Seimo opozicija, trečiadienį Seime susitikusi su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, negailėjo jam klausimų ir pažėrė kritikos dėl greitosios medicinos pagalbos (GMP) reformos, privalomojo sveikatos biudžeto (PSD) įgyvendinimo, kompensuojamųjų vaistų sistemos, taip pat skiepų kalendoriaus atnaujinimo.
„Situacija sveikatos apsaugos srityje kelia nerimą, apie teigiamus pokyčius mažai girdėti“, – diskusiją pradėjo socialdemokratų frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas, pridūręs, kad, anot jo, sveikatos srityje „kokia reforma beprasidėtų, iškart kyla problemos“.
Ministras A. Veryga į pareikštus priekaištus dėl medicinos punktų veiklos atsakė, kad tai yra savivaldybių prerogatyva.
„Ministerija neturi jokios įtakos medicinos punktų nei uždarymui, nei atidarymui. Dėl jų likimų sprendžia steigėjai – savivaldybės ir praktikos yra labai įvairios“, – kalbėjo A. Veryga.
Kilus diskusijai dėl GMP reformos, kurios metu viešojoje erdvėje buvo piktinamasi iš vieno automobilio į kitą brigados automobilį gatvėse perkeliamais pacientais, A. Veryga teigė, jog tai yra labai bloga praktika, kuomet specialistai pasielgia neprofesionaliai ir nekompetentingai. Reforma numato praktiškesnius būdus, kaip ligonius pristatyti į ligonines, tvirtina A. Veryga.
„Rajonuose, išvažiavus GMP automobiliui, nebelikdavo kam sureaguoti į iškvietimą. (…) Tai yra tik vienas iš pasirinkimų. Yra įvairiausi variantai, kaip pacientą atgabenti į ligoninę ir tuo pačiu nepalikti rajono be GMP“, – apie reformos būtinybę kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
Perkeliant pacientus gatvėje, buvo nueita paprasčiausiu keliu, sakė A. Veryga.
„Labai gaila, kad yra suabsoliutinami keli labai blogi pavyzdžiai. Taip, kaip buvo padaryta, parodyta, nereikia taip pacientų kilnoti“, – tvirtino A. Veryga, pridūręs, kad „geriausią idėją galima sudirbti ir padaryti nesąmonę“.
Diskusijai pakrypus kompensuojamų vaistų tema, socialdemokratė Rasa Budbergytė teigė, jog yra didelis inovatyvių vaistų trūkumas kompensuojamų vaistų sąraše.
Replikuodamas parlamentarei, ministras paaiškino, kokiu būdu yra organizuojamas vaistų kompensavimas bei sudaromas kompensuojamų vaistų sąrašas. A. Verygos teigimu, numatytas biudžetas vaistams yra nuolat viršijamas.
„Auga išlaidos, yra PSD suplanuota vaistų eilutė. Ir mes tą eilutę jau viršijam, įtraukinėdami naujus vaistus“, – kalbėjo SAM vadovas, pridūręs, kad dar šiais metais iš rezervinio, į pagrindinį kompensuojamų vaistų sąrašą planuojama įtraukti du vaistus kraujo ligoms gydyti.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į kitą problemą, apie kurią kalbėjo ir konservatorė Irena Degutienė, – iš kompensuojamų vaistų sąrašo retai išbraukiami seni, nevertingi vaistai.
„Kokiu būdu išbraukti caro-maro laikų vaistus, kurių pasaulis nelabai naudoja, bet mūsų pacientai sako, kad yra pripratę? (…) Patys specialistai stoja mūru už tuos senus vaistus“, – apgailestavo A. Veryga.
I. Degutienė negailėjo kritikos ministrui. Jūs nesikalbate su kitais miestais, išskyrus Kauną ir Vilnių, sakė Seimo narė.
„Jūsų vizija ir užmačios, man iš šono žiūrint, (…) tos visos idėjos teisingos, bet atlikimas blogas. Matau spragas – nesikalbėjimas su apačiomis – su tais, kurie tą darbą dirba“, – kalbėjo I. Degutienė.
Konservatorius Raimundas Martinėlis diskusijos metu iškėlė idėją – parengti platų politinį, nacionalinį susitarimą dėl sveikatos sistemos tobulinimo.
Šiam pasiūlymui, A. Verygos teigimu, jis pritartų, tačiau, atkreipė dėmesį ministras, turime susitarti dėl pagrindinio objekto.
„Būčiau šalininkas tokio susitarimo, tik reikėtų apsibrėžti susitarimo objektą. (…) Tokiam susitarime galėtų būti įkalta, kad valstybė už savo draudžiamuosius asmenis sumoka tą patį, ką ir draudžiamieji“, – sakė A. Veryga, išreiškęs skepsį, jog sunku, pasak jo, būtų susitarti dėl vienodo požiūrio į sveikatos įstaigų tinklo pertvarką. Labai skirtingos vizijos, teigė A. Veryga.
Tuo tarpu konservatorė Aistė Gedvilienė užklausė SAM vadovo, ar yra numatyta kitais metais skiepus nuo erkinio encefalito įtraukti į skiepų kalendorių.
„Kol kas nėra numatyta todėl, kad mes nežinome, kiek tų lėšų reikės. Norint suplanuoti lėšas, reikėtų žinoti, kas būtų skiepijama. Yra ekspertų įvairių nuomonių: vieni mano, kad viena amžiaus grupė turi būti skiepijama, kiti – kad kita“, – atsakė A. Veryga, pridūręs, kad skiepų kalendorius yra vis atnaujinamas.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.09.26; 00:01
