Prie Kapitolijaus. EPA – ELTA nuotr.

Kapitolijaus šturmas Vašingtone sausio 6-ąją – per daug rimtas įvykis, kad jį būtų galima pamiršti deramai neišanalizavus. Slaptai.lt nusprendė remtis dviem autoriais – buvusiu KGB darbuotoju Jurijumi Švecu ir buvusiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėju ekonomikos klausimais Andrejumi Ilarionovu.

Beje, šie analitikai laikosi kardinaliai priešingos nuomonės. Dėl savo pozicijos A.Ilarionovas net buvo atleistas iš JAV Katono instituto, kur dirbo vyriausiuoju analitiku.

Pirmiausia persispausdinome iš echomoskvy.ru portalo A.Ilarionovo komentarą „Reichstago padegimas“ – 2021″. Dabar jūsų dėmesiui – gordonua.com paskelbtas J.Šveco interviu. Slaptai.lt skaitytojai tegul patys sprendžia, kurioj pusėj – tiesa.

Jurijus Švecas. D.Trumpas įvarė save į tą patį kampą kaip ir V.Putinas

Jelena POSKANNAJA

V. Putino bendrakursis, KGB eksžvalgybininkas J. Švecas: D. Trumpas įvarė save į tą patį kampą kaip ir V. Putinas

Jurijus Švecas. Aleksandro Chomenkos (gordonua.com) nuotr.

Interviu leidiniui „Gordon“ buvęs TSRS KGB žvalgybininkas, Rusijos prezidento Vladimiro Putino KGB instituto bendrakursis Jurijus Švecas, gyvenantis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), papasakojo, kaip pasikeitė politinių jėgų pasiskirstymas po to, kai prezidento Donaldo Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų, kaip su šiais įvykiais gali būti susijusios Rusijos specialiosios tarnybos, per kokias organizacijas Rusijos federalinė saugumo tarnyba (Федеральная служба безопасности (FSB)) veikia Amerikos rusakalbę diasporą ir kaip Rusijos Federacija (RF) bandė įtraukti Ukrainą į 2020 metų prezidento kampaniją.

J. Švecas: „Stipriai triukšmauja tik viena potrampinė socialinė grupė – rusakalbiai Amerikos emigrantai“.

Niekada prieš tai JAV istorijoje svarbiausia nacionalinio saugumo grėsme nebuvo vidinis terorizmas, kurio kurstytojas yra kol kas dar pareigas einantis JAV prezidentas.

– Kokia dabar situacija JAV po sausio 6 d. įvykių Vašingtone?

– Tai, kas įvyko, turiu omenyje Kapitolijaus šturmą, buvo bandymas įvykdyti valstybinį perversmą. Jo tikslas buvo neleisti ateiti į valdžią teisėtai išrinktam prezidentui Joe Bidenui ir palikti valdžią apsišaukėliui, žmogui, kuris pralaimėjo, bet vis dar skelbia, kad jis laimėjo, – D. Trumpui.

Federalinis tyrimų biuras (FTB) tiria šį įvykį kaip vidinio terorizmo apraišką ir mano, kad tai didžiausia JAV saugumo grėsmė. Suimta daugiau nei 100 žmonių, bet tai tik pradžia. Kol kas suimami tik tie, kas išsidavė Kapitolijaus vestibiulyje. Įdomūs aukštesni pareigūnai, dėl kurių šis šturmas tapo įmanomas. Juos irgi anksčiau ar vėliau suras.

Trims žmonėms, kurie įsiveržė į Kapitolijų, pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.

To, kas įvyko, išsigando net respublikonai. Daugelis iš jų laikosi distancijos nuo D. Trumpo. Bendrovės, susijusios su socialiniais tinklais ir platformomis, blokuoja jam priėjimą. Nuo jo ir nuo Respublikonų partijos laikosi distancijos ir didžiausi finansiniai donorai. Vakar gautas pranešimas, kad Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ pasirengęs dovanoti D. Trumpui 300 mln. JAV dolerių skolos, kad tuojau pat nutrauktų su juo ryšius. Ir „Signature Bank“, kuris aptarnavo D. Trumpą ir jo šeimą, taip pat nutraukia su juo ryšius.

– Kaip jūs galvojate, ko būtent D. Trumpas norėjo pasiekti, ko tikėjosi?

– D.Trumpas ilgai kaitino žmones pasakėčiomis apie tai, kad rinkimai buvo falsifikuoti, ir faktiškai nukreipė juos į Kongresą. Visa tai dokumentuota. Kiekvienas, kas supranta anglų kalbą ir matė per televiziją nufilmuotą vaizdo įrašą, negali neigti šio fakto.

Sprendžiant iš visko, gana aukštame, kariuomenės vadovybės, Nacionalinės gvardijos vadovo lygmenyje, o taip pat slaptųjų tarnybų (tarnybų, užtikrinančių prezidento, administracijos, vyriausybinių įstaigų apsaugą) vadovybėje buvo tam tikro pobūdžio sąmokslas, dėl kurio susiklostė situacija, kai sukilėliai prasiveržė į Kongresą. Kadangi juos turėjo sustabdyti gatvėje dar gerokai iki prieinant Kapitolijų, bet kelias buvo atviras. FTB vertinimu, Kapitolijų šturmavo apie 8 tūkst. maištininkų, o jiems priešinosi apie 1,4 tūkst. policininkų, kurie, iš esmės, neturėjo šansų.

Kalbomis, kad rinkimai sufalsifikuoti, tiki tik apkvailinti D. Trumpo šalininkai. Daugiau nei 60 teismų išmetė D. Trumpo komandos ieškinius dėl falsifikacijos į šiukšliadėžes. Čia tai vadinama „frivoliškais teismo ieškiniais“. Tai yra tokie ieškiniai, kurie pateikiami be jokio „faktažo“ ir įrodymų.

Priminsiu, kad per ketverius vadovavimo metus D. Trumpas paskyrė 25 proc. teisėjų. Jo šalininkai gyrėsi, kad jis faktiškai pradėjo kontroliuoti šalies teismų sistemą. JAV Aukščiausiajame Teisme iš devynių teisėjų dauguma – konservatoriai, tai yra respublikonai, o tris iš jų paskyrė būtent D. Trumpas, beje, jam tai kainavo daug pastangų. Ir vis dėlto visi teismai kaip niekam nereikalingus popierius išmetė D. Trumpo komandos ieškinius, nes jokių rinkimų masinės falsifikacijos įrodymų nebuvo.

Sąmokslininkai turėjo tokį planą: 8 tūkst. šturmuoja Kongresą, grobia senatorius ir kongresmenus, kurie tuo metu formaliai skaičiavo balsus. Pagal įstatymą Kongresas privalo tik užfiksuoti (kaip sąskaitininkas) savo dokumentuose skaičių rinkėjų, atidavusių savo balsus valstijų lygmenyje. Nei aptarinėti, nei kelti abejonių, nei imtis kokių nors kitų diskretiškų veiksmų už arba prieš šiuos balsus nei Senatas, nei Atstovų Rūmai neturi teisės.

Trims žmonėms, įsiveržusiems į JAV Kapitolijų, pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.

D. Trumpo šalininkų apskaičiavimu, du senatoriai respublikonai – vienas iš Teksaso, kitas – iš Misūrio – sugalvojo, jų nuomone, genialų planą ir pasiūlė: „Mes nesakome, kad buvo masinės falsifikacijos, bet jūs juk matote, žmonės suskilę, todėl įkurkime laikiną taikinamąją komisiją, kuri išnagrinės šiuos klausimus ir taip mes sutaikysim šalį“.

Tai buvo Nikolo Makiavelio stiliaus planas, nes nėra nieko pastovesnio nei laikina komisija, kaip rodo daugelio šalių istorija. Komisija būtų dirbusi 10 dienų, dvi savaites, o D. Trumpas visą tą laiką sėdėtų. Artėja naujo prezidento inauguracijos laikas, o komisija dirba ir D. Trumpas sėdi Baltuosiuose rūmuose. Paskui jie atneša D. Trumpui išnagrinėti bet kokį rezultatą, o jis teigia, kad nesutinka su išvadomis, ir komisija vėl tęsia darbą. Ir taip visus artėjančius ketverius metus. Tai yra sistema lūžta. Štai kam visa tai buvo numatyta.

Žlugo planas tik dėl vienos priežasties: kol šturmuotojai užiminėjo Kapitolijų, slaptosios tarnybos spėjo išvesti kongresmenus ir senatorius požeminėmis perėjomis į saugią vietą. Šturmuotojams nieko nepavyko užimti.

D. Trumpas, matyt, kurį laiką pats išsigando. Po šio įvykio kilo rimtas įtarimas dėl jo psichinės būklės. Jis save beveik įvarė į tą patį kampą kaip ir V. Putinas. Ir vienas, ir kitas supranta, kad vienintelis jų saugumo šaltinis – turėti valdžią. Nuėjai į šoną, ir viskas. Ir tai veikia jo psichiką.

Kitą dieną po Kapitolijaus šturmo JAV psichiatrų asociacija nusiuntė laišką į Kongresą prašydama nušalinti D. Trumpą nuo valdžios, nes jis prarado nuovoką. Nepakaltinamas žmogus, galintis prieiti prie raudonojo mygtuko, atominio ginklo, tampa pavojingas ne tik savo šaliai, bet beveik visam pasauliui.

D. Trumpas iš pradžių prigulė po kerplėša, pritilo ir net apkaltino savo šalininkus, kuriuos dar neseniai kvietė eiti šturmuoti Kapitolijų, ir pažadėjo jiems priklausančią bausmę. Kitą dieną dezavavo šį pareiškimą. Trumpai tariant, žmogus kaip nesavas.

Tuomet FTB ir teisėsaugos organai kartkartėmis paskelbia pareiškimus. Jie neatmeta tikimybės, kad iki sausio 20 d. D. Trumpo šalininkai gali suorganizuoti panašių, o gal ir pavojingesnių akcijų. Vienas iš scenarijų, kuris būtent vakar buvo įgarsintas teisėsaugos organų: apsupti Kapitolijų, JAV Aukščiausiąjį Teismą, kitas įstaigas ir suteikti respublikonams galimybę užimti valdžią organizavus valstybinį perversmą. Manau, tai nepavyks. Vašingtonas bus visiškai izoliuotas, apsaugotas, ir saugumas bus užtikrintas.

Tačiau lieka grėsmė, kad panašūs prasiveržimai gali įvykti 50 JAV valstijų. Tuomet teisėsaugos sistema bus perkrauta. Ji tiesiog neturės jėgų, kad užtikrintų saugumą.

Svarbiausia šioje situacijoje štai kas: niekuomet prieš tai JAV istorijoje svarbiausia nacionalinio saugumo grėsme nebuvo vidinis terorizmas, kurio kurstytojas yra kol kas dar pareigas einantis prezidentas. Tai precedento neturintis atvejis.

– Jūsų nuomone, ar įsivėlė į šią situaciją Rusijos specialiosios tarnybos?

– Tai, kas įvyko, sukrėtė Ameriką. Rinkimai įvyko. Visuose lygmenyse net respublikonai pripažino J. Bideno pergalę. Liaudis iš esmės aprimo. Yra tik viena gyventojų socialinė grupė šioje šalyje, mano pastebėjimais, kuri yra egzaltuotos, įsiaudrinusios būsenos ir baisiai triukšmauja. Tai Amerikos rusakalbių emigrantų grupė.

Rusijos slaptoji tarnyba FST (FSB). Slaptai.lt foto

Normalų išsilavinimą turintys žmonės, kurie sugebėjo įsikurti ir realizuoti save šioje šalyje, yra ramūs. Tačiau, kuo žemesnis išsilavinimas, kuo prasčiau įsikūrę, tuo jie agresyvesni ir protrampiškai nusiteikę. Vietiniai ekspertai aiškina, kad didžioji dalis rusų emigracijos – tai vadinamoji dešrinė emigracija, kuri dėl savo mentaliteto, prichotipo pavaldi išorinėms manipuliacijoms.

Tačiau aš manau, kad problema ne tik ši, bet dar ir tai, kas vadinama „Maskvos ranka“. JAV, be ambasados, Rusijos valstybę pristato organizacija, kuri vadinasi Rusijos mokslo ir kultūros centras. Jis pavaldus agentūrai „Rossotrudnichestvo“. O „Rossotrudnichestvo“ tęsia Tarybinių draugystės su užsienio šalimis draugijų sąjungos (Союз советских обществ дружбы с зарубежными странами (ССОД)) tradicijas ir yra jų paveldėtojas. Ši organizacija buvo kuriama TSRS kaip KGB išorinės žvalgybos stogas, priedanga. Aš tai žinau kaip faktą.

„Rossotrudnichestvo“ visose išsivysčiusiose šalyse, palaikančiose diplomatinius santykius su RF, laiko vadinamuosius Mokslo ir kultūros centrus. Tai FSB stogas arba priedanga. Organizacija užsienio šalyse kuria ir valdo penktąją koloną.

FSB agentūra įsiskverbė į rusų emigraciją. Čia sukasi labai dideli pinigai. Rusų emigracijoje yra visas tarpsluoksnis žmonių, kurie gyvena išskirtinai iš kešo, gaunamo iš šių centrų. Situacija tiesiog idiotiška iš JAV pusės. Tai prasidėjo dar Billo Clintono laikais ir tęsiasi iki šių dienų, nors Rusijos valdžia išvarė iš šalies visas užsienio organizacijas, susijusias su vyriausybėmis. Tarp jų British Council, ISAID ir t. t. Tačiau JAV iki šiol veikia rusų centras.

Vladimir Putin and Donald Trump. EPA – ELTA foto

Žinoma, ne visa rusų emigracija yra potrampinės būsenos. Tačiau socialiniuose tinkluose, kad visi pradėtų spiegti, daug nereikia. Pakanka kelių žmonių, kurie gražbyliaus (tuščiažodžiaus), ir kelių trolių, kurie visa tai palaikys, kuo, tiesą sakant, jie ir užsiima.

Beje, jeigu atkreipėte dėmesį, prieš kelias dienas kelis Ukrainos atstovus įtraukė į juoduosius sąrašus už jų dalyvavimą prezidento rinkimuose JAV-2020 Rusijos specialiųjų tarnybų pusėje. Įdomus momentas. Įtariu, kad ne visi supranta, todėl paaiškinsiu.

Svarbiausia Rusijos įsikišimo į 2016 m. Amerikos rinkimus kryptis buvo tokia: programišiai įsilaužė į JAV serverius ir per „WikiLeaks“, kurią per Julianą Assangą kontroliavo Rusijos specialiosios tarnybos, nutekino pavogtą informaciją. 2020 m. rinkimuose buvo planuota, kad „WikiLeaks“ vaidmenį atliks grupė „draugų“ iš Ukrainos, per kuriuos Rusijos specialiosios tarnybos nutekins informaciją. Šį kartą amerikiečiai padarė tai, ką derėjo padaryti anksčiau. O derėjo iš karto pasakyti: „Bičiuliai, tai, ką nutekina „WikiLeaks“, – tai Rusijos specialiųjų tarnybų darbo rezultatas“.

Tačiau 2016 m. tas nebuvo padaryta. Todėl gavo tai, ką gavo. Bet šį kartą, kai tik Kijeve pradėjo veikti aktyvistų grupė, kuriems vadovavo draugas A. Derkačius, JAV į tai iš karto atkreipė dėmesį, iš karto visi suprato ir bandymą neutralizavo gemalo stadijoje. Tai vienintelė priežastis, kodėl Ukraina nebuvo įtraukta į 2020 m. rinkimus pagal visą programą su visais negatyviais padariniais, kurių pasitaikytų, jeigu „draugų“ planą pavyktų įgyvendinti.

– Tai reiškia, kad Kremliaus ranka, nors ir po priedanga, bet visgi pasiekė JAV prezidento rinkimus?

Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.

– Be abejo. Ši JAV rusų diasporos egzaltacija ir bandymas naudoti Ukrainą „WikiLeaks“ vaidmenyje tik patvirtina šį faktą.

– Ir kaip, jūsų nuomone, susidariusi situacija gali išsispręsti?

– JAV teisėsauga ir FTB labai sunerimę dėl šalyje susidariusios situacijos. Manau, kad tyrimo mastai bus neregėti. Ir pagaliau bus imtasi priemonių, kurių seniai reikėjo imtis.

Amerikiečiai visgi vykdo įstatymus. Bepročių nėra daug. Branduolį ekstremistų, kurie dabar daro betvarkę, aš palyginčiau su sektantais. Su jais neįmanoma diskutuoti. Jie tiki, ir viskas. Jie bus sugniuždyti. Man susidarė įspūdis, kad daugelis jų jau patys suprato, kad D. Trumpas pasirodė esąs netikras pranašas, kuris gali nuvesti dievai žino kur.

Didžiausia auka bus Respublikonų partija. Jeigu pažiūrėtume į praėjusių rinkimų žemėlapį, pamatysime, kad Respublikonų partija atstovavo daugiausiai depresyvios ekonomikos valstijoms ir žmonėms, kurie gyveno Amerikos žemės ūkio regionuose. Miestai ir valstijos, kurių ekonomika yra pažengusi ir šiuolaikinė, palaikė demokratus. Ir pastarieji Kapitolijaus įvykiai paaštrins Respublikonų partijos padėtį.

Kaip jau sakiau, dabar nuo jų bėga finansiniai donorai – didžiausios Amerikos korporacijos ir bankai. T. y. D. Trumpo dėka Respublikonų partija gali virsti marginaline organizacija ir atsidurti Amerikos politinio gyvenimo pakraštyje.

Analitikai, kuriuos aš pažįstu kelis dešimtmečius ir stipriai gerbiu, tikiu jų išmintimi, sako, kad demokratai atėjo į valdžią mažiausiai 10-iai metų. Demokratai gavo vietą Baltuosiuose rūmuose ir abiejuose Parlamento rūmuose. Jie sukurs dvi naujas valstijas – Kolumbijos apygardą ir Puerto Riką – ir gaus dar keturis senatorius demokratus. Jie praplės Aukščiausiojo Teismo sudėtį iki 15 žmonių ir dar paskirs ten savo demokratų.

– O kaip ši istorija gali baigtis Maskvai?

– Čia nebus nieko gero. Rusijos centro aktyvumo pliūpsniai Amerikoje vis dar išsiveržia, tačiau aš manau, kad jie bus užgesinti. Jungtinėse Amerikos Valstijose aiškiai, iš esmės suvokia ir specialiosios tarnybos, ir su užsienio politika susijusios valstybinės agentūros, kad štai už tokią „dovaną“ kaip D. Trumpas, kurią gavo Amerika pastariesiems ketveriems metams, ji turi būti dėkinga Kremliui. Taigi niekas nebus pamiršta.

Gordonua.com

2021.01.18; 19:00

„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.

Po britų teismo sprendimo neišduoti Jungtinėms Valstijoms Juliano Assange‘o, Meksika „Wikileaks“ įkūrėjui ketina pasiūlyti politinį prieglobstį.
 
Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Meksikos prezidentas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras. Kartu jis paragino Didžiosios Britanijos vyriausybę paleisti J. Assange‘ą.
 
„Aš paraginsiu Užsienio reikalų ministeriją pradėti svarbias procedūras, kad britų vyriausybės būtų pareikalauta paleisti poną J. Assange‘ą ir jam būtų pasiūlytas politinis prieglobstis“, – sakė A. M. L. Obradoras.
 
2012 metais jau Ekvadoras buvo suteikęs J. Assange‘ui politinį prieglobstį. „Wikileaks“ įkūrėjas tada septynerius metus praleido šios šalies ambasadoje Londone. Ekvadoras prieglobsčio prašymą atsiėmė 2019-aisiais, J. Assange‘as buvo sulaikytas ir šiuo metu yra kalinamas Didžiosios Britanijos griežtojo režimo kalėjime.
 
Teisėja Londone pirmadienį atmetė JAV prašymą išduoti J. Assange‘ą. Tai ji argumentavo 49-erių australo psichine sveikatos būkle bei tikėtinomis griežtomis kalinimo sąlygomis JAV.
 
JAV nori teisti J. Assange‘ą dėl šimtų tūkstančių slaptų dokumentų paviešinimo „Wikileaks“ portale.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.05; 06:00

Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.

JT specialusis pranešėjas kankinimų klausimu Nilsas Melzeris paragino kadenciją baigiantį JAV prezidentą Donaldą Trumpą suteikti malonę šnipinėjimu kaltinamam „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui.
 
J. Assange‘as „nėra amerikiečių priešas“, – rašė N. Melzeris antradienį paskelbtame atvirame laiške. Suteikdamas malonę 49-erių australui, D. Trumpas „pasiųstų amerikiečiams ir pasauliui aiškią teisingumo, tiesos ir žmogiškumo žinią“.
 
J. Assange‘as, kurio sveikata labai silpna, jau daugiau kaip pusantrų metų yra kalinamas Didžiosios Britanijos Belmaršo griežtojo režimo kalėjime. Sausio 4 dieną turėtų būti sprendžiama dėl jo išdavimo JAV.
 
J. Asange‘as dėl slaptų dokumentų paviešinimo JAV kaltinamas šnipinėjimu. Jei būtų nuteistas, jam gresia iki 175 metų kalėjimo. Kritikai teisinius veiksmus prieš australą vadina išpuoliu prieš spaudos laivę.
 
N. Melzeris paragino D. Trumpą reabilituoti „drąsų žmogų“, kuris jau daugiau kaip dešimt metų susiduria su „neteisybe, persekiojimu ir žeminimu tik todėl, kad sako tiesą“. Kartu su dviem nepriklausomais gydytojais JT atstovas aplankė J. Assange‘ą kalėjime ir esą gali patvirtinti, kad jo būklė „pablogėjo tiek, kad jo gyvybė yra pavojuje“. J. Assange‘as serga kvėpavimo takų liga ir todėl yra ypač neatsparus Covid-19.
 
„WikiLeaks“ portalas 2010 ir 2011 metais paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, kurie daugiausiai susiję su Irako karu.
J. Assange‘as 2019 metų balandį buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje. Prieš tai jis septynerius metus praleido Ekvadoro ambasadoje Londone.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.23; 05:10

„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.

Kai slaptą informaciją paviešinusiam „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui buvo suteiktas prieglobstis Ekvadoro ambasadoje Londone, jis sukūrė šeimą su advokate ir pora susilaukė dviejų vaikų, praneša AFP.
 
Teigiama, kad 48 metų australas ir 37 metų advokatė Stella Morris susižiedavo ir tapo dviejų berniukų tėvais. Vienam vaikui – dveji, o kitam – vieneri. Moteris tai patvirtino po to, kai žinią pranešė „The Mail on Sunday“.
 
Šiuo metu J. Assange‘as laikomas Londono griežtojo režimo Belmaršo kalėjime ir ginčija JAV ekstradicijos prašymą, siekdamas išvengti teismo už šnipinėjimą.
 
S. Morris apie penkerius metus trunkančius santykius su J. Assange‘u prakalbo vaizdo įraše, kurį socialinėje žiniasklaidoje paskelbė „WikiLeaks“. Pasak jos, judviejų romantiški santykiai užsimezgė 2015 m., prabėgus trejiems metams po to, kai J. Assange‘ui buvo suteiktas prieglobstis Ekvadoro ambasadoje Londone.
 
Pietų Afrikos Respublikoje gimusi teisininkė sakė, kad J. Assange‘as ypatingas žmogus, o ji apie poros santykius nusprendė prašnekti baimindamasi, kad J. Assange‘o gyvybei gresia pavojus dėl ilgalaikio įkalinimo ir koronaviruso pandemijos.
 
Jennifer Robinson, kita australo advokatė, kuri porą ir supažindino 2011 m., patvirtino kad S. Morris ir J. Assange‘as sukūrė šeimą.
Jei būtų išduotas Jungtinėms Valstijoms, „WikiLeaks“ įkūrėjas būtų teisiamas už šnipinėjimą dėl to, kad 2010 m. išplatino slaptą informaciją apie JAV karines operacijas Afganistane ir Irake.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.12; 19:38

„Wikileaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui nepavyko dėl koronaviruso pandemijos ištrūkti į laisvę už užstatą. Teisėja Vanessa Baraitser trečiadienį atmetė atitinkamą jo advokatų prašymą. Pasaulinė pandemija nėra priežastis paleisti J. Assange‘ą į namų areštą su apykoja, argumentavo teisėja.
 
Be to, jis esą jau kartą pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas, kai 2012-aisiais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone.
 
Pasak teisėjos, yra rimtas pagrindas manyti, kad J. Assange‘as neatvyks į būsimus posėdžius. Be to, jis nėra vienintelis kalinys, kurio sveikata prasta.
 
J. Assange‘as, kuris baiminasi koronainfekcijos, teismo posėdį stebėjo vaizdo ryšiu. Jo advokatas Edwardas Fitzgeraldas sakė, kad šiuo metu griežtojo režimo Belmaršo kalėjime nėra Covid-19 atvejų, tačiau 100 kalėjimo darbuotojų atleisti nuo darbo ir egzistuoja „labai reali rizika – ir rizika gali būti mirtina.
 
J. Assange‘o rėmėjai baiminasi dėl 48-erių kalinamojo sveikatos. Jis jau praeityje yra sirgęs kvėpavimo takų infekcijomis.
 
„Wikileaks“ įkūrėjas Belmaršo kalėjime sėdi nuo 2019 metų balandžio. Prieš tai jis septynerius metus gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone.
 
Britų policija suėmė J. Assange‘ą 2019-ųjų balandį, nes jis, pabėgdamas į ambasadą, pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
 
JAV dėl slaptų dokumentų paviešinimo reikalauja išduoti J. Assange‘ą. Jei būtų nuteistas, jam grėstų iki 175 metų kalėjimo.
 
2010 metais „Wikileaks“ internete paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, pirmiausiai – apie Irako karą. Juose būta labai jautrios informacijos apie JAV misijas šalyje, be kita ko, apie civilių žudymą ir kalinių kankinimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.26; 09:38

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anot žiniasklaidos, „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui siūlė malonę mainais už tai, jog šis patikintų, kad Rusija 2016 metais nesikišo į JAV prezidento rinkimus.
 
Britų naujienų agentūra „Press Association“ (PA) trečiadienį pranešė, kad J. Assange‘o gynyba Londono teisme atkreipė dėmesį į dokumentą, anot kurio, buvęs respublikonų kongresmenas Dana Rohrabacheris perdavė J. Assange‘ui prezidento pasiūlymą.
 
J. Assange‘o advokatė Jennifer Robinson teigė, kad D. Rohrabacheris Londone aplankė J. Assange‘ą ir jam pareiškė, kad „prezidento nurodymu“ siūlo „malonę ar kitokią išeitį“. Mainais J. Assange‘as turįs patikinti, kad Rusija neturi „nieko bendra su nutekintais Demokratų partijos elektroniniais laiškais“.
 
Baltieji Rūmai atmetė J. Assange‘o advokatės pareiškimą. D. Trumpas „beveik“ nepažįsta Danos Rohrabacherio, sakė atstovė Stephanie Grisham. Prezidentas esą su buvusiu parlamentaru niekada nekalbėjo šia tema. Minėti teiginiai yra „grynas pramanas“.
 
48 metų J. Assange‘as šiuo metu kali Belmaršo griežtojo režimo kalėjime Didžiojoje Britanijoje. Prieš tai jis septynerius metus slėpėsi Ekvadoro ambasadoje Londone.
 
JAV dėl slaptų dokumentų paviešinimo reikalauja išduoti J. Assange‘ą. Jei būtų nuteistas, jam grėstų iki 175 metų kalėjimo.
 
2010 metais „Wikileaks“ internete paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, pirmiausiai – apie Irako karą. Juose būta labai jautrios informacijos apie JAV misijas šalyje, be kita ko, apie civilių žudymą ir kalinių kankinimą.
 
Tada 2016-aisiais „Wikileaks“ per rinkimų kampaniją paviešino tūkstančius Demokratų partijos elektroninių laiškų, kurie padarė didelės politinės žalos tuometinei demokratų kandidatei į prezidentus Hillary Clinton. JAV žvalgyba vėliau priėjo prie išvados, kad į partijos serverius įsilaužė Rusijos programišiai, kurie elektroninius laiškus persiuntė „Wikileaks“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.20; 11:37

„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.

Medicinos ir psichologijos ekspertai reikalauja nutraukti „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange‘o „psichologinį kankinimą ir medicininę nepriežiūrą“. Jis kenčia nuo savo buvimo Ekvadoro ambasadoje ir Londono Belmaršo griežtojo režimo kalėjime padarinių, rašo 120 specialistų laiške, kuris paskelbtas medicinos žurnale „The Lancet“.
 
Jei 48-erių J. Assange‘as kameroje mirs, tai jis bus „efektyviai mirtinai nukankintas“, – sakoma toliau laiške. M. Assange‘o kankinimas esą turi liautis, jam taip pats turi būti suteikta „kiek įmanoma gera medicininė priežiūra, kol nėra vėlu“. Jis kalėjime Londono rytuose sėdi nuo 2019 metų balandžio. J. Assange‘o sveikatos būklė, jo advokatų duomenimis, yra bloga.
 
JAV prašo išduoti J. Assange‘ą. Klausymai dėl to turi prasidėti vasario 24-ąją. Vašingtonas kaltina J. Assange‘ą padėjus amerikiečių informatorei Chelsea‘i Manning, kuri tada dar buvo Bradley‘is Manningas, paskelbti slaptą medžiagą apie JAV karines misijas Irake ir Afganistane. Taip išaiškėjo ir JAV kareivių padaryti karo nusikaltimai.
 
J. Assange‘as kaltinamas pagal Iš viso 18 kaltinamųjų punktų. Jei būtų pripažintas kaltu pagal visus punktus, jam grėstų 175 metai kalėjimo.
 
„WikiLeaks“ įkūrėjas, baimindamasis išdavimo JAV, 2012 metais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone. Tuo metu buvo išduotas jo Europos arešto orderis dėl kaltinimų išprievartavimu Švedijoje.
 
Dabar šis tyrimas jau nutrauktas. 2019 metų balandį J. Assange‘as buvo suimtas britų policijos, nes pabėgdamas į ambasadą pažeidė paleidimo už užstatą nuostatas. Už tai jis netrukus po to buvo nuteistas beveik metus kalėti.
 
Londone šeštadienį planuojama demonstracija už J. Assange‘ą, kurioje ketina dalyvauti ir tokie žinomi žmonės, kaip mados dizainerė Vivienne Westwood, vienas „Pink Floyd“ įkūrėjų Rogeris Watersas ir buvęs Graikijos finansų ministras Gianis Varoufakis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.19; 00:05

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas neigiamai atsakė į amerikiečių aktorės Pamelos Anderson prašymą įsikišti į Juliano Assange`o bylą. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas ABC.
 
Jo žiniomis, savo laiške, adresuotame aktorei, Australijos premjeras pranešė, jog šalies vyriausybė nesikiš į „WikiLeaks“ įkūrėjo teisminį persekiojimą. „Australijos vyriausybė atidžiai stebi J. Assange`o bylą, kaip ir visais kitais atvejais, kai Australijos pilietis kalinamas užsienyje. Bet reikia pažymėti, kad Australija neturi galimybių kištis į teisminį procesą J. Assange`o atžvilgiu“, – cituoja ABC premjero laišką.
 
2018 metų pabaigoje P. Anderson viešai paragino S. Morrisoną paprašyti Didžiosios Britanijos ir JAV valdžią paleisti J. Assange`ą, o šių metų lapkričio 7 d. paskelbė atvirą laišką, kuriame kreipėsi į Australijos vyriausybės vadovą, užsienio reikalų ministrą ir federalinio parlamento narius, prašydama „ginti J. Assange`ą, kad jam būtų leista grįžti į namus“.
 
Aktorė 2018 metų rugpjūtį interviu televizijos kanalui „Fox News“ sakė palaikanti romantiškus santykius su J. Assange ir ne kartą lankiusi jį Ekvadoro ambasadoje Londone.
 
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
 
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1-ąją Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas. Taip pat svarstomas prašymas dėl jo ekstradicijos į JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.27; 09:15

Norvegijos policija laiko žuvusiu prieš metus šalyje dingusį olandą Arjeną Kamphuisą, kuris bendradarbiavo su organizacijos „WikiLeaks“ įkūrėju Julianu Assange`u. Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas NRK, remdamasis tyrėjų išvadomis.
 
„Policija priėjo išvadą, jog labai tikėtina, kad jis (Kamphuisas) žuvo 2018 metų rugpjūčio 20 d. vakare per nelaimingą atsitikimą, kai kajaku leidosi fiordu Rugalando apskrityje. Dingusysis iki šiol nerastas, todėl mes manome, kad jis nuskendo jūroje“, – sakoma policijos pranešime.
 
Paskutinį kartą olandas buvo pastebėtas šalies šiaurėje praėjusių metų rugpjūčio 20 d. Pasak liudininkų, jis vyko iš geležinkelio stoties į Ronano miesto centrą. Praėjus kelioms dienoms po to, kai A. Kamphuisas buvo paskelbtas dingusiu be žinios, policija jūroje Nurlando srityje rado dingusiojo asmeninių daiktų ir „Oru Kayak Coast XT“ modelio sudedamąjį kajaką. Pasak policininkų, kaip tik tokį kajaką J. Assange`o bendradarbis nusipirko prieš kelionę į Norvegiją.
 
Paskutinį kartą A. Kamphuiso telefono signalas buvo užfiksuotas 2018 metų rugpjūčio 30 d. netoli Stavangerio. Vėliau šis mobilusis telefonas kartu su SIM kortele ir kai kurie olando daiktai buvo aptikti pas du vairuotojus iš Rytų Europos. Policija teigia neturinti pagrindo įtarti jų prisidėjus prie kibernetinio saugumo specialisto iš „WikiLeaks“ dingimo ar žūties.
 
„WikiLeaks“ duomenimis, Norvegijoje atostogavęs vyras paliko viešbutį Budės mieste praėjusių metų rugpjūčio 20 d. Rugpjūčio 22 d. jis turėjo išskristi iš centrinėje šalies dalyje esančio Trondheimo į Nyderlandus.
 
Tyrėjai taip pat nagrinėjo žiniasklaidos iškeltą versiją, kad  A. Kamphuisas galėjo būti krovininiame laive, išplaukusiame iš Ronano rugpjūčio 20 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.24; 00:30
 

Ekvadoras suteikė pilietybę „WikiLeaks“ įkūrėjui J. Assange. EPA-ELTA nuotr.
Organizacijos „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange`as buvo pavertęs Ekvadoro ambasadą Londone vadaviete, iš kurios jis vadovavo kompromituojančios informacijos, taip pat ir turėjusios įtakos JAV prezidento rinkimų kampanijai 2016 metais, publikavimui.
 
Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis gautomis privačios Ispanijos apsaugos bendrovės „Undercover Global“ ataskaitomis apie J. Assange`o sekimą.
 
Pasak CNN, šiose ataskaitose yra informacijos apie tai, kaip J. Assange`as Ekvadoro ambasadoje rengdavo ilgus susitikimus su „rusais ir pasaulinės klasės programišiais“, taip pat užsisakydavo brangios kompiuterinės įrangos keitimosi duomenimis procesui palengvinti. „WikiLeaks“ įkūrėjui paprašius jam būdavo suteikiamas spartusis internetas, telefono ryšys ir patalpa konfidencialiems susitikimams su asmenimis, kuriuos jis pasikviesdavo. J. Assange`as motyvuodavo tokius prašymus būtinumu palaikyti „WikiLeaks“ veiklą.
 
Kaip teigia kanalas, J. Assange`ui buvo leidžiama sudaryti sąrašą asmenų, kurie įeidavo į Ekvadoro ambasadą, nepateikdami asmens tapatybę liudijančių dokumentų ir netikrinami saugumo tarnybos. Jis naudojo savadarbius įtaisus, kurių paskirtis – neleisti, kad būtų klausomasi jo pokalbių.
 
Anot CNN, „WikiLeaks“ įkūrėjas neoficialiai naudojosi beveik tokiais pat įgaliojimais, kaip ir Ekvadoro ambasadorius Didžiojoje Britanijoje. Esą J. Assange`as palaikė nuolatinius ryšius su aukštais šios Lotynų Amerikos šalies pareigūnais ir galėjo pasiekti, kad būtų atleistas bet kuris jam nepatikęs diplomatinės atstovybės Londone darbuotojas.
 
„WikiLeaks“ ir organizacijos įkūrėjo advokatai neatsiliepė į CNN prašymą pakomentuoti publikaciją.
 
2016 metų liepą „WikiLeaks“ paskelbė JAV Demokratų partijos nacionalinio komiteto vidaus susirašinėjimą, tai neigiamai atsiliepė Donaldo Trumpo varžovės, demokratų kandidatės Hillary Clinton populiarumui. JAV specialiosios tarnybos šią programišių ataką sieja su Rusija.
 
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
 
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas. Taip pat svarstomas prašymas dėl jo ekstradicijos į JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.16; 16:40

Švedijos Upsalos miesto teismas pirmadienį atmetė prašymą išduoti „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o arešto orderį.
 
47-erių vyras kaltinamas 2010 metais Švedijoje išprievartavęs moterį. Jis visad tai neigė. Prokuratūra 2017-aisiais nutraukė tyrimą, tačiau gegužės viduryje vėl jį atnaujino. Kitiems kaltinimams Švedijoje suėjusi senatis.
 
Australijoje gimęs J. Assange’as 2012 metais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone, kad išvengtų išdavimo Švedijai. Jis visad tikino, kad kaltinimai Švedijoje yra tik dingstis jį suimti ir išduoti JAV.
 
Šių metų balandžio 11-ąją J. Assange’as galiausiai buvo suimtas, kai Ekvadoro vyriausybė atėmė iš jo prieglobsčio statusą. Netrukus po to jis buvo nuteistas 50 savaičių kalėti, nes pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.04; 06:33

Tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Džulijanas Asandžas (Julianas Assange) perkeltas į Didžiosios Britanijos Belmaršo kalėjimo ligoninę, praneša leidinys „The Daily Mail“.
 
Pasak „WikiLeaks“ atstovų, J. Assange`o sveikatos būklė smarkiai pablogėjo per septynerius metus, kuriuos jis praleido Ekvadoro ambasadoje sąlygomis, „nesuderinamomis su pagrindinėmis žmogaus teisėmis“.
 
„Per septynias savaites, praleistas Belmarše, jo sveikatos būklė toliau blogėjo, jis smarkiai sulyso“, – pridūrė „WikiLeaks“ atstovai.
 
Anot žurnalisto advokato Pero Samuelsono, praėjusį penktadienį J. Assange`as jautėsi taip blogai, kad „su juo buvo neįmanoma normaliai kalbėtis“.
 
Dar vienas teismo posėdis, kuriame bus svarstomas J. Assange`o ekstradicijos klausimas, numatytas ketvirtadienį Vestminsterio magistrato teisme Londone.
 
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą.
 
Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
 
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
 
2019.05.30

NAUJIENŲ FILTRAS
M. Salvinis teigia, kad Europos Sąjungos fiskalinės taisyklės turėtų būti pakeistos, o ne laužomos
 
2019-05-24 11:56
Teismas sustabdė Kauno sporto halės rekonstrukciją: savivaldybė sprendimą skųs (1)
 
2019-05-24 11:55
G. Nausėda balsavo: I. Šimonytei linkiu išlikti savimi (10)
 
2019-05-24 11:49
„Girteka Logistics“ vadovas: Europa buvo pagrindinė augimo rinka
 
2019-05-24 11:44
 Kauno geležinkelio tunelį aplankė rekordinis skaičius lankytojų
 
2019-05-24 11:43
Šį sezoną kopiant į Everestą jau žuvo šeši žmonės
 
2019-05-24 11:42
Suomija nerimauja, kad JAV sankcijos paveiks jų energetikos kompaniją „Fortum“
 
2019-05-24 11:32
Gegužę nuvylė euro zonos verslo augimas (2)
 
2019-05-24 11:17
Į Lietuvą neįleista beveik 4 mln. nesaugių medicinos priemonių
 
2019-05-24 11:11
A. Juozaitis nusivylė V. Radžvilu: ragina į EP rinkti N. Puteikį (3)
 
2019-05-24 11:08
Nuomonės dėl krizės išsiskyrė: I. Šimonytė nieko nekeistų, G. Nausėda būtų pasukęs kitu keliu (1)
 
2019-05-24 11:07
Th. May penktadienį turėtų paskelbti savo atsistatydinimo datą (2)
 
2019-05-24 11:00
Valdantieji siūlo nustatyti parduotuvių darbo ribojimą per šventes
 
2019-05-24 10:49
Prekybos karas smogė Vokietijos gamybai ir paslaugoms (1)
 
2019-05-24 10:47
Teisme – buvę apsaugos bendrovės vadovai, įtariami beveik 700 tūkst. eurų pasisavinimu
 
2019-05-24 10:45
Kauno viešosios erdvės praturtėjo nauju menininko V. Jako kūriniu (2)
 
2019-05-24 10:33
Čekijos premjero A. Babišo partijai ANO prognozuojama daugiausiai balsų EP rinkimuose
 
2019-05-24 10:29
Rašytojų sąjunga – prieš P. Cvirkos paminklo nukėlimą Vilniuje (1)
 
2019-05-24 10:27
JAV pateikė naujus kaltinimus J. Assange’ui (1)
 
2019-05-24 10:10
Notariato veiklos kainodara turėtų nudžiuginti jaunas šeimas
 
2019-05-24 10:08
Per keturias išankstinio balsavimo dienas pilietinę valią pareiškė 5,78 proc. rinkėjų
 
2019-05-24 10:08
L. Linkevičius susitikime su ambasadoriumi: Lietuva palaiko Sakartvelo siekį integruotis į ES ir NATO (2)
 
2019-05-24 10:05
ECB teko mokytis iš savo klaidų
 
2019-05-24 09:55
VRK primena apie agitaciją socialiniuose tinkluose
 
2019-05-24 09:49
RODYTI DAUGIAU
© 2019, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti ar kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama. Privatumo politika
 
JAV teisingumo departamentas apkaltino J. Assange’ą pažeidus JAV šnipinėjimo įstatymą, kai 2010 metais jis paviešino slaptus JAV karinius dokumentus apie karus Afganistane ir Irake. Tarp 17 naujų pareikštų kaltinimų yra kaltinimai pakursčius tuometę JAV kariuomenės žvalgybos analitikę Chelsea Manning pavogti slaptus JAV duomenis ir padėjus jai tai padaryti ir kaltinimai beatodairiškai paviešinus įslaptintą informaciją.
 
Teisingumo departamentas atmeta J. Assange’o tvirtinimą, kad jis paprasčiausiai paskelbė duomenis, kuriuos gavo iš Ch. Manning. Remiantis naujais kaltinimais, A. Assange’as susimokė su Ch. Manning, kad būtų pavogta šimtai tūkstančių slaptų duomenų, siekiant „pakenkti JAV arba siekiant naudos užsienio šaliai“.
 
J. Assange’as šiuo metu yra Didžiosios Britanijos kalėjime ir, jei būtų išduotas JAV ir ten nuteistas, jam galėtų grėsti dešimtmečiai kalėjime.
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
 
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
 
2019.05.24; 12:10

Džulijanas Asandžas
Daugiau negu 70 Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjų paragino savo vyriausybę teikti prioritetą bet kokiai ekstradicijai, kurią Švedija galėtų pasiūlyti „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui, kurio nori ir Jungtinės Valstijos.

J. Assange’as buvo areštuotas ketvirtadienį Didžiosios Britanijos ambasadoje Ekvadore dėl kaltinimų pabėgus po paleidimo už užstatą, o Jungtinių Valstijų ekstradicijos prašymas susijęs su didžiuliu oficialių dokumentų nutekinimu.

Jis buvo populiarus pabėgėlis ambasadoje 2012 metais, kai paleistas už užstatą laukė ekstradicijos į Švediją dėl kaltinimų seksualiniais nusikaltimais ir išprievartavimu, kuriuos jis visada neigė.

Jeigu Švedija nesikreips dėl ekstradicijos, spręsti dėl precedento turės Didžioji Britanija.

Jungtinė Karalystė turi nusiųsti stiprią žinutę dėl savo prioritetų ir dėl to, kaip ji tvarkosi su seksualiniu smurtu, kurio rimtumą parodo tokie kaltinimai.

Kaltinimai seksualiniais nusikaltimais 2015 metais nustojo galioti, o Švedijos prokurorai nutraukė preliminarų tyrimą dėl išprievartavimo 2017 metais, teigdami, kad nuo to laiko, kai J. Assange’as yra nepasiekiamas, jie negali veikti. Vis dėlto po jo arešto buvo sprendžiama, ar reikėtų atnaujinti bylą dėl išprievartavimo, nes laikotarpis pareikšti kaltinimams baigiasi 2020 metų rugpjūtį.

47-erių metų australas teigia, kad Švedijos bylos prieš jį buvo politiškai motyvuotos ir susijusios su didelio skaičiaus Jungtinių Valstijų karinių ir diplomatinių dokumentų nutekinimu 2010 metais.

Jis siekė tapti pabėgėliu Ekvadore, teigdamas, kad jo ekstradicija į Švediją būtų pretekstas perduoti Junginėms Valstijoms.

Tačiau Ekvadoras panaikino jo prieglobsčio statusą ir įleido Didžiosios Britanijos policiją į ambasadą ketvirtadienį, kad J. Assange’as būtų areštuotas.

Po kelių valandų jis pasirodė teisme ir buvo pripažintas kaltu dėl užstato sąlygų pažeidimo 2012 metais. Jis gali būti įkalintas iki metų, o tuomet bus nuteistas ilgesniam laikui.

Atskira ekstradicijos byla Jungtinėse Valstijose gegužės 2 dieną numatyta dėl kaltinimų kibernetiniais nusikaltimais, nors JAV turi iki birželio 12 dienos pateikti visus ekstradicijos dokumentus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.14; 05:00

Džulijanas Asandžas, WikiLeaks įkūrėjas. Kam jis tarnauja – Rusijai?
JAV viceprezidentas Maikas Pensas (Mikeas Pence`as) pritaria buvusio CŽV vadovo, dabartinio valstybės sekretoriaus Maiko Pompeo (Mike`o Pompeo) nuomonei, kad organizacija „WikiLeaks“ galėjo veikti Rusijos naudai. M. Pence`as tai pareiškė penktadienį televizijos kanalui CNN, paklaustas, ar jis sutinka su M. Pompeo požiūriu.

2017 metų balandžio 17 d. M. Pompeo, vadovavęs CŽV 2017-2018 metais, pareiškė, kad „WikiLeaks“ – tai „nevalstybinė priešiška žvalgybos tarnyba, kuri veikia pamokyta tokių šalių, kaip Rusija“.

„Taip, mes su tuo visiškai sutinkame. Kaip tik todėl Teisingumo departamentas siekia Džulijano Asandžo (Juliano Assange`o) esktradicijos“, – pabrėžė JAV viceprezidentas, pridurdamas, kad „WikiLeaks“ įkūrėjo atžvilgiu turi būti atliktas teisingumas. 

Pasak M. Pence`o, J. Assange`as dalyvavo vienoje didžiausių Amerikos istorijoje slaptos informacijos kompromitavimo kampanijų. „WikiLeaks“ įkūrėjas sukėlė pavojų JAV kariškiams ir todėl turi stoti prieš teismą, pažymėjo viceprezidentas.

Londono policijos pareigūnai ketvirtadienio rytą sulaikė J. Assange’ą Ekvadoro ambasadoje, kur jis praleido pastaruosius septynerius metus. Anksčiau tą pačią dieną Ekvadoro valdžia nusprendė atimti jam diplomatinio prieglobsčio statusą. Didžiosios Britanijos policija atvyko į diplomatinės atstovybės pastatą Ekvadoro ambasadoriaus kvietimu.

2012 metais J. Assange`as paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur buvo išduotas jo arešto orderis dėl kaltinimų prievarta ir išžaginimu. J. Assange`as labiausiai bijojo, kad Švedija deportuos jį į JAV, kur, kaip anksčiau teigė žiniasklaida, australui gresia iki 35 metų kalėjimo arba mirties bausmė už slaptų Valstybės departamento duomenų publikavimą.

„WikiLeaks“ įkūrėjas kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.13; 08:51

Ekvadoro URM vadovas J. Valencia. EPA – ELTA nuotr.
Ekvadoro išlaidos, susijusios su „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o buvimu šalies ambasadoje Londone, viršijo 6 mln. dolerių. Tai ketvirtadienį pranešė Ekvadoro užsienio reikalų ministras Josė Valencia.

„Ekvadoras skyrė 5 mln. 817 tūkst. dolerių J. Assange`o saugumui užtikrinti ir beveik 400 tūkstančių medicinos išlaidoms, maistui bei drabužių valymui“, – sakė šalies parlamente ministras, kurį cituoja laikraštis „El Comercio“.

Kaip pareiškė J. Valencia, dar 300 tūkstančių dolerių Ekvadoras išleido, rūpindamasis teisine pagalba J. Assange`ui. Anot ministro, „WikiLeaks“ įkūrėjas pradėjo mokėti už savo išlaikymą tik nuo 2018 metų gruodžio 1 d.

Londono policijos pareigūnai ketvirtadienio rytą sulaikė J. Assange’ą Ekvadoro ambasadoje, kur jis praleido pastaruosius septynerius metus. Anksčiau tą pačią dieną Ekvadoro valdžia nusprendė atimti jam diplomatinio prieglobsčio statusą. Didžiosios Britanijos policija atvyko į diplomatinės atstovybės pastatą Ekvadoro ambasadoriaus kvietimu.
Londone sulaikytas „Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.

2012 metais J. Assange`as paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur buvo išduotas jo arešto orderis dėl kaltinimų prievarta ir išžaginimu. J. Assange`as labiausiai bijo, kad Švedija deportuos jį į JAV, kur, kaip anksčiau teigė žiniasklaida, australui gresia iki 35 metų kalėjimo arba mirties bausmė už slaptų Valstybės departamento duomenų publikavimą.

„WikiLeaks“ įkūrėjas kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.12

Britų policijos duomenimis, Londone sulaikytas „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as. Australas čia nuo 2012 metų gyveno Ekvadoro ambasadoje, kad išvengtų išdavimo Švedijai bei proceso JAV, informuoja agentūra „Reuters“.

Ekvadoro vyriausybė dabar atėmė iš jo diplomatinio prieglobsčio statusą.

Pasak Skotland Jardo, 47-erių J. Assange’as nuvežtas į vieną Londono komisariatų.

Remiantis „WikiLeaks“ žinute tviteryje, J. Assange’as pats neišėjo iš ambasados. Į pastatą ambasadorius esą įleido britų pareigūnus.

Nepatikrintoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip J. Assange’as kelių vyrų išnešamas iš ambasados. „WikiLeaks“ tvirtina, kad diplomatinio prieglobsčio atėmimas iš australo buvo neteisėtas.

Pasak Ekvadoro prezidento Lenino Moreno, jis buvo patikintas, kad J. Assange“as nebus išduotas šaliai, kurioje jam gresia mirties bausmė.

J. Assange’as 2012 metais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone, kad išvengtų išdavimo Švedijai dėl kaltinimų išprievartavimu. Stokholmo prokuratūra 20017-aisiais paskelbė nutraukianti tyrimą. Tačiau vis dar galioja britų išduotas arešto orderis, nes J. Assange’as 2010 metais nusižengė lygtinio paleidimo nuostatoms.

Australas būgštauja, kad bus išduotas JAV, kur jam gresia procesas dėl paslapčių išdavimo ir galbūt net mirties bausmė. Jo įkurta „Wikileaks“ platforma 2010 metais paviešino slaptus JAV karinius dokumentus.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.11; 14:55

Džulijanas Asandžas. EPA – ELTA nuotr.

Jungtinėse Valstijose pateikti kaltinimai tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui, kuris nuo 2012 metų yra Ekvadoro ambasadoje Londone. Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „The Washington Post“, gavęs dokumentų, kuriuose kalbama apie kaltinimus J. Assange`ui.

Leidinio žiniomis, Teisingumo departamentas neplanavo skelbti informacijos apie kaltinimus J. Assange`ui, bet vienas iš prokuroro padėjėjų – Kellenas Dwyeris – netyčia atskleidė šiuos duomenis. „The Washington Post“ šaltiniai patvirtino, kad tinklalapio įkūrėjui pateikti kaltinimai ir kad ši informacija nebuvo specialiai atskleista.

Prokuroro biuro Virdžinijos valstijoje, kurio dokumentuose buvo informacija apie kaltinimų pateikimą, atstovė pareiškė, kad J. Assange’o vardas juose nurodytas per klaidą.

Anksčiau ketvirtadienį laikraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Teisingumo departamentas ruošiasi pateikti kaltinimus „nutekinimų tinklalapio“ įkūrėjui. J. Assange`as greičiausiai bus kaltinamas pagal straipsnį dėl šnipinėjimo.

2012 metais J. Assange`as paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur buvo išduotas jo arešto orderis dėl kaltinimų prievarta ir išžaginimu. J. Assange`as labiausiai bijojo, kad Švedija deportuos jį į JAV, kur australui gresia iki 35 metų kalėjimo arba mirties bausmė už slaptų Valstybės departamento duomenų publikavimą.

„WikiLeaks“ įkūrėjas kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.16; 08:03

„Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as imasi teisinių žingsnių prieš Ekvadoro vyriausybę, nes yra nepatenkintas savo gyvenimo sąlygomis šios šalies ambasadoje Londone. Ekvadoras pažeidinėja 47-erių aktyvisto „pagrindines teises ir laisves“, – taip penktadienį atitinkamą žingsnį argumentavo „Wikileaks“. Ekvadoro ambasada kovą atkirto J. Assange’ą nuo visų komunikacijos priemonių, tačiau neseniai paskelbė, kad blokada bus sušvelninta.

Anot „Wikileaks“, jau šešerius metus Ekvadoro ambasadoje gyvenančiam J. Assange’ui atstovaus buvęs teisėjas Baltasaras Garzonas. Šis jau išvyko į Ekvadoro sostinę Kitą. Ketvirtadienį J. Assange’o advokatas spaudos konferencijoje skundėsi, kad jo klientas yra „nežmoniškoje padėtyje“.

Izoliuodama J. Assange’ą, ambasada norėjo neleisti jam kištis į Ekvadoro santykius su kitomis šalimis. Australas tviteryje yra suabejojęs britų kaltinimais Rusijai dėl apnuodyto dvigubo agento Sergejaus Skripalio. Jis taip pat kritikavo buvusio Katalonijos regiono prezidento Carleso Puigdemont’o sulaikymą Vokietijoje.

J.Assange’as 2012 metais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone, kad išvengtų išdavimo Švedijai dėl kaltinimų išprievartavimu. Stokholmo prokuratūra pernai paskelbė nutraukianti tyrimą. Tačiau vis dar galioja britų išduotas arešto orderis, nes J. Assange’as 2010 metais nusižengė lygtinio paleidimo nuostatoms.

Pastaruoju metu būta spėlionių, kad Ekvadoras nebeteiks prieglobsčio J. Assange’ui. Australas būgštauja, kad bus išduotas JAV, kur jam gresia procesas dėl paslapčių išdavimo ir galbūt net mirties bausmė. Jo įkurta „Wikileaks“ platforma 2010 metais paviešino slaptus JAV karinius dokumentus.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-20

Džulijanas Asandžas. EPA – ELTA nuotr.

Dan Collins / The Guardian

Kad išvežtų Džulianą Asandžą iš Didžiosios Britanijos, Ekvadoras paskyrė jį diplomatinėms pareigoms į savo ambasadą Maskvoje, praneša The Guardian žurnalistas Denas Kolinzas.

Pagal neapvykusį pabėgimo planą WikiLeaks įkūrėjas 2017 metų gruodžio 19-ąją, praėjus keletui dienų po Ekvadoro pilietybės suteikimo, buvo paskirtas Ekvadoro ambasados patarėju Rusijoje. „Tačiau vėliau, kai Didžioji Britanija atsisakė pripažinti Asandžo diplomatinį statusą, paskyrimas buvo anuliuotas“, – rašo straipsnio autorius.

„Slaptas dokumentas, pasirašytas tuo metu Ekvadoro užsienio reikalų ministro pavaduotojo Chose Luiso Hakomės, patvirtina iš daugelio šaltinių gautą informaciją, kad Rusija būtų buvusi galutinė Asandžo paskirties vieta, jeigu planas pavyktų“, – perduoda Kolinzas.

Su slaptais dokumentais susipažino Ekvadoro politikė Paola Vintimilja. Ekvadoro Nacionalinės asamblėjos plenariniame posėdyje ji siekė, kad dokumentai būtų išslaptinti.

„Ministrų lygmeny buvo susitarta paskirti Džulianą Asandžą ambasados patarėju Maskvoje, – pranešė ji leidiniui The Guardian. – Tai atsitiko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jam buvo suteikta pilietybė ir paprašyta Britanijos vyriausybės aprobuoti jo diplomatinį statusą“.

Sutrukdė Britanijos atsisakymas garantuoti Asandžui diplomatinę apsaugą, kurios Ekvadoras per paskutinę 2017 metų gruodžio savaitę prašė du kartus. Gruodžio 29-ąją Ekvadoras atšaukė paskyrimą į Maskvą. Asandžo išlaisvinimo operacija preliminariai buvo paskirta 2017 metų Kalėdų išvakarėse, patikslinama straipsnyje.

„Pasak Vintimiljos, dar vienas dokumentas atėmė iš jo pabėgėlio statusą, o tai būtų pirmas žingsnis į jo paskyrimą Ekvadoro diplomatu. Susitarimas buvo pasirašytas 2017 metų gruodžio 4 dieną, savaitę prieš tai, kai Asandžui buvo suteikta Ekvadoro pilietybė. Jį pasirašė ir paliudijo Ispanijos teisėjas Baltasaras Garsonas, Asandžo juridinis konsultantas, – praneša Kolinzas.

Gegužę Ekvadoro prezidentas Leninas Morenas pareiškė, kad pavedė visus Asandžo reikalus spręsti užsienio reikalų ministrei Marijai Fernande Espinosai. „Jis nusiplovė rankas“, – sakė Vintimilja. Pasak jos, dėl Asandžo Fernande Espinosa apėjo įstatymą: keletą dienų prieš suteikiant jam pilietybę įstatymai buvo pakeisti taip, kad turintieji Ekvadoro tarptautinę apsaugą galėtų gauti pilietybę.

JTO Generalinės Asamblėjos aplinkoje Morenas pareiškė, kad Ekvadoras ir Didžioji Britanija rengia teisinį sprendimą, kuris leistų Asandžui „vidutinės trukmės perspektyvoje“ palikti ambasadą Londone.

Šaltinis: The Guardian

2018.10.05; 07:16