Saulius Kizelavičius
Kokie paskutiniųjų savaičių įvykiai laikytini sensacingiausiais? Kratos Donaldo Trampo (Donald Trump) rezidencijoje? Džo Baideno (Joe Bidenas) kalba, prakeikianti D.Trampą? Ar ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo interviu, duotas Moldovos televizijai?
Žinoma, kratos, kurios buvo atiktos buvusio JAV prezidento Donaldo Trampo rezidencijoje „Mar-a-Lage“ Floridoje, – keistokos. Neturint užtektinai informacijos keblu brėžti griežtas išvadas, tačiau vis tik atrodo, kad sprendimas pasižvalgyti privačioje D.Trampo rezidencijoje – tendencingas, dirbtinokas. Įspūdį susidariau štai kokį: šiandieninis JAV prezidentas ir jo komanda visomis išgalėmis mėgina sukompromituoti savo konkurentą. Jų valia. Bet ar D.Trampui žeriami vis nauji įtarimai tebedaro įspūdį? Kiek buvo kaltinimų ir korupcija, ir tarnavimu Kremliui? Niekas nepasitvirtino. Atėjęs valdžion D.Trampas priverčia Aljanso nares padidinti išlaidas gynybai net 85 milijardais JAV dolerių, paskelbia sankcijas dujotiekiui „Nord Stream 2“, – ir jis vis tiek vadinamas Rusijos agentu? Tie priekaištai, jog D.Trampas kvietė amerikiečius smurtauti Kapitolijuje, – vėl dirbtinoki. D.Trampas nekvietė smurtauti. Jis ragino protestuoti. Demokratinėje visuomenėje protestuoti galima.
Dabar štai metami įtarimai, jog D.Trumpas nederamai elgiasi su visiškai slapta informacija. Dėl kratų „Mar-a-lago“ rezidencijoje štai kas pasakytina – pasitraukiantys prezidentai turi teisę išsivežti su savimi net dokumentus su antspaudais „visiškai slaptai“, nes kadenciją baigiantiems vadovams suteikta teisė slaptus dokumentus išslaptinti. Antra, kodėl anksesniųjų JAV prezidentų ir kandidatų į prezidentus Federalinis Tyrimų biuras (FTB) savo dėmesiu nevargino? Nevargino net Hilary Klinton, kuri drastiškai pasielgė su tūkstančiais slaptų laiškų savo kompiuteryje.
Kita svarbi tema – beviltiška paskutinioji J.Bideno kalba, kurioje jis D.Trampą ir jo šalininkus įvardino kaip demokratijai kenkiančius, demokratijai pavojų keliančius žmones. Tokiais atvejais visuomet prisimenu patarlę: „juokiasi puodas, kad katilas juodas“. Taigi – visi demagogai ir diktatoriai tvirtina mylintys demokratiją labiau nei save. Jie antidemokratiškumu kaltina visus aplinkui, tik ne save pačius.
Dabar atėjo metas papasakoti, kokį įspūdį paliko JAV gyvenančio ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo interviu, duotas Morari.live televizijai (Moldova, Kišiniovas). Buvęs Vladimiro Putino ekonomikos patarėjas A.Ilarionovas maždaug pusantros valandos atsakinėjo į žurnalistės Nataljos Morari klausimus viešbutyje Gregory Kišiniove. Kas labiausiai krito į akis? A.Ilarionovas atkreipė dėmesį į, jo manymu, svarbią detalę – kada Vladimiras Putinas užpuolė Ukrainą? Ogi kai į valdžią atėjo garbaus amžiaus sulaukęs Džo. Taip, šiam karui Kremliaus diktatorius ruošėsi senokai – dvidešimt metų. Jį pradėti planavo bet kokia kaina. Ir vis tik Baltuosiuose rūmuose šeimininkaujant D.Trampui Ukraina nebuvo užpulta. Karą pradėjo tuomet, kai D.Trampą pakeitė J.Bidenas.
Atsitiktinumas? Sutapimai? A.Ilarionovas mano, jog V.Putinas bet kokiu atveju būtų bandęs užimti Kijevą, bet itin patogi situacija tokiam išpuoliui susidarė būtent tuomet, kai į valdžią JAV atėjo J.Bidenas. Pasak A.Ilarionovo, Barakas Obama ir Džo Baidenas – labai prasti JAV prezidentai. Jie kreipia Ameriką visai kita kryptimi. Jie prievartauja Ameriką atsisakyti savo rolės, kurią ji buvo prisiėmusi visus pastaruosius dešimtmečius – ginti demokratiją, tradicines vertybes, silpnesniuosius.
Pavyzdžiui, JAV prezidentas Antrojo pasaulinio karo metu priėmė principinę nuostatą, jog Vašingtonas negali leist, kad žūtų Didžioji Britanija. Nors didžioji dalis JAV piliečių anuomet balsavo už tai, kad Amerika nesikištų į tarptautinius reikalus. Iškalbinga ir toji Amerikos deklaracija, kuria Vašingtonas pareiškė, jog niekad nepripažins 1940-aisiais įvykdytos Baltijos šalių okupacijos.
O štai ar Barako Obamos laikais buvo deklaracijų, esą Amerika niekad nepripažins Krymo okupacijos? Ar J.Bidenas per pusantrų metų ištarė bent žodį, jog Krymas niekad nebus pripažintas Rusijos teritorija?
A.Ilarionovas atkrepia dėmesį, kaip J.Bidenas šių metų rugpjūtį pasveikino Ukrainą su Nepriklausomybės diena. Pasveikinti – pasveikino. Tačiau nedalyvavo Krymo samite, kuriame dalyvavo, beje, 60 pasaulio šalių. Beje, J.Bidenas ne tik nedalyvavo, bet niekur niekaip aiškiai ir konkrečiai nepasmerkė Krymo okupacijos. O ir sveikindamas Ukrainos prezidentą Volodymirą Zelenskį su Nepriklausomybės diena ne viską paminėjo. Liaupsino demokratiją, ekonominę gerovę, gyrė kovą su korupcija, tačiau apie Ukrainos teritorinį vientisumą – nė mur mur. V.Zelenskis specialiai prašė, jog J.Bidenas tartų bent keletą žodžių dėl teritorinio vientisumo, bet J.Bidenas nereagavo.
Sakykim, šių metų gegužės 31-ąją laikraštyje „The New York Times“ buvo paskelbtas J.Bideno straipsnis, kuriame daug dėmesio skiriama Ukainai. Bet Ukrainos teritoriniam vientisumui – nė menkiausio dėmesio.
A.Ilarionovas, duodamas interviu Moldovos televizija, pabrėžė, jog Ukraina galėjo išvengti karo, jei J.Bidenas būtų elgęsis kiečiau. Štai D.Trampas, kurį daug kas kritikavo palankumu Kremliui, ne sykį pareiškė V.Putinui: „pulsi Kijevą, mes atakuosime Maskvą“. Šie D.Trampo perspėjimai, pasak A.Ilarionovo, užfiksuoti. Tokie perspėjimai ištarti ne sykį. Ir Rusija 2017 – 2020-aisiais, kai Baltaruosiuose rūmuose šeimininkavo D.Trampas, elgėsi užtektinai santūriai, atsargiai.
Moldovos televizijos žurnaistė N.Morari pastebėjo, jog A.Ilarionovas po tokių pastabų gali būti apkaltintas specialiai besistengiantis Kijevą sukiršinti su Vašingtonu. A.Ilarionovas atsakė, kad tuo metu, kai D.Trampas buvo valdžioje, jis apie šį JAV prezidentą prirašė dešimtis išsamių straipsnių, ir visi, išskyrus vieną, buvo kritiški. Bet dabar, prabėgus keleriems metams (D.Trampo valdžioje jau nėra beveik dvejis metus), ima ryškėti, kas yra kas. Dabar jau akivaizdu, kokią politiką įgyvendina J.Bidenas. Taip, Amerika padeda Ukrainai ir padės ateityje. Toji pagalba – reikšminga, svarbi. Be jos Ukrainai būtų labai labai sunku išsilaikyti. Bet toji pagalba – santūri. Kol kas Ukrainai padedama tik tiek, kad ji nepražūtų, išsilaikytų. Pergalei, juolab įtikinamai pergalei, šito neužtenka. Pasak A.Ilarionovo, jei lyginsime, kiek Ukrainai talkina Estija ir kiek ginkluotės duoda JAV, skaičiuodami šių šalių BVP, gyventojų skaitlingumą, kariuomenių dydžius, tai matysime, jog estai padeda Ukrainai beveik šimtą kartų daugiau nei JAV.
Tad A.Ilarionovas ragina vertinti skaičius, faktus, konkrečius palyginimus, o ne jausmingus, propagandinius, proginius pareiškimus. Jei politikas savo kalboje kiekviename sakinyje kartoja žodį „demokratija“, tai dar nereiškia, kad jis – demokratas, kad jis trokšta demokratijos, pats elgiasi demokratiškai.
A.Ilarionovo žodžiais tariant, Ukrainai dar gali tekt kariaut kelerius metus – iki pat 2025-ųjų. Nes ši JAV administracija neskuba padėt Ukrainai taip, kaip derėtų jai padėt. Beje, gerokai anskčiau A.Ilarionovas yra viešai sakęs, jog Rusija puls Krymą, bet tuomet juo niekas netikėjo, jį vadino provokatoriumi, neva siekiančiu sukiršinti draugiškas rusų ir ukrainiečių tautas…
Žodžiu, situacija – sudėtinga. Kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnis pavojus, jog Vakarų dėmesys Ukrainai ims mažėti.
2022.09.06; 10:20
