Jungtinių Valstijų žvalgybos vadas Danas Coatsas pareiškė, kad Rusija bandys kištis į netrukus vyksiančius Ukrainos prezidento rinkimus. Tai D. Coatsas pasakė Jungtinių Valstijų Senato žvalgybos komitete.

„Manome, kad Rusija bandys pasinaudoti kibernetinėmis technologijomis ir kišis į netrukus vyksiančius Ukrainos prezidento rinkimus“, – teigė D. Coatsas.

D. Coatso teigimu, Rusija užmezgė santykius su režimais visame pasaulyje, kaip Venesuela, Sirija, Kuba, Šiaurės Korėja ir Iranas.

Taip pat D. Coatsas pažymėjo, kad Rusijos santykiai su Kinija tapo artimiausi per daugelį dešimtmečių.

Ukrainos prezidento rinkimai įvyks kovo 31 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.30; 06:00

Svarbus JAV Senato komitetas pritaria slaptųjų tarnybų vertinimui, jog Rusija kišosi į 2016 metų prezidento rinkimus, kad padėtų Donaldui Trumpui. Tai sakoma Žvalgybos komiteto ataskaitoje, kurią antradienį respublikonų senatorius Richardas Burras pateikė drauge su savo kolega demokratu Marku Warneriu.

Ataskaita paskelbta likus kelioms dienoms iki D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino viršūnių susitikimo, ir tai yra svarbi, nešališka pozicija. D. Trumpas ne kartą skeptiškai komentavo žvalgybos vertinimą, kad Maskva darė įtaką prezidento rinkimams.

Respublikonas R. Burras dabar sakė, kad komitetas 16 mėnesių analizavo šaltinius ir duomenis, kuriais rėmėsi žvalgybos vertinimas. Esą nėra dingsties prieštarauti išvadoms. Anot M. Warnerio, Rusijos mėginimai buvo „plataus masto ir pretenzingi“. Tikslas esą buvo sužlugdyti visuomenės pasitikėjimą demokratiniu procesu, padėti D. Trumpui ir pakenkti jo konkurentei demokratei Hillary Clinton.

Senato Žvalgybos komiteto darbas labai skiriasi nuo jo atitikmens Atstovų Rūmuose. Ir šis komitetas tiria galimą įtakos darymą prezidento rinkimams; tačiau čia respublikonai ir demokratai dažnai nesutaria.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.04; 09:14

Gina Haspel. EPA – ELTA nuotr.

JAV Senato žvalgybos komitetas per itin svarbų balsavimą trečiadienį pritarė Ginos Haspel kandidatūrai į Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorės postą.

Komitetas 10 balsų prieš 5 pritarė jos kandidatūrai, nepaisant jos sąsajų su kankinimais šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje. Tačiau jos kandidatūrai dar turės pritarti visas Senatas.

61 metų G. Haspel kandidatūra vertinama prieštaringai, nes ji, anot žiniasklaidos, 2002-aisiais vadovavo slaptam JAV kalėjimui Tailande. Jame terorizmu įtariami asmenys buvo kankinami taikant vadinamąjį „Waterboarding“ metodą, kai imituojamas skandinimas.

„G. Haspel yra labiausiai kvalifikuotas asmuo, kurį prezidentas galėjo pasirinkti vadovauti CŽV, ir labiausiai pasiruošusi kandidatė per 70 metų trunkančią tarnybos gyvavimo istoriją“, – sakė komiteto pirmininkas Richardas Burras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.17; 06:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino aukščiausio rango Federalinio tyrimo biuro (FTB) ir Teisingumo departamento pareigūnus politizuojant savo vykdomus tyrimus, siekiant pakenkti jo Respublikonų partijai, informuoja BBC.

„FTB ir Teisingumo departamento vadovai ir tyrėjai politizuoja šventą tiriamąjį procesą demokratų naudai ir respublikonų nenaudai“, – tviteryje rašė D. Trumpas.

JAV prezidentas penktadienį užsipuolė Teisingumo departamento ir FTB vadovus, neva jie yra politiškai šališki.

Be kita ko, tikimasi, kad JAV prezidentas pritars, jog būtų paviešinta prieštaringai vertinama atmintinė, kurioje tvirtinama apie piktnaudžiavimą įgaliojimais FTB tyrime dėl D. Trumpo rinkimų kampanijos ryšių su Rusija.

Slaptą atmintinę parašė respublikonas Devinas Nunesas, kuris vadovauja JAV Atstovų Rūmų Žvalgybos komitetui. Nors komitetas balsavo, kad dokumentas būtų paviešintas pirmadienį, galutinį sprendimą iki pirmadienio turi priimti D. Trumpas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.04; 00:01

Daniel Hoffman / The Washington Times

„Prieš 70 metų Džordžo Kenano straipsnis „Sovietinio elgesio ištakos“ nulėmė amerikiečių SSSR tramdymo politikos kursą. Po SSSR griūties ir dešimtmečius trukusio chaoso, kuris nusmukdė Rusijos regioninę ir globalinę įtaką, prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo realizuoti nacionalinio saugumo strategiją, atkuriant Rusijos kaip didžios valstybės statusą“, – laikraštyje „The Washington Post“ rašo Danielis Hofmanas, buvęs CŽV rezidentūros viršininkas.

Taigi V. Putinas labai norėjo, kad į Rusiją būtų žiūrima kaip į lygią Jungtinėms Valstijoms pagal autoritetą, o taip pat stengėsi garantuoti, kad Vakarų laisvės, valios ir demokratijos idealai nekeltų pavojaus jo režimui.

„Didelė dalis mano karjeros CŽV laikotarpiu buvo sukoncentruota į Rusiją, – praneša autorius, – ir, jeigu aš ko nors išmokau, tai to, kad Putinas, kuris liūto dalį Rusijos karinių ir žvalgybinių išteklių nukreipia prieš JAV, toliau, kaip jo sovietiniai pirmtakai, suvokia JAV kaip pagrindinį Rusijos priešą“.

„Dabar Putinas bandė eksportuoti rusiškas žalingas idėjas ir įtaką mūsų tėvynei, – sakoma straipsnyje. – Jis specialiai atakavo mūsų socialinius tinklus, kad paveiktų 2016 metų prezidento rinkimus ir sužlugdytų mūsų pasitikėjimą šiuolaikiška kibernetine infrastruktūra, kuri tapo tokia svarbi mūsų demokratiniam procesui“.

„Kenanas perspėjo mus dėl Rusijos „paslaptingumo, uždarumo, dviveidiškumo, įtarumo ir pradinių nedraugiškų ketinimų“, – pažymi ekspertas. – Kenanas pranašiškai rašė, kad „visada bus amerikiečių, išsišokančių su džiūgaujančiais skelbimais, esą „rusai pasikeitė“, bet mūsų neturi klaidinti taktiniai Kremliaus manevrai. Kenanas patarė mums atsispirti sovietų pastangoms kontroliuoti ir iškraipyti tiesą“.

„Ar paskutinės Rusijos kibernetinės atakos prieš mūsų demokratijos institutus taps lūžiu, kuris pagaliau privers mus praregėti? – svarsto buvęs CŽV bendradarbis. – Ar mes galime parengti XXI amžiaus strategiją Rusijos atžvilgiu, sukoncentruotą į mūsų sąjungos stiprinimą NATO rėmuose, paramą tokioms sąjungininkėms kaip Ukraina, didinant jos aprūpinimą informacija ir ginklais, sukoncentruotą į šlykščios Rusijos įtakos Artimuosiuose Rytuose ir už jų ribų tramdymą ir priešinimąsi Rusijos įtakos bei šnipinėjimo operacijoms?“

„Amerikos kompanijos – socialinių tinklų savininkės – iki šiol renka informaciją apie rusų hakerių operacijas 2016 metų rinkimų išvakarėse ir jų metu, – sakoma toliau. – Tuo tarpu atsakymai į incidentus kibernetinio saugumo sferoje, įskaitant teisminę ekspertizę bei kontrpriemones, turi trukti minutes, o ne mėnesius. Iš tikrųjų praėjus daugiau kaip devyneriems mėnesiams Senato ir Atstovų rūmų Žvalgybos komitetų ir Senato Teismų komiteto atliekami Rusijos reikalų tyrimai net neartėja prie pabaigos“.

„Mes vis dar turime galimybę koreguoti mūsų užsienio politikos kursą Rusijos atžvilgiu, bet su kiekvienu Rusijos įsibrovimu, to nedarydami, mes tik skatiname naują Rusijos agresiją ir stipriname pavojų mūsų nacionaliniam saugumui“, – apibendrina Hofmanas.

Informacijos šaltinis: „The Washington Times“

2017.10.31; 04:19

Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Siekdamos operatyvinių tikslų specialiosios tarnybos tradiciškai taikydavo nutekinimus.

Tarkime, palyginti nesena ir beveik romantiška istorija Jameso Bondo stiliumi. 2012-ųjų gruodžio 11 dienos „The Guardian“ numeryje paskebtos dvi dienraščio diplomatijos skyriaus redaktoriaus Julian Borger publikacijos, skirtos Irano branduolinei programai. Pirmoje „Irano branduolinė programa – „šventasis Gralis“ specialiųjų tarnybų bendruomenei“ pasakojama, kaip įvairių šalių specialiųjų tarnybų agentai veržiasi į Tarptautinės atominės energijos agentūros TATENA posėdžius Vienoje.

Taip pat cituojamas knygos „Šnipai prieš Armagedoną“ vienas autorių izraelietis Yossis Melmanas, pasak kurio, 2007-ųjų kovą Izraelio „Mossado“ agentai įsilaužė į TATENA komisijos Sirijos branduolinės programos klausimais vadovo Vienos butą, iš kurio išgabeno duomenis apie slaptą branduolinio reaktoriaus statybą Al-Kibare.

Po 6 mėnesių izraeliečiai šį objektą subombardavo.

Antra publikacija „Izraelį įtaria „nutekinus“ duomenis apie Irano branduolinę programą“ priminta istorija su tariamai Irano sukurta diagrama, patvirtinančia Teherano branduolines ambicijas. Ją publikavo „Associated Press“, mokslininkai netruko rasti elementarią klaidą, kaip nurodė „Bulletin of the Atomic Scientists“, diagrama arba bylojo apie paviršutinišką analizę, arba buvo diletantiška klastotė. Vis dėlto ji buvo TATENA pažymoje, kurios pagrindu Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos2011-ųjų pabaigoje paskelbė Iranui naujas sankcijas. Vakarų pareigūnų vertinimu, diagramą bei kitą Tarptautinės atominės energijos agentūros informaciją nutekino Izraelis, laikęsis nuomonės, jog Vakarų reakcija į Irano branduolinę programą pernelyg atlaidi.

Vertinant iš šiandieninės perspektyvos, tai, kaip minėta, primena romantiškas J.Bondo stiliaus šnipų istorijas. Dabar (tepraėjus 5-eriems metams) „tik“ žvalgybiniai siužetai veikiau atsidūrę pagrindinių įvykių periferijoje, kai akivaizdūs informacinės lavinos požymiai internete.

Grėsmės nebeaplenkia nieko – nei verslo, nei privačių asmenų, pakanka prisiminti didžiausią kibernetinę ataką istorijoje 2016 metais, kai buvo pavogtos 500 milijonų „Yahoo“ vartotojų paskyros bei slaptažodžiai. Šiuo metu įvairiose planetos valstybėse veikia ne mažiau 40 milijonų kibernetinių nusikaltėlių, kurių padaryta žala vertinama apie 500 milijardų dolerių. Virusų atakų kiekis kiekvieną mėnesį padidėja maždaug 3 proc., atakų prieš interneto svetaines 2,5 proc.

Politika – jokia išimtis. Melagingų žinių (fakenews) epochoje „nutekinimai“ tapo rutinine tarptautinės (o ir vidaus)  politikos praktika. Nutekinimo formų jau daugybė ir kuo įvairiausių, ne veltui palyginti nauja „fakenews“ sąvoka „google“ paieškos sistemoje jau renka 146 milijonus  užklausų.

„WikiLeaks“ šių metų kovo pradžioje publikavo didžiausią istorijoje iš Centrinės Žvalgybos Valdybos (CŽV) nutekintų duomenų „porciją“, pirmoje jos dalyje paskelbta virš 8 tūkstančių dokumentų apie CŽV globalią interneto įsilaužimų programą bei tam reiklalui skirtų priemonių (taip pat technologinių) arsenalą.

Pasak „WikiLeaks“, paskutiniu metų ši tarnyba daugeliu atžvilgių prarado programos ir arsenalo kontrolę, ir nemažai CŽV sukauptų duomenų per paskutinius trejus metus atsidūrė trečių asmenų rankose, iš kur gali patekti kitų šalių žvalgyboms ar interneto įsilaužėliams. Jei tai tiesa (o pastarojo bent pusmečio įvykiai parodė, kad tai net labai tikėtina), atverta tikra informacinė „Pandoros skrynia“.

„Trumpas – nacionalinė gėda ir tarptautinis parijas“, „Clinton – godi, nieko pakeisti nepajėgi persona, dėl savo pasipūtimo gadinanti viską, prie ko prisiliečia; jos vyras, hm, vis dar pramogauja su mergužėlėmis, kol žmonos nėra namuose“. 

Amerikos žvilgsnis

Tokius ir panašius sakinius iš buvusio valstybės sekretoriaus Colino Powello privačios elektroninės korespondencijos buvo galima perskaityti 2016-ųjų vasarą atsiradusiame interneto puslapyje „DCLeaks“. C.Powello spaudos sekretorius pripažino, jog paskebti laiškai tikri ir išgauti internetinio įsilaužimo būdu. Apie istoriją informavusio „The Washington Post“ (2016.09.16) vertinimu, politikas veikiausiai tapo dar viena šachmatų figūra, Rusijos vyriausybei siekiant sukompromituoti Amerikos politiką.

Tų pačių metų liepos 22-ąją „WikiLeaks“ paleido į viešumą iš JAV demokratų partijos nacionalinio komiteto pavogtų dokumentų pirmą porciją.

Pora interneto vaiduoklių – „Guccifer 2.0“ ir „DCLeaks“ – savo veiklą pradėjo praėjusią vasarą. Tik po kurio laiko kibernetinio saugumo specialistai nustatė, jog abu veikė kaip rusų specialiųjų tarnybų priedanga, nors iš pradžių „Guccifer 2.0“ pasivadino už žodžio laisvę besikaunančiu rumunu (beje, tai „Guccifer 2.0“ „nulaužė“ demokratų partijos nacionalinio komiteto serverius), „DCLeaks“ skelbė, jog jį įkūrė už žodžio laisvę kovojantys Amerikos „haktyvistai“.

Vėliau apsimetinėti liautasi, pasak su šiuos „pirmeivius“ pakeitusia interneto platforma „Fancy Bears“ reikalų turėjusio „Sky News“ korespondento Tomo Cheshireo, ši demonstravo dalykinį užmojį – siūlė sensacingus nutekinimus dozuotomis porcijomis ir mėgino kištis į jų publikavimą. Rusų karinė žvalgyba (GRU) prisidengusi kitomis struktūromis bei naudodamasi laisvos spaudos atvirumu siekė susilpninti JAV prezidento rinkimų kampaniją, skelbdama ant Hillary Clinton bei kitų JAV politikų šešėlį metančius dokumentus.

Bet koks informacijos nutekinimas stato žurnalistus prieš dilemą – dera ją skelbti ar susilaikyti, ypač jei informacija pelnyta interneto įsilaužimo būdu priešiškos valstybės iniciatyva? Žurnalisto misija yra visuomenei svarbios, o ne jį nutekinusiųjų tikslams tarnaujančios informacijos skelbimas. Atvira visuomenė bent pradiniame etape „poveikio operacijomis“ labiau pažeidžiama negu uždara. Ypač kontekste kai kurių dabartinių globalių tendencijų, tokių kaip visuomenės poliarizacija, „fakenews“ įsitvirtinimas bei bandos poveikį neretai turintis interneto socialinių tinklų poveikis.

Ne veltui JAV kongreso Atstovų Rūmų narys Adamas Schiffas bei „Wilson Center“ prezidentė Jane Harman „The Washington Post“ publikacijoje „Rusija atakavo mūsų demokratiją. Situacija reikalauja, kad Kongresas atliktų rimtą patikrinimą“ (2016.12.26) konstatavo nuostolį JAV demokratijai.

O dabartinės Baltųjų Rūmų administracijos nenoras pripažinti žvalgybos bendruomenės beveik vienbalsį tvirtinimą, jog interneto įsilaužimams bei informacijos nutekinimams vadovavo aukščiausia Rusijos valdžia, kerta tiems, kas geriausiai dorojasi su naujais iššūkiais.

Vis dėlto Maskvai iš pradžių viltingai klostęsis siužetas ilgainiui pasuko jai netikėta linkme. Prasidėjus tyrimams dėl rusų kišimosi į JAV prezidento rinkimus Kongrese, savą tyrimą vykdant specialiajam prokurorui Robertui Muelleriui, jau į Amerikos ir viso pasaulio spaudą plūstelėjo galybė nutekinimų, po kurių atsistatydinti teko visai „puokštei“ prezidento D.Trumpo komandos narių. Kaip yra nurodęs „The Washington Post“ apžvalgininkas Eugenas Robinsonas, analizuodamas JAV prezidento atleisto Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktoriaus Jameso Comey liudijimą Senato žvalgybos komitete, jūs nutekinate informaciją žiniasklaidai apie pokalbį su prezidentu Baltųjų Rūmų ovaliniame kabinete vasario 14-ąją, kuriame patyrėte prezidento D.Trumpo spaudimą, tikėdamasis specialaus prokuroro paskyrimo, ir tai suveikia. D.Trumpas labai tikėjosi, kad tyrimas dėl Rusijos atleidus FTB šefą baigsis, deja, šio atleidimas tyrimą tik paskatino. 

Visuomenė pavargo nuo informacijos gausos ir melagingų žinių. Slaptai.lt nuotr.

Bet kuriuo atveju efektingų nutekinimų dar sulauksime. Maskvai netikėtai (pati „paleido“ tyrimų procesą), Rusijos tema dar ilgai nuodys gyvenimą prezidentui D.Trumpui. Nutekinimai tampa įtakingu viso šiuolaikinio viešo gyvenimo faktoriumi.

Kita vertus, kai kalbame apie perspektyvą, ypač drumstame informaciniame lauke bet kuris mėginantis iš fragmentų dėlioti visumą atsakingas ekspertas jau supranta, jog prisikasti prie tikrų priežasčių bei motyvų dažnai neįmanoma, pernelyg didelis (bent pradiniame etape) yra tikros informacijos deficitas.

Belieka sekti dažnai viena kitą paneigiančių kažkieno vis pametamų žinių srautą – šnipai gaudo šnipus, kurie tai prisipažįsta šnipinėję, tai viską neigia. Darosi vis kebliau suprasti, kas čia šnipas, kas – ne, ir kokie tikrieji kai kada net ištisų vyriausybių motyvai.

Ne veltui Amerikos laikraščiuose dabar samdoma kaip niekad daug faktų „skenuotojų“, priekabiai nagrinėjančių kiekvieno pasisakymo ir fakto tikrumą.

Taigi šiandien konspirologijos klestėjimo laikas, kuris ramybės planetai tikrai neprideda.

2017-08-04

Rusijos programišiai, pasak JAV krašto saugumo departamento, 2016 metų prezidento rinkimų metu atakavo net 21 valstijų rinkimų sistemas. Tačiau nėra labai tikslios informacijos, kokiu mastu buvo klastojami balsavimo rezultatai.

Taip trečiadienį Senato Žvalgybos komitete pareiškė departamento darbuotoja, atsakinga už kibernetinį saugumą Džanet Manfra (Jeanette Manfra). Jos poziciją pateikė agentūra agentūra „Reuters“.

Džanet Manfra, remdamasi slaptumo reikalavimais, nepanoro įvardyti, kokios konkrečios valstijos buvo atakuotos. Departamentas yra pareiškęs, kad buvo užpultos apie 20 valstijų iš 50. Tiesa, žiniasklaida pastaruoju metu įvardijo didesnį skaičių. Ir žiniasklaida, regis, tikslesnė.

Oficialiai buvus kibernetinių atakų prieš rinkėjų registracijos sistemas pripažino tik Arizona ir Ilinojus. Dėl atakų kaltinama Rusija. Oficialioji Maskva tai neigia.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.22; 05:16

JAV generalinis prokuroras Džefas Sešensas (Jeff Sessions), antradienį liudydamas per atvirą Senato Žvalgybos komiteto posėdį, emocingai pareiškė, kad tvirtinimai apie Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų štabo sąmokslą su Rusijos institucijomis yra „siaubingas ir šlykštus melas“, praneša BBC.

Atsakydamas į senatorių klausimus, Dž. Sešensas kartojo, jog prisimena tik du susitikimus su Rusijos ambasadoriumi Vašingtone Sergejumi Kisliaku, nors žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad tokie susitikimai buvo trys.

Dž. Sešensas pripažino, kad, be dviejų susitikimų su S. Kisliaku, 2016 metų pavasarį jie abu dalyvavo renginyje, kuriame kalbą sakė D. Trampas, bet tikino, jog jei jie tada ir kalbėjosi, jis pokalbio turinio neprisimena.

„Aš niekada nesikalbėjau su niekuo iš oficialių Rusijos ar kitų užsienio asmenų apie jokį kišimąsi į rinkimus Jungtinėse Valstijose“, – kategoriškai pareiškė Dž. Sešensas.

Duodamas parodymus Senate prieš paskyrimą į generalinio prokuroro postą, Dž. Sešensas apskirtai neigė, kad buvo susitikęs su Rusijos atstovais rinkimų kampanijos metu.

Paklaustas, kodėl jis nusprendė nusišalinti nuo galimo Rusijos kišimosi į rinkimų kampaniją tyrimo, Dž. Sešensas kelis sykius pakartojo, kad, pagal Teisingumo departamento taisykles, bet kuris departamento darbuotojas turi nusišalinti nuo bet kokio tyrimo, jeigu jis susijęs su rinkimų kampanija, kurioje šis darbuotojas dalyvavo.

Į klausimą, ar jis pasirengęs pateikti Senato komisijai dokumentus, patvirtinančius arba paneigiančius pranešimus apie jo susitikimus su Rusijos ambasadoriumi, Dž. Sešensas atsakė išsisukinėdamas, jis taip ir nepaaiškino, ar pasirengęs tai padaryti.

Senatoriai nuolat teiravosi Dž. Sešenso apie FTB vadovo Džeimso Komio (James Comey) atleidimo priežastis. Dž. Sešensas vis kartojo, kad atleidimas neturėjo nieko bendro su „Rusijos tyrimu“ ir kad šis sprendimas buvo priimtas todėl, jog Dž. Komis blogai dirbo.

Dž. Sešensas tai tvirtino, nors pats prezidentas D. Trampas kelis sykius yra pareiškęs, kad Dž. Komis buvo atleistas dėl galimų Rusijos veiksmų tyrimo.

Dž. Sešensas sutiko liudyti Senate po to, kai ten birželio 8 d. liudijo buvęs FTB vadovas Dž. Komis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.14; 05:30

Buvęs FTB direktorius Džeimsas Komis (James Comey) įsitikinęs, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus. Jis tai pareiškė ketvirtadienį per posėdį JAV Senato Žvalgybos komitete, praneša „Interfax“. 

Buvęs FTB vadovas Džeimsas Komis. EPA – ELTA nuotr.

„Nėra jokių abejonių, Rusija kišosi į mūsų rinkimus 2016 metais. Jie kišosi konkrečiu tikslu, jie kišosi rafinuotai. Jie naudojo specialią įrangą. Kampanijai dirigavo aukščiausia Rusijos vadovybė. Šiai nuomonei pritaria visos žvalgybos tarnybos“, – sakė Dž. Komis, pabrėždamas, jog tai tikrai „nemelaginga naujiena“.

Paklaustas, ar jis nemano, jog buvo atleistas todėl, kad FTB tyrė spėjamą Rusijos įtaką, Dž. Komis atsakė, kad kaip tik už tai jis ir buvo atleistas.

Pasak buvusio FTB vadovo, Rusija ketina ir ateityje kištis į Jungtinių Valstijų vidaus gyvenimą, ir jos programišiai dar pasireikš.

„Jie mėgino nustatyti, kaip mes turime galvoti, balsuoti, veikti. Jiems reikalinga Amerika“, – pareiškė Dž. Komis.

Jis prisipažino pats nutekinęs duomenų apie savo pokalbį su Donaldu Trampu (Donald Trump), tikėdamasis, jog tai paskatins Amerikos valdžią paskirti specialųjį prokurorą Rusijos kišimosi byloje. Pasak Dž. Komio, jis perdavė pokalbio su JAV prezidentu įrašo kopiją savo draugui, kuris ją perdavė žiniasklaidai.

Buvęs Federalinio tyrimų biuro vadovas Džeimsas Komis (James Comey) ketvirtadienį per posėdį JAV Senato Žvalgybos komitete taip pat apkaltino šalies prezidentą Donaldą Trampą melu apie jį ir žinybą, kuriai jis vadovavo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.09; 07:15

Buvęs CŽV direktorius Džonas Brenanas (John Brennan) teigia įspėjęs Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) vadovą Aleksandrą Bortnikovą, jog bet koks Kremliaus kišimasis į JAV prezidento rinkimus gali smarkiai pakenkti dvišaliams santykiams, praneša BBC.

„Visiems turi būti visiškai aišku, jog Rusija įžūliai kišosi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais. Jie ėmėsi šių veiksmų, nors mes griežtai protestavome ir aiškiai įspėjome, kad jie to nedarytų“, – pareiškė Dž. Brenanas antradienį per posėdžius JAV Atstovų Rūmuose.

Pasak buvusio CŽV vadovo, A. Bortnikovas neigė bet kokį Rusijos kišimąsi į rinkimus, bet žadėjo perduoti Dž. Brenano žinią prezidentui Vladimirui Putinui.

„Manau, kad buvau pirmas Jungtinių Valstijų pareigūnas, įspėjęs Rusiją dėl šios problemos“, – sakė jis.

Atstovų Rūmų Žvalgybos komitetas tiria galimą Rusijos poveikį JAV prezidento rinkimų kampanijai, taip pat galimus Maskvos ryšius su Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų štabu.

Gegužės 17 d. JAV teisingumo departamentas paskyrė specialųjį prokurorą galimam Rusijos kišimuisi į Amerikos prezidento rinkimus tirti. Juo tapo Robertas Miuleris (Robert Mueller), vadovavęs Federaliniam tyrimų biurui nuo 2001 iki 2013 metų.

Pasak JAV generalinio prokuroro pavaduotojo Rodo Rozensteino (Rod Rosenstein), tyrimui prižiūrėti buvo reikalingas nepriklausomas ekspertas.

Reikalavimai paskirti specialųjį prokurorą galimiems D. Trampo ryšiams su Rusija tirti nuskambėjo po to, kai gegužės 10 d. JAV prezidentas atleido iš pareigų FTB vadovą Džeimsą Komį (James Comey). Savo sprendimą D. Trampas motyvavo tuo, kad esą jis nesugeba efektyviai vadovauti žinybai.

Dž. Komis tyrė buvusio D. Trampo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Maiklo Flino (Michael Flynn) ryšius su Rusija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.24; 05:17

JAV kongresmenai kaltina buvusį JAV nacionalinio saugumo agentūros bendradarbį Edvardą Snoudeną palaikius ryšius su Rusijos slaptosiomis tarnybomis.

Omenyje turimas laikotarpis, kai E.Snoudenas gyveno Maskvoje.

Šią žinią pranešė Laisvės radijas (Радио Свобода). Kaltinimai užfiksuoti JAV Kongreso Žvalgybos komiteto ataskaitoje, paskelbtoje gruodžio 22-ąją. Tačiau dienos šviesą išvydo toli gražu ne visa ataskaita. Toji dalis, kurioje kalbama apie įrodymus, – įslaptinta.

Oficialusis Vašingtonas laikosi nuomonės, kad E.Snoudenas sukėlė Amerikai rimtų bėdų, pakenkė jos saugumui, o dauguma jo pavogtų programų neturi nieko bendro su žmogaus teisės į privatumą pažeidimais. Užtat E.Snoudeno pagrobtos ir neteisėtai panaudotos programos susijusios su karine, žvalgybine ir gynybine informacija, kuri labai domina JAV priešus.

Žvalgybos komiteto ataskaitoje pažymina, kad E.Snoudenas, gyvendamas Maskvoje, nuolat susitikdavo su Rusijos žvalgybos atstovais (o ar galėjo būti kaip nors kitaip?). Belieka priminti, kad šis vaikinas, darbavęsis NSA ir CŽV struktūrose kaip bendradarbis, 2013-aisiais dėl nežinomų priežasčių perdavė žurnalistams slaptus dokumentus, neva įrodančius, kad JAV slaptosios tarnybos masiškai klausėsi eilinių amerikiečių telefoninių pokalbių. 

Šiuo metu E.Snoudenas kaltinamas Amerikoje valstybinio turto vagystėmis, neteisėtu slaptos informacijos apie gynybą disponavimu, o taip pat – sąmoningu valstybės paslapčių išdavimu.

Dabar E.Snoudenas gyvena Rusijoje, kuri jam suteikė politinį prieglobstį. Beje, E.Snoudenas ne sykį tvirtino norįs vis tik grįžti į Ameriką. Bet 2016-ųjų vasarą JAV prezidento administracija nesutiko E.Snoudeno pasigailėti – atleisti nuo bausmės. Jam nesuteikta Prezidento malonė. Tikriausia malonės jis niekad nesulauks.

Informacijos šaltinis – www.unian.net portalas.

2016.12.23; 06:02

Kaip buvęs Hilary Klinton rinkiminio štabo pirmininkas ir tiesioginis rusiškų hakerių taikinys manau, jog istorija dėl Kremliaus internetinių įsilaužimų bei poveikio Amerikos rinkėjams – labai rimta“.

Taip leidiniui „The Washington Post“ pareiškė žinomas JAV politikas, buvęs JAV prezidentų patarėjas Džonas Podesta.

Amerikiečių politikas Džonas Podesta

Šiuo metu specialiųjų tarnybų veiklą atidžiai analizuojantis H.Klinton šalininkas Dž.Podesta tvirtina esąs suglumęs, kai leidinyje „The New York Times“ perskaitė žinią: „Kai 2015-ųjų rudenį buvo aptiktos prieš Demokratų partiją nukreiptos rusiškųjų hakerių atakos, FTB vadovybė nenusiuntė nė vieno savo agento į H.Klinton štabą perspėti apie susidariusius realius pavojus“.

Dž. Podesta stebisi: keista, kad FTB nesiteikė paaukoti net dešimties minučių (tiek būtų užtrukusi kelionė į H.Klinton štabą automobiliu), kad Demokratų partijos štabas būtų informuotas apie iškilusius iššūkius. Dž.Podesta taip pat sukrėstas: užtat du FTB agentai surengė vizitą į techninių reikalų firmą, kuri kaip tik ir aptarnavo H.Klinton elektroninių laiškų serverį. 

Žodžiu, į dirbtinai sukeltą skandalą dėl asmeninių H.Klinton laiškų FTB pasižiūrėjo taip, kaip nederėjo elgtis vienai iš svarbiausių JAV slaptųjų tarnybų. Užuot perspėjusi ir rekomendavusi, kaip demokratams derėtų gintis bei saugotis, FTB tylėjo. O kai reikėjo mesti įtarimus, esą H.Klinton pažeidė saugumo taisykles, disponuodama asmeniniais elektroniniais laiškais, FTB elgėsi aktyviai. FTB dviveidiškumas (ten, kur turėjo skambinti pavojaus varpais, – tylėjo, o ten, kur reikėjo tylėti, – kėlė triukšmą) panašus į sąmokslą, kurio tikslas – sužlugdyti demokratiškus JAV prezidento rinkimus. Toks FTB elgesys leidžia įtarti, kad Federaliniame tyrimų biure (FTB) kažkas sulūžo – nebeveikia svarbūs mechanizmai.

Žinomas Amerikos politikas Dž.Podesta įsitikinęs, jog nueinantis JAV prezidentas Barakas Obama privalo kuo greičiau išslaptinti kaip įmanoma daugiau informacijos apie internetinius Rusijos įsilaužimus ir apie Rusijos gebėjimą manipuliuoti JAV visuomenės nuotaikomis. B.Obama galų gale turi atsižvelgti į septynių JAV senatorių nuo Demokratų partijos (Žvalgybos komitetas) paklausimą, kaip Rusija laužėsi į JAV oficialių institucijų kompiuterius.

Amerikiečių politikas Dž.Podesta neabejoja, kad Baltųjų rūmų administracija privalo informuoti rinkikus apie Rusijos kompiuterinius įsilaužimus. O šie, gruodžio 19-ąją rinkdami šalies prezidentą, turėtų atsižvelgti į informaciją apie Rusijos įsilaužimų dydžius. Kongresas privalo atlikti visapusišką rusiškųjų įsilaužimą analizę, panašią į tą, kuri buvo organizuota po Rugsėjo 11-osios teroro aktų (joje dalyvavo abiejų partijų atstovai).

Galų gale vienas iš svarbiausių ir aktualiausių uždavinių, pasak Dž.Podestos, – išsiaiškinti, kodėl FTB taip uoliai gilinosi į vadinamąjį H.Klinton laiškų skandalą ir ignoravo realias Kremliaus pasamdytų internetinių programišių atakas.

Slaptai.lt komentaras

Gal strategiškai svarbius postus FTB struktūrose okupavo vadinamieji „kurmiai“ – dvigubi agentai, oficialiai ginantys JAV interersus, bet iš tikrųjų tarnaujantys Kremliui?

Informacijos šaltinis: The Washington Post.

2016.12.18; 06:57