokuratūra savivaliauja ir pati dangsto nusikaltimus. Tai patvirtina vis nauji į viešumą iškylantys faktai.

Kodėl toleruojama tokia tvarka, kai vienas prokuroras, toks kaip Mindaugas Dūda, gali vienasmeniškai perbraukti Seimo NSGK tyrimą ir viso Seimo priimtas išvadas? Prokurorai privalėjo kruopščiai ištirti ir pasiūlyti teismui bausti už savivaliavimą, tarnybinių įgaliojimų viršijimą, žmogaus teisių daugkartinius pažeidimus bei kitų tarptautinių konvencijų sulaužymą neteisėtai suimant, įkalinant ir kankinant žmones, buvusius VSD vadovus M.Laurinkų, A. Pocių ir D. Dabašinską.

Continue reading „Darius Valys dar gali pateisinti savo paskyrimą“

daujotis_vytautas

Konstitucinio Teismo keliamas grėsmes Lietuvos konstitucinei demokratijai, pats to nenorėdamas, viešai atskleidžia ir buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris.

Sugretinkime dvi ištraukas iš jo straipsnio[1]: „konstitucingumo reikalavimas išreiškia ribotos valdžios idėją: virš politinės valios esama kažko, kam šioji privalo paklusti, virš ordinarinės teisės esama aukštesniosios teisės, kurios neatitinkančias nuostatas galima ir reikia šalinti iš teisės sistemos. Konstitucija riboja valdžią – taip pat ir teisę kuriančią valdžią“ ir „Konstitucijos realiai yra tiek, kiek yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas“.

Iš pirmosios ištraukos aišku, kad virš politinės valdžios ir teismo yra Konstitucija, o iš antrosios ištraukos – Konstitucija galioja tiek, kiek jai leidžia galioti Konstitucinis Teismas, t. y. virš Konstitucijos yra Konstitucinis teismas.

Continue reading „Problema – Konstitucinis Teismas“

kubilius_stovi_1

Lie­tu­vos vals­ty­bė per­žen­gė žmo­giš­ko­sios pil­na­me­tys­tės ri­bą. Dvi­de­šimt ant­rie­ji ne­pri­klau­so­my­bės me­tai nė­ra daug pa­sau­lio is­to­ri­jo­je. Vie­ni sa­ko, kad tai tik aki­mir­ka. Ki­ti, ly­gin­da­mi  su prieš­ka­riu, pri­si­me­na, kad anuo­met Lie­tu­va jau bu­vo ne­te­ku­si Klai­pė­dos, bet at­ga­vu­si Vil­nių kar­tu su „drau­giš­kai“ nu­si­tei­ku­sio­mis SSRS di­vi­zi­jo­mis, dy­džiu pri­ly­gu­sio­mis vi­sai mū­sų prieš­ka­rio ka­riuo­me­nei. O Pu­pų Dė­dė pra­na­šiš­kai dai­na­vo, kad „Vil­nius mū­sų, o mes ru­sų“.

Šian­dien op­ti­mis­tai ir pe­si­mis­tai mo­suo­ja plunks­no­mis, lie­da­mi ra­ša­lą ir įtū­žį vie­šo­se ir in­ter­ne­ti­nė­se dis­ku­si­jo­se, gin­čy­da­mie­si, ko dau­giau Lie­tu­vo­je – gė­rio ar blo­gio. Tuo tar­pu ci­niš­kes­ni re­a­lis­tai krau­na­si la­ga­mi­nus ir ieš­ko lai­mės sve­tur. Ga­li­ma bū­tų pa­sa­ky­ti, kad to­kių skal­ses­nės duo­nos ieš­ko­to­jų bu­vo vi­sa­da. Ta­čiau ne­pro­por­cin­gai di­de­lis iš­bė­gė­lių srau­tas pri­ver­čia su­klus­ti – kaž­kas čia ne­ge­rai… Kaip sa­kė ne­mir­tin­go­jo Šeks­py­ro he­ro­jus, kaž­kas blo­gai su Danijos ka­ra­lys­te.

Continue reading „Ne­gy­jan­čios Lie­tu­vos žaiz­dos“